Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-312/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54856-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.2.14.5.2.4; 2.4.6.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,

nuteistajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

nuteistajam E. L. ir jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „A.“ atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „G.“ atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „E.“ atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „I.“ atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „M.“ atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Iš E. L. ir A. D. solidariai priteista: civilinio ieškovo UAB „I.“ naudai 8 331,56 Eur, civilinio ieškovo UAB „G.“ naudai 10 304,95 Eur, civilinio ieškovo UAB „E.“ naudai 1 259,34 Eur, civilinio ieškovo UAB „A.“ naudai 29 546,76 Eur, civilinio ieškovo UAB „M.“ naudai 8 612,31 Eur.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. L., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       E. L. nuteistas už tai, kad jis pateikė neteisingus duomenis apie savo gautas pajamas, pelną, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d. vykdydamas individualią veiklą, privalėdamas deklaruoti su darbo santykiais susijusias gautas pajamas pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. Nr. IX-2112 40 straipsnio 5 punkto nuostatą, numatančią deklaruoti ir teikti deklaracijas apie individualios veiklos pajamas, pelną, ar turtą, pagal 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jis įrašė melagingus duomenis į deklaracijas, teikiamas mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko deklaracijos neatitiko tikrovės, tokiu būdu pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio 5 dalies nuostatą, kuri numato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą; 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad prekių tiekimu šiame Įstatyme taip pat laikomas prekių perdavimas pagal sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimą arba atlyginimą dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas ne vėliau, negu bus sumokėta visa sutartyje numatyta kaina, nuosavybės teisė į prekes tikrai pereis asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai; 89 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad, apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas)) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jei PVM mokėtojas šio Įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaičiuoti) ir sumokėti; bei pažeidė šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, kurios numato, kad prekių tiekimą arba paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo įforminti nustatytos formos PVM sąskaita-faktūra, išskyrus tuos atvejus, kai prekių tiekimas arba paslaugų teikimas šio Įstatymo 81 straipsnyje nustatyta tvarka gali arba turi būti įforminamas kitais apskaitos dokumentais; nes remiantis 2020 m. lapkričio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialisto išvada Nr. (21.73-32)363-16, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d.:

1)       2014 metais E. L. deklaravo ((duomenys neskelbtini) 1524,48 Lt laužo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, 3417,82 Lt apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, nedeklaruotas 65787 Lt kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, pritaikius metinę papildomą neapmokestinamųjų pajamų sumą, 9498 Lt mokėtina į biudžetą suma. E. L. buvo apskaičiavęs grąžintiną 10 Lt sumą, kuri sugrąžinta, papildomai nustatyta mokėtina į biudžetą 9508 Lt (2754 Eur), pajamų mokesčio suma, kurios E. L. neapskaičiavo ir nesumokėjo, tuo padarydamas žalą valstybės biudžetui;

2)       2015 metais E. L. deklaravo ((duomenys neskelbtini)) - 1293,20 Eur individualios veiklos pajamų sumą, 387,96 Eur leidžiamų atskaitymų sumą, 905,24 Eur apmokestinamųjų pajamų sumą, pritaikė metinę papildomą neapmokestinamųjų pajamų sumą, pajamų mokesčio pagal deklaraciją neapskaičiavo. E. L. nedeklaruotas 3857 Eur, kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, neapskaičiavo ir nesumokėjo 1009 Eur pajamų mokesčio, tuo padarydamas žalą valstybės biudžetui;

3)       2016 metais jis E. L. deklaravo ((duomenys neskelbtini)) - 426,45 Eur apmokestinamąsias pajamas, 64 Eur išskaičiuotą pajamų mokestį, 104,10 Eur turto pardavimo pajamų ir nedeklaravo 18391 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, pagal pritaikytą papildomą neapmokestinamųjų pajamų sumą, 2759 Eur mokėtina pajamų mokesčio suma. E. L., apskaičiavęs grąžintiną 64 Eur sumą, kuri buvo sugrąžinta, neapskaičiavo ir nesumokėjo 2823 Eur pajamų mokesčio, tuo padarydamas žalą valstybės biudžetui;

4)       2017 metais E. L. išrašė sąskaitas faktūras už automobilio nuomą (individualios veiklos pajamos - kodas (duomenys neskelbtini)) 4690 Eur sumai, kurios nedeklaravo pateikdamas 2017 m. metinę pajamų deklaraciją. E. L. gautas ir nedeklaruotas 4690 Eur individualios veiklos pajamas, 1407 Eur leidžiamų atskaitymų sumą, 3283 Eur apmokestinamąsias pajamas, nedeklaruotas 15710 Eur, kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, E. L. neapskaičiavo ir nesumokėjo 2251 Eur pajamų mokesčio, tuo padarydamas žalą valstybės biudžetui;

5)       2018 metais E. L. deklaravo ((duomenys neskelbtini)) - 52240 Eur individualios veiklos pajamų sumą, 15672 Eur leidžiamų atskaitymų sumą, 36568 Eur apmokestinamų pajamų sumą ir apskaičiavo 5485 Eur mokėtiną pajamų mokesčio sumą. E. L. neapskaičiavo ir nesumokėjo 865 Eur pajamų mokesčio, tuo padarydamas žalą valstybės biudžetui;

6)       nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d. E. L. gavo 58142 Eur individualios veiklos pajamų iš UAB „A.“ ir MB „P.“, bei 5000 Eur pagal Gyventojo išrašytą sąskaitą, kurių nedeklaravo 2019 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje, E. L. nesumokėjo ir neapskaičiavo 4780 Eur pajamų mokesčio, tokiais savo veiksmais jis pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis, t. y. nedeklaravo 14482 Eur ir nesumokėjo 13653 Eur gyventojų pajamų mokesčio, tuo padarydamas 28135 Eur žalą valstybės biudžetui.

Šiais veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje,

2.       Taip pat E. L. ir A. D. nuteisti už tai, kad jie sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje, o būtent: E. L. ir A. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tikslą apgaule tyčia įgyti svetimą turtą, A. D. koordinuojant veiksmus ir jiems vadovaujant, E. L. vykdė žodinius A. D. nurodymus, surasti medienos tiekėjus ir įvykdyti užsakymą - E. L., veikdamas įmonės UAB „M.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), vardu, kaip įgaliotas atstovas, bei turėdamas tikslą tokiu būdu apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą priklausantį įmonei UAB „A.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis nevykdys, 2018 metų spalio mėn. laikotarpyje nuo 1 dienos iki 16 dienos susisiekė mobiliuoju telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su įmonės UAB „A.“ direktoriumi L. M., kuriam prisistatė esantis įmonės UAB „M.“ atstovas, norintis įmonės vardu užsakyti medienos lentas, derino visus sandorio klausimus, tokiu apgaulės būdu įgijo įmonės UAB „A.“ direktoriaus L. M. pasitikėjimą, dėl ko L. M. el. p. (duomenys neskelbtini) išsiuntė į el. p. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu UAB „A.“ sudarė 2018 m. spalio 10 d. sutartį Nr. 2018/10/10 su UAB „M.“, kurioje pasirašė asmuo, nežinantis, kad daroma nusikalstama veika - J. P. (J. P.), kurios pagrindu užsakė: pagal 2018 m. spalio 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. ADV01042 35,28 kub. m., 50x150 dvigubo pjovimo eglės lentas, kurių vertė yra 7257,10 eurų; 2018 m. spalio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. ADV01079 36,54 kub. m., 50x150 dvigubo pjovimo eglės lentas, kurių vertė yra 7516,28 eurų; 2018 m. spalio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. ADV01080 36,54 kub. m., 50x150 dvigubo pjovimo eglės lentas, kurių vertė yra 7516,28 eurų; 2018 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. ADV01088, 35,28 kub. m., 50x150 dvigubo pjovimo pušies lentas, kurių vertė yra 7257,10 eurų. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 31 d., į UAB „G.“ sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), įmonės UAB „A.“ transportas per 4 kartus pristatė minėtas dvigubo pjovimo lentas (pagal 2018 m. spalio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. ADV01079, 50x150 dvigubo pjovimo eglės lentas, kurių vertė yra 7516,28 eurų; 2018 m. spalio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. ADV01080, 50x150 dvigubo pjovimo eglės lentas, kurių vertė yra 7516,28 eurų; 2018 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. ADV01088, 50x150 dvigubo pjovimo pušies lentas, kurių vertė yra 7257,10 eurų) bendros 29546,76 eurų vertės, tačiau įmonės UAB „M.“ vardu veikiantis E. L. kartu su A. D. neatsiskaitė įmonei UAB „A.“ už šiuos pristatytus medienos krovinius. Tokiu būdu E. L. savo ir A. D. naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą bei įmonei UAB „A.“ padarė 29546,76 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. L. ir A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

3.       Taip pat E. L. ir A. D. nuteisti už tai, kad jie sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje, o būtent: E. L. ir A. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tikslą apgaule tyčia įgyti svetimą turtą, A. D. koordinuojant veiksmus ir jiems vadovaujant, E. L. vykdė žodinius A. D. nurodymus surasti medienos tiekėjus ir įvykdyti užsakymą - E. L., veikdamas įmonės UAB „M.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), vardu kaip įgaliotas atstovas bei turėdamas tokiu būdu apgaule įgyti svetimą turtą, priklausantį įmonei UAB „G.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) reg. adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis nevykdys, 2018 metų spalio mėn. laikotarpyje nuo 1 dienos iki 22 dienos susisiekė mobiliuoju telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su įmonės UAB „G.“ darbuotoju G. D., kuriam prisistatė įmonės UAB „M.“ atstovu A., derino visus sandorio klausimus, taip apgaulės būdu įgijo įmonės UAB „G.“ darbuotojo G. D. pasitikėjimą bei telefoninio pokalbio metu įmonės vardu užsakė 42,84 kub. m. dvigubos pjovimo medienos, UAB „G.“ vykdant susitarimą 2018 m. spalio 23 d. į įmonės UAB „G.“, sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), pristatė užsakymą, 42,84 kub. m. dvigubo pjovimo medieną, po ko įmonės UAB „G.“ darbuotojas G. D. 2018 m. spalio 24 d. į UAB „M.“ el. paštą (duomenys neskelbtini) pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Serija GLM Nr. 0294, už 42,84 kub. m. dvigubo pjovimo medienos, 11404,01 eurų sumai, po ko ši dvigubo pjovimo mediena vežėjo UAB „G.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 24 d. pagal krovinio važtaraštį Nr. 8888/20181022/113776 buvo pristatyta į Kretingą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, po ko dvigubo pjovimo mediena vežėjo UAB „G.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 30 d. pagal krovinio važtaraštį Nr. 8888/20181022/113777 buvo pristatyta į Kretingą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, tačiau už medieną pagal PVM sąskaitą – faktūrą Serija GLM Nr. 0294 - 11404,01 eurų, UAB „M.“ vardu veikiantis E. L. kartu su A. D. neatsiskaitė, tokiu būdu E. L. savo ir A. D. naudai apgaule įgijo svetimą turtą, bei įmonei UAB „G.“ padarė 11404,01 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. L. ir A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

4.       Taip pat E. L. ir A. D. sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje, o būtent: E. L. ir A. D. veikdami kartu, turėdami vieningą tikslą apgaule tyčia įgyti svetimą turtą, A. D. koordinuojant veiksmus ir jiems vadovaujant, E. L. vykdė žodinius A. D. nurodymus, surasti medienos tiekėjus ir įvykdyti užsakymą E. L. veikdamas įmonės UAB „M." įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) vardu, kaip įgaliotas atstovas, bei turėdamas tokiu būdu tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, priklausantį įmonei UAB „E.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis nevykdys, 2018 metų spalio mėn. laikotarpyje nuo 1 dienos iki 31 dienos susisiekė mobiliuoju telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su įmonės UAB „E.“ direktoriumi D. P., kuriam prisistatė įmonės UAB „M.“ atstovu vardu A., bei įmonės vardu užsakė transportavimo paslaugas medienos pervežimui įmonės UAB „M.“ vardu, E. L. derino visus sandorio klausimus, taip apgaulės būdu įgijo įmonės UAB „E.“ direktoriaus D. P. pasitikėjimą, po ko, telefonu buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį įmonė UAB „E.“ 2018 m. lapkričio 2 d. įvykdė transportavimo paslaugas pagal krovinio važtaraštį IRM Nr. 008585,- iš (duomenys neskelbtini) lentpjūvės į (duomenys neskelbtini), miškovežiu SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Nr. (duomenys neskelbtini) ir miškovežiu DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežė pušies medieną: 102,77 kubinius metrus, už sutartą parvežimo kainą 1259,34 eurų, tačiau už įvykdytas pervežimo paslaugas UAB „M.“ vardu veikiantis E. L. kartu su A. D. neatsiskaitė, tokiais savo veiksmais E. L. savo ir A. D. naudai apgaule išvengė turtinės prievolės, bei padarė įmonei UAB „E.“ - 1259,34 – eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. L. ir A. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

5.       Taip pat E. L. ir A. D. sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje, o būtent: E. L. ir A. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tikslą apgaule tyčia įgyti svetimą turtą, A. D. koordinuojant veiksmus ir jiems vadovaujant, E. L. vykdė žodinius A. D. nurodymus surasti medienos tiekėjus ir įvykdyti užsakymą, E. L., veikdamas įmonės UAB „M.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) vardu, kaip įgaliotas atstovas, bei turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, priklausantį įmonei UAB „I.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis neįvykdys, E. L. 2018 metų spalio mėn. laikotarpyje nuo 1 dienos iki 31 dienos susisiekė mobiliuoju telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su įmonės UAB „I.“ direktoriumi M. D., kuriam prisistatė įmonės UAB „M.“ vadybininku, nurodė, jog nori užsakyti pušies medieną įmonės vardu, derino visus sandorio klausimus, taip apgaulės būdu įgijo įmonės UAB „I.“ direktoriaus M. D. pasitikėjimą, dėl ko UAB „I.“ 2018 m. lapkričio 2 d., naudojantis įmonės UAB „I.“ el. p. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pasirašė sutartį su įmone UAB „M.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), kurioje pasirašė asmuo, nežinantis, kad daroma nusikalstama veika – J. P., kurios pagrindu užsakė: pagal 2018 m. lapkričio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. IRM 0007694 pušies rąstus 6 m., 102,770 kubų medienos, kurių vertė yra 8331,56 eurų, po ko, remiantis 2018 m. lapkričio 2 d. krovinio važtaraščiu Nr. 008585, įmonės UAB „E.“ krovininiu automobiliu DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis krovinys buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. lapkričio 2 d. remiantis krovinio važtaraščiu Nr. 008584 įmonės UAB „E.“ krovininiu automobiliu SCANIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovinys buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), tačiau pagal šią pirkimo – pardavimo sutartį ir pagal sąskaitą faktūrą Nr. IRM0007694, UAB „M.“ vardu veikiantis E. L. kartu su A. D. įmonei UAB „I.“ neatsiskaitė, tokiais savo veiksmais E. L. savo ir A. D. naudai apgaule įgijo svetimą turtą bei padarė UAB „I.“ - 8331,56 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. L. ir A. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

6.       Taip pat E. L. ir A. D. nuteisti už tai, kad jie sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje, o būtent: E. L. ir A. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tikslą apgaule tyčia įgyti svetimą turtą, A. D. koordinuojant veiksmus ir jiems vadovaujant, E. L. vykdė žodinius A. D. nurodymus surasti medienos tiekėjus ir įvykdyti užsakymą. E. L., veikdamas įmonės UAB „M.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), vardu kaip įgaliotas atstovas bei turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, priklausantį įmonei UAB „M.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis nevykdys, E. L. 2018 m. lapkričio 7 d. susisiekė mobiliuoju telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su įmonės UAB „M.“ direktoriumi V. S., kuriam prisistatė esantis įmonės UAB „M.“ įgaliotu atstovu, vardu A., pageidaujančiu užsakyti medienos įmonės vardu, derino visus sandorio klausimus, taip apgaulės būdu įgijo įmonės UAB „M.“ direktoriaus V. S. pasitikėjimą, dėl ko Varėnos mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2018 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. MIŠ11/1 tarp UAB „M.“ ir UAB „M.“, kurioje pasirašė asmuo, nežinantis, kad daroma nusikalstama veika - J. P., kurios pagrindu užsakyta: pagal 2018 m. lapkričio 8 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 180275 medienos pušis 6 m., 18/17, kurių vertė yra 10612,31 eurų. 2018 m. lapkričio 8 d. įmonė UAB „M.“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, trimis sunkiasvoriais automobiliais nuvežė šį medienos krovinį į (duomenys neskelbtini), tačiau 10612,30 eurų už minėtą medieną pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MIŠ1t/1 UAB „M.“ vardu veikiantis E. L. kartu su A. D. neatsiskaitė, tokiu būdu E. L. savo ir A. D. naudai apgaule įgijo svetimą turtą bei UAB „M.“ padarė 10612,30 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. L. ir A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7.       Apeliaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naują nuosprendį ir A. D. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį prašo atmesti.

7.1.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė surinktus įrodymus, nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo aplinkybes, dėl to padarė neteisingas išvadas, kurios lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o tik manymu, kad A. D. yra prisidėjęs prie jam inkriminuotų veikų padarymo ir netgi jas organizavęs bei joms vadovavęs. Apelianto teigimu, priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių, iš esmės apsiribota vien parodymų turinio išdėstymu ir kitų byloje esančių dokumentų išvardinimu.

7.2.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmenys iš anksto turėjo tikslą apgaule įgyti medieną ir ją pasisavinti. Nesutinkama su skundžiamos nutarties teiginiais, kad nuteistieji už įgytą medieną niekada negalėjo sumokėti nei jie patys, nei jų vardu veikianti įmonė „M.“ ir to nedarė (išskyrus 2 000 eurų dalinį apmokėjimą UAB „M.“), kadangi tam neturėjo finansinių išteklių. Taip pat nesutinkama su teiginiais, jog siekiant paslėpti savo veiksmus, buvo surastas Rusijos pilietis J. P., kuris niekada nesivertė analogiška veikla ir neturėjo jokio supratimo apie Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, buvo kaip pašalinis asmuo, tapęs UAB „M.“ vadovu ir veikė jos vardu, pasirašinėdamas jam nurodomus dokumentus, nesuprasdamas jų turinio ir esmės. Apeliantas nurodo, kad tokius teismo teiginius paneigia J. P. dėdės A. Š. (A. Š.) parodymai. A. Š. nurodė, kad jo pažįstamas G. B. (G. B.) paprašė A. Š. surasti asmenį, kurio vardu būtų įregistruota įmonė Lietuvoje, kuri galėtų vykdyti prekybą mediena. A. Š. patvirtino, kad G. B. nurodė, jog asmuo turi būti ne Lietuvos, o Rusijos pilietis, todėl A. Š. pasiūlė savo sūnėną J. P., o užsakovas G. B. sutiko. Taip pat A. Š. patvirtino, kad jam už suteiktas paslaugas surandant įmonės direktorių, G. B. pažadėjo nemokamą kelionę ir poilsį Lietuvoje.

7.3.       Kaip nurodoma skunde, UAB „M.“ direktorius J. P. teisme nurodė, kad nieko nežinojo apie UAB „M.“ vykdytą galimai nusikalstamą veiką, taip pat patvirtino, kad su juo kartu dalyvavo A. D., kuris paimdavo pinigus iš užsakovų. Tačiau šiuos J. P. parodymus paneigė E. L. bei UAB „M.“ vadovas V. S. Apeliantas pažymi, jog fakto, kad A. D. būtų paėmęs pinigus iš užsakovų, nepatvirtino ir kiti byloje liudiję asmenys.

7.4.       Anot apelianto, nuo tyrimo pradžios E. L. pripažino dalyvavęs medienos pirkimo-pardavimo operacijose įmonės „M.“ vardu, taip pat patvirtino, kad visus įsiskolinimus padengs įmonės direktorius J. P. Pastarasis nurodė, kad pripažįsta įmonės įsiskolinimus ir teigė, kad juos padengs. Versija, jog nusikalstamai veikai vadovavo ir ją organizavo A. D., atsirado tik tyrimo pabaigoje. Apelianto manymu, tokia versija atsirado supratus, kad civiliniai ieškiniai yra pakankamai dideli, ir stengiantis sumenkinti savo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, perkeliant tariamą organizavimą ir vadovavimą A. D.

7.5.       Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra paminėtos A. D. elektroniniame pašte aptiktos sąskaitos bei išoriniame kietajame diske aptikti dokumentai. Nors bylą nagrinėjant teisme nebuvo aiškinamasi, kaip šie dokumentai ir duomenys atsirado A. D. elektroniniame pašte, teismas šiuos duomenis nepagrįstai vertino kaip parodančius nusikalstamas A. D. sąsajas su UAB „M.“, E. L. ir J. P.

7.6.       Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas A. D. kaltę grindė nepašalintomis prielaidomis, abejonėmis ir prieštaravimais, nuosprendyje pažymėdamas, kad teismas tik mano, jog A. D. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kito kaltinamojo E. L., liudytojų J. P., A. Š. parodymais, pareiškimuose pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytais duomenimis, faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo patvirtintos liudytojų M. D., G. D., D. P., L. M., V. S., A. P. (A. P.) parodymais, akistatos tarp įtariamųjų metu patikrintais duomenimis, kratų protokolais, kita bylos medžiaga.

7.7.       Taip pat apeliaciniame skunde yra akcentuojama, kad apie A. D. dalyvavimą E. L. ir J. P. vykdytose sukčiavimo schemose tyrimo metu buvo minima tik paties kaltinamojo E. L., suinteresuotųjų liudytojų J. P. ir jo dėdės A. Š. parodymuose. Toliau skunde akcentuojami A. D. parodymai, jog jis niekur nedalyvavo ir nieko nežino apie E. L. veiksmus vykdant sandorius su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriuos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas selektyviai ir subjektyviai vertino bylos įrodymus, suteikdamas prioritetinę reikšmę A. D. kaltinantiems įrodymams ir atmesdamas arba iš viso nevertindamas jį teisinančių įrodymų. Pasak apelianto, toks bylos įrodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytiems reikalavimams ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją, rungimosi ir in dubio pro reo (visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai) principus bei kaltinamojo teisę į teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.

7.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8.       Teismo posėdžio metu nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo E. L. gynėjas nurodė, jog teismo išvada dėl organizuotos grupės neteisinga, E. L. buvo naudojamasi, todėl nuosprendis turėtų būti keičiamas.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinis skundas atmetamas

9.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo A. D. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl A. D. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir prašo jį išteisinti.

Dėl nuteistojo A. D. kaltės

10.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. D. buvo nepagrįstai nuteistas, skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas nepašalintomis prielaidomis, abejonėmis ir prieštaravimais. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame, skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Nustatydamas įvykio aplinkybes, apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl nuteistojo A. D. kaltės pagrindė ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kito nuteistojo E. L., liudytojų J. P., A. Š. parodymais, pareiškimuose pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytais duomenimis, faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtino ir liudytojai M. D., G. D., D. P., L. M., V. S., A. P., taip pat akistatos tarp įtariamųjų metu patikrintais duomenimis, kratų protokolais bei kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismo išvados pagrįstos prielaidomis. Apylinkės teismas, ištyręs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, juos patikrino, tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. D. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuteistojo A. D. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pateiktų apeliacinių skundų motyvai nepaneigia.

11.       Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–513/2013). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12.       Visų pirma, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nuteistieji A. D. ir E. L. iš anksto turėjo tikslą apgaule įgyti medieną ir ją pasisavinti, taip pat kad nuteistieji už įgytą medieną niekada negalėjo sumokėti nei jie patys, nei įmonė „M.“ ir to nedarė, kadangi neturėjo finansinių išteklių. Vis tik, aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šias apeliaciniame skunde ginčijamas aplinkybes, o apeliaciniame skunde nepateikti jokie šias teismo išvadas paneigiantys argumentai. Nagrinėjamu atveju, išankstinį nuteistųjų tikslą apgaule įgyti medieną ir ją pasisavinti patvirtina ta aplinkybė, jog jau po pirmojo medienos užsakymo iš įmonės UAB „A.“, A. D. ir E. L., gavę pristatytus medienos krovinius, už juos neatsiskaitė, tačiau ir toliau užsakinėjo medieną tiek iš tos pačios įmonės, tiek ir iš kitų įmonių, net neketindami sumokėti už pristatytą medieną.

13.       Apeliaciniame skunde kritikuojami pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog Rusijos pilietis J. P. buvo surastas siekiant paslėpti savo veiksmus, buvo surastas Rusijos pilietis J. P., kuris niekada nesivertė analogiška veikla ir neturėjo jokio supratimo apie Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, buvo kaip pašalinis asmuo, tapęs UAB „M.“ vadovu ir veikė jos vardu, pasirašinėdamas jam nurodomus dokumentus, nesuprasdamas jų turinio ir esmės. Apeliantas nurodo, kad tokius teismo teiginius paneigia J. P. dėdės A. Š. (A. Š.) parodymai. A. Š. nurodė, kad jo pažįstamas G. B. (G. B.) paprašė A. Š. surasti asmenį, kurio vardu būtų įregistruota įmonė Lietuvoje, kuri galėtų vykdyti prekybą mediena. A. Š. patvirtino, kad G. B. nurodė, jog asmuo turi būti ne Lietuvos, o Rusijos pilietis, todėl A. Š. pasiūlė savo sūnėną J. P., o užsakovas G. B. sutiko. Taip pat A. Š. patvirtino, kad jam už suteiktas paslaugas surandant įmonės direktorių, G. B. pažadėjo nemokamą kelionę ir poilsį Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog J. P. buvo surastas tam, kad nuteistieji paslėptų savo neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad J. P. buvo surastas per G. B., nepaneigia fakto, kad J. P. buvo paskirtas UAB „M.“ vadovu ir pasirašinėjo jam nurodomus dokumentus, nesuprasdamas jų turinio ir esmės. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad toks fiktyvaus asmens įtraukimas buvo reikalingas siekiant paslėpti savo dalyvavimą ir išvengti atsakomybės.

14.       Be kita ko, skunde nepagrįstai nurodoma, kad apie A. D. dalyvavimą darant aptariamas nusikalstamas veikas paminėjo tik E. L. ir suinteresuotieji liudytojai J. P. ir jo dėdė A. Š., duodami parodymus. Šiuo atveju, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas paminėtų asmenų parodymais rėmėsi visiškai pagrįstai, kadangi tiek E. L., tiek ir J. P. bei A. Š. parodymai iš esmės viso proceso metu buvo išsamūs ir nuoseklūs esminėse aplinkybėse. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų J. P. ir A. Š. parodymais negalima vadovautis, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, vis tik nėra jokio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir abejoti minėtų liudytojų objektyvumu, kadangi teisme nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jos šie liudytojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi ar apkalbėtų A. D. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėti liudytojai iki įvykio nepažinojo E. L. J. P., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog su A. susipažino per dėdę, o su E. susipažino, kai jis juos iš Lenkijos atvežė į Lietuvą, taip pat nurodė, kad su E. jokio ryšio nepalaikė, matė jį tik du kartus. A. specialiai su E. nesuvesdavo ir neleido jiems bendrauti. Liudytojas A. Š. teisme nurodė, kad pirmą kartą A. D. ir E. L. pamatė, kai šie atvažiavo pasitikti jį ir jo sūnėną į Lenkiją. Į banką važiavo su A., I. E. P. ir G. B. E.jie nematė daugiau visai. Atsižvelgiant į tai, kad tiek E. L., tiek minėtų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir sutapo esminėse detalėse, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytas joks objektyvus galimas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, pirmiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu, analizavo dokumentą „PVM sąskaitą faktūrą“, serijos numeris MRT_Nr. 002, data 2018-11-30, kuriame nurodyti pardavėjo rekvizitai: UAB „M.“ ir pirkėjo rekvizitai: UAB „L.“ (kuri priklauso A. D., šiuo metu registruota sugyventinės vardu). PVM sąskaitoje-faktūroje yra lentelė, kurioje yra įrašytas perkamas produktas: Statybinė mediena 150x50x6, kiekis - 72 vnt., kaina - 130 eurų, suma - 9360 eurų. Sąskaitą-faktūrą išrašė direktorius J. P., bei pasirašyta mėlynos spalvos tušinuku, taip pat uždėtas apvalus antspaudas „UAB „M.“ LTD. Skiltis „gavau“, yra tuščia. Taip pat skundžiamame nuosprendyje analizuotas dokumentas, t. y. A4 formato lapas, su UAB „V.“ inicialais. Matoma, kad pardavėjas UAB „V.“, pirkėjas: UAB „L.“. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VIL 0356, yra lentelė, kur nurodytas pavadinimas „Maršrutas“: LT Vievis-LT Mažeikių raj.; Pakrovimo data: 2018.11.23, auto valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini), kaina 300.00, tačiau lape nesimato datos bei mokėtinos sumos. Sąskaitą išrašė transporto vadybininkė V. D. Taip pat analizuotas A4 formato lapas, su UAB „V.“ inicialais. Matoma, kad pardavėjas UAB „V.“, pirkėjas UAB „L.“. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VIL 0355, yra lentelė, kur nurodytas pavadinimas „Maršrutas: LT Vievis-LT Mažeikių raj.; Pakrovimo data: 2018.11.23, kaina 300.00, tačiau lape nesimato datos, bei mokėtinos sumos. Sąskaitą išrašė transporto vadybininkė V. D. Taip pat A4 formato lapas, su UAB „V.“ inicialais. Matomas transporto užsakymas, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Transportą užsako UAB „L.“. Vežamas krovinys, kurio svoris 24 t, iš adreso (duomenys neskelbtini), gavėjo pavadinimas: UAB „B.“, (duomenys neskelbtini), pasikrovimo data: 2018.11.23, išsikrovimo data: 2018.11.26, automobilio numeris: (duomenys neskelbtini), pervežimo kaina 300 eurų. Kaip užsakovė pasirašė UAB „L.“ direktorė J. M., taip pat uždėtas apvalus UAB „L.“ LTD antspaudas, įmonė priklauso A. D. Taip pat priimant skundžiamą nuosprendį remtasi ir ta aplinkybe, jog 2019 m. vasario 26 d. kratos metu, (duomenys neskelbtini), pas A. D. buvo rastas ir apžiūrėtas išorinis kietasis diskas „Verbatim“, serijinis numeris: (duomenys neskelbtini), ir jame buvo rastas blankas 2018-12-09 „Bankrutuojančio A. D. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas“, reikalavimo teisės, nurodyta skolininko vardas ir pavardė ar pavadinimas - E. L., skolos likutis - 2898 eurų. Apylinkės teismas, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pasiremdamas pirmiau nurodytais duomenimis, darė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu rasti duomenys akivaizdžiai parodo A. D. sąsają su įmone „M.“ ir veikiant šios įmonės vardu padarytomis nusikalstamomis veikomis.

16.       Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos duomenų vertinimu, nuteistojo A. D. gynėjas pabrėžia, jog teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardintais A. D. elektroniniame pašte ir išoriniame kietajame diske aptiktais rašytiniais bylos duomenimis rėmėsi nepagrįstai, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškinamasi, kaip nurodyti dokumentai ir duomenys atsirado A. D. elektroniniame pašte. Teisėjų kolegija, vertindama tokius apeliacinio skundo motyvus, atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas manyti, kad A. D. elektroniniame pašte ir išoriniame kietajame diske rasti dokumentai galėjo atsirasti be nuteistojo A. D. žinios, tokios versijos nekėlė ir gynyba, todėl pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuojama, kaip minėti dokumentai atsirado A. D. elektroniniame pašte ir išoriniame kietajame diske. Šiuo atveju, akivaizdu, kad asmeniniuose prietaisuose laikomi duomenys ir dokumentai priklauso prietaisų savininkui, todėl pirmiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo dvejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo A. D. kaltės.

17.       Nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu nesurinkta patikimų A. D. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad teismo išvados dėl jo kaltės nustatymo yra neteisingos, patys savaime nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principas ir iš jos išplaukiantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas. Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas nustačius, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, byloje nesant neginčijamiems įrodymams, patikimai patvirtinantiems kaltinime nurodytų veikų padarymą. Tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, tokių trūkumų skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neturi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas byloje surinktų įrodymų visuma, kurių patikimumu pagrindo abejoti nėra.

18.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir A. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, šios teismo išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir jo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Tuo būdu darytina išvada, jog nuteistojo A. D. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį ir atmesti civilinį ieškinį.

19.       Nors apeliaciniame skunde neginčijama nuteistajam A. D. paskirta bausmė, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dėl paskirtos bausmės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai ir skirdamas nuteistajam bausmę įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistajam paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl laikytina teisinga.

Dėl organizuotos grupės požymio

20.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. L. gynėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria konstatuota, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami organizuota grupe. Kaip posėdyje nurodė gynėjas, darant BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas buvo pasinaudota E. L. patiklumu, jis manė, kad bus vykdoma veikla ir nežinojo, kad vyks sukčiavimas. Tik paskutiniame epizode suprato, kad galbūt nebus sumokama už užsakytą medieną. Nors apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, ir nors nuteistojo E. L. atžvilgiu apeliacinis skundas nebuvo paduotas, tačiau apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu apeliacinį skundą padavęs nuteistojo A. D. gynėjas pritarė E. L. gynėjo teiginiams, jog nagrinėjamu atveju nebuvo organizuotos grupės požymio, todėl bus pasisakoma dėl tokio požymio nustatymo pagrįstumo.

21.       Vienas iš sukčiavimą kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė, todėl sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 182 straipsnio 2 dalis), inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

22.       Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

23.       Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sukčiavimo mechanizmas buvo toks: A. D. koordinavo veiksmus ir jiems vadovavo, E. L. vykdė žodinius A. D. nurodymus ir surasdavo medienos tiekėjus bei užsakydavo medieną, prisistatydamas UAB „M.“ įgaliotu atstovu vardu A., derino visus sandorio klausimus, tokiu būdu, panaudojant apgaulę, įgijo medieną tiekiančių įmonių pasitikėjimą ir pagal sudarytas fiktyvias pirkimo – pardavimo sutartis tarp medieną tiekiančių įmonių ir UAB „M.“, kurioje pasirašė asmuo nežinantis, kad daroma nusikalstama veika – J. P., medieną tiekiančioms įmonėms vykdant sutartinius įsipareigojimus ir sutartu adresu pristačius užsakytą medieną, už minėtą medieną E. L. kartu su A. D. neatsiskaitė. Taigi, E. L. kartu su A. D. dalyvavo organizuotos grupės veikloje. E. L. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, kad jis iš esmės vykdė A. D. nurodymus ir derino medienos įsigijimo iš medieną tiekiančių įmonių klausimus, tad akivaizdu, kad jis veikė kaip vykdytojas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai E. L. nusikalstamus veiksmus pripažino kaip padarytus dalyvaujant organizuotoje grupėje. Šioje byloje teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius E. L. ir A. D. bendrininkavimo organizuota grupe požymius: bendrininkų susitarimą daryti nusikalstamas veikas, veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą.

25.       Organizuotos grupės požymio buvimo E. L. veikoje nepaneigia gynėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neva nežinojo apie tai, kad bus vykdomas sukčiavimas ir tik paskutinio epizodo metu suprato, kad nebus sumokama už užsakytą medieną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad būtų pagrindas inkriminuoti organizuotos grupės požymį, pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai; tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog E. L., būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, turintis supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad įsitraukia į veiklą, kuria siekiama nusikalstamų tikslų. Šiame kontekste pažymėtina, jog E. L., derindamas medienos įsigijimą, prisistatinėjo UAB „M.“ vadybininku „A.“, taigi, jis siekė suklaidinti nukentėjusiuosius ir apsunkinti savęs identifikavimą, kadangi suprato, jog atlieka neteisėtus veiksmus. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo abejoti, jog nuteistasis, savo valia tapdamas šios nusikalstamos veikos dalyviu, suprasdamas, kad jis atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, suvokė, jog jis vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti, ir to siekė. Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino, kad nuteistieji sukčiavimą padarė dalyvaudami organizuotoje grupėje.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

26.       Vilniaus apygardos teisme 2023 m. kovo 13 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam E. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 123,33 Eur.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą paskirti gynėją E. L. numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo asmens, kuriam gynėjas buvo paskirtas, valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinį skundą. Nuteistajam E. L. paskirtas gynėjas nepateikė apeliacinio skundo ar atsiliepimo į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                   Gintaras Dzedulionis

        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                                                                      

                                                                                                              Paulius Veršekys