Administracinė byla Nr. AS-14-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01196-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas Ž. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-74974 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“;
2) panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 21R-75(AG-865/03-2021.

2024 m. balandžio 24 d. Regionų administracinis teismas priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su minėtu Regionų administracinio teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui
14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas tinkamai nenurodė apeliacinio skundo reikalavimų (apeliacinio skundo dalyko). Pirmosios instancijos teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad apeliacinio skundo dalykas turi būti susijęs su ABTĮ
154 straipsnio nuostatose nurodytomis apeliacinės instancijos teismo teisėmis. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, teikdamas patikslintą apeliacinį skundą, pareiškėjas turėtų prašyti panaikinti ne Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį, o Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą. Remdamasis įvardytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui patikslintą apeliacinį skundą bei suformuluoti ABTĮ 134 bei 154 straipsnių nuostatose numatytas sąlygas atitinkančius apeliacinio skundo reikalavimus.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas nepateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių duomenų ir (ar) prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui sumokėti nustatytą žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą ir (arba) pateikti teismui motyvuotą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

III.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi laikė pareiškėjo apeliacinį skundą nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų apeliacinio skundo trūkumų per teismo nutartimi numatytą terminą.

IV.

Pareiškėjas Ž. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo
2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo apeliacinį skundą nepaduotu.

Vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neištaisė apeliacinio skundo trūkumų per Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi numatytą terminą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad apie Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatytus apeliacinio skundo trūkumus jis nebuvo tinkamai informuotas. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių šią aplinkybę paneigiančių motyvų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties pagrįstumas bei teisėtumas.

Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjo apeliacinį skundą nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų per teismo nutartimi nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacinio skundo priėmimo tvarką nustato ABTĮ
138 straipsnio nuostatos. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Aiškindamas įvardytas ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas klausimą dėl teismo nutarties, kuria teismas laiko apeliacinį skundą nepaduotu, pagrįstumo bei teisėtumo, kartu teismas tikrina bei vertina teismo nutarties, kuria teismas nustato terminą apeliantui pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-756/2022; kt.).

Teikdamas atskirąjį skundą, pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo nutartimi nustatytus apeliacinio skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, teikdamas apeliacinį skundą, kartu pareiškėjas pateikė prašymą teismui neteikti jam procesinių dokumentų elektroninėmis ryšio priemonėmis. Spręsdamas pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, Regionų administracinis teismas 2024 m.
gegužės 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. 2024 m. gegužės 28 d. registruota pašto siunta teismo raštinė išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie minėtą teismo nutartį. 2024 m. liepos 3 d. pašto kurjeris grąžino teismo raštinei registruotą pašto siuntą su Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi, ant užklijuoto voko nurodydamas, kad pareiškėjas neatsiėmė registruotos pašto siuntos per siuntos saugojimo terminą. 2024 m. liepos 4 d. registruota pašto siunta bei Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemoje teismo raštinė pakartotinai išsiuntė pareiškėjui Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį. 2024 m. rugpjūčio 13 d. pašto kurjeris grąžino teismo raštinei registruoto pašto siuntą su Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi, ant užklijuoto voko nurodydamas, kad pareiškėjas neatsiėmė registruotos pašto siuntos per siuntos saugojimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, teismas taiko apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą tais atvejais, kai apeliacinio skundo trūkumai trukdo pradėti apeliacinį procesą. Nustatydamas terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, teismas turi nurodyti apeliantui konkrečius apeliacinio skundo trūkumus, paaiškinti jam šių trūkumų reikšmę apeliacinio skundo priėmimui bei nurodyti būdus pašalinti minėtus trūkumus. Tokia teismo pareiga kyla iš ABTĮ 12 straipsnio nuostatose nustatyto įpareigojimo teismui veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (pagal analogiją žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-1188/2023; kt.).

Aiškindamas minėtą teismo pareigą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustatydamas terminą apeliantui pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, teismas turi sudaryti apeliantui realią galimybę pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, sudarančias teismui kliūtis priimti apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-502/2024; kt.).

Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar per teismo nutartimi nustatytą terminą pareiškėjas turėjo realią galimybę pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, ir nepagrįstai nevertino aplinkybės, kodėl pareiškėjas negavo registruota pašto siunta išsiųstų procesinių dokumentų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija panaikina skundžiamą pirmosios instancijos nutartį ir perduoda pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Ž. K. apeliacinio skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius