Pirmosios instancijos teismo                                         Civilinė byla Nr. 2S-858-278/2013

Teisėja Jurgita Čiginskaitė                                            Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00902-2013-7

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                     122.3; 122.4; 125.11.1; 125.11.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                                     N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1879-921/2013 pagal kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkui N. R. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, baudos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

n u s t a t ė:

kreditorė UAB „Kapitalo valda“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė teismą priteisti iš N. R. 514,09 Lt skolą, 2 217,78 Lt delspinigių, 51,41 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 21 Lt žyminio mokesčio.

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi iš dalies patenkino kreditorės pareiškimą ir išdavė teismo įsakymą dėl 514,09 Lt skolos, 51,41 Lt baudos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 14 Lt žyminio mokesčio. Likusioje dalyje pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra per didelė, lyginant su skolos suma ir darė išvadą, kad pareiškimas dalyje dėl delspinigių priteisimo neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra aiškiai nepagrįstas. Išaiškino, kad 7 Lt žyminio mokesčio dalį kreditorė gali susigrąžinti pateikus prašymą.

Atskiruoju skundu UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditorės pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš N. R. ir išduoti teismo įsakymą visa apimtimi. Teigia, kad, atmesdamas pareiškimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, teismas pažeidė supaprastintam procesui taikytinas procesinės teisės normas ir viršijo kompetencijos ribas šioje bylos stadijoje. Nurodo, kad teismas nenustatė, jog delspinigiai buvo apskaičiuoti neteisingai, o išvada esant delspinigiams neprotingai dideliems, nesuteikia teisės atsisakyti priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teigia, jog manant, kad  delspinigiai yra pernelyg dideli, prieštravimus gali pareikšti skolininkas. Mano, jog teismas neturi pagrindo tikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o padaryta išvada, nesant duomenų apie kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad klausimas dėl netesybų mažinimo gali būti sprendžiamas tik teismui įvertinus konkrečias bylos aplinkybes.

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso  137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Iš UAB „Kapitalo valda“ pareiškimo matyti, jog kreditorė prašė teismo priteisti iš skolininko N. R. 514,09 Lt skolą, 2 217,78 Lt delspinigius, 51,41 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 1-2). Pareiškime kreditorė nurodė, kad savo reikalavimus grindžia 2007-05-25 išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 705616723 (toliau - Sutartis), sudaryta tarp skolininko N. R. ir UAB Ūkio banko lizingo, pagal kurią įmokos, už perduotą naudotis telefoną Nokia 6085, nesumokėtos, o delspinigiai, pažeidus nustatytą mokėjimo grafiką, apskaičiuojami pagal sutarties 11.1 punktą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog kreditorės prašomi priteisti 2 217,78 Lt delspinigiai yra aiškiai per dideli. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 str., 6.258 str.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, kuriomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta 73 procentams metinių palūkanų, todėl tokio dydžio jie gali būti priteisiami tik įvertinus teismui pateiktus pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 str.). Nors kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą, nes teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai svarbu ir tuo atveju kai ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą būti aktyvus ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį ir nepriteisti aiškiai per didelių delspinigių. Spręstina, kad reikalaujamų delspinigių priteisimas galimas tik įvertinus tai pagrindžiančius įrodymus.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai sprendė, jog klausimas dėl netesybų mažinimo gali būti sprendžiamas tik teismui įvertinus konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kreditorės apskaičiuoti delspinigiai – 2 217,78 Lt už skolininko laiku nesumokėtą skolą įsigijus telefoną daugiau nei keturis kartus viršija nesumokėtos skolos dydį. Atsižvelgiant į skolos ir apskaičiuotų delspinigių santykį, kreditorės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo gali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme. Esant minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog kreditorės reikalaujamų priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti  pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                              Birutė Valiulienė