Administracinė byla Nr. eA-291-822/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03942-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. BR6-193 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria jai pritaikyta 14 254,13 Eur finansinė korekcija pagal Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – ir Programa) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (toliau – ir Priemonė) už remiamą veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ dėl įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo, bei įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti pareiškėjai nepagrįstai sumažintą 14 254,13 Eur paramą už 2016 metus.
2. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. BR6-1988302 ir 2017 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. BR6-2039429 informavo ją apie pritaikytą finansinę korekciją. Vyriausioji administracinių ginčų komisija iš dalies panaikino šiuo sprendimus, todėl atsakovas pareiškėjos 2016 m. gegužės 26 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką
Nr. 16-1011869092-1 (toliau – ir Paraiška) įvertino iš naujo ir priėmė Sprendimą, kurio dalis ginčijama teismui. Pareiškėja pažymėjo, kad sprendimuose atsakovas pats nurodė, jog deklaruotas galutinis plotas yra 141,13 ha, o plotas, kurį dengia sąlyginiai gyvuliai (toliau – ir SG), – 150,557 ha. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu
Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės)
20.5 papunkčiu, vidutinis ganymo intensyvumas ganiavos laikotarpiu turi būti nuo 0,3 SG/ha iki
1 SG/ha, o, remiantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenimis, pareiškėja vidutiniškai turėjo 0,319 SG/ha. Atliktų ūkio darbų pagal veiklas žurnalai patvirtina, kad pareiškėja ganė gyvulius visuose laukuose, deklaruotuose pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“. Gyvuliai buvo ganomi laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d., kaip tai numatyta AGRO taisyklių 20.8 papunktyje, todėl natūralu, jog 2016 m. lapkričio 6 d. atlikto patikrinimo metu Agentūros specialistai nerado gyvulių laukuose. Pareiškėja atkreipė dėmesį ir į tai, kad ankstesniuose Agentūros sprendimuose (t. y. 2017 m. birželio 2 d. ir 2017 m. liepos 11 d. sprendimuose) nurodomas taikomos finansinės korekcijos dydis –
7 412,15 Eur, tačiau ginčijamame Sprendime šis dydis išaugo iki 14 254,13 Eur, nors nustatyti pažeidimai iš esmės tapatūs. Pareiškėjos įsitikinimu, ji nepažeidė jokių teisės normų, atitinka visus kriterijus, todėl už 2016 metus jai skirtinos paramos dydis buvo sumažintas be teisėto pagrindo.
3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas apžvelgė pažeidimų nustatymo aplinkybes, akcentavo, jog pareiškėja buvo informuota apie 2016 m. rugsėjo 2 d. patikros metu nustatytus neatitikimus, pateikiant jai Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 16-1011869092-D4-1 kopiją, be to, pareiškėja dalyvavo 2016 m. lapkričio 7 d. patikros metu, ji pastabų dėl nustatytų pažeidimų nepateikė, pasirašė Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 16-1011869092-D4-2 (toliau – ir Ataskaita Nr. 2), jai pateikta ataskaitos kopija. Patikrų metu konstatuota, kad kompensacinėms išmokoms pagal Programos Priemonės veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ tinkamas plotas yra 141,13 ha (141,57 ha – 0,38 ha – 0,06 ha), taip pat kad pareiškėja nurodytuose laukuose nesilaikė įsipareigojimų, įtvirtintų AGRO taisyklių 20.6 ir 20.7 papunkčiuose, t. y. reikalavimų ganyti gyvulius bei nuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d. Remdamasis tuo, atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais skunde, jog ji laikose visų AGRO taisyklių VII skyriuje įtvirtintų reikalavimų. Atsakovo nuomone, nėra jokio pagrindo abejoti Ataskaitos Nr. 2 objektyvumu ir pagrįstumu, o joje užfiksuotas aplinkybes patvirtina pridėtos nuotraukos, pareiškėja neskundė
2016 m. lapkričio 7 d. patikros rezultatų. Konstatuotas AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimo nesilaikymas 73,67 ha plote, o tai sudaro daugiau nei 50 proc. pagal veiklą deklaruoto ploto
(73,67 ha / 141,13 ha x 100 proc. = 52,20 proc.), todėl pareiškėjai pagrįstai neskirta parama pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjos L. K. skundą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 26 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1011869092-1, kurioje deklaravo 176,18 ha plotą išmokoms gauti, iš kurių 141,57 ha – kompensacinei išmokai pagal Programos Priemonės veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ gauti.
7. 2016 m. rugpjūčio 4 d.–rugsėjo 2 d. buvo atliekama Paraiškos patikra vietoje. Apie šios patikros metu nustatytus neatitikimus pareiškėja informuota 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešimu. Patikra vietoje buvo atliekama taip pat 2016 m. lapkričio 3–7 d. Pareiškėja dalyvavo 2016 m. lapkričio 7 d. patikroje, nepateikė pastabų dėl nustatytų pažeidimų. Apie šioje patikroje nustatytus neatitikimus ji buvo informuota 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimu.
8. Pareiškėja 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu pateikti išsamų sprendimą. Agentūra 2017 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. BR6-1988302 skyrė jai 32 893,39 Eur galutinę paramos sumą. Sprendimo lentelės 10 punkte nurodyta, kad pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ už įsipareigojimo ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą taikoma
7 412,15 Eur finansinė korekcija. Šiame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėja, norėdama gauti išsamų sprendimą, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti pasirašytą prašymą.
9. Pareiškėja 2017 m. liepos 4 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu pateikti išsamų sprendimą. Agentūra 2017 m. liepos 11 d. priėmė naują sprendimą dėl paramos skyrimo ir finansinės korekcijos taikymo pareiškėjai, kuris savo turiniu iš esmės analogiškas minėtam 2017 m. birželio 2 d. sprendimui.
10. Nesutikdama su šių sprendimų 10 punktu, kuriuo pritaikytas 7 412,15 Eur paramos dydžio sumažinimas, pareiškėja kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Ši 2017 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 3R-312(AG-253/02-2017) panaikino minėtų sprendimų 10 punktus bei įpareigojo Agentūrą pakartotinai administruoti Paraiškos dalį dėl pagal šią veiklą deklaruotų plotų ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
11. Agentūra 2017 m. spalio 19 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BR6-193, kuriame nurodė galutinius Paraiškos vertinimo rezultatus, t. y. pareiškėjai skyrė 26 145,38 Eur paramą ir pritaikė 14 254,13 Eur finansinę korekciją. Sprendime Agentūra, įvertinusi ŽŪIKVC pateiktus duomenis apie netinkamus paramai gauti plotus (0,06 ha b13 plotus) ir tai, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. patikros vietoje metu nustatytas 0,38 ha mažesnis faktinis plotas nei deklaruotasis, padarė išvadą, kad bendras nustatytas faktinis plotas, už kurį parama (tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, parama pagal Programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius) negali būti mokama, yra 0,44 ha, o parama pagal Programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (potvynių užliejamos teritorijos) – už 0,06 ha plotą. Sprendime pažymėta, jog 2016 m. lapkričio 7 d. patikros vietoje metu tikrinamuose laukuose ((duomenys neskelbtini)) nenustatyti gyvulių ganymo požymiai, t. y. nerasta ekskrementų, išguldytos žolės, todėl buvo pažeistas AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimas ganyti gyvulius tuose laukuose, kuriuose įsipareigota pagal veiklą. Bendras plotas, kuriame nustatytas AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimų nesilaikymas, yra 73,67 ha, tai viršija šių taisyklių 56.2 papunktyje nustatytą 50 proc. ribą, t. y. sudaro 52,20 proc. pagal veiklą deklaruoto ploto.
12. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, akcentavo, jog parama pagal Priemonę pareiškėjai neskirta dėl AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimų pažeidimų, pritaikius 100 proc. finansinę korekciją (14 254,13 Eur). Byloje nėra ginčo dėl nustatytų deklaruotų kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) plotų neatitikimo. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 7 d. patikroje dalyvavo, tai patvirtina jos parašas. Byloje esantys raštai patvirtina, kad pareiškėja buvo raštu informuota apie atliekamas patikras vietoje, neskundė jų rezultatų, atsakovui nereiškė pastabų dėl ataskaitų turinio. Teismo įsitikinimu, iš Ataskaitos Nr. 2 matyti, kad laukai ((duomenys neskelbtini)) buvo vizualiai įvertinti iš visų pusių ir nustatyta, kad juose nėra požymių, patvirtinančių gyvulių ganymą (nerasta ekskrementų, išguldytos žolės). Šiuos rezultatus patvirtina patikros vietoje darytos nuotraukos. Iš viso minėtų laukų, kurie buvo nenuganyti, nustatytas faktinis plotas – 73,67 ha. Pareiškėja Paraiškoje deklaravo 141,57 ha plotą kompensacinei išmokai pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ gauti, o, remiantis ŽŪIKVC duomenimis ir 2016 m. rugsėjo 2 d. patikros vietoje rezultatais, buvo nustatytas 141,13 ha faktinis plotas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimų ganyti gyvulius tuose laukuose, kuriuose įsipareigota pagal veiklą. Kadangi 73,67 ha plote, kuris sudaro daugiau nei 50 proc. viso deklaruoto faktinio ploto, nustatyta AGRO taisyklių 20.6 papunkčio pažeidimų, pagal tų pačių taisyklių 56.2.5 papunktį, pareiškėjai parama už šią Priemonę iš viso negalėjo būti skiriama.
13. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgdamas į tai, jog pirmasis skundo reikalavimas yra atmestinas, teismas netenkino ir antrojo skundo reikalavimo – įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai sumažintą paramą
(14 254,13 Eur) už 2016 metus, šį reikalavimą laikydamas išvestiniu iš pirmojo.
III.
14. Pareiškėja L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.
15. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas savo veikloje vadovaujasi niekur neįtvirtintais žemės ūkio paskirties laukų tikrinimo kriterijais (ekskrementų, išguldytos žolės buvimu), todėl tokia jo veikla nebuvo teisėta. Pareiškėja pabrėžia, kad viena ar dvi nuotraukos iš laukų, kurie didesni nei 10 ha ar 20 ha, nėra pakankamos padaryti išvadą, jog ji šių žemės ūkio paskirties laukų nenuganė ar jų nenaudojo žemės ūkio veiklai. Pareiškėja mano esanti pastatoma į neįmanomą padėtį, nes, jeigu ji nenušienautų naudojamų laukų, Agentūros specialistai konstatuotų, jo ji laukų nenaudoja žemės ūkio veiklai, o jeigu laukai nušienaujami, Agentūros specialistai daro išvadą, kad nėra gyvulių išguldytos žolės. Gyvulių ekskrementus per porą dienų gali išplauti lietūs, ekskrementai susimaišo su žeme šienaujant pievas, be to, pagal ūkininkavimo tradicijas tose vietovėse, kuriose veikla užsiima pareiškėja, gyvulių ekskrementai įprastai naudojami kaip natūrali trąša privačiuose žemės bei sodų paskirties sklypuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NMA 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. BR6-193, kuriuo pareiškėjai skirtas 14 254,13 Eur paramos sumažinimas, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo NMA išmokėti sumažintą 14 254,13 Eur paramą už 2016 metus.
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 26 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1011869092-1, kurioje deklaravo 176,18 ha plotą išmokoms gauti, iš kurių 141,57 ha – kompensacinei išmokai pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ gauti. 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo atlikta pareiškėjos Paraiškos patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad faktinis plotas yra 0,38 ha mažesnis negu deklaruotas plotas (apie šios patikros metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešimu). Taip pat patikra vietoje buvo atlikta 2016 m. lapkričio 7 d., kurioje nustatyta AGRO taisyklių 20.6 punkto reikalavimas ganyti gyvulius tuose laukuose, kuriuose įsipareigota pagal veiklą (patikroje pareiškėja dalyvavo, pastabų dėl nustatytų pažeidimų nepateikė, apie šioje patikroje nustatytus neatitikimus ji buvo informuota 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimu). NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjai skyrė 32 893,39 Eur galutinę paramos sumą. Sprendimo lentelės 10 punkte nurodyta, kad pagal priemonės veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ už įsipareigojimo ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą taikoma 7 412,15 Eur paramos dydžio sumažinimas. Šiame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėja, norėdama gauti išsamų sprendimą, turi kreiptis į NMA ir pateikti pasirašytą prašymą. Pareiškėja 2017 m. liepos 4 d. kreipėsi į NMA su prašymu pateikti išsamų sprendimą. NMA 2017 m. liepos 11 d. priėmė naują sprendimą dėl paramos skyrimo ir sankcijos taikymo pareiškėjai, kuris savo turiniu iš esmės analogiškas minėtam 2017 m. birželio 2 d. sprendimui. Nesutikdama su šių sprendimų 10 punktu, kuriuo pritaikyta poveikio priemonė, pareiškėja kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2017 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 3R-312(AG-253/02-2017) panaikino minėtų sprendimų
10 punktus bei įpareigojo NMA pakartotinai administruoti pareiškėjos Paraiškos dalį dėl pagal šią veiklą deklaruotų plotų ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. NMA, atsakydama į pareiškėjos 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. liepos 4 d. prašymus bei vykdydama minėtą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė galutinius Paraiškos vertinimo rezultatus, t. y. pareiškėjai skyrė 26 145,38 Eur paramą ir pritaikė 14 254,13 Eur paramos dydžio sumažinimą. Poveikio priemonė pritaikyta Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“; „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ paramos priemonės atžvilgiu,
t. y. pritaikius poveikio priemonę, šiai priemonei neskiriant paramos apskritai.
18. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (2015 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-270 redakcija)
4.18 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Minėtų taisyklių 4.25 papunktyje nurodyta, kad tiesioginė išmoka – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą. NMA, gavusi visus reikiamus duomenis, apskaičiuoja galutinę tiesioginių išmokų sumą (73.12 p.). NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą (73.5 p.).
19. Sprendime konstatuota, kad remiantis elektroniniu formatu pateiktais dokumentais pareiškėja KŽS ((duomenys neskelbtini)) deklaravo 0,06 ha didesnį plotą (už kuriuos prašoma tiesioginių išmokų ir paramos pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“) nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytų KŽS ir apima paramai netinkamus KŽS b13 plotus. Dėl 2016 m. rugsėjo 2 d. patikros vietoje rezultatų Sprendime konstatuota, kad šios patikros metu bendras nustatytas faktinis plotas yra 0,38 ha mažesnis, nei deklaruotas plotas (KŽS (duomenys neskelbtini)) nustatytas 0,25 ha mažesnis plotas, nei deklaruotas, KŽS (duomenys neskelbtini) nustatytas 0,13 ha mažesnis plotas nei deklaruotas). NMA padarė išvadą, kad bendras nustatytas faktinis plotas, už kurį parama (tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, parama pagal AGRO priemonę „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“) negali būti mokama, yra 0,44 ha, o parama pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (potvynių užliejamos teritorijos) – už 0,06 ha plotą.
20. Sprendimu nuspręsta, kad remiantis 2016 m. lapkričio 7 d. patikros vietoje rezultatais (tikrinamuose laukuose ((duomenys neskelbtini)) nebuvo požymių, kad būtų ganomi gyvuliai, nerasta ekskrementų, išguldytos žolės), kad buvo pažeistas AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimas ganyti gyvulius tuose laukuose, kuriuose įsipareigota pagal veiklą. Taip pat konstatavo, kad bendras plotas, kuriame nustatytas AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimų nesilaikymas, yra 73,67 ha, o tai viršija šių taisyklių 56.2 papunktyje nustatytą 50 proc. ribą, t. y. sudaro 52,20 ha pagal veiklą deklaruoto ploto (73,67 ha / 141,13 ha x 100 proc. = 52,20 proc.).
21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (AGRO taisyklių) tikslas – detalizuoti paramos pagal Priemonės veiklas, išskyrus Priemonės veiklą „Nykstančios Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, administravimo tvarką (1 p.). AGRO taisyklės priimtos atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1378/2014, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, patvirtintos 2015 m. vasario 13 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2015)842, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“. 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (ES)
Nr. 1305/2013 28 straipsnio (agrarinė aplinkosauga ir klimatas) 1 dalyje nustatyta valstybės narės skiria paramą pagal šią priemonę savo teritorijose atsižvelgdamos į savo specifinius nacionalinius, regioninius arba vietos poreikius ir prioritetus, šia priemone siekiama išsaugoti ir skatinti būtinus žemės ūkio praktikos pakeitimus, kurie daro teigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, ją privaloma įtraukti į kaimo plėtros programas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygiu.
22. AGRO taisyklių 20.5 papunktyje nustatyta, kad vykdydami veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG / ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigoto pagal Priemonės veiklą ploto, o pagal 20.6 papunktį – ganyti gyvulius tuose laukuose, kuriuose yra įsipareigota pagal veiklą. Gyvulių ganymo laikotarpis yra nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d. (20.8 p.), o nenuganytos žolės likučius privaloma nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d. (20.7 p.).
23. Pagal AGRO taisyklių 56.2.5 papunktį, parama neskiriama, jei nesilaikoma reikalavimo dėl nustatyto gyvulių ganymo intensyvumo ar atitinkamo gyvulių skaičiaus daugiau kaip 50 proc. pagal veiklą deklaruoto ploto. Nagrinėjamu atveju parama pareiškėjai neskirta dėl AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimų pažeidimų, pritaikius 100 proc. paramos dydžio sumažinimą
(14 254,13 Eur).
24. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu atmetė skundą ir iš esmės vadovavosi tuo, kad iš pareiškėjos paraiškos patikros vietoje (nuotolinės patikros ataskaitos)
Nr. 16-1011869092-D4-2 (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos Nr. A6-253/02-2017 II t., b. l. 2–11) matyti, kad laukai ((duomenys neskelbtini)) buvo vizualiai įvertinti iš visų pusių ir nustatyta, kad juose nėra požymių, kad būtų ganomi gyvuliai, nerasta ekskrementų, išguldytos žolės. Šiuos rezultatus patvirtina patikros vietoje darytos fotonuotraukos (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos Nr. A6-253/02-2017 II t., b. l. 62–67).
25. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas savo veikloje vadovaujasi niekur neįtvirtintais žemės ūkio paskirties laukų tikrinimo kriterijais (ekskrementų, išguldytos žolės buvimu), todėl tokia jo veikla nebuvo teisėta, pabrėžiama, kad viena ar dvi nuotraukos iš laukų, kurie didesni nei 10 ha ar 20 ha, nėra pakankamos padaryti išvadą, jog ji šių žemės ūkio paskirties laukų nenuganė ar jų nenaudojo žemės ūkio veiklai, laikosi pozicijos, kad jeigu būtų nenušienauti naudojami laukai, NMA konstatuotų, jog ji laukų nenaudoja žemės ūkio veiklai, o jeigu laukai nušienaujami, NMA daro išvadą, kad nėra gyvulių išguldytos žolės.
26. Nagrinėjamu atveju reikia atsakyti į klausimą, ar NMA ir pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų, kad pareiškėja pažeidė AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimą ganyti gyvulius tuose laukuose, kuriuose įsipareigota pagal veiklą. Iš esmės ir NMA, ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2016 m. lapkričio 7 d. patikros vietoje rezultatais (tikrinamuose laukuose ((duomenys neskelbtini)) nebuvo požymių, kad būtų ganomi gyvuliai, nerasta ekskrementų, išguldytos žolės). Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad atsižvelgiant į AGRO taisyklių 20.8 papunktį, pagal kurį pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja laikytis taisyklės, kad gyvulių ganymo laikotarpis yra nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d., ir 20.7 papunktį, pagal kurį nenuganytos žolės likučius pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d., o taip pat į tai, kad patikra vietoje buvo vykdoma 2016 m. lapkričio 7 d., NMA nepateikė įtikinančių įrodymų, jog pareiškėja yra pažeidusi AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimus.
27. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimu poveikio priemonė skirta vadovaujantis AGRO taisyklių 56.2.5 papunkčiu, pagal kurį parama neskiriama, jei nesilaikoma reikalavimo dėl nustatyto gyvulių ganymo intensyvumo ar atitinkamo gyvulių skaičiaus daugiau kaip 50 proc. pagal veiklą deklaruoto ploto. Pabrėžtina, jog Sprendimu NMA nėra nustačiusi AGRO taisyklių 20.5 papunkčio (vykdydami veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG / ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigoto pagal Priemonės veiklą ploto) pažeidimo, kuris sietinas su reikalavimais gyvulių ganymo intensyvumui ir atitinkamam gyvulių skaičiui deklaruotame plote. Atsižvelgiant į AGRO taisyklių 20.8 papunktį, pagal kurį pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja laikytis taisyklės, kad gyvulių ganymo laikotarpis yra nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d., ir į tai, kad patikra vietoje buvo vykdoma 2016 m. lapkričio 7 d., NMA ir negalėjo nustatyti AGRO taisyklių 20.5 papunkčio reikalavimų pažeidimo. Tokiu atveju darytina išvada, kad NMA, skirdama poveikio priemonę, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis AGRO taisyklių 56.2.5 papunkčiu.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, siekdamas paneigti dalį tiesioginės išmokos, turi surinkti tokius įrodymus, kurie nekeltų abejonių dėl padaryto pažeidimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos administracinio teismo praktiką, būtent NMA tenka pareiga pagrįsti, kokie faktiniai duomenys suponuoja pareigą grąžinti išmokėtas lėšas. Ir tie duomenys turi būti aiškūs, konkretūs bei pakankami, o pastarųjų stoka, abstraktumas, netikslumas trukdo pripažinti paramą administruojančios institucijos sprendimus teisėtais bei pagrįstais, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju (žr., pvz., 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-133-556/2019). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad NMA turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pvz., administracinės bylos Nr. A822-134/2011; A444-3076/2011), jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi, padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pareiga pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus tenka Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjai galėjo būti ir visiškai neaišku, kokiu būdu ji galėtų įvykdyti AGRO taisyklių 20 punkte įtvirtintus reikalavimus.
29. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Šiuo konkrečiu atveju, atsakovas įrodymų visuma nepagrindė savo pozicijos.
30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. BR6-193 dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta 14 254,13 Eur finansinė korekcija pagal Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ už remiamą veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ dėl įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo, nėra teisėta ir pagrįsta, nes juo nepagrįstai buvo nustatytas AGRO taisyklių 20.6 papunkčio reikalavimo ganyti gyvulius tuose laukuose, kuriuose įsipareigota pagal veiklą, pažeidimas, bei skiriant poveikio priemonę be pagrindo vadovautasi AGRO taisyklių 56.2.5 papunkčiu; atitinkamai tokie NMA veiksmai nesuderinami su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu bei pareiga surinkti tokius įrodymus, kurie nekeltų abejonių dėl padaryto pažeidimo.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamą 2017 m. spalio 19 d. sprendimo
Nr. BR6-193 dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta 14 254,13 Eur finansinė korekcija pagal Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ už remiamą veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ dėl įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo, kaip teisėtą ir pagrįstą, priėmė neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikinamas, taip pat priimamas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies, nes teismas neturi galimybės priimti spendimus vietoj vykdomosios valdžios institucijos, administruojančios valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekančios jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, šiuo atveju – NMA.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir jį išdėstyti taip:
Pareiškėjos L. K. skundą tenkinti iš dalies. 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. BR6-193 dalį, kuria jai pritaikyta 14 254,13 Eur finansinė korekcija pagal Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ už remiamą veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ dėl įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo, panaikinti ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administruoti 2016 m. gegužės 26 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1011869092-1 „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ paramos priemonės atžvilgiu (nepaskirtos paramos sumos –
14 254,13 Eur apimtyje) iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė