Civilinė byla Nr. e2-1676-273/2020

Proceso Nr. 2-56-3-00364-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:  2.6.2.1.; 2.6.11.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.6.2. 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S UŽ A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. V. įmonės „Santera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lausta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė S. V. įmonė „Santera“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lausta“ 45 591,85 Eur dydžio skolą, 2 101,53 Eur dydžio delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad sutinka, jog atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kitais CPK nustatytais pagrindais, būtų priimtas sprendimas už akių.

Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. kovo 23 d. šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 11-03- 23/1, pagal kurią ieškovė perdavė prekes atsakovės nuosavybėn bei pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas - faktūras. Per Pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą prekių apmokėjimo terminą - 45 kalendorines dienas atsakovė sąskaitų neapmokėjo. Atsakovė  už prekes nesumokėjo iš viso 45 591,85 Eur, skolą pripažįsta. Atsakovė turi mokėti sutartyje nustatytus už kiekvieną uždelstą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos. Pagal pridedamą delspinigių skaičiuotę delspinigių suma sudaro 2 101,53 Eur. Atsakovė privalo mokėti 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos  mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Įstatymas).

Atsakovė UAB „Lausta“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį dalyje dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, kad atsakovė neneigia skolos fakto ieškovei ir dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos ėmėsi derinti susidariusios skolos grąžinimo grafikus bei  taikos sutarties sudarymą. Atsakovė nesutinka su delspinigių ir procesinių palūkanų dydžiais. Jos nuomone, tokio dydžio delspinigiai yra baudinio tipo netesybos, kurios sudaro net 18,25 proc. metinių delspinigių dydžio. Sutartyje numatyta netesybų norma yra standartinė ieškovės sudaromose sutartyse sąlyga - atsakovei nebuvo suteikta reali galimybė iki pasirašant sutartis su nurodytomis sutarties sąlygomis tinkamai susipažinti, jų individualiai su ieškove aptarti bei susitarti dėl mažesnės delspinigių normos. Todėl atsakovės nuomone, sutarties nuostatos dėl delspinigių atsakovei nėra privalomos. Delspinigiai turi būti paskaičiuoti už sutrumpintą 6 mėnesių laikotarpį.

Dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus nurodė, kad šalių nustatytos netesybos nėra baudinės, o kompensacinės.  Netesybos yra ieškovės patiriami minimalūs nuostoliai. Mažinti netesybų pagrindo nėra, nes atsakovė nėra įvykdžiusi bent dalies prievolės, netesybos nėra neprotingos. Nurodė, kad atsakovės pareiga mokėti procesines palūkanas kyla iš įstatymo. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (Įstatymo 2 str. 5 d.). Šiuo metu nurodytos palūkanos lygios nuliui, todėl jas padidinus 8 procentiniais punktais, prašomas priteisti palūkanų dydis yra 8 procentai.

Triplike atsakovė palaikė atsiliepimo į ieškinį reikalavimus. Papildomai nurodė, kad ieškovės standartinėse sutartyse nustatytas delspinigių dydis teismų praktikoje pripažįstamas baudinio tipo netesybomis. Netesybos turi būti  mažinamos iki įstatyminio netesybų dydžio.

2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. spalio 5 d. 13.30 val. 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties kopija bei šaukimas į teismo posėdį atsakovei įteiktas pasirašytinai 2020 m. rugpjūčio 28 d.

2020 m. spalio 5 d. teisme gautas ieškovės prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje ieškovės atstovei nedalyvaujant. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsakovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra žinomos. Atsakovės atstovui  be pateisinamų priežasčių neatvykus į teismo posėdį ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 285 str. 1 d.).

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. kovo 23 d. šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 11-03-23/1 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (pardavėjas) perdavė prekes atsakovės (pirkėjo)  nuosavybėn bei pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas - faktūras. Pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytas prekių apmokėjimo terminas - 45 kalendorinės dienos nuo prekių priėmimo (Sutarties 2.2.2. p.). Šalys sutarė, kad už kiekvieną uždelstą dieną pirkėjas moka 0,05 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (Sutarties 3.2.1. p.). Atsakovė savo įsipareigojimo atsiskaityti už ieškovės parduotas prekes nevykdė ir liko skolinga ieškovei 45 591,85 Eur. Ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo ir pagrindą įrodo Sutartis, 2020 m. birželio 26 d. delspinigių skaičiuotė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.344 straipsnio 1 dalį, pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 str.  1 d., CK 6.205 str.). Atsakovė skolą ieškovei pripažįsta. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 45 591,85 Eur skola (CK 6.38, 6.200, 6.205 str. ir CK 6.344 str. 1 ir 3 d.).

Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 2 101,53 Eur dydžio delspinigius. Delspinigiai yra apskaičiuoti 2020 m. birželio 26 d. delspinigių skaičiuotėje (lentelėje). Atsakovės vertinimu delspinigiai yra aiškiai per dideli, atsakovė prašo mažinti delspinigių normą, jos nuomone, delspinigiai turi būti skaičiuojami už trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Iš pridėtos delspinigių skaičiuotės matyti, kad delspinigiai pagal atskiras neapmokėtas sąskaitas nėra skaičiuojami už ilgesnį nei 180 dienų (6 mėn.) laikotarpį. Šalių sudarytos Sutarties 3.2.1. punkte šalys susitarė, kad už kiekvieną uždelstą dieną pirkėjas moka 0,05 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai – jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Atsakovė, prašydama mažinti netesybas, vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimas ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintas protingu kiekvienos bylos atveju, todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vadovautis kitoje byloje nurodytu protingu delspinigių dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916/2017). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d.) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Minėta, kad šalys sutartimi susitarė dėl 0,05 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Taigi, netesybos nustatytos šalių valia, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl teismas šiuo atveju neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Kitą vertus, nėra pagrindo išvadai, kad šalių sutartimi nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis. Teisės aktai nenurodo, koks netesybų dydis yra aiškiai per didelis, neprotingai didelis ar lupikiškas, todėl šis klausimas priklauso teismų praktikos sričiai. Be to, netesybų dydžio mažinimo galimybė yra saistoma kiekvienos konkrečios bylos individualių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai netesybos siekia 0,1?0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2013 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2013).

Minėta, kad atsakovė yra ūkio subjektas, užsiimantis ūkine veikla, iš to gaunanti pajamas, atsakovė nėra silpnesnioji sandorio šalis. Sprendžiama, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti Sutartyje nustatytą 0,05 procentų dydžio delspinigių tarifą. Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 101,53 Eur delspinigių.

Ieškovė prašė priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai yra praktikoje taip vadinamos procesinės palūkanos, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją – jos skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Tačiau tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (dabartinis pavadinimas „Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas“, toliau – Įstatymas) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas, jų dydį apskaičiuojant pagal Įstatymo nuostatas. Atsakovė su tuo nesutinka, pažymėdama, kad netesybos turi būti įskaičiuotos į palūkanas, nesutinka su procesinių palūkanų dydžiu. Nagrinėjamu atveju delspinigiai ir procesinės palūkanos negali būti įskaičiuotos, kadangi yra skaičiuojami už skirtingus laikotarpius: delspinigiai yra skaičiuojami iki kreipimosi į teismą, t. y. iki 2020 m. birželio 26 d., o procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio nuostatos suteikia ieškovei teisę prašyti įstatymuose numatyto dydžio palūkanų. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant Įstatymo  2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Skolos susiformavimo laikotarpiui galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procento, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (47 693,38 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., Įstatymo 2 str. 5 d.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra patenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 940 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei S. V. įmonei „Santera“ (juridinio asmens kodas 133347319) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lausta“  (juridinio asmens kodas 233414480) 45 591,85 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro 85 centų) skolą, 2 101,53 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto vieno euro 53 centų) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (47 693,38 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 38 centų)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 940,00 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt eurų) žyminį mokestį.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę pateikti CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja              Izolda Nėnienė