Civilinė byla Nr. e2A-1075-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00024-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-833-569/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mažeikių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gensera“ (toliau – UAB „Gensera“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“ (toliau – UAB „Mažeikių vandenys“ arba perkančioji organizacija), kuriame prašė:
1. panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės 2016 m. gruodžio 30 d. pretenziją, pareikštą viešajame pirkime „Lietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 181529 (toliau - viešasis pirkimas);
2. pripažinti, kad viešojo pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T 1, T 2 ir T3 yra dviprasmiški, neatitinkantys pirkimo objekto ir viešųjų pirkimų principų, todėl yra neteisėti ir nepagrįsti;
3. ex officio nutraukti viešojo pirkimo procedūras, o jei teismo sprendimo priėmimo metu būtų sudaryta pirkimo sutartis – ab initio pripažinti sutartį negaliojančia.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalyvauja perkančiosios organizacijos vykdomame viešajame pirkime. Pirkimo sąlygų 27.2 punkte nustatyta, kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami taikant ekonominio naudingumo kriterijus, o 27.3 punkte nustatyti konkretūs pasiūlymų vertinimo kriterijai, pagal kuriuos tiekėjams bus skiriami ekonominio naudingumo balai. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 22 d. patikslino ekonominio naudingumo kriterijus.
3. Nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1, T2, T3 pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Dėl minėtų kriterijų ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė pretenziją, kuri perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 5 d. sprendimu buvo atmesta kaip nepagrįsta.
4. Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1, T2, T3 sąlygojo tiekėjų varžymąsi ne dėl geriausio ir naudingiausio pasiūlymo, o dėl „gražiausio“ ir „geriausiai apipavidalinto“ aprašymo pateikimo. Vertinimo tvarka, kai balus pagal šiuos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus suteiks ekspertai, subjektyvi ir objektyviai nepatikrinama. Nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra pagrindžiami kvalifikacijos vertinimo procedūroje pateikiant atitiktį tam tikram standartui įrodančius sertifikatus, liudijančius, kad tiekėjai taiko tarptautinius kokybės vadybos, rizikos valdymo, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos bei komunikacijos standartus, t. y. geba tinkamai atlikti darbus objekte. Taigi, ekonominio naudingumo kriterijai T1, T2, T3 iš esmės yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie nėra susiję ir neatskleidžia tiekėjo pasiūlymo ekonomiškumo, tačiau sukuria papildomas kliūtis patyrusiems darbų vykdytojams dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.
5. Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 iš esmės neva parodė, kaip tiekėjas supranta riziką, galinčią kilti darbų vykdymo metu, ir kaip jis ją moka „efektyviau nei kiti“ valdyti. Šiam kriterijui pagrįsti buvo reikalaujama pateikti aprašymą detalizuojant rizikas, jų suvaldymo modelius, naudojamas priemones, kas patvirtina, jog gilinamasi ne į faktinius tiekėjo gebėjimus, o į tai, kaip tiekėjas geba teoriškai aprašyti rizikų valdymo būdus. Pagal tokį kriterijų neva ekonomiškai naudingiausiu bus pripažintas tiekėjas, kuris gražiau ir nuodugniau aprašys darbų vykdymo metu galinčių kilti rizikų atsiradimo ir suvaldymo teoriją, tačiau ne tas, kuris realiai yra įvykdęs standartizuotą rizikų valdymo programą ir gavęs tai liudijantį atestatą.
6. Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatytu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T2 vertinami rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitiktis sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Neaišku, kaip bus vertinamas tokio plano susietumas su rizikos valdymu ir ką būtina nurodyti tam, kad visas toks rašinys apie planus, rizikų darbų vykdymo metu valdymą bei darbų organizavimo aspektus atitiktų projekto tikslą. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu ir kaip perkančioji organizacija nuspręs, kuris planas realesnis, ir kuri tiekėjo aprašyta komunikacija geresnė. Nustatytas kriterijus ir jo vertinimas iš esmės paremtas ne faktiniais duomenimis, kurių pagrindu ir turi būti atrinktas ekonomiškiausias pasiūlymas, o išskirtinai neapibrėžtu, neaiškiu ir teoriniu mąstymu, kurio negalima objektyviai palyginti ir įvertinti jei būtų siekiama parinkti geriausią, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją.
7. Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3, pagal kurį vertinamos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiškumas, efektyvumas, susietumas su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimo ir komunikacijų planu. Vertinamas visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimas ir pagrindimas, rangovo įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį pagrindimas, taikymo nauda. Nors pagal šį kriterijų vertinama, ar tiekėjas taiko aplinkos apsaugos standartus, tačiau vietoj to, kad tiekėjas pateiktų sertifikatą, liudijantį, kad jis tokius standartus atitinka, iš jo reikalaujama pateikti visą aprašymą, kokios priemonės būtų taikomos, kaip jis organizuotų aplinkos apsaugą, kaip visa tai siejasi su jo vykdomu rizikos valdymu ir kitomis jo atliekamomis sritimis. Reikalaujamą pateikti aprašymą vertins ekspertai per „gerumo“, „išsamumo“, „efektyvumo“, „susietumo su projekto tikslais ir uždaviniais“ prizmę, kas apskritai yra neaišku, nesuprantama ir objektyviai nepatikrinama.

8. Atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 90 straipsnio 2 dalyje, Direktyvos 2014/3 4/EB 53 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąrašas, kuriame numatyta galimybė ekonominio naudingumo kriterijumi nustatyti aplinkosaugos charakteristikas, todėl nėra pagrindo kvestionuoti ekonominio naudingumo T3 pasirinkimo. Su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais T1 ir T2 siekiama ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, t. y. didesni balai bus suteikiami dalyviams, kurių aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamą objektą, įvertinę realias rizikas, tinkamai suplanavę veiksmus bei priemones ir užtikrinę darbų kokybę bei aplinkosaugą, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį. Vertinimo metu bus vertinamas ne aprašymo kiekis, o turinys. Toks vertinimas turi pridėtinės vertės, kadangi dalyvio sutarties įgyvendinimo suvokimo lygis ir jo detalizavimas pasiūlyme leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokio dalyvio atliekami darbai bus atlikti kokybiškiau. Kriterijai, susiję su darbų organizavimo ir aplinkosaugos priemonėmis bei rizikos valdymu, yra tampriai susiję su tuo, ką siekia įsigyti perkančioji organizacija, bei leidžia įvertinti tiekėjus sutarties vykdymo kontekste. Sutarties vykdymo etape dėl tiekėjų nepakankamo ar netinkamo planavimo ir/ar rizikos valdymo dažnai kyla grėsmė, kad sutartis nebus įgyvendinta. Be to, dalis sutarčiai apmokėti būtinų lėšų yra skiriama iš ES paramos lėšų, todėl netinkamas sutarties įgyvendinimas gali perkančiajai organizacijai sukelti itin neigiamas pasekmes. Pirkimo sąlygų III skyriuje yra labai tiksliai nurodyti minimalūs reikalavimai vykdant darbus naudotinoms medžiagoms, kurie užtikrina pakankamą medžiagų kokybę. Perkančioji organizacija, įvertinusi tai, kad šiuo atveju didesnę pridėtinę vertę sukuria ne kokybiškesnių medžiagų naudojimas, o tinkamo sutarties (darbų) vykdymo užtikrinimas, pasinaudojo teise nustatyti ginčijamus su perkamu objektu tiesiogiai susijusius ekonominio vertinimo kriterijus T1, T2 ir T3. Pasirinktas ekspertinis pasiūlymų vertinimas atitinka Rekomendacijų 37 punkto nuostatas. Vertinimo aprašymas neorientuotas į aprašymo detalumą (kiekį) ar „grožį“, kaip teigiama ieškinyje, o orientuotas į turinį (kokybę), todėl visiškai reali situacija, kad itin didelės apimties ir detalų aprašymą, kuriame yra klaidų, priemonės netinkamos, nesusietos tarpusavyje ar pan., pateikęs tiekėjas surinks mažiau balų, nei mažesnės apimties, bet pagrįstą pasiūlymą pateikęs tiekėjas.
10. Prašant pateikti ekonominio naudingumo kriterijaus T1 rizikų valdymo aprašymą siekiama įvertinti, kaip tiekėjas sugeba numatyti darbų vykdymo metu galinčias kilti rizikas bei kokių priemonių planuoja imtis, siekdamas jų išvengti. Tiekėjui, kuris yra savo srities profesionalas, remiantis turima patirtimi, neturėtų būti sunku aprašyti pagrindines realias ir dažnai tokio pobūdžio darbų sutartyse pasitaikančias rizikas, kurios kiekvieno protingo ir atidaus tiekėjo gali būti numatytos bei suvaldytos atitinkamomis priemonėmis. Vertinamas ne gebėjimas aprašyti galimas rizikas bei jų valdymo būdus, bet tiekėjo suvokimas, kokios rizikos galėtų kilti, ir kokių priemonių būtina imtis siekiant jų išvengti arba bent sumažinti neigiamas pasekmes. Tiekėjui pateikus pagrįstą rizikos valdymo priemonių aprašymą (kuris taps privalomu vykdant sutartį), parodantį, kad tiekėjas puikiai suvokia šios rūšies darbų vykdymo specifiką, galima pagrįstai tikėtis, kad šis tiekėjas, lyginant su tuo, kuris nurodo tik bendras teorines rizikas, geriau įvykdys siekiamą sudaryti rangos sutartį. Perkančioji organizacija prašė aprašyti konkrečias būtent šios sutarties vykdymo metu galinčias kilti rizikas ir jų valdymo priemones, todėl vien tam tikrų sertifikatų ar atestatų turėjimas negalėjo pagrįsti tinkamo rizikų identifikavimo bei valdymo konkrečiu specifiniu atveju.
11. Kriterijaus T2 „Darbų organizavimas ir komunikacija“ vertinimo aprašyme (eilutėje „Labai gerai“) yra aiškiai nurodyta, kokius duomenis tiekėjas turi pateikti. Kaip ir aukščiau nurodytu atveju, susietumas su rizikos valdymo planu vertinamas atsižvelgiant į protingumo principą. Šiuo atveju yra neįmanoma detaliai nurodyti, kas bus laikoma susietumu, tačiau kiekvienam pakankamai atidžiam, rūpestingam ir protingam asmeniui yra akivaizdu, kad, pavyzdžiui, darbų tvarkaraštis būtų laikomas nesusietu su rizikos valdymo planu, jei juose būtų pateikta nesuderinta bei vienas kitam prieštaraujanti informacija. Pirkimo sąlygose pateiktame aprašyme yra nurodyta, kad „Labai gerai“ bus vertinamas komunikacijos planas, kuris atitinka paslaugų specifiką, yra efektyvus ir paprastai įgyvendinamas, taigi perkančioji organizacija paprasčiausiai įvertins, ar pateiktas planas neprieštarauja pirkimo sąlygų reikalavimams (atitinka paslaugų specifiką), yra apskritai tinkamas konkretiems vykdomiems darbams (efektyvus) ir paprastai įgyvendinamas, t. y. nereikalaujantis neproporcingų ar sunkiai įgyvendinamų priemonių.
12. Atliekant tiekėjų pasiūlymų vertinimą pagal T3 kriterijų, nėra tiesiogiai vertinama, ar tiekėjas taiko aplinkos apsaugos standartus, t. y. turi tam tikrą sertifikatą, o vertinama tai, kokios konkrečios priemonės bus taikomos vykdant rangos sutartį ir kokia yra siūlomų priemonių nauda. Vien atitinkamų sertifikatų turėjimas neįrodo, kad vykdant sutartį bus laikomasi visų pagal tam tikras metodikas nustatytų reikalavimų. Taip yra sudaromos galimybės pasiūlymus teikti didesniam ratui tiekėjų, t. y. tiems, kurie neturi įsidiegę atitinkamų sistemų.

13. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančioji organizacija vertina pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu. Rekomenduojama vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui arba ta įtaka labai nedidelė. Nerekomenduojama pasiūlymus vertinti pagal kriterijus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija. Pirmiausia reikia nustatyti, ar ekonominio naudingumo kriterijai yra pakankamai susiję su pirkimo objektu, ir jei sąsaja yra pakankama ir pagrįsta, ar kriterijai, subkriterijai bei visa pasiūlymų vertinimo tvarka yra pakankamai tiksli ir aiški. Ekonominio naudingumo kriterijumi T1 yra vertinamas darbų vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Šis kriterijus turi glaudžią sąsają su pirkimo objektu. Perkančioji organizacija, siekdama gauti kuo geresnius statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų įgyvendinimo metu iškylančias rizikas ir gebėtų jas valdyti. Kriterijaus subkriterijai taip pat yra aiškiai apibūdinti - pirkimo sąlygose yra pateikiama lentelė, kurioje intervalais nurodoma, kiek balų bus gaunama už tam tikro lygio tiekėjo sugebėjimą nustatyti riziką ir priemonių rizikai valdyti taikymą. Vertinimo subkriterijai yra detaliai aprašyti ir galima aiškiai nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas. Ekonominio naudingumo kriterijus T2 glaudžiai susijęs su pirkimo objektu, šiuo kriterijumi perkančioji organizacija vertino rangovo darbo organizavimo aspektus, resursų valdymo planus, rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumą ir susietumą su rizikos valdymo planu, jo atitiktį projekto tikslams ir uždaviniams. Taip pat vertinami tiekėjų taikomi vidinės ir išorinės komunikacijos planai, jų aiškumas, atitiktis sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Šio kriterijaus vertinimo subkriterijai taip pat yra aiškūs ir tikslūs, nes perkančioji organizacija aiškiai apibrėžė, kaip bus vertinamas kiekvienas darbų organizavimo ir komunikacijos aspektas, kas bus vertinama, bei numatė atitinkamą balų intervalą už atitinkamą pasiūlymą. Ekonominio naudingumo kriterijus T3 taip pat sietinas su pirkimo objektu. Kriterijus, jo vertinimo sistema yra aiškiai išdėstyti ir suprantami, nurodyti subkriterijai, jie detaliai aprašyti bei numatyti atitinkamų balų intervalai. Ieškovė nepagrįstai ir neargumentuotai teigia, kad tokių kriterijų nustatymas sukuria situaciją, kai tiekėjai varžosi ne dėl geriausio pasiūlymo turinio prasme pateikimo, o dėl geriausiai aprašytų kriterijų. Perkančiosios organizacijos, siekdamos VPĮ 3 straipsnyje suformuluotų principų ir viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimo, yra suinteresuotos vertinti ne pasiūlymo išraišką, o pasiūlymo turinį. Be to, pasiūlymai bus vertinami ekspertinio vertinimo būdu, o toks vertinimo būdas taip pat sumažina ir neišvengiamą subjektyvumą vertinant pasiūlymus. Perkančioji organizacija yra suinteresuota gauti kuo kokybiškesnius darbus už kuo geriausią kainą, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinių principų.

14. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu bylos dalį dėl viešojo pirkimo sąlygų 27.3 punkto pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė.
15. Teismas nustatė, kad ieškovei apie tai, jog 2016 m. gruodžio 21 d. perkančioji organizacija pakeitė pirkimo dokumentų I skyriaus 27 punktą, numatydama, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ir pasirinko ekspertinį vertinimo būdą, tapo žinoma 2016 m. gruodžio 22 d., perkančiajai organizacijai CVP IS priemonėmis paskelbus skelbimą dėl papildomos informacijos arba pataisos. Atitinkamai nuo šio momento (2016 m. gruodžio 22 d.) ieškovei tapo žinoma apie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T1 (Rizikos valdymas), T2 (Darbų organizavimas ir komunikacija) ir T3 (Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas). Teismas pažymėjo, kad ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu ieškovė nekvestionavo kriterijų T1 ir T3 teisėtumo bei pagrįstumo, o kėlė klausimą tik dėl kriterijaus T2 pagrįstumo, tačiau ir tai tik dalyje dėl reikalavimo pateikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus. Taip pat ieškovė kvestionavo pirkimo sąlygų 27.4 punkte pateiktą balų skyrimo aprašymą (vertinimo tvarką) kriterijų T1, T2 ir T3 atžvilgiu. Kitus argumentus dėl pirkimo sąlygose nustatytų neskaidrių ir neteisėtų, pažeidžiančių viešųjų pirkimų principus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ieškovė pateikė tik ieškinyje. Teismas sprendė, kas ieškovė turėjo galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti privaloma ikiteismine procedūra, siekdama, kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas būtų įvertintas ir kitais, nei 2016 m. gruodžio 30 d. pretenzijoje nurodytais, aspektais, tačiau šia procedūra nepasinaudojo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad civilinė byla dėl viešojo pirkimo sąlygų 27.3 punkto pripažinimo neteisėtu nutrauktina.
16. Teismas, atsižvelgdamas į padarytą išvadą, sprendė, jog pasisakytina tik dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymų vertinimo būdo.
17. Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų I skyriaus 27.4 punkte numatyta, jog komisija (kiekvienas narys arba visi nariai bendrai, komisijos pasitelkti ekspertai) kiekvieną pasiūlymą vertina pagal antrą, trečią ir ketvirtą (T1, T2 ir T3) kriterijus suteikdami balus nuo 0 iki 10 (10 balų – geriausias įvertinimas), o vertinimas atliekamas pagal tame pačiame pirkimo sąlygų punkte pateikiamą aprašymą. Teismas nustatė, kad ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje kėlė tokio pasiūlymų vertinimo skaidrumo klausimą, teigdama, jog perkančioji organizacija sudarė sąlygas nesąžiningai konkurencijai, sudarydama galimybę iš anksto pasirinkto tiekėjo pasiūlymą pripažinti geriausiu. Teismas pažymėjo, kad pasiūlymų vertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Pasiūlymų vertinimą perkančioji organizacija atlieka pagal pirkimo sąlygose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir tvarką. Pirkimo sąlygų I skyriaus 27.1 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad komisija vertina ir lygina tik tuos pasiūlymus, kuriuos pateikę tiekėjai pripažinti atitinkančiais nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, o 27.2 punkte nustatė, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Perkančioji organizacija 27.3. punkte nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus (C, T1, T2, T3, T4). Pirkimo sąlygų 27.4 punkte nustatyta, kad pasiūlymus vertins komisija (kiekvienas narys arba visi nariai bendrai, komisijos pasitelkti ekspertai), t. y. perkančioji organizacija pasirinko ekspertinio vertinimo būdą. Teismas atmetė ieškovės argumentus kaip nepagrįstus, kad toks vertinimas yra neskaidrus, o perkančioji organizacija tokiu būdu sudarė galimybę geriausiu pasiūlymu pripažinti pasirinkto tiekėjo pasiūlymą. Teismas sutiko su perkančiąja organizacija, kad esant pasirinktam ekspertiniam pasiūlymų vertinimui, neįmanoma išvengti tam tikro subjektyvumo, nes vertinimą atlieka ir balus suteikia žmonės. Teismas pažymėjo, kad apie tai būtų galima spręsti įvykus pasiūlymų vertinimo procedūrai, vertinant pateiktas komisijos išvadas dėl konkretaus tiekėjo pasiūlymo įvertinimo. Tuo tarpu, ieškovė iš anksto vertinimą laikė neskaidriu. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog perkančioji organizacija, pasirinkdama ekspertinį pasiūlymų vertinimo būdą, sudarytų sąlygas nesąžiningai konkurencijai, byloje nenustatyta perkančiosios organizacijos lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principų pažeidimų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas šią ieškinio dalį atmetė.

18. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. pretenzijoje pasisakė dėl visų trijų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, teigdama, kad jie yra dviprasmiški ir neaiškiai aprašyti, todėl galimai bus netinkamai įvertinti komisijos ar ekspertų. Taip pat ieškovė pasisakė ir dėl dalies ekonominio naudingumo kriterijaus T2, nurodydama, kad dalis jame nurodytų reikalavimų (apibūdinimų) apskritai objektyviai negali būti įgyvendinti. Tuo tarpu, ieškinyje ieškovė nurodė konkrečius argumentus, kodėl yra ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai neleis pasiekti pirkimo tikslo, kodėl jie laikytini dviprasmiškais ir kodėl jie turi būti panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinyje ieškovė tik sukonkretino pretenzijoje išdėstytus argumentus ir tokiu būdu išlaikė privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo ne teisme stadiją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, susijusią su viešuoju interesu, nevertino bei netyrė ieškinyje keliamų klausimų, ar ieškovės ginčijami pirkimo sąlygose nurodyti ekonominio naudingumo kriterijai yra teisėti bei užtikrina viešąjį interesą. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos dalį dėl pirkimo sąlygų 27.3. punkto pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu nutraukė formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškinyje nebuvo ginčijamas perkančiosios organizacijos parinktas pasiūlymų vertinimo būdas ir nebuvo reikalaujama šio būdo panaikinti ar pakeisti, ieškovė ginčijo pačius ekonominio naudingumo kriterijus, o ne perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymo vertinimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo peržengti ieškinio reikalavimų ribas ir pasisakyti dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymo vertinimo būdo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės 2016 m. gruodžio 30 d. pretenziją, pripažino, kad pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T 1, T 2 ir T3 yra neteisėti ir nepagrįsti, nutraukė viešąjį pirkimą.
21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė:

21.1. Perkančioji organizacija UAB „Mažeikių vandenys“ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Lietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbai“, pirkimo Nr. 181529, kuriuo siekia pirkti lietaus nuotekų tinklų statybos, lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos bei rekonstrukcijos darbus.

21.2. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 21 d. pakeitė pirkimo dokumentų I skyriaus 27 punktą „Pasiūlymų vertinimas ir lyginimas“, numatydama, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, 27 punkto 3 papunktyje nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus: pirmas kriterijus (C) – Pasiūlymo kaina; antras kriterijus (T1) – Rizikos valdymas; trečias kriterijus (T2) – Darbų organizavimas ir komunikacija; ketvirtas kriterijus (T3) – Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas; penktas kriterijus (T4) – Eksploatacinės sąnaudos.

21.3. Ieškovė UAB „Gensera“ 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama panaikinti ekonominio vertinimo 27.3. punkte nustatytus T1, T2, T3 kriterijus arba pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Pretenzijoje nurodė, kad atsižvelgiant į kriterijų aprašymus ir formuluotes akivaizdu, jog vertinimas bus subjektyvus, taip pat neaišku, kaip jis bus atliekamas, nes komisija gali vertinti ir kitus aprašymuose neišvardintus pasiūlymo aspektus, todėl bus pažeistas lygiateisiškumo ir skaidrumo principas. T2 kriterijaus reikalavimas pateikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus, kurių nurodymas tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadijoje negali būti tikslus ir galimai neatitiktų faktiškai planuojamos sudaryti pirkimo sutarties sąlygų, kadangi vienų ar kitų terminų nustatymas priklauso nuo pirkimo sutarties pasirašymo bei atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimų (ekspertizės atlikimo, statybos leidimo gavimo ir pan.) priėmimo momento. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjams nedisponuojant nurodyta informacija, turinčia tiesioginės reikšmės darbų atlikimo terminų planavimui, terminų nustatymas yra betikslis, be to, nesant pirkimo sąlygose informacijos, kaip nurodyti terminai būtų patikrinami, yra sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai. Be to, neįmanoma numatyti rizikos ir aplinkosaugos veiksnių statybos procese, nes tik parengus projektą visos priemonės ir veiksniai priklausys nuo projekto sprendinių.

21.4. Perkančioji organizacija 2017 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė. Nurodė, kad vertinimo kriterijai keičiami ar naikinami nebus. Ieškovė 2017 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

22. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, jog minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kurį sudaro šios dalys: kaina, rizikos valdymas, darbų organizavimas ir komunikacija, aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas, eksploatacinės sąnaudos. Ieškovė ginčija tris iš numatytų kriterijų – rizikos valdymas (T1), darbų organizavimas ir komunikacija (T2), aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (T3).
23. Teismas nustatė, kad pirkimo sąlygų 27.4 punkte numatyta, kokiais atvejais tiekėjai bus įvertinti, atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, ,,puikiai‘‘, už kurį pagal pirkimo sąlygas bus skiriama 9-10 balų. Kriterijus T1 (rizikos valdymas) vertinamas ,,labai gerai‘‘, kai ,,išsamiai aprašyta projekto specifika“, ,,rangos sutarties vykdymo rizikos yra logiškai pagrįstos“, rizikos valdymo ,,tiek būdai, tiek priemonės detalūs“. Kriterijus T2 (darbų organizavimas ir komunikacija) vertinamas ,,labai gerai“, kai ,,pateiktas pagrįstas, aiškus, detalus ir logiškas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas“. Teismas sprendė, kad tokias formuluotes, kaip ,,išsamumas“, ,,detalumas“, ,,logiškai pagrįstas“, tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti, kadangi jos suformuotos ne konkrečiai, o abstrakčiai, detaliau nepaaiškinant jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui.
24. Teismas nustatė, kad kriterijus T1 (rizikos valdymas) vertinamas ,,labai gerai‘‘, kai ,,identifikuotos visos rangos sutarties vykdymo rizikos‘‘, ,,numatyti rizikos veiksniai‘‘, ,,veiksniai detalizuoti ir praktiniu aspektu‘‘, numatytos ,,praktiškai reikšmingos, lengvai įgyvendinamos rizikos valdymo priemonės, būdai‘‘. Teismas sutiko su ieškove, kad, neatlikus projektavimo darbų, tokių rizikų identifikavimas būtų teorinis, todėl kyla abejonių, ar toks kriterijus padėtų įvertinti pasiūlymą ekonominio naudingumo aspektu. Įvertinus kriterijaus T2 (darbų organizavimas bei komunikacija) parametrus matyti, kad tiekėjas privalo numatyti ,,užsakovo reikalavimuose nedetalizuotus efektyvius, pagrįstus bei nesunkiai įgyvendinamus darbo organizavimo aspektus, atitinkančius perkamų darbų specifiką (projektavimo ir statybos kompleksiškumo)‘‘, statybos organizavimo schemoje turi būti ,,nurodytas racionalus transporto ir pėsčiųjų judėjimas, medžiagų sandėliavimo vietos ir kita“. Kadangi projektavimo darbai bus atlikti ateityje, jie sudaro pirkimo objektą, teismas padarė išvadą, kad, nesant atliktų projektavimo darbų, tokios tiekėjo pasiūlyme nurodytos darbų organizavimo priemonės būtų tik teorinės, neturinčios reikšmės vertinant pasiūlymą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo aspektu.
25. Teismas taip pat nustatė, kad siekiant įvertinti kriterijų T2 ,,labai gerai‘‘, turi būti ,,pateiktas darbų tvarkaraštis, jame detalizuotas projektavimo ir statybos darbų vykdymo etapiškumas (išskaidyti inžinerinių tyrinėjimų projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo terminai, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo terminai, bandymų užsakovui ir defektų ištaisymo laiko terminai) pagal objektus, išskirti užsakovų atliekami darbai, tvarkaraštis realus, atitinkantis resursų valdymo planą“. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje yra pasisakęs, kad pagal numatytus reikalavimus tiekėjui nurodžius atskirų veiksmų atlikimo terminus, tarp kurių yra reikalavimas pateikti inžinierinių tyrinėjimų projektavimo ekspertizės, statybos leidimo gavimo, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus, jų nurodymas tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadijoje būtų netikslus ir galimai neatitiktų faktiškai planuojamos sudaryti pirkimo sutarties sąlygų, kadangi vienų ar kitų terminų nustatymas priklauso nuo pirkimo sutarties pasirašymo bei atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimų (ekspertizės atlikimo, statybos leidimo gavimo ir pan.) priėmimo momento. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjams nedisponuojant nurodyta informacija, turinčia tiesioginės reikšmės darbų atlikimo terminų planavimui, nurodytų terminų nustatymas yra betikslis, be to, nesant pirkimo sąlygose informacijos, kaip nurodyti terminai būtų patikrinami, būtų sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai, remiantis vien prielaidomis apie planuojamus atlikti darbus ir jų atlikimo terminus bei šių darbų planavimo reikšmę pasiūlymo ekonominiam naudingumui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016).
26. Teismas nurodė, kad siekiant įvertinti pasiūlymą pagal kriterijų T2 (darbų organizavimas bei komunikacija) ,,labai gerai‘‘, vertinama, ar ,,pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir išorinis (bendravimas su subtiekėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas, kuris atitinka paslaugų specifiką, yra efektyvus, paprastai įgyvendinamas‘‘. Iš nustatytos formuluotės neaišku, kaip perkančioji organizacija vertins tokio plano efektyvumą bei įgyvendinimo ,,paprastumą‘‘ arba kaip kontroliuos, ar tiekėjas laikosi išorinio komunikacijos plano, nors tiekėjo pasiūlymas bus laikomas pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi. Teismas vertino, kad dėl nurodytų aplinkybių toks pirkimo sąlygų reikalavimas neaiškus ir neapibrėžtas, gali nulemti subjektyvų tiekėjo pasiūlymo vertinimą.
27. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad kriterijus T3 (aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas) yra numatytas tiek VPĮ, tiek minėtose Rekomendacijose. Siekiant įvertinimo ,,labai gerai‘‘, turi būti pateiktas ,,detalus visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių aprašymas, atitinkantis objekto specifiką, jo turinys pagrįstas“. Taip pat turi būti nurodytos ,,taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, pateiktas aiškus ir pagrįstas poveikio planas“. Įvertinęs naudojamas formuluotes teismas sprendė, kad nėra aišku, kaip perkančioji organizacija įvertins pateikto poveikio plano ,,aiškumą‘‘. Be to, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad tik rengiant projektą paaiškėtų teritorijos, kurioje yra pirkimo objektas, savybės – grunto struktūra, paviršiniai vandenys, teritorijos nuolydis ir kita svarbi informacija. Todėl aprašyti statybos metu neigiamai veikiamus aplinkos komponentus ir būsimus taršos šaltinius vėlgi būtų galima disponuojant tam tikra informacija, t.y. atliekant projektavimo darbus, o juos atliks tik pirkimo laimėtojas.
28. Teismas, remdamasis Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. C-532/06, konstatavo, kad ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai iš esmės susiję su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos sutarties įvykdymą, pažeidžia VPĮ numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl pripažintini neteisėtais ir naikintini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29. Atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
30. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. C-532/06, kurio faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis. Teisingumo Teismo nagrinėjamoje byloje taikyti ekonominio naudingumo kriterijai buvo akivaizdžiai ir išimtinai susiję tik su tiekėjo turima kvalifikacija.

30.2. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1475-273/2017, taip pat Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-736-357/2017, analogiškus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus pripažino teisėtais. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis nurodytuose teismo sprendimuose padarytomis išvadomis.

30.3. Vertinant tiekėjo kvalifikaciją, vertinami praeities faktai, kurie gali būti objektyviai patikrinami ir tiekėjas negali jų pakeisti, pagerinti savo turimos kvalifikacijos. Pasiūlydamas tam tikrą darbų organizavimo tvarką, rizikos valdymo modelį, aplinkosaugos užtikrinimo priemones, tiekėjas gali juos modifikuoti pasiūlymo rengimo etape ir siūlyti pažangesnius, išsamesnius metodus, t. y. darbų organizavimas, rizikos valdymas, aplinkosaugos priemonės yra nukreiptos į ateitį - siūlomą sutarties įvykdymo būdą. Taigi tas pats tiekėjas gali pasiūlyti kelis skirtingus rizikų valdymo, darbų organizavimo ir komunikacijos bei organizacinių aplinkosaugos priemonių modelius. Todėl darbų organizavimas, rizikos valdymas, aplinkosaugos priemonės netapatintinos su tiekėjo kvalifikacija, o turi būti laikomos tik tiekėjo pasiūlymo dalimi. Perkamų statybos darbų apimtys, funkcinės bei techninės savybės nurodytos pirkimo dokumentų III-IV skyriuose. III skyrių „Užsakovo reikalavimai“ sudaro 41 lapai, kuriame pateikti specialieji reikalavimai bei bendrosios techninės specifikacijos, prieduose pateikta: „Mažeikių miesto nauja statomų/rekonstruojamų paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir valymo įrenginių išdėstymo schema“ bei „Lietaus nuotekų valymo įrenginių situacijos planas“. Taigi, parengti pirkimo dokumentai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra tikslūs, aiškūs bei išsamūs ir juose pateikta visa informacija, reikalinga tinkamai parengti ir pateikti pasiūlymus, juos įvertini ir išrinkti laimėtoją.

30.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais perkančioji organizacija siekia ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, t. y. didesni balai bus suteikiami dalyviams, kurių aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamą objektą, įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones ir užtikrina darbų kokybę bei aplinkosaugą, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį. Taip pat teismas neįvertino, kad perkančiajai organizacijai svarbus ne retrospektyvus, o proaktyvus sutarties vykdymo užtikrinimas, todėl tam tikri su sutarties vykdymu susiję aspektai vertinami pasiūlymų vertinimo metu.

31. Ieškovė UAB „Gensera“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
32. Ieškovės atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai Tl, T2 ir T3 yra dviprasmiški ir neaiškūs.

32.2. Perkančioji organizacija ekonominio naudingumo kriterijais parinko tokias vertybes, kurios susijusios ne su pirkimo objektu (galutiniu rezultatu), o su šio objekto įgyvendinimu. Ekonominio naudingumo kriterijai Tl „Rizikos valdymas“, T2 „Darbų organizavimas ir komunikacija“, T3 „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ nėra ekonominio naudingumo kriterijai, nes jais vertinama ne pirkimo objekto ateityje kuriama objekto ekonominė ar socialinė nauda, o pirkimo objekto įvykdymo kokybės tikimybė.

32.3. Ginčo viešajam pirkimui finansavimo lėšas administruojanti ir finansavimą bei pirkimo skaidrumą prižiūrinti Aplinkos projektų valdymo agentūra, pastebėjusi tokius perkančiosios organizacijos ir kitų perkančiųjų organizacijų ypatingai proteguojamus ekonominio naudingumo kriterijus, 2017 m. kovo 22 d. viešai, aiškiai ir vienareikšmiškai išaiškino, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, pirmiausia turi įvertinti, ar pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai atspindi potencialią ekonominę naudą, yra objektyviai apskaičiuojami, nustatytais kriterijais bus pasiekti konkretūs pirkimo tikslai. Ekonominis naudingumas turi būti suprantamas kaip didesnių nei mažiausia pasiūlyta kaina investicijų atsiperkamumas per mažesnes objekto eksploatavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose nustatytais ekonominio naudingumo kriterijais Tl, T2, T3 jokios ekonominės naudos iš pirkimo objekto gauti nesitikima, yra tiesiog reikalaujama pateikti tiekėjo vykdomą politiką, kad perkančioji organizacija įvertintų kaip tiekėjas atliks darbus objekte ir pagal tai nuspręs, ar darbai galės būti atlikti kokybiškai ir, neva, ekonomiškai.

32.4. VPĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali reikalauti, jog tiekėjai pateiktų įrodymus, kad jie laikosi kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų ir šie reikalavimai priskiriami prie kvalifikacinių reikalavimų, nes parodo, kokios kokybės politikos tiekėjas laikosi vykdydamas darbus. Ginčo atveju nustatytais ekonominio naudingumo kriterijais Tl - T3 yra siekiama įvertinti tiekėjo vykdomą politiką kokybės vadyboje. Taigi, ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai T1-T3 yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, už kuriuos negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas.

32.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Europos sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nesirėmė aktualia nacionalinių teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, teisėtai ir teisingai taikė Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, kadangi joje pateikiamas paprasčiausias paaiškinimas, kad perkančiosios organizacijos negali naudoti tokių ekonominio naudingumo kriterijų, kurie taikomi pirkimo sutarties sudarymui. Kitaip tariant, ekonominio naudingumo kriterijai turi būti tokie, kuriais būtų vertinama ne tiekėjo kvalifikacija ar gebėjimas atlikti sutartį, o parenkamas tiekėjas siūlantis pastatyti ar suteikti tokią paslaugą ar darbą, kurio galutinis rezultatas neš ekonominę naudą perkančiajai organizacijai ateityje, o ne tik šio rezultato vykdymo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
34. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

35. Apeliaciniame skunde atsakovė pareiškė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kadangi byla sudėtinga, nėra išsamiai suformuotos teismų praktikos byloje keliamais teisės taikymo klausimais, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
36. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip pagrindas spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarbių ir reikšmingų argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškusi apeliantė, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė esmines bylos faktines aplinkybes, aprašytas šios nutarties 21 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas vertina byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl kitų faktinių aplinkybių, neaprašytų šios nutarties 21 punkte ir reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui, teisėjų kolegija pasisakys, analizuodama apeliaciniame skunde keliamus argumentus bei vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.
39. Apeliacijos ribas byloje sudaro klausimas, ar pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1, T2 ir T3 yra pakankamai susiję su viešojo pirkimo objektu, atspindi pasiūlymo ekonominę naudą, yra objektyviai apskaičiuojami, ar šie kriterijai ir subkriterijai bei visa pasiūlymų vertinimo tvarka yra pakankamai tiksli ir aiški.

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

40. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
41. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos S. T. Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Dėl pirkimo sąlygose numatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1, T2 ir T3 teisėtumo

42. Kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai – kokybinės atrankos kriterijai (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsniai), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuluojami pozityviąja arba negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba tam tikrų kriterijų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).
43. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius objektus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, Rekomendacijų III skyrius).
44. Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijus, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 punktas). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.
45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1, T2 it T3 teisėtumą, padarė išvadą, kad šie kriterijai iš esmės susiję su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos sutarties įvykdymą, juos neįmanoma objektyviai apskaičiuoti, jie pažeidžia VPĮ numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl pripažintini neteisėtais ir naikintini.
46. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad ginčijamais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais T1, T2 it T3 siekiama ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, nustatyti kriterijai yra aiškūs ir teisėti.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai nusprendus vykdyti ginčo viešąjį pirkimą pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, būtina buvo įvertini ne tik tai, ar pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra pakankamai susiję su pirkimo objektu, tačiau ir tai, ar pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai atspindi potencialią ekonominę naudą (padidina perkamo objekto naudojimo efektyvumą – kainą, kokybę, techninius privalumus, estetines, funkcines charakteristikas, aplinkosaugos charakteristikas, eksploatavimo išlaidas, efektyvumą ir kt.), yra objektyviai apskaičiuojami, nustatytais kriterijais bus pasiekti konkretūs viešojo pirkimo tikslai. Vien apeliantės argumentai, kad VPĮ numatyta galimybė perkančiajai organizacijai pasirinkti ir pirkimo dokumentuose nustatyti atitinkamus tiekėjų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir jų subkriterijus, neatleido perkančiosios organizacijos nuo pareigos nustatyti tokius kriterijus, kurie būtų tiesiogiai susiję su pirkimo objektu ir juos įmanoma būtų veiksmingai patikrinti.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jie labiau susiję su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos sutarties įvykdymą, nėra pakankamai tikslūs ir aiškūs, jų neįmanoma objektyviai apskaičiuoti, kas turi tiesioginę neigiamą įtaką objektyviam ir skaidriam tiekėjų pasiūlymų įvertinimui. Tokiu būdu pažeidžiamas tiekėjų lygiateisiškumo principas, nes ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai negarantuoja viešojo pirkimo procedūrų skaidrumo ir objektyvumo.
49. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal ekonominio naudingumo kriterijų T1 „Rizikos valdymas“ vertinamas projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimas, projekto vykdymo rizikų, susijusių su rangos sutarties vykdymu, identifikavimas; rangos sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas; numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Pasiūlymas pagal šį ekonominio naudingumo kriterijų gali būti vertinamas „silpnai“ (skiriama nuo 0 iki ?2 balų), „patenkinamai“ (skiriama nuo 3 iki ?5 balų), „gerai“ (skiriama nuo 6 iki ?8 balų), „labai gerai“ (skiriama nuo 9 iki ?10 balų). Patenkinamas įvertinimas skiriamas, kai projekto aprašyme „trūksta pagrįstumo“, identifikuotos pagrindinės projekto rizikos, tačiau jų aprašymui „trūksta pagrįstumo, įsigilinimo į praktiką“, tik „paviršutiniškai“ numatytos rizikos valdymo priemonės, yra „loginių klaidų“. Geras įvertinimas skiriamas, kai „išsamiai“ aprašyta projekto specifika, identifikuotos visos projekto rizikos, tačiau „trūksta pagrįstumo“, yra „nežymių logikos klaidų“, yra „nežymių klaidų, netikslumų“. Labai gerai įvertinamas tiekėjas, kuris „išsamiai“ aprašė projektą, „aiškiai aprašė“ visas projekto rizikas, jas pagrindė, numatė rizikos valdymo priemones, būdus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad paminėtos ir kitos skundžiamame teismo sprendime nurodytos T1 kriterijaus aprašymo formuluotės yra abstrakčios ir nekonkrečios. Pirkimo sąlygose nėra pateiktas detalus jų turinio paaiškinimas, nenurodyta tokių formuluočių, kaip „aiškiai/išsamiai/paviršutiniškai“, „nežymios/loginės klaidos/netikslumai“, „tinkamai pagrindė/trūksta pagrįstumo“, reikšmė balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijaus T1 vertinimui. Esant tokiai situacijai, tik nuo vertintojo ir jo subjektyvaus vertinimo priklauso, ar konkretūs projekto ir jo rizikų aprašymai bus laikomi pagrįsti logiškai/nelogiškai, suplanuoti nuosekliai/nenuosekliai, informacija perteikta aiškiai/neaiškiai, padarytos klaidos bus nežymios/loginės, nes gairių, pagal kurias tai turi būti konstatuojama, pirkimo dokumentuose nėra numatyta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ekonominio naudingumo kriterijaus T1 įvertinimų „patenkinamai“ ir „gerai“ aprašymuose esminių skirtumų, išskyrus „loginių klaidų“ („patenkinamai“) ir „nežymių klaidų, netikslumų“ („gerai“) faktiškai nėra. Nesant aiškiai apibrėžtų vertinimo gairių, tiekėjas galėtų gauti arba negauti atitinkamo balų skaičiaus už projekto ir jo rizikų aprašymą, jeigu toks aprašymas, perkančiosios organizacijos (vertintojo) manymu, būtų pripažintas (ne)nuosekliu ir logiškai (ne)pagrįstu. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ekonominio naudingumo kriterijaus T1 aiškinimas kelia pagrindą abejoti šio kriterijaus nuostatų turinio aiškumu.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiška situacija yra su ginčijamu ekonominio naudingumo kriterijumi T2 „Darbų organizavimas ir komunikacija“. Pagal ekonominio naudingumo kriterijų T2 vertinami rangovo darbo organizavimo aspektai, resursų valdymo planas; rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu, atitikimas projekto tikslams ir uždaviniams; vertinami rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Vertinant pasiūlymą pagal šį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų taikoma analogiška, kaip ir T1 kriterijaus, tvarka, t. y. pasiūlymai vertinami „silpnai“, „patenkinamai“, „gerai“, ir „labai gerai“. Patenkinamas įvertinimas skiriamas, kai pateiktas resursų valdymo planas, bet nepateikti „papildomi“, užsakovo reikalavimuose nedetalizuoti „darbo organizavimo aspektai“ arba aspektai pateikti, tačiau dalis jų neatitinka „objekto specifikos“; nurodytos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, tačiau priemonėms trūksta „pagrįstumo“; pateiktas resursų valdymo planas, tačiau numatyti ne visi objekto specifiką apimantys resursai, „trūksta pagrįstumo ir racionalumo“; pateiktas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas, tačiau turiniui „trūksta aiškumo, pagrįstumo ir logiškumo“; pateiktas darbų tvarkaraštis, tačiau numatyti ne visi „objekto specifiką apimantys resursai, trūksta pagrįstumo ir racionalumo“; pateiktas darbų tvarkaraštis, tačiau darbai neišskirti pagal objektus, subrangovus, tvarkaraštis „realus, tačiau ne visiškai atitinkantis resursų valdymo planą, turi kitų trūkumų“; nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija ar vidinis ar išorinis komunikacijos planas arba pateiktas planas tik „iš dalies atitinka paslaugų specifiką ar sunkiai įgyvendinamas“. Geras įvertinimas skiriamas, kai numatyti užsakovo reikalavimuose „nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai“, tačiau jiems „trūksta pagrįstumo, jie nevisiškai atitinka perkamų darbų specifiką“; pateikta statybos darbų organizavimo schema, tačiau ji „neinformatyvi“; pateiktas resursų valdymo planas, tačiau „trūksta pagrįstumo ir logiškumo“; pateiktas darbų tvarkaraštis, tačiau neišskirti subrangovų atliekami darbai, tvarkaraštis „realus, atitinkantis resursų valdymo planą, tačiau yra kitų neesminių trūkumų“; pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis ir išorinis komunikacijos planas, kuris atitinka paslaugų specifiką, tačiau „sunkiai įgyvendinamas ar neracionalus“. Labai geras įvertinimas skiriamas, kai numatyti užsakovo reikalavimuose „nedetalizuoti efektyvūs, pagrįsti bei nesunkiai įgyvendinami“ darbo organizavimo aspektai; pateikta „aiški, informatyvi“, atitinkanti aprašymą statybos darbų organizavimo schema; pateiktas „realus ir racionalus“ resursų valdymo planas; pateiktas „pagrįstas, aiškus, detalus ir logiškas“ organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas; pateiktas „realus ir atitinkantis resursų valdymo planą“ darbų tvarkaraštis; pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis ir išorinis komunikacijos planas, kuris „atitinka paslaugų specifiką, yra efektyvus, paprastai įgyvendinamas“. Šio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus išvardintos formuluotės (subkriterijai) taip pat yra labai abstrakčios ir nekonkrečios, todėl nesant pirkimo sąlygose detalaus jų turinio ir esmės išaiškinimo, šio kriterijaus vertinimas neišvengiamai gali būti subjektyvus bei priklausyti nuo vertintojo susidarytos vienos ar kitos nuomonės apie tiekėjo resursų valdymo plano tinkamumą ir pagrįstumą, statybos darbų organizavimo schemose nurodytų sprendimų racionalumą, resursų valdymo plano racionalumą, pagrįstumą ir logiškumą, darbų tvarkaraščių realumą, bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija komunikacijos plano nesunkų įgyvendinimą ir pan.
51. Be to, kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, ekonominio naudingumo kriterijaus T2 aprašyme numatytas reikalavimas pateikti darbų tvarkaraštį, kuriame būtų detalizuotas projektavimo ir statybos darbų vykdymo etapiškumas (išskaidyti inžinerinių tyrinėjimų projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo terminai, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo terminai, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo laiko terminai), tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadijoje būtų netikslus ir galimai neatitiktų faktiškai planuojamos sudaryti pirkimo sutarties sąlygų, kadangi vienų ar kitų terminų nustatymas priklauso nuo pirkimo sutarties pasirašymo bei atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimų (ekspertizės atlikimo, statybos leidimo gavimo ir pan.) priėmimo momento. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjams nedisponuojant nurodyta informacija, turinčia tiesioginės reikšmės atitinkamų darbų atlikimo terminų planavimui, nurodytų terminų nustatymas yra betikslis, be to, nesant pirkimo sąlygose informacijos, kaip nurodyti terminai būtų patikrinami, būtų sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai, remiantis vien prielaidomis apie planuojamus atlikti darbus ir jų atlikimo terminus bei šių darbų planavimo reikšmę pasiūlymo ekonominiam naudingumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016, padarytais išaiškinimais, kadangi nurodytos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindų buvo padaryta tokia išvada, yra labai panašios.
52. Bylos duomenys patvirtina, kad ekonominio naudingumo kriterijaus T3 vertinimas taip pat priklauso nuo abstrakčių ir nekonkrečių subkriterijų, kurių detalus turinio paaiškinimas pirkimo sąlygose nėra pateiktas, t. y. aprašyme reikalaujamo pateikti poveikio aplinkai mažinimo priemonių plano ir pateiktų priemonių vertinimo, kurie tiesiogiai priklauso nuo jų (ne)aiškumo, (ne)efektyvumo, rangovo įdiegtos vadybos sistemos vertinimo, kurie tiesiogiai priklauso nuo priemonių (ne)pagrįstumo, (ne)įgyvendinimo, taikymo naudos (ne)atskleidimo, (ne)esminių ar kitų trūkumų ir pan. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekonominio naudingumo kriterijui pagrįsti reikalaujamo pateikti projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių aprašymo (ne)išsamumas ir (ne)pagrįstumas tiesiogiai susijęs su teritorijos, kurioje yra pirkimo objektas, savybių (grunto struktūros, paviršinių vandenų, teritorijos nuolydžio ir kt.), kurios paaiškės tik rengiant projektą. Taigi, šio kriterijaus vertinimas taip pat gali būti subjektyvus bei priklausyti nuo vertintojo susidarytos vienos ar kitos nuomonės, kas gali pažeisti viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą ir objektyvumą.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nurodytos ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3 vertinimo tvarkos taip pat visiškai neaišku, ar skiriami balai, nors ir mažesni, už ne visiškai nuoseklų, išsamų ir logikos stokojantį tiekėjo pasiūlymą. Nors perkančioji organizacija siekė įsigyti sudėtingą produktą (statybos ir rekonstrukcijos darbai), kuriam būdingas aprašymo detalumas, ir to ji tiekėjų galėjo prašyti, tačiau abejotina, ar tam tikrą minimalią (protingą) suprantamumo, išsamumo, logiškumo, detalumo ribą peržengę pasiūlymų aprašymai turėtų būti vertinami kitaip lyginant su tais, kurie dar detaliau, išsamiau ir lokiškiau pagrindė pasiūlymo atitiktį ginčo ekonominio naudingumo vertinimo reikalavimams.
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sąlygų 27.4 punkte numatyta galimybė, kad komisijos narys (ar ekspertas), remdamasis savo žiniomis ir patirtimi, gali įvertinti ir kitus, ekonominio naudingumo kriterijų aprašymuose neišvardintus, pasiūlymo aspektus, nepalengvina vertinimo, tačiau dar labiau apsunkina nešališką ir objektyvų vertinimą, nes tik nuo vertintojo priklausys, kokius pasiūlymo aspektus jis laikys svarbiais, o kokius pertekliniais.
55. Pažymėtina ir tai, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje turi aiškiai ir tiksliai nustatyti, kaip bus kontroliuojamas tiekėjų pateiktuose aprašymuose (dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų) nurodytų priemonių taikymas realiai įgyvendinant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje nenustačius aiškių siūlomų priemonių kontrolės mechanizmų ir nuostatų dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų, būtų pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas bei nebūtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis).
56. Perkančiosios organizacijos padarytų pažeidimų nepaneigia byloje esančios Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kadangi jos padarytos vertinant tik ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajas su pirkimo objektu, tačiau iš esmės nevertinant šių kriterijų aprašymuose pateiktų duomenų išsamumo, aiškumo, reikšmės ir įtakos atitinkamų balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui. Pateiktose išvadose iš esmės nėra kito pagrindimo, naujų argumentų, nei nurodyti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė didelės svarbos (įrodomosios reikšmės) šios institucijos išvadoms. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje ne kartą spręsta, kad kompetentingų institucijų išvados vien dėl jų kompetencijos neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus bei vertinamos byloje esančių kitų įrodymų visumoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir kt.). Kompetentingos institucijos išvada, kurios prašoma, siekiant gauti papildomos informacijos dėl teisinio reguliavimo ir galimo jo aiškinimo ar taikymo atitinkamoms ginčo aplinkybėms, laikytina tik atitinkamos institucijos pozicija, tačiau bet kokiu atveju ne šalių ginčo sprendimu, nes jo priėmimo kompetencija perduota teismams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).
57. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė aktualia nacionalinių teismų praktika bei netinkamai taikė Europos sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Europos sąjungos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų formuojamą praktiką byloje keliamais klausimais. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl aiškios ir nusistovėjusios teismų praktikos, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgiant į tai, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Vertinant, kokie teismų sukurti precedentai laikytini aiškia ir nusistovėjusia praktika, turi būti atsižvelgta į tai, ar jie nėra pavieniai atvejai; ar nėra konkuruojančių precedentų; kokios instancijos teismai sukūrė precedentus; į precedentų sukūrimo laiką; sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimus priėmusių teismų sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl kurio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo, turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismų - Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1475-273/2017, ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-736-357/2017. Pirma, Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1475-273/2017, buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau apeliacinėje instancijoje nebuvo keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų subkriterijų teisėtumo; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-736-357/2017 apeliacine tvarka net nebuvo skundžiamas. Antra, pagal vertikalaus precedento doktriną, išplėtotą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, aukštesnės instancijos teismo nesaisto žemesnės instancijos teismo sukurtas precedentas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ne pirmosios instancijos teismų procesiniais sprendimais, bet Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016. Trečia, apeliantės nurodytus teismų procesinius sprendimus priėmė vienas teisėjas, tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016 priimta teisėjų kolegijos. Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą vadovautis apeliacinės instancijos teismo (Lietuvos apeliacinio teismo) sukurtu precedentu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei (atsakovei) nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

Artūras Driukas

                                                                                                                              Gintaras Pečiulis