Baudžiamoji byla Nr. 1-114-573/2017

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00467-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.13; 2.1.10.1; 2.3.6.4.4.1, 2.3.6.4.4.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys,

sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei,

dalyvaujant prokurorams Vingaudui Rinkevičiui, Tomui Dorelaičiui,

kaltinamajam A. R., kaltinamajai E. E.,

jų gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

specialistei Linai Kazakevičienei,

vertėjai Violetai Dobrovolskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) , teistas 2012-02-28 Trakų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 straipsnio 2 dalį - 20 MGL bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 straipsnio 1 dalyje, ir

E. E., gimusi (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos pilietė, (duomenys neskelbtini) , neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

A. R. ir E. E. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai praturtėjo, o būtent nuo 2009-10-10, būdami įregistravęs santuoką ir pagal Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (patvirtintas LR Aukščiausios tarybos 1992-11-06 įstatymu, galiojusio nuo 1970-01-01 iki 2001-06-30) 21 straipsnio nuostatą turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, taip pat pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (patvirtintas 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864, toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, jie po įstatymo Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11) įsigaliojimo, abu nuosavybės teise turėjo ir tebeturi 231 841,11 Eur, t. y. didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis:

- 1/5 garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , įsigytą 2011-01-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 276 už 7 819,74 Eur (27 000 Lt);

- žemės sklypą su priklausiniu pastatu - gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini) , įsigytą 2011-02-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 933 už 115 848,01 Eur (400 000 Lt);

- iki 2012-08-09 turėjo automobilį BMW X5, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą 2011-07-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 7 240,50 Eur (25 000 Lt);

- iki 2014-10-05 priekabą Tauras 700V-01, (duomenys neskelbtini) , įsigytą 2012-06-21 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 289,62 Eur (1 000 Lt);

- iki 2014-10-04 motociklą (duomenys neskelbtini) , įsigytą 2012-07-09 priėmimo- perdavimo aktu Nr. 12/07/09-1 už 2 896,20 Eur (10 000 Lt);

- automobilį BMW X6 (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą 2012-03-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 20 000,00 Eur (69 056 Lt);

- automobilį Mercedes Benz GL (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą 2012-01-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurio įsigijimo ir remonto išlaidos yra 48 785,04 Eur (168 445 Lt);

- 100 000 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų įsigytų 2012-12-27 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12/12 už 28 962,00 Eur (100 000 Lt), t. y. kaltinami nusikaltimo, numatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino, iš jo parodymų matyti, kad jis į Rusiją važinėjo nuo 18 metų. 2007 m. paprašė gerai pažįstamo A. M. paskolinti 300 000 eurų, ruošėsi investuoti į nekilnojamą turtą ir automobilius. Gautus pinigus padėjo į banką, į banko pinigų saugyklą, 300 000 eurų po 500 eurų kupiūromis ir, saugumo sumetimais, veždamas su savimi iki 10000 eurų per vieną kartą vienam asmeniui, juos per Baltarusiją ir Latviją atsivežė į Lietuvą, kad nereikėtų deklaruoti. Pinigus padėjo pervežti ir žmona bei kiti su juo vykę asmenys. Po poros metų iš D. K. pasiskolino 285 000 eurų, kupiūromis po 500 eurų, reikėjo namą nupirkti. Pinigai buvo perduoti sutarties pasirašymo metu. Juos padėjo į tą patį banką, tokiu pat būdu juos parsivežė į Lietuvą. Pinigai investuoti į nekilnojamą turtą, „Continental“ akcijas, kažkiek išleista asmeninėms reikmėms. E. E. prie turto įgijimo neprisidėjo, jis su moterimis tokių dalykų neaptarinėja. Visas turtas buvo įgytas iš skolintų pinigų. Su pirmąja žmona tuo metu gyveno formaliai, santuoką nutraukė apie 2008-2009 metus. Santuokos nutraukimo dokumentuose paskolos nenurodytos, nes su žmona tada negyveno.

Kaltinamoji E. E. kalta neprisipažino, parodymus duoti atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos taip pat neprisipažino, iš jos parodymų matyti, kad ji 2009-10-10 sudarė santuoką su A. R., augina dukrą K. R., gim. (duomenys neskelbtini) , kuri registruota Lietuvoje, nuo 2013-07-05 dirba UAB „C. T.“ (kodas 302441740), kurios savininkas yra sutuoktinis A. R.. Apie pajamų šaltinius bei tai pagrindžiančius dokumentus, iš kurių šeima įsigijo nekilnojamąjį turtą bei automobilius Lietuvoje, paaiškinti nieko konkrečiai negali, kadangi visais nekilnojamojo bei kilnojamojo turto klausimais bei lėšomis šio turto įsigijimui rūpinosi jos sutuoktinis A. R.. Gali paaiškinti tik tiek, jog iš sutuoktinio A. R. žino, jog jis pasiskolino iš jos pažįstamų Rusijos piliečių M. A. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir K. D. V. (gim. (duomenys neskelbtini) ), kurie gyvena Pskovo srityje, Didieji Lukai - 585 000 Eur. Su šiais asmenimis A. R. pasirašė paskolos sutartis. Jai yra žinoma, jog M. A. M. daugiau kaip 10 metų dirbo Sibire, todėl turėjo pakankamas santaupas. Be to, Rusijoje realiai ženklus piniginių lėšų prieaugis sutapo su krize, kuomet turėtos santaupos užsienio valiuta išaugo beveik 10 kartų. Rusijoje tuo laiku uždirbo visi, kurie laikė lėšas užsienio valiuta. Šie asmenys norėjo šiuos pinigus saugiai investuoti, nes Rusijoje bankuose indėliai nebuvo draudžiami, A. R. tuo metu neturėjo registruoto nekilnojamojo turto, todėl iš banko Lietuvos Respublikoje gauti paskolų negalėjo. Gali patvirtinti, kad ji ne vieną kartą važiuodama su A. R. yra vežusi iki 10 000 Eur. Jai yra žinoma, kad A. R. gavęs paskolas iš minėtų asmenų pinigus laikė pinigų saugykloje banke ??? ?? „??????? ???? ????“ ir saugumo tikslais gabendavo iki 10 000 Eur vienu metu, kad nebūtų reikalinga deklaruoti muitinėje ir kad apie šių pinigų gabenimą niekam nebūtų žinoma. Jos ir A. R. pasuose yra spaudai apie išvykimą iš Rusijos bei Baltarusijos. Gautus pagal paskolas pinigus A. R. naudojo investuodamas į nekilnojamą turtą, t. y. į butus ir namus, o taip pat ir į akcijas, tačiau ji apie tai konkrečiai paaiškinti nieko negali (t. 3, b. l. 39-41).

L. V. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. parodė, kad A. R. buvęs jos sutuoktinis, santuoką įregistravo 1994 m. liepos 15 d. A. R. dirbo bendrovėje Vilniuje, pavadinimo tiksliai nežino, daug verslo reikalais važinėdavo į Rusiją, turėjo savo verslą - kojinių fabriką. Pinigų pragyvenimui užteko, nepritekliaus nejuto. Ji taip pat vyko verslo reikalais į Rusiją. A. R. visada turėjo apyvartinių lėšų, pinigų ne banke. Bankų paslaugomis jis naudojosi minimaliai, galbūt bijojo rizikos. Vyras verslo reikalais nuo 2006 metų su ja nesidalino. Pskovo srityje, Didžiuosiuose Lukuose ji taip pat yra buvusi ne kartą. Pskovo srityje ji ir A. R. vyko pas asmenį, pravarde ,,ciganokas“, tačiau jo vardo, pavardės nežino. Paprasčiausiai jos buvęs sutuoktinis su pažįstamais bendraudavo vardų trumpiniais, oficialiai vienas į kitą vardais nesikreipdavo. Pskovo srityje, Didžiuosiuose Lukuose, A. R. turėjo nemažai pažįstamų. Maskvoje, kiek jai žinoma, A. R. turėjo kažkokį verslą su automobiliais, ar jų detalėmis. Rusijos piliečiai atvykdavo pas juos į svečius ir verslo, ir savo asmeniniais reikalais. Nuo 2006 metų A. R. ir toliau išlaikė šeimą ir vaikus. Automobilių skaičius pas A. R. keitėsi, vienus A. R. parduodavo, kitus pirkdavo. 2009 m. apie A. R. asmeninius kreditorinius įsipareigojimus ji nieko nežinojo, ir dabar nežino. Todėl ir nutraukiant santuoką, teismui ji nurodė, kad ji pati jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Su Rusija, jos piliečiais A. R. nuolat turėjo ryšių: tiek verslo, tiek asmeninių (t. 1, b. l. 61-63).

2013-11-06 liudytojas D. K., apklaustas Rusijos FMT Pskovo srities tarprajoninėje inspekcijoje Nr. 2, parodė, kad jis A. R. paskolino 12 825 000 rublių, kuriuos perdavė. Jis nežinojo ir nežino A. R. suteiktos paskolos tikslo, gali būti, kad verslui. Jis A. R. pažinojo nuo 2000 metų. Paskolinti pinigus jo paprašė pats A. R.. 2009-07-09 jis perdavė pinigus A. R. pagal žodinį susitarimą, o 2013-04-15 sutartį patvirtino notarė T. A.. Skolą A. R. planuoja grąžinti iki 2020 metų. Jis pinigus paskolino savo asmenines santaupas, nes dirbo nuo 1995 metų. 2001 metais buvo parduotas butas priklausęs jo nuosavybei. Pinigai buvo laikomi pas jį namuose asmeniniame seife (t. 1, b. l. 132-138).

2014-07-14 liudytojas D. K. parodė, kad nuo gimimo, t. y. nuo 1975 metų gyvena Rusijoje, Velikije Luki, Pskovo srityje. 2000 metais verslo reikalais susipažino su A. R.. Nuo 2000 metų, su A. R. jį ir jo draugą A. M. siejo įvairūs biznio reikalai: prekyba automobiliais ir jų detalėmis. Jo žiniomis, A. R. taip pat turėjo įmonę, kuri vertėsi automobilių pervežimu. Jį labai domino investicijos į Lietuvą ir kitas ES šalis. Kadangi jis su draugu A. M., nėra nei Lietuvos Respublikos, nei kitos ES šalies piliečiai ir neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, todėl buvo nuspręsta investuoti pinigines lėšas per A. R., skolinant pinigus. Patikslino, kad A. R. nusprendė pinigus skolinti bendram verslui. 2009 metais liepos 9 dieną jis A. R. rašytine sutartimi paskolino 12 825 000 rublių, t. y. 285 000 eurų. Pinigines lėšas skolino savo biure, tačiau tiksliai neprisimena. Rašytinę sutartį kompiuteriu surašė kažkas iš jo biuro darbuotojų, tačiau kas tiksliai neprisimena. Pinigines lėšas jis perdavė rašytinės sutarties surašymo dieną – 2009 m. liepos 9 d. Perduodant pinigus dalyvavo jo draugas A. M.. Pinigines lėšas skolino t. y. perdavė A. R. Rusijoje. Jam yra žinoma, kad šiuos pinigus Aidas iš karto neišsivežė į Lietuvą, o tai darė dalimis, kadangi jis jo prašė padėti atsidaryti pinigų saugyklą banke ir kiek jam žinoma, jis ją atsidarė. Dėl piniginių lėšų kilmės parodė, kad šias pinigines lėšas uždirbo dirbdamas verslo srityje, dalį pinigų jam davė tėvai. Realiai ženklus piniginių lėšų prieaugis sutapo su krize, kuomet turėtos santaupos užsienio valiuta išaugo beveik 10 kartų. Rusijoje tuo laiku uždirbo visi, kurie laikė lėšas užsienio valiuta. Dėl palūkanų parodė, kad nors jos nenumatytos sutartyje, tačiau A. R. mokėdavo ir moka jam palūkanas. Sutartyje pinigų grąžinimo terminai nebuvo akcentuoti, kadangi jo santykiai su A. R. draugiški, vienas kitu pasitiki, ir buvo įsitikinęs, kad paprašius pinigus grąžinti, A. R. jam juos grąžins. Pagal tuo laiku ir dabar galiojančius Rusijos įstatymus nėra privaloma deklaruoti pajamas ir turtą. Rusijos mokesčių inspekcijoje nėra kaupiami duomenys ir apie pasiskolintas ar skolintas pinigines lėšas. Mokesčių inspekcija jo verslą tikrino, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Paskolino šias pinigines lėšas niekuo nerizikuodamas, kadangi A. R. pažįsta ir žino apie visas jo daromas investicijas į nekilnojamą turtą t. y. į butus ir namus, o taip pat ir į akcijas. Jam yra žinoma, kad A. R. įsteigęs UAB „C. T.” ir yra žodinis susitarimas, kad ateityje dalis akcijų bus už skolą bus perrašyta jam ir jo draugui A. M.. Taip pat jam yra žinoma, jog pinigus A. R. skolino ir A. M., apie 300 000 eurų (t. 1, b. l. 56-57).

2013-10-24 liudytojas A. M., apklaustas Rusijos FMT Pskovo srities tarprajoninėje inspekcijoje Nr. 2, parodė, kad jis Lietuvos piliečiui A. R. paskolino 10 800 000 rublių. Su A. R. jis palaiko draugiškus santykius apie 10 metų. Jis nežinojo ir nežino A. R. suteiktos paskolos tikslo. Jo pats A. R. paprašė paskolinti pinigus. Jie kartu su A. R. surašė paskolos sutartį, kurią patvirtino notarė T. V.. Jis aiškinosi A. R. galimybėmis grąžinti skolą, jo žiniomis A. R. turi nuosavybėje kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą (namą ir butą), kurį jis gali parduoti ir grąžinti skolą. Pinigus, kuriuos skolino jis uždirbo nuo 1987 iki 1995 metų dirbdamas Šiaurėje dujų pramonėje. Pinigus laikė namuose grynais (t. 1, b. l. 121-127).

2014-07-14 liudytojas A. M. parodė, kad nuo 1970 metų gyvena Rusijoje, Velikije Luki, Pskovo srityje. 2000 metais, tiksliai laiko pasakyti negali, biznio klausimais susipažino su A. R.. Jis, D. V. K., ir A. R. verčiasi automobilių prekyba, ir šiame versle kartu yra nuo 2000 metų. Jis žino, kad A. R. turi įmonę, kuri prekiauja naudotais automobiliais. Su A. R. juos, t. y. jį, D. V. K., siejo kiti įvairūs biznio reikalai. Jį su D. V. K. labai domino investicijos į Lietuvą ir kitas ES šalis. Kadangi jie nėra nei Lietuvos Respublikos, nei kitos ES šalies piliečiai ir neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, todėl nusprendė investuoti pinigines lėšas per A. R., skolinant jam pinigus. Pinigus planavo investuoti į nekilnojamąjį turtą ir akcijas. 2009 metais birželio 26 dieną jis A. R. paskolino 300 000 eurų. Pinigus perdavė A. R. ofise, Rusijoje, surašė rašytinę sutartį. Vėliau A. M. M. parašo tikrumas buvo patvirtintas Notarų biure. Rusijos Federacijos įstatymai nereglamentuoja rašytinės paskolos sutarties formos, t. y. neprivaloma, kad sutartis būtų patvirtinta notarų biure. Dėl palūkanų parodė, kad nors jos nenumatytos sutartyje, tačiau A. R. mokėdavo ir moka jam palūkanas apie 5 procentus grynais pinigais. Perduodant A. R. 300 000 eurų, dalyvavo D. V. K.. Grąžinimo terminas paskolos sutartyje nebuvo numatytas, jo ir A. R. santykiai draugiški, jis juo pasitikėjo. Paskolintus pinigus uždirbo dirbdamas daugiau kaip 7 metus Rusijos Šiaurėje, Gazprom bendrovėje nuo 1990 metų iki 1997 metų. Bendrai uždirbo apie 5 mln. Rusijos rublių. Tai buvo dideli pinigai, o realiai ženklus piniginių lėšų prieaugis atsirado per krizę, kuomet turėtos santaupos užsienio valiuta išaugo beveik 10 kartų. Paskolino šias pinigines lėšas niekuo nerizikuodamas, kadangi A. R. pažįsta ir žino apie visas jo daromas investicijas t. y. daugiausiai į nekilnojamą turtą t. y. į butus ir namus, o taip pat ir į akcijas. Jam yra žinoma, kad A. R. įsteigęs UAB „C. T.” ir yra žodinis susitarimas, kad ateityje dalis akcijų bus už skolą perrašyta. Taip pat jam yra žinoma, jog pinigus A. R. skolino ir D. V. K.. Jis paskolino apie 300 000 eurų. Jis pats asmeniškai dalyvavo perduodant pinigus. D. V. K. pinigus A. R. taip pat skolino eurais (t. 1, b. l. 58-60).

Specialistė Lina Kazakevičienė parodė, kad dirba Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Gyventojų patikrinimų skyriuje. Ji atliko mokestinį patikrinimą. Kaltinamieji, atliekant mokestinį patikrinimą, pateikdami savo išlaidas, pateikė savo paskolų sutartis, virš 2 milijonų litais. Buvo atlikta 2008 -2012 metų pajamų išlaidų balanso analizė, įvertintos gautos pajamos ir patirtos išlaidas, apskaičiuotos mokestinės prievolės. Šiuo metu vyksta mokestiniai ginčai. V. M. administravimo įstatymo 10 str. bei administracine praktika, įvertino visas paskolų sutartis, suteikimo aplinkybes, kad paskolos beprocentinės, kad numatytas labai ilgas atidavimo terminas, kad neįkeistas turtas, kad jų įvežimas nedeklaruotas muitinėje, kad Rusijos Federacijos mokesčių administratorius nurodė, jog pagal gautas pajamas, D. V. K. ir A. M. M. tokio dydžio paskolų negalėjo suteikti, kad nėra duomenų, jog E. E. būtų kirtusi sieną. Šių aplinkybių visuma apsprendė, kad paskolos būdu kaltinamieji pajamų negavo. Todėl daro išvadą, kad jie gavo pajamas iš kitų mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Tiek 2007 metais, tiek 2009 metais, paskolos sutartyse yra nurodyta, kad pinigai atiduoti paskolos surašymo dieną. Ji suskaičiavo kiek kartų kaltinamieji kirto sieną ir nustatė, kad R. 2007 metais kirto 12 kartų, 2009 metais - 5 kartus. Galėjo būti įvežta 2007 metais apie 120 000, o 2009 metais apie 50 tūkstančių. Nesidomėjo, ar Lietuvos mokesčių administratorius užklausė pas rusų mokesčių administratorių dėl piliečių privalomumo deklaruoti. Jeigu pajamų šaltiniai pagal paskolą būtų 2007 metų, negalėtų pagal Mokesčių administravimo įstatymą apmokestinti, nes tai netikrinamas laikotarpis. Buvo tikrinama tik už 5 praėjusius metus. A. R. ir E. E. netinkamas mokėtojų pareigų vykdymas pasireiškė tuo, kadangi jie pateikė tokius pajamų šaltinius, kurių mokesčių administratoriaus įvertinimu, pajamų iš jų kaltinamieji negavo, nors jie ir patvirtino, kad suteikė paskolas.

2013-08-30 A. R. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AU18-84 nurodyta, kad buvo atliktas mokestinis tyrimas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31. Mokestinio tyrimo metu turimos informacijos duomenimis nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Mokėtojo pagrindines pajamas sudarė darbo užmokesčio pajamos (34470 Lt) bei automobilių pardavimo pajamos (92000 Lt). Mokėtojo bei sutuoktinių pagrindines išlaidas sudarė nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos (684000 Lt), sodo namo rekonstrukcijos išlaidos (73076 Lt), automobilių įsigijimas (211925 Lt), vartojimo išlaidos ir kt. Sutuoktinės V. R. 2008-01-01 - 2009-07-20 pajamas sudarė darbo užmokesčio pajamos (11 000 Lt), metalo laužo pardavimo pajamos (6 254 Lt), socialinės išmokos (1 947 Lt) ir kt. Sutuoktinės E. E. (nuo 2009-10-10) pajamas sudarė automobilio pardavimo pajamos (15 000 Lt), draudimo išmoka (5 000 Lt). Daugiau apie gautas sutuoktinės E. E. pajamas mokestinio tyrimo metu duomenų nenustatyta. Mokėtojas, siekdamas pateisinti patirtas išlaidas, pateikė dvi paskolos sutartis, pagal kurias A. R. iš Rusijos piliečių pagal 2007-06-26 paskolos sutartį gavo A. M. M. (gim. 1970-07-27) 10 800 000 rub. (300 000 Eur/ 1 035 840 Lt (1 Eur/3,45280 Lt) paskolą. Pagal 2009-07-09 paskolos sutartį, D. V. K. (gim. 1975-01-11), suteikė A. R. 12 825 000 rub. (285 000 Eur/ 984 048 Lt) paskolą. Abi paskolos beprocentinės, įkeitimo sąlygos nenumatytos, paskolos grąžinimo terminas - apie 50 metų. Pažymėtina, jog be šių paskolų Mokėtojas neturėjo šaltinių įsigyti nekilnojamąjį turtą, automobilius ir net padengti vartojamąsias išlaidas. Mokestinio tyrimo metu, turimos informacijos duomenimis, atlikus Mokėtojo bei sutuoktinių pajamų - išlaidų analizę nustatyta, kad Mokėtojo ir sutuoktinių išlaidos žymiai viršijo gautas pajamas, t. y. 2008 m. - 59 776 Lt, 2009 m. - 65 912 Lt, 2010 m. - 327 621 Lt, 2011 m. - 520 953 Lt, 2012 m. - 186 114 Lt. Pagal gyventojo pateiktą paaiškinimą, šios patirtos išlaidos buvo dengiamos iš gautų paskolų, tokiu būdu gyventojui pakako pajamų patirtoms išlaidoms padengti (t. 1, b. l. 7-17).

2014-04-01 E. E. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. FR0686-400 nurodyta, kad buvo atliktas mokestinis tyrimas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31. Mokestinio tyrimo metu, turimos informacijos duomenimis nustatyta, kad Mokėtoja 2011 m. gavo 3 755 Lt draudimo išmoką, 2012 m. - 15 000 Lt už automobilio pardavimą, daugiau apie gautas pajamas duomenų nėra. Pagal banko išrašus nustatyta, kad į banko sąskaitą E. E. įnešinėjo grynuosius pinigus, viso tiriamuoju laikotarpiu 110 359 Lt (2010 m. – 20 353 Lt, 2011 m. - 47 953 Lt, 2012 m. - 42 053 Lt). Mokėtoja nurodė, kad šias pinigines lėšas įnešinėjo iš skolintų lėšų bei santaupų. Dėl gautų paskolų nurodė, kad pinigines lėšas skolinosi sutuoktinis A. R.. Pastarasis nurodė, kad pasiskolino iš Rusijos piliečių 2 019 888 Lt (2007-06-29 - 1 035 840 Lt, 2009-07-09 - 984 048 Lt). Paskolų suteikimo aplinkybės bus kompleksiškai įvertintos atliekamų mokestinių patikrinimų metu. Šio tyrimo metu jos nebuvo vertinamos kaip pajamų šaltiniai faktiškai patirtoms išlaidoms pagrįsti. Pagrindines Mokėtojos išlaidas sudarė vartojimo išlaidos 54 356 Lt (108 715/2), nekilnojamojo turto 342 000 Lt (684 000/2 Lt) ir automobilių įsigijimas 41 501 Lt. Mokestinio tyrimo metu, turimos informacijos duomenimis, atlikus Mokėtojos bei sutuoktinio pajamų bei išlaidų analizę nustatyta, kad patirtos išlaidos žymiai viršijo gautas pajamas: 2009 m. - 65 912 Lt (vertinant sutuoktinio gautas pajamas bei patirtas išlaidas), 2010 m. - 327 621 Lt, 2011 m. - 520 953 Lt, 2012 m. - 186 114 Lt. Kaip Mokėtoja paaiškino, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimu bei piniginėmis lėšomis rūpinosi sutuoktinis A. R.. Atliekant sutuoktinio pajamų bei išlaidų analizę nustatyta, kad gyventojas patirtas išlaidas įsigyjant nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą grindė gautomis paskolomis iš Rusijos, t. y, faktiškai sutuoktiniai neturėjo kito pajamų šaltinių, išskyrus paskolas. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu E. E. bei jo sutuoktinio patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas (t. 1, b. l. 18-26).

2014-06-26 A. R. ir E. E. patikrinimo aktuose Nr. FR0680-488 ir Nr. FR0680-489 nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2008-01-01 - 2012-12-31) sutuoktinių A. R. bei V. R. 2008 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas - 48 238 Lt (48238/2), 2009 m. – 54 374 Lt (54374/2), 2010 m. – 307 268 Lt (307268/2), 2011 m. – 473 000 Lt (473000/2), 2012 m. – 296 005 Lt (296005/2), t. y. jie gavo kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nenustatytų ir nežinomų šaltinių (t. 1, b. l. 67-76, 77-88).

2007-06-26 paskolos sutartimi M. A. M. suteikė A. R. beprocentinę 10 800 000 rublių ( pagal 2007-07-26 kursą suma lygi 300 000 Eur), grąžinimo terminas 2057-06-26 (1 t., b. l. 149).

2009-07-09 paskolos sutartimi K. D. V. suteikė A. R. beprocentinę 12 825 000 rublių (pagal 2009-07-09 kursą suma lygi 285 000 Eur), grąžinimo terminas 2059-07-09 (1 t., b. l. 146).

2013-12-04 Rusijos Finansų ministerijos Federalinės mokesčių tarnybos rašte Nr. 2-3-16-752, nurodyta, kad A. M. 2002-2007 metais Rusijos Federacijos teritorijoje gavo 38 045 rublių pajamų (t. 1, b. l. 118-120).

2013-12-04 Rusijos Finansų ministerijos Federalinės mokesčių tarnybos rašte Nr. 2-3-16-752 nurodyta, kad D. K. 2002-2008 metais Rusijos Federacijos teritorijoje gavo 1 196 360 rublių pajamų. Remiantis 3-NDFL formos deklaracija 2008 m. D. K. gavo 450 000 rublių pajamų pardavęs butą (t. 1, b. l. 129-131);

Rusijos Finansų ministerijos Federalinės Mokesčių tarnybos Rusijos FMT rašte dėl informacijos pateikimo Nr. 2-3-16/752 nurodoma, kad remiantis 2 NDFL formos pažymų apie fizinio asmens pajamas kopijomis, A. M. M. 2002-2007 metais Rusijos federacijos teritorijoje gavo 38 045 rublių pajamų (t. 1, b. l. 118-119, 120);

Rusijos Finansų ministerijos Federalinės Mokesčių tarnybos Rusijos FMT rašte dėl informacijos pateikimo Nr. 2-3-16/753 nurodoma, kad remiantis 2 NDFL formos pažymų apie fizinio asmens pajamas kopijomis D. V. K. 2002-2008 metais Rusijos federacijos teritorijoje gavo 1 196 360 rublių pajamų. Remiantis 3 NDFL formos deklaracija už 2008 m. D.V. K. gavo 450 000 rublių pajamų pardavęs butą (t. 1, b. l. 129-130, 131).

2009-06-03 A. R. ir V. R. pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nurodyta, jog žinomų kreditorinių įsipareigojimų jie neturi (t. 1, b. l. 153).

2009-06-18 Kauno rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad sutuoktiniai pareiškia, kad jokių jiems žinomų nei santuokinių nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi (t. 1, b. l. 162-163).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad A. R. vardu yra registruotos 47 transporto priemonės (t. 2, b. l. 27-29).

Iš asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, sąrašo matyti, kad A. R. Lietuvos Respublikos sieną Lavoriškių PKP 2009-05-06 22.02 val. kirto išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, o 2009-07-09 20:51 val. kirto atvykdamas į Lietuvos Respubliką (t. 2, b. l. 111), taip pat yra fiksuotas jo atvykimas į Lietuvos Respubliką 2007-06-07 10:58 val., 2007-07-01 16.28 val. per Smėlynės PKP, tačiau nėra užfiksuotas išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu nuo 2007-06-07 iki 2007-07-01. Darytina išvada, kad ne kiekvienas A. R. įvažiavimas/išvažiavimas į/iš Lietuvos Respublikos yra atžymėtas (t. 2, b. l. 110).

A. R. asmens pasuose su Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos vizų kopijomis matyti atžymėtas atvykimas bei išvykimas iš Rusijos Federacijos bei kitų valstybių sienų kirtimai (t. 2, b. l. 115-117, 119-131, 142-157). Iš jų matyti, kad fiksuoti sekantys sienos kirtimo duomenys: 2009-06-24 įvažiavimas į Baltarusiją, 2009-07-09 išvykimas iš Baltarusijos, 2007-06-17 atvykimas į Rusijos Federaciją, 2007-06-25 išvykimas iš Rusijos Federacijos, sekantį kartą į Rusijos Federaciją atvyko 2007-06-29 (t. 2, b. l. 122, 144).

E. E. asmens pase matyti atvykimas bei išvykimas iš Rusijos Federacijos bei kitų valstybių sienų kirtimai, iš kurių matyti, kad ji laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-03-04 Rusijos kryptimi iš Lietuvos Respublikos išvyko 5 kartus, įvažiavo į Lietuvos Respubliką 6 kartus (t. 2, b. l. 118, 132-141).

2015-06-09 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte reg. Nr. 0-10320 nurodoma, kad iš Interpolo Latvijos nacionalinio biuro buvo gautas papildomas pranešimas, jog muitinės kompetentingos institucijos neturi informacijos, kad A. R. ir E. E. būtų deklaravę pinigus, kirsdami valstybinę sieną laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2015-05-18 (t. 1, b. l. 174).

2012-12-27 akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 12/12 akcijas parduodantis asmuo B. K. ir akcijas perkantis asmuo A. R. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria Pardavėjas parduoda, o Pirkėjas perka UAB „Continental transport“ akcijas - 100 000 vnt. (vieną šimtą tūkstančių). Vienos akcijos pardavimo kaina 1,00 Lt (vienas litas). Pirkėjas iš viso už perkamas akcijas Pardavėjui sumoka 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) (t. 1, b. l. 176-177).

2011-01-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 276 A. R. už 27 000 Lt įsigijo 1/5 garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 73-82).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis 1/5 garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso A. R. ir E. E. (t. 1, b. l. 182-187).

2011-02-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 933 A. R. už 400 000 Lt įsigijo žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , su priklausiniu pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 62-72).

Kaltinamasis A. R. nurodė, kad kaltinime nurodytą turtą įgijo iš skolintų lėšų, gautų iš Rusijos piliečių V. D. K. ir A. M. M. pagal 2007-06-26 ir 2009-07-09 paskolos sutartis, sutarčių sudarymo dieną grynais, kuriuos padėjo į banko ??? ?? „??????? ???? ????“ saugyklą ir vežiodamas juos po 10000 eurų suvežė visą paskolintą sumą į Lietuvą, už juos įgijo kaltinime paminėtą turtą. Prokuroras, palaikydamas valstybinį kaltinimą, įrodinėjo, kad A. R. realiai pinigų pagal jo paminėtas paskolų sutartis negavo, nes mokestinio patikrinimo išvadomis kaltinamųjų versija dėl paskolos gavimo yra paneigta, 2009-06-03 kaltinamojo A. R. pareiškime dėl santuokos nutraukimo nurodyta kad kreditinių įsipareigojimų jis neturi; Rusijos Federacijos finansų ministerijos raštuose Nr. 2-3-16-752 ir Nr. 2-316-752 nurodyta, kad V. D. K. 2002-2008 m. Rusijos Federacijos teritorijoje gavo 1196360 rublių pajamų ir 450000 rublių už parduotą butą, o A. M. M. 2002-2007 m. Rusijos Federacijos teritorijoje gavo 38045 rublių pajamų, t. y. šie asmenys pajamų nurodytu laikotarpiu gavo mažiau nei yra suteiktų paskolų suma, jų pinigų šaltiniai nežinomi; V. D. K. ir A. M. M. parodymai dėl suteiktų paskolų aplinkybių kelia abejonių, nes jie apklausti Rusijos mokesčių inspekcijoje nurodė, kad nežinojo paskolos suteikimo tikslo, o apklausti Lietuvoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nurodė, kad skolino norėdami investuoti į nekilnojamą turtą bei akcijas; per ilga paskolos grąžinimo trukmė, nes suėjus paskolos grąžinimo terminui, paskolos gavėjams bus virš 80 metų; atlikus sienų kirtimo analizę nustatyta, kad kaltinamasis A. R. nebuvo sutarties pasirašymo dieną nei Baltarusijoje, nei Rusijoje, todėl paskolos gauti negalėjo.

Neteisėto praturtėjimo dalykas yra ne bet koks didesnės negu 500 MGL vertės turtas, o tik toks, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. BK 1891 straipsnyje vartojama sąvoka „teisėtos pajamos“ išaiškinta BK 190 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija). Joje nustatyta: „<...> BK 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.“ Tai reiškia, kad pagal čia įtvirtintą teisinį reguliavimą teisėtomis pajamomis BK 1891 straipsnio kontekste laikytinos pajamos, gautos iš teisės aktų neuždraustos veiklos, net ir tada, kai jos nebuvo tinkamai apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka.

Tai, kad įrodinėjant BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – neteisėto praturtėjimo sudėtį būtina paisyti nekaltumo prezumpcijos principo ir iš jo kylančių reikalavimų, pažymima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Jose išaiškinta, kad įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014, šio skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014, teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75/2014). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-511/2015, 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-677/2016). Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014, šio skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014, teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75/2014).

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad kaltinamųjų versija dėl kaltinime nurodyto turto įgijimo už paskolų, kurios buvo gautos iš Rusijos Federacijos piliečių V. D. K. ir A. M. M. surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nebuvo paneigta. Paskolos sutartys sudarytos raštu, šalys jų sudarymo aplinkybes ir turinį patvirtino apklausų metu. Apklausti V. D. K. ir A. M. M. bei A. R. patvirtino, kad pinigai buvo perduoti sutarties sudarymo metu. Priešingai, nei teigia prokuroras, atžymos A. R. asmens pasuose apie sienos kirtimą bei asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, sąrašo duomenys patvirtina, kad A. R. paskolų suteikimo dienomis, t. y. 2007-06-26 ir 2009-07-09 galėjo būti Rusijos Federacijoje, Pskovo srityje. Paskolų gavimo ir jų įvežimo dalimis į Lietuvos Respubliką faktą netiesiogiai patvirtina ir mokestinio tyrimo akte nustatyta aplinkybė, kad E. J. į savo banko sąskaitą įnešė 110 359 Lt (2010 m. – 20 353 Lt, 2011 m. - 47 953 Lt, 2012 m. - 42 053 Lt). Byloje nėra duomenų, paneigiančių kaltinamojo A. R. versiją apie paskolintų pinigų saugojimą „Velikije Luki“ banke, todėl, įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad minėtų paskolų A. R. faktiškai nėra gavęs.

Vertinant byloje esančius Rusijos Federacijos finansų ministerijos raštuose Nr.2-3-16-752 ir Nr. 2-316-752 esančią informaciją apie tai, kad V. D. K. ir A. M. M. 2002-2008 m. gautas pajamas, pažymėtina, kad šios informacijos pagrindu nėra pagrindo daryti išvados, kad šie asmenys neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų suteikti paskolas A. R., nes juose esanti informacija yra susijusi tik su Rusijos Federacijos teritorijoje gautomis oficialiomis pajamomis iš darbo santykių bei už parduotą butą (V. D. K.), juose nėra duomenų apie iki 2002 m. gautas pajamas, neatliktas šių asmenų detalus mokestinis patikrinimas. Įvertinus V. D. K. ir A. M. M. bei kaltinamųjų parodymus dėl jų tarpusavio verslo santykių nuo 2000 m. iki 2014 m., dėl lėšų prieaugio per krizę, nepaneigta galimybė, jog V. D. K. ir A. M. M. galėjo turėti lėšų ir suteikti minėtas paskolas A. R.. Atsižvelgiant į tai, jų parodymai, duoti Rusijos mokesčių inspekcijoje, įvertinus jų lakoniškumą ir neišsamumą, nevertinami kaip objektyvūs ir patikimi įrodymų šaltiniai.

Argumentai, kad A. R. pareiškime dėl santuokos nutraukimo nenurodė kreditinių įsipareigojimų, kad per ilga paskolos grąžinimo trukmė, kad grynų pinigų pervežimas A. R. nurodytu būdu (grynais iki 10 000 eurų vienu kartu) per sieną prieštarauja verslo logikai ir pan. vertinami kaip prielaidos, nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, nepaneigiančios paskolų suteikimo galimybės.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytas turtas buvo įgytas teisėtomis pajamomis (BK 1891 straipsnio prasme), todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltinamieji A. R. ir E. E. išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje, požymių.

A. R. ir E. E. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. R. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 1891 str. 1 d., padarymo, nes nepadaryta ši nusikalstama veika.

E. E. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 1891 str. 1 d. padarymo, nes nepadaryta ši nusikalstama veika.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

E. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą A. R. ir E. E. turtui, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                            Dainius Ročys