Civilinė byla Nr. e2-801-413/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00117-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.15; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,
sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,
dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Asiana Trading Alliance“ atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui,
atsakovės V. K. atstovui advokatui Erikui Rugieniui,
atsakovo M. K. atstovui advokato padėjėjui Andriui Knyzai,
teismo posėdyje žodinio (nuotolinio) proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Asiana Trading Alliance“ ieškinį atsakovams V. K. ir M. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovės reikalavimų esmė
1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Asiana Trading Alliance“ (toliau – ir ieškovė, įmonė, bendrovė) teismui pateiktu ieškiniu prašo:
1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2023 m. gruodžio 5 d. Dovanojimo sutartį Nr. 10601, sudarytą tarp atsakovų V. K. ir M. K.;
1.2. taikyti restituciją ir grąžinti V. K. asmeninėn nuosavybėn perleistą turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinko vertė – 11 000 Eur; pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 90 600 Eur; pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 244 Eur; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 112 Eur), esantį adresu (duomenys neskelbtini),, kurio bendra rinkos vertė pagal NTR duomenis – 101 956 Eur;
1.3. priteisti ieškovei iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1381-896/2022, iškėlė UAB „Asiana Trading Alliance“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.
2.2. Nemokumo administratorius iš įmonės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) gautos informacijos nustatė, kad pagal 2021 m. balandžio 30 d. Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 0430/1, vienintelė įmonės akcininkė V. K. (atsakovė) nusprendė patvirtinti 2020 m. metines finansines ataskaitas, kur grynasis 2020 m. pelnas – 136 950 Eur, paskirstytinas pelnas – 136 950 Eur, nepaskirstytinąjį pelną 136 988 Eur paskirstyti sekančiai: 600 Eur paskirti į privalomąjį rezervą; 136 000 Eur paskirti dividendams išmokėti.
2.3. Pagal 2022 m. balandžio 4 d. Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 0404/1, vienintelė įmonės akcininkė V. K. nusprendė patvirtinti 2021 m. metines finansines ataskaitas, kur grynasis 2021 m. pelnas – 480 378 Eur, paskirstytinas pelnas – 480 765 Eur, nepaskirstytinąjį pelną 480 765 Eur paskirstyti sekančiai: 480 000 Eur paskirti dividendams išmokėti.
2.4. Administratorius, įvertinęs surinktą informaciją, nustatė, kad dividendai buvo išmokėti neteisėtai, nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėtai išmokėtų dividendų priteisimo ieškovei.
2.5. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 1 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-506-390/2024, nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisė ieškovei LUAB „Asiana Trading Alliance“ solidariai iš atsakovų V. K. ir A. K. 220 000 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors teismo nutartis, kuria buvo atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiu atveju tikrina tik šios nutarties, o ne paties sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Bet kokiu atveju, šiuo metu Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, galiojantis ir vykdytinas.
2.6. Teismui išnagrinėjus bylą ir pradėjus aiškintis atsakovės V. K. galimybes atsiskaityti su ieškove, paaiškėjo, kad atsakovė V. K. savo turėtą nekilnojamąjį turtą bylos nagrinėjimo metu padovanojo savo sūnui – atsakovui M. K.. Dėl šių sandorių atsakovė V. K. neteko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą dėl įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimo.
2.7. Ginčijamas turto perleidimo sandoris negalioja actio Pauliana pagrindu. Šio sandorio atsakovė neprivalėjo sudaryti, jis buvo sudarytas vien todėl, kad atsakovė išvengtų žalos atlyginimo ieškovei. Pats faktas, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas civilinės bylos dėl 220 000 Eur priteisimo nagrinėjimo metu, patvirtina atsakovų nesąžiningumą, nes iki tol turtas ilgą laiką priklausė būtent atsakovei. Šiuo sandoriu buvo pažeisti ieškovės, kaip kreditorės interesai. Atsakovė, žinodama, jog turi finansinių įsipareigojimų ieškovei, sudarė dovanojimo sutartį, taip sutrukdydama kreditoriui patenkinti savo reikalavimus iš skolininko turto. Tokiu būdu atsakovė arba tapo nemoki, arba jos turtas sumažėjo taip, kad kreditorius prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.
2.8. Atsakovė, teikdama teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė atmesti ieškinio reikalavimą tik dėl 136 000 Eur dividendų išmokėjimo, tačiau atsakovė neginčija, jog ieškovei yra skolinga 84 000 Eur (220 000 Eur - 136 000 Eur). Šios sprendimo dalies, t. y. dėl 84 000 Eur dydžio reikalavimo sumos, kaip savo prievolės ieškovei, atsakovė apskritai neginčija, neprašo minėtoje dalyje panaikinti sprendimą už akių, todėl laikytina, kad ieškovė turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę.
2.9. Atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kadangi ji yra darbingo amžiaus, todėl gali užtikrinti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis. Kitu atveju susidarytų situacija, jog atsakovė savo prievolę išlaikyti vaiką perduoda savo kreditoriui. Atsakovės nesąžiningumas yra preziumuojamas, nes dovanojimo sutartis buvo sudaryta su savo vaiku, o pats sandoris yra neatlygintinis. Trečiojo asmens sąžiningumo klausimas neaktualus, nes yra ginčijamas neatlygintinas sandoris.
II. Atsakovų atsikirtimų esmė
3. Atsakovai V. K., M. K. savo procesiniuose dokumentuose ir jų atstovai teismo posėdyje prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos. Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-853-390/2024 atsakovė V. K. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris buvo priimtas ir užvesta civilinė byla Nr. e2-853-390/2024. Minėtame pareiškime atsakovė, be kita ko, prašė išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovės LUAB „Asiana Trading Alliance“ ieškinį atmesti. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovės V. K. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Nors Lietuvos apeliacinis teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, nepakeistą, tačiau atsakovė šiuo metu ruošia kasacinį skundą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė dar neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kadangi sprendimo už akių, iš kurio kildinama kreditoriaus (ieškovės) reikalavimo teisė, (ne)teisėtumo klausimas teismine tvarka iki galo nėra išspręstas.
3.2. Nors su ieškiniu pateiktoje UAB „Asiana Trading Alliance“ kasos apyvartoje ir užfiksuotos ūkinės operacijos, neva 2021 m. liepos 30 d. akcininkei (atsakovei) buvo išmokėta 136 000 Eur dividendų, o 2022 m. balandžio 8 d. – 52 000,00 Eur dividendų, tačiau atsakovė 2024 m. gegužės 7 d. elektroniniu laišku informavo savo atstovą (advokatą), kad jokių grynųjų pinigų aktualiu laikotarpiu iš UAB „Asiana Trading Alliance“ kasos ji nėra gavusi. Šias faktines aplinkybes, be kita ko, pagrindžia ir tai, jog ieškovė su ieškiniu nepateikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau –Taisyklės) reikalavimus atitinkančio kasos išlaidų orderio, kuriame būtų atsakovės (pinigų gavėja) V. K. parašas, t. y. nepateikė kasos išlaidų orderio, patvirtinančio faktinį aukščiau nurodytų sumų perdavimą atsakovei (akcininkei) (Taisyklių 4, 41, 5, 6, 11 punktai). Tai tik dar kartą patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, kaip vieną iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų.
3.3. Atsakovės nuomone, ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės (kreditoriaus) teises.
3.4. Atsakovės įsitikinimu, ginčijamą sandorį ji privalėjo sudaryti, taip įgyvendindama savo prigimtinę prievolę sūnui. Tokia prievolė kilo iš CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos jos, kaip atsakovo M. K. motinos, pareigos užtikrinti savo neįgalaus nepilnamečio vaiko (nurodoma, kad atsakovės sūnus M. K. nuo gimimo yra aklas) išlaikymą ir po to, kai vaikas sulauks pilnametystės, taip pat jo ateitį ir teisę į būstą, kuri, pagal kasacinio teismo praktiką, ginama kaip konstitucinė vertybė ir kaip viena pagrindinių žmogaus teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014). Tai reiškia, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, veikė sąžiningai, kadangi tokiu būdu siekė užtikrinti savo neįgalaus nepilnamečio vaiko turtinius interesus ir teisę į gyvenamąjį būstą. Nepilnametis sūnus niekaip negalėjo žinoti apie kokius nors skolininkės (atsakovės) įsipareigojimus, juolab kad tokių įsipareigojimų nebuvo. Atsakovės vertinimu, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, būtų iš esmės pažeisti bendrieji teisingumo bei protingumo principai, kadangi prioritetas šiuo atveju turi būti teikiamas ne kreditoriaus (ieškovės), o nepilnamečio vaiko teisėtų interesų apsaugai, dėl ko ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Asiana Trading Alliance“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“.
5. Vienintelės bendrovės akcininkės V. K. 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 0430/1 buvo patvirtinta įmonės 2020 m. finansinės atskaitomybės ataskaita, iš kurios matyti, kad 2020 metais įmonė deklaravo 136 950 Eur grynąjį pelną, iš kurio 136 000 Eur buvo skirti dividendams išmokėti.
6. Ieškovės kreditorė VMI pateikė nemokumo administratoriui duomenis, iš kurių matyti, kad vienintelio bendrovės akcininko (atsakovės) 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 0404/1 buvo patvirtinta 2021 m. finansinės atskaitomybės ataskaita, pagal kurią atsakovė deklaravo 480 378 Eur dydžio grynąjį pelną, iš kurio 480 000,00 Eur buvo skirti dividendams išmokėti. Akcininkei V. K. dividendai buvo išmokėti tokia tvarka: 2021 m. liepos 30 d. – 136 000 Eur, 2022 m. sausio 3 d. – 12 000 Eur, 2022 m. sausio 18 d. – 20 000 Eur, 2022 m. balandžio 8 d. – 52 000 Eur. Dividendų išmokėjimo dieną 2021 m. liepos 30 d. bendrovės mokestinė nepriemoka VMI siekė 499 539,37 Eur.
7. Minėtą VMI informaciją patvirtina byloje esantis kasos apyvartos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovei V. K. 2021 m. liepos 30 d. buvo išmokėta 136 000 Eur, 2022 m. balandžio 8 d. – 52 000 Eur. Iš Paysera išrašų matyti, kad 2022 m. sausio 3 d. atsakovei buvo pervesta 12 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – dividendai, 2022 m. sausio 18 d. pervesta 20 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – dividendai.
8. Ieškovė, gavusi aptartus duomenis, taip pat nustačiusi, kad dividendai atsakovei buvo išmokėti turtint didelių įsipareigojimų kreditoriams ir pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatas, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėtai išmokėtų dividendų, kaip įmonei padarytos žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 1 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-506-390/2024, priteisė BUAB „Asiana Trading Alliance“ solidariai iš atsakovų V. K. ir A. K. 220 000 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šis teismo sprendimas šiuo metu yra įsiteisėjęs.
9. Atsakovė 2023 m. gruodžio 5 d. Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 10601, patvirtinta Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarės L. R., padovanojo savo sūnui M. K. (bendraatsakovui) nekilnojamąjį turtą: 0,0719 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinko vertė yra 11 000 Eur; pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 90 600 Eur; pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 244 Eur; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 112 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
10. Anot ieškovės, šis turto dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių teises ir turtinius interesus, kadangi atsakovė sąmoningai sumažino savo turimo turto masę, taip siekdama išvengti bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Dėl to dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu.
11. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Kreditoriumi pripažįstamas ne tik asmuo, įgijęs reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė atsiranda iš deliktinės civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovės BUAB „Asiana Trading Alliance“ nemokumo administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises bei interesus, pateikė teismui ieškinį dėl minėto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Pasak ieškovės atstovo, bendrovės reikalavimo teisė yra neabejotina, atsiradusi iš deliktinės civilinės atsakomybės, kuri grindžiama įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. e2-506-390/2024 ir Nr. e2-853-390/2024.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad turtinė žala įmonei buvo padaryta per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. balandžio 8 d., kuomet atsakovė, kaip vienintelė įmonės akcininkė, savo sprendimu ir nesant tam teisėto pagrindo išsimokėjo sau 220 000 Eur dividendų. Ši nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 1 d. civilinėje byloje Nr. e2-506-390/2024 priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė ieškovei solidariai iš V. K. ir A. K. 220 000 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė V. K. 2024 m. kovo 21 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo atmestas. Pastarąją nutartį atsakovė apskundė atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2024m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 15d. nutartį nepakeistą. Taigi, priešingai nei teigia atsakovai, ieškovė šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę V. K. ir ši aplinkybė papildomai neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl kreditorių teisių (ne)pažeidimo
16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui įvykdyti prievolę kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-165-1120/2020). Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).
18. Ieškovė į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės V. K. ir A. K. kreipėsi 2023 m. rugsėjo 14 d., teismas sprendimą už akių priėmė 2024 m. vasario 1 d. Atsakovė ginčijamą sandorį sudarė 2023 m. gruodžio 5 d. Ginčijamu sandoriu atsakovė padovanojo savo vaikui – atsakovui M. K. nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 101 956 Eur. Šis sandoris yra neatlygintinis, atsakovė jokių pajamų iš sandorio negavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad civilinės bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo metu atsakovė neatlygintinai perleido artimam giminaičiui didelės vertės turtą, taip ženkliai sumažindama savo turto masę, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas ir kurio akivaizdžiai neužtenka kreditoriaus (-ių) reikalavimams patenkinti, kadangi šią aplinkybę paneigiančių duomenų atsakovai į bylą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).
19. Atsakovė nurodo, kad yra dirbanti ir gaunanti atlyginimą, iš kurio gali mokėti teismo priteistą žalos atlyginimą, tačiau tokių duomenų teismui taip pat nepateikė. Be to, nepateikus į bylą duomenų apie turtinę padėtį, netgi ir turint omenyje, kad atsakovė galimai gauna darbo pajamas, galima daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad tokių pajamų nepakaktų žalai atlyginti. Tai reiškia, kad sudarydama dovanojimo sutartį atsakovė žymiai pablogino savo turtinę padėtį, sumažino savo mokumą ir pažeidė savo kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-165-1120/2020). Pagal aptartą kasacinio teismo praktiką, vien turtinės padėties sunkinimas, kai turtas yra perleidžiamas neatlygintinai, taip pat kai turtas perleidžiamas esant ginčui dėl turtinės prievolės yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo ir vengimo atsakyti pagal prievolę ieškovei.
Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį
20. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).
21. Atsakovė ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymą grindžia savo motiniška pareiga apginti savo neįgalaus nepilnamečio vaiko interesus į gyvenamąjį būstą. Šiems argumentams pagrįsti atsakovė, be kita ko, remiasi kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-34/2012; Nr. 3K-3-188/2014.
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento, yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedento kaip teisės aiškinimo taisyklės taikymo tikslas – iš esmės panašiose ar vienodose faktinėse situacijose taikyti tas pačias teisines nuostatas, užtikrinant, kad analogiškos faktinės situacijos pagal įstatymus būtų įvertintos, kvalifikuotos ir išspręstos vienodai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).
23. Atsakovės paminėtų kasacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir taikytina teisė skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-2012, buvo pateikti išaiškinimai šalių ginče dėl skolos priteisimo, o 2014 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014, – dėl iškeldinimo iš negyvenamosios patalpos ir galimybės keisti jos paskirtį. Nei vienoje iš paminėtų bylų nebuvo keliami klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, jų teisių apsauga ir tėvų pareiga, reglamentuota CK 3.194 straipsnyje. Todėl vadovautis minėta teismų praktika nėra teisinio pagrindo.
24. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tam tikros faktinės aplinkybės, pvz., įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui, pareiga išlaikyti tėvus, vaikus ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29).
25. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovės bendro pobūdžio pareiga užtikrinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris sandorio sudarymo metu buvo dar nepilnametis, negali būti traktuojama kaip atsakovės pareiga sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį, nes tokio sandorio sudarymo privalomumas nėra numatytas nei įstatymu, nei sutartimi, nei teismo sprendimu.
Dėl sandorio šalių sąžiningumo
26. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 121-133).
27. Minėta, kad atsakovės (pagrindinės skolininkės V. K.) nesąžiningumas pasireiškė sąmoningu savo turtinės padėties pabloginimu, atsakovei suvokiant, kad jos turto nepakaks atsiskaityti su kreditoriais. Be to, šios bylos nagrinėjimo metu teismų įsakymais iš atsakovės yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį, bei išlaikymo įsiskolinimai po 14 400 Eur atsakovės vaikams – nepilnametei dukrai bei pilnamečiam sūnui, šioje nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiam atsakovui (Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12d. įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-5339-1086/2024, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-9664-804/2024). Dėl minėtų teismo įsakymų atsakovė prieštaravimų nepareiškė, jie yra įsiteisėję, nors minėtose bylose nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų atsisakiusi teikti išlaikymą savo vaikams ar turėjusi išlaikymo įsiskolinimą. Priešingai, atsakovės deklaruojama pareiga teikti išlaikymą vaikui (-ams) ir su tuo susijęs privalumams sudaryti ginčijamą sandorį (sprendimo 3.4, 21 punktai), kai išlaikymas ir išlaikymo skola vaikams priteisiami teismine tvarka, leidžia daryti išvadą apie atsakovės argumentų ir veiksmų nenuoseklumą bei nesąžiningumą, tokiu būdu siekiant apsunkinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos skolos išieškojimą į ginčijamą turtą.
28. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoris neatlygintinis, dovanos gavėjas sandorio sudarymo metu buvo atsakovės nepilnametis sūnus, kurio įstatyminė atstovė buvo pati atsakovė V. K., todėl vaiko (ne)sąžiningumo klausimas šiuo atveju neaktualus.
Dėl senaties termino
29. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2023 m. gruodžio 5 d., ieškovė padavė ieškinį teismui 2024 m. kovo 4 d., vadinasi vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
30. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl yra teisinis pagrindas ginčijamą 2023 m. gruodžio 5 d. Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 10601, pripažinti negaliojančia ir ieškovės ieškinį tenkinti.
Dėl restitucijos taikymo
31. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019). Tai reiškia, kad actio Pauliana pagrindu skolininko sudarytas sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu didesne apimtimi, nei yra būtina kreditoriaus nepatenkintai reikalavimo daliai patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018).
32. CK 6.145 straipsnis apibrėžia restitucijos taikymo pagrindus. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), arba dėl to, kad prievolės negali įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
33. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma, siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos taikymo tikslas yra grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Jeigu negaliojantis sandoris buvo įvykdytas, šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį teismo sprendimu reiškia, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra išdėstoma, kas vienai šaliai priteisiama iš kitos šalies pagal negaliojančio ir įvykdyto sandorio sąlygas. Priteisimas gali būti perduotų daiktų, pinigų ar kitokio turto grąžinimas, sandorio ar prievolių negaliojimo panaikinimas, reikalavimų, skolinių įsipareigojimų ar kitų turtinių teisių atkūrimas ir kita, atsižvelgiant į tai, kas konkrečiu sandoriu buvo perduota vienos šalies kitai šaliai (CK 6.145 straipsnio 1dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017).
34. Pripažinus ginčijamą dovanojimo sutartį negaliojančia, yra pagrindas taikyti restituciją ir atsakovės V. K. padovanotą savo vaikui nekilnojamąjį turtą grąžinti pagrindinei skolininkei – atsakovei V. K. (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Teismui nusprendus ieškovės administratoriaus ieškinį patenkinti visiškai, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), iš atsakovės V. K., kuri ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo atsakovo M. K. įstatyminė atstovė, yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei (CPK 93, 96 straipsniai).
36. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, todėl šios išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
37. Ieškinio suma – 101 956 Eur, ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 1 740 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista. Procesinių dokumentų (pašto) įteikimo išlaidos yra 63,44 Eur. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, aptartos išlaidos, iš viso 1 803,44 Eur (1 740 Eur + 63,44 Eur), priteistinos valstybei iš atsakovės V. K. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
38. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, teisėjas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 5 d. sudarytą Dovanojimo sutartį Nr. 10601, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovės V. K. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 803,44 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus tris eurus 44 ct) žyminį mokestį ir pašto išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Gintautas Koriaginas