Civilinė byla Nr. 2-666-592/2019

Teisminio proceso Nr. 2-14456-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1. 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mariui Grucei,

atsakovo atstovui Martynui Stankevičiui,

trečiajam asmeniui A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autobusų nuomos centras“ ieškinį atsakovui AAS “BTA Baltic Insurance Company”, atstovaujamo AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialo Lietuvoje, dėl sprendimo panaikinimo ir informacijos pašalinimo, trečiasis asmuo A. A..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo: 

1)       panaikinti atsakovo sprendimą pripažinti ieškovą kaltu dėl 2017-04-11 Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio;

2)       įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (laikotarpis patikslintas parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojant ieškinio reikalavimus) pašalinti informaciją apie ieškovo kaltę dėl 2017-04-11 Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės.

Ieškovas nurodo, kad 2017-01-21 - 2018-01-20 jis “BTA Baltic Insurance Company” filiale Lietuvoje buvo apdraudęs valdomą transporto priemonę - autobusą SETRA S 416 GT-HD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - SETRA).

2017-04-11 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta SETRA ir Michel Ferrand vairuota transporto priemonė MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - MERCEDES BENZ).

Atsakovas priėmė nepagrįstą sprendimą pripažinti ieškovą kaltu dėl šio įvykio.

Ieškovas nurodo, kad faktiškai tokios buvo eismo įvykio aplinkybės: SETRA vairuotojas A. A. buvo sustojęs ties sankryža pirmojoje kraštinėje dešinėje eismo juostoje ties šviesoforu, nes degė raudonas šviesoforo signalas. SETRA ruošėsi sankryžoje sukti į dešinę pusę, todėl ir stovėjo pirmojoje kraštinėje dešinėje eismo juostoje (tik iš jos sankryžoje buvo galima sukti į dešinę) bei laukė užsidegant žaliam šviesoforo signalui. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, SETRA pajudėjo į priekį - SETRA vairuotojas, matydamas, jog dešinėje pusėje per pėsčiųjų perėją eina žmonės (jiems degė žalias šviesoforo signalas), į dešinę sukti iš karto dar nepradėjo. Dešinėje pusėje per pėsčiųjų perėją einantiems žmonėms perėjus pėsčiųjų perėją, SETRA vairuotojas, įsitikinęs, kad manevras tikrai saugus, pradėjo po truputį sukti į dešinę, kai staiga jį pradėjęs lenkti MERCEDES BENZ atsitrenkė į galinį kairįjį SETRA kampą. 

Įvykus eismo įvykiui, buvo nedelsiant paskambinta į Prancūzijos policiją, o MERCEDES BENZ vairuotojas iš karto pradėjo pildyti Prancūzišką eismo įvykių deklaraciją. SETRA vairuotojas pastebėjo, jog MERCEDES BENZ vairuotojas prancūziškos formos eismo įvykių deklaracijoje nupiešė eismo įvykį neatitinkančią įvykio schemą: remiantis MERCEDES BENZ vairuotojo nupiešta eismo įvykio schema, joje nematyti jokios sankryžos, o SETRA vairuotojas pavaizduotas darantis manevrą į kairę pusę ir neva tokiu būdu kliudantis MERCEDES BENZ automobilį. SETRA vairuotojas nesutiko su tokia eismo įvykio neatitinkančia schema ir užpildė lietuviškos formos eismo įvykio deklaraciją, kurią MERCEDES BENZ vairuotojas pasirašyti atsisakė.

SETRA vairuotojas pasiūlė MERCEDES BENZ vairuotojui palaukti policijos, tačiau jis atsisakė tą daryti, motyvuodamas, kad draudimo kompanijos viską išsiaiškins, kas yra kaltas, ir eismo įvykių deklaracijų pildymas tėra tik formalumas. SETRA vairuotojas, MERCEDES BENZ vairuotojui atsisakant pasirašyti ant lietuviškos formos eismo įvykių deklaracijos, ant prancūziškos formos eismo įvykių deklaracijos nupiešė realią eismo įvykį atspindinčią schemą ir minėtą deklaraciją pasirašė tam, kad turėtų nors kokį įrodymą apie įvykusį eismo įvykį. Pažymi, kad SETRA vairuotojas pasirašė tik pačią deklaraciją, patvirtinančią, kad įvyko eismo įvykis, tačiau niekur nepasirašė ir nenurodė, jog jis yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio.

MERCEDES BENZ vairuotojui pasitraukus iš eismo įvykio vietos, SETRA vairuotojas laukė Prancūzijos policijos apie 4 valandas. Per tą laiką į eismo įvykio vietą buvo atvažiavusi vietinė (ne kelių) policija, kuri pasakė, kad į tokius eismo įvykius, kai nėra sužalotų žmonių, policija nevažiuoja ir kad nėra pagrindo jos laukti.

2017-04-18, tik grįžus į Lietuvą, apie įvykusį eismo įvykį nedelsiant buvo informuotas atsakovas, kuris nurodė ieškovui, kur kreiptis dėl ieškovui eismo įvykio metu padarytos žalos (nuostolių) kompensavimo.

2017-04-18 MERCEDES BENZ apdraudusios bendrovės ALLIANZ atstovui pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje UADBB „MAI Baltics“ (toliau - Atstovas) buvo pateiktas prašymas atlyginti ieškovui padarytą žalą dėl eismo įvykio. 2017-05-29 elektroniniu paštu ieškovas pateikė atsakovui šio prašytus pateikti su eismo įvykiu susijusius dokumentus. 2017-07-18, 2017-07-31 ir 2017-08-04 elektroniniais laiškais atstovas informavo ieškovą, jog MERCEDES BENZ apdraudusi bendrovė ALLIANZ dėl eismo įvykio nustatė ieškovo kaltę ir nurodė, jog MERCEDES BENZ vairuotojui žala jau, tikėtina, yra atlyginta. 2017-07-31, 2017-08-10, 2017-08-18, 2017-08-22 ir 2017-08-24 elektroniniais laiškais atsakovui ieškovas prašė atsakyti, kuo remiantis buvo konstatuota būtent SETRA vairuotojo kaltė dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau jokio motyvuoto ir pagrįsto atsakymo nei iš Atstovo, nei iš atsakovo nesulaukė.

Atsakovas elektroninio susirašinėjimo metu minėdamas atsakovo korespondentų atliktą ekspertizę, kurios pagrindu neva siekta nustatyti atsakomybę dėl eismo įvykio, jos, ieškovui prašant, ieškovui taip ir nepateikė bei apskritai po paskutiniojo ieškovo 2017-08-24 elektroninio laiško nustojo bendrauti su ieškovu dėl eismo įvykio ir su juo susijusių klausimų. 2018-01-15 atsakovas, atsakydamas į ieškovo atstovo (advokato) prašymą, pateikė visus turėtus dokumentus, susijusius su eismo įvykiu, ir tuo pačiu savo versiją / motyvus, kodėl dėl eismo įvykio kaltu laiko būtent ieškovą.

Iš 2018-01-15 atsakovo ieškovo atstovui pateiktų dokumentų bei aukščiau nurodyto / minėto ginčo šalių ir Atstovo elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą pripažinti ieškovą kaltu dėl eismo įvykio ir išmokėti visą draudimo išmoką MERCEDES BENZ savininkui (toliau - Sprendimas).

Ieškovas pažymi, jog jam visiškai neaišku, kuo remiantis atsakovas nustatė, jog dėl eismo įvykio yra kaltas būtent SETRA vairuotojas. 2017 m. rugpjūčio mėn. elektroninio susirašinėjimo metu atsakovas nurodė, jog pagrindinis veiksnys ieškovo kaltei nustatyti buvo prancūziškos formos eismo įvykio deklaracija. Iš esmės tai yra vienintelis šaltinis / dokumentas / aplinkybė, kuria rėmėsi atsakovas, pripažindamas ieškovą kaltu dėl eismo įvykio.

Dėl įpareigojimo pašalinti informaciją pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Draudikų biuras) savo duomenų bazėje saugo informaciją apie kiekvieno asmens padarytus eismo įvykius ir jų kaltininkus. Šia informacija naudojasi visos draudimo bendrovės, vertindamos, už kokią draudimo įmoką sutiktų apdrausti draudėją. Šią informaciją Draudikų biurui teikia draudimo bendrovės - tik jos ir gali šią informaciją pašalinti / pakoreguoti.

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 

Atsakovas nurodo, kad žala dėl 2017 balandžio 11 d. Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio pasekmių, buvo sureguliuota vadovaujantis objektyviu, patikimu įrodymu, t. y. abiejų eismo dalyvių pasirašytos deklaracijos pagrindu, o vadovautis lietuvių kalba vienasmeniškai surašytu dokumentu nėra pagrindo, nes būtų be jokio teisinio pagrindo kvestionuotas abiejų šalių pasirašytas dokumentas, kuris turi teisinę galią priimant sprendimus dėl draudimo išmokos mokėjimo. 

Pažymi, kad vertinant abiejų šalių pasirašytą deklaraciją kyla klausimas dėl ieškovo nurodyto civilinės atsakomybės draudiko, t. y. ieškovas nurodė, kad kitas eismo įvykio dalyvis gali kreiptis į atsakingą civilinės atsakomybės draudiką – Gjensidige. Ieškovas turėtų nurodyti priežastis dėl kito eismo įvykio dalyvio klaidinimo neteisingai nurodant atsakingą draudiką.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies  imperatyvią prievolę per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti apie eismo įvykio aplinkybes, taip pat ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas. Nagrinėjamu atveju, atsakovas gavęs pretenziją iš nukentėjusiojo ir registravęs įvykį, 2017 gegužės 16 d. pateikė prašymą ieškovui dėl informacijos pateikimo. 2017 gegužės 29 d. pateikė dokumentus. 

Telefoninių skambučių garso įrašai patvirtina, kad ieškovas neregistravo įvykio, o paskambinęs nurodė, kad yra nukentėjęs dėl avarijos Prancūzijoje bei paprašė informacijos dėl kito eismo įvykio dalyvio atsakingo civilinės atsakomybės draudiko – ALLIANZ atstovo Lietuvoje. Atsakovas suteikė informaciją, kad ALLIANZ draudiką atstovauja brokeris MAI ir Lietuvos draudikų biuras. Ieškovo susirašinėjimas su ALLIANZ atstovu dėl draudimo išmokos mokėjimo ieškovui už SETRA autobuso sugadinimą tik patvirtina, jog ieškovas siekė gauti draudimo išmoką iš kito eismo įvykio dalyvio MERCEDES BENZ civilinės atsakomybės draudiko ALLIANZ, tačiau kaip nurodoma draudiko laiške, draudimo išmoka nebuvo mokama, nes 100 procentų atsakomybės tenka ieškovui, kai autobusui sukant į dešinę atsitrenkė į MERCEDES BENZ.

Ieškovas kritiškai vertina atsakovo 2018-01-15 dienos paaiškinimas dėl Prancūzijos teisės aiškinimo, tačiau nepateikia jokio kito Prancūzijos teisės taikymo ir aiškinimo, t. y. ieškovas savo abejones grindžia prielaidomis.

Dėl sprendimo pripažinti įvykį draudžiamuoju pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, draudikas privalo kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirti atstovus, kurie yra atsakingi už išmokos mokėjimą nukentėjusiems. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovai ir tyrė eismo įvykio aplinkybes, nustatė atsakingą asmenį, žalos dydį bei sumokėjo išmoką nukentėjusiajam.

Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Trečiais asmuo palaikė ieškovo argumentus, patvirtino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2017-01-21 - 2018-01-20 laikotarpiu UAB Autobusų nuomos centras AAS “BTA Baltic Insurance Company” filiale Lietuvoje buvo apdraudęs transporto priemonės - autobuso SETRA S 416 GT-HD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (e. b. 1 t., l. 9). 2017-04-11 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas minėtas autobusas ir Michel Ferrand vairuojama transporto priemonė MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių egzistavimo nekilo ginčas.

Byloje yra dvi eismo įvykio deklaracijos – prancūzų ir lietuvių kalbomis formos (e. b. 1 t., l. 10-11, 12), kurių pirmoji pasirašyta abiejų vairuotojų, o antroji (lietuvių kalba) – pasirašyta tik ieškovo vairuotojo A. A..

Nagrinėjamo byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio mechanizmo ir ieškovo kaltės, dėl ko ieškovas ir reiškia atitinkamus reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo ieškinio reikalavimų formulavimo, sutiko, kad toks atsakovo žodinis sprendimas dėl ieškovo kaltės egzistuoja, kad atsakovas turi teisę pašalinti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės informaciją, susijusią su ieškovo kalte.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Teismų praktikoje pasisakoma, kad kilus ginčui dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas privalo įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų esančių faktų buvimą ar nebuvimą, todėl tokio pobūdžio bylose reikia iš naujo vertinti visus įrodymus ir nustatyti kuris iš vairuotojų kaltas dėl įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės naujai neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo papildomais įrodymais nei nurodoma jo Atstovo raštuose ir ginčo deklaracijose. Byloje iš esmės nėra objektyvių specialistų išvadų dėl eismo įvykio mechanizmo. Ginčo deklaracijose atvaizduotos skirtingos eismo įvykio schemos. Prancūzų kalba užpildytoje deklaracijoje taip pat matyti schema, kuri yra iš esmės analogiška ir vienašališkai A. A. pasirašytoje deklaracijoje - schemose matyti manevras į dešinę pusę, viena važiuojamoji eismo juosta (pirma, esanti dešinėje pusėje), iš kurios galimas posūkis į dešinę. Šiuo atveju yra neaišku, kaip darant manevrą tik autobusui lengvasis automobilis atsirado greta autobuso, nes į dešinę sukama tik važiuojant viena eismo juosta. Žymės (horizontalus ištisinis įbrėžimas) ant lengvojo automobilio dešinės pusės veidrodžio priekinės dalies (e. b. 1 t., l. 31, 39) labiau pagrindžia A. A. nurodomas aplinkybes, kad autobusą pirma kliudė lengvasis automobilis judėdamas į priekį, todėl ir galėjo toks apgadinimas atsirasti. Be to, byloje nėra duomenų, jog autobusas judėjo atbulas. Apgadinimų paskaičiavimuose, dėl kurių nekilo ginčas, taip pat nurodoma, kad minėtas veidrodis keistinas (e. b. 1 t., l. 94). Iš įvykio vietos fotonuotraukos matyti, kad sukti į dešinę leidžiama tik iš pirmos juostos važiuojamosios dalies (e. b. 1 t., l. 154). Tai taip pat pavirtina A. A. paaiškinimus.

Atsakovas remiasi kito draudiko informacija, kuria nurodomi teisės aktai ir kalbama apie teismų praktiką, tačiau nėra pateikti teisės aktai, kurie galiojo ginčo laikotarpiui (nurodoma teisės akto data yra po eismo įvykio datos), nėra ir įvardinti konkretūs teismų procesiniai sprendimai, kuriuose tokie aktai taikomi (e. b. 2 t. l. 5-28). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo ir trečiojo asmens argumentus, susijusius su eismo įvykio vieta (ir eismo juostomis kelyje), transporto priemonių padėtį susidūrimo metu (transporto priemonės stovi dešinėje kelio pusėje - kaip sukant į dešinę), ekspertų ar eismo įvykio specialistų išvadų apie susidūrimo priežastis (mechanizmą), padarytų apgadinimų kilmę ir pobūdį (CPK 178 straipsnis).

Taigi byloje nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti A. A. kaltę taikant Prancūzijos teisę, tokiu atveju atsakovas taip pat neturėjo teisės konstatuoti A. A. ir tuo pačiu ieškovo kaltės. 

Teismas išaiškino šalims teisę pateikti papildomus įrodymus, susijusius su civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimu, išaiškino šalims teisę pateikti papildomus įrodymus, susijusius su Prancūzijos teisės taikymu (CPK 179 straipsnis). Atsakovas papildomai nepateikė oficialių Prancūzijos teisės aktų ar jų aiškinimų, todėl tokiu atveju nėra pagrindo perkelti įrodinėjimo naštos ieškovui, kuris, nesutikdamas su atsakovo nurodomų teisės aktų aiškinimu, ir privalėtų teikti įrodymus apie kitokį teisės taikymą ar aiškinimą (CPK 12 straipsnis).

Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumą leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti ieškovą kaltu dėl šio eismo įvykio. Tokiu atveju tenkintini ieškovo reikalavimai, dėl kurių formulavimo, kaip minėta, ginčas nekilo (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina ieškovui 1 010 Eur bylinėjimosi išlaidų: 150 Eur žyminio mokesčio ir 860 Eur advokato pagalbai (e. b. 1 t. 153; 2 t. l. 3, 43-46); atsakovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos; į valstybės biudžetą nepriteistina bylinėjimosi išlaidos, nes jų suma yra mažesnė nei 3 eurai (CPK 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 273, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį visiškai.

Panaikinti atsakovo AAS “BTA Baltic Insurance Company”, atstovaujamo AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialo Lietuvoje (filialo kodas 300665654), sprendimą pripažinti ieškovą UAB „Autobusų nuomos centras“ (juridinio asmens kodas 155969334) kaltu dėl 2017-04-11 Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SETRA S 416 GT-HD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą AAS “BTA Baltic Insurance Company”, atstovaujamo AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialo Lietuvoje (filialo kodas 300665654), per 10 (dešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti informaciją apie ieškovo UAB „Autobusų nuomos centras“ (juridinio asmens kodas 155969334) kaltę dėl 2017-04-11 Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SETRA S 416 GT-HD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės.

Priteisti iš atsakovo AAS “BTA Baltic Insurance Company”, atstovaujamo AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialo Lietuvoje (filialo kodas 300665654), ieškovui UAB „Autobusų nuomos centras“ (juridinio asmens kodas 155969334) 1 010 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                             Igoris Kasimovas