Civilinė byla Nr. e2A-1003-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02192-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.8.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo dėl įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ievos svajonė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „Ievos svajonė“ bankroto bylą, kuria bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė R. B.. Ši nutartis 2019 m. kovo 28 d. įsiteisėjo.

2.       Po bankroto bylos iškėlimo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtino BUAB „Ievos svajonė“ kreditorių sąrašą, kuris patikslintas teismo 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. gruodžio 20 d. bei 2020 m. spalio 23 d. nutartimis. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pripažino BUAB „Ievos svajonė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3.       Vilniaus apygardos teisme 2021 m. balandžio 21 d. gautas BUAB „Ievos svajonė“ nemokumo administratoriaus prašymas dėl įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Prašyme buvo nurodoma, kad visos įmonės bankroto administravimo procedūros yra baigtos, įmonė turto neturi, o 2021 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimas pritarė, kad būtų sprendžiamas įmonės pabaigos klausimas. Taip pat pateikti duomenys, kad kreditoriai yra informuoti apie teismo posėdį, kuriame sprendžiamas įmonės pabaigos klausimas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu patvirtino galutinę BUAB „Ievos svajonė“ nemokumo administratoriaus bankroto proceso ataskaitą ir pripažino bendrovės veiklą pasibaigusia, nusprendė ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

5.       Teismas nustatė, kad BUAB „Ievos svajonė“ nemokumo administratorius pateikė teismui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pažymą, kurioje nurodyta, kad bankrutavusi įmonė nėra įtraukta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus, už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.

6.       Taip pat teismas nustatė, kad nemokumo administratorius pateikė prekių utilizavimo bei nurašymo aktus ir galutinę bankroto ataskaitą, kurios duomenimis bendrovė neturi jokio registruoto turto ar piniginių lėšų. 

7.       Teismo vertinimu, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas negalimas. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų atsakovė kaip bylos šalis. Administratorius pateikė teismui duomenis, kad 2021 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkime kreditoriai pritarė, kad būtų priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos bei neprieštaravo administratoriaus galutinei bankroto ataskaitai.

8.       Teismas, įvertinęs galutinę bankroto ataskaitą bei kitus administratoriaus pateiktus duomenis sprendė, kad yra pagrindas patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde atsakovė R. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat atsakovė prašo priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, susipažinus su juo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Administratorius nesupažindino kreditorių su visais reikiamais dokumentais ir pats jų tinkamai neįvertino bei nepriėmė reikiamų sprendimų – neatliko savo pareigų. Tuo tarpu teismas buvo suklaidintas ir neįvertinęs reikšmingų aplinkybių skubotai priėmė sprendimą.

9.2.                      J. O. Š. buvo bendrovės klientė, kuri pagal nemokumo administratoriui pateiktas sąskaitas–faktūras, neatsiskaitė už prekes. Nors buvo pateikta buhalterinė suvestinė lentelė, kuri patvirtino kiek J. O. Š. buvo išduota prekių, tačiau pretenzijos jai nebuvo pareikštos.

9.3.                      Taip pat turėjo būti pareikštos pretenzijos J. K. ir A. K., nes J. K. iš BUAB „Ievos svajonė“ pirko papildus, o su A. K. buvo susitarta, kad jis bendradarbiaus įsigyjant prekes iš SIA League ir tuo pagrindu jam buvo pervesta 21 000 Eur suma. Taigi, asmenys turėtų grąžinti pinigus bei apmokėti už prekes BUAB „Ievos svajonė“, o savo pinigus prisiteisti ar gera valia susigrąžinti iš SIA League.

9.4.                      Nemokumo administratoriui kreditorių susirinkimo buvo suteikta teisė realizuoti maisto papildus už kuriuos bendrovė galėjo gauti pajamas. Nors nemokumo administratorius turėjo pakankamai laiko atitinkamus veiksmus susijusius su maisto papildų realizavimu atlikti iki 2019 m. rugsėjo 20 d., tačiau dėl jo aplaidumo bei nerūpestingumo jokie veiksmai nebuvo atlikti – produktai utilizuoti.

9.5.                      Iš R. G. bendrovės naudai buvo priteista 3 120 Eur skola, tačiau nėra aišku kaip ji buvo panaudota. Suma yra reikšminga tuo, kad ją panaudojus bendrovės naudai, ji vėl galėtų veikti ir vystyti veiklą.

10.       BUAB „Ievos svajonė“ nemokumo administratorius R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir neprijungti naujų įrodymų. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

10.1.                      R. K. būdama BUAB „Ievos svajonė“ direktore nesudarė balanso ir nepateikė debitorių sąrašo. Tuo tarpu tarp įmonės perimtų dokumentų nerasta pakankamai pirminių įrodymų apie jos apeliaciniame skunde nurodomas skolas.

10.2.                      Civilinėje byloje Nr. 2A-83/2014 konstatuota, kad neįrodyta, jog J. O. Š. 6 515,16 Eur sumą būtų įgijusi. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, įsiteisėjus nutarčiai, kuria BUAB „Ievos svajonė“ buvo iškelta bankroto byla, J. O. Š. nebuvo skolinga bendrovei 6 515,16 Eur.

10.3.                      Tarp BUAB „Ievos svajonė“ perimtų dokumentų nerasta pakankamai įrodymų apie J. K. ir / ar A. K. skolas. Buvusi įmonės buhalterė V. K. patvirtino nemokumo administratoriui, jog A. K. įmonei skolingas nėra. Taigi, vien kreditorių nuomonė (valia) nesaisto nemokumo administratoriaus inicijuoti administruojamos įmonės vardu teisminius procesus. Tuo tarpu pati atsakovė taip pat neteikė teismui netiesioginio ieškinio dėl A. K. ir J. K. skolos.

10.4.                      Latvijos įmonės SIA League – Baltika veikla nutraukta 2018 m. balandžio 20 d.

10.5.                      Nemokumo administratorius tik 2019 m. balandžio 27 d. (pirmajame kreditorių susirinkime) gavo leidimą pardavinėti prekes, tačiau jų pardavimui buvo likę tik 5 mėnesiai, nes 2019 m. rugsėjo 20-21 d. baigėsi jų galiojimo terminas. Teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino nemokumo administratoriaus prašymo dėl leidimo parduoti minėtą turtą. Tuo tarpu 2021 m. vasario 1 d. kreditorių susirinkimas leido neparduotas prekes nurašyti.

10.6.                      Civilinėje byloje Nr. e2A-1936-803/2020 buvo paliktas nepakeistas sprendimas, kuriuo BUAB „Ievos svajonė“ iš R. G. buvo priteista 3 120 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 2,46 Eur. R. G. pasiūlė taikiai susitarti, todėl siekiant neužvilkinti proceso bei greičiau atgauti skolą buvo susitarta, kad asmuo sumokės 2 000 Eur, o nuo likusios sumos nemokumo administratorius atsisakys. Visos gautos lėšos skirtos administratoriaus atlyginimui, kuris turėjo būti 2 590 Eur. Taigi jokios skolos kreditoriams nebuvo ir negalėjo būti iš šios sumos padengtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: multivitaminų pakuotės kopiją, maisto / pašaro mėginio paėmimo aktą 2018 m. kovo 14 d., R. K. paso kopiją ir UAB „Kautra“ raštą. Apeliantė nurodo, kad būtinybė šiuos įrodymus pateikti iškilo susipažinus su byloje priimtu sprendimu.

13.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.  

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės rašytiniai įrodymai objektyviai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau pateikti nebuvo. Be to, jie neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas prašymas pripažinti BUAB „Ievos svajonė“ veiklą pasibaigusia, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15.       Apeliantė nagrinėjamu atveju prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo BUAB „Ievos svajonė“ veikla pripažinta pasibaigusia. Nurodo, kad teismo sprendimas buvo skubotas, o nemokumo administratorius tiek nuo teismo, tiek nuo kreditorių nuslėpė aplinkybę, jog tinkamai neatliko savo pareigų.

16.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnis nustato teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo tvarką bei sąlygas. Pagal JANĮ 100 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Prie šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

17.       Nors šiuo atveju, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų paaiškėjusių reikšmingų aplinkybių, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas teismui įvertinus nemokumo administratoriaus pateiktą ataskaitą ir kitus byloje pateiktus duomenis, t.y. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pažymą, prekių utilizavimo ir nurašymo aktus, kreditorių reikalavimų, patvirtintų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi patenkinimo galimybes, LITEKO duomenis, 2021 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkime išreikštą kreditorių valią. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardinti JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje, nebuvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, teismas įvertino visas esmines aplinkybes.

18.       Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apeliantės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės laikytinos materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

19.       Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad juridinio asmens nemokumo administravimas – ilgalaikė procedūra, kurios metu nemokumo administratorius vykdo funkcijas, neapsiribojant ir juridinio asmens valdymo organų teisių ir pareigų įgyvendinimą, kreditorių interesų ginimą, atstovavimą juridiniam asmeniui teisme, kreditorių susirinkimo šaukimą, bankrutuojančio juridinio asmens darbuotojų atleidimą ir priėmimą, nepagrįstų kreditorių reikalavimų ginčijimą, juridinio asmens sudarytų sandorių peržiūrą ir esant poreikiui jų ginčijimą, skolų iš juridinio asmens skolininkų išieškojimą, juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, duomenų teikimą Juridinių asmenų registrui ir kt. (JANĮ 59 straipsnio 1 dalis. 64 straipsnio 1 dalis, 66 straipsnio 1 dalis). 

20.       Nemokumo administratorius šiuo atveju yra fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus (JANĮ 2 straipsnio 17 dalis). Vienas pagrindinių jo, kaip teismo paskirto bankrutuojančios įmonės atstovo, veikiančio įmonės vardu ex offico tikslų yra užtikrinti, kad bankroto procedūros būtų užbaigtos kuo operatyviau. Nemokumo administratorius veikia pavedimo sutarties pagrindu, todėl priešingai nei nurodo apeliantė, ne tarp jo ir kreditorių, o tarp jo ir administruojamos bendrovės, susidaro teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Tai reiškia, kad tik nemokumo administratorius, vykdydamas JANĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, sprendžia, ar kreiptis į teismą su ieškiniu, ar ne. Kreditorių nuomonė (valia) nesaisto bankroto administratoriaus inicijuoti administruojamos įmonės vardu teisminius procesus. Taigi apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad bankroto administratorius privalėjo reikšti pretenzijas J. O. Š., J. K. ir A. K. dėl sumų grąžinimo BUAB „Ievos svajonė“, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21.       Taip pat hipotetiškai keliamas ginčas dėl J. O. Š., J. K. ir A. K. skolų nesudaro pagrindo neapibrėžtam laikui atidėti bankroto procedūrų užbaigimą, nes formalus ieškinių pateikimas, neįvertinant tikėtinų pasekmių (teisminio proceso trukmės, sąnaudų bei baigties), prieštarautų bankroto procese keliamam tikslui operatyviai ir ekonomiškai likviduoti bankrutavusią įmonę.

22.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė J. O. Š. atžvilgiu jau buvo pradėjusi teisminį ginčą dėl 22 495,56 Lt (6 515,16 Eur) skolos priteisimo. Kaip nustatyta iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-83/2014, teismas nusprendė apeliantei iš J. O. Š. priteisti tik 1 167,30 Lt – reikalavimą dalyje dėl 21 328,29 Lt atmesti, neįrodžius, jog J. O. Š. įsigijo prekių už šią sumą. 

23.       Tuo tarpu, iškėlus BUAB „Ievos svajonė“ bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduoti nei debitorių sąrašai, nei su šiais reikalavimais susiję dokumentai. Neturint šių įrodymų, objektyviai egzistuoja ribotos galimybės inicijuoti teisminius procesus. Tokia faktinė situacija galėjo lemti nemokumo administratoriaus pasyvumą, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog nemokumo administratorius netinkamai vykdė savo pareigas. Formalus galimų ieškinių pateikimas (neturint ar turint nepakankamai reikalavimus patvirtinančių įrodymų), kurių rezultatas neturėtų teigiamos reikšmės BUAB „Ievos svajonė“ turtinei padėčiai, o taip pat ir kreditorių reikalavimų patenkinimui, šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), neužtikrintų bankrutavusios įmonės operatyvaus likvidavimo tikslo.

24.       Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad nemokumo administratorius netinkamai realizavo bendrovės turtą (maisto papildus), jį utilizuodamas. Nors BUAB „Ievos svajonė“ kreditorių susirinkimas 2019 m. balandžio 27 d. leido nemokumo administratoriui parduoti riboto galiojimo termino maisto papildus, o 2019 m. gegužės 27 d. patvirtino šio turto pardavimo tvarką, tačiau 2021 m. vasario 1 d.  vykusiame kreditorių susirinkime, 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta leisti nemokumo administratoriui dalį šio turto – 65 vienetus maisto papildų Multivitamin Oral Liquid ir 65 pakuotes Kleanvein Oral Liquid – nurašyti. Kaip matyti iš 2021 m. balandžio 6 d. turto nurašymo akto Nr. 21/04/01, administratorius vykdydamas kreditorių susirinkimo sprendimą turtą nurašė, todėl nėra pagrindo teigti, kad turtas buvo nepagrįstai utilizuotas.

25.       Apeliantė teigia, kad nemokumo administratorius atsisakė pateikti informaciją apie tai, kaip ir kur buvo panaudota iš R. G. priteista 3 120 Eur skolos suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad minėtą informaciją jai būtų atsisakyta suteikti. Negana to, ji pati teigia, kad žodžiu jai buvo pateiktas paaiškinimas apie lėšų panaudojimą. Tuo tarpu iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria buvo paskutinį kartą patikslintas BUAB „Ievos svajonė“ kreditorių sąrašas, nustatyta, kad R. K. yra bendrovės kreditorė, o administratorius turi pareigą atsiskaityti kreditoriams, kurią tinkamai įvykdė, nes periodiškai teikė tvirtinti kreditorių susirinkimui savo veiklos ataskaitas. Tiek iš ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. sausio 14 d., tiek iš ataskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. matyti, kad nemokumo administratorius kreditoriams paaiškino, jog gavo R. G. pasiūlymą taikiai susitarti dėl priteistos skolos grąžinimo. Kadangi šios gautos lėšos būtų panaudotos tik administratoriaus atlyginimo dengimui, administratorius nusprendė, nepažeisdamas kreditorių teisių, taikiai susitarti su debitoriumi – R. G. sumokėjo administratoriui 2 000 Eur, o šis atsisakė nuo kitos dalies reikalavimų. Iš kreditoriams pateiktos pinigų gavimų ir išmokėjimų suvestinės matyti kaip buvo panaudotos gautos lėšos. Kreditoriai 2021 m. vasario 1 d. vykusiame kreditorių susirinkime 1 – uoju darbotvarkės klausimu ir 2021 m. balandžio 21 d. vykusiame kreditorių susirinkime 1 – uoju darbotvarkės klausimu patvirtino nemokumo administratoriaus ataskaitas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ji ar kiti kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti apie R. G. skolos panaudojimą bankroto procese.

26.       Nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, kad šiuo atveju nėra objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Kaip jau minėta, vien formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus. Taigi įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams. 

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BUAB „Ievos svajonė“ veiklos pabaigos, tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, ištyrė ir įvertino įrodymus bei pritaikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurį naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                Vilija Mikuckienė

                                                                                Agnė Tikniūtė

                                                                                Jūratė Varanauskaitė