Civilinė byla Nr. e2A-112-280/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35421-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6.18.1; 3.3.1.14.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
rašytiniame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2453-1089-2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emeta“ ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Emeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. P. 782 Eur skolą už atliktus darbus ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kas ieškovė ir atsakovas 2018-09-16 pasirašė Rangos darbų sutartis Nr. 2018/08/06-01 ir Nr. 2018/08/06-02 (toliau – kartu Rangos sutartys). Vykdydama pagal šias sutartis prisiimtas prievoles ieškovė pagamino trejas metalines duris ir jas sumontavo atsakovo nurodytose patalpose. Savo įsipareigojimus ieškovė įvykdė, tačiau atsakovas už priimtą darbų rezultatą neatsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Emeta“ iš atsakovo K. P. 782 Eur skolą ir 510 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė Rangos sutartis. Šalys susitarė, kad bendra nurodytų darbų kaina yra 1 082 Eur. Kitą dieną po Rangos sutarčių pasirašymo atsakovas sumokėjo ieškovei 300 Eur dydžio avansą (el. b. l. 8). Atsakovas Rangos sutartis sudarė verslo tikslais – duris užsakė į savo nuomojamas patalpas.
5. Ieškovė duris pagamino ir įmonės darbuotojai jas sumontavo 2018 m. rugsėjo 13 d. Darbus priėmė atsakovo įgaliotas asmuo, kuris pasirašė ne tik tos pačios dienos Atliktų darbų aktą Nr. 2018/09/13-01, bet ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3863. Nei viename iš šių dokumentų nėra padaryta jokių žymų, kad įstatytos durys turi trūkumų ir (ar) kad jų montavimo darbai atlikti nekokybiškai.
6. Šalys pripažino, kad tarp jų susiklostė rangos santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis).
7. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti likusią nesumokėtą durų ir jų montavimo kainos dalį. Atsakovas atsisakė tai daryti, nes pagal jį ieškovė netinkamai atliko savo įsireigojimus – įmonės pagamintos durys yra nekokybiškos, todėl darbų kaina turi būti sumažinta iki pagal Rangos sutartis sumokėto 300 Eur avanso sumos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai, viena vertus, atsakovas teigia, kad ieškovės pagamintos ir sumontuotos durys jų perdavimo metu turėjo esminių trūkumų, antra vertus, šie trūkumai priimant duris nebuvo nurodyti. Durų trūkumai buvo akivaizdūs, tačiau nenustatyta pateisinamų priežasčių, kodėl atsakovo įgaliotas asmuo, priimdamas duris, nenurodė, jog ieškovės atliktų darbų rezultatas turi esminių trūkumų.
9. Byloje apklausti ieškovės vadovas M. A. ir liudytojas V. N., patvirtino, kad įstatytos durys turėjo trūkumų ir pastaruosius ieškovė vėliau šalino. Pretenzijas dėl darbų trūkumų atsakovas ieškovei išsakė nedelsiant po to, kai asmeniškai apžiūrėjo duris. Faktinės aplinkybės teismui leido spręsti, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo besąlygiškai apriboti atsakovo galimybes nuo pareikštų reikalavimų gintis remiantis rangos darbų rezultato trūkumų faktu.
10. Byloje ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl to, kokie buvo durų trūkumai ir ar ieškovė juos tinkamai pašalino.
11. Vienintelis byloje pateiktas elektronine forma parengtas dokumentas, kuriame atsakovas dar iki ieškovės kreipimosi į teismą aprašė durų trūkumus, – tai atsakovo 2018 m. spalio 10 d. ieškovei išsiųstas elektroninis laiškas (el. b. l. 14–15). Pastarajame nurodyta, kad kreivai išgręžtos užraktų skylės, sulankstytos staktos, subraižyti ir sugręžioti slenksčiai, prastai nudažytos durų staktos ir netinkama jų kokybė, blogai sumontuoti durų apvadai. Taip pat šiame laiške atsakovas nurodė, kad jam nebuvo perduoti raktai, todėl jis buvo priverstas pakeisti spynas. Buvo pridėtos durų nuotraukos.
12. Nesant galimybės nustatyti, kada tiksliai šios nuotraukos buvo padarytos, t. y. ar iki ieškovės darbuotojai pradėjo šalinti trūkumus, ar po to, teismas sprendė, kad nuotraukų įrodomoji reikšmė yra abejotina.
13. Pagal byloje esantį šalių elektroninį susirašinėjimą, ieškovės ir liudytojų paaiškinimus, teismas nustatė, kad dalies estetinių durų trūkumų ieškovė tinkamai nepašalino iki 2018 m. spalio 10 d. Elektroniniame laiške atsakovas nurodė tuos pačius trūkumus, kuriuos šalinti ieškovės darbuotojai buvo atvykę tris kartus. Po paskutinio durų defektų šalinimo atsakovas pretenzijų dėl darbų kokybės iškart nepareiškė. Kada ieškovės darbuotojai baigė tvarkyti duris, byloje nėra galimybės nustatyti, nes tikslios datos teismo posėdyje dalyvavę asmenys nenurodė. Tačiau, įvertinus ieškovės vadovo ir atsakovo paaiškinimus, labiausiai tikėtina, kad nurodyti veiksmai buvo baigti iki 2018 m. rugsėjo pabaigos.
14. Pirmą kartą įformintą pretenziją dėl durų trūkumo atsakovas ieškovei pareiškė tik 2018 m. spalio 10 d., kai ieškovės vadovui ir atsakovui 2018 m. spalio 9 d. telefonu nepavyko pasiekti susitarimo dėl atsiskaitymo pagal Rangos sutartis. Taigi atsakovo elgesys dėl šio ginčo aspekto nebuvo pakankamai nuoseklus. Viena vertus, atsakovui iškart turėjo būti akivaizdu, kad ieškovės darbuotojai neištaisė durų broko. Antra vertus, jis pretenzijas dėl to pareiškė ne iškart, o tik ieškovės vadovui pareikalavus atsiskaityti ir, kaip galima spręsti iš ieškovės vadovo ir atsakovo paaiškinimų, jiems nesusitarus dėl galutinės durų kainos.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tam tikrų trūkumų nepašalinimo faktas pats savaime negali būti vertinamas kaip patvirtinantis, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atsiskaityti su ieškove. Teikdamas paaiškinimus, atsakovas akcentavo, kad jį duris priėmęs asmuo, taip pat draugas informavo, jog ieškovės sumontuotos durys yra nekokybiškos. Nepaisant to, atsakovas nestabdė apdailos aplink duris darbų, o, kaip pats akcentavo, apdailos darbai buvo pradėti ir baigti iš esmės nedelsiant po durų sumontavimo. Tokią skubą atsakovas teisino tuo, kad turėjo lūkestį kuo greičiau išnuomoti patalpas, kuriose buvo sumontuotos durys. Bet teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad patalpas pradėjo nuomoti tik 2019 m. vasario mėnesio pabaigoje, t. y. praėjus maždaug 5–6 mėn. nuo durų sumontavimo.
16. Atsakovas neneigė, kad ieškovės vadovas pirmojo sutikimo, įvykusio 2018 m. rugsėjo 15 ar 16 d., metu pasiūlė atsiimti duris ir grąžinti atsakovui avansą. Taigi atsakovui buvo sudarytos galimybės grąžinti jo vertinimu akivaizdžiai nekokybišką darbų rezultatą ir atgauti ieškovei sumokėtus pinigus. Nepasinaudojimas tokia galimybe, įvertinus atsakovo išsakytus teiginius apie jo dalykinę ir profesinę patirtį, kvalifikuotinas kaip pripažinimas, kad darbų rezultatas iš esmės atitiko bazinius atsakovo lūkesčius. Atsakovas, būdamas nepatenkintas darbų kokybe, savo veiksmais iš dalies užkirto galimybę bylos šalims mažiausiomis sąnaudomis išspręsti kilusį ginčą.
17. Atsakovas nesudarė ieškovei sąlygų įvertinti, kokia apimtimi jo pakartotinės pretenzijos yra pagrįstos ar nepagrįstos. Nenustatyta aplinkybių, kurios pateisintų atsakovo atsisakymą bendradarbiauti su ieškove, kai dėl ginčo situacijos jis pats iš dalies yra kaltas. Pastebėtina, kad byloje nustatyti, kada tiksliai buvo atlikti durų apdailos darbai, t. y. ar iškart po durų sumontavimo, ar po to, kai ieškovės darbuotojai baigė durų tvarkymo darbus, remiantis atsakovo, nėra galimybių. Todėl negalima įvertinti, kokią reikšmę vaizdo įraše fiksuotiems durų trūkumams galėjo turėti kiti veiksniai.
18. Rangos sutartyse specialūs durų kokybei keliami reikalavimai nebuvo nustatyti. Taigi durys jų perdavimo atsakovui metu turėjo atitikti įprastas reikalaujamas savybes ir būti tinkamos naudoti pagal paskirtį (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Pirmosios inatsncijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai priimant darbų rezultatą ieškovės pagamintos ir sumontuotos durys atitiko esminius atsakovo lūkesčius dėl jų kokybės (CPK 185 straipsnis).Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl nurodytų trūkumų durys ateityje gali iš viso nebefunkcionuoti.
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei visą Rangos sutarčių kainą. Priimdamas darbus, atsakovas elgėsi nerūpestingai ir iškart neaprašė visų durų defektų, atsakovas atsisakė grąžinti duris ir atgauti sumokėtą avansą, nors ieškovė siūlė tokią galimybę. Iš pradžių tinkamai neaprašydamas durų trūkumų, jų masto, vėliau nesudarydamas galimybių ieškovės darbuotojams pakartotinai apžiūrėti duris po to, kai elektroniniu laišku pareiškė pretenzijas, atsakovas objektyviai apribojo įmonės galimybes atsikirsti į jo argumentus dėl nepašalintų darbų trūkumų, taip pat įvertinti, dėl kokių priežasčių trūkumai galėjo atsirasti.
20. Byloje nepateikta jokių faktinių duomenų, remiantis kuriais būtų galima įvertinti, kiek vis dėlto galėtų kainuoti estetinių durų trūkumų, kurie matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, pašalinimas. Esant tokiai situacijai nėra faktinių prielaidų pripažinti, kad atsakovas pagrįstai laiko, jog durų kaina turėtų būti sumažinta iki 300 Eur.
21. Pirmos instancijos teismas atsakovo atstovui buvo pasiūlęs apsvarstyti galimybę teikti papildomus įrodymus kurie, pagrįstų atsiliepime išdėstytus atsikirtimus (pvz., durų trūkumų šalinimo darbų kainos apskaičiavimą, tačiau tokia savo procesine teise atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepasinaudojo.
22. Pirmosios isntancijos teismas konstatavo, kad atsakovas ginčo situacijoje veikė nepakankamai rūpestingai - jo veiksmai tinkamai nefiksuojant durų trūkumų, vėliau nesudarant ieškovės įgaliotiems darbuotojams pakartotinai apžiūrėti duris ir įvertinti atsakovo nurodytas aplinkybes, traktuotinos kaip aplinkybės, dėl kurių nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakovo teisių gynimo būdą. Todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas suėjęs, priteisimo tenkino visiškai (CK 6.664 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniu skundu atsakovas K. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB ,,EMETA“, ieškinį atsakovui K. P., atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas tik tuomet, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo reglamentuojamomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tuo tarpu, skundžiamame sprendime tų pačių aplinkybių atžvilgiu daromos skirtingos (tarpusavyje prieštaraujančios) išvados.
25. Teismas nustatė, kad ieškovė net tris kartus mėgino ištaisyti atsakovo nurodytus durų trūkumus, tačiau, ieškovei nepajėgus to padaryti, ji pasiūlė išmontuoti duris, jas pasiimti bei grąžinti atsakovui sumokėtą avansą (300 EUR). Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovės perduotas darbų rezultatas neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų – šis faktas buvo patvirtintas pačios ieškovės.
26. Atsakovas niekuomet neatsisakė bendradarbiauti su ieškove, priešingai – buvo sudarytos visos sąlygos ištaisyti egzistavusius darbų rezultato trūkumus bei tokiu būdu tinkamai įvykdyti sutartį, tačiau ieškovė to padaryti nesugebėjo.
27. Laiko nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pats atsakovas, būdamas nepatenkintas durų kokybe, savo veiksmais – apdailos darbų tęsimu, neva, užkirto kelią bylos šalims mažiausiomis sąnaudomis išspręsti kilusį ginčą. Patalpos, kuriose ieškovė įstatė pagamintas duris, buvo ruošiamos jų nuomai. Tai reiškia, kad apdailos darbų sustabdymas būtų nukėlęs patalpų nuomos pradžią – dėl to būtų negavęs numatytų pajamų (patyręs netiesioginių nuostolių).
28. Būtent dėl pastarosios priežasties ieškovei ir buvo sudaryta galimybė ištaisyti darbų rezultato trūkumus (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tokiu būdu išsprendžiant susiklosčiusią situaciją abiems šalims mažiausiai nuostolingu būdu. Ieškovė pasiūlymą dėl durų išmontavimo bei avanso grąžinimo atsakovui pateikė tik po to, kuomet durų defektų jam ištaisyti nepavyko. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nesutikimas su pastaruoju pasiūlymu ne tik nepatvirtino atsakovo pripažinimo, jog darbų rezultatas jį tenkina (priešingai, atsakovas 2018 m. spalio 10 d. savo pretenzijas dėl netinkamos durų kokybės išdėstė ieškovei el. paštu), bet ir jokiais būdais nereiškė užkirstos galimybės šalims mažiausiomis sąnaudomis išspręsti kilusį ginčą. Sutikimas su aptariamu Ieškovo pasiūlymu būtų lėmęs ne tik nuostolių, susijusių su jau atliktų apdailos darbų perdarymu, atsiradimą, bet ir dar labiau nukėlęs patalpų nuomos pradžią.
29. Siekdamas pagrįsti ieškovės pasiūlyto varianto dėl durų išmontavimo neracionalumą bei nuostolingumą, atsakovas į bylą pateikė apdailos darbų perdarymo sąmatas bei nuomos ataskaitų kopijas, iš kurių aiškiai matyti, jog atsakovo kaštai/negautos pajamos, kiek tai susiję su ieškovės įstatytų durų išmontavimu/naujų durų įstatymu, būtų ženkliai viršiję rangos sutarties kainą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pastaruosius dokumentus atsisakė prijungti prie bylos, kaip, neva, nesusijusius su nagrinėjamo ginčo dalyku.
30. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo pateiktą poziciją, jog ir ieškovė, pasiūlydama atsiimti įstatytas duris (net po trijų nesėkmingų mėginimų jas pataisyti), pripažino faktą, kad esamu atveju durų defektų pašalinti nėra galimybės. Ginčo situacijoje nesant galimybės pašalinti ieškovės perduoto darbų rezultato defektų, o durų pakeitimo naujomis kaštams bei dėl to patirtiniems nuostoliams daugiau kaip dvigubai viršijant Rangos sutarties kainą, antrasis, iš aukščiau nurodytų, variantas buvo mažiausiai pažeidžiantis atsakovo teises. Be to, aptariami kaštai (patirtinti durų keitimo atveju – atsakovui norint naudotis kokybišku daiktu), patvirtina faktą, jog durų kainos mažinimas iki avanso sumos yra proporcingas ir adekvatus.
31. Teigia, kad nepagrįstai skundžiamu sprendimu atsakovas įpareigojamas mokėti rangovui visą Rangos sutartyje nurodytą kainą, netgi byloje neginčytinai pripažinus aplinkybę, kad atsakovui yra perduotas nekokybiškas darbų rezultatas, dėl kurio buvo reiškiamos nuolatinės pretenzijos tiek žodžiu, tiek raštu (el. paštu).
32. Atsakovas pasirinko ne ieškovės pasiūlytą ginčo sprendimo variantą (durų grąžinimą), bet CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą Užsakovo teisių gynimo būdą (atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo pasiūlytas ginčo situacijos sprendimo būdas, ne tik buvo ekonomiškai nenaudingesnis ginčo šalims, bet ir neužkertantis kelio potencialiems šalių ginčams ateityje (atsakovui reiškiant reikalavimus atsakovei dėl nuostolių, susijusių su durų pakeitimu bei apdailos atstatymu, atlyginimo).
33. Apsisprendimo teisė, kurį iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodytų variantų rinktis, priklauso užsakovui. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas, pirmiausia pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą savo teisių gynimo būdą – sudarė visas sąlygas ieškovei pašalinti darbų rezultato trūkumus, ir tik paaiškėjus aplinkybei, kad šių trūkumų pašalinti nėra galimybės, atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai pareikalavo Rangos darbų kainos sumažinimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokį reikalavimą (dėl kainos mažinimo iki sumokėto avanso sumos) atsakovas turėjo teisę išdėstyti savo atsiliepime į ieškinį, kaip tai ir akcentuojama nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
34. Atsakovas mano, kad situacija, kurioje atsakovas yra įpareigojamas mokėti už nekokybišką darbų rezultatą, kurio trūkumų ieškovė netgi neneigia bei juos pripažįsta, visą kainą (numatytą atsiskaitant už kokybiškas duris) teisiškai negali egzistuoti, nes ji pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
35. Atsakovas nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, mano, kad pirmosios instancijos teismui palikus nenagrinėtą ieškinio dalį dėl 200 Eur baudos priteisimo iš atsakovo, turėjo būti sumažinta ieškovės iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidos 20,37 proc. (tokia dalis pradinio ieškinio reikalavimų liko nepatenkinta) bei, atitinkamai, priteisti atsakovui iš ieškovės atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, skaičiuojant 20,37 proc. nuo jo faktiškai patirtų (prašytų priteisti) išlaidų sumos.
36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Emeda“ prašo atsakovo K. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
37. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde iškraipo faktus. Ieškovės direktorius iškarto po atvykimo į objektą, siekdamas ko taikiau išspręsti kilusį ginčą, pasiūlė išmontuoti duris bei grąžinti sumokėtą avansą, bet atsakovas paprašė vietoje ištaisyti estetinio pobūdžio trūkumus, kas ir buvo ieškovės darbuotojų padaryta. Šie estetinio pobūdžio trūkumai niekaip neįtakojo durų kokybės ir durys jų perdavimo atsakovui metu atitiko įprastas reikalaujamas savybes ir buvo tinkamos naudoti pagal paskirti.
38. Atsakovo nurodyti trūkumai buvo šalinami ne tris kartus, kaip teigia apeliaciniame skunde atsakovas, jie buvo šalinami vieną kartą per tris apsilankymus objekte. Tai, kad atsakovas buvo patenkintas tuo, kad ieškovė tinkamai pašalino jo nurodytus trūkumus, patvirtino ieškovės vadovas ir ieškovės darbuotojas V. N.. Pretenzijas, dėl to, kad trūkumai nepašalinti ir durys yra netinkamos kokybės, atsakovas pareiškė ne iškart, o tik 2018 m. spalio 9 d. (beveik po dviejų savaičių po trūkumų šalinimo pabaigos), pareikalavus atsiskaityti ir šalims nesusitarus dėl galutinės durų kainos.
39. Ieškovės vadovo pasiūlymas grąžinti duris ir atgauti jau sumokėtus pinigus jokiu būdu nereiškė pripažinimo, kad esamu atveju durų defektų pašalinti nėra galimybės, o rodo tik bandymą taikiai ir greitai išspręsti ginčą.
40. Atsakovas nepateikė pirmos instancijos teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo iškeltą versiją, kad durys buvo pagamintos ir sumontuotos nekokybiškai, kad buvo daromas spaudimas jo atstovui, kuris pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą bei sąskaitą-faktūrą, kad ieškovės darbuotojai nepašalino nurodytų estetinio pobūdžio trūkumų rugsėjo mėnesį, kad dėl ieškovės kaltės turėjo pasikeisti durų spynas ir dėl to patyrė papildomų išlaidų, kad durys neatitinka įprastų kokybės reikalavimų.
41. Ieškovė parengiamojo posėdžio metu, neįsiteisėjus pirmos instancijos teismo nutarčiai, atsisakė savo reikalavimo dėl 200 Eur baudos priteisimo iš atsakovo ir prašė teismo nagrinėti vienintelį ieškinio reikalavimą - priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už atliktus darbus, todėl patenkinus ieškinį, teismas visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
42. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).
43. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Aptariamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nustatytose ribose tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
44. Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė papildomus rašytinius įrodymus: apdailos darbų sąmatas, nuomos ataskaitas ir prašo juos prijungti prie bylos. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas jų nepriima, nes prašomi priimti nauji įrodymai neturi esminės įtakos šalių ginčo sprendimui (CPK 314 straipsnis).
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė Rangos sutartis.. Kitą dieną po Rangos sutarčių pasirašymo atsakovas sumokėjo ieškovei 300 Eur dydžio avansą, daugiau mokėti nesutinka.
46. Ieškovė duris pagamino ir įmonės darbuotojai jas sumontavo 2018 m. rugsėjo 13 d.. Darbus priėmė atsakovo įgaliotas asmuo, kuris pasirašė ne tik tos pačios dienos Atliktų darbų aktą Nr. 2018/09/13-01, bet ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3863. Nei viename iš šių dokumentų nėra padaryta jokių žymų, kad įstatytos durys turi trūkumų ir (ar) kad jų montavimo darbai atlikti nekokybiškai. Tačiau už atliktus darbus atsakovas neatsiskaito.
47. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, bet tai ne statybos ranga. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies( užsakovo) užduotį ir perduoti darbo rezultatą, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto daikto verte yra nedideli, tai sutartis gali būti pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi ( CK 645 str. 4 d.), nes durų vertė turėtų viršyti jų įstatymo išlaidas. Taigi ši sutartis turi ir pirkimo-pardavimo sutarties požymių. CK 6.334 str. 1 d. suteikia teisę pirkėjui reikalauti mažinti kainą, jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. Dėl nedidelių trūkumų negalima reikalauti daiktą pakeisti ar atsisakyti sutarties.
48. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui-pardavėjui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. CK 6.333 str. straipsnio 3 dalyje nurodyta, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus. CK 6.662 str. nustato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
49. Nagrinėjamu atveju atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus atsakovo įgaliotas asmuo pasirašė nereikšdama jokių pastabų dėl darbų trūkumų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjant bylą paaiškėjus, kad durys, jas įstačius turėjo akivaizdžių trūkumų, teismas pripažino atsakovo teisę, remtis trūkumų faktu, nes šį trūkumų faktą pripažino ir ieškovė.
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
51. CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalis numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).
52. Nagrinėjamu atveju, atsakovui pareiškus pretenzijas dėl durų kokybės, ieškovė geranoriškai sutiko spręsti iškilusias problemas- atvyko į vietą, pamačiusi durų įstatymo trūkumus (netinkamai užlaminuotą durų briauną, netinkamai išpjautą apvadą, durų staktų dažymo trūkumus), pasiūlė atsakovui arba grąžinti duris arba leisti ištaisyti trūkumus. Atsakovas grąžinti duris nesutiko, todėl buvo nuspręsta taisyti durų trūkumus. Iškart buvo atnaujinti durų staktų dažai, durų varčios nepavykus suremontuoti vietoje, buvo išvežtos tvarkymui. Galutinai durų tvarkymo darbai buvo baigti 2018 m. rugsėjo 20 d. Atsakovas dėl jų pretenzijų tuomet nebereiškė. Ieškovei 2018 m. spalio 9 d. pareikalavus atsakovo atsiskaityti, jis pareiškė pretenziją dėl durų kokybės ir atsisakė mokėti likusią sumą už duris, prašydamas suteikti nuolaidą. Taigi atsakovas, iš pradžių pasirinko vieną savo iš galimų savo teisių gynybos būdu, o vėliau prašė ir kito – kainos sumažinimo.
53. Nors atsakovas el. laiške ieškovei išvardino durų trūkumus, tačiau, šie trūkumai jau buvo nurodyti ieškovei ankščiau, jie buvo šalinami. Kadangi atsakovas ieškovei po trūkumų šalinimo, pretenzijų neturėjo, nepaneigta išvada, kad esminiai durų trūkumai buvo pašalinti.
54. Atsakovo pateiktos bylos nagrinėjimo metu nuotraukos ir video įrašas patvirtina, kad vis dėlto durys turi tam tikrų smulkių estetinių trūkumų, tačiau negalima teigti, kad durys neatlieka savo funkcijų ir negali būti naudojamos pagal paskirtį.
55. Ieškovė siūlė atsakovui grąžinti duris, o atsakovas su tuo nesutiko. Nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys, kuomet darbai yra priimami, o vėliau pareikalavus atsiskaityti, reiškiamos pretenzijos (nors pagal sutartį ir įstatymą už duris turėjo būti apmokėta iškarto po jų sumontavimo, pasirašius darbų perdavimo aktą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis) bei naudojantis ieškovės gaminiu sumokėjus tik mažą dalį kainos, negali būti laikomas tinkamu. Atsakovui, pasinaudojus savo teise reikalauti ištaisyti trūkumus ir po to dar reikalaujant kainos sumažinimo iki sumokėto avanso sumos ir ją sumažinus, atsakovas nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Sprendžiama, kad atsakovui nesutikus durų grąžinti, iš esmės atsakovas pripažino, kad durys atitinka joms esminius kokybės reikalavimus ir jas galima naudoti pagal paskirtį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas negali būti atleidžiamas nuo prievolės atsiskaityti su ieškove.
56. Šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t.y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalis (atsakovas), turinti įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė. Visgi konstatavus, kad durys turi estetinių trūkumų, kurie matyti vaizdiniuose įrodymuose, yra pagrindas nežymiai sumažinti jų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
57. Atsakovas, net ir pirmosios instancijos teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus , nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių savo reikalavimus dėl darbų kainos sumažinimo iki sumokėto avanso dydžio. Po išsakytos pretenzijos, neleido ieškovės darbuotojams dar kartą apžiūrėti durų bei nesuteikė galimybės paneigti trūkumų egzistavimą arba juos aptarti, bei galimai nustatyti šių defektų priežastis. Byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio pateikimo ar iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas savo lėšomis būtų pašalinęs foto nuotraukose užfiksuotus estetinius durų trūkumus.
58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs, į tai, kad byloje nėra tikslių duomenų kokia suma reikalinga trūkumams pašalinti, sprendžia, kad akivaizdžiai matomus durų trūkumus (durų subraižymą, dažų nutrupėjimą) galima ištaisyti durų kainą sumažinus 65 eurais. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistinas skolos dydis sumažinamas iki 720 Eur.
59. Atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir teigia, kad ieškovės dalį ieškinio palikus nenagrinėtą (dėl baudos priteisimo), ieškovei nesumokėjus žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
60. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio, mokėtino už tam tikrus procesinius veiksmus dydį, įvertinus bylos ginčo pobūdį (turtinis, neturtinis ginčas ar ypatinga teisena). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo patikrinti ar žyminis mokestis sumokėtas, ar sumokėtas tinkamo dydžio (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu paaiškėja nagrinėjant bylą kad mokestis nesumokėtas, ar sumokėtas nepakankamo dydžio ir šalis neįvykdo teismo nutarties primokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį, ieškinys ar jo dalis paliekama nenagrinėtu (CPK 86 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalis 7 punktas). Nagrinėjamu atveju, ieškovei pilnai nesumokėjus žyminio mokesčio ir teismui šią klaidą pastebėjus jau priėmus ieškinį, buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti. Jų neištaisius, ieškinys dalyje dėl baudos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtu. Taigi teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, ištaisė savo klaidą, ieškovė tokio savo reikalavimo nebepalaikė, byloje buvo nagrinėjamas vienas ieškovės reikalavimas, todėl jį patenkinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
61. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai ir dėl jų nepasisako.
62. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi pakeitus sprendimą ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Patekintų ieškinio reikalavimų dalis šiuo atveju sudaro 91,80 proc.
63. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso patyrė 510 Eur (20 Eur žyminio ir 490 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos). Pakeitus teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 468,18 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Atsakovas turėjo 1328,85 Eur advokato išlaidų, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama 108,96 Eur. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 250 Eur advokato pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovo priteistina 229,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, tačiau nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl šis prašymas atmetamas.
64. Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 588, 72 Eur (468,18+229,50 – 108,96) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą ieškovei UAB „Emeta“ (juridinio asmens kodas 124138014) iš atsakovo K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumą sumažinti iki 720 Eur (septyni šimtai dvidešimt eurų) skolos.
Priteisti ieškovei UAB Emeta“ iš K. P. 588,72 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Laimutė Sankauskaitė