Civilinė byla Nr. e2-40-558/2024              

                                                                                           Proceso Nr. 2-13-3-02096-2022-2              

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                                                                   2.4.2.12.;2.4.2.12.2.; 3.2.6.1                                                                                             

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 1 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,

sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,

dalyvaujant ieškovo E. G. atstovei advokatei G. M.,

atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui V. P.

atsakovių N. P. ir P. P. atstovei advokatei R. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini), N. P. ir P. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Alytaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB (duomenys neskelbtini), institucija teikianti išvadą - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl laikino įrenginio patraukimo/nukėlimo ir žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas E. G. patikslintu ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo patraukti laikiną įrenginį – kioską, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo E. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribos išlaikant 3 m atstumą; 2) nesant galimybės patraukti laikiną įrenginį – kioską taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas – per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo savo lėšomis nukelti laikiną įrenginį – kioską; 3) atsakovei N. P. savo noru neįvykdžius teismo įpareigojimų per nurodytą terminą, įpareigoti atsakovę mokėti po 50 Eur dydžio baudą į ieškovo E. G. sąskaitą, esančią banke Swedbank, AB (duomenys neskelbtini), už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti ieškovui E. G. solidariai iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), N. P. ir P. P. 2 271,06 Eur turtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovui iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškinyje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2001 m. spalio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N11/2001-2338 pagrindu valdo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Ginčo kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovintis ant UAB (duomenys neskelbtini) nuomos teise valdomo žemės sklypo, priklauso N. P.. N. P. yra atsakinga už kiosko patraukimą/nukėlimą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nacionalinė žemės tarnyba Aplinkos ministerijos (tuo metu prie Žemės ūkio ministerijos), atlikusi ieškovo prašymu UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamo 0,3340 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2ŽN-189-(14.2.78.), kuriame nurodė, kad prekybos kioskas pastatytas nesilaikant norminio, teisės aktais nustatyto atstumo (leidimas, sutikimas statyti (įrengti) prekybos kioską nesilaikant atstumo patikrinimo metu nepateiktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 11.6 bei 11.9 papunkčių nuostatų bei pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktų nuostatos.“ Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. T-207 „Dėl Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 36.2 punkte numatyta, kad prekybos (paslaugų teikimo) objektų negalima įrengti: arčiau kaip 3 metrai iki žemės sklypo ribų.  Prekybos neatitinkantiems šiose taisyklėse keliamų reikalavimų, nustatomas 1 metų pereinamasis laikotarpis — iki 2018 m. liepos 1 d. (Taisyklių 63 p.). Laikinasis statinys esantis (duomenys neskelbtini) stovi ant E. G. priklausančio žemės sklypo ribos ir šią aplinkybę be aukščiau nurodytų patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių protokolas. Ieškovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytinės ribos pastatytas 0,04 - 0,22 m atstumu ir 0,53-0,68 m. atstumu nuo to paties sklypo šiaurinės ribos. Toks statinio atstumas nuo ieškovui priklausančio sklypo ribos (vienoje vietoje tik 4 cm) mažina šio sklypo rinkos vertę, nes norintys jį apeiti asmenys priversti naudotis sklypu (duomenys neskelbtini), be to jis užstoja saulę, taip pat, atsižvelgiant į jo dizainą ir būklę laikytinas vizualinės taršos šaltiniu. Taip pat trukdo ieškovui, visa apimtimi naudotis jo kaip sklypo savininko teisėmis, pvz. savo sklypą apsitverti tvora. Tiek pagal Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo režimo keitimo detalųjį planą, patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005m. lapkričio 24 sprendimu Nr. T-212, tiek pagal kitus šio žemės sklypo planus iki 2005 m. lapkričio 24 d. toje vietoje plane pažymėti ne vienas, o du statiniai, kurie turėjo būti abu nugriauti. Žemės sklypo plane, sudarytame 2005 m. gruodį, matyti, jog 10a ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) be turgaus teritorijoje pažymėtų 10 objektų, dar du maži statiniai, pažymėti toje sklypo vietoje, kur šiuo metu stovi prašomas nukelti kioskas, visiškai analogiškai buvo pažymėta ir 2000 m. gruodį sudarytame šio žemės sklypo plane.  Taigi tiek pagal detalųjį planą, tiek pagal kitus šio žemės sklypo planus iki 2005-11-24 toje vietoje plane pažymėti ne vienas, o du statiniai, kurie abu turėjo būti nugriauti, t. y. iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimo Nr. T-212 matyti, jog šiuo sprendimu buvo patvirtintas detalusis (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo planas. Brėžinyje sklype pažymėti du pastatai toje vietoje, kur šiuo metu stovi nurodytas nukelti kioskas ir jie abu pažymėti kaip griaunami pastatai. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiame sklype esančius menkaverčius kilnojamus medinius prekybos paviljonus planuojama griauti, o jų vietoje statyti naują stacionarų prekybinį pastatą sklypo pietinėje dalyje, o šiaurinėje dalyje esantis stacionarus prekybos paviljonas ir sanitarijos patalpos numatomos rekonstruoti, juos sujungiant į vieną pastatą ir praplečiant. Taigi metalinio kiosko pastatymas toje vietoje, kurioje buvę du statiniai turėjo būti nugriauti neatitiko detaliojo plano, kioskas neturi Prekybos (paslaugų teikimo) įrenginių įrengimo projekto, kaip reikalauja Taisyklių 10 punktas. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas, kuriame nurodyta, jog nuo 2000 m. stovėjęs 2012 metais kioskas pertvarkytas – nugriautas šalia stovėjęs medinis pastatas – kasa. Tačiau iš detaliojo plano akivaizdu, kad pagal jį turėjo būti nugriauti abu statiniai, jų vietoje nebuvo numatyta jokio kito statinio statyba ar buvusių statinių rekonstrukcija. Taigi metalinio kiosko pastatymas toje vietoje, kurioje buvę du statiniai turėjo būti nugriauti neatitiko detaliojo plano. Taip pat ginčo kioskas neturėjo projekto, dėl to buvo priimti žemiau nurodomi savivaldybės nurodymai nukelti ginčo kioską (2019-06-25 priimtas Alytaus miesto savivaldybės nurodymas nukelti ginčo kioską). Ginčo kioskas neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, pastatytas nesilaikant Taisyklėse nurodyto atstumo nuo ieškovo sklypo ribų, neturi projekto, kurio pagrindu gali stovėti prašo įpareigoti N. P. savo lėšomis per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo patraukti laikiną įrenginį – ginčo kioską, nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos išlaikant 3 m atstumą; nesant galimybės patraukti laikiną įrenginį - kioską taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas - per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo savo lėšomis nukelti laikiną įrenginį- kioską. UAB (duomenys neskelbtini) P. P. laikotarpiais nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, 2019-01-01 iki 2019-12-31 išnuomojo prekybinę vietą – patalpas (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Taigi Savivaldybės nurodymų priėmimo metu UAB (duomenys neskelbtini) nuomojo kioską (kaip nurodyta sutartyse patalpas) P. P., taip pat buvo žemės sklypo ant kurio stovėjo kioskas nuomininkė, tad turėjo imtis veiksmų, kad būtų vykdomi teisės aktų reikalavimai, tačiau aukščiau nurodytų Savivaldybės nurodymų nei skundė, nei vykdė. Kauno apygardos teismo 2021-09-29 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 9 punkte konstatuota, kad laikinas statinys stovėjo ant UAB (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu valdomo žemės sklypo, todėl UAB (duomenys neskelbtini) kaip teisėtas žemės sklypo valdytojas, turėjo imtis atitinkamų priemonių, kad jo valdomame sklype būtų tinkamai vykdomi teisės aktų reikalavimai (CPK 182 straipsnio 3 punktas). UAB (duomenys neskelbtini), jau žinodama apie Savivaldybės nurodymus nukelti kioską nuomos sutarties su P. P. nenutraukė, o priešingai 2019 m. gruodžio 27 d. sudarė naują prekybos vietos turgavietės nuomos sutartį su P. P., vėliau su N. P., nereikalavo nuomininkių, kad jos išlaikytų reikiamą atstumą nuo ieškovo žemės sklypo ribos, vykdytų Savivaldybės nurodymus. Dabartinė kiosko savininkė N. P. taip pat žinojo apie reikalavimus nukelti kioską, tačiau nepaisant to, ji vis tiek 2020 m. rugpjūčio 13 d. iš ankstesnės savininkės nupirko kioską, nors žinojo, kad jį reikia nukelti. Taigi visi reikalavimai, susiję su prekybiniu kiosko nukėlimu, jo neatitikimu teisės aktų reikalavimams buvo žinomi tiek N. P., tiek ir P. P., tačiau jos kiosko nenukėlė, taip pat kitokiu būdu aukščiau nurodytų teisės aktų pažeidimų, UAB (duomenys neskelbtini) kaip teisėtas žemės sklypo valdytojas, nesiėmė jokių priemonių, kad jo valdomame sklype būtų tinkamai vykdomi teisės aktų reikalavimai. Ieškovas siekdamas apginti savo kaip žemės sklypo savininko teises ir siekdamas išspręsti ginčą ikiteismine tvarka, atsižvelgdamas į tai, kad Alytaus miesto savivaldybė buvo priėmusi nurodymus nukelti laikiną įrenginį (kioską) aktyviai domėjosi, kokių veiksmų imasi Alytaus savivaldybė, tam kad užtikrinti, jog būtų įvykdytas savivaldybės priimtas nurodymas nukelti laikiną įrenginį – kioską, koks administracinio nusižengimo teisenos rezultatas. Kaip matyti iš savivaldybės atsakymų, informacija Ieškovui buvo teikiama. Atsižvelgdamas į tai, kad savivaldybė jau buvo priėmusi nurodymą nukelti laikiną įrenginį, Ieškovas tikėjosi, kad jo teisės pažeidimas bus išspręstas ir jam nereikės atskiro proceso tuo pačiu pagrindu. Ieškovas prašo solidariai iš atsakovų priteisti - 2 271,06 Eur jo patirtas išlaidas, kurios atsirado už įvairių dokumentų parengimą, taip pat prašymai į įvairias institucijas. Šios patirtos išlaidos yra susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais, t. y. jei atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) žinodama apie Savivaldybės nurodymus nukelti kioską, būtų nutraukusi tuo metu galiojančią prekybos vietos nuomos sutartį su atsakove P. P., nesudariusi naujos prekybos vietos nuomos sutarties su ja, vėliau su atsakove N. P., reikalavusi, kad P. P., o vėliau N. P. nukeltų kioską, kaip neatitinkantį aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, o atsakovės P. P. (tuo laikotarpiu, kai valdė kioską nuosavybės teisė), vėliau N. P. būtų prekybos įrenginį  pastatę išlaikant teisės aktų reikalaujamą atstumą, jį patraukę/nukėlę ieškovas nebūtų patyręs minimų išlaidų (CK 6.247 straipsnis) (2023-02-01, DOK – 4817).

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ieškovas savo ieškinio pagrindimui remiasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsakymu į ieškovo pateiktą skundą. Dėl minėto rašto atsakovė nori informuoti, kad atitinkami atsakovo vadovaujantys darbuotojai buvo nubausti ne už tariamai pažeistus atstumus nuo gretimo sklypo, o už tai, kad buvo neteisėtai naudotasi valstybei priklausančia žeme. Teismui pateiktame administracinio nusižengimo protokole aiškiai įvardintas ANK 110 straipsnis, pagal kurį taikoma sankcija už aukščiau minėtą pažeidimą. Šiame protokole kaip tik yra nuoroda, kad buvo atliktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimas ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą remiasi ne visu nutarimu, o išskiria tik atskiras jo dalis taip iškraipydamas visą nutarimą. Be to, nurodyta, kad pagal detaliojo plano aiškinamąjį raštą atsakovas privalėjo nugriauti tik medinius kioskus, metaliniai kioskai (prekybos įranga) nebuvo griaunama, t. y., buvo palikta ten kur stovėjo. Šią aplinkybę konstatuoja ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktas. Teismui yra pateikti dokumentai, įrodantys, kad metaliniai kioskai, ant UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotos žemės stovėjo nuo 1995 metų ir juos pastatė gėlėmis prekiaujantys, individualią veiklą įregistravę asmenys. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad prekybos įranga buvo pastatyta nesilaikant Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių 36.2 punkto. Kaip nurodo pats ieškovas minėtos taisyklės buvo priimtos 2017 metų gegužės 25 dieną. Taigi, prekybos vietos įrengimo metu, tokių taisyklių nebuvo. Vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, bet koks įstatymas, nutarimas ar kitas lokalinis aktas negalioja į praeitį. Šiuo atveju ieškovas, reikšdamas ieškinį reikalauja taikyti 2017 metais priimtas taisykles objektams, kurie funkcionavo jau 1995 metais. Taigi, ieškovas norminius aktus taiko ne į ateitį, bet į praeitį. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas ar minėtas prekybos statinys stovi anksčiau negu buvo atkurta nuosavybė gretimo sklypo savininkui ir tuo pačiu ar tokiam statiniui galioja trijų metrų atstumo reikalavimas nesutinka su ieškovo teiginiu išdėstytu patikslinto ieškinio 13 punkte. Prekybos vieta nėra laikytina vizualinės taršos šaltiniu, kadangi ginčo kioskas yra įrengtas taip pat kaip įrengti kioskai ieškovui priklausančioje žemėje. Saulės irgi negali užstoti, kadangi už N. P. priklausančio kiosko yra įrengtos mašinų stovėjimo vietos. Šis argumentas yra paimtas iš Alytaus miesto savivaldybės atlikto 2021 metais patikrinimo akto ir visiškai neatitinka šios dienos realios situacijos. Patikslinto ieškinio 14 punkte išdėstyti argumentai taip pat neatitinka faktinių aplinkybių. Į bylą yra pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) raštas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad detaliajame plane UAB (duomenys neskelbtini) įpareigota nukelti medinius menkaverčius kioskus ir nekalbama apie metalinius kioskus (prekybos vietas). Ieškovas taip pat remiasi Alytaus miesto savivaldybės 2020-12 mėnesio administracijos raštu, kuriame informuojama, jog atsakovo vadovui yra surašytas protokolas dėl statinio nugriovimo bei prašoma paskirti sankciją. Šis raštas ir šis argumentas yra niekiniai. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-559-926/2021 nutraukė administracinio nusižengimo teiseną įmonės vadovo atžvilgiu, pripažindama, kad vadovo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ANK 505 straipsnyje, konstatuojamoje dalyje išaiškino, kad minėtas prekybos statinys yra pastatytas apie 1995 metus ir tai yra laikytina kaip įrengta prekybos vieta. Be to, konstatuota, kad prekybos vietoje esanti įranga nėra UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Kadangi ANK 505 straipsnis numato sankcijas už teisėto reikalavimo nevykdymą, tai nutraukus administracinę bylą, darytina išvada, kad reikalavimas buvo neteisėtas, o neteisėtų reikalavimų neprivaloma vykdyti. Ginčo paviljonas yra įrengtas jau 1995 metus pačių gėlininkų lėšomis, t. y., žymiai anksčiau negu buvo grąžinta nuosavybė žemės sklypo savininkams. Tai be nurodytos sutarties įrodo ir topografinis planas, kuriame penktu numeriu aiškiai parodyta prekybos kiosko vieta, faktiškai atitinkanti dabartinę kiosko vietą. Mano, kad 1995 metais, suteikdami teisę prekybinės vietos įsirengimui, tiek atsakovas, tiek dabartinė įrangos savininkė tai suprato ne tik kaip stalų įsirengimą, atvirų ar dengtų kioskų įsirengimu, bei ir įvairių konstrukcijų laikinų pastatų, paviljonų įsirengimu, žemėje, kuri ir skirta tokiai veiklai vystyti. Šiai dienai prekybinės įrangos savininkė yra N. P. ir su ja sudaryta prekybinės vietos nuomos sutartis. Įsigydamas žemės sklypą ieškovas žinojo apie šalia sklypo esančius kioskus, t. y. ieškovas žemė sklypą įsigijo žymiai vėliau negu buvo įrengtos gėlių prekybos vietos. Pažymėtina, jog teisė reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus yra apribota laike, t. y. tokiems reikalavimams taip pat yra taikomas senaties terminas. Nesutinka su pateiktu reikalavimu dėl 2 271,06 Eur priteisimo už dokumentų paruošimą kitoms valstybinėms institucijoms: 2020-06-03 sąskaita Nr. 3 8-14/2020 420 Eur sumai buvo išrašyta už dokumentų ruošimą Alytaus miesto savivaldybei; 2021-03-02 sąskaita Nr. 38-15/2021, 910 Eur sumai buvo išrašyta už konsultacijas ir rašto Alytaus miesto savivaldybei ruošimą; 2022-01-31 sąskaita Nr. 38-25/2022, 455 Eur sumai buvo išrašyta už susirašinėjimą su Alytaus miesto savivaldybe bei NŽT. Visais šiais atvejais ieškovas kreipėsi į kitas institucijas kuriose jo prašymai buvo atmesti tiesiogiai pačių institucijų ar teismo. Kitos sumos: 2021-06-30 dienos sąskaitą Nr. 692, 86,88 Eur sumai už skundo surašymą bei 2021-06 01 dienos sąskaita Nr. 683, 57,92 Eur sumai už skundo surašymą administracinėje byloje Al8.-458-878/2021 visiškai nesietina su nurodyta byla, nes ieškovas šioje byloje nebuvo proceso dalyvis, o teismui yra pateiktos nutartys, kuriose teismai atsisakė tenkinti ieškovo atstovų prašymus. Analogiška situacija ir su sąskaitoje Nr.668 nurodyta 202,72 eurų suma, neaišku nei kokia situacija buvo analizuota nei koks skundas rašytas. Kokie darbai buvo atlikti pagal sąskaitą DZV Nr. 20/0177, 157,30 Eur sumai taip pat yra neaišku, kadangi atsakovės įmonė nedavė sutikimo kad būtų nustatytos jai priklausančio sklypo kažkokios koordinatės. Taip pat nesutinka su sumokėta 200 Eur suma antstoliui, kadangi jo noras nustatyti faktines aplinkybes nėra susijęs su šia byla, kadangi faktinės aplinkybės buvo nustatytos tuo metu, kai vyko administracinė byla tarp Alytaus miesto savivaldybės ir UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovei visiškai nesuprantamas ieškovo reikalavimas nukelti kioską, dar sprendimui neįsiteisėjus. Toks reikalavimas prieštarauja galiojantiems įstatymams ir protingumo principui, kadangi tik įsiteisėjęs sprendimas šalims sukelia tam tikras pasekmes (2023-02-27, DOK – 8737).

Atsakovė N. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ginčo kioską 2020 m. rugpjūčio 13 d. ji nusipirko iš kitos byloje esančios atsakovės P. P.. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad ginčo kioskas privalėjo būti nugriautas, nes iš detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad privalėjo būti nugriauti tik mediniai kioskai, o metaliniai kioskai (prekybos įranga) nebuvo griaunami. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra nurodžiusi, kad detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad griaunami sklype esantys menkaverčiai mediniai kilnojamieji prekybos paviljonai, o šio plano brėžinyje, galimai dėl techninės klaidos, pastatų naikinimo ženklu pažymėtas ir metalinis kilnojamasis prekybos kioskas. Byloje yra duomenys, kad metaliniai kioskai ant UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotos žemės stovėjo nuo 1995 metų ir jie buvo pastatyti gėlėmis prekiaujančių (vykdančių individualią veiklą) asmenų lėšomis. Byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas ar jai priklausantis laikinasis įrenginys - gėlių kioskas buvo pastatytas anksčiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės gretimo sklypo savininkui, kokie reikalavimai tuo metu buvo taikomi laikiniems įrenginiams ar turimam statiniui galioja trijų metrų atstumo reikalavimas. Ieškovas nurodo, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. T-207 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 36.2 punkte numatyta, kad prekybos (paslaugų teikimo) objektų negalima įrengti arčiau kaip 3 metrai iki žemės sklypo ribų. Tačiau tuo metu, kai buvo įrengta prekybinė vieta reikalavimo išlaikyti 3 metrų atstumą nebuvo. Visi metaliniai gėlių kioskai, tame tarpe ir ginčo kioskas buvo pastatyti 1995 metais. Mano, kad ieškovas nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą įgijo vėliau, nei buvo pastatyti metaliniai gėlių kioskai, t. y. buvo įrengtos prekybinės vietos, todėl jis kaip naujas žemės sklypo savininkas neturi teisės reikalauti papildomo suderinimo su juo. Jis įgydamas žemės sklypą faktiškai žinojo apie šalia jo perkamo žemės sklypo esančius gėlių kioskus. Keičiantis savininkams nereikia iš naujo gauti įvairių sutikimų, nes naujam savininkui galioja iki tol buvę visi suderinimai bei ankstesnių įstatymų reikalavimai. Vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, bet koks įstatymas, nutarimas ar kitas lokalinis aktas negalioja atgaline tvarka (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Ieškovas savo patikslintu ieškiniu siekia norminius aktus taikyti į praeitį, o tai prieštarauja įstatymui. Visiškai nesutinka su ieškovo teiginiu, kad atsakovei N. P. priklausantis ginčo kioskas yra vizualinės taršos šaltinis. Šis kioskas yra įrengtas taip pat kaip ir kioskai stovintys ieškovui priklausančioje žemėje, t. y. visi kioskai, tame tarpe ir ginčo kioskas, yra vienodi tiek dizainu, tiek spalva. Taip pat šis kioskas negali užstoti saulės, nes už jo yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos. Teisė reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus yra apribota laike, t. y. tokiems reikalavimams yra taikomas senaties terminas. Ieškovas įgydamas žemės sklypą matė realią situaciją, žinojo, kokiu atstumu nuo jo žemės sklypo ribų yra šiuo metu atsakovei priklausantis ginčo kioskas, tačiau ilgus metus jokių pretenzijų nereiškė. Nesutinka su reikalavimu atlyginti 2 271,06 Eur žalą, nes ieškovo prašoma suma, kaip turtinės žalos atlyginimas yra rašyti raštai su visai kitomis institucijomis ar visai už kitas bylas, kaip pvz., už susipažinimą su bylos medžiaga Nr. 2-302-652/2017, kurioje ieškovas (duomenys neskelbtini), o atsakovė V. M., už skundo surašymą administracinėje byloje A.18-458-878/2021, taip pat už raštus Alytaus miesto savivaldybei ir pan. Mano, kad šis prašymas yra nepagrįstas, nes priteisti žalą už bylas, kuriose ji nebuvo proceso dalyvė yra nepagrįstas (2023-03-20, DOK-12336).

Atsakovė P. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ginčo kioską ji 2020 m. rugpjūčio 13 d. pardavė N. P.. Atsakovė nesutinka, kad iš jos solidariai būtų priteista 2 271,06 Eur turtinė žala, nes prašomos priteisti sumos yra visiškai nesusijusios su šia byla, sąskaitos išrašytos už dokumentų ruošimą kitoms institucijoms bei susipažinimu su byla Nr. 2-302-652/2017 (ieškovas (duomenys neskelbtini), atsakovė V. M.). Visos kitos sumos, kurias ieškovas prašo priteisti solidariai iš visų atsakovų, yra už raštus, kuriuos ieškovas rašė įvairioms institucijoms jau po to, kai atsakovė nebuvo prekybinės vietos – gėlių kiosko savininkė. Atsakovė neturi mokėti už ieškovo norą su kažkuo susirašinėti, pasibylinėti ar telefonu pasikalbėti su Alytaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojais. Ieškovas kaip turtinės žalos atlyginimą prašo priteisti ir pinigines sumas, sumokėtas kitose bylose, kuriose atsakovė nebuvo proceso šalimi. Prašo ieškinį atmesti bei E. G. už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį atsakovės P. P. atžvilgiu paskirti baudą (2023-03-21, DOK – 12364).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 1999 m. liepos 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N11/99-1956 ir 2001 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N11/2001-2338 bei ją keitusio 2006 m. balandžio 3 d. Susitarimo Nr. S11/2006-295 ir 2009 m. birželio 10 d. Susitarimo pakeisti sutartį Nr. S11/2009-531 pagrindu valdo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. atsakovė nuomos sutarčių pagrindu naudojasi 0,3340 ha ploto žemės sklypu. Atkreipia teismo dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriuje (toliau – Skyrius) buvo nagrinėta tarp ieškovo E. G. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) susidariusi situacija dėl šios civilinės bylos ginčo dalyko – kiosko. 2021 m. lapkričio 24 d. surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr.2ŽN-189-(14.2.78.), kuriame nustatyta, kad prekybos kioskas įrengtas nesilaikant norminiais aktais nustatyto atstumo, leidimas (sutikimas) nepateiktas, neaptvertas, praėjimui netrukdo. <…>. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pažeisti LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktų reikalavimai. Taip pat nustatyta, kad pastatas – kioskas pastatytas nesilaikant norminio atstumo (2023-02-27, DOK – 8838).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog kioskas neatitinka LR statybos įstatyme nustatytų statinio požymių (jis nėra nekilnojamasis daiktas ir neturi statybos darbais statybos vietoje sukurtų laikančiųjų konstrukcijų), todėl jis nelaikytinas statiniu. 2019 metais Inspekcija, tikrindama fizinio asmens skundą, nustatė, kad kioskas yra kilnojamasis daiktas. Statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų atžvilgiu (2023-02-23, DOK-8419).

2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas E. G. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybė yra šališka, palaiko UAB (duomenys neskelbtini) direktorių V. G.. Jis su UAB (duomenys neskelbtini) bylinėjasi ne vieneri metai. Kai ieškovas įsigijo žemės sklypą tuo metu stovėjo mediniai kioskai, kurie pagal detalųjį planą turėjo būti nugriauti, tačiau iki šiol kioskas stovi. Pradžioje šis kioskas jam netrukdė, tačiau vėliau, kai jam norėjosi apsitverti savo sklypą tvora, o to padaryti negalėjo, nes paaiškėjo, kad ginčo kioskas neišlaiko 3 metrų atstumo nuo jam priklausančio sklypo ribos. Jo verslui šis kioskas trukdo. Anksčiau ginčo kiosko stogo konstrukcija buvo įsikišusi į ieškovui priklausantį sklypą, tačiau ši konstrukcija 30 cm buvo sumažinta ir šiuo metu ginčo kioskas yra prie pat jo sklypo ribos. Žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo yra atsiradusi iki teismo už teisines paslaugas, nes buvo rašomi įvairiausi prašymai, susiję su ginčo kiosku, į įvairias institucijas (savivaldybę, NŽT, statybos inspekciją ir pan.), taip pat jo teisininkai ruošė dokumentus ir administracinėje byloje.

2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose į ieškinį bei į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. birželio 26 d. panaikino abu nurodymus, t. y. vieną - dėl statinio nukėlimo, o kitą – dėl statinio stogą laikančių konstrukcijų, kurios netilpo žemės sklype trūkumų ir neprieštaravo, kad kioskas stovėtų esamoje vietoje, neišlaikant 3 metrų atstumo. Nors ieškovas savo reikalavimą grindė NŽT 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu, tačiau šito klausimo ji nesprendė, nes jį turi spręsti savivaldybė ar statybos inspekcija. Statybos inspekcija 2019 m. balandžio 2 d. į skundą atsakė, kad detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad griaunami sklype esantys menkaverčiai mediniai kilnojami prekybos pavilijonai, o plano brėžinyje galimai dėl techninės klaidos, pastatų naikinimo ženklu pažymėtas nuo 2000 metų stovėjęs metalinis kioskas. Taigi, ginčo kioskas buvo metalinis, kas paneigia ieškovo argumentus (ieškovas teigė, kad medinis). Ginčo kioskas stovėjo ar nuo 1995 metų ar nuo 2000 metų, todėl jis buvo pastatytas neprieštaraujant tuo metu galiojantiems teisės aktams, įstatymas atgal negalioja, todėl nepagrįstai ieškovas vadovaujasi Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 metų Taisyklėmis. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, nes jis rašė skundus, raštus yra visiškai nepagrįstas, nes jo skundai galutiniame variante buvo netenkinami ir atmesti. Kauno apygardos teismas administracinėje byloje taip pat atmetė ieškovo prašymą dėl teikiamų paaiškinimų toje byloje, nes ieškovas nėra proceso dalyvis, todėl toje byloje patirtos ieškovo išlaidos taip pat turi būti atmestos.

2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovių N. P. ir P. P. atstovė advokatė R. K. palaikė atsiliepimus į ieškinį jame nurodytais argumentais, papildomai nurodė, kad jau 2000 metais detaliajame plane yra užfiksuotas metalinis prekybos kioskas, o buvo nuspręsta nugriauti medinius menkaverčius prekybos kioskus. Šiuo metu ginčo kiosko vaizdas yra visai kitas, t. y. lygiai toks pat, kaip ir ieškovo turimi kioskai. Ieškovas įsigydamas žemės sklypus (vieną dalį 2007 metais, kitą sklypo dalį 2010 metais) turėjo matyti, kur randasi ginčo kioskas, kuris jau stovėjo nuo 1995 metų ir buvo pastatytas visų gėlių prekybininkų lėšomis, pretenzijų niekada nereiškė. Statybos inspekcija pripažino, kad detaliajame plane buvo padaryta techninė klaida (buvo pažymėta ženklu griauti ginčo kioską), todėl kioskas turėjo teisę stovėti toje vietoje. Savivaldybė neprieštarauja, kad kioskas stovėtų mažesniu nei 3 metrų atstumu. Prašo taikyti senatį, nes ieškovas ją yra praleidęs. Nemano, kad kitose bylose ieškovo teikiami raštai bei teikiami skundai į įvairias institucijas, dėl kurių ieškovas patyrė nuostolių, turėtų būti solidariai priteisiami iš atsakovių. Prašo ieškinį atmesti.

2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovė R. R. paaiškino, kad 2023 m. birželio 26 d. Alytaus miesto savivaldybė atsakydama į UAB (duomenys neskelbtini) prašymą šiuo raštu panaikino du nurodymus: vieną dėl statinio - kiosko nukėlimo, kitą dėl kiosko trūkumų, nes atlikus patikrinimą ir 2023 m. liepos 17 d. surašius prekybos įrenginio patikrinimo aktą buvo nustatyta, kad įpareigojimai dėl stogo konstrukcijų, kurios išėjo už žemės sklypo ribų yra pašalinti (nurodyta akto 3 punkte), todėl nurodymas yra pilnai išpildytas. Šis raštas yra teisėtas ir galiojantis, iki šios dienos nėra apskųstas.

2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja V. B. paaiškino, jog ginčo laikinas statinys neišlaiko 3 metrų atstumo nuo ieškovo žemės sklypo ribos, tačiau savivaldybė tam neprieštarauja. Atlikus patikrinimą ginčo kioskas nesukelia vizualinės taršos, taip pat šiam kioskui projektas nėra reikalingas, nes žemės sklypas yra išnuomotas privačiam asmeniui. Tik savivaldybei priklausančiuose sklypuose, kuriuos ji valdo panaudos ar patikėjimo teise, statomuose kioskuose yra reikalingas projektas.  Savivaldybė neturi teisės kištis į privačiuose sklypuose (šiuo atveju žemės sklypas išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini)) pastatytus kioskus, jeigu jie nesukelia vizualinės taršos. Ieškovo minimos Taisyklės taikomos tik prekybos įrenginiams, kurie stovi ant savivaldybei priklausančių sklypų, kuriuos ji valdo panaudos ar patikėjimo teise. Savivaldybė nėra išdavusi jokių leidimų nei ieškovui nei atsakovui priklausantiems prekybos įrenginiams (gėlių kioskams), nes toks leidimas nėra reikalingas. Taisyklių laikymąsi užtikrina Viešosios tvarkos skyrius. Projektas reikalingas suderinimui tik dėl vizualinės taršos tiems prekybos įrenginiams, kurie randasi ne savivaldybei priklausančiuose žemės sklypuose panaudos ar patikėjimo teise ir jokie kiti leidimai yra neišduodami. Nagrinėjimo atveju, atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad nurodymai dėl vizualinės taršos yra pašalinti, todėl savivaldybė neprieštarauja, kad ginčo kioskas stovėtų toje pačioje vietoje neišlaikant 3 metrų atstumo.

2023 m. rugsėjo 21 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. O., kuri dirba Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja, nurodė, kad ji epizodiškai dalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl nurodymų nukelti laikinąjį prekybos įrenginį (kioską) (duomenys neskelbtini), sklype nevykdymo UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, taip pat ji rengė 2019 metais nurodymus dėl kiosko 3 metrų atstumo neišlaikymo, įpareigojant jį nukelti, o kitą dėl vizualinės taršos, nes stogo konstrukcijos netilpo žemės sklype, jos išėjo už žemės sklypo ribos. 2023 m. liepos 19 d. ji dalyvavo patikrinimo vietoje ir nustatė, kad kioskas pasikeitė visiškai, lyginant jį su 2019 metais. Toje vietoje buvo pastatytas naujas kioskas, kurio konstrukcijos buvo pašalintos ir neišėjo už žemės sklypo ribų. Taigi nurodymai buvo pilnai išpildyti.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.  

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų, teismas nustatė, kad ieškovui E. G. nuosavybės teise priklauso 0,0333 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas minėto žemės sklypo 136/333 dalį įgijo 2007 m. lapkričio 16 Mainų sutarties Nr. 12586 (2007-11-16 Perdavimo – priėmimo aktas Nr. 12589) ir 2007 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 12655 (2007-11-19 perdavimo – priėmimo aktas Nr. 12658) pagrindu, o 591/999 dalis įgyta Apylinkės teismo sprendimo pagrindu, kuris įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 28 d. (2022-10-26 į bylos procesą įkeltas išrašas iš NTR registro). Iš pateiktos į bylą VĮ Registrų centro pažymos (2023-01-17, DOK-2344, Priedas RC pažyma) matyti, kad ieškovui priklausantis  sklypas ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio 0,3176 ha dalis išnuomota atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 1999 m. liepos 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N11/99-1956 ir 2001 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N11/2001-2338 bei ją keitusio 2006 m. balandžio 3 d. Susitarimo Nr. S11/2006-295 ir 2009 m. birželio 10 d. Susitarimo pakeisti sutartį Nr. S11/2009-531 pagrindu (2022-12-30, DOK-50902, 2023-05-09, DOK-19840). Valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos terminas - 2024 m. liepos 26 d. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (tuometinis pavadinimas Kooperatinė bendrovė (duomenys neskelbtini)) 1995 m. liepos 1 d. su P. P. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią P. P. buvo suteikta vieta laikinam prekybiniam paviljonui pastatyti turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (2022-10-24, DOK-39938).

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė 1995 m. lapkričio 10 d. Alytaus miesto savivaldybėje užregistruotą gėlių kioskų savininkų pranešimą, rašytą tuometiniam Alytaus apskrities valdytojui bei kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pirmininkui, kuriame, be kitų gėlių kioskų savininkų, trečiuoju numeriu yra pasirašiusi ir atsakovė P. P. (2022-12-30, DOK-50902). Iš minėto pranešimo turinio matyti, kad gėlių kioskų savininkai įsigijo ir pasistatė naujus kioskus, kuriuose individualiai pasidarė kioskų projektus, suderino su visomis reikalingomis tarnybomis, susiprojektavo elektros prijungimą ir pradėjo jos įvedimo darbus savo lėšomis. Taip pat į bylą yra pateiktas 1995 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) turgavietės gėlininkų pareiškimas rašytas Alytaus miesto deputatų tarybai, kurį, be kitų gėlių kioskų savininkų, 22 numeriu pasirašė ir atsakovė P. P. (2022-12-30, DOK-50902). Šiame pareiškime gėlininkai taip pat nurodo išlaidas, susijusias su naujų kioskų atvežimu bei senų kioskų išvežimu. Ieškovas į bylą pateikė1995 m. rugsėjo 29 d. topografinį planą, iš kurio matyti, kad 5 numeriu pažymėta prekybos kiosko vieta, kuri faktiškai atitinka ginčo kiosko vietą (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 99). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo kioskas, kuris nuosavybės teise tuo metu priklausė P. P.,1995 metais jos pačios lėšomis buvo pakeistas iš medinio į metalinį (2022-12-30, DOK-50902). Atsakovė P. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ginčo kioską pardavė N. P., kuri su UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė Prekybos vietos turgavietėje nuomos sutartį Nr. 1 (2023-01-05, DOK - 860). 

Kaip vieną iš argumentų dėl ginčo kiosko nukėlimo, ieškovas nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-212 buvo patvirtintas detalusis (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo planas ir brėžinio sklype pažymėti du pastatai toje vietoje, kur šiuo metu stovi nurodytas nukelti kioskas, ir jie abu pažymėti, kaip griaunami pastatai (2022-10-24, DOK – 39938). Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiame sklype esančius menkaverčius kilnojamus medinius prekybos paviljonus planuojama griauti.

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) šiam argumentui paneigti pateikė į bylą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio mėnesio raštą į jos skundą, kuriame nurodoma, kad detaliojo plano (patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T – 212) sprendiniuose griaunami sklype esantys menkaverčiai mediniai kilnojami prekybos paviljonai <....> ir šio plano brėžinyje galimai dėl techninės klaidos, pastatų naikinimo ženklu pažymėtas ir nuo 2000 metų stovėjęs metalinis kilnojamasis kioskas (2022-10-24, DOK – 39938). Netikėti šia institucijos informacija, kad buvo padaryta brėžinyje techninė klaida teismas neturi jokio teisinio pagrindo, nes šis įrodymas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, todėl, nesant jį paneigiančių įrodymų, minėta aplinkybė yra įrodyta (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nors šiame rašte nurodyta, kad 2012 metais stovėjęs nuo 2000 metų metalinis kioskas pertvarkytas – nugriautas šalia stovėjęs medinis pastatas – kasa, prie stovėjusio metalinio kiosko prijungtas antras metalinis kioskas, tačiau šios aplinkybės surašytos, kaip nurodoma pačiame rašte, paties statytojo teigimu, todėl teismo vertinimu, jos nėra institucijos nustatytos faktinės aplinkybės, todėl negali būti vertinamos kaip patikimas įrodymas. Kaip pasisakyta aukščiau, teismas jau įvertino 1995 metais gėlininkų rašytus raštus į institucijas ir nustatė, kad kioskai jau 1995 metais iš medinių buvo pakeisti į metalinius, todėl plačiau dėl to nepasisako.

            Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 25 nurodymu Nr. SD-5376 (8.1.) UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. nukelti laikinąjį statinį, esantį (duomenys neskelbtini) (Nurodyme Nr. 1 klaidingai nurodyta (duomenys neskelbtini)) ir 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymu Nr. SD-9396 (6.83E) UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota iki 2019 m. lapkričio 20 d. pašalinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. BVA-287-(24.59) nurodytas konstrukcijas, t. y. prekybos įrenginio (duomenys neskelbtini), stogą ir jį laikančias konstrukcijas, netelpančias žemės sklype ir patenkančias į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (Nurodymas Nr. 2) (2023-05-11, DOK-20242). Kad Nurodymas Nr. 2 buvo įvykdytas, patvirtina Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akto Nr. BVA-492-(6.102) duomenys ir fotofiksacija (2023-08-16, DOK – 33141).  

        Alytaus miesto savivaldybės administracija patenkino UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 26 d. prašymą Nr. 24, bei pripažino netekusiais galios duotus Nurodymus Nr. 1 ir Nr. 2, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 argumentus bei į aukščiau nurodytą patikrinimo aktą (2023-08-16, DOK – 33141). Taip pat šiame sprendime Alytaus miesto savivaldybės administracija išreiškė sutikimą, kad ji neprieštarauja, jog įrenginys – kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iki UAB (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos (2024 m. liepos 26 d.) (2023-08-16, DOK-33141). Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje yra duomenys, kad ieškovas dėl minėtų įpareigojimų panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus, kuriame 2024 m. vasario 15 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. eI3-3864-428/2024) E. G. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes E. G. šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

Savo teisių pažeidimą ieškovas grindė, kad atsakovei, dabartinei kiosko savininkei N. P. priklausantis ginčo kioskas, pastatytas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, neišlaikant 3 metrų atstumo, o tai prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktams bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T – 207 patvirtintų taisyklių „Dėl Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose“ laikymąsi (toliau – Taisyklės), t. y. nesilaikant Taisyklių 36.2 punkto, draudžiančio įrengti prekybos paslaugų objektą arčiau kaip 3 m iki žemės sklypo ribų, taip pat nesilaikant taisyklių 10 punkto, kuriame numatyta kad reikalingas prekybos vietos įrengimo projektas.

Teismas pažymi, kad pažeidimas dėl neišlaikyto atstumo iki ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, kurį ieškovas E. G. valdo nuosavybės teise, nepatenka į Taisyklėmis reguliuojamų teisinių santykių sritį, nes Taisyklės reglamentuoja prekybos ir paslaugų teikimo reikalavimus savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose ar patikėjimo teise valdomose teritorijose (Taisyklių 1 punktas), todėl šiuo pagrindu ieškinio reikalavimai negali būti patenkinami. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu tik savivaldybei ar valstybei priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuos ji valdo panaudos ar patikėjimo teise statomuose kioskuose yra reikalingas projektas, o nagrinėjamu atveju valstybinis žemės sklypas išnuomotas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), kuri prekybinės vietos nuomos sutarties pagrindu išnuomavo žemės sklypo dalį ginčo kiosko dabartinei savininkei N. P. ir šiam prekybos įrenginiui - kioskui projektas nėra reikalingas. 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta trečiojo asmens Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja V. B. nurodė, kad savivaldybė nėra išdavusi jokių leidimų nei ieškovui nei atsakovei priklausantiems prekybos įrenginiams (gėlių kioskams), nes toks leidimas nėra reikalingas. 

Byloje nustatyta, kad ginčo kioskas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, neišlaikant 3 metrų atstumo stovi daugiau nei prieš 29 metus, t. y. dar prieš įsigyjant ieškovui žemės sklypo dalį, jis ten stovėjo apie 12 metų.  

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintos statybos normos „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės“ (RSN 158-94) (toliau – Taisyklės), kurios galiojo nuo 1995 m. vasario 1 d. iki 1997 m. kovo 1 d., kurias pakeitė Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymas „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997, kuris įsigalioja nuo 1997 m. kovo 1 d. ir jam įsigaliojus neteko galios Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintos Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės RSN 158-94. Įsigaliojus aukščiau nurodytam statybos techniniam reglamentui ir netekus galios Taisyklėms STR1.07.01:1997 9.6. punkte nurodyta, kad kioskams (jų grupėms) iki 15 m2 užstatyto ploto kiekvienas, išskyrus kioskus pastatuose ir jų priestatuose nereikalingas leidimas, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyr. architektu.

Tuometinėse išdavimo Taisyklių (RSN 158-94) 9 ir 9.3 punktuose (galiojo nuo 1995-02-01 iki 1997-03-01) buvo įtvirtinta supaprastinta leidimų išdavimo tvarka, kuri buvo taikoma ir kilnojamiesiems kioskams. Byloje nėra duomenų, kad tuometiniam ginčo kiosko statytojui (savininkui, nuomininkui, naudotojui) leidimus išduodanti institucija būtų jo neišdavusi ar šį leidimą panaikinusi. Priešingai, byloje yra rašytiniai įrodymai, t. y. 1995 m. lapkričio 10 d. užregistruotas Alytaus miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini) turgavietės gėlininkų pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodoma, „Mes žemiau pasirašę gėlių kioskų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai <.......> Patys gėlių savininkai įsigijome ir pasistatėme naujus kioskus. Individualiai pasidarėme kioskų projektus, suderinta su visomis reikalingomis tarnybomis“, kas patvirtina ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ginčo kioskas turėjo reikiamus leidimus, suderintus su visomis reikalingomis institucijomis, o jokių kitokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis) (2022-12-30, DOK – 50902).

CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.

 Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismas įvertinęs, kad ginčo kiosko pastatymo metu nebuvo teisės aktais nustatyti nuo kaimyninio žemės sklypo atstumai, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė P. P. pastatydama ginčo kioską nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Dėl savininko teisių gynimo

CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

Sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimo (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Pagrindinis ieškovo argumentas, kad toks prekybinio įrenginio atstumas nuo jam priklausančio sklypo ribos (vienoje vietoje 7 cm,  neišlaikant net 1 m) mažina sklypo vertę, nes norintys  jį apeiti asmenys privalo naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, be to ginčo kioskas užstoja saulę bei ieškovas negali savo sklypą apsitverti tvora. Iš ieškovo pateiktos į bylą 2023 m. rugsėjo 18 d. situacijos schemos matyti, kad mažiausias tarpas nuo kiosko iki ieškovo sklypo ribos yra 7 cm (2023-09-21, DOK-38594), tačiau įvertinus Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akto Nr. BVA-492-(6.102) situacijos fotofiksaciją (2023-08-16, DOK – 33141) matyti, kad į ginčo gėlių kioską patenkama iš (duomenys neskelbtini) pusės, todėl visiškai nėra reikalo šį kioską apeiti ir taip patekti į ieškovui priklausantį sklypą, kuriame kaip matyti iš fotofiksacijos taip pat stovi vizualiai panašūs dizainu ir spalva į ginčo kioską prekybos įrenginiai, taip pat prekiaujantys gėlėmis, kaip ir atsakovė N. P.. Todėl vien tai, kad ieškovui nėra palanku, jog ginčo kioskas stovi vienoje vietoje 7 cm atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos, taip pat, kad užstoja saulę, juo labiau, kad ginčo kioskas jau seniai stovėjo iki dar ieškovui įsigyjant žemės sklypo dalį bei nustačius, kad ginčo kiosku galima naudotis nesinaudojant ieškovo žemės sklypu, prekybos įrenginys – kioskas pastatytas nepažeidžiant jo įrengimo metu galiojusių teisės normų, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė antros privalomos negatorinio ieškinio sąlygos dėl jo teisių pažeidimo. Negatorinio ieškinio reikalavimų pagrindą sudaro konkretaus savininko teisių pažeidimas, ieškovo  bendro pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo teigti esant realius ieškovo teisių pažeidimus. Teismo vertinimu, ieškovo teisių pažeidimas yra formalaus pobūdžio, jis nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo. Byloje nepateikta įrodymų, kad būtent dėl ginčo kiosko ieškovas negali naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Į bylą yra pateikta Alytaus miesto savivaldybės pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovas, įsigijęs nuosavybę, 2008 – 2012 metų laikotarpyje nesikreipė dėl nepatogumų susijusių su ginčo objekto (kiosko) eksploatacija (2023-10-25, DOK – 43829).

Ieškovo elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei šalių interesų pusiausvyros. Įpareigojus atsakovę N. P. ieškovo prašomu mastu pašalinti prekybos įrenginį – kioską (patraukti neįmanoma, nes ginčo kioskas stovi ant išnuomoto žemės sklypo, kurio dalis sudaro 1,6 aro) būtų neproporcingai suvaržytos atsakovės teisės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Teismas remdamasis aukščiau sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

Įvertinus byloje pateiktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalių paaiškinimus,  spręstina, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti vienos iš privalomosios atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl išvestinis ieškinio reikalavimas ieškovui solidariai atlyginti nuostolius teismas plačiau nepasisako, atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą.

Dėl senaties

Atsakovių P. P. ir N. P. atstovė advokatė R. K. teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas ją yra praleidęs.

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, į tai, kad nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas E. G. ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovė P. P. atsiliepime į ieškinį, vadovaudamasi CPK 95 straipsniu, prašo ieškovui E. G. už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį atsakovės atžvilgiu paskirti baudą.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). 

Atsakovė P. P. šį prašymą grindė argumentais, kad ieškovas žinodamas, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė nėra ginčo kiosko savininkė bei nėra ieškovui padariusi jokios turtinės žalos, vis tiek jos atžvilgiu pareiškė ieškinį ir prašydama solidariai su kitais šios bylos atsakovais priteisti turtinės žalos atlyginimą už paslaugas sumokėtas advokatams bei kitiems asmenims nesusijusiems su šia byla, t. y. už anksčiau ieškovo gautas įvairias paslaugas bei atstovavimą bylose, kuriose atsakovė P. P. nebuvo proceso šalimi.

Teismo vertinimu, ieškovo procesinis elgesys ir/ar kreipimasis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, nuostolių priteisimo iš atsakovės P. P. savaime nelemia išvados dėl nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Taip pat nenustatyta, kad jis sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą. Dėl nurodytų motyvų prašymas taikyti ieškovui CPK 95 straipsnyje numatytą atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždrausti perleisti nuosavybės teises į 2020 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytą kioską, esantį (duomenys neskelbtini) – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) už advokato teisinę pagalbą patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 000 Eur, 400 Eur, 400 Eur, viso 1 800 Eur, kurios patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (sąskaitomis už teisinę pagalbą, mokėjimo nurodymais)  (2022-10-24, DOK – 39938, 2023-02-27, DOK – 8737, 2023-11-14, DOK-46410).

Atsakovės N. P. patyrė šias advokato išlaidas: 200 Eur, 550 Eur, viso 750 Eur, kurios patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (sąskaitomis už teisinę pagalbą, mokėjimo nurodymais) (2023-08-21, DOK – 33870).

Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.19 punktus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas iš ieškovo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistinos 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už advokato teisinę pagalbą. Taip pat iš ieškovo atsakovės N. P. naudai priteistinos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

        Valstybė šioje byloje patyrė 42,16  Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo E. G. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.  

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) Eur atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,16 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 16 centų) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždraudžiant perleisti nuosavybės teises į 2020 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytą kioską, esantį (duomenys neskelbtini). 

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                       Daina Knezevičienė