Civilinė byla Nr. e2-1960-275/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01765-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1.; 2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.1.4.; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,
sekretoriaujant Justei Gibavičiūtei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui adv. L. Šileriui, bendraieškovo BUAB „GJ baldai“ atstovui adv. M. Devyžiui, ieškovo UAB „Idea In“ atstovei adv. J. Žukauskienei, atsakovo UAB „Marių kooperatyvas“ atstovams adv. E. Baranauskui, adv. I. Umbrasaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ bei bendraieškio BUAB „GJ baldai“ ieškinį atsakovui UAB „Marių kooperatyvas“ dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), ir pagal ieškovo UAB „Idea In“ ieškinį atsakovams BUAB „GJ baldai“, UAB „Marių kooperatyvas“ dėl nekilnojamojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys - antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė, Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-1957-275/2019 pagal ieškovo UAB „Idea In“ ieškinį atsakovams UAB „GJ baldai“, UAB „Marių kooperatyvas“ dėl nekilnojamojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolė Nemira Šiugždaitė- Stakeliūnė, buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-1960-275/2019, kurioje ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir bendraieškis BUAB „GJ baldai“ reiškia ieškinį atsakovui UAB „Marių kooperatyvas“ dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolė Nemira Šiugždaitė- Stakeliūnė. Atsakovui BUAB „GJ baldai“ bankroto administratoriui pateikus prašymą pakeisti jo procesinę padėtį iš atsakovo į bendraieškį, kadangi ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų gynyba, bankroto administratorius nurodė, kad palaiko ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovo BUAB „GJ baldai“ bankroto administratoriaus prašymas buvo patenkintas ir procesinė padėtis pakeista į bendraieškinio.
2. Ieškovas UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ ieškiniu atsakovams UAB „GJ baldai“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ prašė pripažinti negaliojančiu tarp atsakovų UAB „GJ baldai“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ sudarytą 2018 m. rugsėjo 18 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0033/15/02085 nuo jo sudarymo pradžios, taikyti restituciją – atsakovo UAB „GJ baldai“ atžvilgiu grąžinti nekilnojamąjį turtą: pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad turi tokias galiojančias reikalavimo teises: teisę į 13 819, 65 Eur sumą atsakovo BUAB „GJ baldai“ atžvilgiu, kurią patvirtina 2016 m. gruodžio 29 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas; teisę į 518 599,35 Eur sumos susigrąžinimą iš skolininko UAB „GJ baldai“ arba nuosavybės teisės į 5969/10000 dalį nekilnojamojo turto: 5969/10000 dalį pastato – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5969/10000 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5969/10000 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5969/10000 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). (toliau – turtas) priteisimą iš UAB „GJ baldai“ pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. ieškovo ir UAB „GJ Baldai“ sudarytą Jungtinės veiklos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnį, 5 straipsnį, 7 straipsnio 4 dalies (a), (b) punktų nuostatas bei 2014 m. vasario 13 d. Susitarimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo; teisę į 186 695, 76 Eur (518 599,35 Eur x 0,2 proc. x180 dienų) dydžio nuostolių susigrąžinimą iš skolininko UAB „GJ baldai“ pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. ieškovo ir UAB „GJ Baldai“ sudarytą Jungtinės veiklos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnį, 7 straipsnio 4 dalies (c ) punktą, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 2014 m. vasario 13 d. Susitarimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo. Pažymėjo, kad aukščiau nurodyti įsiskolinimai atsakovo UAB „GJ baldai“ nėra likviduoti iki šiol.
3. Pažymi, kad antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė 2018 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė laikyti skolininko UAB „GJ baldai“ turto pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, nes varžytynes laimėjęs pirkėjas UAB „Idea In“ per nustatytą laiką nesumokėjo visos likusios kainos dalies už turtą. Antstolė 2018 m. liepos 24 d. patvarkymo pagrindu pripažinusi varžytynes neįvykusiomis, vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/02085 2018 m. rugsėjo 18 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pagrindu perleido ginčo nekilnojamąjį turtą naujajam įgijėjui UAB „Marių kooperatyvas“ .
4. Ieškovo nuomone šis sandoris pažeidžia ieškovo ir kitų BUAB „GJ baldai“ kreditorių teises, nes buvo sudarytas siekiant neteisėtai prieš pat bankroto bylos iškėlimą šį vertingą turtą „iškelti“ iš bendros atsakovo UAB „GJ baldai“ turto masės, tokiu būdu apsunkinant ir sumažinant atsiskaitymą su UAB „GJ baldai“ visais kreditoriais, įskaitant ir ieškovu, todėl sandoris naikintinas CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).
5. Pažymėjo, kad ieškovas turi neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovą, o atsakovai, žinodami apie UAB „GJ baldai“ nemokumą ir pažeisdami Vilniaus apygardos teismo iškeltoje bankroto byloje Nr. eB2-4075-275/2018 nustatytas laikinąsias apsaugos priemones perleido turtą atsakovui UAB „Marių kooperatyvas“ naudai, taip pažeidus ieškovo interesus.
6. Ieškovo nuomone ginčo sandoris pažeidė Turto areštų registre įregistruotą 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurios pagrindu buvo areštuotas UAB „GJ baldai“ nekilnojamasis ir kitas ilgalaikis materialusis turtas ir vadovaujantis LR ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi turėjo būti sustabdomas išieškojimas iš skolininko UAB „GJ baldai“ nekilnojamojo turto vykdomajame procese, tokiu būdu užtikrinant galimai bankrutuosiančios bendrovės kreditorių teises ir jų teisėtus interesus.
7. Ieškovas taip pat nurodo, kad ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma nurodo ir apibrėžia antstolio kompetenciją ir įgalinimus, kurie prasidėjus įmonei inicijuotino bankroto bylos procesui jam leidžia tik užbaigti paskelbtas varžytynes, turtą parduodant, tačiau tuo atveju, jeigu turtas nėra parduodamas iš varžytynių, nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis momento minėta teisės norma, atsižvelgiant į ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nesuteikia antstoliui teisės tęsti išieškojimo iš skolininko turto procedūros, vėl inicijuoti naujas varžytynes, skolininkui suteikiant galimybę pasiūlyti savo pirkėją, kadangi ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis įsakmiai tokią teisę riboja pasibaigus paskelbtų varžytynių procesui. Ieškovas prielaidą dėl savo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimo turtą pardavus pernelyg mažą kainą grindžia tuo, kad pripažinus varžytynes neįvykusiomis varžytinių laimėtojui nesumokėjus visos kainos, kyla CPK 719 straipsnyje apibrėžtos pasekmės, kurių pagrindu turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse. Tokiu būdu 2018 m. liepos 24 d. patvarkymo pagrindu antstolei nusprendus laikyti turto pardavimo varžytynes neįvykusiomis, šio turto hipotekinis kreditorius Kredito unija „Mėmelio unija“ galėjo šį turtą perimti tik už varžytinėse pasiektą 550 277 Eur sumą, tačiau turtas ginčo sandorio pagrindu už mažesnę kainą buvo perleistas naujajam įgijėjui UAB „Marių kooperatyvas“, kuris yra susijęs su ginčo turto buvusiu hipotekos kreditoriumi Kredito unija „Mėmelio unija“, taip pažeidus ieškovo ir kitų kreditorių interesus.
8. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad UAB „GJ baldai“ neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, jis buvo sudarytas jo nuožiūra, siekiant visiškai nepagrįstai ir neteisėtai „iškelti“ turtą iki teismo posėdžio, kuriame bus svarstomas klausimas dėl apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tokiu būdu apsunkinat UAB „GJ baldai“ kreditoriams vėlesnį šio ginčo turto neteisėto perleidimo ginčijimą, o ne vykdant kokią nors prievolę ar pareigą.
9. Ieškovo manymu, atsakovai laikytini nesąžiningais, nes jie yra pelno siekiantys subjektai, kurie privalėjo pasidomėti ar ginčo sandoris nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, duomenys apie UAB „GJ baldai“ sunkią finansinę būklę buvo viešai žinomi, todėl turto perleidimas už žymiai mažesnę kainą laikytinas nesąžiningais atsakovų veiksmais.
10. Ieškinyje actio Pauliana instituto taikymas grindžiamas atsakovų nesąžiningumu, kuris įrodinėjamas tuo, jog abu atsakovai žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis skolininko kreditoriaus teises. Turto įgijėjui atsakovui UAB „Marių kooperatyvas“ taip pat buvo žinoma faktinė aplinkybė apie UAB „GJ baldai“ sunkią finansinę padėtį, kreditoriaus (ieškovo) inicijuotą bankroto bylos iškėlimo procedūrą UAB „GJ baldai“ atžvilgiu, tiek apie Vilniaus apygardos teismo laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu nustatytus draudimus sustabdyti išieškojimą ir turto realizavimą, taip pat taikytiną areštą, kurie buvo skelbtini tiek teismų specialiajame internetiniame tinklapyje. Atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“ negali būti laikomas sąžiningu, nes jam buvo žinomas faktas, kad ginčo turto sandoris buvo sudaromas vykdomojoje byloje, dėl ko jis taip pat negali būti laikomas sąžiningu,nes būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo nevaržomą galimybę susipažinti su vykdomąja byla, jos duomenimis apie UAB „GJ baldai“ kitus kreditorius ar kitomis faktinėmis aplinkybėmis, sunkinančiomis šio sandorio sudarymą.
11. Ieškovas papildomai ginčo sandorio šalių nesąžiningumą grindžia ir tuo, kad jis yra iš esmės susijęs su trečiojo asmens Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ priešingu teisei siekiu išvengti prievolės, apibrėžtos CPK 720 straipsnyje, įvykdymo ir nemokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, skirtumo, ir tokiu būdu nesąžiningumo įtakoje sukurti situaciją, kai hipotekos kreditorius neva atsisako perimti ginčo turtą natūra, dėl ko skolininkui atsirado galimybė pasiūlyti pirkėją turtui įsigyti už pradinę varžytynėse siūlomą turto pardavimo kainą – 276 800, 00 Eur (vietoj 550 277, 00 Eur), kuriuo formaliai prisidengiant „skolininko pasiūlymo statusu“ buvo pasiūlytas atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“, tiesiogiai su hipotekos kreditoriumi Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ susijęs asmuo. Ieškovas argumentus dėl minėtų bendrovių tarpusavio sąsąjų grindžia tuo, kad abi bendrovės yra registruotos tuo pačiu adresu, turi tuos pačius telefono numerius ir elektroninio pašto adresus, buvęs UAB „Marių kooperatyvas“ vadovas yra Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ valdymo organų dalyvis. Ieškovo nuomone visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti ginčo sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu.
12. Ieškovė UAB „Idea In“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti negaliojančiu tarp atsakovų UAB „GJ baldai“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ 2018-09-18 sudarytą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0033/15/02085, nuo jo sudarymo momento; taikyti restituciją – grąžinti atsakovui UAB „GJ baldai“ nekilnojamąjį turtą: pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui UAB „Marių kooperatyvas“ už šį Turtą sumokėtus pinigus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad UAB „Idea In“ yra suinteresuotas asmuo vykdomojoje byloje, kurioje ir buvo sudarytas ginčijamas sandoris, pažeidžiantis ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius. Ieškovė yra laimėjusi pirmąsias varžytines dėl skolininkei – atsakovui UAB „GJ baldai“ priklausančio nekilnojamojo turto – į 5969/10000 dalį pastato – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 5969/10000 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5969/10000 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5969/10000 dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas), varžytines Nr. 154657, pasiūliusi už Turtą didžiausią kainą - 550 277 EUR. Ieškovė yra sumokėjusi 27 680 EUR dydžio varžytinių dalyvės įmoką.
14. 2018-07-18 pareiškėja pateikė antstolei prašymą dėl varžytinėse įgyto turto likusios kainos dalies sumokėjimo atidėjimo iki baigsis civ. bylų Nr. e2-26790-964/2018 ir e2YT-27155-1080/2017 nagrinėjimas teisme, kadangi po to, kai baigėsi varžytynės, ieškovei tapo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas minėtas civilines bylas, kuriose keliami klausimai dėl varžytinėse laimėto turto priklausomybės ir įkeitimo teisėtumo.
15. Ieškovės teigimu, buvo pažeistos jos teisės, kadangi ji laimėjusi varžytines, negali įsigyti Turto, nes antstolė neinformavo, kad dėl varžytinėse parduodamo turto nuosavybės teisių ir įkeitimo, vyksta teisminiai ginčai. Šios aplinkybės akivaizdžiai būtų lėmusios UAB „Idea In“ apsisprendimą dalyvauti varžytinėse, t. y. ieškovė būtų jose nedalyvavusi.
16. 2018-07-23 antstolė pateikė pareiškėjai raštą „Dėl varžytinių įmokos grąžinimo“, kuriuo nurodė, jog iki 2018-07-23 UAB „Idea In“ nesumokėjus visos varžytinėse laimėto turto kainos, 27 680 EUR dydžio įmoka bus paskirstyta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja, nesutikdama su antstolės veiksmais vykdymo procese ir siekdama vienintelio tikslo, t. y. įsigyti Turtą, dėl kurio pardavimo laimėjo varžytines, teikė skundus dėl antstolės veiksmų (dėl antstolės atsisakymo pratęsti ieškovei likusios kainos sumokėjimui, taip pat dėl pripažinimo pirmąsias varžytines neįvykusiomis). Tuo atveju, jei kilę teisminiai ginčai dėl antstolės veiksmų bus išspręsti ieškovės naudai, ieškovė, kaip varžytinių laimėtoja, galės įgyvendinti savo teises į Turtą, o Ginčijamu sandoriu turtas jau yra perleistas skolininko pasiūlytam pirkėjui, kuris gali perleisti Turtą dar kitiems asmenims, ir tai neabejotinai pažeistų ieškovės, kaip suinteresuoto asmens laimėjus varžytines įsigyti turtą, teises ir teisėtus interesus.
17. Skolininkas „GJ Baldai“, kreditorius Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir skolininko surastas pirkėjas UAB „Marių kooperatyvas“ yra iš esmės susiję asmenys, ginčijamas sandoris sudarytas siekiant pridengti tikruosius ketinimus turtą parduoti už mažesnę kainą, nesilaikant LR CPK 719 str. 2 d. nuostatos, kad kreditorius turtą gali perimti už tą kainą, kuria buvo parduodamas varžytinėse (550 277 EUR) ir tokiu būdu nesąžiningai, apsimestinai sukūrė situaciją, jog hipotekos kreditorius neva atsisako perimti ginčo turtą natūra, dėl ko atsiranda galimumas skolininkui pasiūlyti pirkėją turtui įsigyti už pradinę varžytynėse siūlomą turto pardavimo kainą – 276.800, 00 EUR (vietoj 550.277, 00 Eur), kuriuo formaliai prisidengiant „skolininko pasiūlymo statusu“ buvo pasiūlytas atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“, tiesiogiai su hipotekos kreditoriumi KU „Mėmelio taupomoji kasa“ susijęs asmuo. Tai patvirtina Creditinfo duomenų bazės išrašus, iš kurių yra matyti, kad tiek KU „Mėmelio taupomoji kasa“, tiek ir UAB „Marių kooperatyvas“ veikia tuo pačiu adresu: Minijos g.127, Klaipėda, abi bendrovės naudojasi tuo pačiu internetinės svetainės adresu: www.mtk.lt, taip pačiu elektroninio pašto adresu: info@mtk.lt, tuo pačiu kontaktiniu telefono numeriu, analogišku fakso numeriu, be to, UAB „Marių kooperatyvas” buvęs vadovas E. P. šiuo metu yra Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos narys. Šios aplinkybės rodo, kad minėtinos bendrovės yra tarpusavyje susijusios per jų valdymo organus, o ginčijamas sandoris yra akivaizdžiai apsimestinis. Turimomis žiniomis, skolininko pasiūlytas pirkėjas UAB „Marių kooperatyvas“ vos prieš keletą dienų įsigijęs turtą jau ketina jį perleisti kitiems asmenims, tokiu būdu perleidžiant turtą sąžiningam įgijėjui (neatmetama tikimybė, kad netgi pačiam kreditoriui KU „Mėmelio taupomoji kasa“), kas visiškai užkirstų kelią taikyti restituciją.
18. Atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“ pateikęs atsiliepimą į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog skolininkui UAB ,,GJ baldai” neįvykdžius jam priklausančio turto hipoteka užtikrintų prievolių kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuras šiai unijai išdavė vykdomąjį įrašą skolai iš skolininko UAB „GJ baldai“ išieškoti, o minėto vykdomojo įrašo pagrindu antstolė pradėjo išieškojimą vykdomojoje byloje dėl bendros 272 628,99 Eur skolos bei 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „GJ baldai“ priklausiusio turto kredito unijos, kaip hipotekos kreditoriaus, naudai. Turto ekspertizės aktu turtas įvertintas bendrai 346 000 Eur sumai, ko pasekoje buvo paskelbtos turto varžytinės, kurių pabaiga buvo numatyta 2018 m. birželio 21 d., kuriuose UAB „Marių kooperatyvas“ taip pat dalyvavo. Vykusių varžytinių metu turtas buvo parduotas UAB „Idea In“, tačiau šiam pirkėjui nesumokėjus turto kainos, varžytinės buvo pripažintos neįvykusiomis. Hipotekos turėtojui Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ atsisakius antstolės pasiūlymo pasiimti varžytinėse neparduotą turtą, 2018 m. liepos 25 d. skolininkas UAB „GJ baldai“ pasiūlė turtą parduoti atsakovui UAB „Marių kooperatyvas“ už 346 000 Eur sumą. Apie planuojamą turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui antstolė informavo prie išieškojimo iš turto prisijungusius asmenis ir 2018 m. rugsėjo 18 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu turtas buvo parduotas UAB „Marių kooperatyvas“ už bendrą 346 000 Eur sumą. Atsakovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad, siekdamas sustabdyti turto realizavimą ieškovas nesėkmingai teikė teismams įvairaus pobūdžio skundus, kuriuos prašė užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, turinčiomis vykdomosios bylos sustabdymo pobūdį.
19. Pasisakydamas dėl ginčo sandorio panaikinimo actio Pauliana instituto pagrindu atsakovas nurodė, jog minėtas pažeistų teisių gynimo būdas vykdymo procese nėra galimas. Pagal CPK 700 straipsnį turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma, o remiantis teismų praktika turto pardavimo be varžytinių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tarp jų ir dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo. Ieškovui neįrodžius CPK 602 straipsnyje įtvirtintų antstolio patvirtinto Turto pardavimo akto negaliojimo pagrindų egzistavimo, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“ taip pat nurodė, kad nėra actio Pauliana taikymo sąlygų, būtinų sandorio pripažinimui negaliojančiu. Atsakovo nuomone ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į UAB „GJ baldai“, nes dėl minėto reikalavimo vyksta teisminiai ginčai. Ieškovo kaip kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu taip pat nėra pažeistos, nes kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, kurios naudai buvo vykdomas išieškojimas iš jai įkeisto turto, yra privilegijuotas kreditorius, kurio reikalavimai tenkinami be eilės.
21. Atsikirsdamas į ieškinio argumentus, jog ginčijamo sandorio sudarymu buvo pažeistos ieškovo bei kitų UAB „GJ baldai“ kreditorių teisės, kadangi vienam iš UAB „GJ baldai“ kreditorių (kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“), buvo suteikta pirmenybė gauti jo reikalavimų patenkinimą atsakovas pabrėžė, kad kredito unija yra hipotekinis kreditorius, kurio reikalavimai yra tenkinami be eilės, todėl atmestini ieškovo teiginiai apie jo ir kitų kreditorių ginčo sandoriu pažeistas teises, be to, ieškovo kaip kreditoriaus interesai negali būti iškeliami aukščiau už hipotekinio kreditoriaus interesus.
22. Atsakovo nuomone, visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad neįvykus pirmosioms turto varžytinėms antstolė turėjo nutraukti vykdymo procesą, o tolimesnis turto realizavimas turėjo būti vykdomas vadovaujantis atsižvelgus į ĮBĮ 33 straipsnio, 9 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, nes bankrutuojančios įmonės turto pardavimo sustabdymas (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis) nėra taikoma ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju (turto pardavimas iš varžytinių nėra stabdomas kai apie varžytines paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo) ir antstolis baigia turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, tokią teisės aiškinimą formuoja kasacinis teismas. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies norma apima ne tik turto pardavimu iš varžytinių, bet ir kitus kreditorinių reikalavimų patenkinimo atvejus.
23. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų apie galimai netinkamą turto pardavimą su kreditoriumi susijusiam asmeniui, kurį pasiūlė skolininkas, atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis teismų praktika laikytina, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks pardavimas taip pat nepažeidžia kitų kreditorių teisių, nes realizavus turtą hipotekos kreditoriaus naudai sustabdomas nemokaus skolininko UAB „GJ baldai“ hipoteka užtikrintų įsipareigojimų augimas ir tokiu būdu kiti šios bendrovės kreditoriai turi pagrindo tikėtis gauti didesnę jų kreditorinių reikalavimų patenkinimo dalį iš už parduotą turtą gautų pajamų.
24. Atsakovo manymu, atmestinas ieškinio teiginys, kad turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, nes parduotas turtas buvo įvertintas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, turto vertės nustatymo ekspertizės, užsakytos antstolės, paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl laikytina, kad turtas parduotas už jo rinkos vertę.
25. Atsižvelgus į tai, kad turtas buvo parduotas atsakovui UAB „Marių kooperatyvas“ ne sandorio, sudaryto laisvoje apyvartoje, pagrindu, bet įstatymo nustatyta tvarka atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ieškovo argumentas jog skolininkas UAB „GJ baldai“ ne tik, kad neprivalėjo sudaryti ginčijamo turto pardavimo sandorio, bet ir neturėjo teisės.
26. Pasisakydamas dėl ieškinio motyvų dėl atsakovų nesąžiningumo atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“ nurodė, kad antstolė prieš parduodama turtą atsakovui, apie tokį pardavimo būdą informavo ir kitus prie išieškojimo iš turto prisijungusius atsakovo UAB „GJ baldai“ kreditorius, tokiu būdu užtikrindama kitų skolininko UAB „GJ baldai“ kreditorių interesus.
27. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog nepagrįsti ir neįrodyti ieškovo kaltinimai apie tariamą Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ nesąžiningą sąsajumą, nes atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“ yra savarankiškas ir atsietai nuo minėtos kredito unijos veikiantis subjektas, kurio pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto valdymu.
28. Atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“ pateikęs atsiliepimą į ieškovo UAB „Idea In“ ieškinį prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovo ginčijamas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas negali būti traktuojamas tariamu sandoriu, jau vien todėl, kad šis sandoris yra realiai įvykdytas, o šalys realiai siekė sukurti šio sandorio teisines pasekmes, t. y.: Turto pirkėjas UAB „Marių kooperatyvas“ į antstolės depozitinę sąskaitą yra realiai sumokėjęs pasiūlytą Turto kainą, t. y. 346 000 Eur sumą; Turto nuosavybės teisė 2018-09-19 Turto perdavimo akto pagrindu buvo realiai perduota pirkėjui UAB „Marių kooperatyvas“, šis faktas 2018-09-24 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi pirkėjas UAB „Marių kooperatyvas“ aptariamą Turtą valdo ir disponuoja juo kaip savo nuosavybės objektu.
29. Pastebėtina, kad nors ieškinys reiškiamas Civilinio kodekso 1.86 straipsnio pagrindu, tačiau ieškovas jame nevengia kaltinimų ir dėl ginčijamo sandorio apsimestinumo bei tvirtina, jog skolininkas ir kreditorius susivienijo ir ėmėsi tyčinių apsimestinių veiksmų, kad turtas būtų realizuotas už pradinę varžytinių kainą. Pažymėtina, kad tas pats sandoris negali būti vienu metu ir tariamu, ir apsimestiniu.
30. Vertinant atsakovo UAB „Marių kooperatyvas“ sudaryto Turto pirkimo sandorio realumą esminę reikšmę turi šios faktinės aplinkybės: atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“ kartu su ieškovu UAB „Idea In“ dalyvavo Turto varžytinėse, kuriose pageidavo pirkti Turtą. Iš viešai skelbiamos rekvizitai.lt informacijos matyti, kad atsakovo UAB „Marių kooperatyvas“ pagrindinė ūkinė-komercinė veikla yra susijusi būtent su nekilnojamojo turto projektais. UAB „Marių kooperatyvas“ Turtą įsigijo ne už varžytinių pradinę kainą, bet už nekilnojamojo turto ekspertų nustatytą rinkos vertę. Aukščiau nurodyti faktai rodo, kad sudarytas Turto pardavimo sandoris tiesiogiai atitinka UAB „Marių kooperatyvas“ veiklos tikslus, bei šios bendrovės konkretų siekį nuosavybės teise nupirkti Turtą ir juo disponuoti savo nuožiūra. Byloje ieškovas jokių patikimų duomenų, rodančių ar bent leidžiančių manyti, jog pirkdamas Turtą, UAB „Marių kooperatyvas“ veikė ne savo, bet kažkieno kito interesais. Dėl išdėstytų priežasčių, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažinti apsimestiniu sandoriu.
31. Ieškinyje ieškovė tvirtina, jog po to, kai baigėsi varžytinės, ieškovei tapo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas civilines bylas ir jei apie šias bylas ji būtų žinojusi anksčiau, nebūtų dalyvavusi varžytynėse. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, nes šios bylos buvo užvestos jau po to, kai Turtas buvo parduotas 2018-06-21 dieną vykusiose varžytinėse. Taigi apylinkės teisme nagrinėtos bylos objektyviai negalėjo turėti įtakos ieškovo UAB „Idea In“ apsisprendimui dalyvauti ar nedalyvauti Turto varžytinėse ir kokią Turto kainą jose pasiūlyti. Atitinkamai Turto varžytines vykdžiusi antstolė negalėjo informuoti varžytinių dalyvių apie iki varžytinių dienos neegzistavusias bylas, kadangi tokių tuo metu nebuvo užvestų. Maža to, priešingai UAB „Idea In“ tvirtinimams, nei civilinėje byloje Nr. e2YT-27155-1080/2018, nei Nr. e2-26790-964/2018 nėra sprendžiami klausimai dėl Turto priklausomybės ar dėl šio Turto įkeitimo teisėtumo.
32. Atsakovas taip pat pažymi, kad antstolis turi teisę, bet ne pareigą, pratęsti turto pardavimo iš varžytinių kainos sumokėjimo terminą, tačiau tik esant CPK nustatytų sąlygų visumai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė UAB „Idea In“ per įstatyme imperatyviai nustatytą terminą nesumokėjo absoliučiai jokios dalies varžytynėse pirkto Turto kainos (apart dalyvio mokesčio, kuris tesudaro apie 0.05 proc. visos ieškovės varžytinėse pasiūlytos Turto kainos). Ši aplinkybė rodo, kad ieškovės UAB „Idea In“ atveju nebuvo Civilinio proceso kodekse numatytų teisinių pagrindų Turto kainos mokėjimui pratęsti/atidėti, todėl ieškovė neturėjo galiojančio teisinio pagrindo prašyti antstolės atidėti jai tenkančios mokėti Turto kainos.
33. Ieškinyje tvirtinama, jog nagrinėjamu atveju neva buvo pažeista priverstinė Turto realizavimo tvarka. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 704 straipsnis apskritai nereglamentuoja iki kurių, t. y. pirmųjų, pakartotinių ar antrųjų varžytinių, gali būti įgyvendintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui institutas. Vienintelė sąlyga – jog turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui metu nebūtų vykdomas varžytinių procesas. Dar daugiau, teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai.
34. Ieškovas BUAB „GJ baldai“ pateikęs atsiliepimą į ieškovo UAB „Idea In“ ieškinį prašo ieškinį tenkinti, nustačius ieškinyje nurodyto 2018-09-19 sudaryto Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 negaliojimą CK 1.86 str. Atsakovas pasisakydamas dėl faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės BUAB „GJ baldai“ pažymėjo, jog iš byloje surinktų įrodymų galima pagrįstai teigti, jog UAB „Marių kooperatyvas“ sumokėjo visą piniginių lėšų sumą už įsigytą nekilnojamąjį turtą, UAB „Marių kooperatyvas“ ginčijamo sandorio pagrindu įregistravo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą VĮ „Registrų centras“. Atitinkamai vertinant ar sudarius ginčijamą sandorį atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių- ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, labiau tikėtina, jog UAB „Marių kooperatyvas“, sudarydamas ginčijamą sandorį, siekė įgyti atitinkamas civilines teises ir pareigas- sumokėjus pinigines lėšas, įgyti nuosavybės teisę į ginčijamo sandorio pagrindu įsigytą turtą ir tokias teises viešai įregistruoti.
35. Pažymi, kad vertinant ginčijamą sandorį pagal faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupes, BUAB „GJ baldai“ atstovaujamas bankroto administratoriaus, kuris nedalyvavo sudarant ginčijamą sandorį, todėl dėl objektyvių priežasčių negali pasisakyti dėl būtinos nustatyti antrosios aplinkybių grupės, t. y. kokia buvo tikroji šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.
36. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikęs dubliką palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, kad UAB „Marių kooperatyvas“ nepagrįstai kelia abejones dėl ieškovo turimos neginčijamos reikalavimo teisės į skolininką BUAB „GJ baldai“, tokia teisę patvirtina byloje esantys duomenys.
37. Nesutikdamas su atsiliepimo argumentas dėl BUAB „GJ baldai“ kreditorių teisių pažeidimo nebuvimo ieškovas dublike pažymėjo, jog turtas buvo parduotas skolininko nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kai skolininkas privalėjo imtis priemonių išsaugoti bendrovės nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtu galima kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, ir tokiu būdu užtikrinti šios įmonės kreditorių interesų apsaugą, o ne ieškoti ir „siūlyti“ pirkėją dėl ginčo turto perleidimo galimai mažesne kaina nei reali šio turto vertė, tokiu būdu dar labiau apsunkinant ir sumažinant bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimumą įmonei iškeltos bankroto bylos metu.
38. Ieškovas dublike palaikė ieškinio argumentus dėl ginčo sandorio neteisėtumo tuo pagrindu, kad neįvykus pirmosioms varžytinėms antstolė privalėjo nutraukti vykdymo procesą, o kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. Nesutikdamas su atsiliepimo argumentais, susijusiais su teisinga turto pardavimo kaina, ieškovas pažymėjo, jog ginčo nekilnojamojo turto pirmosiose varžytinėse turto pardavimo kaina buvo nustatyta 276 800 Eur sumai, o šias varžytynes laimėjo pirkėjas, pasiūlęs didžiausią šio turto įsigijimo kainą 550 277 Eur, todėl turtas galėjo būti parduotas (perduotas) tik tokią kainą, o turtą perdavus su hipotekiniu kreditoriumi susijusiam asmeniui atsakovui 2 už mažesnę kainą (346 000 Eur) kredito unija per susijusį asmenį įgijo turtą už ženkliai mažesnę kainą nei būtų turėjusi sumokėti (sumokėti varžytynėse laimėtos turto pardavimo kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumą).
39. Atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“ pateikęs tripliką į ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dubliką palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodo, kad ieškovas, dublike grįsdamas savo tariamai UAB „GJ baldai“ atžvilgiu turimą reikalavimo teisę, tik atkartoja ieškinio argumentus dėl jo reikalavimą grindžiančių aplinkybių, kurias, kaip žinoma, pats skolininkas UAB „GJ baldai“ ginčija kitose tarp tų pačių šalių iškeltose bylose. Jokių naujų aplinkybių, pagrindžiančių ieškinyje deklaruojamų reikalavimo teisių realumą ir galiojimą, ieškovas dublike nenurodo.
40. Pažymi, jog klausimas dėl to, ar antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė turėjo teisę realizuoti skolininko UAB „GJ baldai“ nekilojamąjį turtą jau yra atsakytas Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018, kurioje apeliacine tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „GJ baldai“ iškėlimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje byloje teismas nedviprasmiškai pripažino, kad UAB „GJ baldai“ turto, įkeisto hipoteka kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimų patenkinimo užtikrinimui, realizavimo procesas prasidėjo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2018-07-26, juo labiau – iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl teismas laikė, jog aptariamo turto pardavimu nebuvo pažeisti Įmonių bankroto įstatymo imperatyvai. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl ieškovas visiškai nepagrįstai dublike kelia klausimus, į kuriuos jau yra atsakyta bankroto byloje teismo priimta nutartimi.
41. Akivaizdu, jog ieškovas pareikšto ieškinio reikalavimus grindžia ne faktinėmis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais, bet vien tik savo hipotetinėmis prielaidomis, kurių nepatvirtina apskritai jokie byloje esantys įrodymai, todėl ieškinys laikytinas neįrodytu bei atmestinu. Atsakovas pažymi, jog sandorio sudarymas šiuo atveju yra ne laisvanoriškas asmenų, dalyvaujančių laisvoje civilinėje apyvartoje, veiksmas, bet priverstinio vykdymo, kurį kontroliuoja bei organizuoja antstolis veiksmas. Tuo tarpu Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamame sandoryje UAB „GJ baldai“ tiesiogiai nedalyvavo, o prisidėjo tik ta apimtimi, kiek Civilinio proceso kodeksas suteikė skolininkui teisę pasiūlyti turto pirkėją, nėra pagrindo konstatuoti, jog skolininkas UAB „GJ baldai“ neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio.
42. Ieškovė UAB „Idea In“ pateikusi dubliką palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašo jos ieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, kad ieškovė UAB „Idea In” nesutinka, kad ginčijamas sandoris negali būti laikomas tariamu sandoriu, nes UAB „Marių kooperatyvas“ ginčija teisinę ieškinio reikalavimo kvalifikaciją, kas nėra ir negali būti ieškinio atmetimo pagrindu, kadangi pagal teismų praktiką ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas niekaip nesaisto ir neįpareigoja teismo atmesti ieškinį, jei Teismas nuspręstų dėl kitokios teisinės kvalifikacijos, teisės taikymas byloje yra išimtinai tik teismo prerogatyva, neatsižvelgiant į tai, kokią teisinę santykių kvalifikaciją pateikia šalys. Ieškovės ieškinyje aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas), faktinės aplinkybės, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinyje išdėstytas aplinkybes, taip pat nurodomi teisės aktai, kuriais remdamasi ieškovė gina savo teises, kurie teismui nėra privalomi. Be to, iš ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ginčijamą sandorį prašo pripažinti ne tik CK 1.86 str. pagrindu (tariamo sandorio negaliojimas), bet ir CK 1.87 str. numatytu pagrindu (apsimestinio sandorio negaliojimas).
43. Ieškovė UAB „Idea In” nesutinka, kad ginčijamas sandoris vienu metu negali būti ir tariamas, ir apsimestinis, kadangi nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu abiem minėtais pagrindais, ko įstatymas nedraudžia.
44. Ieškovė taip pat nesutinka ir su BUAB „GJ baldai“ atsiliepime į jos ieškinį išdėstytais argumentais, t. y. jog nebuvo pažeista priverstinė turto pardavimo tvarka, nes ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias turto realizavimą reglamentuojančias nuostatas. LR CPK 704 str. 1 d. nustatyta, kad iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininkas UAB „GJ Baldai“, pasiūlė Turto pirkėją po pirmųjų neįvykusių varžytinių, o antstolis neteisėtai, pažeidžiant LR CPK 704 str. 1 d. nuostatas patvirtino Turto pardavimo aktą skolininko pasiūlytam pirkėjui, nes įstatymas numato skolininko teisę siūlyti savo pirkėją tik iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dienos, o ne po varžytinių, kaip yra šiuo atveju. Neįvykus pirmosioms varžytinėms ir kreditoriui atsisakius perimti iš varžytinių neparduotą turtą, antstolis privalėjo skelbti pakartotines varžytines, kaip tai numatyta LR CPK 721 str. 2 d. ir tokiu būdu būtų užkirstas kelias apsimestiniam Ginčijamam sandoriui sudaryti.
45. Atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“ atsiliepime taip pat nurodo, kad CK 704 str. nereglamentuoja iki kurių, t. y. pirmųjų, pakartotinių ar antrųjų varžytinių, gali būti įgyvendintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui institutas ir daro prielaidomis paremtas išvadas, kad turtas gali būti parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui esant vienintelei sąlygai – jog turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui metu nebūtų vykdomas varžytinių procesas. Ieškovė su tuo nesutinka ir pažymi, kad UAB „Marių kooperatyvas“ atsiliepime cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse tokia taisyklė nėra suformuota, tai yra UAB „Marių kooperatyvas“ pateiktas vykdymo proceso nuostatų aiškinimas, kuris neturi teisinės reikšmės, nes vykdymo procesas imperatyviai sureguliuotas civilinio proceso nuostatomis. Be to, UAB „Marių kooperatyvas“ atsiliepime išdėstyti argumentai prieštaringi ir nenuoseklūs, nes atsiliepimo nurodoma, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas, antstolio įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, tačiau vėliau nurodoma, kad vykdymo procesą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui įgyvendinimo galimybę įvykus varžytinėms, aiškina plečiamai ir taip, kaip būtų naudinga UAB „Marių kooperatyvas“. Ieškovė su tuo nesutinka, nes vykdymo proceso eiga yra imperatyviai sureguliuota vykdymo proceso teisės normų, kurių antstolis turi laikytis.
46. Ieškovas BUAB „GJ baldai“ pateikęs tripliką į ieškovės UAB „Idea In“ dubliką palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį tenkinti, nustačius ieškovės nurodomą sandorio negaliojimo pagrindą.
47. Atsakovas UAB „Marių kooperatyvas“ pateikęs tripliką į ieškovės UAB „Idea In“ dubliką palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodo, kad šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog, priešingai, nei tvirtina ieškovė, ginčo sandoris yra realus sandoris, kuriuo buvo visiškai pasiekta juo deklaruojamų tikslų.
48. Kaip minėta, įvykdytas sandoris, kaip kad yra šiuo atveju, iš principo negali būti laikomas tariamu sandoriu, kadangi neatitinka tariamo sandorio požymiu. Tai sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus ieškovės teiginius dėl ginčo sandorio tariamo pobūdžio. Kartu, atsakovo įsitikinimu, ieškovė patikimai nepagrindė ir neįrodė, jog ginčo sandoris yra apsimestinis ir kad šiuo sandoriu neva buvo siekiama kitų, nei viešai deklaruojamų, sandorio tikslų. Vienintelis argumentas, kuriuo ieškovė įrodinėja ginčo sandorio apsimestinumą, yra deklaratyvūs teiginiai apie tariamas atsakovo sąsajas su kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“. Pažymi, jog atsakovas su 2018-10-08 šioje byloje teiktu atskiruoju skundu dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pateikęs duomenis, paneigiančius ieškovės melagystes, neva atsakovas ir kredito unija „Mėmėlio taupomoji kasa“ naudojasi tomis pačiomis patalpomis, elektroniniu paštu bei kitais kontaktiniais duomenimis.
49. Dublike, be kita ko, ieškovė tvirtina, jog ginčo sandoris yra neteisėtas dar ir todėl, kad Turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo perleistas ne iki varžytinių paskelbimo, bet po varžytinių. Ieškovės nuomone, neįvykus pirmosioms varžytinėms antstolė privalėjo skelbti pakartotines varžytines. Su tokia pozicija atsakovas nesutinka. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 704 straipsnis apskritai nereglamentuoja iki kurių, t. y. pirmųjų, pakartotinių ar antrųjų varžytinių, gali būti įgyvendintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui institutas. Vienintelė sąlyga – jog turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui metu nebūtų vykdomas varžytinių procesas.
50. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukta kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“.
51. Trečiasis asmuo kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į ieškinius prašo juos atmesti, kaip nepagrįstus.
52. Nurodo, kad 2012-10-26 Unijos valdybos sprendimu buvo nuspręsta pritarti paskolų komiteto išvadoms ir išduoti Unijos asocijuotai narei UAB „VED 2“ 1 830 000 Lt dydžio paskolą 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2014-10-27, Unijos naudai ketvirtiniu įkeitimu įkeičiant UAB „VED 2“ priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei turtinę teisę - valstybinės žemės nuomos teisę į 0,2984 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau kartu - Nekilnojamasis turtas). Šiuo tikslu Unija su UAB „VED 2“ sudarė 2012-10-29 paskolos sutartį. Kitų UAB „VED 2“ kreditorių sutikimu aukščiau minėto UAB „VED 2“ Nekilnojamojo turto įkeitimas 2012-10-29 hipotekos sandoriu buvo pakeistas į pirminį įkeitimą Unijos naudai. 2013-09-06 Unijos valdybos susirinkimo pritarimu, 2013-09-06 UAB „VED 2” ir UAB „GJ Baldai“ buvo pasirašyta Unijos naudai įkeisto Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pasikeitus turto savininkui, Unija savo kaip pirmos eilės hipotekos kreditoriaus teises į aptariamą Nekilnojamąjį turtą išlaikė. 2013-09-06 Unijos valdybos susirinkimo pritarimu, 2013-10-02 sutartimi dėl reikalavimo teisių perleidimo, skolos perkėlimo bei sandorio įgyvendinimo tvarkos, UAB „GJ Baldai“ už sutartą 1 765 000 Lt reikalavimo teisių perėmimo mokestį iš Unijos perėmė reikalavimo teisę į Unijos skolininko UAB „VED 2“ 1 500 700 Lt dydžio skolą pagal Unijos su UAB „VED 2“ 2012-10-29 sudarytą paskolos sutartį.
53. Užtikrinant Unijos reikalavimo naujajam skolininkui UAB „GJ Baldai“ įvykdymą, skolininkas UAB „GJ Baldai“ sutartinės hipotekos sandoriu 2013-10-03 Unijai įkeitė naujojo skolininko UAB „GJ Baldai“ iš buvusio skolininko UAB „VED 2“ įgytą Nekilnojamąjį turtą. Šis hipotekos sandoris pakeitė Unijos su UAB „VED 2“ 2012-10-29 sudarytą to paties Nekilnojamojo turto hipotekos sandorį. Tuo būdu, UAB „GJ Baldai“, perėmęs iš Unijos reikalavimo teises į Unijos skolininką UAB „VED 2“ bei įsipareigojęs Unijai už tai sumokėti sutartą reikalavimo perleidimo užmokestį, tapo skolingas Unijai. Skolininkas UAB „GJ baldai“ savo Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų prievolių Unijai pilna apimtimi neįvykdė, todėl Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuras Unijai išdavė vykdomąjį įrašą susidariusiai UAB „GJ baldai“ skolai išieškoti.
54. Pagal minėtą Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą nuo 2015-11-09 antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės kontoroje buvo vykdomas išieškojimas dėl bendros 272 628,99 EUR skolos bei 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „GJ baldai“ išieškotojo - Unijos - naudai.
55. Vykdymo proceso eigoje paaiškėjo, kad hipoteka Unijos naudai įkeistas ir Unijos naudai antstolės areštuotas aukščiau nurodytas Nekilnojamasis turtas 2014-03-07 buvo areštuotas Generalinės prokuratūros nutarimu. Nustatyta, kad 2014-03-07 prokuroro D. B. nutarimu galinio ieškinio reikalavimo įvykdymui ir/arba galimos turto konfiskacijos realizavimui, buvo paskirtas laikinas UAB „GJ baldai“ nuosavybės teisių apribojimas į aukščiau nurodytą Nekilnojamąjį turtą. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, antstolė priimtu patvarkymu sustabdė išieškojimą iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai įkeisto Nekilnojamojo turto.
56. Kiek Unijai pavyko išsiaiškinti, minėtas Nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Neteisėtos paramos prevencijos tyrimo valdybos nusikalstamų veikų skyriaus vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11011-13 yra įtariama, jog UAB „GJ baldai“ Nekilnojamąjį turtą įgijo galimai nusikalstamu būdu įgytomis Europos Sąjungos paramos lėšomis. Minėtame ikiteisminiame tyrime taip pat įtariama, jog finansinėmis machinacijomis plačiai pagarsėjęs S. R. subūrė organizuotą grupę, susidėjusią iš UAB „GJ baldai“, UAB „.Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Istpro“, UAB „Emilė“ ir kitų susijusių asmenų bei jų vadovų, kurie veikdami bendrai, klastojo dokumentus, teikiamus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tam kad UAB „GJ baldai“ bei kitos susijusios įmonės įgytų Europos Sąjungos paramos lėšas.
57. Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog Unija absoliučias hipotekos kreditoriaus teises į Nekilnojamąjį turtą įgijo dar 2012-10-29 sudarytu hipotekos sandoriu, t. y. žymiai anksčiau, nei UAB „GJ baldai“ įgijo nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą ar šį turtą areštavo LR Generalinė prokuratūra.
58. Nurodė, kad Unijai apie ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tariamą 2013-09-04 jungtinės veiklos sutartį bei 2014-02-13 susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo nieko nebuvo žinoma, tokie sandoriai Unijai, kaip hipotekos kreditoriui, apskritai nebuvo teikti svarstyti, o juo labiau nebuvo išduoti jokie sutikimai, leidžiantys sudaryti bet kokius sandorius, kurių pagrindu UAB „Nekilnojamojo turto pagrindas“ galėtų įgyti nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą. Apie tariamos jungtinės veiklos sutarties sandorių egzistavimą Unija sužinojo tik iš jai pateiktų procesinių dokumentų. Unija jokiu būdu nebūtų davusi sutikimo tokių sandorių formavimui, kadangi tokio pobūdžio sandoris būtų apsunkinęs galimybes Unijai užtikrinti savo, kaip hipotekos kreditoriaus, tinkamą teisių įgyvendinimą.
59. Ieškovės dėstoma tariama Unijos prievolė perimti Nekilnojamąjį turtą už 550 277,00 Eur yra nesuderinamas ne tik su bendraisiais principais, tačiau ir konstituciniu finansų sistemos stabilumo bei efektyvumo principu. Taip pat pabrėžtina, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ klaidingai interpretuoja Nekilnojamojo turto pardavimą kaip išskirtinai vykdytą tik antstolės kompetencijoje LR CPK normų ribose, nors šiuo atveju faktiškai Nekilnojamojo turto pardavimas, po 2018-09-18 turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymo, buvo užbaigtas UAB „GJ baldai“ bankroto administratorės, pastarajai vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo normomis.
60. Būtina pastebėti, kad 2018-10-11 Lietuvos apeliaciniam teismui priimant nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018 buvo faktiškai žinoma apie 2018-09-18 turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymą bei pasisakyta ne tik jo atžvilgiu, bet ir dėl tolimesnės Nekilnojamojo turto realizavimo procedūros, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo buvo pasisakyta, kad iš Nekilnojamojo turto pardavimo gautos lėšos turi būti pervestos UAB ,.GJ Baldai” bankroto administratoriui, kuris šias lėšas skirstys Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. UAB ..Nekilnojamojo turto valdymas“ argumentai dėl BUAB „GJ Baldai“ kreditorių teisių pažeidimo taip pat prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi antstolei Nemirai Siugždaitei-Stakeliūnei pervedus lėšas už Nekilnojamojo turto pardavimą į BUAB „GJ Baldai“ sąskaitą, BUAB „GJ Baldai” bankroto administratorė turėjo visas galimybes pasinaudoti jai ĮBĮ numatytomis teisėmis ir, įtariant, kad 2018-09-18 turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymas galėjo pažeisti BUAB „GJ Baldai“ kreditorių teises, reikšti atitinkamus prieštaravimus. Svarbu tai, kad šiuo atveju bankroto administratorius, nenustatęs jokių aplinkybių, kurių įtakoje galėtų būti pažeisti administruojamosios BUAB „GJ Baldai“ kreditorių interesai, de facto pritarė 2018-09-18 turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymui bei jo teisėtumui ir atliko lėšų paskirstymą, t. y. Unijos naudai pervedė 320 472,28 Eur sumą.
61. Pasisakydamas dėl UAB „Idea In“ pareikšto ieškinio, trečiasis asmuo nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju UAB „Idea In“ per įstatyme imperatyviai nustatytą terminą nesumokėjo absoliučiai jokios dalies varžytynėse pirkto Nekilnojamojo turto kainos. Ši aplinkybė rodo, kad UAB „Idea In“ atveju nebuvo Civilinio proceso kodekse numatytų teisinių pagrindų turto kainos mokėjimo terminui pratęsti. Dėl šios priežasties ir antstolė neturėjo teisinio pagrindo pratęsti termino iš varžytinių pardavinėto turto kainos sumokėjimui ir tuo pažeisti išieškotojo interesus bei vykdymo proceso operatyvumo reikalavimus.
62. Nagrinėjamu klausimu esminę reikšmę turi tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas jau yra išnagrinėjęs UAB „Idea In“ skundą dėl antstolės veiksmų, kurio argumentai atkartojami ir šioje byloje, ir kurio atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2VT-35036-905/2018 priėmė 2018-09-28 nutartį, kuria atmetė pareiškėjo UAB „Idea In“ skundą ir pažymėjo, kad UAB „Idea In” nurodytos priežastys negalėjo nulemti antstolės pareigos atidėti kainos dalies sumokėjimą ilgesniam, negu įstatyme imperatyviai įtvirtintam terminui.
63. Unijos žiniomis, ne tik UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su BUAB „GJ Baldai“ yra siejamos su S. R., bet taip pat ir UAB „Idea In“. Iš viešai prieinamų duomenų bazių skelbiamos informacijos matoma, kad UAB „Idea In“ direktorė - R. V. yra susijusi su trimis Bulgarijos įmonėmis (VANTA 2 EOOD: SHAYLOK EOOD; ENSINO EOOD), iš kurių dvi - VANTA 2 EOOD bei SHAYLOK EOOD - yra tiesiogiai susijusios su S. R..
64. Pažymime, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2011 paskelbtu 2018-03-12 nuosprendžiu yra konstatuota, kad Bulgarijoje registruotos bendrovės „VANTA 2“ EOOD akcininke buvo L. M., kuri yra S. R. motina, vėliau akcininku tapo - E. R.. kuris yra L. M. vaikaitis ir S. R. sūnus. Minėtame Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje yra be kita ko konstatuota, jog S. R. turėjo galimybę naudotis bendrovės „VANTA 2“ vardu.
65. Apie tai, kad UAB „Idea In“ inicijuoja teisminius ginčus ne siekiu apginti savo tariamai pažeistas teises, bet su tikslu trukdyti priverstinio išieškojimo iš su S. R. susijusių įmonių (t. y. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Finiens“, UAB „Emilė“ ir pan.) turto veiksmus, leidžia teigti tai, jog UAB „Idea In“ per pastaruosius puse metų yra dalyvavusi ne vienose varžytynėse, kurias laimėjusi, bet galiausiai nesumokėjusi visos turto kainos, reiškė inicijuodama teisminius ginčus su siekiu susigrąžinti varžytynių metu sumokėtus dalyvio mokesčius.
66. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Idea In“ dalyvavimas su S. R. susijusių įmonių turto varžytynėse iš tiesų yra tik dalis gudriai suregzto veikimo modelio, siekiant nepagrįstai užkelti išvaržomo turto kainą ir (arba) kuo labiau užvilkinti turto priverstinio realizavimo procedūras.
67. Pareikštais ieškiniais ieškovai šioje byloje prašo taikyti restituciją, t. y. nekilnojamąjį turtą grąžinti bankrutuojančiai UAB „GJ baldai”, kuri neva vėliau galėtų šį turtą dar kartą parduoti laikantis įmonių bankroto įstatymu nustatytos tvarkos. Nekilnojamojo turto pardavimo akto pripažinimas negaliojančiu sukeltų tokias teisines pasekmes: atsakovas UAB „Marių kooperatyvas” nupirktą Nekilnojamąjį turtą turėtų grąžinti bankrutuojančios UAB „GJ baldai” nuosavybėn; tuo tarpu atsakovas UAB „Marių kooperatyvas” su reikalavimu dėl sumokėtos Nekilnojamojo turto kainos grąžinimo stotų į UAB „GJ baldai” kreditorių eilę: UAB „GJ baldai” įgytų pareigą grąžinti turto pirkėjui UAB „Marių kooperatyvas” šio turto kainą, kurią jau yra paskirsčiusi įstatymų nustatyta tvarka hipotekos kreditoriui - Unijai, o šio turto kainą, skirtą administravimo lėšoms padengti - UAB „GJ baldai” bankroto administratorius jau yra panaudojęs įmonės administravimo reikmėms.
68. Be aptartų sandorio negaliojimo pasekmių, šiuo atveju greičiausiai kiltų klausimas ir dėl Unijos, kaip hipotekos kreditoriaus, gavusio jo reikalavimo patenkinimą, teisinės padėties. Tuo atveju, jeigu Unijai būtų reiškiami reikalavimai dėl turto pardavimu gautų lėšų grąžinimo, tuomet Unijai tektų reikšti priešpriešinius reikalavimus dėl hipotekos kreditoriaus teisių į Nekilnojamąjį turtą atstatymo.
69. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad, tenkinus pareikštus ieškinius ir Nekilnojamojo turto pardavimo aktą pripažinus negaliojančiu šio sandorio dalyviai atsidurtų iš esmės nelygiavertėje padėtyje, o turto grąžinimo bankrutuojančiai UAB „GJ baldai” įpliekstų eilę naujų teisminių ginčų, kurie iš esmės užvilkintų šios bendrovės bankroto procesą.
Ieškiniai atmestini.
Dėl ieškovų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ Baldai“ reikalavimo
70. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi, išnagrinėjęs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą, iškėlė atsakovui UAB „GJ baldai“ bankroto bylą ir šia nutartimi taikė turto areštą bendrovės turtui, šią nutarties dalį nutarė vykdyti skubiai. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018, paliko apygardos teismo nutartį nepakeistą. Ieškovai ginčija turto, kuris buvo perleistas atsakovui UAB „Marių kooperatyvas“ antstolės N. Šiugždaitės - Stakeliūnės veiksmų, vykdant išieškojimą iš UAB „GJ baldai“ turto, pasekoje, t.y. antstolei 2018 m. liepos 24 d. patvarkymo pagrindu pripažinus varžytynes neįvykusiomis vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/02085 ir 2018 m. rugsėjo 18 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu perleidus skolininko ginčo nekilnojamąjį turtą naujajam įgijėjui - UAB „Marių kooperatyvas“ , antstolės veiksmų, kaip neteisėtų, sudarant turto perleidimo sandorį, nei vieni iš ieškovų neginčija.
71. Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomone šis sandoris pažeidžia ieškovo ir kitų BUAB „GJ baldai“ kreditorių teises, nes buvo sudarytas siekiant neteisėtai, prieš pat bankroto bylos iškėlimą šį vertingą turtą „iškelti“ iš bendros atsakovo UAB „GJ baldai“ turto masės, tokiu būdu apsunkinant ir sumažinant atsiskaitymą su UAB „GJ baldai“ visais kreditoriais, įskaitant ir ieškovu, todėl sandoris naikintinas CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Pažymėjo, kad ieškovas turi neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovą, o atsakovai, žinodami apie UAB „GJ baldai“ nemokumą ir pažeisdami Vilniaus apygardos teismo iškeltoje bankroto byloje Nr. eB2-4075-275/2018 nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, perleido turtą atsakovui UAB „Marių kooperatyvas“ naudai, taip pažeidus ieškovo interesus.
72. Ieškovo nuomone ginčo sandoris pažeidė Turto areštų registre įregistruotą 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurios pagrindu buvo areštuotas UAB „GJ baldai“ nekilnojamasis ir kitas ilgalaikis materialusis turtas ir, vadovaujantis LR ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti sustabdomas išieškojimas iš skolininko UAB „GJ baldai“ nekilnojamojo turto vykdomajame procese, tokiu būdu užtikrinant galimai bankrutuosiančios bendrovės kreditorių teises ir jų teisėtus interesus.
Dėl turto, kuriam taikytas areštas, pardavimo
73. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje eB2-4075-275/2018 ( šiuo metu bylos Nr. e2B2-1787-275/2019), patenkino pareiškėjo UAB |“ Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą ir byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui priklausančio turto areštą ir sustabdė antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės paskelbtas UAB „GJ baldai“ nekilnojamojo turto bei nuomos teisės į žemės sklypą pardavimo varžytynes, išieškojimą bei paskirstymas pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus. Išieškotojui kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties, jis buvo patenkintas ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. 2018 m. birželio 26 d. teisme gautas pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės vykdytinose varžytynėse už pernelyg žemą - 550 277 Eur kainą perleisto UAB „GJ baldai“ nekilnojamojo turto bei nuomos teisės į žemės sklypą varžytynių akto, kuris taps nuosavybės teisę pagrindžiančiu dokumentu naujojo turto įgijėjo (pirkėjo) atžvilgiu, pasirašymą. Pareiškėjas teikė įrodymus, kad analogiško nekilnojamojo turto rinkos vertė svyruoja nuo 630 471, 76 Eur iki 1 439 325, 00 Eur ribose, o pats skolininko nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už 868 860, 05 Eur kainą. Turtas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą - 550 277 Eur. Pareiškėjas, pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant parduoto iš varžytynių turto pardavimo pasirašymo aktą, tvirtino, jog turtas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą, kadangi tokio turto rinkos vertė svyruoja nuo 630 471,76 Eur iki 1 439 325 Eur ribose. Nurodo, kad ketina inicijuoti teisminį procesą, siekiant varžytynes pripažinti neteisėtomis ir susigrąžinti esmingai maža kaina perleistą skolininko nekilnojamąjį turtą į bendrą atsakovo turto masę. Prašymas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad LR Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 4 d. nustato, kad jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir, pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Teismas, atsižvelgdamas į įstatymuose įtvirtintas nuostatas, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir stabdyti iš varžytynių parduoto turto pardavimo akto pasirašymą. Tai, jog LR ĮBĮ nustatyta įkeisto turto pardavimo tvarka, kai ji yra vykdoma iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir nurodyta vadovautis LR CPK įtvirtintomis normomis, leidžia daryti išvadą, kad suinteresuoti asmenys turėjo galimybę ginčyti nustatytas turto pardavimo kainas, tuo atveju, jei antstolis vykdė turto pardavimą, pažeisdamas CPK normas. Atsakovui iškėlus bankroto bylą ir paskyrus byloje administratorių, į antstolės depozitinę sąskaitą gautos piniginės lėšos, remiantis LR ĮBĮ 33 str., buvo pervestos į paskirto bankroto administratoriaus sąskaitą. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl ko neginčijo varžytynių vykdymo procese nustatytos turto pardavimo kainos.
74. Ieškovui reiškiant reikalavimą tuo pagrindu, kad turto perdavimas antstolio priimtu turto perdavimo aktu įvykdytas pažeidžiant 2018 m. liepos 26 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - bendrovės, kuriai iškelta byla, turto areštą, teismas taiko LR ĮBĮ 9 straipsnio 3 d. ir 33 straipsnio 4 dalies normų, reglamentuojančios bankrutuojančios įmonės turto pardavimą, vykdomą antstolio, išaiškinimą, esantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016. Nutartyje teigiama, kad BUAB prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl pasiūlymo perimti, varžytines paskelbus neįvykusiomis, neparduotą turtą bei patvarkymą dėl turto perėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino, o apeliacinės instancijos teismas - atmetė. LAT nurodė, kad ĮBĮ 9 str. 3 d. taikoma ir išieškojimo veiksmai stabdomi tik tada, kai nėra ĮBĮ 33 str. 4 d. nustatytų sąlygų, t. y. apie turto pardavimą nėra paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju apie pareiškėjo turto pardavimą buvo paskelbta iki bankroto bylos jam iškėlimo. Nutarties IV dalies 12 punkte teigiama, kad pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies
redakciją, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu
dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal
juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos
vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto
realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio
4 dalyje nustatytus atvejus. Nutartyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į šias normas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vykdymo procesas galėjo būti vykdomas toliau vadovaujantis CPK normomis, o turto, juo labiau - įkeisto hipoteka - pardavimo CPK nustatyta tvarka proceso nutraukimas, esant ĮBĮ 33 str. 4 d. taikymo sąlygoms, neatitiktų įstatymo nuostatų, ekonomiškumo bei koncentruotumo principų (išieškojimo procesas galėtų pabrangti, kiltų poreikis administruoti įkeistą turtą, nustatyti jo kainą, skelbti naujas varžytynes ir pan.). Taigi, nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad turto arešto taikymas teismo nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, nebuvo pagrindu antstolei sustabdyti įkeisto turto pardavimo priverstine tvarka veiksmus, tame tarpe ir turto perdavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui veiksmą. Kadangi 2018 m. birželio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas buvo panaikintos 2018 m. birželio 20 d. nutartimi, leidžiant šią nutartį vykdyti skubiai, todėl antstolės priimtas 2018 m. liepos 24 d. patvarkymas varžytynes skelbti neįvykusiomis, buvo priimtas netaikant turto arešto parduodamo turto atžvilgiu. Be to, net ir taikymas arešto, remiantis aukščiau nurodytu ĮBĮ įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio 4 dalies normų išaiškinimu, nebūtų kliūtimi tęsti nekilnojamojo įkeisto turto priverstinį pardavimą.
Dėl ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisės reikšti ieškinį
75. Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys tuo pagrindu, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui pažeidė ieškovo ir kitų BUAB „GJ baldai“ kreditorių teises, nes buvo sudarytas siekiant neteisėtai, prieš pat bankroto bylos iškėlimą šį vertingą turtą „iškelti“ iš bendros atsakovo UAB „GJ baldai“ turto masės, tokiu būdu apsunkinant ir sumažinant atsiskaitymą su UAB „GJ baldai“ visais kreditoriais, įskaitant ir ieškovu, todėl sandoris naikintinas CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), atmestinas dėl to, kad skolininko turtą pardavė ne skolininkas, o jis buvo parduotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, t.y. turtas parduotas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Skolininko pasiūlymas pirkėjo vykdymo procese nėra tapatu skolininko valiai parduoti turtą, nes ne skolininkas disponuoja ir parduoda turtą, o vykdymo procesą organizuojantis antstolis. Nesant reikalavimo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais, turto pardavimo aktas negali būti panaikintas. CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovas, kaip kreditorius nurodo tokias aplinkybes, kaip turto pardavimas už per mažą kainą, tačiau ši aplinkybė, net ir tuo atveju, jei būtų įrodyta, nėra pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sandorį, kurio skolininkas sudaryti neprivalėjo. Tai, kad skolininko turtas buvo parduodamas priverstine tvarka pagal Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą nuo 2015-11-09 , leidžia daryti išvadą, kad skolininko turtas privalėjo būti perleidžiamas, todėl toks sandoris negali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu.
76. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra įsigijęs reikalavimo teisę į BUAB „GJ baldai“ iš UAB „Darval“ 1636,60 Eur sumai, ieškovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2019-04-19 d. nutartimi. Ieškinio pareiškimo metu neginčijamų kreditorinių reikalavimų ieškovas neturėjo, tačiau jam teigiant, kad jis turi 13 819,65 Eur reikalavimo teisę į atsakovą, bei turi 518 599,35 Eur reikalavimo teisę, ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui pagrįstai, nes remiantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo ginčijama teisė.
Dėl ieškovės UAB „Idea In“ reikalavimo
77. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Idea In“ laimėjo pirmąsias varžytines dėl skolininkei UAB „GJ baldai“ priklausančio nekilnojamojo turto – 5969/10000 dalių pastato – administracinio pastato, pastato – garažo, pastato – sandėlio ir kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. 154657, pasiūliusi už turtą didžiausią kainą - 550 277 EUR. Ieškovė yra sumokėjusi 27 680 EUR dydžio varžytinių dalyvės įmoką. Ta aplinkybė, kad 2018-07-18 ieškovės prašymas antstolei dėl varžytinėse įgyto turto likusios kainos dalies sumokėjimo atidėjimo iki baigsis civilinių bylų Nr. e2-26790-964/2018 ir e2YT-27155-1080/2017 nagrinėjimas teisme, nebuvo patenkintas, negali būti pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimą, nes jai apskundus teismui antstolės veiksmus, skundas nebuvo patenkintas, todėl teismas daro išvadą apie antstolės veiksmų pagrįstumą, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VT-35036-905/2018 jau yra išnagrinėjęs teismas ir šioje byloje nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti ( CPK 182 straipsnio 1 dalis ). Tai, kad apylinkės teismo nutartis buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta 2018 m. lapkričio 27 d. byloje Nr. 2S-2875-450/2018, kad nutartimi padaryta išvada, jog antstolė pagrįstai UAB „Idea In“ neatidėjo termino sumokėti visus pinigus už varžytynėse įsigytą turtą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog vykdymo procese būtų pažeistos jos teisės įsigyti varžytynėse parduodamą turtą, todėl antstolės priimtas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas nepažeidė ieškovės, kaip buvusios turto pardavimo proceso dalyvės teisių, jos reikalavimas dėl to atmestinas. Ieškovės teisės gali būti ginamos tik tuo atveju, jei aktu būtų pažeistos jos, kaip suinteresuoto asmens esminės teisės, tačiau šiuo atveju daroma išvada, kad jos teisės iš viso nebuvo pažeistos .
78. Hipotekos turėtojui, trečiajam asmeniui byloje Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ atsisakius antstolės pasiūlymo pasiimti varžytinėse neparduotą turtą, 2018 m. liepos 25 d. skolininkas UAB „GJ baldai“ pasiūlė turtą parduoti atsakovui UAB „Marių kooperatyvas“ už 346 000 Eur sumą. Apie planuojamą turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui antstolė informavo prie išieškojimo iš turto prisijungusius asmenis ir 2018 m. rugsėjo 18 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu turtas buvo parduotas UAB „Marių kooperatyvas“ už bendrą 346 000 Eur sumą. Teismas nenagrinėja aplinkybės, ar turtas buvo parduotas už rinkos kainą, nes tuo pagrindu ieškinys nėra pareikštas.
79. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad skolininkas „GJ Baldai“, kreditorius Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir skolininko surastas pirkėjas UAB „Marių kooperatyvas“ yra iš esmės susiję asmenys, ginčijamas sandoris sudarytas siekiant pridengti tikruosius ketinimus turtą parduoti už mažesnę kainą, nesilaikant LR CPK 719 str. 2 d. nuostatos, kad kreditorius turtą gali perimti už tą kainą, kuria buvo parduodamas varžytinėse (550 277 EUR) ir tokiu būdu nesąžiningai, apsimestinai sukūrė situaciją, jog hipotekos kreditorius neva atsisako perimti ginčo turtą natūra, dėl ko atsiranda galimumas skolininkui pasiūlyti pirkėją turtui įsigyti už pradinę varžytynėse siūlomą turto pardavimo kainą – 276.800, 00 EUR (vietoj 550.277, 00 Eur), negali būti pagrindu panaikinti turto pardavimo aktą, nes tas faktas, net ir darant išvadą, kad juridiniai asmenys yra susiję, nereiškia, kad antstolio sudarytas aktas neatitinka reikalavimų, kurie taikomi vykdymo procesui, kad šis aktas buvo priimtas neteisėtai.
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinius atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Danutė Kutrienė