Administracinė byla Nr. eI-3035-1047/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01237-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2, 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
dalyvaujant pareiškėjams M. S. ir T. T., jų atstovei advokatei G. P.,
atsakovo atstovei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir T. T. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir atsakovė, NMA) 2019 m. vasario 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. PS1-740 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. S.“ pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas T. T. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 28 d. direktoriaus įsakymo Nr. PS1-741 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. T.“ 1 punktu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
2019 m. birželio 25 d. teismo nutartimi bylos pagal pareiškėjo M. S. ir pareiškėjo T. T. skundus atsakovei nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo sujungtos į vieną bylą, sujungtai bylai suteikiant Nr. eI-3035-1047/2019.
Pareiškėjas M. S. skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui M. S. ginčijamu įsakymu paskirta už tai, kad pareiškėjas Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vyriausiesiems specialistams T. T. ir L. Š. vykstant į komandiruotes, neužtikrino įgalioto asmens patvirtinimo, neužtikrino tinkamo Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbo, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikė neteisingą informaciją, nesilaikė nustatytų darbo procedūrų ir aprašų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį 1, 4 ir 6 punktus, NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus nuostatų, patvirtintų NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.BR1-1023 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ 2 punkto, 3.1 ir 4.3 papunkčių, pareigybės aprašymo, patvirtinto NMA direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.PS1-99, 7 punkto, NMA darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų NMA direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.BR1-189, 5 p., 5.5 papunkčio, 11 ir 14 punktų, NMA vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų NMA direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.BR1-189, 27 punkto nuostatas.
Pareiškėjas T. T. skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui T. T. ginčijamu įsakymu paskirta už tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Teisės departamento 2019 m. sausio 28 d. išvadą Nr.VT-3 „Apie tyrimo rezultatus“, pareiškėjas T. T., vykdamas į komandiruotes, neužtikrino įgalioto asmens patvirtinimo, neužtikrino tinkamo Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbo, nesilaikė nustatytų darbo procedūrų ir aprašų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį 1, 4 ir 6 punktus, NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus nuostatų, patvirtintų NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.BR1-1023 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ 2 p., 3.1 ir 4.3 papunkčių, pareigybės aprašymo, patvirtinto NMA direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.PS1-99, 7.3 papunkčio, NMA darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų NMA direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.BR1-189, 5 punkto, 5.5 papunkčio, 11 ir 14 punktų, NMA darbo reglamento, patvirtinto NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr.29, 104 ir 108 punktų nuostatas.
Paaiškino, kad pareiškėjas M. S. 2018 m. gruodžio 17 d. Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vyriausiajai specialistei L. Š. NMA užduočių valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ir UVIS) paskyrė užduotį (ID (duomenys neskelbtini)) atlikti stebėjimus, o 2018 m. gruodžio 17 d. NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vyriausiajam specialistui T. T. UVIS paskyrė užduotis (ID (duomenys neskelbtini)) atlikti patikrinimą vietoje. Kadangi galutinis užduoties, skirtos T. T. atlikimo terminas buvo 2018 m. gruodžio 20 d. (patikrinimas vietoje, gautų duomenų analizė, tarnybinio pranešimo parengimas), skyriuje buvo priimtas sprendimas patikrinimą vietoje atlikti skubos tvarka, t. y. 2018 m. gruodžio 18 d.
2018 m. gruodžio 17 d. NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vyriausieji specialistai T. T. ir L. Š. vadovaudamiesi NMA Darbo reglamentu, patvirtintu NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29, parengė ir į NMA Dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) įkėlė tarnybinius pranešimus dėl 2018 m. gruodžio 18 d. komandiruotės. Tą pačią dieną minėtų specialistų tiesioginis vadovas – M. S. komandiruotę patvirtino ir minėti tarnybiniai pranešimai 2018 m. gruodžio 17 d., t. y. vieną dieną prieš komandiruotę, per DVS buvo pateikti patvirtinti įgaliotam asmeniui.
2018 m. gruodžio 4 d. NMA direktoriaus įsakymu BR1-369 buvo pakeistas 2016 m. birželio 17 d. NMA direktoriaus įsakymas Nr. BR1-141 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių Lietuvos Respublikoje pasirašymo ir tarnybinių pranešimų dėl vienos dienos komandiruotės Lietuvos Respublikoje tvirtinimo“ ir pasirašyti įsakymus bei rezoliucijomis tvirtinti tarnybinius pranešimus dėl NMA valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, komandiruočių Lietuvos Respublikoje paskirtas NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas J. V..
2018 m. gruodžio 17 d. parengti ir per DVS tvirtinimui pateikti tarnybiniai pranešimai dėl Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbo specialistų planuojamų 2018 m. gruodžio 18 d. komandiruočių tą dieną nebuvo nei patvirtinti, nei atmesti. T. T. ir L. Š., įvertinę tai, kad tarnybiniai pranešimai dėl vienos dienos komandiruočių dažnai tvirtinami komandiruotės dieną ar net po jos, 2018 m. gruodžio 18 d. ryte atvyko į darbą, nustatyta tvarka pasiėmė tarnybinius automobilius, nuvyko atlikti paskirtų užduočių, grįžo ir perdavė automobilius.
2018 m. gruodžio 19 d., M. S., įvertinęs tai, kad 2018 m. gruodžio 17 d. užregistruoti jo Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbuotojų komandiruočių tarnybiniai pranešimai dėl neaiškių ir nežinomų priežasčių vis dar nėra patvirtinti pagrindinio rezoliucijos vykdytojo J. V., 08. 56 val. el. paštu kreipėsi į iš NMA direktoriaus vyriausiąjį patarėją J. V. nurodydami, kad DVS nebuvo patvirtinti tarnybiniai pranešimai dėl komandiruočių. DVS istorijoje matyti, kad praėjus keliolikai minučių po minėto el. laiško gavimo (09.06 val. ir 09.08 val.) J. V. atmetė abu 2018 m. gruodžio 17 d. KOS specialistų tarnybinius pranešimus, parašęs pastabą „Tarnybinis pranešimas neaktualus. Tarnybinis turi būti derinamas prieš 2 darbo dienas iki komandiruotės. Skubias komandiruotes prašau derinti iš anksto“.
Siekdamas išsiaiškinti situaciją M. S. telefonu susisiekė su J. V.. Paaiškino, kad nurodytais atvejais negalėjo pateikti tarnybinių pranešimų dėl komandiruočių prieš 2 darbo dienas, kad dėl Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbo specifikos (tikrinimai privalo būti netikėti, apie juos turi būti sužinoma likus kuo mažiau laiko) komandiruotės dažnai, kaip ir šiuo atveju, yra parengiamos likus vienai darbo dienai. Minėto pokalbio telefonu metu buvo pažymėta, kad nesant patvirtintų tarnybinių pranešimų dėl komandiruočių, iškilo klausimas kaip pildyti skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir automobilių kelionės lapus. Minėtą dieną J. V. sprendimo nepriėmė, pažadėjo suderinti šiuos klausimus su NMA direktoriumi ir informuoti apie galimą sprendimą.
2018 m. gruodžio 20 d., iš J. V. nesulaukęs atsakymo, M. S. 21.18 val. išsiuntė jam el. laišką: „Rytoj iki 12:00 į sistemą turi būti sukelti padalinių tabeliai už gruodį, kuriuose turi būti pažymėta komandiruotės. Iki to laiko reikia sprendimo. Galimi du variantai: 1. Palikti kaip yra ir prisiimti riziką dėl ateityje vyksiančių auditų metu pateiktų pastebėjimų, problemas dėl automobilių kuro nurašymo. 2. Paleisti vizavimo procesą iš naujo ir pastabose įrašyti, kodėl tokia situacija susiklostė. Galima parašyti tarnybinį pranešimą tau kaip įgaliotam asmeniui vizuoti komandiruotes DVS, dėl situacijos, kad būtų atsekamumas. Aš siūlau antrąjį".
2018 gruodžio 21 d. 14:46 val. J. V. el. paštu M. S. informavo, kad užsirašė pas direktorių, tačiau pas jį nepateko. M. S. 14.49 val. el. paštu jam atsakė, kad Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščius pateikė be komandiruočių.
2019 m. sausio 7 d. pareiškėjui M. S. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr.PS9-3, pareiškėjui T. T. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr.PS9-1. Pareiškėjas M. S. 2019 m. sausio 14 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad su nurodytais drausmės pažeidimais, nesutinka ir jame išdėstė visas su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes. Pareiškėjas T. T. 2019 m. sausio 11 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad su nurodytais drausmės pažeidimais, nesutinka ir jame išdėstė visas su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes.
Pareiškėjai teigia, kad skirtos nuobaudos neteisėtos ir nepagrįstos, nes viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų. Teisės aktų nurodymas yra reikšmingas kaip neteisėto elgesio teisinė kvalifikacija, tačiau pats savime neįrodo ir nepatvirtina pažeidimo padarymo. a
NMA Darbo reglamento 123 punktas nurodo, kad tarnybinis pranešimas dėl siuntimo į komandiruotę turi būti pateikiamas DVS rezoliucija tvirtinančiam asmeniui ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas (išskyrus atvejus, kai apie vykimą į komandiruotę sužinoma vėliau) iki planuojamos komandiruotės pradžios. Taigi tarnybinis pranešimas gali būti pateikiamas prieš vieną dieną ar net komandiruotės dieną.
Taip pat pareiškėjai teigia, kad NMA KOS funkcijos yra specifinės, todėl atsakingas asmuo turėjo spręsti pranešimų dėl komandiruočių klausimus nedelsiant.
Pažymėtina, kad tarnybiniai pranešimai dėl komandiruočių buvo atmesti ne dėl pačių pranešimų turinio trūkumų ar dėl jų netikslingumo, o tik dėl to, kad buvo pateikti per vėlai, nors jau buvo žinoma, kad komandiruotės jau įvyko.
Ginčo situacija nebuvo vienkartinė. Tai buvo nuolatinė praktiką, tą patvirtina pridedami įrodymai (duomenys apie komandiruočių patvirtinimus). Taigi KOS darbuotojų išvykimas į komandiruotę 2018 m. gruodžio 18 d. rytą, kol jų tarnybiniai pranešimai nebuvo patvirtinti, buvo įprasta praktika. Pareiškėjams nežinomi atvejai, kad iki ginčo įvykių tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės būtų atmestas.
KOS vyriausioji specialistė L. Š. 2018 m. gruodžio 17 d. į DVS įkėlė 3 tarnybinius pranešimus dėl vienos dienos komandiruočių 2018 m. gruodžio 18, 19 ir 20 dienomis. 2018 m. gruodžio 19 d. įgaliotas asmuo J.V. atmetė KOS darbuotojų tarnybinius pranešimus dėl 2018 m. gruodžio 18 d. komandiruočių, tačiau po dvidešimties minučių patvirtino L. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. komandiruotės tarnybinį pranešimą ( t. y. komandiruotės dieną, kai darbuotoja jau buvo išvykusi) ir gruodžio 20 d. komandiruotės tarnybinį pranešimą.
Taigi byloje esantys duomenys nepatvirtina nei pareiškėjų padaryto pažeidimo, nei jų kaltės.
Teismo posėdyje pareiškėjas M. S. palaikė skundė išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ginčo patikrinimas buvo atliktas dėl aukštas pareigas NMA užimančio darbuotojo artimo asmens pateiktos paraiškos, kurią po patikrinimo asmuo atsiėmė. Ką tikrinti, su niekuo derinti neturi. Komandiruotės tvirtinimas pas J.V. yra tik formalus veiksmas. Jo vadovaujamo skyriaus funkcijos yra specifinės, jautrios. Yra buvę atvejų, kai atsakingas asmuo patvirtino komandiruotę po jos įvykimo. Dėl komandiruotės anksčiau nesikreipė, nes siekė užtikrinti informacijos nenutekėjimą. Jei informacija nutekėtų, patikrinimas prarastų prasmę. Žiniaraščiai turi keletą versijų, nuolat taisomi. Tas, kurį jis pasirašė, taisomas nebebuvo. Žiniaraštį užpildė I. S., jis atėjo pas M. S. paklausti, kaip žymėti. M. S. liepė žymėti, kad komandiruotės nebuvo. Tikėjosi, kad tai pirma žiniaraščio versija, o paskui bus antra versija, kurioje patikslins.
Teismo posėdyje pareiškėjas T. T. palaikė skundė išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad el. paštu (prieš dieną) užsisako automobilį, jį gavo 2018 m. gruodžio 18 d. Kad komandiruotė nepatvirtinta nežinojo ir netikrino. Iki tol tokio atvejo niekada nebuvo. Jis buvo kaltinamas, kad automobiliu niekur nevažiavo, T. T. pateikė savo mobiliojo telefono judėjimo duomenis, tada jau niekas nebeginčijo, kad tikrai buvo nuvykęs ir patikrino. Automobilio duomenys rodė, kad į patikrinimą jis nevyko, tuos duomenis pildo kiti darbuotojai.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė skundė išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad dėl vykimo į komandiruotę nesuderinus su J.V. nebuvo pažeidimo, o dėl žiniaraščių patvirtinimo – pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Akcentavo tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybes: pareiškėjams buvo inkriminuojamos skirtingos veikos, tiriama visaip, nes ne tuos patikrino, tačiau nenustatė, kad neturėjo teisės tikrinti.
Atsakovė NMA atsiliepime su pareiškėjo M. S. skundu nesutiko, prašė jo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. NMA buvo gautas Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios direktoriaus funkcijas, A. Č. tarnybinis pranešimas Nr. PS26-1708 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriame buvo siūloma pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą atsakingų asmenų, įskaitant M. S., atžvilgiu. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vedėjas M. S., 2018 m. gruodžio 21 d. pasirašydamas ir pateikdamas padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraštį patvirtino, kad Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbuotojai L. Š. ir T. T. 2018 m. gruodžio 18 d. buvo darbo vietoje, t. y. NMA centriniame padalinyje, adresu Blindžių g. 17, Vilnius, nors pagal L. Š. ir T. T. 2018 m. gruodžio 17 d. parengtus tarnybinius pranešimus dėl 2018 m. gruodžio 18 d. komandiruotės 2018 m. gruodžio 18 d. ir tarnybinių automobilių registracijos išrašus bei praėjimo ataskaitas matyti, kad 2018 m. gruodžio 18 d. darbuotojų darbo vietoje nebuvo, jie galimai buvo išvykę į komandiruotes.
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, 2018 m. gruodžio 28 d. NMA direktoriaus pavedimu pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl M. S. veiksmų. 2019 m. sausio 7 d. M. S. buvo įteiktas pranešimas Nr. PS9-3 „Apie tarnybinį nusižengimą“. 2019 m. sausio 14 d. M. S. pateikė paaiškinimą „Dėl nepadaryto tarnybinio nusižengimo“.
NMA darbo reglamento, patvirtinto NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29 (toliau – ir NMA darbo reglamentas), 104 punkte įtvirtinta, kad NMA tarnautojų ir darbuotojų išvykimo į komandiruotes Lietuvos Respublikoje ir užsienyje klausimus sprendžia NMA direktorius ar jo įgaliotas asmuo. NMA darbo reglamento 118 punkte numatyta, kad siuntimas į tarnybinę komandiruotę vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminamas tarnybiniu pranešimu ir teikiamas NMA direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. BR1-141 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių Lietuvos Respublikoje pasirašymo ir tarnybinių pranešimų dėl vienos dienos komandiruotės Lietuvos Respublikoje tvirtinimo“ įgaliotam asmeniui, kuris rezoliucija patvirtina, kad tarnybinis pranešimas išvykti iš nuolatinės darbo vietos suderintas.
Pagal NMA darbo reglamentą patvirtintą NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29, išvykimo į komandiruotę klausimą sprendžia NMA direktorius ar jo įgaliotas asmuo, tačiau L. Š. ir T. T. 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybinių komandiruočių atveju rezoliucijomis išvykimas nebuvo patvirtintas, todėl išvykimas į komandiruotes nebuvo tinkamai įformintas. Vykimas į komandiruotę, tinkamai neįforminus išvykimo bei negavus atsakingo asmens (NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo) leidimo, traktuotinas kaip netinkamas funkcijų vykdymas.
Atsakovės teigimu, kiekvienas NMA darbuotojas, prieš vykdamas į patikrą/patikrinimą turi laikytis nustatytos tvarkos ir komandiruotę iš anksto aptaręs su tiesioginiu vadovu tinkamai įforminti tarnybiniu pranešimu dėl 1 d. komandiruotės, jį patalpinant registre, esančiame DVS, o vykimas į komandiruotę galimas tik tuo atveju, kai tarnybinis pranešimas dėl 1 d. komandiruotės yra patvirtinamas atsakingo asmens.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vedėjas M. S. neužtikrino tinkamo Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbo (neužtikrino, kad KOS darbuotojai į komandiruotes vyktų esant tinkamai įvykdytai procedūrai, patvirtinus tai pagrindiniam rezoliucijos vykdytojui) bei nurodė klaidingus duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (nurodyta, kad Darbuotojai nebuvo išvykę į komandiruotes, nors L. Š. ir T. T. pripažino, kad 2018 m. gruodžio 18 d. buvo išvykę į komandiruotę).
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad M. S. UVIS užduotį Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojui T. T. suformavo 2018 m. gruodžio 17 d., o šios užduoties atlikimo terminas – 2018 m. gruodžio 20 d. M. S. UVIS užduotį Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojai L. Š. suformavo 2018 m. gruodžio 3 d., o šios užduoties atlikimo terminas – 2018 m. gruodžio 31 d.
Mano, jog nebuvo neatidėliotino poreikio į komandiruotes vykti sekančią dieną (2018 m. gruodžio 18 d.) negavus įgalioto asmens įgaliojimo vykti, o siekiant funkcijas atlikti laikantis nustatytos tvarkos ir procedūrų užtikrinti, kad išvykimas būtų tik tinkamai atlikus procedūrinius veiksmus – patvirtinus tarnybinį pranešimą. Susidariusios situacijos buvo galima išvengti, komandiruočių datą perkėlus į vėlesnę dieną, kadangi užduočių terminai nebuvo sekanti diena po UVIS užduoties sukūrimo.
Išnagrinėjus turimą informaciją buvo nustatyta, kad L. Š. ir T. T. išvykstant į komandiruotes negavus atsakingo asmens patvirtinimo, nebuvo užtikrintas tinkamas Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbas, į tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikta neteisinga informacija, padaryti du pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. vasario 28 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. PS1-740 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. S.“ M. S. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Atsakovės teigimu, L. Š. ir T. T. padarė pažeidimą vykdami į nepatvirtintas komandiruotes, tiek M. S. kaip jų vadovas, neužtikrino tinkamo skyriaus darbuotojų veiklos teisėtumo, nesiėmė jokių priemonių iki L. Š. ir T. T. išvykimo į komandiruotes 2018 m. gruodžio 18 d., neteisingai užpildė skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kas vertintina kaip netinkamas pareigų vykdymas.
Pažymėjo, kad tarnybinius pranešimus dėl L. Š. ir T. T. komandiruočių atsisakyta tvirtinti nepagrįstais argumentais, kadangi 2018 m. gruodžio 19 d., įrašai DVS buvo pateikti komandiruotėms jau įvykus, todėl tvirtinti jų nebuvo teisinio pagrindo.
2018 m. gruodžio 18 d. išvyko į komandiruotes neturėdami tam teisinio pagrindo (patvirtintų tarnybinių nusižengimų), kilo neigiamos pasekmės – nesant tinkamai, pagal nustatytas procedūras įformintų komandiruočių, neteisingai užpildytas Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kadangi L. Š. ir T. T. pagal faktines aplinkybes buvo išvykę į komandiruotes, tačiau minėtame darbo laiko paskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad T. T. ir L. Š. 2018 m. gruodžio 18 d. dirbo nuolatinėje darbo vietoje.
M. S., leisdamas L. Š. ir T. T. vykti į komandiruotes nesant tarnybinių pranešimų dėl komandiruočių patvirtinimo, vėliau klaidingai užpildydamas skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, neužtikrino tinkamo Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus darbo, tuo atliko neteisėtus veiksmus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, neigiamos pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Atsakovė NMA atsiliepime su pareiškėjo T. T. skundu nesutiko, prašė jo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. NMA buvo gautas Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios direktoriaus funkcijas, A. Č. tarnybinis pranešimas Nr. PS26-1708 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriame buvo siūloma pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą atsakingų asmenų, įskaitant T. T., atžvilgiu.
Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vyriausiasis specialistas T. T. pateikė pranešimą dėl 1 darbo dienos komandiruotės, pranešimas buvo įkeltas į DVS 2018 m. gruodžio 17 d., tačiau nebuvo laikytasi nustatytos tvarkos, kadangi NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas J. V. nepatvirtino pranešimo. Darbuotojui nebuvo patvirtintas leidimas vykti į komandiruotę. Atsižvelgiant į tai, nepatvirtinus komandiruotės, darbuotojas neturėjo pagrindo į ją vykti.
2018 m. gruodžio 21 d. pateikiant padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vedėjas pasirašė žiniaraštį, patvirtindamas, kad darbuotojas 2018 m. gruodžio 18 d. buvo darbo vietoje, t. y. NMA centriniame padalinyje, adresu Blindžių g. 17, Vilnius. Pagal pranešimą ir tarnybinio automobilio registracijos išrašus bei praėjimo ataskaitas yra matoma, kad 2018 m. gruodžio 18 d. darbuotojo darbo vietoje nebuvo, nes jis galimai buvo išvykęs į komandiruotę.
Pagal NMA darbo reglamentą išvykimo į komandiruotę klausimą sprendžia NMA direktorius ar jo įgaliotas asmuo, tačiau T. T. atveju rezoliucija nebuvo patvirtinta, tad išvykimas į komandiruotę nebuvo patvirtintas. Atitinkamai, kiekvienas NMA darbuotojas, prieš vykdamas į patikrą/patikrinimą turi laikytis nustatytos tvarkos ir komandiruotę iš anksto aptaręs su tiesioginiu vadovu tinkamai įforminti tarnybiniu pranešimu dėl vienos dienos komandiruotės, jį patalpinant registre, esančiame DVS, o vykimas į komandiruotę galimas tik tuo atveju, kai tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės yra patvirtinamas atsakingo asmens.
Nustatyta, kad NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vedėjas pareiškėjui UVIS užduotį Nr. (duomenys neskelbtini) suformavo 2018 m. gruodžio 17 d., o šios užduoties atlikimo terminas – 2018 m. gruodžio 20 d. Mano, kad nebuvo neatidėliotino poreikio į komandiruotę vykti 2018 m. gruodžio 18 d., negavus įgalioto asmens įgaliojimo. Susidariusios situacijos buvo galima išvengti, komandiruotės datą perkėlus į vėlesnę dieną, kadangi užduoties terminas nebuvo sekanti diena po UVIS užduoties sukūrimo, o 2018 m. gruodžio 20 d.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog darbuotojas nepadarė pažeidimo ir turėjo pagrindą vykti į komandiruotę vykdant NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vedėjo pavedimą, suformuotą UVIS, kadangi UVIS užduoties suformavimas nėra vienintelis veiksmas, atliekamas darbuotojui vykstant į komandiruotę. Tik pagal procedūrą pateikus tarnybinį pranešimą ir jį patvirtinus atsakingam asmeniui, darbuotojas gali vykti į komandiruotę.
Išnagrinėjus turimą informaciją buvo nustatyta, kad darbuotojas išvyko negavęs atsakingo asmens patvirtinimo, tarnybinis pranešimas užregistruotas nebuvo, todėl pareiškėjas pažeidė procedūras ir teisės aktus, reglamentuojančius vykimo į komandiruotę (ir vykimo įforminimo) tvarką. Įvertinus visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuota, jog pareiškėjai tinkamai neatliko paskirtų funkcijų, todėl buvo padarytas pažeidimas ir 2019 m. vasario 28 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. PS1-741 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. T.“ pareiškėjams paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad pareiškėjų padaryti pažeidimai yra skirtingi. Skirtos švelniausios nuobaudos – pastabos. Vidinė darbovietės informacija kaip įrodymas yra nepriimtinas. Nurodė, kad toks elgesio modelis skyriuje išliko (praeitą savaitę taip pat pavėluotai kreipėsi dėl komandiruotės). Pareiškėjai nesiėmė aktyvių priemonių, kad komandiruotė būtų patvirtinta. Aktyvūs veiksmai buvo tik po komandiruotės. Skyrius yra specifinis, jam keliami aukštesni reikalavimai. Į klausimą dėl automobilio duomenų atsakė, kad tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Žiniaraštyje svarbu pažymėti, jei kiltų autoįvykis, taip pat svarbu, kad nebūtų neteisingos informacijos. Dėl skirtingų kaltinimų nurodė, kad įvykis buvo tiriamas, aplinkybės buvo vertinamos, todėl keitėsi inkriminuojami pažeidimai. Darbo reglamento 118 punktas aiškiai nurodo, kad turi būti rezoliucija. L. Š. prašė panaikinti drausminę nuobaudą, be to, skyriuje ji nebedirba, perkelta į kitą. NMA stengiamasi laikytis komandiruočių tvirtinimo tvarkos.
Teismas
konstatuoja:
Skundai tenkintini visiškai.
Ginčas kilo dėl NMA direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. PS1-740 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. S.“ ir Nr. PS1-741 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. T.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 17 d. NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus (toliau – ir KOS) vyriausiasis specialistas T. T. ir vyriausioji specialistė L. Š. pateikė pranešimus dėl 1 d. komandiruotės. T. T. pateikė tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės 2018 m. gruodžio 18 d. L. Š. pateikė tarnybinius pranešimus dėl komandiruotės 2018 m. gruodžio 18, 19 ir 20 dienomis. Tą pačią dieną NAM KOS vedėjas M. S. komandiruotes patvirtino rezoliucija.
2018 m. gruodžio 18 d. T. T. vyko į komandiruotę tarnybiniu automobiliu.
2018 m. gruodžio 19 d. atmetė T. T. tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės 2018 m. gruodžio 18 d. ir L. Š. tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės 2018 m. gruodžio 18 d., patvirtino L. Š. tarnybinius pranešimus dėl 2018 m. gruodžio 19 ir 20 d. komandiruočių.
2019 m. gruodžio 21 d. padalinio žiniaraštyje nurodyta, kad T. T. 2018 m. gruodžio 18 d. visą darbo dieną buvo darbo vietoje, centriniame padalinyje, adresu Blindžių g. 17, Vilnius. NMA KOS vedėjas M. S. šį žiniaraštį pasirašė.
2018 m. gruodžio 28 d. NMA direktoriaus pavedimu pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas.
2019 m. sausio 7 d. M. S. įteiktas pranešimas Nr. PS9-3 „Apie tarnybinį nusižengimą“. 2019 m. sausio 7 d. T. T. įteiktas pranešimas Nr. PS9-1 „Apie tarnybinį nusižengimą“.
2019 m. sausio 14 d. M. S. pateikė paaiškinimą „Dėl nepadaryto tarnybinio nusižengimo“. 2019 m. sausio 11 d. T. T. pateikė paaiškinimą „Dėl nepadaryto tarnybinio nusižengimo“.
2019 m. sausio 28 d. NMA Teisės departamentas parengė išvadą Nr. VT-2 „Išvada apie tyrimo rezultatus“, kurioje NMA direktoriui siūloma KOS vedėjui M. S. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2019 m. sausio 28 d. NMA Teisės departamentas parengė išvadą Nr. VT-3 „Išvada apie tyrimo rezultatus“, kurioje NMA direktoriui siūloma KOS vyriausiajam specialistui T. T. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, įpareigoti iki 2018 m. vasario 28 d. Personalo skyriui pateikti informaciją, ar darbuotojas galėjo (turėjo teisinį pagrindą) atliktis patikras asmenų, kurie nėra nei pareiškėjai, nei paramos gavėjai, atžvilgiu, kartu pateikiant ir teisinį reglamentavimą, kuris įgalioja atlikti tokio pobūdžio patikras vietoje, pateikti informaciją, ką darbuotojas tikrino, kokią informaciją nustatė ir kokia yra patikros vietoje esmė.
2019 m. vasario 28 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. PS1-740 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. S.“ M. S. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. 2019 m. vasario 28 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. PS1-741 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. T.“ T. T. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėjui M. S. tarnybinė nuobauda skirta už Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punkto, NMA KOS nuostatų, patvirtintų NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. BR1-1023 „Dėl NMA struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir NMA KOS nuostatai) 2 punkto, 3.1 ir 4.3 papunkčių, Kokybės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto NMA direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. PS1-99, (toliau ir Kokybės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas) 7 punkto, NMA darbuotojo etikos taisyklių 5 punkto, 5.5 papunkčio, 11 ir 14 punktų, NMA vidaus tvarkos taisyklių 27 punkto nuostatų pažeidimą.
Pareiškėjui T. T. tarnybinė nuobauda skirta už Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punkto, NMA KOS nuostatų 2 punkto, 3.1 ir 4.3 papunkčių, Kokybės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto NMA direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. PS1-99, (toliau – ir Kokybės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas) 7.3 papunkčio, NMA darbuotojo etikos taisyklių 5 punkto, 5.5 papunkčio, 11 ir 14 punktų, NMA darbo reglamento 104 ir 108 punktų nuostatų pažeidimą.
Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas). Teismas pabrėžia, kad tokios Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., o pareiškėjų veika padaryta 2018 m. gruodžio mėnesį, kai tokios minimos teisės aktų nuostatos dar negaliojo. Tačiau teismas tai laiko formaliu procedūriniu pažeidimu, kuris nėra esminis, nes iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje (redakcija, kuri galiojo ginčijamo epizodo metu).
NMA darbo reglamento 104 punkte įtvirtinta, kad NMA tarnautojų ir darbuotojų išvykimo į komandiruotes Lietuvos Respublikoje ir užsienyje klausimus sprendžia NMA direktorius ar jo įgaliotas asmuo. NMA darbo reglamento 108 punkte nustatyta, kad siuntimas į tarnybinę komandiruotę vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminamas tarnybiniu pranešimu ir teikiamas NMA direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. BR1-141 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių Lietuvos Respublikoje pasirašymo ir tarnybinių pranešimų dėl vienos dienos komandiruotės Lietuvos Respublikoje tvirtinimo“ įgaliotam asmeniui, kuris rezoliucija patvirtina, kad tarnybinis pranešimas išvykti iš nuolatinės darbo vietos suderintas. Pagal NMA darbo reglamentą patvirtintą NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29, išvykimo į komandiruotę klausimą sprendžia NMA direktorius ar jo įgaliotas asmuo. NMA darbo reglamento 123 punktas nurodo, kad tarnybinis pranešimas turi būti pateikiamas DVS rezoliucija tvirtinančiam asmeniui ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas (išskyrus atvejus, kai apie vykimą į komandiruotę sužinoma vėliau) iki planuojamos komandiruotės pradžios.
Teismas atsižvelgdamas į nurodytas NMA darbo reglamento nuostatas, daro išvadą, kad 2019 m. gruodžio 17 d. T. T. tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės 2019 m. gruodžio 18 d. buvo pateiktas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą terminą, nes jis nepatenka į NMA darbo reglamente nustatytą išimtį – „išskyrus atvejus, kai apie vykimą į komandiruotę sužinoma vėliau“. Nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo, kad M. S. suformulavo užduotį T. T. 2018 m. gruodžio 17 d., o šios užduoties atlikimo terminas – 2018 m. gruodžio 20 d. Taigi išimtis (kai apie vykimą į komandiruotę sužinoma vėliau) netaikytina, nes T. T. galėjo pateikti tarnybinį pranešimą 2019 m. gruodžio 17 d., į komandiruotę vykti 2018 m. gruodžio 20 d. Taigi teismas pritaria atsakovės argumentams, kad ginčo atveju apie komandiruotę sužinota prieš pakankamai laiko, kad būtų galima įvykdyti NMA darbo reglamento 123 punkto reikalavimus (pateikti tarnybinį pranešimą komandiruotei prieš dvi darbo dienas). Pareiškėjai nurodė, kad NMA KOS skyriaus funkcijos yra specifinės, atliekami patikrinimai turi būti išlaikyti paslaptyje, tačiau teismas pabrėžia, kad NMA veiklą reglamentuoja NMA darbo reglamentas, kuris NMA KOS skyriui atskirų išimčių dėl komandiruočių tvirtinimo tvarkos nenumato. Kol galiojantis reglamentavimas yra toks kaip dabar, NMA KOS darbuotojai turi juo vadovautis.
Pareiškėjai teigia, kad tarnybinių komandiruočių tvirtinimas vėliau nei prieš dvi darbo dienas, komandiruotės dieną ir po jos buvo įprasta praktika NMA. Teismas su šiais teiginiais sutinka – byloje nėra ginčo, kad iki ginčijamų įvykių ir jų metu NMA tarnybiniai pranešimai dėl komandiruočių buvo tvirtinami vėliau nei prieš dvi darbo dienas ir komandiruotės dieną. L. Š. 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės 2019 m. gruodžio 19 d. buvo patvirtintas 2019 m. gruodžio 19 d., t. y. komandiruotės dieną, pažeidžiant dviejų darbo dienų reikalavimą. Tačiau teismas pabrėžia, kad tokia praktika yra reikšminga sprendžiant dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų proporcingumo padarytam pažeidimui, tačiau savaime nenaikina veikos neteisėtumo ir neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
Pažymėtina, kad pareiškėjui M. S. buvo inkriminuojami du pažeidimai: 1) dėl darbuotojų komandiruočių įgalioto asmens patvirtinimo neužtikrinimo; 2) dėl neteisingos informacijos darbo laiko žiniaraštyje pateikimo. Teismas nustatė, kad M. S.
2018 m. gruodžio 17 d. uždėjo rezoliuciją dėl T. T. ir L. Š. komandiruočių suderinimo, o patvirtinimo nesuteikė įgaliotas asmuo J. V.. M. S. 2018 m. gruodžio 19 d. el. laišku kreipėsi į įgaliotą asmenį komandiruočių klausimu ir sprendė problemą. Atsižvelgiant į trumpą įvykių laiką, į aktyvius M. S. veiksmus po komandiruotės, į tai, kad ne jis nepatvirtino komandiruočių, teismas nenustatė, kad M. S. atliko neteisėtus veiksmus nurodytus kaip „neužtikrino, kad darbuotojai vyktų į komandiruotes įgaliotam asmeniui patvirtinus“. Teismo posėdžio metu M. S. patvirtino, kad jis liepė NMA darbuotojui užpildyti darbo laiko paskaitos žiniaraštį pažymint, kad T. T. 2018 m. gruodžio 18 d. buvo darbo vietoje, t. y. NMA centriniame padalinyje, adresu Blindžių g. 17, Vilnius, ir vėliau tokį žiniaraštį pasirašė. Teismas šią pareiškėjo veiką pripažįsta neteisėta. M. S. nurodyti motyvai – sužinojo apie klaidinančius automobilio rodmenis, matė nepatvirtintą komandiruotę, tikėjosi, kad žiniaraštis bus pataisytas – nešalina veikos neteisėtumo, o tik ją individualizuoja, rodo kaltės laipsnį. Taigi teismas pripažįsta, kad M. S. padarė tarnybinį nusižengimą – liepė neteisingai užpildyti žiniaraštį ir jį pasirašė, esant jo kaltei (žinojo, kad darbuotojai buvo komandiruotėje, o žiniaraštį reikia pildyti teisingai).
Pareiškėjui T. T. buvo inkriminuojama, kad jis vykdamas į komandiruotę neužtikrino įgalioto asmens patvirtinimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. T. pateikė tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės pažeisdamas NMA darbo reglamento 123 straipsnyje nustatytą terminą ir teismo posėdyje pareiškėjas T. T. patvirtino, kad išvyko į komandiruotę nežinodamas, ar komandiruotė patvirtinta įgalioto asmens. Teismas pripažįsta, kad T. T. padarė tarnybinį nusižengimą – pateikęs tarnybinį pranešimą komandiruotei pažeisdamas teisės aktų reikalavimus išvyko į komandiruotę netikrindamas, ar jo komandiruotė patvirtinta, esant jo kaltei (žinojo (turėjo žinoti), kad tarnybinis pranešimas turi būti įkeltas į sistemą ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, žinojo, kad komandiruotė turi būti patvirtinta įgalioto asmens, tačiau elgėsi pagal įprastą praktiką ir to netikrino).
Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje (teisės akto redakcija, galiojusi ginčijamų veikų padarymo metu) nurodyta už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (3 dalis). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka (2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjams paskirtos švelniausios tarnybinės nuobaudos – pastabos. Atsižvelgiant į visas nustatytas pareiškėjų atsakomybei reikšmingas aplinkybes teismas laiko, kad paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba – nėra proporcinga ir adekvati pagal padaryto nusižengimo pobūdį. Teismo vertinimu, pareiškėjų tarnybiniai nusižengimai buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovei, informacija apie vykimą į komandiruotes ir atitinkamą žymėjimą žiniaraščiuose nebuvo nuslėpta, atvirkščiai – darbuotojai teikė tarnybinius pranešimus, ėmėsi aktyvių veiksmų po komandiruotės, komandiruočių tvirtinimas ne pagal NMA darbo reglamentą iki tol ir nusižengimo padarymo metu buvo įprasta praktika NMA, kurią savo elgesiu patvirtino atsakingas asmuo J. V.. Pažymėtina, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnis taip pat nurodo, kad tarnybinė nuobauda „gali būti skiriama“. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į neigiamų pasekmių nebuvimą, darbdavio toleruotą susiklosčiusią praktiką, paties darbdavio elgesį (NMA darbo reglamento 123 nuostatų nesilaikymą), pareiškėjų padaryti pažeidimai vertintini kaip mažareikšmiai, už kuriuos tarnybinių nuobaudų – pastabų – paskyrimas yra neproporcingas ir nuobaudos pareiškėjams apskritai neturėjo būti paskirtos. Mažareikšmių tarnybinių nusižengimo vertinimo taisykles nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1530-438/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. PS1-740 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. S.“ ir 2019 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. PS1-741 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. T.“ naikintini ir pareiškėjų skundai tenkintini visiškai.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau neįvardijo nei konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos, nei pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (ABTĮ redakcija, galiojanti po 2018 m. gruodžio 28 d.) nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjų prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetami, nes nepateikti konkretūs paskaičiavimai ir įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų M. S. ir T. T. skundus tenkinti visiškai.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. PS1-740 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. S.“.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. PS1-741 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. T.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Beata Martišienė