Civilinė byla Nr. e2-1019-730/2017

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00037-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5

(S)

  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 3 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kauno keliai“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo.

Teismas

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti viešojo pirkimo „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) įrengimas“ Konkurso sąlygų 21.11 p. 1 papunkčio e dalį neteisėta ir ją panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016-12-12 paskelbtas viešasis pirkimas. Šio pirkimo objektas yra darbo projekto parengimas bei tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimas. Ieškovė dėl Konkurso sąlygų 21.11 p. 1  papunkčio paaiškinimo ir patikslinimo kreipėsi į perkančiąją organizaciją 2016-12-20, prašė perkančiosios organizacijos paaiškinti / patikslinti Konkurso sąlygų 21.11 p. 1 papunktį,  t. y. ar atitiks tiekėjas 21.11 punkto 1 papunktyje nurodytus reikalavimus, jei pasiūlys du specialistus, kurių vienas: a) turi teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas statiniuose: susisiekimo komunikacijos: keliai (rajoniniai), kiti transporto staliniai; b) turi ne mažesnę kaip 36 mėnesių per paskutinius 10 metų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos  tinkamų darbų atlikimo patirtį pagal laiku ir tinkamai įvykdytas ir (ar) vykdomas sutartis eiti statinio statybos vadovo pareigas ypatingųjų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio lygiaverčiuose statiniuose): valstybinės reikšmės keliuose priklausomai nuo jų suskirstymo pagal reikšmę (magistraliniai ar (ir) krašto, ar (ir) rajoniniai keliai) arba (ir) miestų, miestelių gatvėse su indeksu A ar (ir) B, ar (ir) C, ar (ir) jų sankryžose, arba (ir) kituose transporto staliniuose – tuneliuose ar (ir) tiltuose, ar (ir) viadukuose; c) eidamas statinio statybos vadovo pareigas per paskutinius 10 metų yra įvykdęs vieną ar kelias rangos darbų sutartis, susijusias su ypatingojo statinio – kelių arba (ir) gatvių, arba (ir) kitų transporto statinių – tunelių ar (ir) tiltų, ar (ir) viadukų, su prieigomis nauja statyba arba rekonstrukcija; e) turi teisę vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje; ir antrasis specialistas: a) turi teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas statiniuose: susisiekimo komunikacijos: geležinkelio kelias; d) turi teisę dirbti veikiančiuose geležinkeliuose. Atsakovė 2017-01-03 pranešimu per CVP IS Nr. 4867088 pateikė atsakymą į ieškovės paklausimą nurodydama, jog pirkimo dokumentų 21.11 punkto 1 papunktyje keliamas reikalavimas statybos darbų vadovui. Kaip žinia, statybos darbų vadovu yra skiriamas vienas asmuo, kuris vadovauja darbams. Taigi, pirkimo sąlygų 21.11 punkto 1 papunktyje dalyse (a, b, c, d, e) nustatytus reikalavimus turi tenkinti vienas specialistas. Nesutikdama su tokiu atsakymu ieškovė 2017-01-13 pateikė atsakovei pretenziją dėl Konkurso sąlygų 21.11 p. 1 papunkčio e dalies pakeitimo, t. y. ieškovė pažymėjo, jog reikalavimai, keliami ypatingojo statinio statybos vadovui, yra pertekliniai, neproporcingi pirkimo objektui ir prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 32 str. 2 d. nuostatai. Atsakovė 2017-01-16 rašte nurodė, jog CVP IS priemonėmis 2017-01-13 pranešimu Nr. 1888939 pretenzija dėl konkurso sąlygų yra pateikta pavėluotai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymus ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dienos, o šiuo atveju minėto pirkimo konkurso sąlygos, atlikus pataisas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas pastabas, viešai buvo paskelbtos 2016-12-12, pretenzija palikta nenagrinėta ir ji atmesta kaip nepagrįsta. Su tokia atsakovės pozicija ieškovė nesutinka, nes nepaisant to, jog atsakovė manė, kad pretenzijos pateikimo terminas yra praleistas, atsakovė turėjo galimybę priimti ir išnagrinėti pretenziją, tuo labiau kai pretenzija buvo ginčijamas pirkimo sąlygų teisėtumas. Perkančioji organizacija yra atsakinga už teisėtų konkurso sąlygų parengimą ir vienodų konkuravimo sąlygų tiekėjams sudarymą. Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 4 d. nuostata įtvirtina, jog „nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus“. Taigi įstatymas numato galimybę perkančiajai organizacijai aiškinti / tikslinti konkurso sąlygas iki pat pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo 94 str. 1 d. įtvirtinti pretenzijų pateikimo terminai yra procedūriniai, kas atitinkamai sąlygoja perkančiosios organizacijos teisę ir galimybę juos atnaujinti. Formalus ir nepagrįstas atsakovės atsisakymas nagrinėti pretenziją reiškia ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą, bet ir jos nekompetentingumą. Atsakovės sprendimas nepatikslinti Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 dalies e papunkčio kvalifikacinio reikalavimo yra neteisėtas, nes Konkurso sąlygų 21.11 p. 1 papunkčio e dalyje įtvirtintas reikalavimas ypatingojo statinio statybos vadovui turėti teisę vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje ir turėti ne žemesnę kaip 1 kvalifikacinę kategoriją yra ne tik perteklinis, bet ir riboja pirkimo dalyvių teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, prieštarauja ne tik statybos teisinius santykius reglamentuojantiems teisės aktams, bet ir Viešųjų pirkimo įstatymo 32 str. 2 d. nuostatai.
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė sąmoningai klaidina teismą teigdama, kad ginčijamas konkurso sąlygų reikalavimas buvo tikslinamas, tuo siekdama „pateisinti“ pavėluotą konkurso sąlygų ginčijimą bei pretenzijos pateikimą. Atsakovė iš tiesų 2016-12-21 patikslino Konkurso sąlygų 21.11 p. numatytą kvalifikacinį reikalavimą, tačiau ne dėl to, ką ieškovė 2016-12-20 pateikė prašymą paaiškinti, o šiuo metu ginčija ieškiniu. Perkančioji organizacija 2016-12-14 gavo kelių tiekėjų, o ne ieškovės prašymus paaiškinti konkurso sąlygas, įskaitant ir Konkurso sąlygų 21.11 punkte išdėstytus kvalifikacinius reikalavimus. Išnagrinėjusi tiekėjų prašymus perkančioji organizacija nutarė patikslinti Konkurso sąlygų 21.11 p. 2 ir 3 papunkčiuose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus nurodydama papildomas darbų sritis. Taigi 2016-12-21 buvo patikslinti Konkurso sąlygų 21.11 p. 2 ir 3 papunkčiuose išdėstyti kvalifikaciniai reikalavimai, o ieškovė ginčija Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 papunktyje išdėstytą kvalifikacinį reikalavimą. Tad konkurso sąlygų reikalavimas, dėl kurio pateiktas ieškinys, nebuvo keičiamas ar tikslinamas nuo pat paskelbimo apie ginčo viešąjį pirkimą. Ieškovė taip pat klaidina teismą nurodydama, kad UAB „Kauno keliai“ 2016-12-20 pateikė perkančiajai organizacijai prašymą paaiškinti Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 papunkčio kvalifikacinį reikalavimą esant neaiškioms konkurso sąlygoms. Perkančioji organizacija prašymą dėl Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 papunktyje išdėstyto kvalifikacinio reikalavimo buvo gavusi iš kito tiekėjo dar 2016-12-14 ir 2016-12-20 CVP IS sistemoje įdėjo visiems prieinamą paaiškinimą, jog „<...> pirkimo sąlygų 21.11 punkto 1 papunktyje dalyse (a, b, c, d, e) nustatytus reikalavimus turi tenkinti vienas specialistas“. Net ir atsižvelgiant į faktą, kad 2016-12-14 buvo pateiktas tiekėjo (ne ieškovės) prašymas išaiškinti ieškiniu ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą ir 2016-12-20 perkančioji organizacija pateikė atsakymą, jog visus pirkimo sąlygų 21.11 punkto 1 papunktyje a, b, c, d, e dalyse nustatytus reikalavimus turi tenkinti vienas specialistas (ką ieškiniu ir ginčija ieškovė), apie tokį išaiškinimą ieškovei taip pat tapo žinoma dar 2016-12-20. Taigi pretenzijos pateikimo terminas, net ir skaičiuojant nuo perkančiosios organizacijos pateikto ginčijamos sąlygos išaiškinimo dienos, suėjo 2016-12-30. Tuo tarpu ieškovės pretenzija dėl konkurso sąlygų CVP IS priemonėmis pateikta tik 2017-01-13. Todėl konstatuotina, kad ieškovė nesilaikė VPĮ 94 str. 1 d. 2 p. numatytų pretenzijos pateikimo terminų. Tai, kad ieškovė pretenziją dėl konkurso sąlygų pateikė pavėluotai, ieškovė pati pripažino savo 2017-01-17 rašte Nr. 21-02, kuriuo visgi prašė nagrinėti pavėluotai pateiktą pretenziją. Nepaisant to, kad, atsakovės įsitikinimu, ieškovė negali kvestionuoti konkurso sąlygų pasibaigus tam numatytam terminui ir ieškinys turi būti atmestas vien jau šiuo pagrindu, visgi perkančioji organizacija, siekdama skaidrumo bei aiškumo, toliau pasisako ir dėl ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovės teiginiai, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tik minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, yra nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizaciją galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai numatomi viešųjų pirkimų konkursų sąlygose ne tam, kad kiekvienas panorėjęs galėtų dalyvauti konkurse, o tam, kad būtų pasiektas viešųjų pirkimų tikslas ir užtikrintas viešasis interesas. Nors ieškovė nurodo teisingas teisės aktų normas, reglamentuojančias statybos darbų vadovo kompetenciją, tačiau daro klaidingas išvadas, jog ypatingojo statinio statybos darbų, vykdomų kultūros paveldo teritorijoje, vadovas neprivalo turėti teisės vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyta, kad vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai (231 str. 12 d.). Ši nuostata yra blanketinė, tad būtina vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, numatančiu, kas turi teisę vadovauti statybos darbams. Tačiau būtent Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme paminima, kad toks asmuo turi būti atestuotas. Šioje vietoje pažymėtina, kad to paties įstatymo 3 dalyje detalizuojama, jog kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos teikimu išduoda kultūros ministras, kuris tvirtina atestuojamos veiklos specializacijas, atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą, vadovaudamasis šiame įstatyme nustatytais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 79 d. „statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę“. Šiame straipsnyje nenurodoma, kad statybos inžinierius, būdamas statybos vadovu, privalo būti atestuotas. Tokia nuostata yra logiška, kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra numatomas bendras statybos darbų vadovo apibrėžimas ir kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti papildomų reikalavimų tokiam asmeniui priklausomai nuo vykdomų statybos darbų ir tokiu atveju jau būtina vadovautis ir kitais aktualiais teisės aktais. Apibendrinus minėtas teisės aktų normas, darytina išvada, kad vadovauti statybos darbams, vykdomiems kultūros paveldo teritorijoje, gali ne bet koks statybos inžinierius, o tik tam atestuotas statybos inžinierius, t. y. turintis Kultūros paveldo departamento išduotą atestatą (ginčijamas Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 papunkčio e dalyje numatytas kvalifikacinis reikalavimas). Be to, ginčo viešojo pirkimo sąlygos iki jų paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo ne kartą peržiūrėtos, tikrintos ir patvirtintos. Tenkinus ieškovės reikalavimus ir pakoregavus ginčo viešojo pirkimo sąlygas tokiu būdu, kokį nurodo ieškovė, būtų sudarytos išskirtinės sąlygos būtent ieškovei, nes galbūt tik ši tiekėja norėtų teikti paslaugas statybos vadovui realiai nesant atsakingam už statybos darbus, vykdomus kultūros paveldo teritorijoje. Tokia situacija neabejotinai pažeistų tiekėjų lygiateisiškumą, skaidrumo, nediskriminavimo principus bei iškreiptų tiekėjų konkurenciją.
3. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad perkančioji organizacija, o ne konkurse ketinantis dalyvauti tiekėjas geriausiai žino savo specifinius su veikla susijusius poreikius ir turi diskrecijos teisę nustatyti ir individualizuoti pirkimo sąlygas. Ieškovė ieškinyje teikia nuorodas į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 str. 12 p. ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 92 d., kur, jos manymu, nėra imperatyviai nurodyta, kad darbams, vykdomiems kultūros paveldo objekto teritorijoje, turi vadovauti išimtinai tik statinio statybos vadovas. Mano, kad ieškovė tinkamai neįvertino nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 str. 12 p., kuriame aiškiai nurodyta, kad „vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai“, nei šio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestuojamos veiklos specializacijas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (toliau – paveldosaugos specialistai) atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, atestuotų paveldosaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarką. Statybos įstatymo 2 str. 92 d. nustatyta, kad statybos inžinierius užsiima veikla, numatyta šio įstatymo 12 str. 1 d. Atsižvelgiant į šią nuostatą, statybos inžinierius nebūtinai turi būti statybos darbų vadovas. Todėl statybos inžinierius, jeigu jis nėra statybos darbų vadovas, vadovauti statybos darbams negali, ypač vykdomiems kultūros paveldo objekto teritorijoje. Todėl vadovauti statybos darbams, vykdomiems kultūros paveldo teritorijoje, gali ne bet koks statybos inžinierius, o tik tam atestuotas statybos inžinierius, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gavęs atestatą, todėl keliamo kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumas yra įrodytas.
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovė pati pripažįsta, kad nespėjo pateikti atsakymo į ieškovės pateiktą paklausimą, paskui gavo kito tiekėjo pretenziją, o atsakymus, įskaitant ir į ieškovės pateiktą paklausimą, pateikė 2017-01-03. Pažymėtina dar ir tai, kad pati atsakovė pripažįsta, jog informavo visus tiekėjus, įskaitant ir ieškovę, kad atsakymai į paklausimus bus pateikiami po pirkimo procedūrų atnaujinimo. Todėl teigti, kad atsakovė atsakymą į 2016-12-20 paklausimą gavo jau 2016-12-20, negalima, nes tai prieštarauja ne tik pačios atsakovės nurodytiems argumentams, bet ir byloje esantiems įrodymams. Tuo labiau kai atsakovė, būdama perkančiąja organizacija, informavo ieškovę apie atsakymo pateikimą po pirkimo procedūrų sustabdymo. Kaip ir nurodo atsakovė, iškovė atsakymą į savo paklausimą gavo 2017-01-03, t. y. tada, kai buvo atnaujintos pirkimo procedūros. Taigi paskutinė diena pretenzijai pateikti buvo 2017-01-13. Todėl negalima sutikti su atsakovės nurodytu teiginiu, jog pretenzija yra pateikta praleidus įstatyme įtvirtintus terminus. Be to, atsakovė nepagrįstai suabsoliutina perkančiosios organizacijos teisę nustatyti bet kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovė laikosi savo pozicijos, išdėstytos ieškinyje, dėl statybos santykius reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo. Darbams, vykdomiems kultūros paveldo objekto teritorijoje, turi teisę vadovauti statybos inžinierius, turintis tam reikiamą kvalifikaciją. Atsakovės Konkurso sąlygų 21.11 p. e papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad ypatingojo statinio statybos vadovas turėtų ne žemesnę kaip I kvalifikacinę kategoriją, yra ne tik perteklinis, bet ir nepagrįstai varžantis tiekėjų dalyvavimą šiame viešajame pirkime. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas tiekėjams pasiūlyti kitą specialistą, kuris būtų atsakingas už darbų atlikimą kultūros paveldo objekto teritorijoje. Šiuos darbus turi teisę atlikti atestuotas specialistas (statybos inžinierius), tačiau ne ypatingojo statinio statybos vadovas. Įvertinus atsakovės argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį, darytina išvada, kad atsakovė neteisingai aiškina atestuoto statybos inžinieriaus sąvoką ir painioja „statinio statybos vadovo“ ir „statinio statybos darbų vadovo“ sąvokas. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl reikalavimų, keliamų statinio statybos vadovui (Konkurso sąlygų 21.11 punktas 1 papunktis), o ne statybos darbų vadovui. Atsakovės teiginys, kad „<...> ginčo viešojo pirkimo sąlygos iki šių paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo ne kartą peržiūrėtos, tikrintos ir patvirtintos“, nesąlygoja fakto, jog šios konkurso sąlygos yra teisėtos ir neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė dublike teigia, kad konkurso sąlygas ginčija nepavėlavusi, kadangi pretenziją pateikė nepraleidusi VPĮ 94 str. 1 d. 2 p. numatyto termino, skaičiuojamo nuo perkančiosios organizacijos jai pateikto atsakymo (2017-01-03). Tokiais teiginiais ieškovė ignoruoja perkančiosios organizacijos atsiliepime išdėstytus faktus, kad ginčijama konkurso sąlyga niekada nebuvo tikslinta, o atsakymas į pačios ieškovės paklausimą buvo pateiktas dar tą pačią dieną, t. y. 2016-12-20. Ieškovė pretenziją pateikė 2017-01-13, todėl terminas ginčyti konkurso sąlygas, aiškias nuo pat jų paskelbimo, buvo praleistas daugiau nei 20 dienų. Ieškovė dublike pakartotinai teigia, kad Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 papunkčio e dalyje įtvirtintas reikalavimas, anot ieškovės, yra perteklinis, kadangi perkančioji organizacija turi sudaryti sąlygas tiekėjų konkurencijai. Tokius argumentus ieškovė grindžia tuo, kad Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 papunkčio e dalyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas apriboja tiekėjų teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, o už darbų atlikimą paveldo objekto teritorijoje pagal įstatymus gali būti atsakingas ir specialistas. Atsakovė su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir palaiko savo atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, kad ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas šiame viešajame pirkime užtikrina VPĮ įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimą. Ieškovė klaidingai nurodo, kad perkančioji organizacija vengia bendradarbiauti su Viešųjų pirkimų tarnyba, taip bandydama sudaryti neigiamą įspūdį apie atsakovę. Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi ieškovės prašymą dėl ginčo viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo, 2017-01-31 su raštu kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administraciją informuodama apie gautą UAB „Kauno keliai“ raštą ir prašydama „<...> pateikti Tarnybai išsamius, argumentuotus paaiškinimus dėl visų Rašte nurodytų aplinkybių, susijusių su pirkimo vykdymu“. Raštas gautas 2017-02-06. Į šį raštą perkančioji organizacija atsakė 2017-02-13 raštu Nr. AS-1018, nepraleidusi Viešųjų pirkimų tarnybos nurodyto termino. Atsakovė patvirtina, kad atsakovės parengtas ginčo viešojo pirkimo sąlygas, įskaitant ieškovės ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą, peržiūrėjo ir joms pritarė ne tik Viešųjų pirkimų tarnyba, bet ir projekto partnerė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri buvo detaliai susipažinusi su ginčo viešojo pirkimo objektu, ir Transporto investicijų direkcija, kuri administruoja ES paramą ir iš kurios bus finansuojami perkamo objekto darbai.
6. Trečiasis asmuo pateikė tripliką, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

      Ieškinys tenkintinas.   

Dėl atsakovės atsisakymo nagrinėti ieškovės pretenziją

7. Tarp byloje dalyvaujančių asmenų iškilo ginčas dėl VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi teisėtumo. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė pateikė pretenziją dėl konkurso ginčijamos sąlygos praleidusi VPĮ nustatytą terminą pretenzijai pateikti.
8. Vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Taigi pretenzijos terminų skaičiavimo pradžia pagal įstatymą siejama su perkančiosios organizacijos sprendimo išviešinimo momentu.
9. Tačiau tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aktualus, taikant VPĮ 94 straipsnio nuostatas, yra sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013, 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015 ir nutartyse nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
10. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad negalimas terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pvz., pasirinktos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros), jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (pvz., viešojo pirkimo sutarties vertės); galimybė riboti tiekėjų teisę, atsižvelgiant į šių apdairų ir rūpestingą elgesį (subjektyvusis kriterijus) ir turėjimą sužinoti apie tam tikras aplinkybes (objektyvusis kriterijus), kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus priklauso nuo to, ar šiems buvo suteikta objektyvi ir išsami informacija, kuri gali sudaryti prielaidas sužinoti (suprasti) apie pažeidimą  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011 ir joje nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
11. Ieškovė įrodinėjo, kad ji nepraleido termino pretenzijai pateikti, nurodydama, kad siekdama išsiaiškinti ginčijamas konkurso sąlygas, ji 2016-12-20 kreipėsi į atsakovę, prašydama paaiškinti, ar tiekėjas atitiks konkurso 21.11 punkto 1 papunktyje nurodytus reikalavimus, jei pasiūlys du specialistus, kurie kartu atitiktų 21.11 punkto 1 papunktyje nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Į šį ieškovės pranešimą atsakovė atsakė                       2017-01-03 pranešimu, nurodydama, kad 21.11 p. 1 punkte keliamus reikalavimus turi atitikti vienas specialistas. Nesutikdama su tokiu atsakovės atsakymu, ieškovė 2017-01-13 pateikė atsakovei pretenziją, prašydama pakeisti Konkurso sąlygų 21.11 p. įtvirtintą minimalų kvalifikacijos reikalavimą, panaikinant 21.11 p. 1 papunkčio e dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad ypatingojo statinio statybos vadovas turi turėti teisę vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje ir turėti ne žemesnę kaip I kvalifikacinę kategoriją.
12. Nustatyta, kad 2017-01-13 vykusiame atsakovės viešo atviro konkurso „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633) komisijos posėdyje nutarta pretenzijos nenagrinėti, nes ji yra pateikta pavėluotai, ir ją atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė 2017-01-17 raštu Nr. 21-02 pateikė prašymą atsakovei priimti pretenziją ir ją išnagrinėti. 2017-01-18 vykusiame atsakovės viešojo atviro konkurso „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633) komisijos posėdyje nutarta į gautą ieškovės prašymą neatsakyti.
13. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2016-12-20, kadangi atsakovė 2016-12-20, tai yra tą pačią dieną, kai ieškovė pateikė prašymą paaiškinti Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 papunktyje nurodytą kvalifikacinį reikalavimą, pateikė atsakymą tiekėjams į analogišką kaip ieškovės paklausimą. Atsakovė atsiliepime nurodė, ir tai matyti iš atsakovės prie atsiliepimo pridėtų įrodymų, kad šis paaiškinimas (atsakymas tiekėjams į analogišką kaip ieškovės paklausimą) buvo paskelbtas CVP IS sistemoje viešai prie pirkimo dokumentų, tai yra visiems tiekėjams išsiųstas nebuvo, tokių įrodymų atsakovė nepateikė.
14. VPĮ 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo prašymą, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą teikti paaiškinimą. Esant tokiai  VPĮ nuostatai, protinga ir sąžininga ieškovei buvo tikėtis, kad jai bus atsiųstas paaiškinimas į jos 2016-12-20 prašymą paaiškinti ginčijamas konkurso sąlygas, o ne bus atsakyta kitu būdu, tiekėjui VPĮ nenumato pareigos nuolatos stebėti duomenis CVP IS. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovės elgesį pripažinti kaip neapdairų ir nerūpestingą, siekiant gauti objektyvią ir išsamią informaciją, kuri galėtų sudaryti prielaidas ieškovei sužinoti (suprasti) apie savo teisės pažeidimą. Tik 2017-01-03 atsakovė visiems tiekėjams, kaip numato VPĮ 26 straipsnio 3 dalis, išsiuntė pranešimą apie 2016-12-20 CVP IS sistemoje viešai prie pirkimo dokumentų įdėtą pranešimą, nurodydama, kad perkančioji organizacija papildomai pateikia atsakymus į tiekėjų paklausimus, kurie yra pateikti viešai prie pirkimo dokumentų 2016-12-20. 2017-01-03 jį gavo ir ieškovė. Atsakovė papildomai 2017-01-06 pateikė atsakymą ieškovei, kad                    2016-12-20 ir 2017-01-03 buvo atsakyta ir į ieškovės 2016-12-20 prašymą.
15. Dėl 14 punkte nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ieškovė negalėjo objektyviai sužinoti (suprasti) savo teisių pažeidimo masto anksčiau nei 2017-01-03, pretenziją ieškovė pateikė 2017-01-13, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ieškovės atsakovei pateiktos pretenzijos, kuria ginčijamas konkurso sąlygų teisėtumas, padavimo terminai nebuvo praleisti. Ginčo tarp šalių, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi VPĮ nustatytu terminu, nėra.

Dėl Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 dalies e papunkčio teisėtumo

16.    Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl 21.11 punkto 1 dalies e papunkčio teisėtumo. Aiškinant šią konkurso sąlygą sistemiškai su atsakovės nurodytais pateikti specialią teisę verstis atitinkama veikla suteikiančiais dokumentais (21.11 punkto 5 dalis), matyti, kad atsakovė nustatė konkurso sąlygą, jog tiekėjai turi turėti bent vieną ypatingojo statinio statybos vadovą, kuris turėtų teisę vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje, ir šią teisę patvirtintų Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos I kvalifikacinės kategorijos specialisto atestatas. Ginčo tarp šalių dėl tokio konkurso sąlygos turinio nėra. Kadangi ginčas tarp šalių iškilo dėl nurodyto turinio konkurso sąlygos teisėtumo, todėl ir teismas sprendžia dėl 21.11 punkto 1 dalies e papunkčio ir 21.11 punkto 5 dalies teisėtumo.

17.   VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 35–37 straipsniai).

17.     VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir 25 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių.

18.   VPĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo pateikti visą informaciją pirkimo dokumentuose apie pirkimo sąlygas ir procedūras; pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjas galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 24 straipsnio 7 dalis), tai yra už pirkimo dokumentų atitiktį VPĮ 24 str. nuostatoms atsako perkančioji organizacija. Pirkimo sąlygose perkančiosios organizacijos turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

19.    Formuojama teismų praktika, kad sprendžiant ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumo, kai yra teisinis pagrindas taikyti VPĮ ir kitas teisės normas, pirmiausia taikomos VPĮ nuostatos (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikomos tiek, kiek atitinkamo teisinio santykio VPĮ nereguliuoja arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; VPĮ nuostatos (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas; VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi; perkančiosios organizacijos, tiek rengdamos konkurso dokumentus, tiek vertindamos tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje                                  Nr. 3K-3-440/2010).

20.     Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-23-248/2017).

21.    Kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkančioms VPĮ 34 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje 2016 m. gruodžio 29 nutartis civilinėje byloje                                    Nr. e3K-3-564-469/2016).

22.    Pagal konkurso sąlygas pirkimas apima tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimą, tai yra darbo projekto parengimą bei tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimą. Statybos darbai bus atliekami pagal parengtą techninį projektą, kuris pateiktas su pirkimo dokumentais. Projekto vykdymo priežiūros paslaugos šiuo pirkimu nėra perkamos. Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimo bendrieji statinio rodikliai numatyti techninėje specifikacijoje ir jos prieduose. Darbo projekto parengimo ir darbų bendra vertė ne didesnė kaip 7 049 034,28 EUR su PVM (Konkurso sąlygų 13–14 punktai). Statinio paskirtis – ypatingasis statinys. 2017-03-31 atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad dalis numatomų atlikti darbų patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (2012-09-27 Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-226 patvirtintas Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detalusis planas, jo aiškinamasis raštas), ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra.

23.     Pateikdama tiekėjams paaiškinimus dėl konkurso sąlygų  (Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 dalies) atsakovė nurodė, kad Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 dalyje nurodytus reikalavimus turi atitikti vienas specialistas. Be to, atsakovė paaiškino, kad dalis numatomų atlikti darbų patenka į kultūros paveldo teritoriją, darbams kultūros paveldo teritorijoje turi teisę vadovauti asmenys, turintys ne žemesnę kaip I kvalifikacinę kategoriją (2016-12-19 vykusio  atsakovės viešo atviro konkurso „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633) komisijos posėdžio protokolas).

24.     Atsižvelgdamas į 19–21 punktuose pristatytą teismų praktiką, teismas konkurso sąlygos (16 punktas) teisėtumą vertina, vadovaudamasis konkurso sąlygų paskelbimo metu, tai yra 2016-12-12, galiojusiu teisiniu reglamentavimu.

25.     Ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę (Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad kultūros paveldo statinys yra ypatingasis statinys.

26.   Ypatingojo statinio statybos vadovo, vadovaujančio statybos darbams kultūros paveldo teritorijoje, kvalifikacijai keliami reikalavimai buvo numatyti ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Įstatymo 231 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

27.     Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 18 punktas numato, kad kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. Šio įstatymo 37 straipsnis nustato, kad tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

28.     Teismo vertinimu, 26–27 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad ypatingojo statinio statybos darbams kultūros paveldo objekto teritorijoje turėjo teisę vadovauti architektai ar statybos inžinieriai, atestuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai yra tokie asmenys atitiktų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 12 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, keliamus ypatingojo statinio statybos vadovo, vadovaujančio statybos darbams kultūros paveldo teritorijoje, kvalifikacijai.

29.     Konkurso sąlygų paskelbimo metu, tai yra 2016-12-12, galiojo 2015-05-14 priimta Statybos įstatymo redakcija (galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01). Šios Statybos įstatymo redakcijos 10 straipsnio 3 dalis nustatė, kad eiti ypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Tarp šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių sričių vadovų pareigų numatytos tokios pareigos kaip statinio statybos vadovas. Šias pareigas einantiems asmenims taikomus kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimo, darbo patirties), kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija (Statybos įstatymo 10 straipsnio 3 dalis).

30.   Vyriausybės įgaliota institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vykdydamas 29 punkte nurodytas Statybos įstatymo nuostatas, buvo priėmęs iki 2017-01-01 galiojusius 2007-11-10 įsakymą Nr. D1-601 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.2.06:2007 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos  ir teritorijų planavimo specialistų tvarkos aprašo“ patvirtinimo“ ir 2005-07-11 įsakymą Nr. D1-341 „Dėl architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašuose buvo numatyta atestavimo ir teisės pripažinimo tvarka, kuri privaloma architektams ir statybos inžinieriams, siekiantiems Lietuvos Respublikoje eiti ypatingųjų statinių statybos vadovo pareigas. Aprašuose šiems asmenims nebuvo numatyti papildomi reikalavimai, susiję su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atestato išdavimu, eiti ypatingųjų statinių statybos vadovo pareigas. 

31.     Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013-09-25 įsakymu Nr. ĮV-663 patvirtintas Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, kurio 1 punktas nustato pagrindinius požymius, pagal kuriuos tvarkomieji paveldosaugos ar tvarkomieji statybos darbai priskiriami konkrečioms tvarkybos rūšims, ir tvarkybos darbų rūšių parinkimą. Reglamento 3 dalyje nustatyta, kad tvarkomuosius statybos darbus atlieka specialistai, atestuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka, o tvarkomuosius paveldosaugos darbus atlikti ar tokiems darbams vadovauti gali tik Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146, nustatyta tvarka atestuoti specialistai.

32.  Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo 7 punkte tarp atestuojamų veiklos rūšių nenumatyti statybos darbai.

33.   Teismo vertinimu, 26–32 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog konkurso sąlygų paskelbimo metu eiti ypatingojo statinio statybos vadovo kultūros paveldo teritorijoje pareigas gali architektas, atestuotas Lietuvos architektų rūmų, kuriam yra išduotas Lietuvos architektų  rūmų kvalifikacijos atestatas eiti ypatingojo statinio vadovo pareigas, ir statybos inžinierius, atestuotas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro, kuriam išduotas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatas, tai yra jei asmuo turi ypatingojo statinio statybos vadovo atestatą, jam nereikia papildomai įgyti teisės vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje, kurią patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos I kvalifikacinės kategorijos specialisto atestatas.

34.    Konkurso sąlygų 21.11 punkto 3 dalis numato, kad turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoti kvalifikaciniai atestatai ir (arba) teisės pripažinimo dokumentai, taip pat ir galiojantys ir išduoti anksčiau, kurie patvirtina kiekvieno specialisto  patirtį atitinkamoje statinių grupėje ir darbų srityje, o tokio pobūdžio atestatas, teismo vertinimu, patvirtina teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas. Todėl nepagrįsta atsakovės pozicija, kad vadovauti statybos darbams, vykdomiems  kultūros paveldo teritorijoje, gali  ne bet koks statybos inžinierius, o tik tam atestuotas statybos inžinierius, tai yra turintis Kultūros paveldo departamento išduotą atestatą (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos I kvalifikacinės kategorijos specialisto atestatas) (ginčijamas Konkurso sąlygų 21.11 punkto 1 papunkčio e dalyje, 5 dalyje numatytas kvalifikacinis reikalavimas).

35.    Iš esmės nuo 2017-01-01 įsigaliojusi Statybos įstatymo redakcija, lydimieji teisės aktai taip pat nenumato reikalavimo, jog vadovauti statybos darbams, vykdomiems kultūros paveldo teritorijoje, gali ne bet koks statybos inžinierius, o tik tam atestuotas statybos inžinierius, tai yra turintis Kultūros paveldo departamento išduotą atestatą. Apibendrinant nuo 2017-01-01 įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, matyti, kad eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas kultūros paveldo teritorijoje turi teisę atestuoti statybos architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (Statybos įstatymo 12 straipsnio 20 dalis). 2016-12-12 priimtas Lietuvos Respublikos ministro įsakymas „Dėl statybos techninio reglamento STR1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“ suderintas su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija. Kadangi šis teisinis reguliavimas konkurso sąlygų paskelbimo metu negaliojo, teismas plačiau dėl jo nepasisako.

36.     Vertindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės sprendimas ypatingojo statinio statybos vadovo, vadovaujančio statybos darbams  kultūros paveldo teritorijoje, kvalifikacijai nustatyti reikalavimą turėti teisę vykdyti statybos darbus kultūros paveldo teritorijoje, kurią patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos I kvalifikacinės kategorijos specialisto atestatas, yra  perteklinis, klaidinantis tiekėjus, todėl neteisėtas. Ši pozicija grindžiama tuo, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant keliamus pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai. Esant tokioms aplinkybėms, ginčijama konkurso sąlyga prieštarauja laisvam tiekėjų varžymuisi, pažeidžia lygiateisiškumo, proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnis).

37.    Nors Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kaip valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, yra oficiali ir turi didesnę įrodomąją galią, vis tik ji teismui nėra privaloma ir yra vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų viseto ištyrimu (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nesaisto bylą nagrinėjančio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015, 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Kadangi, teismo vertinimu, Viešųjų pirkimų tarnybos išvada neatitinka byloje esančių įrodymų visumos, todėl teismas ja nesivadovauja.

                                          Dėl neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo

38.  Atsižvelgiant į tai, kad ginčo konkurso sąlygos šiuo teismo sprendimu buvo pripažintos neteisėtomis, kyla poreikis spręsti dėl tokių perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių.

39.   Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-249/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-23-248/2017). Teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įtraukti į procesą ar ne; kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų negali būti pripažįstami teisėti interesai į viešojo pirkimo sutarties sudarymą, nes ji bet kokiu atveju būtų sudaryta atitinkamo konkurso dalyvių ir visų tiekėjų sąžiningos konkurencijos iškraipymo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika).

40.  Atsakovė 2017-03-31 pateikė duomenis, jog ginčo viešasis pirkimas atsakovės sprendimu yra sustabdytas dėl jungtinės veiklos pagrindais veikiančių Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, atsakovės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ diskusijų  dėl ginčo viešojo pirkimo techninės specifikacijos sprendinių, tai yra ginčo viešasis pirkimas nėra pasibaigęs. Atsakovė pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos techninės tarybos 2017-03-20 posėdžio protokolą Nr. TT-19, iš kurio matyti, kad svarstoma keisti projekto konstrukcinius sprendinius ir papildyti viešojo pirkimo sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra ypač reikšminga išsaugoti tokio ekonominio naudingumo viešąjį pirkimą, be to, negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai, tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pateikti pasiūlymus.

41.    Teismas, atsižvelgdamas į 39 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, vertindamas 40 punkte nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas nutraukti Plungės rajono savivaldybės administracijos viešąjį atvirą konkursą „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633).

                            Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

42.   CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, paduodama ieškinį, sumokėjo 217 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 7 dalis) bei už ieškinio parengimą 1058, 75 EUR. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nustatytų maksimalių rekomenduojamų dydžių, teismo vertinimu aplinkybių, sudarančių pagrindą jas mažinti nėra.  Todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 217 EUR žyminio mokesčio ir 1058, 75 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1275, 75 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, kadangi procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims buvo įteikiami per LITEKO VEP posistemį.    

43.   Teismas tokio pobūdžio bylose turi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iniciatyvos teisę (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 4237 straipsnio 1 dalis). Teismas patenkinus ieškovės ieškinį, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais taiko laikinąsias apsaugos priemones viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, kadangi šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes nei jų taikymas (CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais,         269–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti  ieškovės UAB „Kauno keliai“ ieškinį.

Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos viešojo atviro konkurso „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633) 21.11 punkto 1 papunkčio e dalį ir 5 dalį.

Nutraukti Plungės rajono savivaldybės administracijos viešą atvirą konkursą „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633).

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Plungės rajono savivaldybės administracijos viešojo atviro konkurso „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633) vykdymo procedūras.

Priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 1275, 75 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Kauno keliai“.

      Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                         Erinija Kazlauskienė