LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 7 d. pateiktu ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kasacinis skundas paduodamas dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo nugriauti statinius. Byloje Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. sprendimu įpareigojo atsakovę UAB „Biorent“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą stadioną, tvorą, sutvarkyti statybvietę ir per 1 mėnesį nuo jų nugriovimo juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigojo atsakovę UAB „Ametija“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti sporto salę, laisvalaikio centrą, sutvarkyti statybvietę ir per 1 mėnesį nuo jų išardymo juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; atsakovėms UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ neįvykdžius teismo sprendimo per jame nustatytą terminą, suteikė ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai teisę nugriauti statinius, sutvarkyti statybvietę, nugriovus statinius juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, ir išieškoti iš atsakovių UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su statinių išardymu statybvietės sutvarkymu ir išregistravimu. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nustačiusi, kad byloje buvo dvi priešingos ekspertų išvados, sprendė buvus pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 219 straipsnio 2 dalį ir skirti pakartotinę ekspertizę, 2024 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasaciniu skundu ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybę pašalinti byloje nustatytus trūkumus, jeigu tokie buvo, ir išspręsti ginčą negrąžinant bylos iš naujo nagrinėti į pirmos instancijos teismą.
2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje buvo būtina apklausti ekspertą bei svarstyti klausimą dėl galimybės skirti pakartotinę ekspertizę, pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį, 12, 13 straipsnių nuostatas, nes įpareigojo pirmosios instancijos teismą ne spręsti ginčą pagal šalių į bylą pateiktus įrodymus, o rinkti įrodymus savo iniciatyva, tokiu būdu pažeidžiant lygiateisiškumo ir rungimosi bei dispozityvumo principus.
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog šalys ekspertui neturėjo galimybės pateikti dalies jo prašomų dokumentų, yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui su tikslu pateikti papildomus dokumentus. Pagal teismų praktiką teismas neprivalo vadovautis ekspertizės aktu, tačiau privalo argumentuotai pasisakyti, kodėl nesivadovauja išvadomis, nurodytomis ekspertizės akte. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų ir jų tarpusavio santykio, o apeliacinės instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nėra išsamios ar pakankamos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą, grąžintinas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188771865) atstovei advokatų profesinei bendrijai NOOR legal (j. a. k. 304032386) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 7 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 3209.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas