Administracinė byla Nr. eA-1177-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01983-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 15.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vox optima“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. (33.200)K-2167 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune“ ir įpareigoti Administraciją per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie prekybos paskirties pastato, pažymėto plane 1E1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad siekdamas suformuoti žemės sklypą Bendrovei priklausančių pastato ir kiemo statinių eksploatavimui, 2019 m. vasario 12 d. su prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir projektas) rengimą (toliau – ir Prašymas). Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. kovo 12 d. raštu Nr. 70-2-893 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl to, pareiškėjas nepateikė žemės sklypo skyrimo dokumentų. Atsisakymas organizuoti projekto rengimą buvo grindžiamas taip pat ir tuo, jog daugiabučiams gyvenamiesiems namams, adresu (duomenys neskelbtini), yra išskirtos žemės sklypo raudonosios linijos, į kurias patenka ir pareiškėjo pastatas. Be to, atsakovas nurodė, jog žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų yra nesuformuoti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra galimybės spręsti dėl projekto rengimo organizavimo, taip pat nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjo pastato 1E1ž priestato 4e1ž priėmimo naudoti. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4969-422/2019 panaikino atsakovo 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. 70-2-893 ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
3. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (33.200)K-2167 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) atsakovas informavo pareiškėją, kad neturi galimybės svarstyti dėl projekto rengimo organizavimo, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitų duomenų, pagrindžiančių valstybinės žemės sklypo ploto ir ribų racionalumą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, įrodančių, kad žemės sklypo formavimo darbų organizavimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, Skundžiamame rašte nurodyti iš esmės tie patys motyvai, kurie buvo nurodyti ir atsiliepime į skundą jau išnagrinėtoje administracinėje byloje, tačiau išnagrinėtoje byloje visi jie jau buvo atmesti. Pareiškėjas nurodė, jog, kreipdamasis į Administraciją, užpildė nustatytos formos prašymą ir pateikė formoje nurodytus dokumentus planavimo procedūrai pradėti, tačiau atsakovas nepagrįstai reikalauja pateikti papildomus žemės skyrimo dokumentus, nors teisės aktai nenumato tokio reikalavimo.
5. Pareiškėjas teigė, kad būdamas statinių savininkas, jis turi teisę be aukciono išsinuomoti ar išsipirkti valstybei priklausančią žemę, kuri yra reikalinga jam priklausančių statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį, tačiau pirmiausia turi būti suformuotas žemės sklypas. Nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, jog projekto iniciatoriai turi pateikti žemės sklypo skyrimo dokumentus, taip pat atsisakymo organizuoti projekto rengimą pagrindu negali būti nesuformuoti žemės sklypai kitiems asmenims priklausančių statinių eksploatavimui, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė organizuoti projekto rengimą. Be to, Skundžiamame rašte nenurodyti jokie teisės aktai, kurių pagrindu atsakovas reikalauja pateikti dokumentus ar duomenis, paneigiančius trečiųjų asmenų teisių pažeidimą. Atsakovas nenurodė, koks konkrečiai papildomas dokumentas ar duomuo turėtų būti pateiktas, todėl toks reikalavimas neatitinka gero administravimo principo.
6. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neturi teisės reikalauti, kad pareiškėjas prieš pradėdamas projekto rengimą pagrįstų jam priklausančių statinių eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dydį. Šiame etape nėra žinomi visų projekto rengimo procese dalyvausiančių institucijų išduoti reikalavimai ir sąlygos projektui rengti. Tik gavus atitinkamas sąlygas ir reikalavimus bus galima parengti projektą, kuriame ir bus nustatytas reikalingas žemės sklypo dydis. Projektas rengiamas viešai dėl to, kad būtų suderinti visų suinteresuotų asmenų interesai. Be to, Taisyklėse ir jų 1 priede nereikalaujama pateikti pasiūlymų schemos, kurią pateikti reikalauja atsakovas.
7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą buvo nustatyta, jog pareiškėjo statiniams eksploatuoti naudojamas 62,72 kv. m plotas. Pareiškėjas nepagrindė planuojamos teritorijos 327 kv. m dydžio ploto, kuris daugiau kaip 5 kartus didesnis nei prekybos paviljono užimamas žemės plotas. Taip pat iš pareiškėjo pateiktos pasiūlymų schemos matyti, kad planuojamo sklypo plotas nurodytas ant daugiabučių namų, adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojamos automobilių stovėjimo aikštelės.
9. Atsakovas pažymėjo, jog prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą forma, pateikta Taisyklių 1 priede, yra rekomendacinė ir su ja pateikiamų priedų sąrašas nėra baigtinis, todėl organizatorius pagrįstai gali prašyti pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, jei nagrinėjant prašymą kyla abejonių dėl statiniui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ploto racionalumo ir pan. Pareiškėjo buvo prašoma pateikti duomenis, pagrindžiančius valstybinės žemės sklypo ploto ir ribų racionalumą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, įrodančius, kad žemės sklypo formavimo darbų organizavimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kadangi pagal teisės aktus valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
10. Atsakovas nurodė, kad administraciniai teismai paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikę administracinę procedūrą priimti sprendimo, priskirto viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Sprendimus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą gali priimti tik Taisyklėse įvardytos institucijos jose nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepagrįstas.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Skundžiamą raštą ir įpareigojo Administraciją per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie prekybos paskirties pastato, pažymėto plane 1E1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Teismas nustatė, kad Skundžiamu raštu atsakovas pakartotinį atsisakymą organizuoti projekto rengimą iš esmės motyvavo tuo, jog pareiškėjas nepagrindė planuojamo žemės sklypo ploto dydžio ir ribų racionalumo, reikalingo statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį bei teisiniu atsisakymo organizuoti projektą pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 ir 40 straipsnių nuostatas.
13. Teismas nurodė, kad Bendrovė, būdama statinių savininkė, turi teisę be aukciono išsinuomoti ar išsipirkti valstybinį žemės sklypą, reikalingą jam nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį.
14. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2019 m. vasario 12 d. pateikdama prašymą organizuoti projekto rengimą užpildė nustatytos formos prašymą, kuriame nurodė projekto tikslą ir pateikė prašymo formoje nurodytus dokumentus – ginčo pastatų Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją, planavimo pasiūlymų schemą ir statinių išdėstymo planą. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog siekia suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismo vertinimu, pareiškėjo siekiamas tikslas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Taisyklių 2.4 punkto sąlygas, suteikiančias pareiškėjui iniciatyvos teisę prašyti atsakovo organizuoti projekto rengimą.
15. Teismas nurodė, kad pirminiame etape, kai sprendžiamas klausimas pradėti organizuoti ar ne, projekto rengimą, patikrinama pagal Taisyklių bendrąsias nuostatas, ar prašymą pateikė tinkamas subjektas, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą, t. y. taikomos Taisyklių bendrosios nuostatos. Teismo vertinimu, pareiškėjo Prašymas atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Skundžiamame rašte nurodyti atsisakymo organizuoti projekto rengimą argumentai iš esmės susiję su projekto turiniui keliamais reikalavimais, kurie vertinami kitame projekto rengimo etape. Sprendimo pradėti organizuoti projekto rengimą etape šie klausimai nesprendžiami, todėl atsakovas neturėjo teisės vertinti nurodyto galimo, preliminaraus sklypo dydžio ir reikalauti tai pagrindžiančių dokumentų. Taip pat atsakovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš pareiškėjo papildomų, Taisyklėse nenurodytų dokumentų, pagrindžiančių planuojamo žemės sklypo dydį. Be to, Skundžiamame rašte nurodytos atsisakymo pradėti projekto rengimo organizavimą aplinkybės nepagrįstos teisiniais pagrindais, jų vertinimas atliktas nesilaikant Taisyklėse nustatytos procedūros tvarkos bei projekto rengimo procese dalyvaujančių institucijų, išduodančių konkrečius reikalavimus projekto rengimui, kompetencijos. Skundžiamame rašte nurodytų faktinių aplinkybių vertinimas galėtų būti reikšmingas vėlesniuose projekto rengimo, derinimo ir tikrinimo etapuose. Ginčo atveju žemės sklypas, būtinas statinių eksploatavimui, turėtų būti formuojamas pardavimui arba nuomai, todėl atsakovas pirmiausia turėjo patikrinti pareiškėjo Prašymo pagrįstumą, vertindamas pareiškėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą prie esamų statinių, o ne spręsti dėl projekto turiniui keliamų reikalavimų pagrįstumo.
16. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 20 punktas nedraudžia formuoti žemės sklypus taip, kad žemės sklypo riba kirstų inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), ginčo atveju – stovėjimo aikštelę.
17. Teismas nurodė, kad atsakovas Skundžiamame rašte iš esmės nenurodė jokio teisės akto imperatyvo, draudžiančio tenkinti pareiškėjo Prašymą, ir atsisakymą organizuoti projekto rengimą argumentavo bendro pobūdžio teisės nuostatomis, kurios iš esmės nepagrindė tokio atsisakymo. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymų viršenybės principą.
18. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pakartotinai nepagrįstai ir iš esmės tokiais pat argumentais, kaip anksčiau, atsisakė pradėti organizuoti projekto rengimą pagal tą patį Prašymą, teismas sprendė, jog pažeistos pareiškėjo teisės nebus tinkamai apgintos vėl pakartotinai įpareigojus atsakovą išnagrinėti tą patį pareiškėjo Prašymą, todėl teismas atsakovą įpareigojo per 10 darbo dienų priimti sprendimą organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. Prašymą, nes nenustatyta aplinkybių, kurios ribotų atsakovo pareigą ar būtų akivaizdžia kliūtimi pradėti organizuoti projekto rengimą.
III.
19. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatos suteikia teisę įsigyti valstybinę žemę tik esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms. Sprendžiant klausimą dėl teisės ne aukciono būdu įsigyti ar nuomotis valstybinę žemę esminę reikšmę turi ne sklype esančių statinių registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas: statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti. Šios teisės įgijimas sietinas su būtinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018). Taigi sprendimas organizuoti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą negali būti priimamas vien įvertinus formalius pagrindus, t. y., vien tai, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą ir ar jis pateikė būtinus dokumentus. Organizatoriaus sprendimas sukuria teisines prielaidas tiek projekto rengimo iniciatoriui ir projekto rengėjui planuoti prašyme nurodytą teritoriją ir formuoti nurodyto dydžio žemės sklypą, tiek projekto rengimo reikalavimus išduodančioms institucijoms nustatyti tam tikras sąlygas nurodyto dydžio teritorijos planavimui. Būtent šiame etape priimti organizatoriaus sprendimai sukelia teisėtus lūkesčius, kad prašyme nurodyto dydžio žemės sklypas bus suformuotas statinių eksploatavimui, nes organizatorius, priimdamas sprendimą pradėti tokio dydžio žemės sklypo formavimo procedūrą, iš esmės pritaria būtent tokio dydžio žemės sklypo suformavimui. Dėl to nesutiktina, kad Skundžiamame rašte nurodyti argumentai susiję su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto turinio reikalavimais. Organizatoriaus pareiga yra išnagrinėti iniciatoriaus prašymą kartu su kitais pateiktais dokumentais, įvertinti nurodytą informaciją, formuojamo žemės sklypo plotą, ir nuspręsti, ar pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai ketina suformuoti tam tikro dydžio valstybinės žemės sklypą, kurį vėliau galės įsigyti ar išsinuomoti lengvatine tvarka.
19.2. Priešingai, nei nurodė teismas, Taisyklėse nėra nustatyta, kokias aplinkybes ir kokiame projekto rengimo etape turi vertinti organizatorius, taip pat nenustatyta, kad atsisakyti organizuoti projekto rengimą organizatorius turi teisę tik tais atvejais, kai prašymą pateikė netinkamas subjektas ar nėra pateikti būtini dokumentai. Taisyklėse nėra numatyta, kad aplinkybės dėl pateiktos planavimo pasiūlymų schemos, preliminaraus planuojamo žemės sklypo dydžio, dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų galimo teisių pažeidimo turi būti vertinamos kitame projekto rengimo etape. Be to, Taisyklėse nėra reglamentuota, kokie dokumentai turi būti pateikti kartu su prašymu organizuoti projekto rengimą, todėl teismas klaidingai nurodė, jog atsakovas negalėjo reikalauti Taisyklėse nenurodytų dokumentų.
19.3. Teismas, nurodydamas, kad nėra draudžiama formuoti žemės sklypą taip, kad jo riba kirstų automobilių stovėjimo aikštelę, nevertino aplinkybės, jog visa automobilių stovėjimo aikštelė patenka į daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui skirtą teritoriją (raudonąsias linijas), be to, ši aikštelė buvo įrengta ir naudojama šių gyvenamųjų namų gyventojų. Tuo tarpu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis kokiu nors teisiniu pagrindu naudojasi aikštelės dalimi, kad turi teisę dalį aikštelės įtraukti į formuojamą žemės sklypą. Atsižvelgdama į Taisyklių 33 punkte įtvirtintą sąlygą dėl sąlygų nepabloginimo, Administracija pareiškėjo paprašė papildomų duomenų, įrodančių, kad suformavus prašomo dydžio ir konfigūracijos žemės sklypą ir į jo ribas įtraukus dalį automobilių stovėjimo aikštelės, nebus pažeisti šių asmenų teisėti interesai.
19.4. Teismas, priimdamas sprendimą, pats įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir konstatavo, kad jie yra pakankami žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, tokiu būdu atlikdamas Administracijos kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Ginčijamas raštas priimtas remiantis analogiškais motyvais, kaip ir Administracijos 2019 m. kovo 12 d. raštas Nr. 70-2-893, kurį anksčiau panaikino teismas. Teismas panaikino Administracijos 2019 m. kovo 12 d. raštą dėl to, kad sprendime nebuvo nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – teismas nepripažino neteisėtomis minėtame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių. Teismo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą nereiškia įpareigojimo jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai sprendė, kad Skundžiamas raštas yra tapatus ankstesniam teismo panaikintam Administracijos sprendimui, tačiau nevertino ankstesnėje byloje priimto teismo sprendimo motyvų. Dėl to teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą priimti konkretaus turinio sprendimą.
20. Pareiškėjas UAB „Vox optima“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie įrodymai ar teisės aktai, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad atsakovas galėjo atsisakyti pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
20.2. Apelianto cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje suformuotos taisyklės, kokiais atvejais gali būti išnuomojama žemė ne aukciono būdu, šiam ginčui neaktuali. Apeliantas neginčija, kad pareiškėjas yra ginčo sklype esančio pastato savininkas ir kad šis pastatas yra naudojamas. Apelianto teiginiai, kad žemės sklypo formavimo projekto pradėjimas yra kartu ir pritarimas atitinkamo dydžio žemės sklypo suformavimui, yra nepagrįsti jokiais teisės aktais.
20.3. Atsakovas galėjo atsisakyti pradėti rengti žemės valdos projektą tik teisės aktuose nurodytais pagrindais. Reikalavimas pateikti motyvuotą atsakymą įpareigoja pateikti atsakymą, kuris būtų pagrįstas ne bet kokiais, o teisės aktais paremtais motyvais.
20.4. Administracijos teiginiai, kad kažkuri teritorija ar aikštelė yra skirta kažkurio iš pastatų (daugiabučių namų) eksploatavimui, yra niekuo nepagrįsta. Į atsakovo nurodomas „raudonąsias linijas“ patenka ir visas pareiškėjui priklausantis pastatas. Pati Administracija savo apeliacinio skundo pradžioje nurodo, kad pastato eksploatavimui reikalingas žemės sklypo dydis nustatomas žemės valdos projektu ar teritorijos planavimo dokumentu. Apelianto akcentuojamos „raudonosios linijos“ nėra nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemės valdos projektas. Pareiškėjas, būdamas statinių savininkas, kaip ir kitų pastatų, įskaitant ir daugiabučių namų, savininkai, turi teisę ne aukciono būdu išsinuomoti (išsipirkti) valstybinę žemę. Atitinkamai ir kitų pastatų savininkai, norėdami pasinaudoti jiems įstatymo suteikta teise, turėtų pirmiausia suformuoti žemės sklypus prie jiems priklausančių pastatų. Jokiame teisės akte nereikalaujama pateikti dokumentų ar duomenų apie kitus asmenis, įskaitant ir kitų asmenų teisių nepažeidimą. Atsakovas neteisėtai kelia papildomus reikalavimus, kurie nėra numatyti jokiame teisės akte.
20.5. Teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą priimti konkretų sprendimą. Priešingu atveju atsakovas ir trečią kartą būtų galėjęs tais pačiais motyvais atsisakyti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Jei anksčiau išnagrinėtos bylos metu ar šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo veiksmus būtų pagrindęs konkrečiomis teisės normomis, tai jos sprendimai nebūtų panaikinti. Tačiau atsakovas nepagrindė savo veiksmų.
21. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Dėl šio Sprendimo 19.1 ir 19.3 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų:
22.1. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį formuojami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.
22.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
22.3. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 13.2 papunktyje.
22.4. Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą miestuose organizuoja savivaldybių administracijos. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 12.2 ir 19.2 papunkčiuose.
22.5. Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 p.).
22.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualios šiai bylai (anksčiau nurodytos) teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje formuluojama taisyklė, kad atsakovo įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, tai yra patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą. Todėl šio ginčo apimtyje projekto turiniui bei jo rengimui taikytinos taisyklės nevertinamos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje Nr. A-1528-261/2019 (ABTĮ 15 str. 1 d.).
22.7. Plėtodama aktualių teisės normų aiškinimą šios bylos kontekste, teisėjų kolegija pasisako dėl akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą, vertinimo.
22.8. Šiuo atveju tokia aplinkybe yra faktas, kad siekiamo formuoti žemės sklypo riba kirstų automobilių stovėjimo aikštelę, patenkančią į daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui skirtą teritoriją (raudonąsias linijas). Atsakovo teigimu, ir tai yra reikšminga aplinkybė, ši aikštelė buvo įrengta ir naudojama gyvenamųjų namų gyventojų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors teisiniu pagrindu turi teisę dalį aikštelės įtraukti į formuojamą žemės sklypą. Atsižvelgdama į Taisyklių 33 punkte įtvirtintą nuostatą dėl sąlygų nepabloginimo, Administracija pareiškėjo paprašė papildomų duomenų, įrodančių, kad suformavus prašomo dydžio ir konfigūracijos žemės sklypą ir į jo ribas įtraukus dalį automobilių stovėjimo aikštelės, nebus pažeisti šių asmenų teisėti interesai.
22.9. Vadovaujantis Taisyklių 33 punktu, žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Šiuo atveju gyvenamųjų namų gyventojai yra automobilių stovėjimo aikštelės teisėti naudotojai.
22.10. Formuojant žemės sklypą pareiškėjo iniciatyva, būtų pažeisti teisėtų gretimo žemės sklypo naudotojų interesai ir tai vertintina, kaip teisinis pagrindas pripažinti esant Taisyklių 33 punkte nurodytai sąlygai ir tuo pačiu egzistuojant akivaizdžiai aplinkybei, kliudančiai pradėti planavimo procedūrą.
22.11. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.)
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
24. Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys