Administracinė byla Nr. AS-223-822/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01148-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vaivora ir ko“, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 904,51 Lt turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu nusprendė skundą tenkinti, priteisti UAB DK „PZU Lietuva“ iš Kauno miesto savivaldybės 904,51 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 904,51 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 15 d.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m spalio 1 d. gautas (2014 m. rugsėjo 29 d. išsiųstas paštu) pareiškėjo atstovės advokatės Ingos Žemantauskaitės prašymas dėl išlaidų atlyginimo (b. l. 152–161). Pareiškėjo naudai prašoma priteisti 1 089,12 Lt teismo išlaidų už skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimą, atstovavimą teisme ir kelionę į Kauną ir atgal.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į prašymą dėl išlaidų priteisimo nurodė, jog su prašymu nesutinka, nes administracinė byla teisės aiškinimo ir taikymo atžvilgiu nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specifinių žinių. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra pateikęs ne vieną skundą dėl žalos atlyginimo, skundai yra analogiški, tik pakeistos faktinės aplinkybės. Todėl pareiškėjo prašoma suma už skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimą, atstovavimą teisme ir kelionę į Kauną ir atgal yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu. Be to advokato padėjėja Karolina Laurynaitė dalyvavo ne vienoje analogiškoje byloje, todėl teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes priteistiną sumą turėtų sumažinti. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas neįrodė susidariusių bylinėjimo išlaidų dydžio pagrįstumo, nes nepateikti tinkami įrodymai, kad būtent pareiškėjas sumokėjo 1 089,12 Lt už advokato padėjėjo atstovavimą minėtoje byloje. Pabrėžė ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagristomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai patirtos, bet ir patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo ir pagrindimo lentelėje nurodė, kad iš patirtų 1 089,12 Lt bylinėjimosi išlaidų, 524,73 Lt buvo sumokėta už atstovavimą byloje ir kelionėje sugaištą laiką. Tačiau nepateikė jokių įrodymų iš kurių būtų aiškiai matyti, kokią konkrečiai sumą sudaro atstovavimas šioje administracinėje byloje. Rėmėsi teismų praktika, kad dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje pateiktos orientacinės kontrolinės kuro sąnaudos pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį. Todėl mano, kad atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, pareiškėjas turėjo pateikti ir įrodymus, kurie pagrįstų išlaidas už kelionę ir sugaištą laiką.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui UAB DK „PZU Lietuva“ iš Kauno miesto savivaldybės 564,39 Lt (163,46 Eur) išlaidų atlyginimą.
Teismas nustatė, kad prašomą priteisti 1089,12 Lt sumą sudaro skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimas (564,39 Lt), atstovavimo teismo posėdyje bei kelionės į Kauną ir atgal (524,73 Lt) išlaidos. Pareiškėjas ir Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX, atstovaujama Jurgitos Judickienės yra sudarę sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, kurią patvirtina pateiktas 2013 m. lapkričio 13 d. išrašas ir teisinių paslaugų teikimo sutarties (b. l. 25, 40, 41, 160). Pareiškėjas turėtas teismo išlaidas už suteiktas teisines paslaugas grindžia UAB DK „PZU Lietuva“ bylinėjimosi išlaidų už 2013 metus suvestine (b. l. 155), 2013 m. gruodžio 31 d. teisinių paslaugų suteikimo aktu (b. l. 156) ir mokėjimo pavedimais (b. l. 157,158,159).
Skaičiuodamas priteistinas išlaidų sumas teismas rėmėsi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo skundas su priedais. Vertintina, kad skundą rengė advokatas Marius Tamošiūnas, nes tai patvirtina 2013 m. rugpjūčio 28 d. Išrašas iš teisinių paslaugų teikimo sutarties (b. l. 25). Už skundą gali būti priteista maksimaliai 3 MMA (Rekomendacijų 8.2 p.), t. y. 3 000 Lt. 2013 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu buvo nutarta prijungti prie bylos pareiškėjo atstovės advokato padėjėjos Karolinos Laurynaitės rašytinius paaiškinimus (b. l. 62–69), už kuriuos gali būti maksimaliai priteista 1 MMA (Rekomendacijų 8.5 p.), t. y. 1 000 Lt. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 punkto nuostatas, maksimaliai priteistina 1 000 Lt suma už rašytinių paaiškinimų pateikimą mažintina 20 proc., t. y. 1 000 Lt x 80 proc. Kadangi už skundą ir rašytinius paaiškinimus maksimaliai teismo gali būti priteista 3 800 Lt (3000 Lt + 800 Lt), prašoma 564,39 Lt suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio ir priteistina kaip pagrįsta.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas patyrė 524,73 Lt išlaidų, kurios susidarė dėl atstovavimo teismo posėdyje vykusiame 2013 m. lapkričio 13 d. ir kelionės išlaidų į Kauną ir atgal. Nustatyta, kad advokato padėjėja Karolina Laurynaitė, su kuria sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis (b. l. 41), pareiškėją atstovavo 2013 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje, kuris vyko nuo 14 val. 30 min. iki 14 val. 58 min. (b. l. 78–82). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 p., 5 p. ir 9 p. nuostatomis, prašymas dėl išlaidų susijusių su atstovavimu 2013 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje atmestas kaip nepagrįstas, nes teismo posėdis vyko 28 min.
Dėl prašymo priteisti kelionės į Kauną ir atgal 2013 m. lapkričio 13 d. patirtas išlaidas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta Rekomendacijų 3 punkte įtvirtintų prielaidų advokato padėjėjos kelionės išlaidoms atlyginti, todėl pareiškėjas neturi teisės į kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo.
III.
Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo naudai 1 089,12 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas mano, kad Rekomendacijų nuostatų kontekste, iki 30 min. trukmės teismo posėdis, kuriame buvo atstovaujami pareiškėjo interesai, negali būti vertinamas kaip apskritai neįvykęs, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti išlaidas, susijusias su atstovavimu 2013 m. lapkričio 13 d. vykusiame teismo posėdyje. Toks atstovavimo laiko vertinimas, kai vos kelių minučių skirtumas nulėmė, kad pareiškėjui nebuvo priteistos faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teisme, yra akivaizdžiai neteisingas ir prieštaraujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo interesus, o plėtojama tokio pobūdžio praktika gali paskatinti nesąžiningą teismo posėdžių eigos vilkinimą.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pareiškėjo nuolatinė buveinė yra Vilniuje, taigi visiškai suprantamas pasirinkimas šiam ginčui spręsti pasitelkti teisininkus, kurių buveinė taip pat yra Vilniuje ir su kuriais, yra susiklostę ilgamečiai sutartiniai teisinių paslaugų teikimo santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad teisinės pozicijos formavimas bei derinimas, skundą pagrindžiančių dokumentų pateikimas bei kitų klausimų, ruošiant procesinius dokumentus teismui, išsprendimas yra derinamas su pareiškėjo centrinėje buveinėje veikiančiais bendrovės atstovais, nebuvo jokio racionalaus pagrindo sudaryti kitą teisinių paslaugų teikimo sutartį su Kauno mieste veikiančiais teisininkais. Naujų teisininkų paieška pareiškėjui yra ekonomiškai nenaudinga, nes reikalauja papildomų lėšų, o tiesioginio bendravimo poreikis lemtų pareiškėjo atstovų nuolatines keliones iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Pagrįsti šias patirtas išlaidas siekiant prisiteisti jas iš atsakovo, būtų praktiškai neįmanoma. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nes tik pareiškėjas galėjo tinkamai paaiškinti, kokiu būdu apskaičiuota ir įvertinta padaryta žala, paaiškinti įrodymus. Taigi bet kokiu atveju į Kauną turėjo vykti pats pareiškėjas arba jo atstovas. Tai lemia pati proceso prigimtis, kai bylos nagrinėjamos atsakovo buveinės teisme, taip suteikiant jam geresnes galimybes apsiginti, tačiau tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra ir atsakovas privalo atlyginti pareiškėjo išlaidas, kurias šis patyrė dėl bylos nagrinėjimo kitoje vietovėje. Juk būtent dėl to, kad atsakovas geranoriškai nesutiko sumokėti žalos atlyginimo, pareiškėjas buvo priverstas bylinėtis teisme pagal atsakovo buveinę. Todėl nesąžininga ir nepagrįsta, kad atsakovas, procese turėdamas žymiai geresnes galimybes bylinėtis savo buveinės vietoje, neturėtų kompensuoti pareiškėjo išlaidų, susijusių su vykimu į kitą vietovę. Taigi įvertinus tai, kad pareiškėjas sąžiningai naudojosi savo teise į teisminę gynybą, kitame nei ginčą nagrinėjusio teismas mieste veikiančių teisininkų pasirinkimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių, advokato vykimas į Kauną turi būti pripažintas būtinu, o patirtos kelionės išlaidos turi būti priteisiamos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pagrįstai manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, siekė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tačiau net ir pripažinus jo reikalavimus pagrįstais, pusiausvyra tarp šalių nebuvo atstatyta, o išlaidos, patirtos realizuojant teisę į teisminę gynybą, viršijo pareiškėjui iš atsakovo priteistą sumą. Teismo buvo pripažinta, jog pareiškėjo patirtą žalą sukėlė būtent atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovas negalėjo nežinoti apie jo atžvilgiu nepalankią teismų praktiką tokio pobūdžio ginčuose, todėl, numanydamas šios bylos baigtį, sąmoningai nepripažino pareiškėjo reikalavimų, geranoriškai žalos neatlygino, kas savo ruožtu lėmė ginčo nagrinėjimą teisme ir pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas patyrė būtent dėl atsakovo procesinio elgesio. Leidžiant atsakovams nepatirti didelių išlaidų dėl teismo proceso, jie yra skatinami nepagrįstai bylinėtis, tokiu būdu paneigiant proceso ekonomiškumo principą ir užkraunant teismus bereikalingomis bylomis, bei neskatinant šalių tartis taikiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų dydžio mažinimas neproporcingai pažeidžia pareiškėjo teises bei proceso ekonomiškumo principą.
Visos išdėstytos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, akivaizdžiai patvirtina, kad priteistinos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos nepagrįstai, tuo pažeidžiant teisingumo bei protingumo principus ir apskritai paneigiant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, taigi darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo įvertinti šias aplinkybes, į jas atsižvelgti ir tuo pagrindu priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nesumažinti.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su teismo atliktu išlaidų paskaičiavimu, mano, kad teismas tinkamai įvertino Rekomendacijose nurodytus kriterijus, pareiškėjo pateiktus rašytinius patirtų išlaidų įrodymus, bei pagrįstai atsižvelgė į teismų suformuotą praktiką. Pažymi, kad kiekviena šalis turi teisę vesti bylą per advokatą, pasirinkti sau tinkamą atstovą, tačiau tai nereiškia, kad visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje vertinamas Kauno apygardos administracinio teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nėra ginčo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi jis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44?45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų, tai – protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, bei sąžiningumo principas, iš kurio turinio pareiškėjui, prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla teisinis imperatyvas aiškiai išreikšti valią dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiškai, pateikti tokį reikalavimą patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis.
ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.
Remiantis Rekomendacijų 8.10 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt, maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą, sudaro 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt). Pareiškėjo prašoma priteisti skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimo išlaidų atlyginimo suma – 564,39 Lt neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, yra reali ir pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais, todėl pareiškėjui priteista pagrįstai.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 524,73 Lt už advokato padėjėjos paslaugas, atstovaujant jį 2013 m. lapkričio 13 d. posėdyje (trukmė – 28 min.), įskaitant kelionę iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Šiuo atveju, nors Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, ir atsižvelgdama į tai, jog atvykdamas ir dalyvaudamas tokiame sąlyginai trumpame teismo posėdyje, advokatas vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už advokato padėjėjos atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje, trukusiame 28 min., priteistinas 56 Lt užmokestis (0,8 x (28/60 min. x (0,15 x 1 000 Lt)) (Rekomendacijų 8.18 ir 5 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A662-124/2011, Nr. AS662-690/2012).
Dėl transporto išlaidų pareiškėjo atstovės kelionei atlyginimo pažymėtina, jog Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS575-566/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog reikiamos specializacijos advokato Kauno mieste nėra ar kad advokato iš Vilniaus miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Atskirojo skundo argumentai šiuo klausimu iš esmės susiję su pareiškėjo įprasta praktika ir laisvu pasirinkimu, bet ne su Rekomendacijų 3 punkte nustatytais kriterijais. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas tinkamai nepagrindė minėtų išlaidų ir nepateikė teismui išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 179,68 Eur, kas sudaro 620,39 Lt (564,39 Lt + 56 Lt), bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant Kauno apygardos administraciniame teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies, priteisiant uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ iš Kauno miesto savivaldybės 179,68 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė