Administracinė byla Nr. ATP-561-282/2014

Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00133-2014

Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.1.; 62.; 79.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

S. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. kovo 2 d. apie 09.50 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 54 km/h, kai leistinas greitis 90 km/h, važiavo 144 km/h greičiu.

Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad nutarimas nepagrįstas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų. Nurodo, kad jis kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, aiškino, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes prieš jį važiavo mašina su lietuviškais numeriais, todėl mano, kad jis buvo sustabdytas vien dėl to, kad vairavo automobilį su rusiškais numeriais. Teigia, kad tada važiavo kolonos viduryje, todėl greitį galėjo viršyti tik visi kolonoje važiavę automobiliai. Nurodo, kad liudytojas G. K. ir Z. B. parodė, jog jie reguliavo eismą prie (duomenys neskelbtini) kavinės, nes dėl traukiamo iš griovio sunkvežimio 10 minučių buvo uždarytas eismas, o susidarius dideliam kamščiui (10-15 automobilių), po truputi praleidinėjo automobilius ir ten užtruko iki 9.46 val., kad  važiuojant atgal, link (duomenys neskelbtini), 3-4 km nuo įvykio vietos (už kavinės „(duomenys neskelbtini)), juos sustabdė Šiaulių AVPK patrulių kuopos ar būrio vadas patikrinimui, nors važiuodami į įvykio vietą nepastebėjo kelyje stovinčio kito ekipažo bei važiuodami atgal nematė tarnybinės mašinos judėjimo ir apsisukimo. Liudytojai nurodė, kad jų patikrinimas užtruko 3-5 minutes, kad Šiaulių policijos ekipažas stovėjo vienas, bet buvo sustabdytas ir kitas automobilis, tik negali garantuoti, ar tai buvo būtent jo (apelianto) automobilis, kad po to jokių kamščių kelyje nebuvo. Apeliantas teigia, kad liudytojų G. K. ir Z. B. parodymai patvirtina jo duotus parodymus, jog prie kavinės buvo ribojamas eismas, kad automobiliai į abi puses buvo praleidinėjami grupėmis, dėl to buvo susidariusios automobilių kolonos ir greitį viršyti negalėjo vienas automobilių kolonoje esantis automobilis, nes tai galėjo padaryti kolonos priekyje važiuojantis automobilis. Teigia, kad kartu su juo važiavę liudininkai – M. B., M. J. patvirtino, jog jis važiavo kolonos viduryje, neviršydami greičio, tačiau teismas į jų parodymus neatsižvelgė, atmesdamas juos kaip suinteresuotų asmenų. Nurodo, kad teismas jo kaltę grindė policijos pareigūno H. P. parodymais, jog atlikus kontrolinį matavimą, važiuojant pastebėjo dideliu greičiu kolonos priekyje atvažiuojantį juodos spalvos „Audi“, kurios greitį išmatavo greičio matuokliu „Berkut“, kad jis su kolega tuoj pat apsisuko, sustabdė minėtą automobilį, nurodė, kad buvo viršytas greitis, nors vairuotojas tvirtino neviršijęs greičio, kad tarnybiniame automobilyje buvo supažindintas su greičio matuoklio parodymais, kad pokalbis su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvo fiksuojamas diktofonu, kad po to sustabdė Joniškio policijos ekipažą. Teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė šio liudytojo parodymais, nors nepašalino prieštaravimų, nes iš pradžių H. P. teigė, jog jis (apeliantas) važiavo vienas ir viršijo greitį, tačiau buvo nustatyta, kad dėl kito eismo įvykio buvo ribojamas greitis ir automobiliai buvo praleidinėjami grupėmis po 10-15 automobilių, todėl kyla klausimas, jei jis važiavo kolonos priekyje, kokiu būdu policijos pareigūnų automobilis apsisuko kelyje, tai paaiškindamas H. P. pakeitė savo parodymus nurodydamas, kad jis (apeliantas) važiavo jau ne kolonos priekyje, o žymiai atitrūkęs nuo kolonos ir tai sudarė galimybę apgręžti tarnybinį automobilį. Atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant policijos pareigūnų parodymus kaip pagrindą ir paskaičiavus greičio, laiko ir atstumo duomenis, galima matematiškai įrodyti, kad policijos pareigūnai niekaip negalėjo jo automobilio pavyti iki (duomenys neskelbtini), nes tai prieštarauja fizikos ir matematikos dėsniams, nes jis važiavo 144 km/h greičiu, tai per 1 minutę nuo pažeidimo užfiksavimo turėjo nuvažiuoti 2,36 km (60 km/h greičiu automobilis nuvažiuoja 1 km per 1 minutę,  120 km/h automobilis nuvažiuoja dvigubą atstumą t. y. 2 km per minutę, o važiuojant 144 km/h automobilis nuvažiuoja 2,36 km (144:60 = 2,36)), todėl praėjus 1 minutei nuo greičio fiksavimo, jis jau turėjau būti už 2,36 km, t. y. jau (duomenys neskelbtini)  (atstumas nuo kelio žiedo iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“ yra mažiau nei 2 km), kad policijos ekipažas jį pasivytų, turėjo važiuoti 224 km/h greičiu, tačiau policijos pareigūnų automobilis tokio greičio neišvysto). Teigia, kad pagal tokius skaičiavimus, jis važiavo 90 km/h greičiu, todėl policijos automobiliui prisivyti ir sustabdyti jo automobilį nebuvo sudėtinga. Taip pat nurodo, kad garso įraše girdėti, kaip policijos pareigūnas pasakė, jog užfiksuotas greitis prietaise išlieka tik iki 10 minučių, todėl jie to padaryti negali, todėl apeliantas mano, kad tuo metu galbūt nebuvo užfiksuotas viršytas greitis. Teigia, kad greičio matuoklio „Berkut“ parodymai išlieka iki to momento, kai policijos ekipažas grįžta į įstaigą ir parodymai yra surašomi į žurnalą, tada atsakingas policijos pareigūnas duomenis pašalina iš prietaiso. Apeliantas taip pat teigia, kad iš greičio matuoklio išklotinės neaišku, koks automobilis važiavo užfiksuotu greičiu, be to, policijos pareigūnų H. P. ir S. V. tarnybiniuose pranešimuose nėra užfiksuota, kad jis iš pradžių pripažino padaręs pažeidimą, o sužinojęs, kad nėra garso ir vaizdo įrašo, pradėjo neigti kaltę. Nurodo, kad abejonių kelia ir laiko tarpas tarp greičio viršijimo užfiksavimo momento, t. y. 9.50 val. ir H. P. 2014-03-02 tarnybiniame pranešime nurodyto Joniškio RPK ekipažo patikrinimo laiko, t. y. 9.54 val. Tvirtina, kad šios jo nurodytos aplinkybės rodo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, nepašalino iškilusių abejonių ir prieštaravimų, todėl priėmė netinkamą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Pagal ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepilnai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių bei nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas S. B. kaltę padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą grindė policijos pareigūno H. P. parodymais ir byloje esančiais greičio matavimo prietaiso užfiksuotais duomenimis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, jog 9.50 val. užfiksuotas 144 km/h greitis buvo būtent apelianto važiavimo greitis. Iš bylos duomenų matyti, kad 9.50 val. policijos pareigūnai užfiksavo greičio viršijimą, o jau 9.54 val. tie patys policijos pareigūnai atliko kito policijos ekipažo patikrinimą. Apeliantas savo skunde išsakė abejones dėl liudytojais apklaustų policijos pareigūnų H. P. ir S. V. parodymų patikimumo. Siekiant patikrinti pastarųjų asmenų parodymų patikimumą bei pašalinti abejones tikslinga nustatyti, ar šie pareigūnai turėjo realią galimybę nuo greičio viršijimo nustatymo momento iki kito policijos ekipažo patikrinimo per mažiau nei 4 minutes apsisukti kelyje, kuriame vyko eismas, pasivyti bei sustabdyti S. B. vairuojamą automobilį. Teismo nuomone, visas minėtas aplinkybes galima patikrinti išsiaiškinant, ar 2014-03-02 minėtu greičio matavimo prietaisu buvo nustatomas greitis ir kitiems eismo dalyviams, kontrolinio greičio matavimo aplinkybes, išreikalaujant policijos automobilio telemetrinės įrangos duomenis bei atliekant kitus būtinus veiksmus. Tik patikrinus minėtas aplinkybes būtų galima daryti išvadą, ar greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas būtent apelianto važiavimo greitis įvykio metu, t. y. būtų patvirtinta arba paneigta apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Be to, neištyrus minėtų aplinkybių, nėra galimybės išsamiai išnagrinėti apelianto skundo. Dėl to skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 4  punktu, teismas

n u t a r i a:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti S. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                            Virginija Žindulienė