Baudžiamoji byla Nr. 1S-827-579/2019

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00445-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.14.1.; 2.5.19.                

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 93-183 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. 2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė paskirta 13 (trylika) metų laisvės atėmimo. 2015 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 2017 m. sausio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė – 13 (trylika) metų laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 13 d.

3.       2019 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-183 nutarta taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 11 balų pagal OASys metodiką. Be to, nuteistasis dirba VĮ „M.“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, visuomeniniuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo kompiuterių operatoriaus, staliaus, baldžiaus, želdinių tvarkytojo specialybes, todėl padaryta išvada, kad M. R. sugebės laikytis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad M. R. bausmės atlikimo metu nesielgė išimtinai teigiamai, nes dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, nors šios nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Pažymėta ir tai, kad M. R. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys – nuteistasis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visada pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Todėl M. R. daroma pažanga nepripažinta akivaizdžia ir pakankamai įtikinančia.

5.       Skunde nuteistasis M. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1.                       Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išreiškė nuomonę, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, veikiant organizuotoje grupėje, padarymą. Nusikaltimas buvo vykdomas gerai pasiruošus bei sukoordinavus visų dalyvaujančiųjų veiksmus, o tai didina jo pavojingumą visuomenei bei atskleidžia antivisuomenines, nihilistines nuostatas. Su tokiu vertinimu skundo autorius nesutinka ir pažymi, kad iki įkalinimo yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, įgijo papildomas specialybes, be to, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, šeima jam yra apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo.

5.2.                       Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad 2016 m. birželio 21 d. dalyvavo socialinėje programoje „Langas į nuteistojo pasaulį“, o nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2017 m. birželio 11 d. dalyvavo priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programoje. Pataisos įstaigoje nėra fiksuota, kad jis buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų, be to, jis nepalaiko kriminalinės subkultūros. M. R. teigimu, apylinkės teismas visą dėmesį sutelkė į praeitį ir atsainiai vertino jo daromą pažangą. Iš tiesų, jis per dešimt bausmės atlikimo metų dešimt kartų pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, už ką septynis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau, įvertinęs savo poelgius, požiūrį į vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi pakeitė ir šiuo metu deda visas pastangas laikytis nustatyto režimo reikalavimų, ką patvirtina dvidešimt trys gauti paskatinimai.

5.3.                       Skundo autorius pažymi, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje, nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus, tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino ir nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principais. Nuteistasis nurodo ir tai, kad įvykdė anksčiau Komisijos jam skirtas rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, jis visiškai pakeitė savo elgesį ir požiūrį į gyvenimą, todėl jo daroma pažanga gali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, t. y. savo gyvenimo tikslų jis sieks tik teisėtomis priemonėmis ir būdais.

6.       Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.

7.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK)  157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8.       Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai, svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9.       Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priešingai nei teigia M. R., svarstydamas skundo autoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti, jo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę izoliuotas nuo visuomenės. Spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės M. R., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, kitus faktus, kurie yra reikšmingi priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Teisėjų kolegija, skundžiamos nutarties motyvams pritaria, nes jokių faktinių ar teisinio vertinimo klaidų nenustatyta.

10.       Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo faktą, o ne išreiškė savo nuomonę, jog M. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, veikiant organizuotoje grupėje, padarymą. Nusikaltimas buvo kruopščiai planuotas, jam ruoštasi iš anksto, kas rodo, jog M. R. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių skalės. Pažymėtina, jog ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis sprendimus priima itin apsvarstęs bei apgalvojęs, vadinasi, priešingas teisei elgesys jam yra priimtinas. Nusikaltimą nuteistasis įvykdė siekdamas atlygio, šiuo metu teigia besigailintis dėl tokio savo poelgio, tačiau akivaizdžių korekcijos požymių aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

11.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo kompiuterių operatoriaus, staliaus, baldžiaus, želdinių tvarkytojo specialybes. Be to, M. R. pastoviai bendrauja su savo šeimos nariais, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms, pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, yra ne kartą skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Vis dėlto, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis jau yra pasiruošęs teisingam gyvenimui visuomenėje – įgijęs kelias specialybes, lankęs įvairius kursus bei programas, neturintis galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

12.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvadoje, kaip ir ankstesnio svarstymo metu, išskiriamos tos pačios nuteistojo mąstymo problemos, t. y. M. R. supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Nuteistasis pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. M. R. išskiriamas kriminogeninis veiksnys – ne visada tinkamas elgesio strategijų pasirinkimas. Nesugebėjimą laikytis nustatytos tvarkos patvirtina pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, iš kurios matyti, kad M. R. bausmės atlikimo metu dešimt kartų pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, septynis kartus jam buvo skirtos įvairios drausminės nuobaudos, kartą pravestas auklėjamasis pokalbis, du kartus apsiribota jo elgesio svarstymu drausminėje komisijoje. Du kartus nuteistasis buvo uždarytas į baudos izoliatorių, t. y. baustas pačia griežčiausia nuobauda, taip pat du kartus jis gamino, įsigijo ar laikė uždraustus daiktus, kas laikytina šiurkščiu nustatytų taisyklių pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinė nuobauda yra gauta 2017 m. gegužės 11 d., o panaikinta prieš terminą 2017 m. spalio 16 d. Vadinasi, M. R. pavyzdingą elgesį rodo tik kiek daugiau nei dvejus metus, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei dešimt metų. Toks tinkamo ir netinkamo bausmės atlikimo santykis neleidžia spręsti apie ilgalaikius pokyčius nuteistojo mąstysenoje bei elgesyje. Pažymėtina, kad nuteistasis nustatytos tvarkos nesilaikė nei tardymo izoliatoriuje, nei pataisos namuose, todėl jo gauti paskatinimai nenusveria sistemingai rodyto netinkamo elgesio. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 30 iki 11 balų pagal OASys metodiką, tačiau šį sumažėjimą lėmė tik M. R. teigiamas elgesys paskutiniais metais, o ne viso bausmės atlikimo (ar bent didesnės jos dalies) metu. Be to, įvertinama ir tai, kad nuteistajam nustatyti rizikos balai buvo ir sumažėję, ir padidėję, tuomet vėl sumažėję (pavyzdžiui, 2015 m. jam nustatyta 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2017 m. – 30 balų, o nuo 2018 m. minėta rizika mažėja), kas rodo, jog pataisos procesas nėra itin sklandus.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, jog M. R. pastaruoju metu rodomas pavyzdingas elgesys nėra neįvertinamas. Nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, kur šiuo metu tęsia bausmės atlikimą, be to, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus, kurių metu pažeidimų nėra užfiksuota. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, skundo autorius pirmiausia turi įrodyti, jog yra vertas bausmės atlikimo švelnesnėmis kalinimo sąlygomis, o tik po to tikėtis lygtinio paleidimo jam taikymo. Ar M. R. yra vertas pasitikėjimo, spręsti dar anksti, nes bausmę lengvojoje grupėje jis atlieka vos tris mėnesius. Aukštesniojo teismo nuomone, pataisos procesas turi vykti palaipsniui, nes pernelyg švelnus baudžiamumas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

14.       Tai, jog nuteistasis neturi priklausomybių (pats teigia net nebandęs narkotinių medžiagų, pataisos įstaigoje apsvaigimo faktų neužfiksuota), t. y. nepiktnaudžiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei alkoholiu, visumoje vertintina teigiamai, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad teismui pateiktoji medžiaga liudija, jog M. R. narkotinėmis medžiagomis disponavo ne savo reikmėms, kas patvirtina, jog savo sveikatą nuteistasis saugo, tačiau kitų visuomenės narių sveikatai ar gyvybei jis yra abejingas. Pataisos įstaigos administracijai pateikta pažyma, patvirtinanti, kad M. R., paleistas lygtinai, bus priimtas dirbti MB „P.“, neleidžia daryti patikimos išvados, jog nuteistasis iš tiesų realiai įsidarbins ir gaus stabilias, jo lūkesčius atitinkančias pajamas, juo labiau, kad jo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su lėšų pragyvenimui gavimu nusikalstamu būdu.

15.       Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra nustatyta, todėl mokytis gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis M. R. turi tęsdamas bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                Evaldas Gražys

                Jurgis Kiškis

                Aušra Vingilė