Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-1014-997/2016
Proceso Nr. 4-06-3-00679-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.3.1.; 2.14.3.
(S)
Registro objektas ROIK: 16055239418
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2016 m. vasario 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė,
sekretoriaujant Erikai Grigišienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ištekėjusiai, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiai, turinčiai nustatytą 45% darbingumo lygį, nebaustai administracine tvarka, neteistai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,
n u s t a t ė :
K. A. 2016-02-11 apie 12.30 val., iš prekybos centro „RIMI“, esančio Šilutės pl. 62, Klaipėdoje, pavogė prekių, kurių vertė 4 Eur (3 vnt. loterijos bilietų). Minėtais veiksmais K. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.
K. A. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko, savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Teigia, kad viskas įvyko per jos išsiblaškymą. Paaiškino, kad ji stovėjo prie kasos, laukė, kol kasininkė apskaičiuos kiek jai reikia mokėti už prekes, o loterijos bilietus laikė rankose. Kai norėjo pasiimti piniginę ir sumokėti už prekes, bilietus įsidėjo į rankinę. Parodė nespėjusi susiorientuoti ir susidėti įsigytų prekių, kai prie jos priėjo apsaugos darbuotoja ir pasakė, kad ji pavogė loterijos bilietus. Buvo sunki diena, labai skubėjo, už kitas prekes susimokėjo. Paaiškino, kad nuo kasos nebuvo nuėjusi, kai priėjo apsauginė. Parodė, kad tai pirmas toks įvykis ir jis nutiko per neapsižiūrėjimą.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir K. A. kaltė jai inkriminuojamo pažeidimo padarymu įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), apsaugos darbuotojo paašikinimu (b.l. 6), UAB „RIMI Lietuva“ pareiškimu, poėmio aktu (b.l. 7-8), iš kurių matyti, kad buvo paimta prekių už 4 Eur, prekės grąžintos į prekybą, dėl ko žala nepadaryta, kita bylos medžiaga.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėtį. K. A. skirtina administracinė nuobauda.
Nors K. A. nepripažįsta padariusi administracinio teisės pažeidimo, tačiau neneigia, jog loterijos bilietus ji paėmė, laikė prie piniginės, o vėliau per išsiblaškymą juos įsidėjo į piniginę, neturėdama jokio motyvo ar tikslo juos pavogti. Įvertinęs visą tai, teismas tai laiko jos administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi iš esmės ji pripažįsta patį faktą, kuris padeda atskleisti šios bylos aplinkybes, tačiau jos psichologinis santykis su padaryta veika nėra išreikštas per gailėjimąsi, nes ji nemato šiuose veiksmuose savo kaltės (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).
Skirdamas nuobaudą K. A., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pagrobtų daiktų kiekį ir vertę, į tai, kad pažeidimu žala nepadaryta, K. A. asmenybę – nebausta administracine tvarka, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, reali žala parduotuvei nebuvo padaryta, pažeidėja darbingo amžiaus, tačiau jai nustatytas 45% darbingumo lygis, turi neįgalumo pažymėjimą, pripažino paėmusi loterijos bilietus, tačiau juos į piniginę įsidėjusi per išsiblaškymą ir skubėjimą, taip pat, pažeidimas padarytas pirmą kartą. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas K. A. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas taikant švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą (ATPK 20 str., 30 str., 301 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30–302 straipsniais, 50 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
n u t a r i a :
K. A. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Bystriakovienė