Civilinė byla Nr. 2A-267-492/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.4; 121.15.; 121.18.; 121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. vasario 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,
dalyvaujant atsakovo apelianto atstovui adv. Laimonui Judickui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-731/2009 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir A. R. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovė L. Š. ieškiniu prašė priteisti iš bendraatsakovių A. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2 172,70 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 071,68 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo A. R. 36 547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ eismo įvykio metu atsakovas A. R., vairuodamas jam priklausantį automobilį, pervažiavo ieškovės sūnų, dėl ko jis kitą dieną mirė. Kadangi atsakovo automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, ieškovė kreipėsi į draudiką, prašydama išmokėti 8 133,53 Lt turtinei žalai atlyginti ir 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė sumokėjo tik 7 341,95 Lt , t.y. 1 381,12 Lt neturtinės žalos, 5 960,83 Lt turtinės žalos. AB „Lietuvos draudimas“ neapmokėjo 350 Lt turėtų išlaidų už muzikantų paslaugas, 200 Lt už duobkasių paslaugas, 132,49 Lt už pirktą maistą, o likusią išmoką dar sumažino 20 procentų. Neturtinę žalą ieškovė grindė tuo, kad mirus sūnui, patyrė didelį stresą, išgyvenimus, pablogėjo sveikata, neteko didelės paramos, nes sūnus atvažiuodavo savaitgaliais ir padėdavo atlikti ūkiškus darbus, padėdavo prižiūrėti vyro seserį, kuri yra antros grupės invalidė ir kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Teismo posėdžio metu sakė, kad sutiktų ir su mažesniu, t.y. 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimu.
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinio jo atžvilgiu netenkinti. Nurodė, kad apskaičiavo 8 231,04 Lt išmokėtiną sumą, iš kurios atėmė 780 Lt, nes pastarąją sumą ieškovė gavo iš valstybės kaip laidojimo pašalpą. Gautą 7 451, 04 Lt sumą, remiantis LR CK 6.282 str., t.y., kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, sumažino 20 procentų ir išmokėjo 5 960,83 Lt. Įstatyme numatyta maksimali mokėtina suma neturtinei žalai atlyginti – 1 762,40 Lt - tais pačiais pagrindais buvo sumažinta 20 procentų ir išmokėta 1 381,12 Lt. Liko neatlyginta už vaišes, nes atlyginta už gedulingus pietus. Išlaidos už kleboną ir muzikantus neapmokėtos, nes nepateikti rašytiniai įrodymai, be to auka klebonui yra auka bažnyčiai ir nepriskiriama prie išlaidų.
Atsakovas A. R. prašė ieškinį dalyje dėl 2 172,20 Lt turtinės žalos ir 2 071,68 Lt neturtinės žalos jo atžvilgiu atmesti; ieškinį dalyje dėl 36 547,20 Lt neturtinės žalos jo atžvilgiu atmesti; priteisti iš ieškovės jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turtinę žalą turi atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, nes su ja buvo sudaryta civilinės atsakomybės sutartis. Nurodė, kad nesutinka su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą dėl šių motyvų: 1) žalai atsirasti padėjo paties nukentėjusiojo, šiuo atveju žuvusio ieškovės sūnaus, didelis neatsargumas, nes eismo įvykio metu jis girtas gulėjo neapšviestoje kelio važiuojamoje dalyje; 2) ieškovei neturtinę žalą turi atlyginti ir jau yra padengęs AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs 1 726,40 Lt, ir toks neturtinės žalos atlyginimas vertintinas kaip teisingas ir pakankamas; 3) žalą ieškovas padarė ne tyčia, bet dėl neatsargumo, važiuojant sudėtingomis sąlygomis, pripažino kaltę, gailėjosi dėl to, ką padarė; 4) atsakovo finansinė padėtis yra sunki, jis neturi jokio nekilnojamojo turto, turi išlaikyti mažametę dukrą, padėti savo tėvams.
Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Ieškovės L. Š. naudai priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 760,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo A. R. - 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 21,00 Lt žyminio mokesčio, 34,20 Lt pašto išlaidų valstybei; iš atsakovo A. R. - 300,00 Lt žyminio mokesčio ir 34,20 Lt pašto išlaidų valstybei. Turtinės žalos atlyginimą teismas priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, nes su draudimo bendrove buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Teismas priteisė ieškovei atlyginimą už maistą, remiantis pateiktais kvitais, atlyginimą giedoriams ir klebonui, remiantis liudytojų parodymais ir atsižvelgiant Lietuvoje taikomus laidojimo papročius. Prašomą priteisti sumą turtinės žalos atlyginimui sumažino 20 proc. vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d., t.y. atsižvelgiant į žuvusiojo neatsargumą. Ieškovės reikalavimo dėl 2 071,68 Lt priteisimo iš bendraatsakovių netenkino, nes atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai neturtinės žalos dydį sumažino 20 procentų. Priteisdamas 10 000 Lt neturtinę žalą iš atsakovo A. R. teismas atsižvelgė į tai, kad autoįvykio metu žuvo ieškovės sūnus, dėl ko ji patyrė stresą ir labai išgyveno, pablogėjo jos sveikata, patyrė nepatogumų ūkyje, atsižvelgė į tai, kad jai padeda ir lanko kiti vaikai. Teismas įvertino tai, kad atsakovas A. R. padarė neatsargų nusikaltimą, atsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad jis išlaiko mažametį vaiką, neturi turto, žalai atsirasti padėjo paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas. Įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo A. R. sumažino iki 10 000 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. R. ieškovės L. Š. naudai priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės L. Š. reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo A. R. netenkinti; priteisti iš ieškovės L. Š. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nevertino, ar nėra pagrindo atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl nukentėjusiojo nerūpestingumo. Teismas, priteisdamas neturinės žalos atlyginimą iš atsakovo A. R. , netinkamai taikė neturtinės žalos institutą, neatsižvelgė į aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis nustatytinas žymiai mažesnis. Ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmestas, nes 1) eismo įvykio metu ieškovės sūnus nesilaikė elementarių apdairumo, pakankamo rūpestingumo ir atsargumo reikalavimų, t.y. tamsiu paros metu, žiemą, gulėjo neapšviestoje kelio važiuojamoje dalyje; 2) nukentėjusiajam nustatytas itin sunkus 3,50 promilių girtumas kraujyje ir 4,87 promilės girtumas šlapime. Neturtinę žalą ieškovei jau atlygino AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs 1 726,40 Lt, ir toks atlyginimas vertintinas kaip teisingas ir pakankamas. Jei neturtinė žala visgi priteitina, ji mažintina atsižvelgiant į: 1) paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, keliamą didelį pavojų aplinkiniams; 2) atsakovo kaltės formą, t.y. atsakovas žalą padarė ne tyčia, bet dėl neatsargumo; 3) sunkią atsakovo turtinę padėtį, t.y. jis neturi jokio nekilnojamojo turto; nors dirba statybose ir gauna apie 2000 - 2500 Lt atlyginimą, esant sunkmečiui, nėra garantuotas, jog ir toliau turės darbą; moka 700 - 800 Lt mokesčių už butą, turi išlaikyti 7 mėnesių dukrytę ir sugyventinę. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po sūnaus mirties pablogėjo jos sveikata, pajuto ūkyje nepatogumus, pardavė arklį, karvę. Ieškovė turi daugiau vaikų, kurie jai padeda, turi nekilnojamojo turto, gauna daugiau nei 800 Lt pajamų per mėnesį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Š. prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo A. R. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jau atsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, t.y. nukentėjusiojo neatsargumą, atsakovo kaltės formą (neatsargumą), jo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas išlaiko mažametį vaiką. Visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai išanalizuoti ir aptarti teismo sprendime, naujų įrodymų nepateikta, todėl pagrindo keisti teismo sprendimą ar jį naikinti nėra. Ieškovė pažymėjo, kad jos išgyvenimai labai dideli, ji ne kartą mažino reikalavimą dėl neturtinės žalos ir 10 000 Lt yra dešimteriopai mažiau, nei prašė iš pradžių, todėl daugiau mažinti priteistą sumą nėra pagrindo ir toks mažinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Atsakovo A. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
Apeliantas A. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovės L. Š. naudai priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi dėl kitų teismo išnagrinėtų ieškinio reikalavimų apeliacinio skundo nėra, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas ieškovės reikalavimas atsakovui A. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad A. R. „(duomenys neskelbtini)“, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 punktų reikalavimus, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir transporto priemonės būklę, matomumą, Užtiltės kaime, Dusetų seniūnijoje Zarasų rajone, Žirgų gatvėje užvažiavo ant važiuojamosios kelio dalies gulėjusio G. Š., kurį važiuodamas tempė 553 m. Nukentėjusysis G. Š. dėl daugybinių sužalojimų vietoje žuvo, jo kraujuje rasta 3,50 promilių ir šlapime 4,87 promilių alkoholio. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, neįvertino paties nukentėjusiojo didelio nerūpestingumo (neblaivus tamsiu paros metu gulėjo važiuojamoje kelio dalyje), aplinkybės, kad atsakovas žalą padarė dėl neatsargumo bei paties atsakovo sunkios materialinės padėties (nuomojasi būstą, augina mažametį vaiką, laukia gimstant antro vaiko).
Ieškovė L. Š. , žuvusiojo motina, iš atsakovo civilinės bylos nagrinėjimo metu prašė teismą priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kas su sūnumi ją siejo artimi ir tvirti ryšiai, Gintautas ja labiausiai rūpinosi, visada atvažiuodavo savaitgaliais, padėdavo ūkyje, prišienaudavo karvei žolės, atlikdavo kitus sunkius ūkio darbus, padėdavo prižiūrėti neįgalią tetą. Ieškovės vyras yra miręs, todėl sūnaus parama buvo labai svarbi, jo netektį išgyveno labai skaudžiai, pablogėjo sveikata, patyrė didelį stresą. Teko parduoti karvę, arklį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir pripažino ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra grindžiama CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad ji atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo. Artimo žmogaus – sūnaus netektis, su kuriuo siejo glaudūs asmeniniai ryšiai, nuolatinis bendravimas, visapusiška parama, visada sukelia skaudžius dvasinius išgyvenimus, stresą, nagrinėjamu atveju – ir įprasto gyvenimo būdo pasikeitimą. Apeliantas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių. Neturtinės žalos atlyginimu asmeniui siekiama kompensuoti pinigais tuos netekimus, kurie iš esmės nėra materialaus pobūdžio ir jų įvertinimas kiekvienu atveju yra labai individualus. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteistiną neturtinės žalos atlyginimą įvertino 10 000 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad nusikaltimas buvo neatsargus, ir teisėjų kolegijai labiau dėl šių aplinkybių mažinti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Atsakovas yra jaunas, darbingas asmuo, turi nuolatines pajamas, todėl nepaisant kitų išlaidų – pragyvenimui, šeimos išlaikymui, yra finansiškai pajėgus atlyginti ieškovei neturtinę žalą. Nors nusikaltimas nėra tyčinis, atsakovo neatsargumo laipsnis buvo itin didelis, pastebėjęs kliūtį kelyje jis nesustojo, nukentėjusiojo kūną vilko daugiau negu pusę kilometro, t.y. nesiėmė priemonių nei galimoms neigiamos pasekmėms išvengti, nei joms sumažinti.
Kita vertus, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytu atlygintinos neturtinės žalos ieškovei dydžiu, pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą. Be to, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kito atsakovo – draudimo bendrovės jau atlygintą neturtinę žalą. Draudimo sutartimi draudėjo prievolę atlyginti žalą sutartose ribose prisiima draudimo bendrovė, t.y. jos atsakomybė nėra savarankiška, ji kyla dėl draudiko tam tikrais atvejais neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskirai vertino atsakovo A. R. prievolę mokėti neturtinės žalos atlyginimą ir neatsižvelgė į jo civilinės atsakomybės draudimą. Draudiko atsakomybę riboja įstatymas, remiantis CK 6.254 str. 2 d., iš apelianto turi būti priteisiamas ta neturtinės žalos atlyginimo dalis, kurios nepadengė draudimo išmoka. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, mokėdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, įvertinęs nukentėjusiojo didelį neatsargumą, išmoką sumažino 20 proc., atlygino įstatyme (LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d.) nustatytą dalį neturtinės žalos, išmokėjo 1 381,12 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas 20 proc. dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo ir draudimo bendrovės išmokėta suma, viso ieškovei iš atsakovo priteistina 6 618,88 Lt (10 000 Lt – 20 proc. – 1 381,12 Lt). Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo tenkinamą dalį, į valstybės biudžetą iš apelianto A. R. priteistina 8,40 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ir iš ieškovės apeliantui priteistina proporcinga dalis žyminio mokesčio, įmokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 4 d., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti, iš atsakovo A. R. ieškovei L. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 6 618,88 Lt, į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 198,56 Lt.
Likusią Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. R. 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti atsakovui A. R. iš ieškovės L. Š. 101,44 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Virginija Volskienė
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Henrichas Jaglinskis