Civilinė byla Nr. e2A-511-790/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00348-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono šiluma“ dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NEST Baltija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės UAB „Birštono šiluma“ vykdomo viešojo pirkimo „Birštono miesto katilinės rekonstrukcijos rangos darbai su projekto parengimo paslaugomis“ Nr. 3632300 (toliau – ir Pirkimas) Techninės specifikacijos lentelės ,,Techninių charakteristikų garantija“ 3, 4, 17, 19, 22, 26, 27, 30, 31, 33, 34, 36, 42, 43, 44, 46, 48 eilutėse nurodytas sąlygas ir Pirkimą nutraukti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad, susipažinusi su atsakovės paskelbto Pirkimo sąlygomis, 2025 m. liepos 15 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) susirašinėjimo priemonėmis kreipėsi į atsakovę dėl Techninės specifikacijos reikalavimų, išreikšdama abejones dėl Pirkimo sąlygų atitikties skaidrumo principui, galimo konkurencijos ribojimo ir tiekėjų diskriminavimo, suformuluodama klausimus: pirma, ar galima pateikti alternatyvų pasiūlymą, ne tokį kaip Pirkimo sąlygose išsamiai aprašytas ,,Justsen Energiteknik A/S“ katilas, nepakankamai pritaikytas SM3 klasės biokurui; antra, ar galima pateikti alternatyvių pasiūlymų stiklo pluošto ekonomaizeriui. Atsakovė ieškovės klausimus dėl Pirkimo sąlygų įvertino kaip pretenziją ir ją 2025 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė. Ieškovė teigė, kad atsakovė nepagrįstai įvertino ieškovės klausimus kaip pretenziją, tokiu būdu apribodama ieškovės galimybes išdėstyti išsamią poziciją ikiteisminėje ginčo stadijoje. Iš pateiktų klausimų matyti, kad Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų visuma biokuro vandens šildymo katilui buvo kvestionuojama dėl perteklinio susiaurinimo, pritaikymo vienam tiekėjui, galimybių pateikti alternatyvų pasiūlymą (arba, kitaip tariant, pateikti lygiavertį pasiūlymą) nesudarymo.
3. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė siekia įsigyti naują 4,5 MW galios SM3 biokuro klasės vandens šildymo katilą, tačiau Techninėje specifikacijoje keliami pertekliniai, neproporcingi Pirkimo tikslui, konkurenciją ribojantys bei diskriminuojantys tiekėjus reikalavimai įrenginiui. Reikalavimai suformuoti ne nurodant norimą rezultatą arba Pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, t. y. ką įrenginys turi pasiekti (pvz., galią, slėgį, našumą, naudingumo koeficientą, saugumo lygį, automatizavimo lygį), bet nurodant pernelyg detalius reikalavimus įrenginio konstrukcijai, kaip įrenginys turi būti pagamintas, nepaliekant galimybių tiekėjams siūlyti alternatyvių sprendimų. Techninėje specifikacijoje dominuoja itin griežti ir detalūs reikalavimai konstrukciniams elementams, detalėms, komplektacijai, dizainui, gamybos procesui. Nei Pirkimo sąlygose, nei atsakyme į pretenziją tokių reikalavimų būtinybė nebuvo pagrįsta. Ieškovė taip pat teigė, kad dėl detalumo ginčijami reikalavimai išskirtinai būdingi tik vienam tiekėjui – ,,Justsen Energiteknik A/S“, t. y. rinkoje nėra kito tiekėjo, kuris atitiktų visus ginčijamus techninius reikalavimus. Ieškovės gaminami katilai, nors ir kitokios konstrukcijos, užtikrina tą patį funkcionalumą – šiluminę galią, efektyvumą ir našumą – ir būtų tinkami, jei Pirkimo sąlygos būtų parengtos pagal funkcinį požiūrį.
4. Ieškovė pateikė argumentus dėl kiekvienos ginčijamos Techninės specifikacijos sąlygos:
4.1. Katilo tipas – horizontalus arba vertikalus, degimo produktų penkių eigų per kaitrinių vamzdžių pluoštus vandens šildymo katilas (3 eilutė). Ieškovė teigia, kad nepagrindžiama, kokio rezultato šiuo konstrukciniu reikalavimu siekiama (katilo galios, dūmų temperatūros). Pavyzdžiui, katilo funkcijai – šilumos perdavimui – pasiekti nėra būtina turėti 5 eigas; šilumos perdavimo efektyvumas gali būti pasiektas ir kitais konstrukciniais sprendimais. Integruotas vertikalus katilas yra techniškai neįmanomas, todėl šis reikalavimas prieštarauja žemiau esančiam vandens šildymo katilo reikalavimui dėl integravimo į pakurą. Lietuvos rinkoje veikiantys analogiškų katilų gamintojai ir tiekėjai 5 eigų katilo negamina (išskyrus vienintelį ,,Justsen Energiteknik A/S“).
4.2. Vandens šildymo katilas – integruotas į pakurą (4 eilutė). Tai – konstrukcinis sprendinys, o ne funkcinis reikalavimas. Nenurodoma, kokio rezultato šiuo reikalavimu siekiama (katilo galios, našumo, efektyvumo).
4.3. Vandens kiekis katile kartu su pakura ne mažesnis kaip 20 000 litrų (17 eilutė). Minimalus vandens kiekis katile nesusijęs su katilo funkcionalumu, apriboja tiekėjų galimybes pasiūlyti katilą, kurio vandens kiekis mažesnis nei 20 000 litrų, tačiau atitinka visus kitus esminius funkcinius reikalavimus ir gali pasiekti Pirkimo tikslą.
4.4. Katilo konstrukcija: 1) sumontuotas kaitrinių vamzdžių šilumokaitis, visiškai hermetizuotas, dirbantis be oro prisiurbimo, ne mažiau kaip degimo produktų keturių eigų per kaitrinių vamzdžių pluoštus; 2) katilo dūmų trakte turi būti sumontuotas automatinis dalies kaitrinių vamzdžių atjungimas, išeinančių dūmų temperatūros moduliaciniam reguliavimui, kad degimo produktų temperatūra už katilo nebūtų žemesnė nei 140°C; 3) katilo dūmų trakte turi būti sprogimo vožtuvas; 4) vandens trakte apsauginiai vožtuvai (ne mažiau 2); 5) išorės paviršių šilumos izoliacija ir apskardinimas, išorės temperatūra ne daugiau 45°C; 6) apžiūros ir aptarnavimo liukai (19 eilutė). Ieškovės vertinimu, pirmasis reikalavimas prieštarauja aukščiau pateiktam reikalavimui dėl horizontalaus ar vertikalaus katilo tipo. Antruoju reikalavimu keliami papildomi bei pertekliniai konstrukciniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų techninių sprendimų šiam rezultatui pasiekti. Tai – specifinis šilumokaičio reguliavimo mechanizmas, kuris gali būti įgyvendintas ir kitomis technologijomis. Trečiasis reikalavimas dėl sprogimo vožtuvo yra konstrukcinis sprendinys, o ne funkcinis reikalavimas. Nėra prievolės jį įrengti būtent katile, galima įrengti ir dūmtakyje už katilo.
4.5. Pakuros tipas – visiškai automatizuota, vandeniu aušinama, su sraigtiniu maitintuvu, skirta biokuro deginimui, su judančiu, vandeniu aušinamu ardynu (22 eilutė). Ieškovės įsitikinimu, tai – pertekliniai konstrukciniai reikalavimai, kurie nėra orientuoti į rezultatą, neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. Rinkoje egzistuoja daug alternatyvių sprendimų, kurie leidžia pasiekti tą pačią degimo kokybę deginant biokurą. Be to, reikalavimas dėl sraigtinio maitintuvo yra ydingas, deginant SM3 kurą toks techninis sprendinys neužtikrina patikimo ir sklandaus katilo darbo.
4.6. Ardyno ilgio ir pločio santykis – 2,5 : 1 (26 eilutė). Nustatytas konstrukcinis reikalavimas yra nesuprantamas ir nepagrįstas jokiais funkciniais veikimo principais, nėra orientuotas į galutinį rezultatą – našumą, galią, efektyvumą.
4.7. Iš pakuros į katilą (šilumokaitį) įeinančių dūmų temperatūra ne didesnė kaip 780°C (27 eilutė). Dūmų temperatūrą parenka konkretus įrenginio gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų, o svarbiausia – jie neleidžia pasiekti galutinio Pirkimo rezultato.
4.8. Pirminio oro pašildymo būdas – vandens (oro) šilumokaičiais (30 eilutė). Nustatomas būdas, kaip realizuoti ar įgyvendinti sprendimą. Tai nesusiję su funkcionalumu. Pirminio oro pašildymo būdą parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų.
4.9. Pakuros aušinimas – pilnai vandeniu (31 eilutė). Nustatomas būdas, kaip turi būti vykdomas aušinimas. Tai paprastai parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų.
4.10. Termofikato prijungimas – į katilą grįžtamo 100 proc. termofikacinio vandens srauto paduodama į pakuros radiacinę dalį (pakuros aušinimo kontūrą); iš katilo išeinančio 100 proc. termofikacinio vandens srauto nuvedama iš katilo konvekcinės dalies (33 eilutė). Termofikato pajungimo vietą parenka konkretus gamintojas, nes tai susiję su sistemos dizainu ir neturi tiesioginės įtakos pagrindinėms katilo funkcijoms – šilumos gamybai ar degimo procesui. Pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų.
4.11. Ardyno ardelės – visos ardyno ardelės, ant kurių vyksta biokuro deginimas ir pelenų aušimas, privalo būti aušinamos vandeniu; ardelės, ant kurių vyksta biokuro deginimas, turi būti perforuotos pirminio degimo oro praėjimui ir efektyviam ardelių aušinimui (34 eilutė). Ardyno aušinimo būdą ir ardelių konstrukciją parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. Tai yra techninė konstrukcinė priemonė, užtikrinanti ilgaamžiškumą ir saugumą, bet ne funkcionalumą. Lietuvos rinkoje veikiantys analogiškų katilų gamintojai ir tiekėjai to pateikti negali (išskyrus ,,Justsen Energiteknik A/S“).
4.12. Ardyno sekcijų judinimo pavaros – hidraulinės, su sustiprinimo sija ir ne mažiau kaip 7 hidrauliniais cilindrais kiekvienoje iš dviejų eilių (36 eilutė). Ardyno konstrukciją ir veikimo principą parenka gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų.
4.13. Pakuros konstrukcija: 1) ugniai atsparios pakuros plokštės arba mūras; 2) ugniai atspari izoliacinė medžiaga; 3) šiluminė izoliacija; 4) visos pakuros sienos turi būti aušinamos vandeniu ir atlikti šilumokaičio funkciją; 5) išorinis metalinis apdailos lakštas; 6) pakuros degimo kameros sienos degimo zonoje iš nerūdijančio plieno (42 eilutė). Dėl ketvirtojo reikalavimo – pakuros sienų aušinimo būdą parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. Dėl šeštojo reikalavimo – tikslią pakuros konstrukciją parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. Lietuvos rinkoje veikiantys analogiškų katilų gamintojai ir tiekėjai pakurų iš nerūdijančio plieno negali pateikti (išskyrus vienintelį ,,Justsen Energiteknik A/S“).
4.14. Termoizoliacinio sluoksnio įrengimas – termoizoliacinis sluoksnis prie pakuros sienų turi būti įrengtas gamykloje (43 eilutė). Termoizoliacinio sluoksnio įrengimo būdą parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. Tokios galios konstrukcijos pakuros termoizoliacinio sluoksnio svoris sudaro apie 43 tonas, o visos pakuros bendras svoris apie 65 tonas, todėl transportavimas tampa labai sudėtingas.
4.15. Kuro tiektuvas į pakurą – sraigtinis (44 eilutė). Kuro tiektuvo konstrukciją parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. Sraigtiniai tiektuvai naudojami labai geros kokybės kurui (SM1) ir specifikacijoje numatytam kurui (SM3) nėra tinkami.
4.16. Pelenų šalinimo iš pakuros pavaros – sraigtinės (46 eilutė). Pelenų šalinimo konstrukciją parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. Sraigtinės pelenų šalinimo pavaros naudojamos labai geros kokybės kurui (SM1) ir specifikacijoje numatytam kurui (SM3) nėra tinkamos.
4.17. Kuras – smulkinta mediena, pjuvenos, miško kirtimo atliekos (matmenys 15 x 50 x 50 mm, atskiri gabalai iki 70 mm – iki 3 proc. visoje kuro masėje); klasifikacija: SM2 ir SM3 (48 eilutė). Reikalavimas neatitinka iškeltų Pirkimo tikslų deginti SM3 kurą. Papildomai įtrauktas geresnės kokybės kuras SM2.
4.18. Ekonomaizerio tipas – stiklo pluošto vieno korpuso dviejų laipsnių kondensacinis, galintis dirbti ir vienu laipsniu. Tai – konkretus techninis–konstrukcinis sprendimas, leidžiantis užkirsti kelią korozijai. Tačiau toks sprendimas nėra vienintelis būdas įgyvendinti reikalavimą. Stiklo pluoštas nėra įprastai naudojama medžiaga, dažniau naudojamas nerūdijantis plienas, titano lydiniai ar kiti metalai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 12 921,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės iškelto klausimo dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, nurodė, kad nors ieškovė šioje viešųjų pirkimų procedūrų stadijoje formaliai nėra tiekėja, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – PĮ) 2 straipsnio 14 dalyje, tačiau ji siekia įgyti dalyvio statusą, t. y. pateikti pasiūlymą. Teismo vertinimu, ieškovei pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas ieškovės ieškinyje nurodytais pagrindais.
7. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad ieškinyje nurodytų konkrečių Pirkimo sąlygų ieškovė neginčijo pretenzija, nurodė, jog ieškinyje suformuluotas pagrindas dėl konkrečių Techninės specifikacijos sąlygų pagrįstumo patenka į bylos nagrinėjimo ribas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negalėjo numatyti, jog jos paklausimas bus kvalifikuotas kaip pretenzija ir dėl to šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi metu. Taigi, ieškovės suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas patenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4233 straipsnio 3 dalies taikymo išimtį. Be to, nors ieškovė nesuformulavo atskiro reikalavimo pripažinti sąlygą, susijusią su ekonomaizerio tipu, neteisėta, tačiau tiek pretenzijoje, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus dėl šios sąlygos neteisėtumo. Teismas, remdamasis CPK 4238 straipsnio 2 dalimi, nusprendė nagrinėti šios sąlygos teisėtumo klausimą.
8. Teismas nustatė, kad Pirkimo tikslas – sumontuoti naują 4,5 MW galios SM3 biokuro vandens šildymo katilą, su dviejų laipsnių kondensaciniu ekonomaizeriu, absorbciniu šilumos siurbliu, akumuliacine talpykla ir priklausiniais, prijungiant prie esamų katilinės inžinerinių sistemų, padidinti katilinės automatizacijos lygį, įrengiant valdymo pultą. Teismas nustatė, kad atsakovė siekia įsigyti kaip atskirą įrenginį naują suprojektuotą ir pagamintą vandens šildymo katilą agregatą (katilas ir pakura yra katilo agregato sudedamosios dalys; vandens šildymo katilas integruotas į pakurą) ir kaip atskirą įrenginį kondensacinį ekonomaizerį (Techninės specifikacijos 2.6.3 papunkčio lentelė).
9. Teismas nurodė, kad nors ieškovė įrodinėja, jog dėl detalumo ginčijami reikalavimai yra išskirtinai būdingi tik vienam tiekėjui, galimai ,,Justsen Energiteknik A/S“, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kokius įrenginius gamina ,,Justsen Energiteknik A/S“ ir kad būtent jos gaminama įranga atitinka ginčijamus reikalavimus.
10. Teismas iš atsakovės pateiktų įrodymų, kuriais ji įrodinėja, kad gamintojai suprojektuoja ir pagamina katilus agregatus su penkiomis eigomis ir vandeniu aušinama pakura su vandeniu aušinamu ardynu bei gali pritaikyti savo katilus agregatus pagal kitus atsakovės reikalavimus, nustatė, jog rinkoje neegzistuoja nė vieno gamintojo, kuris projektuoja ir gamina kaip standartinį įrenginį katilą agregatą pagal atsakovės Techninės specifikacijos reikalavimus. Teismas nustatė, kad atsakovė siekia įsigyti inovatyvų, aukštus kokybės reikalavimus atitinkantį įrenginį. Toks Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkantis įrenginys kaip visuma yra surenkamas iš atskirų detalių, kurios turi būti gaminamos pagal užsakovo užsakymą. Atsakovė pateikė duomenis, kad trys gamintojai projektuota ir gamina katilus agregatus su penkiomis eigomis ir vandeniu aušinama pakura su vandeniu aušinamu ardynu, ir sutiktų pagal atsakovės nustatytus reikalavimus pagaminti (surinkti) katilą agregatą. Taip pat šioje medžiagoje pateikta, kad rinkoje egzistuoja gamintojų, kurie gamina tik penkių eigų katilą, kaip katilo agregato sudedamąją dalį, atlieka surinkimo paslaugas, kiti gamintojai projektuoja (integruoja) techninį sprendinį – pakurą, aušinamą vandeniu. Taigi, teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad rinkoje veikia ne mažiau kaip trys gamintojai, kurie pagamintų (surinktų) atsakovės poreikius atitinkantį katilą agregatą.
11. Teismas iš atsakovės pateikto ginčijamų sąlygų pagrindimo nustatė, kad sąlygose, esančiose 3, 4, 17, 19, 22, 26, 27, 31, 33, 34, 42, 43 eilutėse, konkrečiai įvardinti konstrukciniai sprendiniai yra tiesiogiai funkciniais ryšiais tarpusavyje susiję ir jų visuma sudaro penkių eigų katilą su vandeniu aušinama pakura ir vandeniu aušinamu ardynu. Sąlyga Nr. 3 – penkių eigų per kaitrinių vamzdžių pluoštus vandens šildymo katilas, kuris integruotas į pakurą. Sąlygoje Nr. 17 nurodytas vandens kiekis katilo kartu su pakura, sąlygoje Nr. 19 išsamiai išdėstyta katilo konstrukcija. Sąlygoje Nr. 22 nurodytas pakuros tipas – visiškai automatizuota, vandeniu aušinama, su sraigtiniu maitintuvu, skirta biokuro deginimui, su judančiu, vandeniu aušinamu ardynu. Sąlygoje Nr. 42 įvardijama konkreti pakuros konstrukcija. Sąlygoje Nr. 34 nurodyta, kad ardyno ardelės turi būti aušinamos vandeniu, sąlygoje Nr. 26 nurodomas konkretus ardyno dydis, sąlygoje Nr. 31 nurodoma, kad pakura aušinama pilnai vandeniu, sąlygoje Nr. 36 įvardinamas konkretus ardynų sekcijų valdymo mechanizmas, sąlygos Nr. 27 ir Nr. 33 tiesiogiai susijusios su vandeniu aušinamos pakuros funkcijomis. Sąlyga Nr. 30 – pirminio oro pašildymo būdas – vandens (oro) šilumokaičiais – yra susijusi su vandeniu aušinamos pakuros funkcija (Sąlyga Nr. 42 – visos pakuros sienos turi būti aušinamos vandeniu ir atlikti šilumokaičio funkciją). Sąlyga Nr. 43 – termoizoliacinis sluoksnis prie pakuros sienų turi būti įrengtas gamykloje – rodo, kad atsakovė siekia įsigyti visapusiškai sukomplektuotą įrenginį. Atsakovė tokį sąlygų pasirinkimą pagrindė siekiu prisitaikyti prie realios šilumos paklausos Birštono mieste, paties įrenginio efektyviu funkcionalumu, integracija su kitais įrenginiais, ilgaamžiškumu, tvarumu. Teismo vertinimu, toks atsakovės pasirinkimas sudaro sąlygas įsigyti inovatyvų, aukšto efektyvumo, mažesnių šildymo sąnaudų, mažiau kenksmingų teršalų išmetantį, ekonomišką katilą agregatą.
12. Atsakovė sąlygose Nr. 44 ir 43 formuluoja konkretų techninį sprendinį – kuro tiektuvas į pakurą ir pelenų šalinimo iš pakuros pavaros – sraigtinis(-ės). Ieškovė nurodė, kad tiek kuro tiektuvo konstrukciją, tiek pelenų šalinimo konstrukciją parenka konkretus gamintojas, atsakovė nesuteikia galimybės pateikti alternatyvų pasiūlymą, pvz., hidraulinį. Atsakovė pažymėjo, kad šis techninis sprendinys yra techniškai lengvai įgyvendinamas sprendinys, kurį gali pagaminti kiekvienas katilo agregato gamintojas. Taigi, šias sąlygas gali įgyvendinti neribotas skaičius gamintojų. Atsakovė paaiškino, kad tokią sąlygą pasirinko kaip tinkamiausią atsižvelgusi į praktinę patirtį (nesudėtingas konstrukcinis sprendinys, maži eksploataciniai kaštai), naudojamą biokuro rūšį, atsparumą agresyviai aplinkai, lengvesnį suderinamumą su automatizuotu valdymu, svetimkūnių iš biokuro patekimo į pakurą išvengimo rizikos. Teismo vertinimu, toks pagrindimas yra racionalus, juo siekiama praktinio rezultato.
13. Sąlygoje, susijusioje su ekonomaizerio tipu, perkančioji organizacija nurodė konkretų techninį sprendinį, kuriam turi būti panaudota konkreti stiklo pluošto medžiaga. Ieškovė šią sąlyga ginčija detalumo apimtyje. Ieškovė paaiškino, kad galima taikyti alternatyvias priemones nei nustatyta ginčijamose sąlygose. Perkančioji organizacija procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ši medžiaga buvo pasirinkta dėl tik jai būdingų savybių, susijusių su atsparumui korozijai, gyvavimo ciklu ir priežiūros sąnaudomis. Savaime suprantama, kad dėl didesnio atsparumo korozijai, lėčiau vyksta irimo procesai ir ilgiau išsaugomos konstrukcinės bei funkcinės savybės, tai lemia ilgesnį gyvavimo ciklą ir mažesnes priežiūros sąnaudas. Teismo vertinimu, atsakovė pagrindė šia sąlyga siekiamą rezultatą. Atsakovė pateikė duomenis, kad du gamintojai išreiškė sutikimą pagaminti sąlygas atitinkantį ekonomaizerį.
14. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamos sąlygos, susijusios su penkių eigų katilu ir pakura aušinama vandeniu, yra techninis sprendinys, kurį gali įgyvendinti gamintojas, kuris perka iš kitų tiekėjų sudedamąsias dalis ir (arba) pats projektuoja bei surenka katilą agregatą. Atsižvelgdamas į Pirkimo tikslą, teismas nusprendė, kad tokio pasirinkto techninio sprendinio eksploatacija prisidės prie gaminamos šilumos kainos priklausomybės nuo importuojamų gamtinių dujų kainų, šilumos energijos gamybos sąnaudų, klimato kaitos rizikos mažinimo, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo didinimo.
15. Atsakovė, grįsdama sąlygose nustatytų konkrečių techninių sprendimų funkcionalumą, pažymėjo, kad nori vientiso įrenginio. Visas aukščiau nurodytas sąlygas, kuriose įvardinti konkretūs konstrukciniai sprendiniai, atsakovė pagrindė šių sprendinių, kaip atskirų sudedamųjų dalių, funkcionalumu. Teismui nekilo abejonių, kad konstrukciniai sprendiniai atlieka funkciją, dėl to šių konstrukcinių sprendinių derinys ir sudaro visą katilo agregato įrenginio visumą, būtent tik su jam, kaip technologiniam sprendiniui, būdingu (savitu) funkcionalumu. Šių konkrečių sąlygų visuma, jų funkcinis ryšys, konkrečių sprendinių įvardijimas, atsakovės konstrukcinių sprendinių pagrindimas, atsakovės pateikti įrodymai, iš kurių teismas nustatė, kad atsakovės nustatytus reikalavimus atitinka ne mažiau kaip trys gamintojai, teismui sudarė prielaidas nuspręsti, jog sąlygos nėra pritaikytos vienam tiekėjui ir jos užtikrina sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nėra diskriminuojančios.
16. Teismas nurodė, kad ieškovės ginčijama sąlyga Nr. 48, kurioje nurodyta, jog be SM3 kuro bus naudojamas ir geresnės kokybės SM2 kuras, nėra susijusi su ieškovės ginčijamų sąlygų visuma, kaip techniniais sprendiniais, dėl to šios sąlygos teisėtumas vertinamas atskirai. Įvertinęs šalių paaiškinimus, teismas nusprendė, kad sąlygos yra pritaikytos ir SM2 kuro naudojimui, nuorodos apie SM2 kuro naudojimą yra pažymėtos atskirose Techninės specifikacijos eilutėse, dėl to nėra pagrindo laikyti, jog ši sąlyga yra prieštaringa, dviprasmiška ir dėl to neteisėta.
17. Teismas pažymėjo, kad PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 5 ir 6 dalys įpareigoja vykdant viešąjį pirkimą pirkimo sąlygose nustatyti, jog perkančiajai organizacijai bus priimtini ir lygiaverčiai pirkimo objektai. Taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų. Teismas nustatė, kad Specialiųjų sąlygų 2.3 papunktyje yra nurodyta, jog jeigu apibūdinant pirkimo objektą Techninėje specifikacijoje nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, turi būti laikoma, jog kiekviena tokia nuoroda yra pateikta su žodžiais „arba lygiavertis“. Įvertinęs šią aplinkybę, taip pat duomenis, kad Techninės specifikacijos sąlygas gali įgyvendinti ne mažiau kaip trys skirtingi gamintojai, teismas padarė išvadą, jog ginčijamose sąlygose konkrečiai įvardijus techninius sprendinius, konstrukcines priemones, konstrukcijas, medžiagas, tiekėjams yra galimybė pasinaudoti alternatyva.
18. Teismas nusprendė, kad atsakovė įrodė, jog rinkoje yra daugiau nei vienas tiekėjas (gamintojas), atitinkantis ginčijamas Techninės specifikacijos sąlygas, ir pagrindė, kodėl pasirinko konkrečius konstrukcinius sprendinius, o ieškovė neįrodė, kad ginčijamos sąlygos diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina laisvos bei sąžiningos konkurencijos, todėl nėra pagrindo jų pripažinti neteisėtomis.
19. Nustatęs, kad Techninės specifikacijos sąlygos užtikrinta konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų, teismas nevertino šalių argumentų dėl poreikių analizės (ne)atlikimo, nes jie neturi teisinės reikšmės galutiniam rezultatui.
III. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir rašytinių paaiškinimų argumentai
20. Ieškovė UAB „NEST Baltija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Atsakovės pateikti dokumentai nepagrįstai pripažinti nevieša bylos medžiaga. Nei atsakovė, nei teismas nepagrindė nė vieno komercinei paslapčiai keliamo kriterijaus.
20.2. Apskųstas teismo sprendimas yra paremtas vien tik tais įrodymais, su kuriais ieškovei nebuvo leidžiama susipažinti. Teismas neatliko jokio objektyvaus atsakovės pateiktų dokumentų (neviešos bylos medžiagos) įvertinimo. Ieškovės teisė į teisminę gynybą buvo neadekvačiai apribota, neišlaikant balanso tarp informacijos slaptumo ir proceso šalies teisės į teisingą teismą. Teismas šiurkščiai pažeidė proceso viešumo principą ir tai jam sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą.
20.3. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja Techninės specifikacijos reikalavimų atitiktį bent trijų skirtingų gamintojų (tiekėjų) siūlomoms prekėms patikrinti dar prieš Pirkimo paskelbimą. Tai – tik parametras, nuo kurio pradedama rengiantis pirkimui, o ne tikrinamas jau įvykusio pirkimo sąlygų teisėtumas. Teismas neįvertino to, kad atsakovės pateikta informacija buvo surinkta ne ruošiantis Pirkimui, o jau bylos nagrinėjimo metu ir pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui Pirkime.
20.4. Apskųstame teismo sprendime neatsispindi atsakovės pateiktų dokumentų įvertinimas tuo aspektu, ar atsakovės pasirinkti gamintojai pažymėjo, kad kiekvieną Techninės specifikacijos sąlygą gali įgyvendinti atskirai, pavieniui, ar gali pagaminti gaminį, atitinkantį visus Techninės specifikacijos reikalavimus in corpore (visus drauge), ir kokiais duomenimis toks patvirtinimas grindžiamas.
20.5. Priešingai nei nustatė teismas, konstrukcinių sprendinių numatymas Techninėje specifikacijoje savaime yra viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pažeidimas. Techninės specifikacijos turi būti orientuotos į funkcinius reikalavimus, kurie nurodo, ką įrenginys turi pasiekti, o ne konstrukcinius reikalavimus, kurie nurodo, kaip tas įrenginys turi būti sukonstruotas detalių tikslumu. Apskųstame teismo sprendime pateikiami tik apibendrinti teiginiai, kad konstrukciniai sprendiniai atlieka funkciją, tačiau nėra nurodyta, kokią konkrečią funkciją jie atlieka, nepagrįsta ir tai, jog tų pačių funkcijų negalėtų atlikti kitokios konstrukcijos įrenginiai. Atsakovė pateikė tik deklaratyvius paaiškinimus, kad ji siekia įsigyti ekonomišką, netaršų, efektyvų katilą agregatą. Tokie paaiškinimai nėra objektyvi būtinybė, nes ir kitokie technologiniai sprendiniai gali užtikrinti tuos pačius katilo esminius rodiklius. Pernelyg detalūs reikalavimai katilo konstrukcijai atima galimybę Pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti (pagaminti atitinkamos galios ir efektyvumo katilą) gamintojams.
20.6. Teismas konstatavo, kad atsakovė siekia įsigyti mažesnių šildymo sąnaudų, mažiau kenksmingų teršalų išmetantį katilą agregatą, nors byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo ar skaičiavimų, kad būtent tokie Techninės specifikacijos reikalavimai užtikrintų mažesnes šildymo sąnaudas ar išmestų mažiau teršalų.
20.7. Teismas konstatavo, kad atsakovė ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų nustatymą pagrindė siekiu įsigyti inovatyvų katilą agregatą. Tai visiškai nesusiję su jokia katilo funkcija, todėl tai nėra objektyvus pagrindimas konstrukcinių reikalavimų nustatymui Techninėje specifikacijoje.
20.8. Teismas nurodo, kad atsakovė ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų nustatymą pagrindė siekiu prisitaikyti prie realios šilumos paklausos Birštono mieste. Atsakovė byloje nepateikė jokių duomenų, kokia yra reali šilumos paklausa Birštono mieste ir objektyviais skaičiavimais nepagrindė, kad tik penkių eigų katilas su vandeniu aušinama pakura gali patenkinti tokią šilumos paklausą.
20.9. Ieškovės įsitikinimu, neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą nulėmė neišsamus bylos aplinkybių tyrimas. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad Techninės specifikacijos sąlygos prieštarauja viena kitai. Teismas visiškai nepasisakė dėl Techninės specifikacijos sąlygų, kuriose nėra prierašo „arba lygiavertis“. Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė įvertinti šalių argumentus dėl atsakovės tariamai atlikto rinkos tyrimo ir poreikių įvertinimo, nes būtent šios aplinkybės parodo, kad atsakovė, skelbdama Pirkimą, skaidrumo neužtikrino, Techninės specifikacijos reikalavimus pritaikė prie sau patikusio ir iš anksto pasirinkto gaminio, kurį tiekia ,,Justsen Energiteknik A/S“. Teismas neatsižvelgė į gerąją viešųjų pirkimų praktiką ir nelygino ginčo Techninės specifikacijos reikalavimų su kitų perkančiųjų organizacijų, kurios skelbė analogiškus pirkimus, techninių specifikacijų reikalavimais.
21. Atsakovė UAB „Birštono šiluma“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
21.1. Informacija apie konfidencialių dokumentų turinį atsispindi ir atsakovės prašymuose dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša, ir teismo nutartyse, kuriomis šie prašymai patenkinti, ir apskųstame sprendime. Ieškovė suprato (galėjo suprasti), koks yra konfidencialių dokumentų pobūdis ir turinys. Atsakovės pateikti dokumentai negalėjo būti ieškovei atskleisti visa apimtimi, nes tai lemtų nepagrįsto ieškovės pranašumo prieš kitus tiekėjus įgijimą ir konkurencijos pažeidimą, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino atsakovės pateiktus dokumentus nevieša bylos medžiaga.
21.2. Atsakovės byloje pateikti įrodymai, įskaitant pačių gamintojų patvirtinimus dėl atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, buvo pakankami įsitikinti, kad Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinka bent trys gamintojai (tiekėjai). Teismas tinkamai ir objektyviai įvertino dokumentų turinį (įrodymus) bei pagal tai padarė pagrįstas išvadas, nepažeidė proceso teisės normų. Priešingai nei apeliaciniame skunde įrodinėja ieškovė, teismas nesuteikė prioriteto atsakovės pateiktiems dokumentams.
21.3. Nors informacija, kuri pripažinta nevieša bylos medžiaga, buvo fiziškai parengta (įforminta raštu) bylos nagrinėjamo metu, kadangi atsakovė vykdė įrodinėjimo pareigą ir teikė įrodymus, jog Pirkimo sąlygų reikalavimus katilui neabejotinai atitinka bent trijų skirtingų gamintojų (tiekėjų) siūlomi katilai, tačiau pats informacijos turinys atsakovės buvo nustatytas rinkos tyrimo metu pasirengimo Pirkimui stadijoje.
21.4. Atsakovė, rengimosi Pirkimui metu atlikusi savo poreikio analizę ir rinkos analizę, įvertinusi kitų perkančiųjų subjektų patirtį, nustatė tokius reikalavimus, kurie buvo būtini siekiant įsigyti atsakovės poreikius atitinkantį ir kokybišką Pirkimo objektą. Be to, Pirkimo objektas nėra unikalus ar įgyvendinamas tik vieno gamintojo priemonėmis. Pirma, Techninės specifikacijos reikalavimai nei atskirai, nei visumoje nėra pritaikyti nei konkrečiam katilui ar gamintojui, nei konkrečiam tiekėjui. Antra, visi ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti. Ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai siekia priversti atsakovę pasirinkti kitokį bei jos būtinų poreikių neatitinkantį katilo sprendinį, kurį siūlo rinkai ieškovė už mažesnę kainą, kad tokiu būdu ieškovė galėtų įgyti pranašumą prieš kitus tiekėjus.
21.5. Ieškovė, apeliaciniame skunde siūlydama savo atskirus sprendinius (pavyzdžiui, trijų eigų katilą su oru aušinama pakura), ignoruoja tai, kad ieškovės siūlomi sprendiniai neleis pasiekti to paties Pirkimo rezultato, kurio siekia atsakovė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike išsamiai pagrindė nustatytų reikalavimų pagrįstumą ir būtinumą, detaliai nurodydama, kodėl buvo prašoma konkretaus sprendinio ir kodėl tas sprendinys buvo būtinas. Pagal kasacinio teismo praktiką turi būti pateikiamas nustatytų reikalavimų patikimas ir įtikinamas pagrindimas su detaliais argumentais, tačiau nėra nustatyta, jog tokiam pagrindimui yra reikalingi konkretūs matematiniai skaičiavimai, kaip nepagrįstai įrodinėja ieškovė.
21.6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas nepasisakė dėl dalies ieškovės argumentų. Pirma, ieškovės palyginimas su anksčiau kitų perkančiųjų organizacijų vykdytų katilo pirkimų sąlygomis yra neaktualus, nes atsakovė Pirkimo sąlygas nustato pagal Pirkimo objekto poreikį. Antra, teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygas, sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal specialiųjų Pirkimo sąlygų 2.3 papunktį tiekėjams yra galimybė pasinaudoti alternatyva ir teikti lygiaverčius sprendinius. Trečia, teiginiai dėl tariamai tarpusavyje prieštaraujančių Techninės specifikacijos sąlygų apskritai neturėjo ir neturi būti nagrinėjami, nes tokiais teiginiais ieškovė išėjo už pretenzija nustatytų ginčo ribų. Be to, atsakovė jau pagrindė, kad smulkios techninės spausdinimo klaidos įsivėlimas nedaro Pirkimo sąlygų neteisėtomis.
22. Ieškovė UAB ,,NEST Baltija“ apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo šiuos argumentus:
22.1. Ieškinys pareikštas 2025 m. liepos 29 d., o atsakovės informacija surinkta ir teismui tinkamai pateikta tik 2025 m. rugsėjo mėn. Šiai informacijai negali būti taikomi Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimai dėl trijų tiekėjų siūlomų prekių atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, kuri skirta perkančiajam subjektui įsitikinti savo rengiamų Pirkimo sąlygų teisėtumu, o ne pateisinti jau įvykusio Pirkimo sąlygų, kurios yra ginčijamos teisme, teisėtumą.
22.2. Atsakovė pateikė tam tikrų gamintojų internetinėse svetainėse skelbiamą reklaminio pobūdžio informaciją apie jų siūlomus katilo, kaip įrenginio, sudedamuosius komponentus, susirašinėjimą elektroniniu paštu su trimis skirtingais tiekėjais, kurie tik deklaratyviai tvirtina galintys pasiūlyti Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančią įrangą. Byloje nėra pateikta nė vienos konkrečios įrangos (prekės) techninių duomenų, techninių savybių aprašymo ar panašaus dokumento, kurį būtų galima palyginti su Techninės specifikacijos reikalavimais ir padaryti išvadas dėl tokios prekės (ne)atitikties Techninės specifikacijos reikalavimų visumai.
22.3. Byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš atsakovės nurodytų gamintojų (tiekėjų) būtų pateikęs pasiūlymą Pirkime. Vadinasi, atsakovės nurodytų tiekėjų galimybės patiekti visus Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančią įrangą už konkurencingą kainą yra tik teorinės, hipotetinės, bet ne realios. Gamintojai (tiekėjai) net nėra rinkos dalyviai, nėra pateikta duomenų, kad bent vienas iš tiekėjų (gamintojų) būtų dalyvavęs tokio pobūdžio viešajame pirkime.
22.4. Atsakovės pateikta informacija yra orientuota į tai, kad rinkoje galima rasti Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančių katilo sudedamųjų dalių. Tokiu būdu atsakovė siekia nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės. Ieškovės reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad Techninės specifikacijos reikalavimų visuma diskriminuoja potencialius tiekėjus, nes rinkoje yra tik vienas gamintojas, kuris tą gali padaryti ir kuriam Pirkimo sąlygos buvo pritaikytos, t. y. ,,Justsen Energiteknik A/S“. Pirkimo sąlygos sukuria palankesnę situaciją Pirkime tam tiekėjui, kuris jau tokius katilus gamina, jam nereikia papildomų tiekėjų, papildomų detalių užsakymo, savo gaminio pritaikymo ar perprojektavimo. Atitinkamai, toks gamintojas gali pasiūlyti ir pigesnę kainą Pirkime.
23. Atsakovė UAB ,,Birštono šiluma“ apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo šiuos argumentus:
23.1. Priešingai nei nurodo ieškovė, būtent pasirengimo Pirkimui metu vykdytos rinkos analizės metu atsakovė įsitikino, kad Techninės specifikacijos reikalavimus atitinka daugiau nei trys skirtingi gamintojai (tiekėjai). Nors informacija, kuri pripažinta nevieša bylos medžiaga, buvo fiziškai parengta (įforminta raštu) bylos nagrinėjamo metu, kadangi atsakovė vykdė savo įrodinėjimo pareigą ir teikė įrodymus, tačiau pats informacijos turinys atsakovės jau buvo nustatytas rinkos tyrimo metu pasirengimo Pirkimui stadijoje.
23.2. Pirkimo sąlygas atsakovė parengė tokiu būdu, kad būtų užtikrintas Pirkimo objekto ilgaamžiškumas, patikimumas ir žemi eksploataciniai kaštai. Ieškovė siekia priversti atsakovę pasirinkti kitokį bei jos būtinų poreikių neatitinkantį katilo sprendinį, kurį ieškovė siūlo rinkai už mažesnę kainą.
23.3. Atsakovės nustatytus Techninės specifikacijos reikalavimus atitinka ne mažiau kaip trys gamintojai ir atsakovė tai tinkamai įrodė. Gamintojų patvirtinimai, kurie buvo gamintojų išreikšti įvertinus Techninės specifikacijos reikalavimus, yra pakankami įrodymai, patvirtinantys gamintojų realias galimybes pasiūlyti visus Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus atitinkantį katilą, o ne atskiras jo dalis, kaip nurodo ieškovė. Nė vienam gamintojui (tiekėjui) nėra draudžiama dalyvauti Lietuvoje vykstančiame viešajame pirkime ir siekti sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė pagal įrodinėjimo taisykles neprivalo įrodinėti, kad trys gamintojai tikrai būtų dalyvavę Pirkime ir teikę pasiūlymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
26. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise pateikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta taisykle, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
27. Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs egzistuojant pagrindą prieš priimant ir paskelbiant procesinį sprendimą dėl ginčo esmės pasisakyti dėl atsakovės byloje pateiktos informacijos pripažinimo nevieša bylos medžiaga, 2025 m. lapkričio 27 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės procesiniais dokumentais, kurių registracijos Nr. DOK-18870, DOK-20200, DOK-21559, pateiktą informaciją nevieša bylos medžiaga. Lietuvos apeliacinis teismas, pripažinęs šiuos dokumentus vieša bylos medžiaga, išsiuntė juos susipažinti ieškovei, pasiūlė ieškovei pateikti poziciją dėl šių dokumentų, o atsakovei – atsikirtimus į ieškovės poziciją (jei tokia bus pateikta).
28. Ieškovė 2025 m. gruodžio 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kurių argumentai nurodyti šios nutarties 22.1–22.4 papunkčiuose; atsakovė 2025 m. gruodžio 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kurių argumentai nurodyti šios nutarties 23.1–23.3 papunkčiuose.
29. Įvertinusi tai, kad ieškovė pasinaudojo apeliacinės instancijos teismo suteikta galimybe pateikti poziciją dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nevieša bylos medžiaga pripažintos informacijos, o atsakovė pasinaudojo apeliacinės instancijos teismo suteikta galimybe atsikirsti į ieškovės poziciją, teisėjų kolegija priima šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus.
30. Ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus, kuriuo prašo priimti: duomenis iš CVP IS sistemos apie atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodytų gamintojų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose; ,,Justsen Energiteknik A/S“ internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją su vertimu į lietuvių kalbą; ,,Woodco Renewable Energy“ internetinėje svetainėje skelbiamą informacija su vertimu į lietuvių kalbą; ,,Danstoker A/S“ internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją su vertimu į lietuvių kalbą; ,,Linka Energy A/S“ internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją su vertimu į lietuvių kalbą; UAB „Kalvis“ sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių sąrašą; UAB ,,Kalvis“ ir kitų tiekėjų sudarytas viešojo pirkimo sutartis kartu su techninėmis specifikacijomis.
31. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019).
32. Ieškovės su rašytiniais paaiškinimais pateiktais naujais įrodymais siekiama atsikirsti į atsakovės pateiktus duomenis apie, atsakovės teigimu, Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančius gamintojus. Ieškovė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes tik apeliacinės instancijos teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi leido ieškovei susipažinti su procesiniais dokumentais, kurių registracijos Nr. DOK‑18870, DOK-20200, DOK-21559, bei dėl jų pateikti savo poziciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumo. Atsakovei ieškovės rašytiniai paaiškinimai su naujai pateiktais įrodymais buvo išsiųsti susipažinti, atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikė nuomonę dėl ieškovės prašomais priimti įrodymais įrodinėjamų aplinkybių. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija priima ieškovės su rašytiniais paaiškinimais pateiktus įrodymus.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
33. Atsakovė UAB „Birštono šiluma“ 2025 m. liepos 11 d. paskelbė viešąjį pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, „Birštono miesto katilinės rekonstrukcijos rangos darbai su projekto parengimo paslaugomis“ Nr. 3632300. Pirkimo objektas – katilinės, esančios Birštone, B. Sruogos g. 23, rekonstrukcijos darbų kartu su techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugomis įsigijimas; katilinės rekonstrukcija, įrengiant naują 4,5 MW galios SM3 biokuro vandens šildymo katilą su dviejų laipsnių kondensaciniu ekonomaizeriu, absorbciniu šilumos siurbliu, akumuliacinę 300 kub. m talpyklą; katilinės patikimo rezervo užtikrinimui ir nepertraukiamam šiluminės energijos tiekimui įrengiamas 200 kW galios elektros generatorius.
34. Ieškovė 2025 m. liepos 15 d. per CVP IS sistemą kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad UAB „NEST Baltija“, siekianti dalyvauti Pirkime, susipažino su perkančiosios organizacijos parengta Pirkimo dokumentacija ir keliamais reikalavimais. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos pateiktoje Techninėje specifikacijoje nustatyti itin detalūs reikalavimai perkamai įrangai prieštarauja viešųjų pirkimų skaidrumo principui, į kurį turi būti atsižvelgiama rengiant technines specifikacijas. Pirkimo sąlygos nesudaro galimybės perkančiajai organizacijai racionaliai panaudoti lėšas, nes neužtikrina Pirkime dalyvaujančių tiekėjų ir tiesiogiai su Pirkimu susijusių gamintojų kvalifikacijos. Ieškovė pateikė klausimus: pirma, ar galima pateikti alternatyvų pasiūlymą, ne tokį kaip Pirkimo sąlygose išsamiai aprašytas ,,Justsen Energiteknik A/S“ katilas, nepakankamai pritaikytas SM3 klasės biokurui; antra, ar galima pateikti alternatyvių pasiūlymų stiklo pluošto ekonomaizeriui.
35. Perkančioji organizacija 2025 m. liepos 22 d. raštu pateikė atsakymą, kuriame kvalifikavo pateiktą klausimą kaip pretenziją, kuria ginčijami Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai įrangai, ir ją atmetė. Atsakovė nurodė, kad tiekėja pretenzija neįrodė bei nepagrindė, jog jos teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, pretenzijoje nėra aiškiai nurodytas skundžiamas objektas. Atsakovė parengė Pirkimo sąlygas, laikydamasi PĮ nuostatų, ypač užtikrinant skaidrumo, konkurencijos ir nediskriminavimo principus. Techninės specifikacijos sąlygos yra parengtos remiantis objektyviais, pagrįstais ir rinkos sąlygomis patvirtintais reikalavimais, kurie užtikrina Pirkimo tikslų įgyvendinimą ir racionalų lėšų panaudojimą.
36. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pripažinti ginčijamas Techninės specifikacijos sąlygas neteisėtomis ir Pirkimą nutraukti. Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetus, ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis grindžia netinkamu teisinio reguliavimo ir teismų praktikos dėl viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo taikymu ir aiškinimu, netinkama Techninės specifikacijos sąlygų analize, neteisingu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų įvertinimu.
Dėl perkančiosios organizacijos pareigos rengiant techninę specifikaciją užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų
37. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) (PĮ) išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ (PĮ) ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
38. Reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija, nustatyti VPĮ 37 straipsnyje, analogiškos nuostatos įtvirtintos ir PĮ 50 straipsnyje. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje (PĮ 50 straipsnio 3 dalyje) įtvirtinta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad VPĮ 37 straipsnio 3 dalies imperatyvai įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau kartu pažymėta, kad ši jos diskrecija yra ribojama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat VPĮ 37 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
39. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai, pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus (Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas Roche Lietuva, C‑413/17).
40. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktas). Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktas).
41. Teisingumo Teismo išaiškinimai koreliuoja su ankstesne kasacinio teismo praktika, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
42. Kasacinis teismas, įvertinęs aptartą Teisingumo Teismo praktiką, yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: bylose dėl techninės specifikacijos reikalavimų (ne)teisėtumo ieškovai savo teises gali ginti ir teismai pagal pareikštus reikalavimus arba, esant pagrindui, ex officio privalo ieškovų argumentus vertinti spręsdami dėl šių galimų tiekėjų teisių pažeidimų: 1) konkrečių (atskirų) techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo; 2) kelių bendrai taikomų ar visumos techninės specifikacijos reikalavimų pritaikymo konkrečiam gamintojui (netiesioginės diskriminacijos); 3) neproporcingo techninės specifikacijos reikalavimų išsamumo (detalumo), dėl kurio privilegijuojami tam tikri tiekėjai (neproporcingai siekiamam tikslui sumažinamos tiekėjų galimybės konkuruoti pirkime) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019 45 punktas).
43. Tiekėjų konkurencijos užtikrinimo ir nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 37 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui); tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 31 punktas). Tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktį VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų, ar sąlygų išsamumo pobūdis (lygis) nepažeidžia proporcingumo principo, ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 34–35 punktai).
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija grupę Techninės specifikacijos sąlygų dėl jų išsamumo (detalumo), dėl kurio privilegijuojami tam tikri tiekėjai (ieškovės įsitikinimu, sąlygos pritaikytos vienam tiekėjui – ,,Justsen Energiteknik A/S“), taip pat nurodo argumentus dėl atskirų Techninės specifikacijos sąlygų neteisėtumo.
Dėl Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumo
45. Teismas iš atsakovės pateikto ginčijamų sąlygų pagrindimo nustatė, kad sąlygose, esančiose Techninės specifikacijos lentelės ,,Techninių charakteristikų garantija“ 3, 4, 17, 19, 22, 26, 27, 31, 33, 34, 42, 43, 44 eilutėse, taip pat sąlygoje, susijusioje su ekonomaizerio tipu, konkrečiai įvardinti konstrukciniai sprendiniai yra tiesiogiai funkciniais ryšiais tarpusavyje susiję ir jų visuma sudaro penkių eigų katilą su vandeniu aušinama pakura ir vandeniu aušinamu ardynu. Teismas įvertino, kad sąlygas, kuriose įvardyti konkretūs konstrukciniai sprendiniai, atsakovė pagrindė šių sprendinių, kaip atskirų sudedamųjų dalių, funkcionalumu.
46. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, priešingai nei nustatė teismas, konstrukcinių sprendinių numatymas Techninėje specifikacijoje savaime yra viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pažeidimas. Techninės specifikacijos turi būti orientuotos į funkcinius reikalavimus, kurie nurodo, ką įrenginys turi pasiekti, o ne konstrukcinius sprendinius, kurie nurodo, kaip tas įrenginys turi būti sukonstruotas detalių tikslumu. Sprendime pateikiami tik apibendrinti teiginiai, kad konstrukciniai sprendiniai atlieka funkciją, tačiau nėra nurodyta, kokią konkrečią funkciją jie atlieka, nepagrįsta ir tai, jog tų pačių funkcijų negalėtų atlikti kitokios konstrukcijos įrenginiai. Pernelyg detalūs reikalavimai katilo konstrukcijai atima galimybę Pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti (pagaminti atitinkamos galios ir efektyvumo katilą) gamintojams.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika suponuoja perkančiųjų organizacijų diskreciją, ribojamą imperatyviųjų VPĮ (PĮ) normų, nustatyti konkretų galutinio rezultato pasiekimo būdą, ir tai nelaikytina kaip per se (savaime) nesuderinama su sąžininga ir neiškraipyta tiekėjų konkurencija. Perkančiosios organizacijos turi teisę pirkimo sąlygose nustatyti ne tik konkretų būdą, kuriuo būtų pasiekiamas pirkimo objektas, bet taip pat nustatyti ir techninį pirkimo objekto įgyvendinimo būdą (priemones), t. y. įtvirtinti sąlygą, kaip konkretus perkančiosios organizacijos norimas tikslas būtų pasiektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022 53 punktas).
48. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 42 straipsnio 3 dalį nedraudžiama, jog prekių tiekimo sąlygose būtų nurodytos siekiamos įsigyti įrangos veikimo ir naudojimo charakteristikos ir siekiamos įsigyti individualios priemonės; be to, šioje nuostatoje neįtvirtinta techninių specifikacijų formulavimo metodų hierarchija ir nesuteikta jokios pirmenybės kuriam nors iš šių metodų; iš šios nuostatos matyti, kad technines specifikacijas reglamentuojančiose Europos Sąjungos teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė jos poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas (Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17, 27–30 punktai). Teisingumo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kuo išsamesnės techninės specifikacijos, tuo didesnė rizika, jog konkretaus gamintojo prekės bus privilegijuojamos, todėl perkančiosios organizacijos diskrecija ribojama viešųjų pirkimų principų ir sąžiningos konkurencijos imperatyvų; be to, svarbu, kad techninės specifikacijos išsamumo laipsnis atitiktų proporcingumo principą, t. y. būtina išsiaiškinti, ar toks išsamumo laipsnis būtinas norint pasiekti užsibrėžtus tikslus (pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo byloje Roche Lietuva 33–37, 41 punktai).
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė ginčija Techninės specifikacijos reikalavimų formulavimo pagrįstumą, taip pat atsižvelgusi į pirmiau aptartą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką, pirmiausiai pasisako dėl kiekvienos ginčijamos Techninės specifikacijos sąlygos kvalifikavimo, kartu įvertindama ir pasisakydama dėl kiekvienos atskiros sąlygos pagrindimo ir teisėtumo.
50. Pažymima, kad Pirkimu siekiama įsigyti katilą agregatą, kurį sudaro atskiros sudėtinės dalys – katilas, pakura ir pelenų šalinimo sistema bei kita įranga. Perkančioji organizacija taip pat siekia įsigyti kondensacinį ekonomaizerį, kaip atskirą įrenginį. Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai kiekvienai katilo agregato sudedamajai daliai.
51. Techninės specifikacijos 1.2 papunktyje įtvirtintas Pirkimo tikslas – sumontuoti naują 4,5 MW galios SM3 biokuro vandens šildymo katilą, su dviejų laipsnių kondensaciniu ekonomaizeriu, absorbciniu šilumos siurbliu, akumuliacine talpykla ir priklausiniais, prijungiant prie esamų katilinės inžinerinių sistemų, padidinti katilinės automatizacijos lygį, įrengiant valdymo pultą. Naujai statomi įrenginiai turi būti visiškai automatizuoti, katilinės valdymas projektuojamas visiškai automatiniam darbui ir dirbti be nuolat budinčio personalo. Siekiama sumažinti gaminamos šilumos kainos priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų kainų, užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams ir sumažinti šilumos vartotojams tiekiamos šilumos energijos gamybos sąnaudas, šiltnamio dujų (CO2) išmetimus ir iškastinio kuro naudojimą šilumos energijos gamyboje, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, mažinti aplinkos taršą, racionaliai naudoti ir tausoti gamtos išteklius, mažinti elektros energijos suvartojimą.
52. Techninės specifikacijos 1.3 skirsnyje ,,Trumpas projekto aprašymas“ nurodyta, kad reikalinga sumontuoti naują tiekiamo vandens reguliavimo mazgą, įrangą, jog katilinėje visi instaliuoti katilai dirbtų pagal temperatūrinį grafiką, įvertinant skirtingas katilų darbo temperatūras ir slėgius, tarpinio šilumokaičio, tinklo vandens atskyrimui tikslingumą, reikalingumą. Katilo darbui skirtos sistemos turi būti sumontuotos taip, kad užtikrintų patikimą katilo darbą iki planinių stabdymų, užimtų kuo mažiau vietos ir būtų patogios prižiūrinčiam personalui. Technologinė įranga turi užtikrinti, kad naujas katilas galėtų dirbti automatizuotai be nuolatinio aptarnaujančio personalo.
53. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nurodytas reikalavimas katilui: katilo tipas – horizontalus arba vertikalus, degimo produktų penkių eigų per kaitrinių vamzdžių pluoštus vandens šildymo katilas (3 eilutė).
54. Atsakovė šį reikalavimą grindžia tuo, kad penkių eigų katilas leidžia tiksliau pritaikyti katilo galią prie realios šilumos paklausos (mažesni galios žingsniai), lyginant su trijų eigų katilu. Žemesnė ir tolygesnė dūmų temperatūra po penktos eigos leidžia efektyviau dirbti ekonomaizeriams, kondensaciniams šilumokaičiams ir dulkių filtrams. Švelnesnis darbas ir mažiau ciklavimo mažina mechaninį ir termodinaminį dėvėjimą. Tokio tipo katilas sudaro galimybę didesniems energijos taupymo potencialams ilguoju laikotarpiu, ypač jei šildymo poreikis dažnai kinta. Didesnis skaičius pakopų geriau „nuima“ šilumą iš dujų, todėl per kaminą išeinančių išmetamųjų dūmų temperatūra krenta, o katilo efektyvumas auga. Šis sprendinys leidžia išlaikyti išeinančių dūmų temperatūrą už katilo: minimalią ne mažesnę kaip 140°C (atjungiant dalį eigų esant mažam katilo apkrovimui, kuris yra ypač mažas Birštono mieste ir gali siekti iki 16 proc.), ir maksimalią ne didesnę kaip 160°C (panaudojant visas penkias eigas). Jei katilas būtų trijų eigų ir jo šilumos mainų plotas bus toks, kad maksimaliai išeinančių dūmų temperatūra neviršytų 160°C, tokiu atveju, esant 16 proc. katilo apkrovimui, neatjungus dalies eigų, techniškai sunkiau pasiekti, jog dūmų temperatūra nenukristų žemiau 140°C. Todėl Birštono mieste pasirinktas sprendinys naudoti penkias katilo eigas su galimybe dalį eigų atjungti esant žemam (iki 16 proc.) katilo apkrovimui. Sprendimai, kai išeinančių dūmų temperatūra reguliuojama vien traukos ar dūmų recirkuliacijos priemonėmis, nelaikyti optimaliais, nes šie katilo agregato elementai pirmiausiai skirti saugiam ir stabiliam degimo procesui užtikrinti. Traukos parametrų naudojimas dūmų temperatūros reguliavimui gali neigiamai paveikti degimo stabilumą ir saugą, o dūmų recirkuliacija reikalauja papildomos įrangos ir didina eksploatacinius kaštus. Dalies katilo eigų reguliavimas ar išjungimas laikomas vienu iš patikimiausių ir technologiškai pagrįstų sprendinių, kurį įgyvendinti gali kiekvienas tiekėjas, sukomplektuodamas katilo agregato sudedamąją dalį katilą, kuris yra penkių eigų.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas katilo tipui yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas. Šis reikalavimas vertinamas perkančiosios organizacijos tikslų ir kitų Techninės specifikacijos sąlygų kontekste. Techninės specifikacijos lentelės ,,Techninių charakteristikų garantija“ 14 eilutėje numatyta, kad katilo našumo diapazonas 16 proc.–100 proc., o 16 eilutėje nustatyta, jog degimo produktų temperatūra už katilo: minimali ne mažesnė kaip 140°C, maksimali ne didesnė kaip 160°C. Atsakovė pateikė paaiškinimus, kad penkių eigų katilo sprendinys sudaro sąlygas: techniškai lengviau palaikyti optimalią nustatytą dūmų temperatūrą už katilo (Techninėje specifikacijoje nustatytose 140–160°C ribose) visame katilo apkrovimo diapazone (Techninėje specifikacijoje įtvirtintose 16–100 proc. našumo ribose), ypač esant žemam katilo apkrovimui; efektyviau dirbti ekonomaizeriams, šilumokaičiams ir dulkių filtrams; mažinti mechaninį ir termodinaminį dėvėjimąsi; užtikrinti energijos taupymą ilguoju laikotarpiu. Taigi, šiuo reikalavimu užtikrinimas saugus ir efektyvus šilumos gamybos procesas pagal Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus dūmų temperatūrai už katilo ribų bei našumo diapazonui. Reikalavimas taip pat atitinka perkančiosios organizacijos tikslus – užtikrinti stabilų ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams (ypač esant mažesniam katilo apkrovimui), sumažinti energijos gamybos sąnaudas. Atsakovė taip pat pagrindė, kad alternatyvūs sprendiniai (trijų eigų katilas, dūmų temperatūros reguliavimas kitais metodais), nors ir gali įgyvendinti tą pačią funkciją, tačiau neužtikrina tų pačių tikslų pasiekimo tomis pačiomis eksploatacinėmis sąlygomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, reikalavimas pagrįstas objektyviomis priežastimis, proporcingas siekiamam Pirkimo tikslui.
56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo Pirkimo sąlyga apibrėžiama ne su konkrečiu tiekėju (preke) susijusia katilo charakteristika, bet visuotinai paplitusiu ir rinkoje įprastu katilo tipu. Atsakovė pateikė duomenis, kad penkių eigų katilai rinkoje įprasti, juos gamina ir tiekia ne vienas ūkio subjektas. Pavyzdžiui, katilų gamintojai ,,Linka Energy A/S“, ,,Danstoker A/S“ gaminta tiek trijų, tiek penkių eigų katilus; UAB ,,Axis Tech“, siūlanti katilus agregatus, perka katilus iš ,,Danstoker A/S“. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, penkių eigų katilo reikalavimas nėra detalus techninis reikalavimas katilui ir itin nesusiaurina tiekėjų, galinčių pasiūlyti Pirkimo objektą, rato.
57. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nurodytas reikalavimas katilui: katilas turi būti integruotas į pakurą (4 eilutė).
58. Atsakovė šį reikalavimą grindžia tuo, kad integruotas į pakurą sprendinys leidžia sutaupyti vietą, skirtą montavimui. Tai ypač aktualu riboto ploto patalpose, kaip yra Birštono katilinės atveju. Be to, toks sprendinys eliminuoja papildomas tarpines jungtis tarp pakuros ir šilumokaičio, o tai sumažina šilumos nuostolius ir padidina sistemos efektyvumą ir saugumą.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas katilui būti integruotam į pakurą yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas. Atsakovė pagrindė, kad reikalavimas susietas su konkrečiomis eksploatacinėmis sąlygomis – patalpų plotu. Atsakovė taip pat pagrindė, kad katilo integravimo į pakurą sprendinys panaikina papildomas tarpines jungtis tarp pakuros ir šilumokaičio, taip sumažinant šilumos nuostolius jos perdavimo stadijoje, taip pat nutekėjimų, perkaitimo ir konstrukcinių pažeidimų riziką dėl mažiau jungčių. Taigi, šiuo reikalavimu siekiama pritaikyti katilą konkrečioms katilinės patalpoms, o taip pat užtikrinti saugų bei efektyvų šilumos gamybos procesą. Reikalavimas taip pat atitinka perkančiosios organizacijos tikslus – užtikrinti stabilų ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, sumažinti energijos gamybos sąnaudas. Nors ieškovė nurodo, kad šis reikalavimas prieštarauja 3 eilutės reikalavimui dėl katilo tipo (horizontalus arba vertikalus), nes vertikalaus katilo integravimas į pakurą nėra įmanomas, tačiau nepateikė detalesnių tai paaiškinančių argumentų. Pažymima ir tai, kad perkančioji organizacija nenustatė su konkrečiu tiekėju (preke) susijusios katilo charakteristikos, o pasirinko visuotinai paplitusį katilo tipą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, reikalavimas pagrįstas objektyviomis priežastimis, proporcingas siekiamam Pirkimo tikslui.
60. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nurodytas reikalavimas, kad vandens kiekis katile kartu su pakura turi būti ne mažesnis kaip 20 000 litrų (17 eilutė).
61. Atsakovė nurodo, kad šis sprendinys nustatytas dėl greito galimo šilumos poreikio pasikeitimo Birštono mieste. Kuo didesnis vandens kiekis katile, tuo katilas agregatas mažiau jautrus šilumos poreikio staigiam pasikeitimui, lengviau išlaikyti katilo stabilų darbą, tai atsiliepia biokuro deginimo kokybei ir atitinkamai prevencija išmetamų teršalų galimiems trumpalaikiams perviršiams. Šis reikalavimas taip pat susijęs su pakura, kuri yra aušinama vandeniu, nes dalis vandens yra pakuros sienose. Šis punktas patvirtina sąlygą, kad pakura turi būti aušinama vandeniu.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kad vandens kiekis katile kartu su pakura turi būti ne mažesnis kaip 20 000 litrų, yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas. Atsakovė pagrindė, kad didesnis vandens kiekis katile leidžia užtikrinti stabilesnį ir efektyvesnį degimo procesą, atsižvelgiant į temperatūros pokyčius, tai leidžia užtikrinti perkančiosios organizacijos tikslus – užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams ir sumažinti šilumos vartotojams tiekiamos šilumos energijos gamybos sąnaudas, šiltnamio dujų išmetimus, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, mažinti aplinkos taršą. Šis reikalavimas taip pat sistemiškai ir funkciškai susijęs su 22 eilutės reikalavimu, kad pakura turi būti aušinama vandeniu – vandens kiekis katile su pakura lemia aušinimo vandeniu efektyvų veikimą. Pažymima ir tai, kad perkančioji organizacija nenustatė su konkrečiu tiekėju (preke) susijusios katilo charakteristikos, o nurodė reikalavimą dėl minimalaus vandens kiekio katile, kurį pagrindė objektyviomis priežastimis ir funkciniu ryšiu su Techninės specifikacijos lentelės 22 eilutės reikalavimu. Reikalavimas laikomas proporcingu siekiamam Pirkimo tikslui.
63. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nurodyti reikalavimai katilo konstrukcijai: 1) sumontuotas kaitrinių vamzdžių šilumokaitis, visiškai hermetizuotas, dirbantis be oro prisiurbimo, ne mažiau kaip degimo produktų keturių eigų per kaitrinių vamzdžių pluoštus; 2) katilo dūmų trakte turi būti sumontuotas automatinis dalies kaitrinių vamzdžių atjungimas, išeinančių dūmų temperatūros moduliaciniam reguliavimui, kad degimo produktų temperatūra už katilo nebūtų žemesnė nei 140°C; 3) katilo dūmų trakte turi būti sprogimo vožtuvas; 4) vandens trakte apsauginiai vožtuvai (ne mažiau 2); 5) išorės paviršių šilumos izoliacija ir apskardinimas, išorės temperatūra ne daugiau 45°C; 6) apžiūros ir aptarnavimo liukai (19 eilutė).
64. Atsakovė paaiškino, kad nurodant, jog katilas yra keturių eigų, įsivėlė techninė spausdinimo klaida. Automatinis dalies dūmų eigų atjungimas leidžia ypač greitai reaguoti į sumažėjusį šilumos poreikį mieste ir tokiu būdu apsaugoti katilą nuo dūmų kondensacijos dūmų vamzdžiuose dūmų temperatūrą išlaikant ne mažesnę kaip 140°C. Išlaikyti reikalaujamai dūmų temperatūrai kiti sprendiniai – traukos reguliavimo, dūmų recirkuliacijos panaudojimas – nėra optimaliausi, nes šie katilo agregato elementai pirmiausiai skirti saugiam ir stabiliam degimo procesui užtikrinti. Jei trauka būtų naudojama dūmų temperatūros reguliavimui, nukentėtų degimo procesas, nes trauka jau būtų naudojama dūmų temperatūrai reguliuoti, o ne užtikrinti tiesioginę savo funkciją. Susidarius pertekliniam degimo produktų kiekiui pakuroje (dėl sumažėjusios traukos) galimas sprogimas. Dūmų recirkuliacija reikalauja papildomos įrangos ir didina eksploatacinius kaštus. Sprogimo vožtuvo paskirtis yra apsaugoti katilo agregato konstrukciją įvykus sprogimui. Kuo arčiau katilo agregato yra sprogimo vožtuvas, tuo katilo konstrukcija yra labiau apsaugota įvykus sprogimui.
65. Pirmame 19 eilutės punkte nurodytas reikalavimas katilo konstrukcijai yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas. Ieškovė dėl šio punkto argumentų nepateikia, nurodo tik tai, kad reikalavimas keturioms eigoms prieštarauja kitoms sąlygoms dėl penkių eigų, tačiau sisteminė Techninės specifikacijos analizė ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad šiame punkte įsivėlė klaida ir atsakovė siekia įsigyti penkių eigų katilą.
66. Antrame 19 eilutės punkte nurodytas reikalavimas katilo konstrukcijai yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas, kuriuo siekiama, kad degimo produktų temperatūra už katilo nebūtų žemesnė nei 140°C. Šis reikalavimas taip pat susijęs su 16 eilutės reikalavimu, kad degimo produktų temperatūra už katilo: minimali ne mažesnė kaip 140°C, maksimali ne didesnė kaip 160°C, taip pat su 3 eilutės reikalavimu dėl penkių eigų katilo, be kita ko, užtikrinančiu optimalią dūmų temperatūrą. Atsakovė pagrindė, kad šis reikalavimas užtikrina stabilų ir saugų degimo procesą, apsaugo konstrukciją nuo dūmų kondensacijos. Atsakovė taip pat pagrindė, kad kiti sprendiniai (dūmų temperatūros reguliavimas kitais metodais), nors ir gali įgyvendinti tą pačią funkciją, tačiau neužtikrina tų pačių tikslų pasiekimo tomis pačiomis eksploatacinėmis sąlygomis, be to, būtų nesaugūs. Reikalavimas taip pat atitinka perkančiosios organizacijos tikslus – užtikrinti stabilų ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, sumažinti energijos gamybos sąnaudas. Pažymima ir tai, kad perkančioji organizacija nenustatė su konkrečiu tiekėju (preke) susijusios katilo charakteristikos. Perkančioji organizacija reikalavimą pagrindė objektyviomis priežastimis ir funkciniu ryšiu su Techninės specifikacijos lentelės 3 eilutės ir 16 eilutės reikalavimais. Teisėjų kolegija vertina reikalavimą kaip proporcingą siekiamam Pirkimo tikslui.
67. Trečiame 19 eilutės punkte nustatytas apsaugos funkciją įgyvendinantis reikalavimas, numatantis sprogimo vožtuvo vietą katile – katilo dūmų trakte. Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1-102, numato, kad apsauginiai sprogimo įtaisai turi būti įrengti taip, kad jų veikimo metu nekiltų pavojus aptarnaujančiam personalui (163 punktas), jų kiekis, išdėstymas ir plotas nustatomi katilo projekte (164 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors taisyklėse nenustatyta privaloma sprogimo vožtuvo įrengimo vieta, tačiau perkančiosios organizacijos pozicija, kad vožtuvas, įrengtas pačioje katilo konstrukcijoje – dūmų trakte, kuriame pirmiausiai ir susiformuoja pavojingos situacijos dėl slėgio, sudaro sąlygas efektyviau apsaugoti katilo agregato konstrukciją, be kita ko, ir darbuotojus, nors ir lakoniška, tačiau pagrįsta. Pažymima ir tai, kad perkančioji organizacija nenustatė su konkrečiu tiekėju (preke) susijusios vožtuvo charakteristikos, o tik nustatė vožtuvu įrengimo vietą, pagrįstą objektyviomis priežastimis. Teisėjų kolegija vertina reikalavimą kaip proporcingą siekiamam Pirkimo tikslui.
68. Ieškovė nenurodė argumentų dėl ketvirtame ir penktame 19 eilutės sąlygos punktuose nurodytų reikalavimų, todėl dėl jų nepasisakoma.
69. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nurodytas reikalavimas pakurai: pakuros tipas – visiškai automatizuota, vandeniu aušinama, su sraigtiniu maitintuvu, skirta biokuro deginimui, su judančiu, vandeniu aušinamu ardynu (22 eilutė).
70. Atsakovė paaiškino, kad vandeniu aušinama pakura yra tai, kas atlieka šilumokaičio funkciją karščiausioje biokuro deginimo zonoje, lemia katilo darbo efektyvumą visame jo darbo diapazone, greitą galios kėlimą ir mažinimą, galimybę dirbti ypač mažu apkrovimu, tai būtina vasaros periodu tik ruošiant karštą vandenį, eliminuoja šlako susidarymą ant ardyno ir katilo arkos. Vandeniu aušinama pakura užtikrina, kad degimo produktų, išeinančių iš pakuros į katilą, temperatūra būtų ne daugiau 780°C, o tai užtikrina, jog ties arkomis nesilydys pelenai, t. y. ties arkomis susikaupusių pelenų temperatūra nesieks lydymosi temperatūros. Oru aušinamos pakuros sprendiniu techniškai sunkiau pasiekti, kad nurodyta temperatūra būtų ne daugiau 780°C. Pelenų lydymasis ties arkomis yra problema, kuri apsunkina katilo agregato eksploataciją, didina eksploatacinius kaštus (greitesnis įrangos dėvėjimasis, dažnesni stabdymai valymui). Pakuros aušinimas vandeniu užtikrina ilgesnį termoizoliacinio sluoksnio tarnavimo laiką lyginant su ne vandeniu aušinama pakura.
71. Atsakovė pažymi, kad vandeniu aušinamas ardynas yra ilgaamžis, ardelių tarnavimo laikas yra ilgesnis, lyginant su ne vandeniu aušinamu ardynu. Taip pat vandeniu aušinamas ardynas reikalauja mažiau priežiūros dėl pelenų lydymosi ant ardyno prevencijos. Oro tiekimas degimui ir tokiu būdu ardyno aušinimas oru (sprendinys, kurį akcentuoja ieškovė) yra pasenęs sprendinys, sutaupantis gamybos katilo agregato gamybos kaštus, bet padidinantis eksploatacinius kaštus. Oro tiekimas yra apribotas tiek, kiek reikia oro degimui. Ardelių dalinis aušinimas tiekiamu degimui oru yra tik oro, reikalingo degimui, tiekimo pasekmė. Norint tinkamai ataušinti ardeles, užtikrinti ilgą tarnavimo laiką (ne tik garantiniu laikotarpiu), reikalingas papildomas aušinimas. Aušinimas vandeniu vykdomas tiesiogiai laidumu tarp susiliečiančių kūnų, kai tuo tarpu aušinimas oru yra tik šilumos perdavimo būdas konvekcija. Tai yra praktikoje pasiteisinę sprendiniai. Atsakovė eksploatuoja ne vandeniu aušinamus ardynus ir iš praktikos žino, kaip dažnai reikia keisti ardeles, remontuoti, ir žino, kokia praktika yra kituose šilumos tinkluose, kurie eksploatuoja katilus vandeniu aušinamu ardynu, t. y. eksploataciniai kaštai yra mažesni.
72. Atsakovė teigia, kad sraigtinio tipo kuro padavimo į pakurą sistema turi būtinus rodiklius, lyginant juos su alternatyviais sprendimais, įskaitant hidraulinį kuro padavimo sprendimą, kurį akcentuoja ieškovė: 1) lengvesnė priežiūra ir mažesni eksploataciniai kaštai – sraigtiniai maitintuvai paprastai turi mažiau judančių dalių nei hidrauliniai, o tai sumažina gedimų tikimybę ir palengvina aptarnavimą; 2) ilgesnis tarnavimo laikas – sraigtinio maitintuvo konstrukcijos leidžia efektyviai dirbti agresyvioje aplinkoje, kurioje yra didelė dulkių koncentracija, temperatūros svyravimai ir vibracijos; 3) geresnė integracija su automatizuotu valdymu – sraigtiniai maitintuvai lengviau integruojami į automatizuotas kuro tiekimo sistemas, užtikrinant pastovų kuro padavimą, kuris būtinas efektyviam degimo procesui palaikyti (tai svarbu norint optimizuoti degimo režimus ir mažinti taršą). Visi atsakovės katilai agregatai yra su sraigtiniais maitintuvais, todėl tokiu būdu taip pat užtikrinamas būtinas ir esminis technologinis vientisumas.
73. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimai pakuros tipui – vandeniu aušinama pakura ir vandeniu aušinamas ardynas, yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantys techniniai reikalavimai ir tarpusavyje yra funkciškai susiję. Atsakovė pagrindė, kad vandeniu aušinamos pakuros ir ardyno sprendinys: užtikrina efektyvesnį katilo darbą visame katilo apkrovos diapazone (Techninėje specifikacijoje įtvirtintose 16–100 proc. našumo ribose), ypač esant žemam katilo apkrovimui; efektyviau užtikrina Techninės specifikacijos 27 eilutės reikalavimą, kad iš pakuros į katilą (šilumokaitį) įeinančių dūmų temperatūra būtų ne didesnė 780°C. Degimo produktų, išeinančių iš pakuros į katilą, temperatūra, siekiant išvengti apnašų ir korozijos, paprastai turėtų būti žemesnė nei pelenų lydymosi temperatūra. Techninėje specifikacijoje nurodytas planuojamas naudoti skirtingos kokybės kuras – smulkinta mediena, pjuvenos, miško kirtimo atliekos (SM2 ir SM3 kuras) (48 eilutė). Medienos pelenų lydymosi temperatūra realiomis eksploatacinėmis sąlygomis gali būti žemesnė ir lydytis 800°C temperatūroje, todėl, neužtikrinus žemesnės degimo produktų, išeinančių iš pakuros į katilą, temperatūros, pelenai sukimba su ardyno paviršiumi ir formuojasi šlakas. Taigi, šie pakuros ir ardyno aušinimo vandeniu sprendiniai techniškai lengviau leidžia palaikyti degimo produktų temperatūrą, ne didesnę nei 780°C, užtikrina ilgesnį konstrukcijų tarnavimo laiką ir mažesnes eksploatacines išlaidas. Reikalavimai dėl vandeniu aušinamos pakuros ir ardyno funkciškai susiję tiek su 48 eilutės reikalavimu dėl kuro tipo, tiek su 27 eilutės reikalavimu dėl degimo produktų temperatūros. Reikalavimai taip pat atitinka perkančiosios organizacijos tikslus – užtikrinti stabilų ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams (ypač esant mažesniam katilo apkrovimui), sumažinti energijos gamybos sąnaudas. Atsakovė taip pat pagrindė, kad alternatyvūs sprendiniai (aušinimas oru), nors ir gali įgyvendinti tą pačią funkciją, tačiau neužtikrina tikslų pasiekimo tomis pačiomis eksploatacinėmis sąlygomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, reikalavimas pagrįstas objektyviomis priežastimis, proporcingas siekiamam Pirkimo tikslui.
74. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aptariamomis Pirkimo sąlygomis apibrėžiama ne su konkrečiu tiekėju (preke) susijusi katilo charakteristika, bet visuotinai paplitęs, rinkoje įprastas pakuros ir ardyno aušinimo būdas. Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad vandeniu aušinami pakura ir ardynas rinkoje yra įprasti, juos gamina ir tiekia ne vienas ūkio subjektas. Pavyzdžiui, ,,Richard Kablitz GmbH“ nurodo gaminantis ir tiekiantis vandeniu aušinamą pakurą ir vandeniu aušinamą ardyną, skirtą deginti didelio kaloringumo kurą; šio gamintoje internetinėje svetainėje taip pat pateikta informacija, jog vandeniu aušinamas ardynas žymiai sumažina ardyno nusidėvėjimą. Vandeniu aušinamus pakurą ir ardyną taip pat gamina ir tiekia ,,Linka Energy A/S“, ,,TKIL Industries Pvt. Ltd“, ,,Danstoker A/S“, ,,Tamult OÜ“, ,,WEISS BALTIC GROUP“. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, reikalavimai dėl vandeniu aušinamų pakuros ir ardyno nėra detalūs techniniai reikalavimai ir itin nesusiaurina tiekėjų, galinčių pasiūlyti Pirkimo objektą, rato.
75. Reikalavimas dėl sraigtinio maitintuvo yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas. Atsakovė pagrindė, kad šis reikalavimas, visų pirma, technologiškai lengviau suderinamas su perkančiosios organizacijos siekiu dėl visiškai automatizuoto katilo agregato valdymo – sraigtiniai maitintuvai lengviau integruojami į automatizuotas kuro tiekimo sistemas, užtikrinant pastovų kuro padavimą pagal katilo apkrovą be nuolatinio budinčio personalo, esant tolygesniam kuro padavimui mažinama ir tarša. Stabilus, tolygus kuro padavimas būtinas ir tam, kad būtų išlaikoma prognozuojama degimo temperatūra pakuroje, išvengiant pelenų lydymosi, šlako susidarymo. Atitinkamai, tai sumažina gedimų, priežiūros sąnaudas, geriau užtikrina ilgaamžiškumą, mažesnes eksploatacines išlaidas. Reikalavimas atitinka perkančiosios organizacijos tikslus – užtikrinti stabilų ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, sumažinti energijos gamybos sąnaudas, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, mažinti aplinkos taršą. Nors ieškovė nurodo, kad sraigtinis maitintuvas neužtikrina patikimo ir sklandaus katilo darbo naudojant SM3 kokybės kurą, detalių paaiškinimų, pagrindžiančių šį argumentą nepateikė. Pažymima, kad Pirkimo sąlyga apibrėžiama ne su konkrečiu tiekėju (preke) susijusia maitintuvo charakteristika, bet visuotinai paplitusiu maitintuvo tipu. Atsakovė taip pat pagrindė, kad alternatyvus sprendinys (hidraulinis maitintuvas), nors ir gali įgyvendinti tą pačią funkciją, tačiau neužtikrina tų pačių tikslų pasiekimo tomis pačiomis eksploatacinėmis sąlygomis. Reikalavimas pagrįstas objektyviomis priežastimis ir proporcingas siekiamam Pirkimo tikslui.
76. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nurodytas reikalavimas ardynui – ardyno ilgio ir pločio santykis – 2,5 : 1 (26 eilutė).
77. Atsakovė paaiškino, kad ardyno ilgio ir pločio santykis yra paremtas ilgamete biokuro katilų agregatų gamintojų praktika. Kiekviena pakura turi zonas: kuro džiovinimo, pirolizės, sudeginimo ir pelenų aušinimo. Atitinkamai, nuo kuro rūšies priklauso pakuros matmenys. Tinkamai parinktas ilgio ir pločio santykis užtikrina geriausias sąlygas kuro deginimo procesui. Dažnai katilų agregatų gamintojai turi savo tipinius katilų agregatų projektus, kuriuos siūlo neatsižvelgdami į konkretų projektą. Siekdama to išvengti ir norėdama užtikrinti kuo efektyvesnį kuro sudeginimo procesą, atsakovė nurodė ilgio ir pločio santykį. Atsakovė taip pat paaiškino, kad katilo NVK (naudingo veikimo koeficientas) yra skaičiuojamas atvirkštiniu balanso metodu, o skaičiavime yra dydžiai, kurie tiesiog priimami (ne matuojami, ne skaičiuojami), tokie kaip nesudegusio kuro kiekis į išlakas su pelenais, į išlakas patenkančių pelenų dalis, kurie tiesiogiai susiję su šilumos nuostoliais ir atitinkamai NVK dydžiu. Įrodyti NVK skaičiavimo tikrumą sunku, todėl atsakovė pasirinko nurodyti konstrukcijos matmenis, kurie reikalingi Pirkime nurodyto kuro efektyviam deginimui.
78. Reikalavimas ardyno ir pločio santykiui yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis reikalavimas techninis reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrindė, kad tinkamai pagal kuro specifikaciją parinktas ardyno ilgio ir pločio santykis užtikrina tolygų kuro sluoksnio pasiskirstymą ir išbuvimą degimo zonoje, siekiant išvengti šilumos nuostolių. Atsakovė taip pat pagrindinė pasirinkimą šilumos nuostolių išvengti, reikalaudama ardyno ilgio ir pločio santykio, o ne NVK, nes realiomis eksploatacinėmis sąlygomis kinta parametrai, tokie kaip kuro kokybė, nesudegusio kuro kiekis, pelenai, naudojami apskaičiuoti NVK. Tuo tarpu techninis parametras ardynui yra objektyviai patikrinamas. Reikalavimas pasirinktas kaip techniškai patikimas ir objektyviai patikrinimas būdas užtikrinti efektyvų kuro deginimo procesą, atitinka perkančiosios organizacijos tikslą sumažinti energijos gamybos sąnaudas, laikomas proporcingu Pirkimo tikslui.
79. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nurodytas reikalavimas, kad iš pakuros į katilą (šilumokaitį) įeinančių dūmų temperatūra turi būti ne didesnė kaip 780°C (27 eilutė).
80. Atsakovė paaiškino, kad šis reikalavimas užtikrina, jog dalis dūmų šilumos yra nuimama pakuroje – vandeniu aušinamose pakuros sienose, tokiu būdu užtikrinama, kad ties arkomis susikaupusių pelenų temperatūra nesieks lydymosi temperatūros (kuri SM3 kurui, miško kirtimo atliekoms gali siekti net apie 800°C). Pelenų lydymasis ties arkomis yra problema, kuri sunkina katilo agregato eksploataciją, didina eksploatacinius kaštus (greitesnis įrangos dėvėjimasis, dažnesni stabdymai valymui).
81. Reikalavimas, kad iš pakuros į katilą (šilumokaitį) įeinančių dūmų temperatūra turi būti ne didesnė kaip 780°C, yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas. Teisėjų kolegija dėl šio reikalavimo iš esmės pasisakė, vertindama reikalavimą pakuros tipui (žr. šios nutarties 73 punktą). Šis reikalavimas susijęs tiek su 48 eilutės reikalavimu dėl kuro tipo, tiek su 22 eilutės reikalavimu dėl pakuros tipo ir kartu sudaro vientisą technologinę sistemą, užtikrinančią ilgesnį konstrukcijų tarnavimo laiką ir mažesnes eksploatacines išlaidas, perkančiosios organizacijos tikslą – sumažinti energijos gamybos sąnaudas. Pažymima ir tai, kad perkančioji organizacija nenustatė su konkrečiu tiekėju (preke) susijusio proceso charakteristikos, o nurodė reikalavimą dėl maksimalios dūmų temperatūros, kurį pagrindė objektyviomis priežastimis ir funkciniu ryšiu su Techninės specifikacijos lentelės sąlygomis. Reikalavimas laikomas proporcingu siekiamam Pirkimo tikslui.
82. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nurodytas reikalavimas: pirminio oro pašildymo būdas – vandens (oro) šilumokaičiais (30 eilutė).
83. Atsakovė paaiškino, kad šis reikalavimas pasirinktas dėl eksploatacinių priežasčių, t. y. reikalauja mažiau priežiūros, kaštų nei dūmų šilumokaitis, kuris turi būti valomas dažniau. Šis sprendinys lemia gerokai mažesnes ilgalaikes priežiūros ir remonto sąnaudas, o tai yra svarbu perkant įrangą viešojo sektoriaus poreikiams, kur reikšmingas viso gyvavimo ciklo kaštų įvertinimas.
84. Reikalavimas pirminio oro pašildymo būdui yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrindė, kad pirminio oro pašildymo būdas vandeniu arba oru leidžia sumažinti suodžių ir degimo produktų nusėdimą, mažina šilumokaičio užterštumą ir priežiūros poreikį, eksploatacines išlaidas. Reikalavimas atitinka perkančiosios organizacijos tikslą – sumažinti energijos gamybos sąnaudas. Tai eksploataciniu požiūriu objektyviai pagrįstas, proporcingas Pirkimo tikslui reikalavimas. Be to, tiekėjų prašoma pasiūlyti vandens arba oro šildymo būdą, taigi, tai nėra itin detalus techninis reikalavimas.
85. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ įvirtintas reikalavimas pakuros aušinimui – pilnai vandeniu (31 eilutė).
86. Atsakovė nurodė, kad pakuros aušinimas vandeniu turi pranašumus, lyginant su oru ar dūmais aušinamomis pakuromis. Pakuroje aušinamoje vandeniu pakuros mūras ilgaamžiškesnis, palyginus su oru ar dūmais aušinamomis pakuromis, t. y. mažesni eksploataciniai kaštai. Natūraliai sumažinamas NOx (azoto oksidai, susidarantys degimo proceso metu) teršalų susidarymas dėl žemesnės temperatūros pakuroje. Spinduliavimo šilumos nuostoliai yra konstanta ir jie ženkliai mažesni nei pakurų, aušinamų oru ar vandeniu, tai lemia aukštą naudingo veiksmo koeficientą ir esant mažiems apkrovimams. Aušinamai vandeniu pakurai nėra reikalinga dūmų recirkuliacija degimo temperatūros kontrolei, tai reiškia, kad nėra papildomo dūmų ventiliatoriaus ir papildomų eksploatacinių kaštų. Oru ir dūmais aušinamos pakuros naudoja dūmų recirkuliaciją. Pakuroje aušinamoje vandeniu dalis degimo produktų (dūmų) šilumos yra nuimama pakuroje, todėl ties pakuros arkomis nesilydo pelenai. Tokiu būdu pakura reikalauja mažiau priežiūros, ilgiau tarnauja. Be to, pakuros aušinimas vandeniu užtikrina sąlygą, kad iš pakuros į katilą įeinančių dūmų temperatūra būtų ne didesnė nei 780°C. Tokiu būdu užtikrinama, kad ties arkomis susikaupusių pelenų temperatūra nesieks lydymosi temperatūros. Pelenų lydymasis ties arkomis yra problema, kuri sunkina katilo agregato eksploataciją, didina eksploatacinius kaštus (greitesnis įrangos dėvėjimasis, dažnesni stabdymai valymui).
87. Reikalavimas vandeniu aušinimai pakurai yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis reikalavimas, dėl kurio pagrįstumo pasisakyta šios nutarties 73–74 punktuose.
88. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nustatytas reikalavimas: termofikato prijungimas – į katilą grįžtamo 100 proc. termofikacinio vandens srauto paduodama į pakuros radiacinę dalį (pakuros aušinimo kontūrą); iš katilo išeinančio 100 proc. termofikacinio vandens srauto nuvedama iš katilo konvekcinės dalies (33 eilutė).
89. Atsakovė paaiškino, kad 100 proc. vandens į pakuros radiacinę dalį (pakuros aušinimo kontūrą) padavimas užtikrina, jog pakura aušinama vien tik vandeniu ir nereikalinga papildomai recirkuliuoti dūmus (oru ir dūmais aušinamos pakuros). Pakuros aušinimas vandeniu užtikrina sąlygą, kad iš pakuros į katilą įeinančių dūmų temperatūra būtų ne didesnė kaip 780°C. Tokiu būdu užtikrinama, kad ties arkomis susikaupusių pelenų temperatūra nesieks lydymosi temperatūros. Pelenų lydymasis ties arkomis yra problema, kuri sunkina katilo agregato eksploataciją, didina eksploatacinius kaštus (greitesnis įrangos dėvėjimasis, dažnesni stabdymai valymui).
90. Reikalavimas termofikatui yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas, funkciniu ryšiu susijęs tiek su 27 eilutės reikalavimu dėl degimo produktų temperatūros, tiek su 22 ir 31 eilučių reikalavimais dėl pakuros tipo ir kartu sudaro vientisą technologinę sistemą, užtikrinančią ilgesnį konstrukcijų tarnavimo laiką ir mažesnes eksploatacines išlaidas, perkančiosios organizacijos tikslą – sumažinti energijos gamybos sąnaudas. Reikalavimas objektyviai pagrįstas ir laikomas proporcingu Pirkimo tikslui. Pažymima ir tai, kad perkančioji organizacija nenustatė su konkrečiu tiekėju (preke) susijusio proceso charakteristikos, o nurodė reikalavimą dėl termofikato pajungimo būdo, kurį pagrindė objektyviomis priežastimis ir funkciniu ryšiu su Techninės specifikacijos lentelės sąlygomis. Reikalavimas laikomas proporcingu siekiamam Pirkimo tikslui.
91. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nustatytas reikalavimas, kad visos ardyno ardelės, ant kurių vyksta biokuro deginimas ir pelenų aušimas, privalo būti aušinamos vandeniu; ardelės, ant kurių vyksta biokuro deginimas, turi būti perforuotos pirminio degimo oro praėjimui ir efektyviam ardelių aušinimui (34 eilutė).
92. Atsakovė paaiškino, kad vandeniu aušinamas ardynas yra ilgaamžis, ardelių tarnavimo laikas yra ilgesnis, palyginus su ne vandeniu aušinamu ardynu. Taip pat vandeniu aušinamas ardynas reikalauja mažiau priežiūros dėl pelenų lydymosi ant ardyno prevencijos. Aušinimas vandeniu vykdomas tiesiogiai laidumu tarp susiliečiančių kūnų, kai tuo tarpu aušinimas oru yra tik šilumos perdavimo būdas konvekcija. Svarbus vandeniu aušinamo ardyno privalumas yra pelenų lydymosi prevencija, dėl to ne tik ardynas, bet ir kiti katilo agregato komponentai, tokie kaip pelenų šalinimo sistema, tarnauja ilgiau ir patikimiau. Atsakovė šį reikalavimą grindžia praktine patirtimi.
93. Reikalavimas vandeniu aušinimo ardyno yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis reikalavimas, dėl kurio pagrįstumo pasisakyta šios nutarties 73–74 punktuose.
94. Techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas ardyno sekcijų judinimo pavaroms – hidraulinės, su sustiprinimo sija ir ne mažiau kaip 7 hidrauliniais cilindrais kiekvienoje iš dviejų eilių (36 eilutė).
95. Atsakovė nurodo, kad įprastai visi biokuro katilų agregatų gamintojai ardyno sekcijų judinimui naudoja hidraulines pavaras. Ardyno perskyrimas į dvi dalis ir galimybė judinti ardyną kuo mažesniu plotu (ne mažiau 7 cilindrai) techniškai leidžia sureguliuoti pakurą taip, kad darbas vyktų visiškai automatiniu režimu ir esant ženkliems ir greitiems šilumos poreikio, t. y. apkrovos, pasikeitimams.
96. Reikalavimas ardynų sekcijų judinimo pavaroms yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas. Atsakovė pagrindė, kad galimybė judinti ardyną mažesnėmis sekcijomis leidžia palaikyti tolygų degimą, ypač esant staigiems apkrovoms pasikeitimams. Pažymima, kad Pirkimo sąlyga apibrėžiama ne su konkrečiu tiekėju (preke) susijusi pavarų charakteristika, bet visuotinai paplitusiu pavarų tipu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrindė reikalavimo pagrįstumą, jis atitinka perkančiosios organizacijos tikslą užtikrinti automatizuotą procesą ir yra proporcingas Pirkimo tikslui.
97. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nustatyti reikalavimai pakuros konstrukcijai: 1) ugniai atsparios pakuros plokštės arba mūras; 2) ugniai atspari izoliacinė medžiaga; 3) šiluminė izoliacija; 4) visos pakuros sienos turi būti aušinamos vandeniu ir atlikti šilumokaičio funkciją; 5) išorinis metalinis apdailos lakštas; 6) pakuros degimo kameros sienos degimo zonoje iš nerūdijančio plieno (42 eilutė).
98. Atsakovė paaiškino, kad pakuros aušinimas vandeniu turi pranašumus, palyginus su aušinimu oru ar dūmais. Spinduliavimo šilumos nuostoliai mažesni, nėra reikalinga dūmų recirkuliacija degimo temperatūros kontrolei, ties pakuros arkomis nesilydo pelenai, dėl to pakura reikalauja mažiau priežiūros. Degimo kameros sienos, kurios nėra tiesiogiai apsaugotus mūru, turi būti iš nerūdijančio plieno tam, kad būtų ilgaamžės. Kiekvienas katilo agregato gamintojas gali įtvirtinti nerūdijančio plieno lakštą – tai yra įprastas konstrukcinis sprendinys. Pakuros aušinimas vandeniu užtikrina sąlygą, kad iš pakuros į katilą įeinančių dūmų temperatūra būtų ne didesnė nei 780°C, tokiu būdu būtų išvengta pelenų lydymosi ties arkomis. Pakuros aušinimas vandeniu užtikrina ženkliai ilgesnį termoizoliacinio sluoksnio tarnavimo laiką lyginant su ne vandeniu aušinama pakura.
99. Techninės specifikacijos lentelės ,,Techninių charakteristikų garantija“ ketvirtame 42 eilutės punkte pakuros konstrukcijai nustatytas mišrus funkcinis reikalavimas (šilumokaičio funkcija) ir funkciją įgyvendinantis techninis reikalavimas dėl aušinimo vandeniu, funkciniu ryšiu susijęs su 27 eilutės reikalavimu dėl degimo produktų temperatūros, 22 ir 31 eilučių reikalavimais dėl pakuros tipo, 33 eilutės reikalavimu termofikatui ir kartu sudaro vientisą technologinę sistemą, užtikrinančią ilgesnį konstrukcijų tarnavimo laiką ir mažesnes eksploatacines išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimu nėra nustatomas konkrečiam tiekėjui ar jo prekei būdingas pakuros konstrukcinis sprendinys, o objektyviai pagrįstas ir su kitais Techninės specifikacijos reikalavimas funkciškai susijęs reikalavimas. Reikalavimas laikomas proporcingu Pirkimo tikslui.
100. Dėl šeštame Techninės specifikacijos specifikacijos lentelės ,,Techninių charakteristikų garantija“ 42 eilutės punkte nurodyto reikalavimo degimo zonoje naudoti nerūdijantį plieną pažymima Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią Techninėse specifikacijose turi nustatyti reikalaujamas prekių charakteristikas, kurios gali apimti ir prekę sudarančias medžiagas, tačiau tik tiek, kiek tai būtina sutarties dalykui. Jei reikalaujama konkrečios medžiagos be frazės „arba lygiavertis“, tokia specifikacija pažeidžia direktyvos nuostatas, nebent tai neišvengiamai išplaukia iš sutarties dalyko (pvz., estetinių ar techninių ypatumų), ir nėra jokios realios alternatyvos, grindžiamos kitu sprendiniu (Teisingumo Teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimas byloje DYKA Plastics NV prieš Fluvius System Operator CV, C-424/23).
101. Reikalavimas yra funkciją (vandens šildymą, kartu užtikrinant pakuros konstrukcijos apsaugą) įgyvendinantis techninis reikalavimas, nurodant degimo kameros sienoms naudotiną konkrečią medžiagą – nerūdijantį plieną. Reikalavimas pagrįstas techniniu aspektu. Degimo zonoje pakuros sienos veikiamos itin aukštos temperatūros, agresyvios cheminės aplinkos (šarminių junginių, sieros, chloro priemaišų, kondensatų) bei intensyvių terminio plėtimosi ciklų. Nerūdijantis plienas pasižymi didesniu atsparumu aukštai temperatūrinei korozijai, todėl leidžia užtikrinti ilgesnį pakuros konstrukcijos tarnavimo laiką, mažesnę avarijų riziką ir stabilesnį degimo procesą. Reikalavimas atitinka perkančiosios organizacijos tikslus – užtikrinti stabilų ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, sumažinti energijos gamybos sąnaudas.
102. Viena vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikalavimas naudoti konkrečią medžiagą yra pagrįstas objektyviomis techninėmis priežastimis, susijusiomis su Pirkimo objektu. Kita vertus, specialiųjų Pirkimų sąlygų 2.3 papunktyje yra nurodyta, jeigu apibūdinant pirkimo objektą techninėje specifikacijoje nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, turi būti laikoma, kad kiekviena tokia nuoroda yra pateikta su žodžiais „arba lygiavertis“, taigi, tiekėjams paliekama galimybė pasiūlyti alternatyvią medžiagą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo reikalavimo dėl konkrečios medžiagos vertinti kaip nepagrįsto ir neproporcingo Pirkimo tikslui.
103. Dėl Techninės specifikacijos lentelės ,,Techninių charakteristikų garantija“ 42 eilutės pirmo, antro ir penkto punktų reikalavimų ieškovė argumentų nepateikė, todėl dėl jų nepasisakoma.
104. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nurodytas reikalavimas termoizoliacinį sluoksnį prie pakuros sienų įrengti gamykloje (43 eilutė).
105. Atsakovė paaiškino, kad termoizoliacinio sluoksnio įrengimas yra viena iš pagrindinių agregato sudedamųjų dalių. Įrengimas gamykloje reiškia, kad katilas agregatas į objektą atvyksta kaip visiškai gamykloje sukomplektuotas įrenginys, turintis atitikties deklaraciją. Termoizoliacinio sluoksnio įrengimas gamykloje taip pat leidžia taupyti laiką montavimui objekte. Atsakovės tikslas – įsigyti visiškai sukomplektuotą įrenginį.
106. Techninės specifikacijos 43 eilutės reikalavimas yra katilo komplektacijai taikomas reikalavimas, užtikrinantis tinkamos komplektacijos pristatymą perkančiajai organizacijai. Atsakovė pagrindė, kad reikalavimas susijęs su katilo kokybės, eksploatacinio patikimumo užtikrinimu. Reikalavimas laikomas objektyviai pagrįstu ir proporcingu siekiamam tikslui.
107. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nustatytas reikalavimas, kad kuro tiektuvas į pakurą – sraigtinis (44 eilutė).
108. Atsakovė paaiškino, kad sraigtinio tipo kuro padavimo į pakurą sistema užtikrina lengvesnę priežiūrą ir mažesnius eksploatacinius kaštus – sraigtiniai maitintuvai paprastai turi mažiau judančių dalių nei hidrauliniai. Tai sumažina gedimų tikimybę ir palengvina aptarnavimą, leidžia efektyviai dirbti agresyvioje aplinkoje, kurioje yra didelė dulkių koncentracija, temperatūros svyravimai ir vibracijos. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad šis reikalavimas užtikriną geresnę integraciją su automatizuotu valdymu – sraigtiniai maitintuvai lengviau integruojami į automatizuotas kuro tiekimo sistemas, užtikrinant nuolatinį kuro padavimą, kuris būtinas efektyviam degimo procesui palaikyti. Naudojant sraigtinį maitintuvą yra ženkliai didesnė tikimybė, kad į katilo agregato pakurą nepateks svetimkūniai kaip metalo strypai, armatūra, betono nuolaužos, kurios pasitaiko tiekiamame kure, tuo tarpu hidraulinis maitintuvas tiekdamas kurą į pakurą dideliu plotu su kuru lengvai gali įstumti ir bet kokį svetimkūnį, įvairių gabaritų. Sraigtinį maitintuvą vietoj hidraulinio gali įrengti kiekvienas katilo agregato gamintojas, nes tai techniškai yra lengvai įgyvendinamas sprendinys ir remontas reikalaujantis mažiau kaštų. Sraigtiniai transporteriai gali būti ir skirtingos konstrukcijos, pvz., be ašies, su ašimi. Parinkus tinkamą SM3 biokurui konstrukciją ir diametrą užstrigimo tikimybės nebelieka, o eksploatacija išlieka paprasta.
109. Reikalavimas dėl sraigtinio tiektuvo yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas. Atsakovė pagrindė, kad šis reikalavimas, visų pirma, technologiškai lengviau suderinamas su perkančiosios organizacijos siekiu dėl visiškai automatizuoto katilo agregato valdymo – sraigtiniai maitintuvai lengviau integruojami į automatizuotas kuro tiekimo sistemas, užtikrinant pastovų kuro padavimą pagal katilo apkrovą be nuolatinio budinčio personalo, esant tolygesniam kuro padavimui mažinama ir tarša. Stabilus, tolygus kuro padavimas būtinas ir tam, kad būtų išlaikoma prognozuojama degimo temperatūra pakuroje, išvengiant pelenų lydymosi, šlako susidarymo. Be to, tai sumažina gedimų, priežiūros sąnaudas, geriau užtikrina ilgaamžiškumą, mažesnes eksploatacines išlaidas. Reikalavimas atitinka perkančiosios organizacijos tikslus – užtikrinti stabilų ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, sumažinti energijos gamybos sąnaudas, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, mažinti aplinkos taršą. Nors ieškovė nurodo, kad sraigtinis kuro tiektuvas neužtikrina patikimo ir sklandaus katilo darbo naudojant SM3 kokybės kurą, detalių paaiškinimų, pagrindžiančių šį argumentą nepateikė, o atsakovė paneigė ieškovė poziciją, paaiškindama, jog parinkus tinkamą SM3 biokurui tiektuvo konstrukciją ir diametrą užstrigimo tikimybės nebelieka. Pažymima, kad aptariama Pirkimo sąlyga apibrėžiama ne su konkrečiu tiekėju (preke) susijusi tiektuvo charakteristika, bet visuotinai paplitęs tiektuvo tipas. Atsakovė taip pat pagrindė, kad alternatyvus sprendinys (hidraulinis tiektuvas), nors ir gali įgyvendinti tą pačią funkciją, tačiau neužtikrina tų pačių tikslų pasiekimo tomis pačiomis eksploatacinėmis sąlygomis. Reikalavimas pagrįstas objektyviomis priežastimis ir proporcingas siekiamam Pirkimo tikslui.
110. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nustatytas reikalavimas, kad pelenų šalinimo iš pakuros pavaros – sraigtinės (46 eilutė).
111. Atsakovė paaiškino, kad hidraulinės pelenų šalinimo pavaros dėl ypač didelės sukeliamos stūmimo (traukimo) jėgos turi didesnę tikimybę konstrukciškai pažeisti pakurą, todėl atsakovė iš praktikoje eksploatuojamų katilų reikalauja, kad pelenų šalinimo pavara būtų sraigtinė. Sraigtiniai transporteriai gali būti ir skirtingos konstrukcijos, pvz., be ašies, su ašimi. Parinkus tinkamą SM3 biokurui konstrukciją ir diametrą užstrigimo tikimybės nebelieka, o eksploatacija išlieka paprasta.
112. Reikalavimas, kad pelenų šalinimo iš pakuros pavaros būtų sraigtinės, yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas. Atsakovė pagrindė, kad sraigtinės pavaros leidžia užtikrinti tolygų ir kontroliuojamą pelenų pašalinimą iš pakuros, mažina staigių mechaninių apkrovų tikimybę ir konstrukcinių pažeidimų riziką. Reikalavimas atitinka perkančiosios organizacijos tikslus – užtikrinti stabilų ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, sumažinti energijos gamybos sąnaudas. Nors ieškovė nurodo, kad sraigtinės pavaros neužtikrina patikimo ir sklandaus katilo darbo naudojant SM3 kokybės kurą, detalių paaiškinimų, pagrindžiančių šį argumentą, nepateikė, o atsakovė paneigė ieškovė poziciją, paaiškindama, jog parinkus tinkamą SM3 biokurui konstrukciją ir diametrą užstrigimo tikimybės nebelieka. Pažymima, kad Pirkimo sąlyga apibrėžiama ne su konkrečiu tiekėju (preke) susijusi pavarų charakteristika, bet visuotinai paplitęs pavarų tipas. Atsakovė taip pat pagrindė, kad alternatyvus sprendinys (hidraulinės pavaros), nors ir gali įgyvendinti tą pačią funkciją, tačiau neužtikrina tų pačių tikslų pasiekimo tomis pačiomis eksploatacinėmis sąlygomis. Reikalavimas pagrįstas objektyviomis priežastimis ir proporcingas siekiamam Pirkimo tikslui.
113. Techninės specifikacijos lentelėje ,,Techninių charakteristikų garantija“ nustatyta, kad kuras – smulkinta mediena, pjuvenos, miško kirtimo atliekos (matmenys 15 x 50 x 50 mm, atskiri gabalai iki 70 mm – iki 3 proc. visoje kuro masėje); klasifikacija: SM2 ir SM3 (48 eilutė).
114. Atsakovė, paaiškino, kad, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 punktą, įvertindama galimus reikalavimus didinti SM3 kuro naudojimą šilumos gamybai, kaip pagrindinį naudojamą kurą Pirkimo objekto pavadinime nurodė SM3 kurą. Lietuvos biokuro rinka veikia per BALTPOOL biržą, kurioje prekiaujama įvairių rūšių medienos skiedromis – nuo SM1 iki SM3, kurių kainos kinta priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos. Todėl atsakovė, planuodama įsigyti dar nepagamintą katilą agregatą, siekia, kad jame galima būtų efektyviai deginti įvairių rūšių kurą, ir tai leistų šilumos gamintojui lanksčiai reaguoti į kainų svyravimus, pasirinkti ekonomiškai naudingiausią kurą ir užsitikrinti kuro tiekimą rinkoje išaugus SM3 kuro poreikiui ir (ar) vasaros laikotarpiu, dėl sandėliavimo metu sumažėjus įsigyto kuro drėgmei iki 35 proc. ar žemiau. Atsižvelgdama į tai, atsakovė Techninės specifikacijos 2.6.3 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, koks efektyvumas turi būti esant skirtingai kuro kokybei (SM1, SM2, SM3) prie atitinkamų katilo agregato galių. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad reikalavimas pakurą aušinti vandeniu sudaro galimybes deginti kuro rūšis, kurių drėgmė gali svyruoti nuo 60 proc. (SM3) iki 30 proc. (SM1). Ne vandeniu aušinamos pakuros pritaikytos deginti 60 proc. kurą neleidžia lanksčiai prisitaikyti prie kuro drėgmės kitimo (stipriai veikia pelenų lydymąsi, didėja darbo jėgos sąnaudos valymui, dažnėja stabdymo laikas, lemia trumpalaikius išmetamų į aplinkos orą teršalų perviršius).
115. Ieškovė funkcinį reikalavimą dėl kuro rūšies ginčija tuo aspektu, kad jis neatitinka Pirkimo tikslo deginti SM3 kurą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove. Atsakovė pagrindė, kad pagrindinis naudojamas kuras bus SM3, tačiau, siekiant efektyviai deginti įvairių rūšių kurą ir lanksčiai reaguoti į kainų svyravimus, Techninėje specifikacijoje numatytas reikalavimas dėl galimybės naudoti įvairių rūšių kurą.
116. Techninės specifikacijos 12 puslapyje nurodytas reikalavimas ekonomaizerio tipui – stiklo pluošto vieno korpuso dviejų laipsnių kondensacinis, galintis dirbti ir vienu laipsniu.
117. Atsakovė paaiškino, kad dėl stiklo pluošto ekonomaizerio atliko išsamų tyrimą ir nustatė ypač didelius privalumus, dėl kurių buvo pasirinktas toks ekonomaizerio tipas. Biomase kūrenamose jėgainėse, katilinėse naudojami kondensaciniai ekonomaizeriai ir skruberiai yra veikiami rūgštinių kondensatų, chloridų ir kitų korozinių medžiagų, padidėjusios temperatūros ir drėgmės, agresyvių valymo chemikalų. Ši aplinka kelia didelius reikalavimus medžiagoms, ypač jų atsparumui korozijai, gyvavimo ciklo sąnaudoms ir priežiūros poreikiams. Pagrindinis stiklo pluošto pranašumas, palyginti su nerūdijančiu plienu – didesnis atsparumas korozijai. Stiklo pluoštas yra savaime atsparus korozijai daugeliui rūgščių, chloridų, dūmų kondensatui. Stiklo pluoštas gali toleruoti pH, mažesnį nei 0, o įprastas nerūdijantis plienas, pvz., 316L arba dupleksas, toleruoja tik pH, kuris didesnis arba lygus 3. Nerūdijantis plienas, pvz., 316L arba dupleksas, vis tiek kenčia nuo taškinės korozijos, plyšinės korozijos ir korozijos įtrūkimų, dėl įtempių chloridų turtingoje, rūgštinėje aplinkoje, kuri būdinga biomasės degimui. Stiklo audiniui nereikia korozijos apsaugų – kitaip nei plienui, kuriam dažnai reikia papildomo padengimo. Antra, mažesnės priežiūros išlaidos: stiklo pluoštas yra lengvesnis už nerūdijantį plieną (paprastai 60–75 proc. mažesnis svoris), todėl jį lengviau tvarkyti, transportuoti ir montuoti. Dėl mažesnio svorio reikia mažiau konstrukcinių atramų. Galimas 20–30 metų tarnavimo laikas be priežiūros, atliekant minimalius patikrinimus ar perdažymą. Trečia, šiluminė izoliacija ir laidumas. Stiklo audinys pasižymi mažu šilumos laidumu, todėl sumažėja šilumos nuostoliai. Dėl to gali sumažėti išorinės izoliacijos reikalavimai ir pagerėti energijos vartojimo efektyvumas šilumos atgavimo metu. Ketvirta, nėra metalo jonų užteršimo rizikos. Stiklo audinys neišskiria metalo jonų į kondensatą, o tai gali būti svarbu, jei vanduo būtų pakartotinai naudojamas ir atitinkamai išleidžiant į nuotekas efektyvesnis aplinkosauginiu atžvilgiu. Penkta, ilgaamžiškumas šlapio ir sauso pereinamojo laikotarpio sąsajose. Šlapio ir sauso pereinamieji laikotarpiai (rasos taškas, kuomet plienui korozija yra labiausiai galima) stiklo pluoštui yra mažiau pavojingi.
118. Reikalavimas ekonomaizerio tipui yra funkciją (vandens šildymą) įgyvendinantis techninis reikalavimas, susijęs su šilumos atgavimo (ekonomizavimo) proceso patikimumu ir efektyvumu agresyvioje eksploatacinėje aplinkoje. Įvertinusi šios nutarties 100 punkte nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, teisėjų kolegija vertina, kad reikalavimas naudoti konkrečią medžiagą yra pagrįstas išsamiomis objektyviomis techninėmis priežastimis, susijusiomis su Pirkimo objektu, kita vertus, Pirkimo sąlygose tiekėjams paliekama galimybė pasiūlyti alternatyvią medžiagą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti reikalavimo ekonomaizerio medžiagai kaip neteisėto.
119. Nagrinėjamoje byloje neaktualus lygiavertiškumo klausimas (išskyrus dėl šeštame Techninės specifikacijos 42 eilutės punkte nurodyto reikalavimo degimo zonoje naudoti nerūdijantį plieną ir reikalavimo stiklo pluošto ekonomaizeriui). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirkimo objekto (prekių, paslaugų, darbų) lygiavertiškumas apibrėžiant techninę specifikaciją yra reikšmingas tik tuomet, jei perkančiajai organizacijai teisėtai nepavyksta techninių parametrų apibūdinti pagal norimo rezultato, funkcinio reikalavimo, bendrosios techninės specifikacijos nuostatas ar tam tikrą standartą, todėl jai kyla poreikis atitinkamą pirkimo objektą apibrėžti konkrečiomis nuorodomis (pavyzdžiui, dėl konkretaus modelio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022, 51 punktas). Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, ieškovės ginčijami reikalavimai neturi sąsajų su tam tikru subjektu ar jo tiekiama preke (teikiama paslauga).
120. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartus Techninės specifikacijos reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai vertintini ne izoliuotai, o sistemiškai, kaip tarpusavyje susijusių ir vienas kitą papildančių sprendinių visuma, apibrėžianti ne pavienius katilo agregato elementus, bet vientisą katilo agregato technologinę grandinę, kurios pagrindą sudaro esminiai sprendiniai dėl penkių eigų katilo ir vandeniu aušinamos pakuros su vandeniu aušinamu ardynu. Techninių reikalavimų visuma siekiama užtikrinti stabilų ir automatizuotą degimo procesą, saugią ir patikimą eksploataciją, galimybę dirbti su įvairios kokybės biokuru bei ilgalaikį įrenginio veikimą agresyvioje biomasės deginimo aplinkoje. Kuro padavimo, degimo zonos, pelenų šalinimo, pakuros aušinimo ir dūmų šilumos atgavimo sprendiniai yra techniškai tarpusavyje priklausomi – kiekvienas jų daro tiesioginę įtaką kitų elementų veikimui, todėl jų atskyrimas ar alternatyvus derinimas nesuderinus visos sistemos galėtų nulemti degimo nestabilumą, didesnius eksploatacinius kaštus ar saugos rizikas.
121. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aptartų Techninės specifikacijos sąlygų pagrindimo, nurodo, kad nors atsakovė nepateikė atskirų matematinių ar skaitinių modeliavimų, tai savaime nereiškia Techninės specifikacijos nepagrįstumo. Atsakovė pateikė išsamius, nuoseklius ir tarpusavyje suderintus paaiškinimus, grindžiamus savo, kaip šilumos ūkio ir katilinių eksploatacijos specialistės, praktine patirtimi, taip pat fiziniais ir termodinaminiais dėsniais. Buvo paaiškinta, kaip penkių eigų schema leidžia tolygiau paskirstyti šilumos srautus, sumažinti dūmų temperatūrą, sudaryti sąlygas efektyviam ekonomaizerių ir šilumokaičių darbui; kaip vandeniu aušinama pakura ir ardynas riboja degimo zonos temperatūrą, užkerta kelią pelenų lydymuisi ir šlakavimui, ypač naudojant skirtingos sudėties biokurą; kaip automatinis eigų atjungimas ir ardyno sekcijų judinimas leidžia stabiliai reaguoti į staigius apkrovos pokyčius ir palaikyti saugų degimo procesą. Atsakovės argumentai pagrįsti realiomis eksploatacinėmis aplinkybėmis, būdingomis centralizuoto šilumos tiekimo sistemai: dažnais apkrovų svyravimais, darbu mažais režimais, skirtingos kokybės biokuro naudojimu, būtinybe užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą ir riboti priežiūros bei remonto kaštus. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės pateikti paaiškinimai yra logiški, nuoseklūs ir suprantami. Pažymima ir tai, kad ieškovė nepateikė detalių paaiškinimų ar skaičiavimų, paneigiančių atsakovės paaiškinimus.
122. Kaip minėta, atsakovė siekia įsigyti katilą agregatą, surenkamą iš atskirų dalių. Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad rinkoje yra tiekėjų, gaminančių ir galinčių pasiūlyti esminius sprendinius dėl penkių eigų katilo ir vandeniu aušinamos pakuros su vandeniu aušinamu ardynu (žr. šios nutarties 56, 74 punktus). Kiti reikalavimai sudaro logiškai išvestinę, funkciškai būtiną sistemą, leidžiančią šią kryptį realizuoti praktikoje, ir gali būti tiekėjo pritaikomi.
123. Pasisakydama dėl ieškovės argumentų, susijusių su kitų perkančiųjų organizacijų, siekiančių įsigyti katilus agregatus, techninės specifikacijos sąlygų nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, jog perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑241‑690/2017). Skirtingos perkančiosios organizacijos, net jei ir perka panašų objektą, turi skirtingus poreikius, atsižvelgdamos į skirtingas eksploatacines sąlygas, nustato skirtingus pirkimų tikslus.
124. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų UAB ,,Litesko“ filialo ,,Biržų šiluma“ vykdyto viešojo pirkimo dėl Biržų Kaštonų katilinės rekonstrukcijos, įrengiant biokurą kūrenantį katilą su priklausiniais, ir UAB ,,Molėtų šilumos tinklai“ vykdyto viešojo pirkimo dėl Molėtų katilinės rekonstrukcijos ir naujo katilo sumontavimo techninės specifikacijų sąlygų matyti, kad jos nėra tokio detalumo kaip ginčo Pirkimo sąlygose. Tačiau atkreipiamas dėmesys į skirtingus perkančiųjų organizacijų tikslus – patikimas ir ekonomiškas šilumos tiekimas Biržų miestui, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (Biržų katilinės atveju), ir esamo susidėvėjusio vandens šildymo biokuro katilo su jam priklausančiais įrenginiais demontavimas ir naujo katilo su jam priklausančiais įrenginiais sumontavimas (Molėtų katilinės atveju). Taigi, šiuose pirkimuose perkančiosios organizacijos nekėlė ginčo Pirkimu siekiamų tikslų – sumažinti gaminamos šilumos kainos priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų kainų, užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams ir sumažinti šilumos vartotojams tiekiamos šilumos energijos gamybos sąnaudas, šiltnamių dujų išmetimus ir iškastinio kuro naudojimą šilumos energijos gamyboje, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, mažinti aplinkos taršą, racionaliai naudoti ir tausoti gamtos išteklius, mažinti elektros energijos suvartojimą, užtikrinti pilnai automatizuotą darbą.
125. Ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė UAB ,,Kalvis“ ir UAB ,,Šilalės šilumos tinklai“ 2024 m. rugpjūčio 7 d. rangos sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, dėl katilinės Kvėdarnos sen. rekonstravimo ir įrengimo bei UAB ,,Kalvis“ ir UAB ,,Komunalinių paslaugų centras“ 2025 m. balandžio 18 d. rangos sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, dėl katilinės Babtuose rekonstravimo ir įrengimo kartu su techninės specifikacijos sąlygomis. Iš jų matyti, kad perkančiosios organizacijos nustatė panašaus detalumo lygio techninės specifikacijos parametrus. Pavyzdžiui, dėl katilo agregato Kvėdarnos sen. katilinėje nustatyti reikalavimai katilo tipui (keturių eigų, dūmavamzdžių padėtis horizontali), katilo šilumokaičiui (būgninio tipo, sujungtas su kūryklos sienomis; besiūliai dūmavamzdžiai įvirinti į rėtines, kurias aptarnaujant galima apžiūrėti per duris ar liukus neardant katilo), pakuros tipui (judančio ardyno tipo), pakuros aušinimui (sienelės aušinamos oru), katilo kūryklos sienų ir angos medžiagos (austenitinės klasės nerūdijančio plieno, turinčio ne mažiau 2 proc. molibdeno) ir kita. Dėl katilo agregato Babtų katilinėje nustatyti reikalavimai katilo tipui (trijų eigų, dūmavamzdžių padėtis horizontali), išeinančiai dūmų temperatūrai (ne daugiau 185°C), pakuros ardelių medžiagai (iš špyžiaus, legiruoti chromu), kūryklos aušinimo būdui (termofikaciniu vandeniu), katilo kūryklos sienų ir angos medžiagos (austenitinės klasės nerūdijančio plieno, turinčio ne mažiau 2 proc. molibdeno), kuro padavimo įrenginių tipui (hidrauliniai) ir kita. Šie viešųjų pirkimų techninės specifikacijos pavyzdžiai patvirtina, kad atsakovės nustatytos techninės specifikacijos sąlygos nėra išskirtinės detalumo ir (ar) išsamumo aspektu.
126. Dėl aptartų Techninės specifikacijos sąlygų visumos (ne)pritaikymo vienam tiekėjui, visų pirma, pažymima, kad nors ieškovės bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog rinkoje yra tik vienas gamintojas, kuris gali pasiūlyti visas Techninės specifikacijos sąlygas atitinkantį Pirkimo objektą – ,,Justsen Energiteknik A/S“, ieškovė nepateikė duomenų apie šio gamintojo siūlomus katilus agregatus ir jų technines savybes.
127. Antra, atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė su Techninės specifikacijos sąlygomis kreipėsi į katilų agregatų gamintojus (tiekėjus) UAB ,,Kalvis“, ,,Linka Energy A/S“ ir ,,Ren Ventures Sp. z o.o.“, pateikdama užklausą, ar šie galėtų pagaminti Techninės specifikacijos sąlygas atitinkantį katilą agregatą. UAB ,,Kalvis“ 2025 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad tokius aukštų parametrų katilus gamina Švedijos rinkai ir galėtų pagaminti katilą agregatą pagal Techninės specifikacijos sąlygas; ,,Linka Energy A/S“ 2025 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu laišku taip pat patvirtino, kad gali pristatyti katilą agregatą, atitinkantį Techninės specifikacijos reikalavimus. ,,Ren Ventures Sp. z o.o.“ 2025 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad gali suprojektuoti ir pristatyti katilą agregatą per pakankamą laiką ir neviršijant biudžeto, nurodė preliminarius sprendimus sistemą pagrįsti katilais iš patikimų tiekėjų ,,KSM Bioenergy A/S“ arba ,,Kohlbach Energieanlagen GmbH“. Elektroniniame laiške pažymėta, kad užklausoje nurodyti reikalavimai aukštos kokybės ir labai efektyviai veikiančiai katilų sistemai.
128. Atsakovė remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos, norėdamos būti tikros, kad jų parengta techninė specifikacija sudaro prielaidas realiai tiekėjų konkurencijai (tai paskatina ir tiekėjų susidomėjimą pirkimu), turėtų įsitikinti, jog įsigyjamam pirkimo objektui nustatytų reikalavimų visumą atitinka bent trijų skirtingų gamintojų (tiekėjų) siūlomos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.
129. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad įsitikinimui, ar techninė specifikacija neriboja konkurencijos, turi būti parengta medžiaga, kuri savo tikslumu ir turiniu atitiktų reikalavimus, keliamus pirkime teikiamam pasiūlymui. Pažymima, kad šiuo atveju katilas agregatas surenkamas iš atskirų dalių ir pritaikomas pagal konkretaus užsakymo reikalavimus, taigi, gamintojų patvirtinimai, kurie buvo išreikšti įvertinus Techninės specifikacijos reikalavimus, yra pakankami įrodymai, patvirtinantys gamintojų galimybes pasiūlyti visus Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus atitinkantį katilą agregatą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisiškai nereikšmingi argumentai dėl gamintojų, į kuriuos kreipėsi atsakovė, (ne)dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Atsakovė pagrindė, kad sąlygų visuma objektyviai sudaro galimybę pateikti pasiūlymus pakankamam tiekėjų ratui, o aplinkybės, ar konkretūs gamintojai pasirinko dalyvauti pirkime ar ne, nekeičia išvados dėl tokio pagrindimo.
130. Aplinkybė, kad konkretūs gamintojų atsakymai gauti po ieškinio pateikimo teismui, nereiškia, jog sąlygos buvo pritaikytos vienam tiekėjui ir neteisėtos. Atsakovė nurodė, kad prieš paskelbdama Pirkimą atliko rinkos tyrimą, važiavo į kitas katilines, nustatė poreikius dėl konkrečių katilo agregato savybių. VPĮ (PĮ) ar kituose teisės aktuose nėra apibrėžta, kaip konkrečiai rinkos tyrimas turi būti atliekamas, kokią tikslią informaciją perkančioji organizacija jį atlikdama turi išsiaiškinti, į kokius ir kiek kompetentingų subjektų privalo kreiptis, taip pat nenustatyta pareiga išviešinti informaciją apie rinkos tyrimo eigą ir rezultatus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-62-934/2024 24 punktas). Atsakovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, pateikė informaciją apie gamintojus, galinčius pasiūlyti penkių eigų katilą, vandeniu aušinama pakurą su vandeniu aušinamu ardynu, taip pat informaciją, jog ne mažiau kaip trys tiekėjai gali pagaminti Techninės specifikacijos sąlygų visumą atitinkantį katilą agregatą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų argumentų ir nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad atsakovės pateikti įrodymai yra pakankami pripažinti, jog Techninės specifikacijos reikalavimų visuma nepažeidžia tiekėjų konkurencijos.
131. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai yra proporcingi siekiamam įsigyti Pirkimo objektui, grindžiami objektyviais funkciniais, eksploataciniais ir aplinkosauginiais kriterijais, neidentifikuoja konkretaus gamintojo ar technologijos ir neviršija to, kas būtina numatytam tikslui pasiekti – įsigyti efektyviai, saugiai ir patikimai veikiantį katilo agregatą konkrečiomis eksploatavimo sąlygomis, kartu sudarant realias galimybes tiekėjų konkurencijai. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti ginčijamas Techninės specifikacijos sąlygas neteisėtomis, tinkamai aiškino ir taikė aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai įvertino kiekvienos sąlygos atskirai ir jų visumos proporcingumą ir funkcinį ryšį bei padarė pagrįstą išvadą, jog sąlygos nėra pritaikytos vienam tiekėjui ir užtikrina sąžiningą tiekėjų konkurenciją bei nėra diskriminuojančios.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
132. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo pagrindu byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
133. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tam tikrus pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus apeliacinės instancijos teismas gali ir turi ištaisyti, negrąžindamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo galimybės pašalinti proceso teisės normos pažeidimus priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2006).
134. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės procesiniais dokumentais, kurių registracijos Nr. DOK-18870, DOK-20200, DOK-21559, pateiktą informaciją nevieša bylos medžiaga, pateikė detalius tai pagrindžiančius argumentus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas procesiniais dokumentais, kurių registracijos Nr. DOK-18870, DOK-20200, DOK-21559, pateiktą informaciją nevieša bylos medžiaga, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša (CPK 9 ir 10 straipsniai) ir pakankamai neužtikrino ieškovės teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Lietuvos apeliacinis teismas, 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi pripažinęs paminėtus dokumentus vieša bylos medžiaga, išsiuntė juos susipažinti ieškovei, pasiūlė ieškovei pateikti poziciją dėl šių dokumentų, o atsakovei – atsikirtimus į ieškovės poziciją. Ieškovės ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai priimti į bylą, dėl jų argumentų pasisakyta šioje nutartyje.
135. Pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimas, nepagrįstai pripažinus atsakovės pateiktus dokumentus dėl rinkoje veikiančių gamintojų, galinčių pasiūlyti katilus ir katilus agregatus, atitinkančius Techninės specifikacijos sąlygas, nevieša bylos medžiaga, ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Šis proceso teisės normų pažeidimas nelėmė neteisingo bylos išsprendimo, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų ir pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
136. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
137. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 3 872 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
138. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
139. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai viršija Rekomendacijose nurodytą dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, suteikta ir apmokėta 2025 m. IV ketvirtį, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį už suteiktą paslaugą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2025 m. II ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 387 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 103,10 Eur. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinamas iš dalies – iš ieškovės atsakovei priteisiama 3 103,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NEST Baltija“, juridinio asmens kodas 301560706, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Birštono šiluma“, juridinio asmens kodas 152840633, 3 103,10 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą tris eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė