Civilinė byla Nr.  3K-3-215-684/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03800-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.1.2.8; 2.4.2.9.2; 3.5.1; 3.5.4; 3.5.18; 3.5.21.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 18 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir R. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir R. R. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Orlean Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalies vykdymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą Nr. S1b-4174, 2017 m. sausio 31 d. nurodymą Nr. S-17-184-773 priverstinai nurašyti lėšas, 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktą Nr. S1b-4176, 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1b-4172 su 2017 m. sausio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4170 ir jį papildančiu 2017 m. vasario 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4337.
3. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais 2017 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. S1b-4174 ir nurodymu Nr. S-17-184-773 priverstinai nurašyti lėšas antstolė nepagrįstai pradėjo išieškojimą iš visų skolininko V. R. gaunamų pajamų ir turimų lėšų kaip iš jo asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės. Antstolė ignoravo faktą, kad visos skolininko gaunamos pajamos ir lėšos, esančios jo vardu atidarytose sąskaitose, priklauso ir jo sutuoktinei, kuri nėra skolininkė vykdomojoje byloje, todėl išieškojimas iš jų negalimas, iki šis turtas nėra atidalytas ir jame nenustatytos konkrečios abiejų bendraturčių nuosavybės dalys.
4. 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu Nr. S1b-4176 antstolė areštavo 1/2 dalį pareiškėjos R. R. darbo užmokesčio, kaip jos sutuoktinio nuosavybės dalį, iš to matyti, kad antstolė vieno iš sutuoktinių, t. y. R. R., turimas lėšas sąskaitose ir gaunamas pajamas laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o V. R. lygiai tais pačiais pagrindais gaunamas pajamas ir turimas lėšas sąskaitose – asmenine skolininko nuosavybe. Tokie antstolės veiksmai yra nepagrįsti, pažeidžiantys pareiškėjų teises, kadangi pareiškėjai nėra sudarę vedybų sutarties. 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu Nr. S1b-4176 pradėtas išskaičiavimas iš R. R. gaunamo darbo užmokesčio 1/2 dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, kol nėra įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.116 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai – nustatytos jungtinės nuosavybės turto dalys ir atliktas turto atidalijimas.
5. Pradėta išieškoti skolos suma yra nepagrįsta, nes iš jos neatimta RUAB „Milda“ jau sumokėta išieškotojai suma, likusi neišieškota pinigų suma yra 1 524 815,78 Eur. Dėl šios priežasties neteisingai apskaičiuoti ir vykdymo išlaidų dydžiai.
6. Antstolė 2017 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. S1b-9106 pareiškėjų skundo netenkino. Skundą antstolė perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
7. Antstolė patvarkyme nurodė, kad išieškotoja AB „Orlean Lietuva“ 2017 m. sausio 16 d. prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nurodė, jog iš skolininko V. R. pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1L12-5980 išieškotina suma yra 1 680 196,98 Eur. Būtent dėl šios sumos ir buvo pradėtas išieškojimo procesas ir, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) taisyklėmis, apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Antstolė nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu Nr. S1b-4176 areštavo skolininkui priklausantį turtą, įvertinusi skolininko turimą turtą bei galimybes įvykdyti sprendimą, nepažeisdama CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo eilės. Turto arešto aktas atitinka CPK 667 straipsnio reikalavimus, išieškotojai buvo išaiškinta pareiga kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, išieškotoja AB „Orlean Lietuva“ taip ir padarė. Turto arešto akto pagrindu nėra atliekami jokie išieškojimo veiksmai, iki nebus priimta ir neįsiteisės teismo nutartis dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjų skundo netenkino.
9. Teismas nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0184/17/00112 pagal 2012 m. gruodžio 19 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1L12-5980 dėl 1 680 196,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojos AB „Orlean Lietuva“ naudai. Vykdydama išieškojimą antstolė 2017 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-4174, kuriuo įpareigojo UAB „Milda“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrių iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 20 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. 2017 m. sausio 31 d. antstolė surašė nurodymą Nr. S-17-184-773 priverstinai nurašyti lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti lėšas iš skolininko vardu atidarytų sąskaitų, taip pat nustatė 256,86 Eur sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Antstolė, nustačiusi, kad skolininko sutuoktinė R. R. dirba UAB „Milda“, kad tarp sutuoktinių nėra pasirašytos vedybų sutarties, kuri būtų įregistruota Vedybų sutarčių registre, 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu Nr. S1b-4176 areštavo skolininkui V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, UAB „Milda“ mokamą sutuoktinei R. R., išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 1/2 dalį nuo CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Turto arešto aktu antstolė įpareigojo skolininką, išieškotoją ar bendros nuosavybės turėtoją CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka iki 2017 m. vasario 15 d. kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, įeinančios į areštuotą turtą, nustatymo. 2017 m. sausio 31 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1b-4172 su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4170 ir jį papildančiu 2017 m. vasario 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4337 antstolė apskaičiavo ir nutarė išieškoti iš skolininko būtinąsias vykdymo išlaidas, papildomas vykdymo išlaidas bei atlygį antstoliui.
10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad 2017 m. vasario 15 d. išieškotoja AB „Orlean Lietuva“ pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko V. R. turto dalies, kuri yra bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine R. R., nustatymo. Šiuo pareiškimu prašė nustatyti, kad skolininko turto dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, yra 1/2 dalis jo po santuokos sudarymo gautų ir gaunamų pajamų bei 1/2 dalis R. R. po santuokos sudarymo gautų ir gaunamų pajamų. Šis išieškotojos pareiškimas yra priimtas teisme ir nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2VP-4778-991/2017.
11. 2017 m. kovo 17 d. patvarkymu, kuriuo netenkino pareiškėjų skundo, antstolė paaiškino, kad skundžiamo turto arešto akto pagrindu nėra atliekami jokie išieškojimo veiksmai, iki nebus priimta ir neįsiteisės teismo nutartis dėl skolininko turto dalies, įeinančios į bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatymo. Tai, kad yra priešingai, vykdomojoje byloje duomenų nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjai. Taigi įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad antstolės veiksmai, priimant 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą Nr. S1b-4174, nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-17-184-773 ir turto arešto aktą Nr. S1b-4176, yra pagrįsti ir teisėti.
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad pareiškėjas V. R. teikė skundą dėl antstolės veiksmų toje pačioje vykdomojoje byloje. Nors pareiškėjas skundė kitus antstolės priimtus procesinius dokumentus, tačiau skunde rėmėsi iš esmės analogiškais motyvais – nesutiko su išieškotina 1 680 186,98 Eur skolos suma. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4396-323/2017 išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jį atmetė, nutartyje teismas išsamiai išanalizavo išieškotinos skolos sumos pagrįstumą ir dėl jo pasisakė. Nors ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, dėl jos paduotas atskirasis skundas, tačiau dar kartą pasisakyti dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo išsamiai išnagrinėtos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties pagrįstumą apeliacine tvarka ir nustačius, jog pareiškėjo skundas buvo pagrįstas ir išieškotina skolos suma yra neteisinga, antstolė turės pareigą perskaičiuoti ir šios sumos pagrindu skundžiamais patvarkymais apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Visos patirtos vykdymo išlaidos (būtinosios bei papildomos, atlygis antstoliui) yra smulkiai detalizuotos 2017 m. sausio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S1b-4170 ir jį papildančiame 2017 m. vasario 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S1b-4337, neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų vykdymo išlaidų dydžių.
13. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų apeliacinį skundą, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį.
14. Kolegija nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skundžiamo turto arešto pagrindu būtų atliekami kokie nors išieškojimo veiksmai. 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu antstolė areštavo pareiškėjų turtą ir pasiūlė kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo. Šia teise pasinaudojo išieškotoja ir inicijavo civilinę bylą dėl skolininko turto dalies nustatymo (civilinės bylos Nr. e2VP-4778-991/2017; byla išnagrinėta, 2017 m. gegužės 19 d. nutartis įsiteisėjo). Taigi antstolė jokių realių išieškojimo veiksmų neatliko.
15. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Pareiškėjai patys pripažįsta, kad antstolis gali surasti, aprašyti ir areštuoti turtą, kai negalima vykdyti išieškojimo iš konkretaus turto veiksmų. Šioje vykdomojoje byloje būtent šiuos veiksmus ir yra atlikusi antstolė. Taigi pareiškėjų lėšų nuosavybės teisė nėra perėjusi kitiems asmenims.
16. Pareiškėjai nepagrįstai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013 ir 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-611/2016, bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Civilinės bylos Nr. 3K-3-221-421/2016 ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties išaiškinimai nurodytoje byloje pateikti dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto draudimo nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu.
17. CPK 667 straipsnyje nustatyta teisė ir pareiga antstoliui skolininko turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis ir skolininkui priklausanti dalis nenustatyta, aprašyti ir areštuoti visą, kaip tai buvo padaryta pareiškėjo turtui. Antstolė pagrįstai areštavo visas V. R. vardu atidarytose sąskaitose esančias lėšas bei visas jo gaunamas pajamas ir pasiūlė suinteresuotiems asmenims kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taip pat R. R. vardu atidarytose sąskaitose esančių lėšų ir jos gaunamų pajamų 1/2 dalies (t. y. mažesnės turto dalies nei nustato įstatymas) areštas antstolės 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu Nr. S1b-4176 nepažeidžia nė vieno iš pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų.
18. Pirmosios instancijos teismas ne atsisakė nagrinėti antstolės pradėtos išieškoti sumos pagrįstumą, o pagrįstai pritarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2YT-4396-323/2017, kurioje teismas išnagrinėjo analogiškus V. R. skundo toje pačioje vykdomojoje byloje motyvus dėl išieškomos sumos dydžio ir juos atmetė kaip nepagrįstus. Ši nutartis įsiteisėjo, kai Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-960-265/2017 ją paliko nepakeistą. Taigi skolos dydžio klausimas yra išspręstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą Nr. Slb-4174, nurodymą Nr. S-17-184-773 priverstinai nurašyti lėšas, turto arešto aktą Nr. S1b-4176, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1b-4172 su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4170 ir jį papildančiu 2017 m. vasario 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4337. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CPK 667 straipsnis nustato konkrečius veiksmus, kuriuos antstolis gali atlikti, siekdamas vykdyti išieškojimą iš turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios nuosavybės teise ir bendraturčių dalys jame nėra nustatytos. Antstolis negali vykdyti išieškojimo veiksmų iš turto, kol nenustatytos bendraturčių dalys, o jei per antstolio nustatytą terminą nėra pateikiamas pareiškimas teismui dėl bendraturčių dalių nustatymo, išieškojimas iš minėto turto apskritai turi būti nutraukiamas. Tai įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-421/2016; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-611/2016). Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turėjo būtent tinkamas vykdymo veiksmų sąvokos apibrėžimas, nes antstolė su skolininko vardu gaunamomis pajamomis negalėjo atlikti tų veiksmų, kurie turėtų būti apibrėžiami kaip skolos išieškojimo veiksmai.
2. Antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo skolininko darbdavys yra įpareigojamas CPK 733 ir 736 straipsniuose nustatyta tvarka daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų, vertintinas kaip skolos išieškojimo veiksmai. Antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkyme Nr. S1b-4174 dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų nurodyta, kad šis patvarkymas priimamas vadovaujantis CPK 611 ir 733–743 straipsniais. Šie straipsniai būtent ir sudaro CPK Ll skyrių, skirtą išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų reglamentuoti, o CPK 611 straipsnis reglamentuoja vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. Byloje ginčijamas antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymas Nr. S1b-4174 su nuorodomis į minėtas CPK normas yra parengtas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.6 punkte ir 6 priede patvirtintą patvarkymo dėl skolos išieškojimo formą. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-611/2016; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-421/2016) tiek antstolio pagal CPK 733–743 straipsnius atliekamas lėšų išskaitymas iš skolininko pajamų, tiek jau šių išskaitytų lėšų paskirstymas, pagal CPK 758 straipsnį reglamentuojamas jau išieškotų lėšų išmokėjimas išieškotojams sudaro vientisą skolos išieškojimo procesą. Teismas neturėjo pagrindo skolos išieškojimo veiksmų prilyginti vien tik CPK 758 straipsnyje reglamentuojamam jau išieškotų lėšų paskirstymui ir išmokėjimui išieškotojams ir prie išieškojimo veiksmų nepriskirti antstolio atliekamos išskaitos iš skolininko pajamų ir lėšų bei jų pervedimo į depozitinę sąskaitą.
3. Nėra teisinio pagrindo išskirti skolos išieškojimo veiksmų sąvokos, nurodytos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, ir analogiškos sąvokos, įtvirtintos CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose, 666 straipsnio 1 dalyje bei 733 straipsnyje. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad CPK 733 straipsnio pagrindu atliekamos išskaitos iš skolininko pajamų veiksmai turėtų būti laikomi skolos išieškojimo veiksmais, tik jei jie yra atliekami iš Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nepateikia savarankiškos skolos išieškojimo sąvokos. Tiek iš CPK 667 straipsnio, tiek iš Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies kylantys skolininko prievolių priverstinio vykdymo apribojimai yra pirmiausia susiję su būtinybe atlikti papildomus veiksmus, kurie turėtų nustatyti tolesnę prievolių vykdymo tvarką ir sąlygas. Abiejų nurodytų teisės normų tikslas yra užtikrinti, kad išieškojimas iš konkretaus skolininko ar konkretaus turto galėtų vykti, kai šie klausimai bus galutinai išspręsti (t. y. atitinkamai nustatytos bendraturčių nuosavybės dalys ar patvirtinamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas). Abiejų įstatymų normų draudžiami atlikti išieškojimo veiksmai turėtų apimti bet kokius veiksmus, kuriais priverstine tvarka yra įgyvendinami skolininko įsipareigojimai kreditoriui, o į šiuos veiksmus patenka ir CPK 733 straipsnio pagrindu antstolio atliekamos išskaitos iš skolininko pajamų ir lėšų.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pateikęs tiesioginio išaiškinimo, ar antstolis gali vykdyti išskaitas CPK 733 straipsnyje nustatyta tvarka iš skolininko gaunamų pajamų ir lėšų, kol bendraturčių nuosavybės dalys dar nėra nustatytos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad tokie antstolio veiksmai yra vykdymo veiksmai, o vykdymo veiksmai negali būti atliekami, kol nėra įgyvendintos CPK 667 straipsnyje įtvirtintos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-611/2016). Taigi bet kokios išskaitos iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių pajamų ar lėšų negali vykti, kol nėra nustatytos bendraturčių į jas įeinančios dalys.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai išieškojimo veiksmai dėl konkretaus turto negalimi, antstolis gali tik surasti, aprašyti ir areštuoti šį turtą, tačiau negali iš jo vykdyti jokio išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-421/2016; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-611/2016). Taigi teismas, pripažindamas, kad antstolė turi teisę priimti CPK 733 straipsnio 1 dalyje nurodytą patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų ir atlikti išskaitas iš šių pajamų nepriklausomai nuo to, kad bendraturčių dalys dar nėra nustatytos, faktiškai nepagrįstai prilygino tokius CPK 733 straipsnio pagrindu antstolės atliekamus veiksmus gaunamų pajamų areštui. Remiantis Lietuvos Respublikos turto arešto akto registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, CPK 675 straipsnio 1 dalimi turto areštas yra laikino pobūdžio nuosavybės teisės apribojimas, taikomas siekiant išsaugoti turtą, šiam tikslui surašant įstatyme įtvirtintą taikomų apribojimų mastą ir pagrindus nurodantį dokumentą ir patį areštą atitinkamai įregistruojant registre. Tuo tarpu CPK 662–674 straipsniai, reglamentuojantys išieškojimą iš skolininko, aiškiai nustato, kad išieškojimo veiksmais yra siekiama ne laikino skolininko nuosavybės apribojimo, o skolininko turto perėmimo jo skoloms padengti. Bylos atveju siekdama daryti išskaitas iš skolininko gaunamų pajamų antstolė 2017 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą Nr. 51b-4174, kuris tiek savo turiniu, tiek forma visiškai sutampa su Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.6 punkte ir jos 6 priede patvirtinta patvarkymo dėl skolos išieškojimo forma. Šiame patvarkyme tiesiogiai nurodoma, kad jis yra priimamas vadovaujantis CPK 611, 733–743 straipsniais, t. y. teisės normomis, reglamentuojančiomis skolos išieškojimą, o ne turto areštą. Siekdama nurašyti iš skolininko atidarytų sąskaitų lėšas ir pervesti jas į savo depozitinę sąskaitą, antstolė 2017 m. sausio 31 d. surašė nurodymą Nr. S-17-184-773 priverstinai nurašyti lėšas, šis nurodymas savo turiniu ir forma visiškai atitinka Sprendimų vykdomo instrukcijos 2.8 punkte ir 8 priede patvirtintą formą. Šioje formoje ir antstolės surašytame nurodyme nurašyti lėšas teigiama, kad jei skolininkas per 14 dienų nepateiks nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, šios nurašytos lėšos bus išmokėtos išieškotojui CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Nors šiuo atveju dar nėra nustatytos bendraturčių nuosavybės dalys, įeinančios į skolininko gaunamas pajamas ir lėšas, ir atitinkamai išieškojimo iš jų veiksmai šiuo metu yra negalimi, antstolė surašė ne turto arešto, o išieškojimo iš šio turto dokumentus. Tuo tarpu turto arešto aktas dėl nurodytų skolininko pajamų ir lėšų nebuvo surašytas, skolininkui nebuvo pranešta apie tai, kad nurodytam turtui taikomas areštas (o ne pradedamas išieškojimas), areštas nebuvo įregistruotas Turto arešto aktų registre. Turto arešto aktas antstolės buvo surašytas tik dėl pareiškėjos vardu gaunamų pajamų arešto, dėl kurių šiuo metu jau yra nustatytos bendraturčių dalys.
6. Turto areštas ir skolos išieškojimas negali būti vykdomi tais pačiais pagrindais, surašant tokio paties turinio ir formos dokumentus. Nei CPK 733 straipsnio pagrindu surašytame pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 priedą patvarkyme dėl skolos išieškojimo, nei pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 priedą surašytame nurodyme priverstinai nurašyti lėšas nėra net užuominų apie tai, kad šiais dokumentais galėtų būti įforminamas skolininko turto areštas. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktas buvo surašytas areštuojant ir pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį, ir kitas pajamas. Tokios pačios skolininko pajamos ir lėšos toje pačioje vykdomojoje byloje negalėjo būti areštuotos jau ne turto areštu, o visiškai skirtingo pobūdžio antstolės surašytais dokumentais – patvarkymu dėl skolos išieškojimo ir nurodymu priverstinai nurašyti lėšas.
7. Pagal CPK 667 straipsnį antstolis gali areštuoti skolininko bendrąja nuosavybe valdomą turtą, kuriame bendraturčių dalys nenustatytos, tik jei kartu imasi CPK 667 straipsnyje nurodytų veiksmų, kad tokios bendraturčių dalys būtų nustatytos. Priešingu atveju nei išieškoti iš tokio turto, nei jo areštuoti nėra pagrindo. Antstolė, priimdama patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, šiuose dokumentuose nenurodė, iki kada turi būti atlikti CPK 667 straipsnyje įtvirtinti bendraturčių dalių nustatymo (turto padalijimo) veiksmai, taigi nenustatė ir datos, iki kurios šių veiksmų neatlikus (turto nepadalijus) išieškojimas iš jo turėtų būti nutrauktas CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Nesant antstolės nustatytų CPK 667 straipsnyje nurodytų veiksmų atlikimo terminų ir pats turto areštas nėra galimas.
20. Suinteresuotas asmuo AB „Orlean Lietuva“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Antstolė turto arešto aktais įformino pareiškėjų bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto (pajamų) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis) areštą ir pasiūlė skolininkui, išieškotojai ir bendros nuosavybės turėtojui kreiptis dėl skolininko dalies, įeinančios į areštuotą turtą, nustatymo, t. y. atliko veiksmus, kuriuos antstolį įpareigoja atlikti CPK 667 straipsnis. Kreditorė kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (civilinė byla Nr. e2VP-4778-991/2017). Kreditorė prašė teismo nustatyti, kad V. R. turto dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, yra 1/2 dalis jo po santuokos sudarymo gautų ir gaunamų pajamų, taip pat 1/2 dalis R. R. po santuokos sudarymo gautų ir gaunamų pajamų. Pareiškėjai į civilinę bylą Nr. e2VP-4778-991/2017 buvo įtraukti kaip suinteresuoti asmenys.
2. Pareiškėjo turto arešto aktas buvo sudarytas raginimo sumokėti skolą geruoju laikotarpiu (CPK 658 straipsnio 2 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 punktas), siekiant užtikrinti, kad skolininkas iki priverstinio vykdymo pradžios nepaslėptų turto. Suėjus raginimo terminams buvo pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra, panaikinti turto arešto aktai, kuriais areštuotas jo darbo užmokestis, lėšos, ir priimtas patvarkymas vykdyti išskaitas iš darbo užmokesčio ir lėšų.
3. Kasaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo nutartys, priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytų šioje byloje, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus.
4. Šioje byloje svarbu, kad kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Be to, skolininkas turi bendradarbiavimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Notarės vykdomasis įrašas padarytas 2012 m. gruodžio 19 d., tačiau laisva valia pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų skolininkas dar nėra įvykdęs.
5. Kadangi išieškojimas vykdomas ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito davėjo naudai, tai antstolė pagrįstai CPK 664 straipsnio 2 dalies pagrindu išieškojimą nukreipė į skolininko darbo užmokestį bei kitas jam prilygintas išmokas CPK 736 ir 737 straipsniuose nustatyta tvarka ir lėšas, esančias banko ar kitų kreditų įstaigų sąskaitose.
6. Antstolės veiksmai yra teisėti, nes skolininkas nei antstolei, nei teismui nepateikė duomenų, kad jo sąskaitose esančios ar gaunamos lėšos būtų tokios, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas (CPK 733 straipsnio 1–3 dalys, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.8, 2.13, 72.2 punktai).
7. Iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą, Fizinių asmenų bankroto įstatymo teisės normos tampa specialiosiomis CPK normų atžvilgiu, įgyja pirmenybę, todėl negalima teigti, kad, nesant fizinio asmens bankroto situacijos, galima taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas ir jų taikymo bei aiškinimo praktiką, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Nė vienam iš pareiškėjų nėra iškelta bankroto byla, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad negali būti taikoma analogija tarp išieškojimo civilinio proceso tvarka ir bankroto procese.
8. Teismai neprilygino antstolės veiksmų turto areštui. Pareiškėjo turto areštas buvo panaikintas suėjus raginimo terminui ir pradėjus priverstinę skolos išieškojimo procedūrą.
21. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu V. R. ieškinį atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi V. R. apeliacinį skundą atmetė (civilinė byla Nr. 2A-728-883/2016). Taigi esant teisėtai išduotam ir galiojančiam vykdomajam dokumentui, antstolė privalėjo priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdytinas dokumentas ir vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).
2. 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu antstolė areštavo pareiškėjų turtą ir pasiūlė kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016). Šia teise pasinaudojo išieškotojas ir teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl skolininko turto dalies nustatymo (civilinė byla Nr. e2VP-4778-991/2017).
3. Jokių realių išieškojimo veiksmų antstolė neatliko iki neįsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl skolininko turto dalies nustatymo. Jei būtų patenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, tai iš esmės reikštų, kad antstolis negalėtų areštuoti darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, taip būtų pažeidžiami teisėti išieškotojo interesai. Notarės vykdomasis įrašas padarytas 2012 m. gruodžio 19 d., tačiau laisva valia pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų skolininkas dar nėra įvykdęs.
4. Kasaciniame skunde nurodytų kasacinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl ši kasacinio teismo praktika nėra reikšminga nagrinėjant šią bylą.
5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, kad antstolio pagal CPK 773 straipsnį vykdomos išskaitos iš skolininko pajamų ir lėšų yra skolos išieškojimo veiksmai tik Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies, o ne CPK nuostatų prasme. Taip pat teismai nesprendė, kad antstolio priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo pagal CPK 733 straipsnį yra prilygintas turto areštui.
6. Šioje byloje buvo keliamas ir išieškomos skolos dydžio pagrįstumo klausimas. Pareiškėjas, kitoje civilinėje byloje remdamasis tais pačiais motyvais, jau kėlė klausimą dėl išieškomos skolos dydžio, todėl teismas pagrįstai nebevardijo analogiškų motyvų, kuriais buvo atmestas pareiškėjo skundas (civilinė byla Nr. 2YT-4396-323/2017). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra išsamiai detalizuotos, neviršija Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškojimo iš skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalies vykdymo

22. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 straipsnis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2006).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009).
24. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
25. Kai sprendimas, kuriuo priteista konkreti suma, įstatymo nustatyta tvarka perduotas vykdyti antstoliui ir šis negali nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, nes nėra nustatyta skolininko dalis, į kurią nukreiptinas išieškojimas, antstolis kreditoriui (išieškotojui), o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko jungtinės nuosavybės dalies nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
26. CPK 667 straipsnio (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (2 dalis).
27. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016 11 punktą).
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė, vykdydama 2012 m. gruodžio 19 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1L12-5980 dėl 1 680 196,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojos AB „Orlean Lietuva“ naudai, 2017 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-4174, kuriuo įpareigojo UAB „Milda“ ir VSDFV Šilalės skyrių iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. 2017 m. sausio 31 d. antstolė taip pat surašė nurodymą Nr. S-17-184-773 priverstinai nurašyti lėšas iš skolininko vardu atidarytų sąskaitų, taip pat nustatė 256,86 Eur sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Be to, antstolė, nustačiusi, kad skolininko sutuoktinė R. R. dirba UAB „Milda“, kad tarp sutuoktinių nėra pasirašyta vedybų sutartis, kuri būtų įregistruota Vedybų sutarčių registre, 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu Nr. S1b-4176 areštavo skolininkui V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, UAB „Milda“ mokamą sutuoktinei R. R., išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 1/2 dalį nuo CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Turto arešto aktu antstolė įpareigojo skolininką, išieškotoją ar bendros nuosavybės turėtoją CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka iki 2017 m. vasario 15 d. kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, įeinančios į areštuotą turtą, nustatymo. 2017 m. sausio 31 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1b-4172 su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4170 ir jį papildančiu 2017 m. vasario 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4337 antstolė apskaičiavo ir nutarė išieškoti iš skolininko būtinąsias vykdymo išlaidas, papildomas vykdymo išlaidas bei atlygį antstoliui.
29. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad antstolė nutarties 28 punkte nurodytais aktais neatliko išieškojimo veiksmų, todėl jie yra teisėti. Pareiškėjai nesutinka su tokia teismų išvada, nurodo, kad antstolė ginčijamais aktais ne areštavo skolininko lėšas sąskaitose ar gaunamas pajamas, kaip reglamentuojama pagal CPK 667 straipsnį, bet neteisėtai atliko skolos išieškojimo veiksmus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
30. Minėta, kad pagal CPK 667 straipsnio (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 1 dalį antstolis, pradėjęs vykdymo veiksmus ir nustatęs, kad skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta,  areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Įstatyme nėra nustatyta, kad antstolis po bendrojo turto arešto iki skolininkui priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalies nustatymo turėtų (galėtų) atlikti kokius nors vykdymo veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu iš skolininkui priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalies. Minėta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis (nutarties 27 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje antstolė ginčijamais aktais (išskyrus ginčijamą turto arešto aktą) šias nuostatas pažeidė.
31. Byloje teismų nustatyta, kad 2017 m. vasario 15 d. išieškotoja AB „Orlean Lietuva“ pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl skolininko V. R. turto dalies, įeinančios į bendrąją jungtinę nuosavybę su sutuoktine R. R., nustatymo. Šiuo pareiškimu prašė nustatyti, kad skolininko turto bendrosios jungtinės nuosavybės dalis yra 1/2 dalis jo po santuokos sudarymo gautų ir gaunamų pajamų bei 1/2 dalis R. R. po santuokos sudarymo gautų ir gaunamų pajamų.
32. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4778-991/2017 nustatė, kad antstolė patvarkymais panaikino areštus, taikytus skolininko lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, be to, vykdomojoje byloje nėra turto arešto akto, kuriuo būtų areštuotos skolininko po santuokos sudarymo gautos ar gaunamos pajamos. Dėl nurodytų priežasčių teismas netenkino išieškotojos prašymo nustatyti, kad skolininkui priklausanti bendrosios jungtinės nuosavybės dalis yra 1/2 dalis jo po santuokos sudarymo iš darbo santykių gautų ir gaunamų pajamų, taip pat lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į jo vardu atidarytas banko sąskaitas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis apeliacine tvarka išieškotojos neskųsta.
33. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4778-991/2017 nustatė, kad antstolė 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu Nr. S1b-4176 areštavo skolininkui V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, UAB „Milda“ mokamą skolininko sutuoktinei R. R., ir 2017 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. S1b-2119 areštavo lėšas, esančias skolininko sutuoktinės R. R. vardu atidarytoje sąskaitoje AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių teismas, remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi, tenkino išieškotojos prašymą ir nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių, ir lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į R. R. vardu atidarytas banko sąskaitas. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatyta skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės (skolininko sutuoktinės pajamų, gaunamų iš darbo santykių, ir lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į R. R. vardu atidarytas banko sąskaitas) dalis, bet, minėta, nenustatyta paties skolininko pajamų, gaunamų iš darbo santykių, ir lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į skolininko vardu atidarytas banko sąskaitas, bendrosios jungtinės nuosavybės dalis.
34. Taigi, nurodytais duomenimis, skolininko lėšos, esančios bankų sąskaitose, jo po santuokos sudarymo gautos ar gaunamos pajamos, teismui sprendžiant dėl skolininkui priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalies nustatymo, nebuvo areštuotos. Tai reiškia, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nesilaikė CPK 667 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytos tvarkos. Be to, nesant teismo nustatytos skolininkui priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalies, antstolė nepagrįstai 2017 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-4174, 2017 m. sausio 31 d. surašė nurodymą Nr. S-17-184-773 priverstinai nurašyti lėšas, taip pat 2017 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1b-4172 su 2017 m. sausio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4170 ir jį papildančiu 2017 m. vasario 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4337 (nutarties 30 punktas). Dėl nurodytų priežasčių šie antstolės aktai naikintini kaip neteisėti (CPK 667 straipsnio 1, 2 dalys). 
35. Pareiškėjų ginčijamu 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu Nr. S1b-4176 antstolė areštavo skolininkui V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – atitinkamą dalį darbo užmokesčio, UAB „Milda“ mokamo sutuoktinei R. R. (nutarties 28 punktas). Minėta, kad išieškotoja 2017 m. vasario 15 d. kreipėsi dėl dalies, įeinančios į bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatymo ir teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatė skolininkui priklausančią sutuoktinės pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių, ir lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į R. R. vardu atidarytas banko sąskaitas, dalį. Taigi R. R. pajamų dalies areštas atitiko CPK 667 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą vykdymo veiksmų atlikimo tvarką ir reikalavimus, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad ginčijamas turto arešto aktas yra teisėtas ir pagrindas jį panaikinti nenustatytas. 
36. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti teismų nutarčių dalis, kuriomis atmestas pareiškėjų prašymas panaikinti antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-4174 iš skolininko V. R., 2017 m. sausio 31 d. nurodymą Nr. S-17-184-773 priverstinai nurašyti lėšas, 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1b-4172 su 2017 m. sausio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4170 ir jį papildančiu 2017 m. vasario 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4337, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – panaikinti nurodytus antstolės aktus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
37. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės galutiniam šios bylos rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Nagrinėjamoje byloje priimant naują sprendimą – tenkinant 80 proc. pareiškėjų reikalavimų, perskirstomos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintai ir atmestai reikalavimų dalims (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 20 proc. reikalavimų atmetama, sprendžia atlyginti suinteresuotam asmeniui AB „Orlean Lietuva“ 20 proc. apeliacinės instancijos teismo nustatyto dydžio (šio dydžio (329,12 Eur) byloje dalyvaujantys asmenys neginčija) – 65,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. priteisti iš pareiškėjų po 32,91 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.15 punktas).
40. Kasaciniame teisme patirta 2,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. pažyma). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Remiantis teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai). Dėl nurodytos priežasties 2,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstomos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties dalis atmesti pareiškėjų V. R. ir R. R. prašymą panaikinti antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-4174, 2017 m. sausio 31 d. nurodymą Nr. S-17-184-773 priverstinai nurašyti lėšas, 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1b-4172 su 2017 m. sausio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4170 ir jį papildančiu 2017 m. vasario 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4337, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą.

Panaikinti antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-4174, 2017 m. sausio 31 d. nurodymą Nr. S-17-184-773 priverstinai nurašyti lėšas, 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1b-4172 su 2017 m. sausio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4170 ir jį papildančiu 2017 m. vasario 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4337.

Priteisti suinteresuotam asmeniui AB „Orlean Lietuva“ (j. a. k. 166451720) iš pareiškėjų V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 32,91 Eur (trisdešimt du Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Andžej Maciejevski