Baudžiamoji
byla Nr. 2K-21/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.1.12.1.;
2.1.3.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės,
Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,
gynėjui advokatui Valdui Kairiui,
asmeniui, prieš kurį nutrauktas procesas, A. B.,
teismo posėdyje kasacine žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų
ir civilinių ieškovų E. K. ir O. K. kasacinį skundą dėl Pakruojo rajono
apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla A.
B. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 95
straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, BPK 3 straipsnio 1 dalies
2 punktas). Nukentėjusiųjų E. K. ir O. K. civiliniai ieškiniai
palikti nenagrinėti.
Taip pat skundžiama
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
rugpjūčio 14 d. nutartis, kuria nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. K. ir O. K.
apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, asmens, prieš kurį nutrauktas
procesas, A. B. ir jo gynėjo, taip pat prokuroro, prašiusių nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovų E. K. ir O. K. kasacinio skundo netenkinti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
A. B. pagal BK
229 straipsnį buvo kaltintas tuo, kad jis, dirbdamas A. B. antstolių kontoroje
ir pagal 2002 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876
2 straipsnį būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, kuriam valstybė suteikė
vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų
perdavimo ir kitas įstatymų numatytas funkcijas, vykdydamas savo žinioje
turimas vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VSDFV (duomenys
neskelbtini) skyriaus vedėjo 2002 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys
neskelbtini) dėl 1456,00 Lt išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininkės O.
K. individualios įmonės; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VSDFV (duomenys
neskelbtini) skyriaus vedėjo 2002 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys
neskelbtini) dėl 540,00 Lt išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininkės
O. K. individualios įmonės, 2003 m. balandžio 25 d., apie 11.20 val., antstolio
A. B. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), areštavo O. K. nuosavybės
teise priklausantį 2,0248 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), surašydamas ir
pasirašydamas turto arešto aktą, kuriame nenurodė vykdomųjų dokumentų
pavadinimų, išieškotinų sumų pagal atskirus vykdomuosius dokumentus,
neteisingai nustatė turto arešto mastą 1931,13 Lt, dėl to nebuvo galima
nustatyti išieškotinų sumų pagal atskirus vykdymo dokumentus ir bendros
kreditoriui išieškotinos sumos, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso (toliau – CPK) 678 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktų
reikalavimus; arešto akte neteisingai įkainojo 2000 Lt žemės sklypą, esant realiai
žemės sklypo rinkos vertei 25 700 Lt, taip areštuodamas skolininkės turto
iš esmės daugiau, nei reikia išieškotinai 1931,13 Lt sumai ir vykdymo
išlaidoms padengti. Turtą areštavo nedalyvaujant skolininkei O. K., taip pažeisdamas
CPK 681 straipsnio 1 dalį, 675 straipsnio 2 dalies reikalavimus; nukreipdamas
išieškojimą į areštuotą žemės sklypą, o ne į kitą žinomą pirmesnės eilės
skolininkės O. K. turtą, pažeidė CPK 664 straipsnio 2, 3 dalis ir Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432
patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 20 punktą.
Tęsdamas savo
nusikalstamą veiką, iki areštuoto žemės sklypo pardavimo iš varžytinių 2003 m.
liepos 31 d. neišnaudojo galimybių surinkti informaciją apie tikslią
skolininkės O. K. gyvenamąją vietą, kad ją tinkamai informuotų apie
atliekamą priverstinį išieškojimą bei galimybę vykdyti skolininko pareigas, kad
ji galėtų vertinti antstolio veiksmus, juos apskųsti, pažeidė 2002 m. gegužės
9 d. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 22 straipsnio 1 dalį.
Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3
dalį, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir Antstolių įstatymo 1 dalį,
kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų
priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo
proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taip dėl neatsargumo
netinkamai atliktų A. B. pareigų O. K. negalėjo disponuoti žemės sklypu, keisti
jo paskirties, formuoti kitų sklypų 2003 m. balandžio 25 d.–2004 m. kovo 17 d.
laikotarpiu, dėl to patyrė didelę 296 270,00 Lt turtinę žalą. Taip pat didelę
žalą patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas antstolio vardas bei
antstolių, kaip institucijos, prestižas.
Dirbdamas A.
B. antstolių kontoroje ir pagal 2002 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos antstolių
įstatymo Nr. IX-876 2 straipsnį būdamas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė
suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo,
dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų numatytas funkcijas, vykdydamas savo
žinioje turimas vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal
VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2004 m. kovo 18 d.
sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1378,00 Lt išieškojimo ne ginčo
tvarka iš skolininkės O. K. individualios įmonės; Nr. (duomenys
neskelbtini) pagal VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2002
m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1456,00
Lt išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininkės O. K. individualios įmonės, 2004 m. kovo 31 d., apie 16.30 val., antstolio A. B. kontoroje, esančioje (duomenys
neskelbtini), areštavo O. K. nuosavybės teise priklausantį 3,9267 ha
miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), surašydamas ir pasirašydamas turto
arešto aktą, nepatikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems
dokumentams priimti ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. gavęs VSDFV (duomenys
neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojo 2004 m. kovo 18 d.
sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1442,87 Lt išieškojimo ne ginčo
tvarka iš skolininkės O. K. individualios įmonės ir VSDFV (duomenys
neskelbtini) skyriaus vedėjo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (duomenys
neskelbtini) dėl 1378,00 Lt išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininkės
O. K. individualios įmonės, nepašalino prieštaravimų tarp šių tos pačios datos
ir tokiu pačiu numeriu pažymėtų dviejų vykdomųjų dokumentų su įrašytomis
skirtingomis išieškotinomis sumomis, taip pažeisdamas CPK 1 dalies 3, 7 punktų
reikalavimus; taip pat, pasirašydamas turto arešto aktą, nenurodė
vykdomųjų dokumentų pavadinimų, neišskyrė, kokios išieškotinos sumos pagal
atskirus vykdomuosius dokumentus, neteisingai nustatė 3148,03 Lt turto arešto
mastą, dėl to nebuvo galima nustatyti išieškotinų sumų pagal atskirus vykdymo
dokumentus ir bendros kreditoriui išieškotinos sumos, taip pažeidė CPK 678 straipsnio
1 dalies 3, 7 punktų reikalavimus; areštavo O. K. turto už 9000,00 Lt iš
esmės daugiau, nei reikia išieškotinai 3148,03 Lt sumai ir vykdymo
išlaidoms padengti, bei, nedalyvaujant skolininkei O. K., areštuodamas
neteisingai įkainojo 9000 Lt suma žemės sklypą, kai reali jo rinkos vertė buvo 298 000
Lt, taip pažeisdamas CPK 675 straipsnio 2 dalį, 681 straipsnio 1 dalies
reikalavimus; taip pat, nukreipdamas išieškojimą į areštuotą žemės sklypą,
o ne į kitą žinomą pirmesnės eilės skolininkės O. K. turtą, pažeidė CPK 664
straipsnio 2, 3 dalis ir teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d.
įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 20 punkto
reikalavimus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, kad
valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir Antstolių įstatymo 1 dalį, kad,
vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų
priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo
proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taip dėl neatsargumo netinkamai
atliktų A. B. pareigų O. K. negalėjo disponuoti žemės sklype esančiomis
miškų ūkio naudmenimis 2004 m. kovo 31 d.–2004 m. spalio 25 d.
laikotarpiu, dėl to patyrė didelę 64 000,00 Lt turtinę žalą. Didelę
žalą patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas antstolio vardas bei antstolių,
kaip institucijos, prestižas.
Kasaciniu skundu nukentėjusieji
ir civiliniai ieškovai E. K. ir O. K. prašo panaikinti Pakruojo rajono
apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti
naują sprendimą dėl civilinių ieškinių (O. K. 460 270 Lt ir E. K. 50 000 Lt)
priteisimo iš civilinių atsakovų antstolio A. B. ir UAB (duomenys
neskelbtini). Kasatoriai teigia, kad abiejų instancijų teismai pažeidė
procesines bei materialines teisės normas. Jie nurodo, kad pirmosios
instancijos teismas neištyrė visų įrodymų (tarp jų ir A. B. kaltės),
motyvuodamas senaties terminu. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. K. ir E. K. teises, šių civilinių
ieškinių neišsprendė, nutartyje nepasisakė dėl jų pagrįstumo bei paliko juos nenagrinėtus
ir taip pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 10 dalį,
109, 110, 113, 115 straipsnius. Anot kasatorių, nors A. B. nebuvo
išteisintas, baudžiamoji byla jam neteisėtai nutraukta suėjus senaties
terminui, o tai prieštarauja BPK 115 straipsnio 2 dalies 2 punkto
nuostatoms. Kasatorių manymu, teismas pažeidė BPK 116 straipsnį, nes
nepagrįstai panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. nekilnojamajam
turtui ir nesiėmė visų įmanomų priemonių išnagrinėti bylą per kuo trumpiausią
laiką.
Kasacinis skundas
atmestinas.
1. Aplinkybės,
dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena
iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios
atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo
nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir
nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso
įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti
baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o
baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal BK
95 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmeniui, padariusiam neatsargų arba nesunkų
tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo
nusikaltimo padarymo praėjo penkeri metai. BK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta,
kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki
nuosprendžio priėmimo dienos. Iš teismų sprendimų matyti, kad antroji
nusikalstama veika (BK 229 straipsnis), kurios padarymu A. B. buvo
kaltinamas, padaryta 2004 m. kovo 31 d., todėl baudžiamojon atsakomybėn
patraukimo senaties terminas suėjo 2009 m. kovo 31 d. Pagal bylos medžiagą
tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismams senaties
trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (BK 229 straipsnyje numatyti
nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) buvo pakankamai aiškios. Proceso
dalyviai taip pat neprieštaravo, kad būtų patenkintas prokuroro prašymas ir
baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui
(T. 9, b. l. 185). Vadinasi, nagrinėjimo teisme metu nustačius BPK 3
straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas aplinkybes, baudžiamoji byla
nutraukta teisėtai (BPK 254 straipsnio 4 dalis).
2. BPK 109
straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas
kartu su baudžiamąja byla. Vadinasi, žalos atlyginimo klausimas gali būti
išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį
aktą. Šioje byloje buvo nustatytos aplinkybės, neleidžiančios priimti galutinio
sprendimo (BPK 303, 115 straipsniai). BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto
pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūko ir teisenos dalis dėl žalos
atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis
(BPK 109-115 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos
teismas turėjo teisę nutartimi palikti ieškovų E. K. ir O. K. civilinį ieškinį
nenagrinėtą. Tokia nutartis palieka teisę kasatoriams reikalauti iš A. B. žalos
atlyginimo CPK nustatyta tvarka.
3. Laikinas nuosavybės
teisių apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, yra procesinė prievartos
priemonė, susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės
neliečiamumą. Šis apribojimas taikomas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t.
y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto
konfiskavimas. Išnykus šiam pagrindui procesinė prievartos priemonė asmeniui
(įtariamajam, kaltinamajam) negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju laikinas
nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam A. B. buvo taikomas civiliniam
ieškiniui, kurį pareiškė O. K. bei E. K., užtikrinti. Bylą nutraukus ir
ieškinį palikus nenagrinėtą pasibaigė procesas dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje
byloje ir kartu išnyko pagrindas šiai procesinei prievartos priemonei taikyti.
Todėl apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad palikus
civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, civiliniai ieškovai turės
teisę pareikšti civilinį ieškinį ir prašyti imtis ieškinio užtikrinimo
priemonių civilinio proceso tvarka.
4. A. B.,
kuriam nutrauktas baudžiamasis procesas, prašė 1200 Lt, sumokėtus advokatui už atstovavimą,
pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nukentėjusiųjų arba apmokėti iš
valstybės lėšų. Prašymas netenkintinas. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies
prasmę proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją
ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų.
Atsižvelgiant į kasacinio proceso apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamoji byla
nutraukta ne reabilituojančiais pagrindais, nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų)
civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, kolegija A. B. turėtų išlaidų
nepriskiria proceso išlaidoms, kurias privalėtų apmokėti nukentėjusieji O. K.
ir E. K. arba jos būtų padengtos iš valstybės lėšų (BPK 104-106
straipsniai).
Nenustačius
BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti
ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nutartys,
neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinos teisėtomis (BPK 384
straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio
1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovų E. K. ir O. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia
Bajerčiūtė
Antanas Klimavičius
Benediktas Stakauskas