Civilinė byla Nr. e2-2124-1019/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29270-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.;
(S)
3.1.1.2.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,
sekretoriaujant Jolantai Žilienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“ atstovui advokatui Ryčiui Martinkėnui, ieškovės atstovui (duomenys neskelbtini) V. M.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Architektūros kūrybinė grupė“ atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Architektūros kūrybinė grupė“ dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys – N. P., BUAB ,,Ranga IV investicijos“.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novecorum“ ieškiniu prašė teismo apginti ieškovės nuosavybės teisę ir įpareigoti atsakovę UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ perduoti ieškovei UAB „Novecorum“ statinio projektą „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) projekto korektūrą (duomenys neskelbtini) (jo techninį ir darbo projektus) ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - pastatas ((duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas). Ieškovė iš Pastato nuomininkų gauna pranešimus apie tai, kad nuo Pastato lubų laša vanduo, kuris skverbiasi pro Pastato lubas į pastato vidų. Dėl to ieškovė kreipėsi į statybų ekspertą. Statybų ekspertas informavo, kad tokio pobūdžio pilnai ekspertizei atlikti jam yra reikalingas Statybos projektas. Ieškovei ankstesnis Pastato savininkas jokių su Pastato statyba susijusių dokumentų, tarp jų ir Statybos projekto, neperdavė, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti Statybos projektą. Ieškovė taip pat su analogišku prašymu kreipėsi ir į statybos projekto vadovą N. P. Pastarasis pranešė ieškovei, kad neturi galimybės pateikti Statybos projekto, nes jis yra saugomas pas atsakovę ir patarė dėl Statybos projekto kreiptis į atsakovę. Atsakovė į ieškovės prašymą pateikti Statybos projektą nereagavo, ieškovė dėl jo pateikimo kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą, Lietuvos valstybės naująjį archyvą, Vilniaus regioninį valstybės archyvą, tačiau Statybos projektas archyvams saugoti perduotas nebuvo. Ieškovė dėl Statybos projekto pateikimo taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri nurodė, kad dėl Statybos projekto pateikimo ieškovė turi kreiptis į atsakovę. Ieškovė, būdama Pastato savininku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą prižiūrėti Pastatą ir atlikti jo remonto darbus. Nuo ieškovei priklausančio Pastato lubų laša vanduo, kuris skverbiasi pro Pastato lubas į pastato vidų, todėl ieškovė turi, išsiaiškinusi galimas priežastis, imtis Pastato remonto darbų. Tam, kad išsiaiškintų vandens nuo Pastato lubų lašėjimo priežastis, ieškovei yra reikalingas Statybos projektas. Statytojas UAB „Ranga IV“ jau bankrutavęs ir likviduotas. Atsakovė, kuri turi pareigą saugoti Statybos projektą, nepateikdama ieškovei Statybos projekto, pažeidžia (apriboja) ieškovės teisę atlikti visapusišką ir išsamų Pastato stogo remontą.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas. Atsakovė nepateikė ieškovei prašomo statinio projekto „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) projekto korektūros (duomenys neskelbtini) (jo techninį ir darbo projektus) (toliau – Korektūros V-1), kadangi jų neturi. Iš atsakovės ir UAB „Ranga IV investicijos“ (užsakovas) (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų sutarties 5 p. nuostatų matyti, kad atsakovė įsipareigojo perduoti (ir perdavė) užsakovui, t. y. UAB „Ranga IV investicijos“ sutartyje išvardintų statinių eskizinį projektą, techninį projektą, pilną darbo projektą, brėžinius ir medžiagą, t. y. pagal minėtą sutartį visi projektai (tarp jų ir ginčo projektas) tapo būtent užsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ nuosavybe, todėl, net jei atsakovė šį projektą turėtų, atsakovė net ir norėdama projekto be užsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ sutikimo nei ieškovei, nei kam nors kitam perduoti negalėtų. Pagal šios sutarties 13 p. atsakovei liko tik autorinė teisė architektūrinei grafikai ir kitiems kūriniams, taip pat jų tarpiniams etapams, kurie apsaugoti autorinėmis teisėmis ir kuriuos atsakovė sukuria minėtos sutarties pagrindu ir privalo perduoti (ir perdavė) užsakovui UAB „Ranga IV investicijos“. Iš paties ieškovės pateikto priedo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius Statybų leidimo poskyrio atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kad brėžiniai su pateikta informacija yra atsakovės autorinis darbas, o pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 41 p. nuostatas projektuotojas turi savo parengto projekto autorines teises, architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai) yra autorių teisių objektai pagal LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 2 d. 9 p., tad atsakovė, net ir turėdama, neprivalėtų pateikti ieškovės prašomų dokumentų į kuriuos turi autorinę teisę. Tam, kad nustatyti stogo defektus, projektas nėra būtinas – defektai (vandens prasiskverbimas nebūtinai gali būti per stogą, galimas kondensato kaupimas, inžinerinių tinklų gedimai ir kt.) gali būti nustatomi iš statinio ekspertizės, apie ką ieškovės atstovui dar 2021 m. vasario – kovo mėnesiais elektroniniu paštu pranešė projektų vadovas – trečiasis asmuo N. P. Trečiasis asmuo ieškovei nusiuntęs ir stogo pirminių konstrukcijų brėžinius bei aiškiai nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) įrengtas ne pagal pirminį projektą, kad (duomenys neskelbtini) projektą ruošė kitas projektuotojas, tad nei trečiasis asmuo, nei atsakovė šios projektinės dokumentacijos neturi ir neprivalo turėti.
Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Statybos projektas buvo perduotas UAB „Ranga IV investicijos“. Ieškovė pažymi, kad dar iki ieškinio pateikimo buvo susisiekęs su UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratore dėl brėžinių gavimo ir ji patvirtino priešingas aplinkybes, kad UAB „Ranga IV investicijos“ nebuvo perduotas Statybos projektas. UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratorės pateiktas atsakymas ieškovei netiesiogiai patvirtina, kad ji neprieštarauja dėl Statybos projekto ieškovei pateikimo, kadangi priešingu atveju administratorė ieškovės prašymu net neieškotų tarp perduotų dokumentų Statybos projekto. Autorinė teisė suteikia autoriui (šiuo atveju atsakovei) Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytas turtines ir neturtines teises, tačiau nenumato draudimo pateikti Statybos projekto pagal jį pastatytą statinį įgijusiam asmeniui (ieškovei) tikslu nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir remonto dabų atlikimui. Ieškovė kreipėsi į statybų ekspertą dėl išvadų pateikimo, o tuomet paaiškėjo, kad išsamiai statinio ekspertizei atlikti yra reikalingas Statybos projektas ir todėl dėl jo pateikimo kreipėsi į atsakovę. Atsakovė taip pat pateikė trečiojo asmens N. P. ieškovei atsiųstą elektroninį laišką, kuriame jis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra įrengtas ne pagal Statybos projektą, jo kitą projektą, kurį ruošė kitas projektuotojas, tačiau šios nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri išduoda statybą leidžiančius dokumentus, tačiau ji nepateikė jokios informacijos apie kokį nors kitą statybos projektą, pagal kurį buvo įrengtas (duomenys neskelbtini). Priešingai – savivaldybė nurodė kreiptis į atsakovę. Todėl atsakovės nurodomos aplinkybės dėl kito statybos projekto, nesant jokių jas patvirtinančių įrodymų, vertintinos kritiškai.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodyta, kad atsakovė perdavė UAB „Ranga IV investicijos“ sutartyje išvardintus statinių eskizinį projektą, techninį projektą, pilną darbo projektą, brėžinius ir medžiagą. UAB „Ranga IV investicijos“ perdavimo faktą patvirtino pasirašydamas sutartį, priimdamas darbus. Ieškovė iškraipo ir/ar jai naudinga linkme interpretuoja UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratorės atsakymą, nors iš ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad bankroto administratorė nurodė: „<..>Peržiūrėję visus administratoriui perduotus Įmonės dokumentus, tarp jų Jūsų prašomo techninio projekto neradome. Greičiausiai jis buvo perduotas miesto savivaldybei.“, taigi bankroto administratorė nenurodė, kad atsakovė Statybos projekto nebuvo perdavusi. Jei atsakovė ieškovės prašomus dokumentus ir turėtų (nors – neturi, jie buvo perduoti UAB „Ranga IV investicijos“) pagal (duomenys neskelbtini) sutarties nuostatas, minėti dokumentai tapo UAB „Ranga IV investicijos“ nuosavybe, todėl tokius dokumentus galima būtų perduoti tik gavus tiesioginį sutikimą. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė nesuabsoliutina savo autorinių teisių, šios teisės nurodytos ne tik pačios ieškovės pateiktame priede, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius Statybų leidimo poskyrio 2021 m. rugsėjo mėn. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) suponuojančiame, kad brėžiniai su pateikta informacija yra Atsakovo autorinis darbas, tad atsakovė net ir turėdama neprivalėtų pateikti ieškovei prašomų dokumentų, į kuriuos turi autorinę teisę, tokia teisė yra numatyta įstatymuose. Ieškovė neleistinoje vietoje, be leidimo yra įsirengusi (duomenys neskelbtini), dėl ko ir galėjo būti pažeista stogo konstrukcija.
2022-03-22, 2022-05-23 teismo posėdžių metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad ieškovė kaip pastato savininkė neturi patalpų brėžinių, projekto. Negatoriniu ieškiniu siekia apginti savo teises. Ieškovės patalpose bėga vanduo per lubas (neginčijo atsakovė); informacija gauta iš nuomininkų. Kreipėsi į specialistą, siekiant nustatyti priežastį, reikia įvertinti brėžinius. Siekė gauti dokumentus: 1) kreipėsi į projektuotoją, į trečiąjį asmenį, negavo atsakymo iš atsakovės (iki teismo); trečiasis asmuo nepateikė; 2) kreipėsi į archyvus, gavo atsakymą, kad neturi; 3) kreipėsi į UAB „Ranga IV“ – nerado archyve. Vienintelis asmuo, kuris gali turėti – projektuotojas. Atsakovės pozicija prieštaringa – projektus neva perdavė UAB „Ranga IV“ ((duomenys neskelbtini)), tačiau sutartis yra dėl projekto parengimo, o tai nereiškia, kad projektai perduoti. Pagal sutarties 11.2 p. turi būti priėmimo perdavimo aktas, kurio byloje nėra. Jei perduota UAB „Ranga IV“, atsakovė turėjo pareigą pasilikti kopiją – sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) m., o pagal STR 2002 m. „Statinio projektavimas“ 116 p. – saugo projektuotojas. Argumentai, kad neturi, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Kitas atsakovės argumentas – neturi UAB „Ranga IV“ sutikimo. Pagal UAB „Ranga IV“ atsakymą, jie neprieštaravo, bet neturi. Kitas atsakovės argumentas – autorinės teisės. Atsakovė nepretenduoja į autorines teises, nesiekia koreguoti. Reikia tam, kad ištaisytų defektus. Neaišku, ar atsakovė neturi projekto, ar nesutinka perduoti. Ieškovė išnaudojo visas kitas gynybos priemones. (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatą, poreikis anksčiau nekilo, defektai atsirado prieš porą metų. Kitaip problemos šaltinio negali nustatyti, nes reikia žinoti konstrukcijas. Buvo apžiūra, statybos ekspertas sakė, kad reikia projekto. Nežino, ar keitė stogo konstrukciją. Nurodė, kad iš byloje pateikto atidalinimo projekto matyti, kad, atliekant ieškovės įgytų patalpų atidalinimą ir paskirties keitimą, jokie statybos darbai nebuvo numatyti, t. y. atidalinimo projekte nebuvo keičiami statybos projekte numatyti esminiai statinio projekto sprendiniai.
2022-03-22, 2022-05-23 teismo posėdžių metu atsakovės advokatas paaiškino, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovė nepažeidžia nuosavybės teisių, nes bėgantis vanduo nėra atsakovės atsakomybė. Projekto būtinumas niekuo neparemtas, subjektyvi nuomonė. Jei turėtų, atsakovė pateiktų, bet neturi, negali pateikti. Projektas perduotas užsakovui, o UAB „Ranga IV“ – neranda. Perdavė pagal sutartį, dėl to pretenzijų nebuvo, negali perduoti, nes neturi. Sutarties šalys viena kitai pretenzijų neturi, o ieškovė neturi teisės tikrinti sutarties vykdymo. Iš sutarties matyti, kaip sutartis turi būti vykdoma, pretenzijų nebuvo, o tai reiškia, kad statinio projektas perduotas. Projekto savininkas – užsakovas, jam perduodami visi projektai, o autorinės teisės lieka atsakovei. Pasirašyti perdavimo-priėmimo aktai yra konfidenciali informacija, neteikė į bylą. Pagal sutartį, projekto originalą perdavė, joks projekto egzempliorius nelikęs. Projektuotojas nepažeidžia ieškovės kaip savininkės teisių, vanduo bėga ne dėl atsakovės kaltės. Ieškovė nėra subjektas, kuriam atsakovė yra atsakinga, kaip saugo savo dokumentus. Nėra įrodymų apie kreipimąsi į ekspertą, tik žodiniai paaiškinimai. Atsakovė bendradarbiavo su ieškove – projekto darbų vadovas teikė duomenis, kad padėtų išspręsti problemą.
2022-03-22 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. P. paaiškino, kad statytojui teikiami 3-4 projekto egzemplioriai. Visi egzemplioriai su originaliais parašais. Vienas – archyvinis. Be projektinės dokumentacijos UAB „Ranga IV“ nepriduotų pastato komisijai. Savininkui lieka bendra byla. Viską komplektuoja užsakovas. Pateiktas ieškovei stogo, pagrindinių konstrukcijų projektas. Defektai atsirado po 15 m. eksploatacijos. Projekte nesimatys. Turi būti atidengta vieta, kad nustatytų priežastį. Yra savavališkos statybos požymių ((duomenys neskelbtini)). Ne pirminio projekto reikia, turi būti atlikta statinio ekspertizė. Pirminis projektas gali būti kaip pagalbinė medžiaga, o ne pagrindinė. (duomenys neskelbtini) buvo projektuotas, statytas kitos komandos. Archyvinis statytojo egzempliorius – pirminis lieka pas statytoją; prie šito gali būti keitimai, žymimi statybos darbų žurnale, priėmimo medžiagos aktai, bandymo aktai – komplektuojami į vieną paketą ir teikiama valstybinei komisijai, lieka statytojui ir perduodama naudotojui. Klausimas, ar buvo perduotas, negali egzistuoti. UAB „Ranga IV“ turėjo, bet gal dingo dokumentai. Trečiasis asmuo pirminį stogo projektą perdavė ieškovei. 2021-02-24 atsakydamas, kad reikia kreiptis į atsakovę, turėjo mintyje, kad pradėtų ieškoti nuo atsakovės. (duomenys neskelbtini). Statytojas darė projekto pakeitimus – stogas pakeistas, (duomenys neskelbtini) statė kita komanda. Dokumentai visi UAB „Ranga IV“ archyve turi būti. Ieškovė nenurodė, kas statinio ekspertas, kam reikia projekto. Į trečiąjį asmenį ekspertas nesikreipė.
2022-05-23 teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad darbo projektas reikalingas, nes pastate problema, susijusi su vandens patekimu pro langus. Bandė spręsti įvairiais būdais, statybos rangovai bandė sutvarkyti problemą, bet būdavo trumpas ir laikinas sprendimas. Konsultavosi su statybos ekspertu, kuris nurodė, kad reikalingas darbo projektas, pagal kurį išsiaiškintų, kaip sudėliota konstrukcija, inžineriniai tinklai, galėtų teikti išvadą, kaip spręsti. Kreipėsi į ekspertą D. K., bendravo žodžiu, sutarties nėra sudarę. Kad pateiktų išvadą, jam reikia pamatyti darbo projektą. Išsėmė visas galimybės dokumentams gauti: kreipėsi į projekto vadovą, archyvavimo tarnybą, savivaldybės administraciją, buvusį savininką, atsakovę. Atsakovė privalo turėti tokį dokumentą. Trečiasis asmuo siuntė iškarpas iš dokumentų, bet ne darbo projektą (ne pilni, nepasirašyti). (duomenys neskelbtini) buvo šiek tiek praplėsta (duomenys neskelbtini) m. Kai vyko pirkimas-pardavimas, projekto dokumentacija neperduota, jis nedalyvavo pirkime-pardavime. Jokie statybos darbai po (duomenys neskelbtini) m. nebuvo atlikti, tik patalpų atskyrimas ir paskirties pakeitimas. Techninį projektą savivaldybė pateikė. Be darbo projekto rekonstrukcijos darbai negali būti atliekami. Ant stogo statybos darbai nebuvo vykdomi, bet buvo pravalomas nutekėjimo latakas, nuvalomas sniegas, kad nesikauptų vanduo. Tai nepadeda, reikalinga atlikti statybos remonto darbus.
Ieškinys atmestinas.
Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovui UAB „Novecorum“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - pastatas ((duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), įgytas iš UAB „Ranga IV Investicijos“ (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (DOK- (duomenys neskelbtini)).
Ieškovas ieškiniu prašo apginti ieškovo nuosavybės teisę ir įpareigoti atsakovą, kaip Pastato projektuotoją, perduoti ieškovui statinio projektą. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovui įsigijus Pastatą iš UAB „Ranga IV investicijos“ nebuvo perduotas Pastato projektas, kuris reikalingas siekiant atlikti ekspertizę nustatant vandens pratekėjimo priežastį. Ieškovo teigimu, projektuotojas privalo saugoti projekto originalą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, jog nepateikė ieškovo prašomų dokumentų, kadangi jų neturi – atsakovas pagal (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų sutartį su UAB „Ranga IV investicijos“ perdavė UAB „Ranga IV investicijos“ sutartyje išvardintų statinių eskizinį projektą, techninį projektą, pilną darbo projektą, brėžinius ir medžiagą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Negatoriniu ieškiniu siekiama nutraukti ir uždrausti ateityje atlikti tokius veiksmus, kurie pažeidžia disponavimo ar turto naudojimosi teises. Pažymėtina, kad nei pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, nei pagal įstatymus nuosavybės teisė nėra absoliuti. Be to, iš bendrųjų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis) turinio kyla draudimas piktnaudžiauti subjektine teise.
Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).
Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad Statinio projektas ieškovui būtinas siekiant nustatyti vandens pratekėjimo priežastį. Iš teismui pateiktų 2021-05-28, 2021-06-14 ieškovo nuomininko pretenzijų matyti, kad ieškovo nuomojamose patalpose per lubas laša vanduo. Ieškovo teigimu, siekdamas išspręsti kilusią problemą, ieškovas kreipėsi į statybų ekspertą (D. K.), kuris informavo, kad pilnai ekspertizei atlikti ir priežasties tiksliam nustatymui yra reikalingas statybos projektas. Pažymėtina, kad šių nurodytų aplinkybių, išskyrus ieškovės atstovo ir vadovo paaiškinimų, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, t. y. byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas kreipėsi į nurodomą ekspertą ir ekspertas yra nurodęs, kad be statinio projekto nėra galimybės atlikti statinio ekspertizės ir nustatyti vandens pratekėjimo priežasties (CPK 178 straipsnis). Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo nuosavybės teisės yra pažeistos.
Bylos duomenimis, trečiasis asmuo N. P. ieškovui siuntė stogo pirminių konstrukcijų brėžinius. Be to, bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė Statinio projektinę dokumentaciją – (duomenys neskelbtini) – projekto korektūra, kurioje, be kita ko, yra stogo brėžiniai (el. bylos priedas, b. l. 13-115). Ieškovo teigimu, šių dokumentų nepakanka, reikalingas pilnas Statinio projektas, t. y. ne tik techninis, bet ir darbo projektas. Pagal Statybos techninio reglamento Nr. 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (galiojusį Projektavimo sutarties sudarymo metu), statinio techninis projektas yra sumanyto statyti statinio projekto etapas, kuris parengiamas kaip vientisas dokumentas ir kuriame pateikiamos: statinio bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų pagrindinių sprendinių techninės ir ekonominės charakteristikos visoms statinio projekto dalims; techninės specifikacijos; statybos darbų kiekių žiniaraščiai; statybos produktų kainos skaičiavimai; projektiniai sprendiniai (aiškinamasis raštas, skaičiavimai, brėžiniai), konstrukcinė dalis ir kt. (7.2., 77 punktai), o statinio darbo projektas yra statinio projekto dalis, kuriame techninio projekto sprendiniai detalizuojami tiek, kad būtų įgyvendinta darbo projekto paskirtis (7.3, 89 punktai). Taigi statinio darbo projekte detalizuojamas techninis projektas.
Atsakovas nurodo, kad Statinio projekto neturi, nes perdavė visą Statinio projektinę dokumentaciją statytojui. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) Projektavimo darbų sutarties, sudarytos su UAB „Ranga IV investicijos“, 5 punkto nuostatų matyti, kad atsakovas įsipareigojo užsakovui – trečiajam asmeniui UAB „Ranga IV investicijos“, perduoti statinių eskizinį projektą, techninį projektą, pilną darbo projektą keturiais egzemplioriais popierine forma ir skaitmeninėje laikmenoje. Pagal Projektavimo darbų sutarties 11.2 punktą, projektavimo darbų ir projektinės dokumentacijos priėmimas vykdomas sudarant perdavimo-priėmimo aktą, po kurio pasirašymo projektuotojas turi teisę pateikti užsakovui apmokėti sąskaitą už atliktus darbus. Byloje nėra pateiktas minėtos dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktas, tačiau, sistemiškai vertinant sutarties nuostatas, kad apmokėjimas už darbą atliekamas perdavus darbus ir projektinę dokumentaciją (8.5, 11.2 punktai), įvertinus faktines aplinkybes, kad Projektavimo sutartis įvykdyta, darytina išvada, kad visa Statinio projektinė dokumentacija pagal Projektavimo darbų sutartį perduota UAB „Ranga IV investicijos“ ir tapo UAB „Ranga IV investicijos“ nuosavybe. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratorę, prašydama pateikti Statinių brėžinius ir visą su tuo susijusią techninę dokumentaciją, patikslinusi prašė pateikti statybos techninį projektą (DOK-(duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1, 2). Kaip matyti iš UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratorės atsakymo, tarp administratoriui perduotų įmonės dokumentų prašomo techninio projekto nerado. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, iš pateikto bankroto administratorės atsakymo nėra pagrindo spręsti, kad projektinė dokumentacija statytojui nebuvo perduota, nes, kaip matyti iš UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratorės elektroninio laiško, prašomo techninio dokumento tarp perduotų įmonės dokumentų nerado.
Ieškovo teigimu, atsakovas kaip projektuotojas privalo saugoti Statinio projekto originalą. Vertinant teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad pagal Statybos techninio reglamento Nr. 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusi Projektavimo sutarties sudarymo metu ir projektinės dokumentacijos rengimo metu), 115 punktą Statinio projektas komplektuojamas ir perduodamas (statinio projekto kopijos) statytojui ar kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims projektavimo užduoties ir sutarties nustatyta tvarka, Statinio projekto originalus saugo projektuotojas archyvų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (116 punktas). Pagal Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. Įsakymu Nr. 38 patvirtintą Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, statinių projektai jų parengimo ir patvirtinimo vietoje turi būti saugojami nuolat (187 punktas). Pažymėtina, kad nuo 2011 m. kovo 18 d. neteko galios Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymas Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kuria nustatyta, jog statinių statybos (rekonstravimo) projektai, ekspertų išvados, priėmimo eksploatuoti aktai ir kita saugojami iki perdavimo naujam turto valdytojui (10.44 punktas). Pagal minėtos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 3 punktą, Rodyklėje nustatyti minimalūs dokumentų saugojimo terminai taikomi ir anksčiau sudarytiems dokumentams, kurių saugojimo procesas tęsiasi. Teismo vertinimu, pasikeitus projektinės dokumentacijos saugojimo terminų reglamentavimui, atsižvelgiant į pasikeitusį lengvesnį teisinį režimą, neteisinga reikalauti, kad, nesant reikalavimo saugoti nuolat, projektuotojo pareiga saugoti nesikeistų, t. y. projektuotojas Statinio projektą nuo teisės normų pakeitimo privalėjo saugoti pagal naują tvarką. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nekeliamas projektuotojo atsakomybės klausimas dėl Statinio projekto saugojimo, o nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo, t. y. nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovės veiksmai (neveikimas) pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises. Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, būdama projektuotoja, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises (t. y. riboja galimybę atlikti Statinio remontą) (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nuosavybės teisių pažeidimo fakto, jos nurodomos aplinkybės yra formalaus pobūdžio, nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo ieškovei, be to, bylos nagrinėjimo metu pateikus Statinio techninį projektą, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai dėl dokumentų pateikimo yra įvykdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.98 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovė prašo priteisti 1560 Eur atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų (atsiliepimo, tripliko) parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini)). Iš teismui pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, t. y. mokėjimo nurodymų, nustatyta, kad atsakovė už patirtas atstovavimo išlaidas yra apmokėjusi.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
Atsižvelgiant į ginčo ir įrodinėjimo sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 1560 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 24,26 Eur. Atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės UAB „Novecorum“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Architektūros kūrybinė grupė“, j. a. k. 125549157, iš ieškovės UAB „Novecorum“, j. a. k. 302792173, 1560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Novecorum“, j. a. k. 302792173, valstybės naudai 24,26 Eur (dvidešimt keturis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Rimeikienė