Civilinė byla Nr. 2S-1627-259/2020
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01887-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.18.; 3.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0140/15/02663; Nr. 0140/15/02662; Nr. 0140/15/02661, Nr. 0140/13/00195, Nr. 0140/07/01593, Nr. 0140/15/00055, Nr. 0140/07/00515, 0140/05/03218, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Gintrėja“, uždaroji akcinė bendrovė „Teledema“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, E. K..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2020-05-14 antstolės Astos Lukšienės priimtus patvarkymus Nr. S-20-140-15175; Nr. S-20-140-15176; Nr. S-20-140-15177; Nr. S-20-140-15178 priverstinai areštuoti nurašyti pinigines lėšas iš skolininko E. K. sutuoktinės J. K., vykdomosiose bylose Nr. 0140/15/00055; Nr. 0140/07/00515; Nr 0140/05/03218; Nr. 0140/15/02661. Nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis E. K. yra skolingas kreditoriams UAB „Gintrėja“, UAB „Teledema“, UAB „4finance“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriems skola išieškoma vykdomosiose bylose Nr. 0140/15/00055; Nr. 0140/07/00515; Nr. 0140/15/02661, Nr 0140/05/0321. Pareiškėja su skolininku E. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktinio skolos yra susidarę iki 2015 m., t. y. iki santuokos sudarymo. Todėl sutuoktinio skolos iki santuokos sudarymo yra jo asmeninė prievolė ir pareiškėja niekada nesutiko ir nesutiks mokėti jo asmenines skolas. Pareiškėja su sutuoktiniu niekada negyveno kartu, kadangi sutuoktinis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, todėl niekada nevedė bendro ūkio, santuokoje vaikų nesusilaukė, viena augina nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos, šiuo metu ruošiasi nutraukti santuoką. Antstolė pareiškėjos tinkamai neinformavo apie prasidėjusį vykdymo procesą, neatsiuntė raginimo ar įspėjimo apie vykdomą išieškojimo procesą. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie antstolio atliktą sutuoktinių J. K. ir E. K. bendrosios jungtinės nuosavybės turto areštą, kuris sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Kaip matyti iš patvarkymų, antstolė pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti minėtą sutikimą, tačiau antstolė, net negavusi iš skolininko šio sutikimo, 2020-05-14 priėmė patvarkymus areštuoti ir priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sutuoktinės sąskaitų, nuspręsdama nustatyti MMA sumą, kurią šis asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Taigi, antstolė pati nusistatė iš kokios skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų dalies bus išieškoma. Todėl antstolė nesilaikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. nesilaikė atliekamų veiksmų eiliškumo - neareštavo bendrojo bendraturčių turto ir nors pasiūlė skolininkui pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą, tačiau nesulaukus termino iš karto pradėjo išieškojimo veiksmus. Dėl nurodytų priežasčių antstolės patvarkymai naikintini kaip neteisėti.
2. Antstolė Asta Lukšienė 2020 m. birželio 10 d. patvarkymu Nr. S-20-140-19371 pareiškėjos skundo netenkino ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis bylas Nr. 0140/15/02663; Nr. 0140/15/02662; Nr. 0140/15/02661, Nr. 0140/13/00195, Nr. 0140/07/01593, Nr. 0140/15/00055, Nr. 0140/07/00515, 0140/05/03218 perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad skolininkui E. K. geranoriškai nesumokėjus skolų, vykdomosiose bylose pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Antstolė nustatė, kad skolininkas E. K. (duomenys neskelbtini) vedė J. K., todėl 2020-05-14 surašyti patvarkymas dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto ir pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo Nr. S-20-140-15178 vykdomojoje byloje Nr. 0140/15/02663, kuris aktualus ir vykdomosiose bylose Nr. 0140/15/02662, Nr. 0140/15/02661, patvarkymas Nr. S-20-140-15177 vykdomojoje byloje Nr. 0140/13/00195, kuris aktualus ir vykdomosiose bylose Nr. 0140/05/03218, Nr. 0140/07/01593, patvarkymas Nr. S-20-140-15175 vykdomojoje byloje Nr. 0140/15/00055, patvarkymas Nr. S-20-140-15176 vykdomojoje byloje Nr. 0140/07/00515.Skolininkas E. K. grąžino antstolei pasirašytą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau jis neatitiko šiam dokumentui keliamų reikalavimų ir antstolė 2020-06-16 pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Antstolė nėra pateikusi nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko sutuoktinės banko sąskaitos, o skolininko sutuoktinės banko sąskaitoms apribojimai netaikomi. Areštuota skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalis yra saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje iki bus nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis, t. y. buvo imtasi priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, bet ne realizuoti (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė jo netenkinti. Nurodė, jog su skundu nesutinka, palaiko antstolės patvarkyme išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų.
5. Teismas nustatė, kad antstolė Asta Lukšienė vykdo šias vykdomąsias bylas: Nr. 0140/15/02663, Nr. 0140/15/02662 ir Nr. 0140/15/02661 užvestas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-01 vykdomąjį dokumentą Nr. 1-83-224/2015 dėl solidarios skolos išieškojimo iš skolininko E. K. trečios eilės išieškotojai UAB „4finance“; vykdomąją bylą Nr. 0140/13/00195, užvestą pagal Marijampolės rajono apylinkės 2012-12-03 nutarimą Nr. A2.11.-2150-537/2012; Nr. 0140/07/01593, užvestą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2007-06-05 nutarimą Nr. E802105; Nr. 0140/05/03218, užvestą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2005-10-18 nutarimą Nr. E284491 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. K., trečios eilės išieškotojai Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomąją bylą Nr. 0140/15/00055, užvestą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-11-28 vykdomąjį raštą Nr. 1-231-831/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. K. trečios eilės išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Gintrėja“ ir vykdomąją bylą Nr. 0140/07/00515, užvestą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-31 įsakymą Nr. L2-03303-505/2007 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. K. trečios eilės išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“. Skolininkui skolos geranoriškai nesumokėjus, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai - areštuotos atsiskaitomosios banko sąskaitos, išsiųsti į pataisos namus patvarkymai dėl skolos išieškojimo bei patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nustačius, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. K., 2020-05-14 surašytas patvarkymas dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto ir pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo Nr. S-20-140-15178 (v. b. Nr. 0140/15/02663, kuris aktualus ir v. b. Nr. 0140/15/02662, Nr. 0140/15/02661); Nr. S- 20-140-15177 (v. b. Nr. 0140/13/00195, kuris aktualus ir v. b. Nr. 0140/05/03218, Nr. 0140/07/01593); Nr. S-20-140-15175 (v. b. Nr. 0140/15/00055); Nr. S-20-140-15176 (v. b. Nr. 0140/07/00515) (toliau – 2020-05-14 patvarkymai), pasiūlant skolininkui per 20 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Teismas pažymėjo, kad antstolei vykdant aštuonias vykdomąsias bylas to paties skolininko atžvilgiu, nėra pagrindo kiekvienoje vykdomojoje byloje užklausinėti tų pačių institucijų apie skolininko turimą turtą, kt., kas nepagrįstai didintų iš skolininko išieškomas vykdymo išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas nustatytas įstatymu ir kt. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytu, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimą, patvirtintą notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai pagal tą patį vykdomąjį dokumentą išieškojimas gali būti nukreiptas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog yra nustatytas eiliškumas veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis. Pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog skolininkas asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o skolininkui priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nenustatyta, antstolė laikėsi priverstinio vykdymo veiksmų eiliškumo, t. y. išieškojimą nukreipė į asmeninį skolininko turtą ir tik tuomet atliko veiksmus, numatytus CPK 667 straipsnyje, kuriais siekiama nustatyti turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine. Todėl antstolė, laikydamasi nurodyto teisinio reglamentavimo, nustačiusi duomenis apie skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, teisėtai 2020-05-14 patvarkymais taikė areštą skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. skolininko sutuoktinės priklausančio darbo užmokesčio daliai, viršijančiai vieną MMA, pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą, pagal patvarkymą Nr. S-20-140-15177 ne daugiau kaip 1 993,88 Eur bendroje sumoje, pagal patvarkymą Nr. S-20-140-15176 ne daugiau kaip 1 210,67 Eur, pagal patvarkymą Nr. S-20140-151178 ne daugiau kaip 2 178,69 Eur, pagal patvarkymą Nr. S-20-140-15175 ne daugiau kaip 175,40 Eur (CPK 689 straipsnio 1 ir 2 dalis).
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog skolininko E. K. antstolei grąžintas pasirašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu neatitiko jam keliamų reikalavimų, todėl antstolė pagrįstai laikė, jog per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateiktas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Antstolė 2020-06-16 pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad būtų apribotas disponavimas pareiškėjos lėšomis, iš kurių išieškojimas yra negalimas (CPK 739 straipsnis). Teismas konstatavo, kad areštuota skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalis yra saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje iki bus nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis, kas šiuo atveju vertinama, jog antstolė vykdydama vykdomąsias bylas ėmėsi priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, bet ne realizuoti.
9. Teismas, remdamasis teismų informacinės ,,Liteko“ sistemos duomenimis nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-4826-570/2020 pagal pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, kuris 2020-07-10 teisėjo rezoliucija yra priimtas ir nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Taip pat Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-4852-570/2020 pagal pareiškėjos (išieškotojos) UAB „4finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, kuris 2020-07-15 teisėjo rezoliucija yra priimtas ir nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Taigi, CPK 667 straipsnyje nustatyta skolininko turto dalies nustatymo procedūra nebuvo pažeista
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad antstolė, nustatydama 1 MMA sumą, kuria pareiškėja turi teisę disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, neįvertino pareiškėjos poreikių disponuoti konkrečia lėšų suma. Pareiškėja nors ir nurodė, kad reikalinga teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, tačiau nepagrindė būtinybės disponuoti didesne būtinųjų pragyvenimui lėšų suma nei yra nustatyta. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad netenkinamas pareiškėjos prašymas įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjai nuskaičiuotas pinigines lėšas.
11. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybių visetą, teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti antstolės atliktų veiksmų neteisėtumo vykdomosiose bylose Nr. 0140/15/02663; Nr. 0140/15/02662; Nr. 0140/15/02661, Nr. 0140/13/00195, Nr. 0140/07/01593, Nr. 0140/15/00055, Nr. 0140/07/00515, Nr. 0140/05/03218, todėl sprendė, jog pareiškėjos J. K. skundas dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde pareiškėja J. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų, įpareigojant antstolę Astą Lukšienę grąžinti pareiškėjai nuskaičiuotą darbo užmokesčio dalį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįsigilino į bylos esmę, spręsdamas dėl skundžiamų antstolės veiksmų ir vertindamas prie bylos pridėtus rašytinius įrodymus. Pareiškėja skunde akcentavo, kad išieškojimas iš jos sutuoktinio pradėtas vykdyti nuo 2005 m., o santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau antstolė tik 2020-05-14 nukreipė išieškojimą ir į pareiškėjos gaunamas pajamas.
12.2. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad CPK 667 straipsnyje nustatytos sutuoktinio turto dalies nustatymo tvarkos sutuoktiniai negalėtų įgyvendinti pas notarą, nes nėra dalintino turto, išskyrus pareiškėjos J. K. darbo užmokestį, kuris yra didesnis nei vienas MMA, o skolininkas E. K. nei turto, nei pajamų neturi.
12.3. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad joje nėra duomenų apie antstolės atliktą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto areštą, kuris sudarytų prielaidas antstolei siūlyti skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Kaip nustatyta byloje, antstolė tik 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti minėtą sutikimą. Negana to, antstolė, net negavusi iš skolininko šio sutikimo, 2020 m. gegužės 14 d. priėmė nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sutuoktinės sąskaitų, nuspręsdama nustatyti MMA sumą, kuria šis asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Taigi, tokiais nurodymais jau iš karto pradedamas tam tikros dalies lėšų išieškojimas, nes antstolė pati nusistatė, iš kokios skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų dalies bus išieškoma. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai motyvavo šios teisės normos taikymą konkrečiu atveju.
12.4. CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad ,vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Šiuo atveju antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjos darbo užmokestį ir vaikui skirtas socialines išmokas. Antstolė Asta Lukšienė priimdamas skundžiamą patvarkymą pažeidė nepilnamečio vaiko teises, jo teisę į tinkamą išlaikymą, pragyvenimą ir kt.
12.5. Pareiškėja prie skundo pateikė rašytinius įrodymus, darbo užmokesčio pažymą, sąskaitų išrašus, nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą ir kt., tačiau nei antstolė, nei teismas jų nevertino priimdamas skundžiamą nutartį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šališkai gina neteisėtus antstolės veiksmus, nesiaiškina, kokiais teisiniais norminiais aktais remiantis antstolė nustato MMA limitą ir kodėl ji nustato būtent tokią sumą, o ne didesnę. CPK 689 straipsnis aiškiai nustato, kuri minimalių vartojimo poreikių dydžio suma yra neliečiama. Taip pat, koks procentas nuo darbo užmokesčio sumos yra išskaitomas. Pažymėtina, kad vykdant išskaitytinų sumų apskaičiavimą, atsižvelgiama į tikslines lėšas - šiuo atveju vaiko pinigus, kurie negali būti pliusuojami. Kaip jau buvo minėta pareiškėja viena išlaiko nepilnametę dukrą, todėl antstolės neteisėtai nuskaičiuotos piniginės lėšos konkrečiai palietė vaiko poreikius, už likusias pinigines lėšas pareiškėja negali pragyventi ir išlaikyti savo nepilnametės dukros.
12.6. Todėl pareiškėjos J. K. įsitikinimu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paremta neteisingais ir klaidingais argumentais, lemiančiais elementarių motyvų nebuvimą skundžiamojoje nutartyje, dėl ko skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip visiškai nepagrįsta ir neteisėta.
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). Ta aplinkybė, kad apeliantė yra nepatenkinta pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, nesudaro pagrindo spręsti, jog priimtas teismo procesinis sprendimas yra be motyvų ir dėl to naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
15. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl antstolės Astos Lukšienės CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka atliktų veiksmų nustatant skolininko E. K. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje teisėtumo. Taip pat skundžiama ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos J. K. darbo užmokestis, gautas po santuokos su skolininku E. K. sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes skolininko E. K. prievolės atsirado iki santuokos sudarymo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja J. K. su skolininku E. K. nėra sudariusi vedybų sutarties (vykd. bylos Nr. 0140/15/02663, b. l. 44), todėl sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos pajamų, gautų iš darbinės veiklos, nuosavybės po santuokos sudarymo iki jos pabaigos taikytinas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris numato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi, asmeninės sutuoktinio prievolės, kurios atsirado iki santuokos sudarymo, gali būti išieškomos iš jo dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju antstolė pareiškėjai esant santuokoje su skolininku E. K. ėmėsi veiksmų CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriuos atlikus bus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad į pareiškėjos po santuokos sudarymo gaunamą darbo užmokestį negali būti nukreipiamas asmeninių skolininko – pareiškėjos sutuoktinio – prievolių išieškojimas nesant asmeninio skolininko turto. Toliau apeliacinės instancijos teismas pagal atskirojo skundo argumentus vertina, ar buvo pažeista CPK 667 straipsnyje nustatyta skolininko turto dalies nustatymo procedūra.
18. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Taigi, CPK 667 straipsnyje nustatyta konkretus veiksmų eiliškumas, kuris turi būti atliekamas siekiant nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia antstolis areštuoja turtą ir pasiūlo skolininkui pačiam imtis imtis veiksmų, kad skolininko turto dalis būtų nustatyta notarine tvarka, skolininkui neišreiškus sutikimo antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Atskirajame skunde antstolės veiksmų neteisėtumas grindžiamas aplinkybėmis, kuriomis buvo pritaikytas pareiškėjos turto areštas.
19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė areštavo pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį priimdama patvarkymą Nr. S-20-140-15178 vykdomosiose bylose Nr. 0140/15/02663, Nr. 0140/15/02662, Nr. 0140/15/02661 (vykd. bylos Nr. 0140/15/02663, b. l. 44-45), patvarkymą Nr. S-20-140-15177 vykdomosiose bylose Nr. 0140/13/00195, Nr. 0140/05/03218, Nr. 0140/07/01593 (vykd. bylos Nr. 0140/13/00195, b. l. 31-32), patvarkymą Nr. S-20-140-15175 vykdomojoje byloje Nr. 0140/15/00055 (b.l. 30), patvarkymą Nr. S-20-140-15176 vykdomojoje byloje Nr. 0140/07/00515 (b. l. 62). Šiuose patvarkymuose antstolė nurodė tiek lėšas, kurioms taikomas areštas, t. y. pareiškėjos darbo užmokestis, tiek lėšų sumą, kuriai taikomas areštas, tiek šių lėšų arešto tvarką, t. y. šių lėšų pervedimą į antstolės depozitinę sąskaitą nustatant pervedamų lėšų dalį. Taigi, antstolės Astos Lukšienės patvarkymuose nustatyta tvarka pervedant antstolės nurodytą lėšų sumą į antstolės depozitinę sąskaitą buvo apribota pareiškėjos galimybė naudoti, valdyti ir disponuoti šia lėšų dalimi iki bus nustatyta skolininko E. K. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Minėti patvarkymai buvo išsiųsti tiek pareiškėjai, tiek vykdymui į pareiškėjos darbovietę – (duomenys neskelbtini). Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjos vaikui skirtas socialines išmokas, nes buvo areštuotas tik pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis, bet ne kitokios rūšies pajamos ar jos piniginės lėšos, esančios kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje asmens sąskaitoje.
20. Nustatytos aplinkybės paneigia ir atskirojo skundo argumentą, kad pasiūlymas skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka buvo pateiktas nesant turto arešto akto. Nors antstolė nepriėmė turto arešto akto kaip atskiro dokumento, tačiau patvarkymai Nr. S-20-140-15178, Nr. S-20-140-15177, Nr. S-20-140-15175, Nr. S-20-140-15176 iš esmės atitinka turto arešto akto turiniui keliamus reikalavimus ir iš šio patvarkymo turinio galima identifikuoti areštuojamą turtinę teisę, taikomo turto arešto pobūdį bei apimtį (CPK 678 straipsnio 1 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju nepagrįstas ir tas atskirojo skundo argumentas, kad ginčo situacijoje taikytinas CPK 689 straipsnis, nes šis straipsnis reguliuoja disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje asmens sąskaitoje, apribojimą. Nagrinėjimu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad buvo areštuotas pareiškėjos darbo užmokestis, apribojant visas nuosavybės teises į darbo užmokesčio dalį, viršijančią 1 MMA ir šių lėšų saugojimą užtikrinant jų pervedimu į antstolės depozitinę sąskaitą, kurį atlikti įpareigotas pareiškėjos darbdavys. Taigi, nesant apribojimų pareiškėjos mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoms sąskaitoms, antstolė neturėjo pagrindo vadovautis CPK 689 straipsnio nuostatomis.
22. Dėl pareiškėjos areštuotos darbo užmokesčio dalies dydžio, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad patvarkymais Nr. S-20-140-15178, Nr. S-20-140-15177, Nr. S-20-140-15175, Nr. S-20-140-15176 buvo areštuota pareiškėjos darbo užmokesčio dalis, viršijanti 1 MMA. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Tuo tarpu, antstolė Asta Lukšienė priimtais patvarkymais areštavo tik tą pareiškėjos darbo užmokesčio dalį, kuri viršija šį dydį. Be to, turto areštas yra tik pradinė priemonė, skirta užtikrinti turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, išsaugojimą. Šiuo veiksmu nėra atliekamas išieškojimas, kuris nagrinėjamu atveju bus galimas tiks nustačius skolininko E. K. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Taigi, atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad antstolė nukreipė išieškojimą į pareiškėjos lėšas, iš kurių negalima vykdyti išieškojimo CPK 668 straipsnyje nustatyta tvarka.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
24. Atmetus pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą nėra pagrindo atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
25. Pareiškėjai iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje patirta 19,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos viršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl priteistinos iš pareiškėjos J. K. (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,54 Eur (devyniolika eurų 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Arvydas Žibas