Byla Nr. T-23-548/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33907-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.1.10.1  

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 15  d.

Kaišiadorys

          Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. D. patvirtinimo klausimą.

          Teismas

n u s t a t ė :

          Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)                            82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Stebimas nuoseklus rizikos valdymas bei stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, stebimas nuoseklus rizikos valdymas, todėl Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

          R. D. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK                                  64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 metai laisvės atėmimo ir 132 MGL dydžio bauda.  

          Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 1 d.

          Anksčiau teistas.

          Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė teismui pateiktu atsiliepimu prašo netvirtinti Komisijos priimto nutarimo ir netaikyti R. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

          Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

          BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

          Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog lygtinio paleidimo taikymui, šiuo metu neegzistuoja formaliojo ir materialiojo pagrindų visuma, nes įvertinus visus bylos duomenis, nustatyta tik tai, kad nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmę, kurią atlikus yra galimas lygtinio paleidimo svarstymas, tačiau materialusis pagrindas nenustatytas. Tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

          Iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad R. D. motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, užsiėmė darbine veikla, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios.

          Nors Komisijos nutarime pažymėta, jog nuteistojo R. D. atžvilgiu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau bylos duomenys atskleidžia, kad Socialinio tyrimo išvadoje tokie duomenys nėra fiksuoti. Minėtos išvados duomenys atskleidžia tai, jog nuteistojo atžvilgiu viso buvo atlikti net 7 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai ir visų jų metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinį. Įvertinus šia aplinkybę teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, darytina išvada, kad vis tik nuteistasis nededa maksimalių pastangų siekiant minėtą riziką valdyti ir tokiu būdu ją mažinti. Tokią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja net 11 dinaminių kriminogeninių veiksnių. Minėti veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį) atskleidžia tai, jog nuteistojo probleminės sritys nėra valdomos esmingai, yra aktualios ir privalo būti koreguojamos iš esmės. Juo labiau, kad paskutinį kartą nuteistasis buvo baustas 2024 m. vasario 28 d. dėl alkoholio vartojimo, o šis veiksnys, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nėra nei valdomas, nei eliminuojamas. Visos šios aplinkybės patvirtina tai, jog nuteistojo elgesyje minėti kriminogeniniai veiksniai išlieka aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, todėl privalo būti esmingai koreguojami nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo, juo labiau kai nuteistojo elgesyje nėra nustatyto nei vieno riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio. Tai gi, įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, jog teigiama nuteistojo elgesio dinamika vis tik stebima dar trumpą laiką, o probleminės sritys turi būti koreguojamos iš esmės. Tik maksimaliai teigiama, ilgalaikė ir disciplinuota nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija leistų teismui spręsti apie lygtinio paleidimo instituto taikymą.

          Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu,                                R. D. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

          Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam R. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies                           2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

          atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

          Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėjas                                                                    Ričardas Juodis