LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. įmonės „Neptana“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-753-124/2010 pagal L. P. įmonės „Neptana“ ieškinį atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, tretysis asmuo – Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą vykdant supaprastintą atvirą konkursą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

L. P. įmonė „Neptana“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 17 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą vykdant supaprastinto atviro konkurso Raudondvario katilinės mazuto ūkio likvidavimo ir mazuto likučių naikinimo darbams atlikti pirkimo procedūras. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vykdomas Raudondvario katilinės mazuto ūkio likvidavimo ir mazuto likučių naikinimo darbų pirkimo procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas išsprendus ieškinį.

Šiaulių apygardos teismo 2010m. kovo 30 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos  supaprastinto atvirojo konkurso „Raudondvario katilinės mazuto ūkio likvidavimo ir mazuto likučių naikinimo darbai„ pirkimo procedūros iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.

Atsakovas  Radviliškio rajono savivaldybės administracija teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2010 m. kovo 30 d. nutartį. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, pažeidžia prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo principą. Viešasis pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą „Praeities taršos Raudondvario katilinės mazuto ūkyje likvidavimas“ (toliau – Projektas), kuris finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.  Projekto įgyvendinimui skiriama virš 920 000 Lt. Pagal ES struktūrinę paramą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas skirtos lėšos turi būti įsisavinamos tam tikra sparta. Sutinkamai su paramos Projektui sutarties 4.11 punkto sąlyga, projekto finansavimas gali būti sustabdytas, sumažintas ir (arba) paramos Projektui sutartis nutraukta, jeigu atsakovas nesilaikys nustatytos lėšų panaudojimo spartos. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, Projektas nebus vykdomas nustatytais terminais, Paramos Projektui sutartis gali būti nutraukta, Projekto finansavimo lėšos grąžintos, o Projektas neįgyvendintas.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi konstatavo, kad atskirasis skundas paduotas ne dėl nutarties, priimtos LR CPK 293 str. numatytais pagrindais, todėl  teismui sutikus  su jame  išdėstytais motyvais dėl laikinųjų apsaugos priemonių  skyrimo pagrįstumo, jis yra spręstinas I instancijos teismo (LR CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas Radviliškio rajono savivaldybės atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija kartu su atskiruoju skundu pateikė Projekto „Praeities taršos Raudondvario katilinės mazuto ūkyje likvidavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. ST/2009/FA/25, iš kurios matyti, kad  minėtas projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, šiam projektui skirta iki 920 904,22 Lt. Sutinkamai su Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 4.11 punktu, Projekto finansavimas gali būti sustabdytas, sumažintas ir paramos sutartis nutraukta, jeigu  projekto vykdytojas - Radviliškio rajono savivaldybės administracija - nesilaikys  lėšų panaudojimo spartos. Pagrindinis projekto tikslas – sumažinti požeminių ir paviršinių vandenų taršą iš teritorijų, užterštų aplinkai pavojingomis medžiagomis Radviliškio rajone. Raudondvario katilinė yra taršos šaltinis, keliantis potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ir aplinkai. Ši katilinė yra labai arti kaimo vandenvietės, dėl šio taršos šaltinio kyla reali grėsmė požeminių vandens išteklių kokybei, todėl laikytina, kad Projekto įgyvendinimas yra neabejotinai susijęs su viešųjų interesų tenkinimu. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2010 m. balandžio 2 d. raštu Nr. APVA-1876 įspėjo atsakovą, kad vadovaudamasis projekto administravimo ir finansavimo sutarties  specialiųjų sąlygų 5.2 punkto nuostatomis, Aplinkos projektų valdymo agentūra turi teisę inicijuoti projekto finansavimo lėšų mokėjimo sustabdymą arba sutarties nutraukimą, jeigu nebus užtikrintas savalaikis projektui skirtų lėšų įsisavinimas. Iš nurodyto matyti, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija, nesavalaikiai įsisavinusi projektui skirtų lėšų panaudojimą, gali būti laikoma pažeidusia projekto finansavimo ir administravimo sutartį, todėl jai gali būti sumažintas, sustabdytas arba išvis nutrauktas projekto finansavimas ir pareikalauta grąžinti jau panaudotas lėšas. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vykdomas supaprastintas konkursas yra susijęs su viešųjų interesų tenkinimu, į tai, kad atsakovas gali būti pripažintas pažeidusiu sutartį, kuri su juo gali būti nutraukta, ir tokiu būdu atsakovas neįgyvendintų projekto, padarė išvadą, kad tai paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, todėl, vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir šalių interesų pusiausvyra (LR CPK 145 str. 2 d.), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Iš kitos pusės, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje išsprendimas nepaneigia ieškovo teisės į teisminę gynybą, nes pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 96 straipsnį perkančiajai organizacijai ar tiekėjui nevykdant minėtame įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdant netinkamai, arba atliekant veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Atskiruoju skundu ieškovas L. P. įmonė „Neptana“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti iš išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:

1. Tai, jog aplinkos projektų valdymo agentūra turi teisę inicijuoti projekto finansavimo lėšų mokėjimo sustabdymą arba sutarties nutraukimą, jei nebus užtikrintas savalaikis projektui skirtų lėšų įsisavinimas, nesukuria jokių teisinių pasekmių, nes šiai dienai jokie veiksmai nėra atlikti, o taip pat kol kas nėra pripažinta, kad atsakovas būtų pažeidęs projekto „Praeities taršos Raudondvario katilinės mazuto ūkyje likvidavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį. Tokiu būdu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas.

2. VPĮ 122 str. 3 d. numatyta galimybė stabdyti viešo pirkimo procedūras, o tai turi esminės įtakos ieškovo teisėtiems interesams apsaugoti, nes pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, teisminė gynyba taptų neįmanoma ir netektų prasmės tiek ieškovo reikalavimų patenkinimo, tiek ieškovui galimai palankaus sprendimo vykdymo požiūriu, o šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį taptų sunkiai pasiekiamas. Tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neatitinka nei ekonomiškumo, nei šalių interesų pusiausvyros principų bei iškreipia CPK ir LR Konstitucijoje įtvirtintus procesinio lygiateisiškumo principus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal VPĮ 95 straipsnio 5 dalį teismas įpareigotas priimti motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaujantis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Tuo tarpu vertinant galimas pasekmes nereikalaujama, kad jos jau būtų kilusios. Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, visų pirma, turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to siekiama ieškovo ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešuosius interesus ir/arba sutrukdyti valstybei vykdyti visuomenės apsaugos funkcijas, teismas turi atsisakyti jas taikyti. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad atsakovas, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė įstatymus, ieškovas įgytų teisę į žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimą.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. VPĮ 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Be to, ekonomiškumo principas reiškia ir tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas turi būti ekonomiškai tikslingas. Taigi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, visų pirma, turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to siekiama ieškovo ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo, jeigu teismas nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešuosius interesus ir/arba sutrukdyti valstybei vykdyti visuomenės apsaugos funkcijas, teismas turi atsisakyti jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-246/2007).

Atitinkamai, nors ir tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį (panaikinus atsakovo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo L. P. įmonės „Neptana“ pasiūlymas), taptų sunkiai įmanomas dėl pasibaigusio pirkimo (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.), tačiau, kaip pažymėjo jau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovui palankaus galutinio teismo sprendimo atveju, ieškovas galės reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą (VPĮ 96 str.), todėl negalima teigi, kad teisminė gynyba taptų neįmanoma. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų aišku, kad Projektas įgyvendinamas siekiant pagerinti Radviliškio rajono žmonių gyvenimo kokybę bei apsaugoti juos nuo galimos grėsmės požeminiams vandens ištekliams (b. l. 29), t. y. Projekto įgyvendinimas akivaizdžiai susijęs su viešuoju interesu. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų (b. l. 15, 16, 22, 65) taip pat aišku, kad didžioji dalis Projekto finansavimo yra skiriama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bei numatyti griežti lėšų įsisavinimo terminai (b. l. 14), kurių pažeidimas gali lemti projekto neįgyvendinimą (Projekto finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimą (b. l. 16, 65), o įvertinant galimus bylinėjimosi terminus, teisėjų kolegijos nuomone, tai visiškai tikėtina. Tiesa, ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jokie veiksmai, susiję su projekto finansavimo lėšų mokėjimo sustabdymu arba sutarties nutraukimu kol kas nėra atlikti, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes dėl jų taikymo atsiradusias pasekmes (Projekto finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimą) galima būtų vertinti kaip pagrindą galimam atsakovo reikalavimui ieškovo atžvilgiu (dėl nuostolių atlyginimo). Tuo tarpu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių (pirkimo procedūrų sustabdymas) taikymas konkrečiu atveju galėtų lemti Projekto neįgyvendinimą, dėl ko būtų pažeistas viešasis interesas, todėl Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi visiškai pagrįstai panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkamai naikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Alė Bukavinienė

                                                                                                             Konstantinas Gurinas

                                                                                                             Nijolė Piškinaitė