Civilinė byla Nr. e2A-115-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01118-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.3; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mecas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-650-820/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės CORNER patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mecas“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mecas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei CORNER dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB CORNER kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 30 517,22 Eur skolą, 68 307,93 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo per sutartą terminą įvykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus sienos elektros ir silpnų srovių tinklo ir įrangos demontavimo, apsauginės signalizacijos (įeigos kontrolės sistema, vaizdo stebėjimo sistema, neįgaliųjų pagalbos iškvietimo sistema, videotelefonspynės sistema), elektroninių ryšių, gaisrinės signalizacijos, vidaus elektros tinklų (skydeliai, kabelinės linijos, magistraliniai laidai, kabeliai, movos, šildymo kabeliai, instaliaciniai prietaisai, apšvietimas) darbus, ištaisyti darbų defektus (jei tokių būtų), o ieškovė įsipareigojo sudaryti sąlygas darbams atlikti, priimti atliktus darbus ir sumokėti kainą. Atsakovė darbams atlikti iš ieškovės pirkdavo reikalingas medžiagas, tačiau pilnai nėra už jas atsikaičiusi, todėl šiuo metu neapmokėjusi 27 327,72 Eur už parduotas prekes. Be to, statybos rangos sutarties 3.5 punktu atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti 5 procentų dydžio genrangos mokestį, skaičiuojamą nuo kiekvieno šalių pasirašyto atliktų darbų aktų sumos už suteiktas genrangos paslaugas ir šiuo metu skola yra 3 189,50 Eur. Ieškovė dėl atsakovės kaltės patyrė papildomų nuostolių – 68 307,93 Eur, kuriuos sudaro: 18 278,66 Eur atsakovės atliktų darbų defektų šalinimas ir 50 029,27 Eur, kuriuos ieškovė išleido pirkdamas komutatorius, nors juos privalėjo nupirkti ir įrengti atsakovė. Atsakovė pagal statybos rangos sutartį netinkamai atliko darbus, kuriuos ištaisė kitas asmuo, t. y. naujai uždengė grindis apsaugine danga, išvežė šiukšles, išardė gipso kartono lubas ir atstatė praleistus kabelius, remontavo ir perdažė sienas po kabelių pravedimo, kabelių praėjimų per sieną priešgaisrinio sandarinimo darbus.

3.       Atsakovė UAB „Mecas“ su ieškiniu nesutiko ir kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama priteisti iš ieškovės 38 807,38 Eur skolą, 11,75 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, jog ieškovė (užsakovas) ir atsakovė (rangovas) 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarė tiekimo ir statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vidaus elektros tinklų, elektroninių ryšių, apsauginės ir gaisrinės signalizacijų, procesų valdymo ir automatizacijos darbų, kurie turėjo būti atlikti (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė, kad atsakovė atliks darbų už 55 162,06 Eur su pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) sumą iki 2023 m. vasario 20 d. Ieškovė tiekimo ir statybos subrangos sutarties pasirašymo metu neperdavė kalendorinio darbų vykdymo grafiko, todėl šios sutarties vykdymas buvo sustabdytas iki kol ieškovė perduos atsakovei darbų frontą. Artėjant darbų įvykdymo terminui – 2023 m. vasario 20 d. atsakovas atvyko į objektą ir įsitikino, jog ieškovė per vieną mėnesį nesugebės užbaigti savo darbų ir perduoti darbų frontą atsakovei. 2023 m. sausio 23 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog tiekimo ir statybos subrangos sutarties 9.6 pagrindu nutraukia sutartį nuo 2023 m. sausio 31 d. Vėlesni įvykiai patvirtino, jog ieškovės darbų frontas nebuvo baigtas iki tiekimo ir statybos subrangos sutarties termino pabaigos. Tiekimo ir statybos subrangos sutarties 9.7 punktas numatė, jog nutraukus sutartį 9.6 punkto pagrindu, ieškovė privalo sumokėti atsakovei 10 000 Eur baudą bei atlyginti atsakovės patirtus nuostolius. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. buvo sudarę žodinę sutartį, kad atsakovė (rangovas) atliks statybos rangos darbus trijuose objektuose: 1) bute, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); 3) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigė, kad siuntė ieškovei pasirašyti rangos sutartis, tačiau ieškovė atsisakė jas pasirašyti. Vėliau atsakovė pakartotinai elektroniniu paštu siuntė ieškovui sutartį, atliktų darbų aktus ir sąskaitą, tačiau ieškovė siųstų dokumentų nepasirašė. Darbai buvo atlikti, ieškovė to neginčija, tačiau formaliais pagrindais atsisako už juos sumokėti. Atsižvelgiant į tai iš ieškovės priteistina 24 873,48 Eur už atliktus darbus. Pagal 2021 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutartį atsakovė yra atlikusi darbus, 2022 m. vasario 8 d. persiuntė ieškovei atliktų darbų aktą ir sąskaitą 3 933,90 Eur sumai, tačiau ieškovė iki šiol nėra atsiskaičiusi. Iš ieškovės priteistinos 11,75 procentų dydžio procesinės palūkanos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnį ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė su ieškovės reikalavimu priteisti 18 278,66 Eur skolą, pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą, nesutiko. Kartu su sąskaita ieškovė pateikė atliktų darbų aktą. Iš šių dokumentų matyti, jog darbus atliko, išrašė sąskaitą ir aktą surašė trečiasis asmuo UAB „DP Group“. Atsakovė jokių sutartinių santykių su šiuo trečiuoju asmeniu neturi. Užsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasamdė generalinį rangovą UAB „DP Group“ atlikti statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „DP Group“ pasamdė ieškovę, kuri statybos rangų sutarties pagrindu pasamdė atsakovę sutartiems darbams atlikti. Statybos rangos sutarties vertė buvo 638 550,54 Eur (527 727,72 Eur be PVM). Atsakovė statybos rangos sutartį yra įvykdžiusi beveik pilna apimtimi, o ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove tik 3 933,90 Eur sumai, pagal 2023 m. vasario 8 d. sąskaitą Nr. MC076. Visus kitus darbus atsakovė yra įvykdžiusi. Jei atsakovė būtų netinkamai atlikusi statybos rangos darbus, ieškovė privalėjo vykdyti tiek įstatymuose, tiek sutartyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą ir apie tai informuoti atsakovę, tačiau ieškovė nėra informavusi atsakovės apie atliktų arbų trūkumus. Ieškovė nėra pateikęs jokių atsakovės atliktų darbų trūkumus pagrindžiančių dokumentų. Su reikalavimu priteisti 50 029,27 Eur skolą už komutatorius atsakovė nesutiko, nes atsakovė nepažeidė statybos rangos sutarties nuostatų. Iš sutarties priedų matyti, kad atsakovė buvo įsipareigojusi įrengti aiškios specifikacijos komutatorius, kurių bendra suma buvo 1 140,88 Eur be PVM. Atsakovė šiuos įsipareigojimus įvykdė, tačiau ieškovė atsisakė priimti atsakovės pateiktus komutatorius ir pareikalavo visai kitokių komutatorių, kuriuos atskiru susitarimu atsakovė pardavė ieškovei. Tačiau šalys niekada nesitarė, jog atsakovė kokiu nors būdu kompensuos ieškovei šių komutatorių kainą.

5.       Ieškovė CORNER su priešieškiniu nesutiko. Ieškovė nurodė, kad su atsakove buvo sudariusi 2022 m. rugpjūčio 8 d. tiekimo ir statybos subrangos sutartį. Atsakovė negalėjo, šios sutarties 9.6.2 punkto pagrindu, jos nutraukti, nes sustabdyti galima tik pradėtus darbus, o atsakovė nebuvo pradėjusi darbų, todėl ieškovė pasiūlė atsakovei sutartį nutraukti bendru sutarimu. Atsakovė niekuomet nereiškė pretenzijų ieškovei dėl darbų fronto neperdavimo, nors tokią pareigą atsakovė turėjo pagal sutarties 3.4.8 punktą. Taigi, atsakovė negali kelti reikalavimų iš nurodytos sutarties, nes nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Ieškovė pripažino, kad šalys buvo žodžiu sutarę dėl darbų atlikimo atsakovės nurodytuose trijuose objektuose, tačiau atsakovė sutartų darbų iki galo neatliko, tinkamai jų neperdavė ieškovei, todėl jai nekilo pareiga už juos sumokėti. Atliktų darbų akte ir lokalioje sąmatoje skiriasi kainos. Be to, į atliktų darbų aktą įtraukti darbai, kurių atsakovė neatliko, dėl jų tartasi nebuvo. Atliktų darbų akte yra nurodytos medžiagos, kurių atsakovė negalės įrodyti, jog panaudojo. Atliktų darbų akte nurodoma, jog sumontuoti iki 32 mm skersmens vamzdžiai, nors atsakovė sumontavo vamzdžius iki 25 mm, kurie yra pigesni. Be to, atliktų darbų akto neteisingumą patvirtina potinkinių elektros instaliacinių dėžučių įstatymo į paruoštus lizdus eilutė, kur vienu atveju jos įkainuotos 192,36 Eur, antru – 163,77 Eur, o siųstoje sąmatoje 157,33 Eur. Dalį darbų, kuriuos teigia atlikusi atsakovė, faktiškai atliko UAB „ISSI grupė“, todėl ieškovė neprivalo apmokėti už neatliktus darbus. Ieškovė yra pasirengusi priimti ir apmokėti už faktiškai atliktus darbus, tačiau atsakovė juos privalo perduoti tinkamai. Nors atsakovė teigia, jog ieškovė neapmoka už rangos darbus pagal 2023 m. atkliktų darbų aktą ir 2023 m. kovo 16 d. sąskaitą, tačiau atsakovė pilnai neįvykdė savo įsipareigojimų, nes nepastatė generatoriaus, kaip nurodyta sąmatoje, nesilaikė darbų atlikimo terminų ir atsakovės dalinai atliktus darbus turėjo baigti kita įmonė. Atsakovė nėra pilnai įvykdžiusi statybos rangos darbų, todėl dar nėra įgijusi reikalavimo teisių į ieškovę. Atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovės 3 933,90 Eur pagal 2021 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutartį, nes atsakovė nėra pateikusi komutatorių, kuriuos privalėjo pateikti. Komutatorius nupirko ieškovė, todėl priešingai nei teigia atsakovė, ji yra skolinga ieškovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad su atsakove buvo sudaryta žodinė sutartis dėl rangos darbų atlikimo ir yra skolinga atsakovei 20 297,55 Eur iš atsakovės reikalaujamos 24 873,48 Eur sumos. Reikalavimai viršijantys 20 297,55 Eur sumą yra nepagrįsti, nes atsakovė visų darbų neatliko, naudojo pigesnes medžiagas, nei nurodė sąmatoje ir aktuose.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 27 327,72 Eur skolą už parduotas prekes, 3 189,50 Eur genrangos mokestį; 50 029,27 Eur nuostolių atlyginimą už komutatorius, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (80 546,49 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2023 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 364,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį patenkino iš dalies: atsakovei iš ieškovės priteisė 3 933,90 Eur už rangos darbus pagal 2021 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutartį, 3 749,16 Eur už rangos darbus (duomenys neskelbtini) objekte, 7 740,93 Eur už rangos darbus (duomenys neskelbtini) objekte, 1 208,67 Eur už rangos darbus (duomenys neskelbtini) objekte, 10 852,10 Eur už rangos darbus pagal 2022 m. liepos 25 d. sutartį (duomenys neskelbtini) objekte, 11,75 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (27 484,76 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2023 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 720,16 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 726 Eur kompensaciją už ekspertizę, likusioje dalyje priešieškinį atmetė.

7.       Dėl ieškinio reikalavimų (27 327,72 Eur skolos už parduotas prekes). Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl prekių gavimo, kokybės, kiekių, asortimento, tinkamumo naudoti ar komplektacijos. Sąskaitų apmokėjimo terminai yra pasibaigę. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartus ar įstatyme nustatytus terminus. Kadangi atsakovė prekes gavo, ginčo dėl kokybės ir / ar asortimento nėra, atsiskaitymo už jas terminai yra pasibaigę ir atsakovas nėra atsiskaitęs už prekes, todėl ieškovo reikalavimą šioje dalyje teismas laikė pagrįstu ir jį patenkino.

8.       Dėl ieškinio reikalavimų (3 189,50 EUR genrangos mokesčio). Teismas nurodė, kad, pagal 2021 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.5. nuostatas, genrangos mokestis paskaičiuojamas ir sumokamas nuo priimto atliktų darbų akto. Ieškovės 2023 m. sausio 17 d. sąskaitoje CR Nr. 1011 genrangos mokestis buvo paskaičiuotas už atsakovės jau anksčiau atliktus ir priimtus darbus. Atsakovės nurodoma jos pateikta pažyma apie atliktus darbus ir sąskaita pateikti vėliau, nei turėjo būti apmokėta ieškovės sąskaita už genrangos paslaugas, t. y. atsakovė savo prievolės nevykdymą sutartais terminais grindžia faktu, kuris nebuvo žinoma, ar įvyks, todėl ieškovė nelaikytina pažeidusi prievolę ir atsakovė negalėjo sustabdyti savo prievolių vykdymo, priepriešinės prievolės nėra susiję ir atsakovės prievolės vykdymo sustabdymas nėra pateisinamas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ieškovei. Prievolės vykdymo terminas yra pasibaigęs, todėl teismas laikė ir šį ieškovės reikalavimą pagrįstu bei jį patenkino.

9.       Dėl ieškinio reikalavimų (18 278,66 Eur nuostolių defektų šalinimui). Teismas sprendė, ieškovė privalėjo įrodyti dvi aplinkybes, kad buvo atsakovės darbų trūkumai ir, kad su atsakove buvo sutarta, jog jis apmokės jo darbų trūkumų ištaisymą, tačiau to nepadarė, dėl to teismas laikė šį ieškovės reikalavimą neįrodytu ir jį atmetė.

10.       Dėl ieškinio reikalavimų (50 029,27 Eur nuostolių už komutatorius). Teismas nustatė, kad atsakovė neperdavė ieškovei statybos rangos sutartimi sutartų komutatorių, t. y. pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė įsigijo komutatorius savo lėšomis, už atsakovę įvykdydama statybos rangos sutarties nuostatas, t. y. dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo patyrė nuostolius. Tarp atsakovės įsipareigojimų nevykdymo ir ieškovės nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovė ieškovės reikalaujamos sumos neginčijo. Teismas laikė šį ieškovės reikalavimą pagrįstu ir dėl to jį patenkino.

11.       Dėl priešieškinio reikalavimų (dėl reikalavimo priteisti 10 000 Eur netesybas, pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. tiekimo ir statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nurodė, kad atsakovė reikalavimą iš esmės grindžia šios sutarties 5.1 punktu, 5.2 punktu, 9.6.2 punktu ir 9.7 punktu ar nuorodomis iš jų. Atsakovė teigė, kad sutartį nutraukė jos 9.6.2. punkto pagrindu, nes ieškovė neperdavė darbų fronto ir buvo akivaizdu, jog sutarties nustatytais terminais atsakovė negalės atlikti darbų. Teismas nurodė, kad nutraukus sutartį, taikytinos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Viena iš pasekmių buvo numatyta sutarties 9.7. punkte, kuris nustatė, jog atsakovei nutraukus sutartį bet kuriuo iš sutarties 9.6. punkte nurodytų pagrindų, ieškovė privalo sumokėti atsakovui 10 000 Eur baudą. Ieškovė atsikirtinėjo, jog ši nuostata netaikytina sutarties 3.4.8 punkto pagrindu, t. y. šalys buvo sutarę, jog pretenzijos dėl darbų vykdymo trikdžių privalo būti pareikštos per 3 darbo dienas, tokiu atveju, užtikrinant šalių bendradarbiavimo pricipo laikymąsi, ieškovė būtų įgijęs galimybę pašalinti trikdžius ar pasiūlyti atsakovei priimtinas sąlygas, kad sutartis buvo išsaugota. Kaip matyti iš sutarties 5.1 punkto, atsakovė darbus privalėjo pradėti vykdyti nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovei negalint pradėti atlikti rangos darbų, sutarties 3.4.8. punkto pagrindu atsakovė privalėjo raštu pareikšti pretenziją ieškovui dėl negalėjimo atlikti darbų. Pretenzijos atsakovė ieškovei, kaip numatyta sutarties 3.4.8. punkte, nepareiškė. Atsakovei nepareiškus pretenzijų raštu per tris darbo dienas, taikytinos sutarties 3.4.8. punkte sutartos teisinės pasekmės – atsakovė nebeturi teisės reikšti pretenzijų dėl darbų vykdymo trikdžių ir reikalauti termino pratęsimo, išlaidų atlyginimo ir pan. Dėl to teismas priešieškinio reikalavimą dėl 10 000 Eur baudos priteisimo yra atmetė.

12.       Dėl priešieškinio reikalavimų (dėl 3 933,90 Eur skolos ir 24 873,48 Eur skolos už atliktus rangos darbus (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad atsakovė darbus pagal 2021 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 3 933,90 Eur sumoje atliko, atsakovė pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo, todėl šioje dalyje priešieškinį patenkino. Teismas, pasisakydamas dėl skolos už kitus atliktus darbus sprendė, kad atsakovė atliko rangos darbų (duomenys neskelbtini) objekte už 3 749,16 Eur be PVM, (duomenys neskelbtini) objekte už 7 740,93 Eur be PVM, (duomenys neskelbtini) – 1 208,67 Eur.

13.       Dėl priešieškinio reikalavimų (dėl darbų pagal 2022 m. liepos 25 d. sutartį (duomenys neskelbtini) objekte). Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė pagal 2022 m. liepos 25 d. sutartį objekte (duomenys neskelbtini) atliko darbų už 10 852,10 Eur be PVM.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mecas“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą: atmesti ieškovės patikslintą ieškinį pilna apimtimi, o atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl 10 000 Eur netesybų patenkinti ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 10 000 Eur netesybų, perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 10 000 Eur netesybų priteisimo iš ieškovės, pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. tiekimo ir statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nors ir konstatavo, kad atsakovė šią sutartį vienašališkai nutraukė teisėtai ir pagrįstai pagal sutarties 9.6. punktą, tačiau netesybų nepriteisė. Teismas nurodė, kad netesybos iš ieškovės negali būti priteisiamos remiantis sutarties 3.4.8. punktu. Atsakovė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir yra įsitikinusi, kad atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteistos netesybos, remiantis sutarties 9.7. punktu.

1.2.       Ginčo sutarties 3.4.8. punktas, kuriame išdėstytos rangovo (atsakovės) pareigos, neeliminuoja ieškovės pareigos sumokėti atsakovei 10 000 Eur netesybas, kaip tai numato sutarties 9.7. punktas, esant teisėtam ir pagrįstam sutarties nutraukimui pagal 9.6. punktą. Išlaidų atlyginimo sąvoka negali būti tapatinama su netesybų sąvoka ir netesybų institutu. Tuo atveju, jeigu šalys būtų susitarę, kad pretenzijų nepateikimas iš rangovo (atsakovės) pusės per tris dienas nuo darbų vykdymo trukdžių atsiradimo lemia tai, kad rangovas (atsakovė) prarandą teisę į netesybas, akivaizdu, kad tai būtų aiškiai nurodyta sutarties 3.4.8. punkte arba bent jau būtų aiškiai susitarta, kad nepareiškus pretenzijų per tris dienas rangovas (atsakovė) netenka teisės reikalauti absoliučiai viso to, ką numato sutarties 9.7. punktas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nei prašė taikyti ieškinio senatį dėl pareikšto reikalavimo priteisti netesybas, nei prašė sumažinti atsakovės prašomas priteisti netesybas.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl 50 029,27 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės 2021 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, netinkamai aiškino statybos rangos sutarties ir materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tam, kad galėtų būti patenkintas šis reikalavimas (taikyta civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu) turėjo būti konstatuoti atsakovės, kaip sutarties šalies, neteisėti veiksmai, t. y. kad atsakovė neperdavė ar perdavė ne tokius komutatorius kokius numatė sutartis, taip pat darbų kiekių žiniaraštis, kurie buvo sudaryti tarp ieškovės ir atsakovės, o ne koks kitas dokumentas (susitarimas), kuris atsakovės nesaisto. Byloje turėjo būti nustatyta, kad ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė žalos. Tą buvo galima nustatyti aiškinantis ar generalinis rangovas UAB „DP Group“ apskritai perdavė užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ komutatorus, kuriuos gavo iš ieškovės 2023 m. gegužės 15 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Teismo konstatuota aplinkybė, kad 2023 m. sausio 16 d. ieškovė iš atsakovės už 32 359,27 Eur su PVM įsigijo komutatorius ir 2023 m. gegužės 4 d. iš UAB „PCD Group“ įsigijo šakotuvus už 17 670 Eur su PVM (bendra suma 50 029,27 Eur) savaime nereiškia, kad ieškovė patyrė nuostolių tokiai sumai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuomet byloje nėra jokių duomenų, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo iniciatyva ir lėšomis iš nežinomų trečiųjų asmenų neva įsigijo ieškovės nurodomos specifikacijos komutatorius ir panaudojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kad generalinis rangovas UAB „DP Group“ iš ieškovės pagal 2023m. gegužės 15 d. priėmimo–perdavimo aktą gautus komutatorius būtų grąžinęs (perdavęs) užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“.

1.4.       Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi statybos rangos sutartį, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, priteisti nuostolių atlyginimą nėra galima. Priešingai, byloje surinkti įrodymai liudija, kad atsakovė sutartį įvykdė tinkamai ir pateikė tokius komutatorius, kokius buvo susitarta pristatyti ir įrengti pagal sutartį ir darbų kiekių žiniaraštį. Tuo tarpu atsakovė neturi jokių sutartinių santykių nei su UAB „DP Group“, nei su AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl šių trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai atsakovės nesaisto ir jokių pareigų atsakovei nesukuria. Atsakovė vykdė savo įsipareigojimus dėl komutatorių pristatymo, dėl kokių buvo susitarta pagal sutartį Darbų kiekių žiniaraštį sudarė ir savo parašais kaip tinkamą ir priimtiną patvirtino abi sutarties šalys.

1.5.       Pirmosios instancijos teismo nurodytas paprastojo remonto statybos projektas ir paprastojo remonto statybos projekto sąnaudų žiniaraštis nėra statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, priedai. Teismo paminėta techninė specifikacija, kuri buvo pridėta kaip priedas Nr. 2 prie sutarties, yra skirta tiekėjui, o atsakovė nedalyvavo, taigi ir nebuvo (nėra) tiekėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotame konkurse. Atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove ir kartu pasitvirtindamos darbų kiekių žiniaraštį, nurodytų dokumentų negalėjo pažeisti arba jų nepažeidė. Nei sutartyje, nei kituose susitarimuose nėra nurodyta, kad ieškovės ir atsakovės sudarytas darbų kiekių žiniaraštis turi idealiai atitikti paprastojo remonto statybos projektą ir jo sąnaudų žiniaraštį. Tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad darbų kiekių žiniaraštis ir pagal jį atliktini darbai turi idealiai atitikti, tai reikštų, kad civilinę atsakomybę turėtų prisiimti ne tik atsakovė, bet ir ieškovė, kuri, pasirašydama pritarė, kad atsakovė turi atlikti būtent tokius darbus ir įrengti tokią įrangą (tokios kainos komutatorius), kokia buvo numatyta darbų kiekių žiniaraštyje.

1.6.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus pristatant tokius ir būtent tokios vertės komutatorius, dėl kokių buvo susitarta pagal sutartį ir darbų kiekių žiniaraštį, tačiau sutarties vykdymo eigoje ieškovė juos priimti atsisakė ir nurodė, kad užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra reikalingi kitokių specifikacijų komutatoriai, kurių kaina skiriasi dešimtimis kartų nuo tų, kurie nurodyti darbų kiekių žiniaraštyje. Ieškovė keisti sutarties sąlygų nesutiko, tačiau paprašė, kad atsakovė, kaip savo srities specialistė, padėtų užsakyti (gauti) užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimtinus komutatorius, kuriuos ieškovė iš atsakovės nupirktų ir vėliau perparduotų savo kontrahentui UAB „DP Group“ bei šį nesusipratimą toliau spręstų su savo kontrahentu UAB „DP Group“. Atsakovei toks situacijos sprendimo būdas tiko, ko pasėkoje atsakovė įgijo ieškovės nurodytų specifikacijų komutatorius ir vėliau juos pagal 2023 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą pardavė ieškovei, kuri juos galimai perdavė savo kontrahentui UAB „DP Group“. Tačiau nebuvo jokios kalbios, kad atsakovė turės kompensuoti ar kokiu nors kitu būdu padengti ieškovės patirtas išlaidas įsigyjant iš atsakovės ir kito asmens (UAB „PCD Group“) komutatorius už bendrą 50 029,27 Eur sumą, kuomet pagal sutartį atsakovė turėjo pareigą įrengti komutatorius pagal specifikacijas, kurių bendra kaina sudaro 1 140,88 Eur neskaitant PVM.

1.7.       Ieškovė deklaruojamų nuostolių 50 029,27 Eur sumai nepatyrė ir negalėjo patirti, nes už 50 029,27 Eur ieškovės įsigyti komutatoriai nebuvo perduoti (grąžinti) užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovė savo turtinius praradimus sieja su aplinkybe, kad komutatorius ieškovė turi pareigą perduoti generaliniam rangovui UAB „DP Group“, o šis turi pareigą tuos pačius komutatorius grąžinti užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“. Jeigu UAB „DP Group“ neperdavė komutatorių užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, vadinasi, ieškovė šių komutatorių neturėjo pareigos perduoti ir savo kontrahentui UAB „DP Group“. Jeigu generalinis rangovas UAB „DP Group“ iš ieškovės gautus komutatorius pasiliko savo žinioje (jų neperdavė) užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, tuomet ieškovė pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Tokiu atveju ieškovė pretenzijas turėtų reikšti ne atsakovei, o UAB „DP Group“, kuriam perdavė komutatorius, kurių kaina 50 029,27 Eur.

1.8.       Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl 27 327,72 Eur skolos už parduotas prekes priteisimo ir 3 189,50 Eur genrangos mokesčio priteisimo iš atsakovės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsakovė su pareikštu ieškinio reikalavimu dėl 30 517,22 Eur skolos priteisimo nesutiko dėl to, kadangi ji turi priešpriešinį piniginį reikalavimą į ieškovę 38 807,38 Eur sumai, kurio ieškovė nepagrįstai nevykdo, todėl vertino ir vertina, kad šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, dėl to atmestinas. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės turima piniginė prievolė yra didesnės sumos (38 807,38 Eur) nei ieškovės reikalauta priteisti skola (30 517,22 Eur), todėl atsakovė turėjo pagrindą sustabdyti savo prievolės vykdymą ir nemokėti ieškovės skolos 30 517,22 Eur apimtyje. Ta aplinkybė, kad viena ieškovės mokėtinos skolos dalis (3 189,50 Eur) turėjo būti mokama anksčiau nei atsirado ieškovės piniginė prievolė atsakovei, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.46 straipsnio 2 dalies taikymo. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad priešpriešinės prievolės nėra susijusios. Esamu priešpriešinės prievolės yra piniginės, o tai, kad jos yra kildinamos iš skirtingų sutartinių santykių, nesudaro pagrindo laikyti, kad jos nėra susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.

1.9.       Apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovės apeliacinį skundą pilnai ar iš dalies turėtų būti perskaičiuojamos šalims atlygintinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė vertina, kad pirmosios instancijos teismas parinko teisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo metodiką, t. y. bylinėjimosi išlaidas paskirstant atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės maksimaliai gautinas naudas pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą. Jeigu būtų tenkintas atsakovės apeliacinis skundas pilna apimtimi, tai reikštų, kad ieškovės ieškinys yra atmestas visiškai, o atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies. Taigi būtų laikoma, kad ieškovė laimėjo bylą 8,23 proc. apimtimi, o atsakovė laimėjo bylą 91,77 proc. apimtimi, todėl pagal tokias proporcijas ir turėtų būti perskirstomos pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos.

1.10.       Atsakovė vertina, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų kitaip paskirstyti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą, kurios sudaro 2 200 Eur. Teismo ekspertizė buvo skirta siekiant įvertinti atsakovės atliktų darbų kokybę ir apimtis. Ieškovė nesutiko atsiskaityti su atsakove už atliktus rangos darbus, todėl atsakovė buvo priversta teikti priešieškinį, kuriuo už neapmokėtus rangos darbus prašė priteisti 24 873,48 Eur. Atsakovės reikalavimas dėl skolos, kuri buvo susijusi su teismo ekspertizės atlikimu, priteisimo buvo patenkintas net 94,68 procento apimtyje. Jeigu ieškovė nebūtų ginčijusi šių darbų atlikimo ir nebūtų atsisakiusi sumokėti už atliktus rangos darbus atsakovei nebūtų kilę poreikis prašyti teismo skirti teismo ekspertizę. Be to, teismo ekspertizė nėra susijusi su kitais ieškovės ieškinio ar atsakovės priešieškinio reikalavimais. Šiuo atveju būtų teisinga, kad teismo ekspertizės išlaidos būtų paskirstomos būtent pagal tenkintą priešieškinio dalį dėl skolos priteisimo už neapmokėtus rangos darbus, o ne paskirstomos atsižvelgiant į bendras maksimaliai gautinas ieškovės ir atsakovės naudas pagal visus byloje pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, kurie nėra susiję su teismo ekspertizės išvadomis.

15.       Ieškovė UAB CONER pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsakovė nei karto nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl darbų fronto, nors 2022 m. rugpjūčio 8 d. tiekimo ir statybos subrangos sutarties 3.4.8 punktas imperatyviai yra nustatęs tokią pareigą rangovui. Šiame punkte šalys taip pat susitarė, jog neįvykdžius šios pareigos – rangovas praranda teisę reikalauti išlaidų atlyginimo ir pan. Atsakovė negali kelti reikalavimo iš nurodytos sutarties ir dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Atsakovė neįrodinėja, jog būtų reiškusi pretenzijas dėl jai neva neperduoto darbų fronto. Tuo tarpu nurodytos sutarties 5.1 punktas akivaizdžiai parodo, jog darbų frontas buvo paruoštas, nes darbus atsakovė privalėjo pradėti sutarties pasirašymo dieną.

2.2.       Atsakovė reikalauja priteisti 10 000 Eur netesybų pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. sutarties 9.7 punktą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog minėta sutartimi šalys sutarė dėl griežto darbų atlikimo terminų laikymosi, be to 3.4.8 punktas nustatė, jog atsakovė įsipareigoja raštu pareikšti pretenzijas ieškovei dėl bet kokių darbų vykdymo trikdžių ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo. Praleidusi šį terminą, atsakovė nebeturi teisės reikšti pretenzijų dėl darbų vykdymo trikdžių ir reikalauti termino pratęsimo, išlaidų atlyginimo ir pan. Atsakovei negalint pradėti atlikti rangos darbų, sutarties 3.4.8. punkto pagrindu, ji privalėjo raštu pareikšti pretenziją ieškovei dėl negalėjimo atlikti darbų. Tačiau pretenzijos atsakovė ieškovei nepareiškė. Dėl to yra taikytinos sutarties 3.4.8. punkte sutartos teisinės pasekmės – atsakovė nebeturi teisės reikšti pretenzijų dėl darbų vykdymo trikdžių ir reikalauti termino pratęsimo, išlaidų atlyginimo ir pan.

2.3.       Tiek darbų kiekio žiniaraštyje, tiek techninėje specifikacijoje, tiek sąnaudų žiniaraštyje yra nurodomi tokie patys komutatoriai, skiriasi tik komutatorių kaina darbų kiekių žiniaraštyje. Darbų kiekių žiniaraštį parengė atsakovė. Atsakovė į Pelesos objektą, pagal 2021 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutartį, nepatiekė ir nesumontavo sutartų komutatorių. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (užsakovas) nebegalėdamas laukti kol ieškovė įvykdys įsipareigojimus, pats juos pateikė į objektą su sąlyga, jog komutatoriai natūra bus grąžinti. Ieškovė šią sąlygą įvykdė ir perdavė UAB „DP Group“ (rangovas) 3 vnt. komutatorius, kurių kaina yra 50 029,27 Eur ir kurią reikalavo priteisti iš atsakovės. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė neperdavė ieškovei sutartimi sutartų komutatorių, t. y. pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė pateikė įrodymus, jog ji įsigijo komutatorius savo lėšomis, už atsakovę įvykdydamas sutarties nuostatas, t. y. dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo patyrė nuostolius.

2.4.       Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad darbų kiekio žiniaraščiu vadovautis sprendžiant ginčą dėl įrengimų kainos negalima, nes šalys susitarė dėl bendros sutarties kainos, todėl svarbu yra ne kokios kainos nurodytos žiniaraštyje, o faktas, jog visi darbai būtų atlikti pagal projektą (tame tarpe sudėtos sutartos medžiagos / įrengimai). Atsakovė aiškiai suvokė, kokių komutatorių reikės vykdant sutartį tiek iš sąnaudų žiniaraščio, tiek iš techninės specifikacijos, tiek iš projekto. Ginčo komutatoriai yra sunkiai rinkoje gaunama prekė ir atsakovės buvo užsakyta pagaminti po sutarties sudarymo, t. y. jai žinant ir suvokiant, kokios prekės reikės vykdant sutartį. Atsakovė sudarė darbų kiekių žiniaraštį ir pati jame nurodė mažesnę komutatorių kainą, žinodama, kokius komutatorius turi pateikti ir tokius nurodė darbų kiekių žiniaraštyje pati. Atsakovė privalėjo pateikti tiek darbų kiekio žiniaraštyje, tiek techninėje specifikacijoje, tiek sąnaudų žiniaraštyje nurodomus komutatorius, nepriklausomai, kokią kainą nurodė darbų kiekių žiniaraštyje.

2.5.       Pagal 2021 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo atlikti darbus, o ieškovė įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartą kainą. Medžiagas objektui atsakovė pirkdavo iš ieškovės. Ieškinio pateikimo dienai atsakovė buvo neapmokėjusi jai pateiktų sąskaitų už 27 327,72 Eur. Tarp šalių pasirašytos sutarties 3.5 punktas nustato, jog atsakovė, be kita ko, įsipareigoja mokėti 5 procentų dydžio genrangos mokestį, skaičiuojamą nuo kiekvieno šalių pasirašyto, atliktų darbų akto sumos už suteiktas genrangos paslaugas, tačiau atsakovė nėra sumokėjusi 3 189,50 Eur. Dėl šių dviejų įsiskolinimo sumų, iš viso 30 517,22 Eur, atsakovė bylos nagrinėjimo metu ginčo nekėlė, sutiko, jog yra skolinga ir teigė, jog šių sumų nemoka tik todėl, jog pati ieškovė jai yra skolinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės (užsakovo) reikalavimas dėl nuotolių atlyginimo bei atmestas atsakovės (rangovo) reikalavimas dėl baudos iš ieškovės (užsakovo) priteisimo. Ieškovė (užsakovas) pareiškė reikalavimą atsakovei (rangovei) dėl nuostolių priteisimo, įrodinėdama, kad atsakovės pristatė netinkamų parametrų komutatorius, tuo tarpu atsakovė prašė iš užsakovo priteisti sutartyje nustatyto dydžio baudą, savo reikalavimą grįsdama sutarties nutraukimu dėl užsakovės kaltės.

Dėl reikalavimo priteisti 10 000 Eur netesybų

18.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarė tiekimo ir statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė UAB „Mecas“ įsipareigojo pagal ieškovės UAB „Corner“ užsakymą savo jėgomis atlikti vidaus elektros tinklų, elektroninių ryšių, apsauginės ir gaisrinės signalizacijų, procesų valdymo ir automatizacijos darbus (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.1. punkte šalys susitarė, jog rangovas darbus pradeda sutarties sudarymo dieną, o sutarties 5.3. punkte numatyta, kad visi darbai turi būti užbaigti iki 2023 m. vasario 20 d.

19.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos užsakovui yra jo pareiga sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimas reglamentuojamas CK 6.691 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

20.       Atsakovė (apeliantė) UAB „Mecas“, grįsdama tuo, kad ieškovė neperdavė darbų fronto, dėl ko tapo, jos teigimu, akivaizdu, jog sutartyje nustatytais terminais ji negalės atlikti darbų, sutartį nutraukė sutarties 9.6.2. punkto pagrindu ir todėl įgijo teisę reikalauti iš ieškovės sutartyje nustatytos baudos. Šalys sutarties 9.6. punkte susitarė, kad rangovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš terminą nutraukti sutartį, raštu įspėjus užsakovą prieš 5 (penkias) dienas, jeigu darbų sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 2 (du) mėnesius. Be to, šalys 9.7. punkte įtvirtino nuostatą, jog rangovui nutraukus sutartį sutarties 9.6. punkte nurodytais pagrindais, užsakovas privalo sumokėti rangovui už visus iki sutarties nutraukimo tinkamai atliktus darbus, išpirkti nupirktas ir nepanaudotas statybines medžiagas, gaminius, dirbinius ir pan., skirtus darbų atlikimui už ne didesnės nei rangovo įsigijimo kainas, jei jų rangovui nepavyksta realizuoti ir sumokėti 10 000 Eur dydžio baudą bei atlyginti visus rangovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia sumokėta bauda.

21.       Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė 2023 m. sausio 23 d. rašte nurodė, jog per 5 mėnesius jai nebuvo perduotas darbų frontas statybos objekte ir atsakovė, kaip rangovas, negalės įvykdyti savo įsipareigojimų sutartyje sutartais terminais ir informavo, jog sutartis nutraukiama nuo 2023 m. sausio 31 d. Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2023 m. sausio 23 d. raštą, 2023 m. sausio 23 d. raštu informavo, jog nėra gavusi pretenzijų dėl darbų fronto neperdavimo, kaip nustato sutarties 3.4.8. punktas, ir, nesutikdama su vienašališku atsakovės sutarties nutraukimu, pateikė pasiūlymą nutraukti sutartį bendru sutarimu, kaip nustato sutarties 9.2 punktas.

22.       Minėta, kad, pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą ir kartu gynusi savo interesą įvykdyti sutartį, tam, kad pradėtų darbus sutartyje nustatytu terminu. Šalys sutartyje nesusitarė dėl konkrečių darbų fronto perdavimo terminų, byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo kreipėsi į ieškovę, informuodama ją, jog kilo kliūtys tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Toks šalies kreipimasis yra reikšmingas, nes, neturėdamos reikiamos informacijos, šalys tas pačias aplinkybes ir jų reikšmę sutarties vykdymui gali vertinti skirtingai. Esant tokiam rangovės kreipimuisi, užsakovei kyla pareiga imtis priemonių kliūtims pašalinti. Šalių interesus geriausiai atitinka bendradarbiavimo užfiksavimas raštu, kuris palengvina įrodinėjimą kilus ginčui.

23.       Sutarties 3.4.8. punkte šalys susitarė, jog rangovas įsipareigojo raštu pareikšti pretenzijas užsakovui dėl bet kokių darbų vykdymo trikdžių (pvz. darbų vykdymo fronto nebuvimo, užsakovo, pareigų nevykdymo) ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo. Praleidęs šį terminą rangovas nebeturi teisės reikšti pretenzijų dėl darbų vykdymo trikdžių ir reikalauti termino pratęsimo, išlaidų atlyginimo ir pan. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šalys buvo sutarę, jog pretenzijos dėl darbų vykdymo trikdžių privalo būti pareikštos per 3 (tris) darbo dienas. 

24.       Nagrinėjamu atveju rangovui (atsakovei) pirmiau nurodyto kreipimosi (pretenzijos) nepateikus, užsakovė (ieškovė), neinformuota apie atsiradusias kliūtis, trukdančias darbus pradėti ar baigti laiku, jų reikšmę, neįgijo pareigos imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti, t. y. pašalinti trikdžius ar tartis su rangove dėl rašytinėje sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo. Sutartyje nustatytas reikalavimas informuoti užsakovę apie atsiradusias sutarties vykdymo kliūtis, todėl pretenzijos pareiškimas turi įtakos teisei reikalauti sutartyje nustatytos baudos. Rangovei nepateikus patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad, susidūrusi su kliūtimis vykdyti sutartį, ji tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą bei sutarties 3.4.8. punkte nustatyta tvarka kreipėsi į užsakovę, neatsirado pagrindas taikyti ieškovei (užsakovui) sutartinę atsakomybę, dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nebeturi teisės reikšti pretenzijų dėl darbų vykdymo trikdžių ir reikalauti termino pratęsimo, išlaidų atlyginimo ir pan. yra pagrįsta.

Dėl 50 029,27 Eur nuostolių už komutatorius

25.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2021 m. rugsėjo 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė UAB „Mecas“ įsipareigojo per sutartyje nurodytą darbų atlikimo terminą įvykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus sienos elektros ir silpnų srovių tinklo ir įrangos demontavimo; apsauginės signalizacijos (įeigos kontrolės sistema, vaizdo stebėjimo sistema, neįgaliųjų pagalbos iškvietimo sistema, video telefonspynės sistema); elektroninių ryšių; gaisrinės signalizacijos; vidaus elektros tinklų (skydeliai, kabelinės linijos, magistraliniai laidai, kabeliai, movos, šildymo kabeliai instaliaciniai prietaisai, apšvietimas) darbus kaip numatyta sutartyje ir ištaisyti darbų atlikimo defektus (jei tokių būtų), o ieškovė UAB „Coner“ įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartą kainą. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pažeidė statybos rangos sutartį, t. y. neperdavė ar perdavė ne tokius komutatorius, kokius numatė sutartis.

26.       Kasacinis teismas, aiškindamas normas, kuriomis reglamentuojama rangos sutartimi sutartų darbų kaina, yra pažymėjęs, jog CK 6.653 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi teisės norma, kuria draudžiama keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑202‑248/2015). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

27.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir joje nurodyta praktika).

28.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo įrengti komutatorių 48xRJ45 (su PoE), 4x10G, su savo SPF moduliais ir „stocking“ kabeliais (arba lygiavertis) 4 vienetus po 106,32 EUR be PVM, viso už 425,28 Eur be PVM bei komutatorius 48xRJ45 (su PoE), 4x10G, su savo SPF moduliais ir „stocking“ kabeliais (arba lygiavertis) 10 vienetų po 71,56 Eur be PVM, viso už 715,60 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė savo poziciją, be kita ko, grindė tuo, kad tarp šalių sudarytos sutarties specifika yra ta, jog ji neturėjo pareigos pateikti ieškovės nurodomus komutatorius – HPE Aruba. Pasikeitus AB „Lietuvos geležinkeliai“ valiai ir jos (galutinės užsakovės) iniciatyva buvo nuspręsta pakeisti į HPE Aruba gamintojo įrangą.

29.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant rangos ir statybos rangos kainodarą įtvirtinančias CK nuostatas iš esmės nurodomi du galimi kainos apibrėžties būdai. Vienas jų yra konkrečios (fiksuotos) kainos, antrasis – išlaidų atlyginimo būdas. Nustačius, kad šalių rangos sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, laikytina, kad galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Tuo tarpu taikant išlaidų atlyginimo būdą atlyginimas mokamas už faktiškai atliktus darbus, o jų vertė apskaičiuojama pagal sutartyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020).

30.       Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis šalių sudarytos sutarties turinį, padarė išvadą, kad tiek pirkimo sąlygos ir paaiškinimai, tiek techninė specifikacija, tiek darbų kiekių žiniaraštis yra šalių sudarytos sutarties sudėtinė dalis. Su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija pagrindo nesutikti neturi, kadangi šalių sudarytos sutarties sudėtinė dalimi pagal sutarties 12 punktą yra pirkimo sąlygos ir jų paaiškinimai (12.1. punktas), techninė specifikacija (12.2. punktas), darbų kiekių žiniaraštis (12.3. punktas), darbų grafikas (12.3. punktas) ir rangovo pateiktas pasiūlymas bei jo paaiškinimai (12.5. punktas). Nustačius, jog tiek pirkimo sąlygos ir paaiškinimai, tiek techninė specifikacija, tiek darbų kiekių žiniaraštis yra sutarties sudėtinė dalis, nepagrįsti yra atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog trečiųjų asmenų sudaryti susitarimai ar techninės specifikacijos atsakovės nesaisto ir jokių pareigų atsakovei nesukuria. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove, turėjo parengti darbų kiekių žiniaraštį, kuris atitiktų tiek pirkimo sąlygas, tiek ir techninę specifikaciją, kadangi, atsakovei, kaip savo srities specialistei buvo pateikta visa informacija, kokio rezultato siekiama ginčo sutarties sudarymu.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto statybos projekto sąnaudų žiniaraštį bei techninę specifikaciją, nustatė, kad juose identifikuoti ginčo komutatoriai ne tik bendriniais pavadinimais (48xRJ45 (su PoE), 4x10G), su savo SFP moduliais ir „stacking“ kabeliais, bet nurodoma ir jų tipas, markė (C9200L‑48PL-4X-E,  C9200L-48PL-4X), išskiriama ir ginčo komutatorių vertė. Nors atsakovė apeliacinį skundą grindžia ir aplinkybe, jog pateikė tokius komutatorius, kokius buvo susitarta pristatyti ir įrengti pagal sutartį ir darbų kiekių žiniaraštį, tačiau atsakovė niekaip nepaaiškina, ar jos sutarti pristatyti komutatoriai atitiko techninius parametrus, kurie buvo nustatyti sąnaudų žiniaraštyje ir techninėje specifikacijoje. Pažymėtina, kad atsakovė (apeliantė) neatskleidė jos ketintų įrengti komutatorių techninių charakteristikų, skirtumų (be kainos), kurie buvo įrengti atitinkantys užsakovo poreikius. Pateiktas susirašinėjimas su užsakovo atstovais patvirtina aplinkybę, jog galutiniame darbų rezultate buvo įrengti užsakovo poreikius atitinkantys komutatoriai, tačiau nepatvirtina atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, jog ir jos ketinti įrengti (pristatyti) komutatoriai buvo tinkami pasiekti darbų rezultatą. Svarbi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta ir aplinkybė, jog darbų kiekių žiniaraštį, atsižvelgdama į užsakovo poreikius, jo pateiktus duomenis, sudarė pati atsakovė, turėjusi galimybę susipažinti su duomenimis, kurie yra ginčo sutarties neatsiejami priedai. 

32.       Taigi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, formuojamą teismų praktiką bei ieškovei įrodinėjant, jog šalių sutarta statybos rangos darbų kaina yra fiksuota, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai vertino šalių veiksmus, sudarant susitarimą dėl darbų apimties, atsakovės žinias statybų srityje bei nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai sprendė, kad atsakovė privalėjo pateikti tiek darbų kiekio žiniaraštyje, tiek techninėje specifikacijoje, tiek sąnaudų žiniaraštyje nurodomus komutatorius (specifikacijos), nepriklausomai, kokią kainą nurodė darbų kiekių žiniaraštyje.

33.       Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik specialaus instituto – CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos, išdėstytos nurodyto CK skyriaus pirmajame skirsnyje, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; kt.). Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

34.       Atsakovė (rangovė) apeliacinio skundo argumentais nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad jai kaip rangovui tenka atsakomybė už nustatytus darbų defektus. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą nustatyta CK 6.665 straipsnyje. Darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo pašalinti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35.       Byloje ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovė nepateikė sutarties sąlygų atitinkančių komutatorių, reikalauja nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės įsigytų ir perduotų gen. rangovui komutatorių vertė. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje ieškovė pateikė duomenis, jog ji iš atsakovės pagal 2023 m. sausio 16 d. sąskaitą Nr. MC068 įsigijo komutatorių už 26 743,20 Eur be PVM arba 32 359,27 Eur su PVM: pirko 1 vienetą komutatorių JL 256A Aruba 2930F48G PoE+4SFP+Switch, 10 vienetų komutatorių JL 256A Aruba 2930F48G 4SFP+Switch ir 14 vienetų Aruba 10G SFP+toSFP+1mDAC Cable; bei iš UAB „PCD Group“ įsigijo šakotuvus Aruba 2930F 48G PoE+4SFP+Swc (3 vnt. po 4 867,7686 Eur) pagal 2023 m. gegužės 4 d. sąskaitą Nr. PCD000017905 už 14 603,31 Eur be PVM arba 17 670 Eur su PVM, pateikė apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus bei duomenis, jog perdavimo–priėmimo 2023 m. gegužės 15 d. aktu buvo perduota generaliniam rangovui, pagrįstai priteisė faktiškai ieškovės patirtas trūkumų šalinimo išlaidas.

36.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktos įrodinėjimo priemonės yra tinkamos įrodinėjimo priemonės, sprendžiant dėl atsakovės darbo trūkumų pašalinimo, kadangi jose įvardintos darbų apimtys, kurias ginčo sutartimi prisiėmė įvykdyti atsakovė, bei pateikti duomenys, būtini pašalinti atsakovės nekokybiškai atlikto darbo rezultatą. Atsakovės pateikti susirašinėjimai su užsakovo darbuotojais nesudaro pagrindo išvadai, kad po sutarties sudarymo šalys suderino valią dėl komutatorių specifikacijos pakeitimo. Taigi, byloje esantys duomenys įgalina spręsti, kad, siekiant ištaisyti darbo rezultato trūkumams, ieškovei kilo poreikis įsigyti kitokios vertės bei specifikacijos komutatorius, nei juos ketino pristatyti atsakovė. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė įrodė būtinybę perduoti užsakovui komutatorius, atitinkančius paprastojo remonto statybos projekto sąnaudų žiniaraštyje bei techninėje specifikacijoje parametrus.

Dėl 27 327,72 Eur skolos už parduotas prekes ir 3 189,50 Eur genrangos mokesčio

37.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos už parduotas prekes ir genrangos mokesčio priteisimo. Atsakovė nurodė, kad ji sustabdė priešpriešinės prievolės (sumokėti už įsigytas prekes ir genrangos mokesčio) vykdymą, nes ieškovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal kitas, su atsakove sudarytas, sutartis.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad savigyna – išskirtinis civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismą, bet savo nuožiūra taiko teisių gynimo priemones. Savigyna leidžiama tik CK nustatytais atvejais, ji gali būti taikoma tik tada, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų, taikomi savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Taigi, savigyna yra teisėta, kai atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, taikantis savigyną asmuo prisiima riziką dėl neteisėto savigynos priemonių panaudojimo.

39.       Byloje atsakovė neįrodinėjo, kad ji tinkamai yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti už iš ieškovės įsigytas prekes ar yra sumokėjusi genrangos mokestį, todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui ginčo sprendimu išsprendus tiek ieškovės, tiek ir atsakovės pareikštus reikalavimus, pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos už parduotas prekes ir genrangos mokesčio priteisimo nėra, todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimo dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, peržiūrėjimo

40.       Iš atsakovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas išskirtinai su tuo, jog, jos vertinimu, ieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti atmesti, o priešieškiniu – patenkinti didesne dalimi. Atsakovė neginčija parinktos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo metodikos ir ar bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Taigi, šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus galioti, nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios instancijos teisme.

41.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų kitaip paskirstyti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą, kurios sudaro 2 200 Eur. Atsakovė teigia, kad jos reikalavimas dėl skolos, kuri buvo susijusi su teismo ekspertizės atlikimu, priteisimo buvo patenkintas net 94,68 procento apimtyje. Jeigu ieškovė nebūtų ginčijusi šių darbų atlikimo ir nebūtų atsisakiusi sumokėti už atliktus rangos darbus atsakovei nebūtų kilę poreikis prašyti teismo skirti teismo ekspertizę. Dėl to, atsakovės vertinimu, šios išlaidos turėtų būti paskirstomos pagal patenkintą priešieškinio dalį dėl skolos priteisimo už neapmokėtus rangos darbus. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės vertinimu.

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos byloje yra paskirstomos bendrai, pagal procentinę byloje patenkintų / atmestų materialiųjų reikalavimų dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovės UAB „Mecas“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Mecas“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Corner“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK‑154861).

45.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 2 855,32 Eur (2 196,40 x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš atsakovės.

46.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mecas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corner“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                Albina Rimdeikaitė

                Egidijus Tamašauskas