Civilinė byla Nr. e2A-223-601/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1374-435/2024 pagal ieškovės Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Gyvenamųjų namų statybos bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė; Bendrija) patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės A. B. (toliau – atsakovė) 3 758,82 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (85,00 žyminį mokestį, 24,20 Eur už Nekilnojamojo turto registro patikrą, 484,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas).

2.       2018 m. balandžio 5 d. įvyko gyvenamųjų namų bendrijos steigiamo susirinkimas, kurio metu nuspręstas: a) įsteigti gyvenamųjų namų statybos bendriją „(duomenys neskelbtini)“; b) patvirtinti bendrijos įstatus; c) sumontuoti kelio dangą; d) sumontuoti kelio apšvietimą; e) įrengti kelio užtvarą; f) per vieną mėnesį po bendrijos įregistravimo kiekvienam sklypo savininkui sumokėti į bendrijos kasą arba sąskaitą 200,00 Eur įnašą; g) nuo kiekvieno žemės sklypo rinkti kas mėnesį po 10,00 Eur ūkinėms išlaidoms.

3.       Atsakovei priklauso žemės sklypai adresais Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 4, ir Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 2, esantys Bendrijos teritorijoje; atsakovė, nors ir nėra Bendrijos narė, naudojasi teritorijos gerbūviu, todėl turi prievolę mokėti ieškovui Bendrijos mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų įrengimu, priežiūra ir eksploatavimu. Atsakovė, būdama nurodytų sklypų savininke pagal ieškovės išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2023 m. gegužės 31 d. yra skolinga 3 758,82 Eur sumą. Visos ieškovės renkamos lėšos yra susijusios išskirtinai tik su bendruoju turtu ir Bendrijos teritorijoje būtinais atlikti darbais.

4.       2018 m. birželio 21 d. Bendrija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsigijo tris sklypus, kuriuose yra vandens gręžiniai, nuotekų siurblinė, visos komunikacijos.

5.       Atsakovė į savo sklypą patenka per Bendrijos gatves. Gatvės apšvietimo stulpai įrengti bendroje teritorijoje ir priklauso visiems asmenims, turintiems bendrijos teritorijoje turto. Analogiška situacija yra ir su gręžiniais, nuotekų tinklais, kitomis komunikacijomis. Naudotis bendru turtu ar ne, sprendžia pati atsakovė, tačiau bet kokiu atveju ji privalo vykdyti bendraturčio pareigą padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas.

6.       Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji nėra nei Bendrijos steigėja, nei narė ir niekada ja tapti nepageidavo. Atsakovė neturi su ieškove ar jos nariais jokio turto ir (ar) ieškovės ar jos narių turtu nesinaudoja. Jai netaikytinos DGNSBĮ bei CK 4.76 straipsnio nuostatos, kadangi jai su kitais gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise joks turtas nepriklauso. Tam, kad atsakovei būtų galima priskirti pareigą išlaikyti ir išsaugoti bendrą nuosavybę, ieškovė turėtų įrodyti, kad atsakovė naudojasi DGNSBĮ nurodytais ar kitais jai kartu su ieškove ar jos nariais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais bendrojo naudojimo objektais.

7.       Atsakovės žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)g. 2 ir 4) nuo kitos (galimai ieškovės) teritorijos skiria (duomenys neskelbtini) upelis, kuris teka giliame griovyje su stačiais krantais, todėl atsakovė privažiavimui į žemės sklypus naudojasi ne ieškovei priklausančia (duomenys neskelbtini) gatve, kuri priskirta prie viešųjų kelių. Atsakovei naudotis galimai ieškovės teritorijoje įrengtais keliais, privažiavimais ar kitais elementais ne tik nėra pagrindo, bet ir neįmanoma. Atsakovė taip pat nesinaudoja ir neturi pagrindo naudotis jokia ieškovės inžinerine infrastruktūra. Atitinkamai ir ieškovė ar jos nariai nesinaudoja ir neturi pagrindo naudotis jokia atsakovės nuosavybe.

8.       Nors ieškovė laikosi pozicijos, kad galiojantys visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai privalomi bendrijos teritorijoje esantiems žemės sklypų valdytojams, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje, tačiau bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydžio. Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10.       Teismas nustatė, kad :

10.1. 2007 m. sausio 31 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-17 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų patvirtinimo“ buvo nuspręsta: a) (1) Patvirtinti detaliuosius planus šių žemės sklypų; b) (1.28) G. M. 110 000 kv. m žemės ūkio paskirties sklypo Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); c) Siūlyti Kauno apskrities viršininkui pakeisti 1 punkto 1.26–1.30 papunkčiuose įvardytų sklypų dalies pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, padalyti, nustatyti servitutus ir teritorijų tvarkymo režimo reglamentą, remiantis detaliuoju planu. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog planuojamoje teritorijoje numatoma: 1) padalyti 11 ha žemės sklypą į 83 sklypus; 2) pakeisti 81 sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, t. y. gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (78 sklypai); inžinerinės infrastruktūros/susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (1 sklypas); inžinerinės infrastruktūros/susisiekimo ir inž. komunikacijų koridoriams (2 sklypai). Be to, buvo numatyti servitutai, numatyta projektuoti „D2“ kategorijos gatves ir šaligatvius, nustatyta, kad vanduo visiems žemės sklypams bus tiekiamas iš 4 artezinių gręžinių;

10.2. atsakovei nuo 2012 m. liepos 12 d. priklauso žemės sklypai adresais Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)g. 4 ir Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)g. 2, jų naudojimo paskirtis – Kita; naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos;

10.3. 2018 m. birželio 21 d. Bendrija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsigijo tris žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kuriuose yra vandens gręžiniai, nuotekų siurblinė, visos komunikacijos. Sklypų savininkai patenka į savo sklypus per servitutines gatves;

10.4. pagal ieškovės išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2023 m. gegužės 31 d. atsakovė yra skolinga 3 758,82 Eur sumą;

10.5. ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ieškovė Bendrijos (bendrojo naudojimo) teritorijoje sumontavo apšvietimo stulpus (kelio apšvietimą) ir įrengė kelio užtvarą; atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina tai, kad atsakovės žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)g. 2 ir 4) nuo kitos teritorijos skiria (duomenys neskelbtini)upelis;

10.6. į atsakovei priklausančius žemės sklypus galima įvažiuoti tik iš (duomenys neskelbtini)gatvės per (duomenys neskelbtini)gatvę – t. y. Bendrijai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

11.       Teismas konstatavo, kad nenustačius, kad atsakovei priklauso bendrojo naudojimo objektai bendrosios dalinės nuosavybės teise, ginčo santykiai nekvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, todėl patikslintas ieškinys šiuo pagrindu atmestinas, kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas.

12.       Teismas sprendė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu reiškiamas patikslintas ieškinys – buhalterinės suvestinės ir atsakovei išrašytos sąskaitos patvirtina, kad atsakovei be kitų mokesčių buvo skaičiuojamas žemės mokestis ir kaupiamasis fondas. Jokių išlaidų, susijusių su Bendrijai priklausančių kelių eksploatacija nėra paskaičiuota. Ieškovės atstovas Bendrijos pirmininkas teismo posėdžio metu nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, kuri yra nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) upelio (t. y. ta dalis, per kurią yra galimas atsakovės patekimas į jai priklausančius žemės sklypus), Bendrija nėra investavusi jokių lėšų kelio dangai, jo apšvietimui, kelio užtvarui ar kitokiam gerbūviui. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju į kaupiamąjį fondą renkamos lėšos yra ne tik Bendrijos kelių/gatvių ar šaligatvių įrengimui, bet ir esamų kelių remontui – greideriavimui, žvyravimui ir pan., bei kitų bendrojo naudojimo objektų remontui, atnaujinimui ar sukūrimui bei tai, jog nėra įvardinta, kokia dalis kaupiamų lėšų renkama kelių remontui, nėra galimybės nustatyti, kokia dalimi atsakovė, kuri nėra Bendrijos narė, turėtų prisidėti prie kelio įrengimo ateityje. Nesant išlaidų, susijusių su Bendrijai priklausančių kelių eksploatacija bei Bendrijai neinvestavus jokių lėšų į (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, per kurią atsakovė gali patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra skolinga Bendrijai už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektu – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, esančia tarp (duomenys neskelbtini)gatvės ir (duomenys neskelbtini) upelio. Taigi, teismui nustačius, kad atsakovė naudojasi (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, tačiau ieškovė savo sąskaitose atsakovei nėra paskaičiavusi jokių šios gatvės įrengimo, eksploatavimo ar naudojimosi ja išlaidų, ieškovės ieškinys už naudojimąsi svetimu turtu taip pat atmestinas, kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: 1) Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai; 2) priteisti iš atsakovės A. B. apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo savininko prievoles mokėti mokesčius gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, kurios nariu jis nėra, ginčo santykiams netaikė Civilinio kodekso 4.76 straipsnio, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų. Taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, taikė šiam ginčui neaktualią teismų praktiką, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą;

13.2.                      apeliantas savo reikalavimus grindė šiam ginčui aktualia teismų praktika, kuria pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, nuo kurios teismas nukrypo, priimdamas skundžiamą sprendimą:

13.2.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2302-653/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2703-807/2021 nurodė, jog nors atsakovė Lietuvos valstybė nėra ieškovo bendrijos „Triušeliai“ narė, tai nesudaro pagrindo atleisti ją nuo prievolės ir pareigų, susijusių su bendro turto administravimu ir išlaikymu. Narystė bendrijoje tik suteikia tam tikras teises ir pareigas bendrijos nariams, o ne išlygas ne bendrijos nariams ar atleidžia sklypų savininkus (ne bendrijos narius) nuo prievolių ir pareigų susijusių su bendro turto administravimu ir išlaikymu;

13.2.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012 išaiškino, jog remiantis Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.76 str., kiekvienas asmuo, nepaisant to, yra jis bendrijos narys ar ne, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti, proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šioje byloje konstatuota, jog atsakovas, nuosavybės teise įsigijęs žemės sklypą, perėmė su šiuo daiktu susijusius įsipareigojimus dėl vietinės infrastruktūros, dėl to, ieškovo administruojamame kvartale esantys inžineriniai tinklai bendrosios nuosavybės teise priklauso ir atsakovui;

13.2.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012);

13.2.4.                      Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).

13.3.                      teismas visiškai nepagrįstai nurodo, jog ieškovė neva neįrodinėjo, jog bendrojo naudojimo objektai priklauso atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tam ieškovė pateikė įrodymus, t. y. 1) Žemės sklypo, adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalujį planą; 2) atsakovei priklausančių žemės sklypų 2023-10-18 NTR išrašus, kuriuose nurodyta daiktų istorinė kilmė: gauti padalijus daiktą, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypų paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; 3) 2018 m. birželio 21 d. Bendrijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 2.7. p. numatyta, jog šiuose žemės sklypuose yra neužbaigtos statyti kvartalo inžinerinės komunikacijos; 4) Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ steigiamojo susirinkimo protokolas, įstatai; 5) Kauno rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 12 d. veiklos patikrinimo aktas Nr. DVA-2, surašytas patikrinus Gyvenamųjų namų statybos bendrijos "(duomenys neskelbtini)" veiklą, susijusią su įstatymų ir kitų teisės aktų jai priskirtų funkcijų vykdymu, kuriuo nenustatyta jokių Gyvenamųjų namų statybos bendrijos "(duomenys neskelbtini)" veiklos pažeidimų; 6) 2024-04-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu su Inspekcijos surašytais 2024-03-01 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-278 ir 2024-03-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-280 su priedais, kuriais jokie Gyvenamųjų namų statybos bendrijos "(duomenys neskelbtini)" veiklos pažeidimai nenustatyti. Inspekcija nurodė, jog Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtas apšvietimas, dalis šaligatvio, gatvės danga žvyrkelis, gatvės plotis 5,5 m, įrengti 2 arteziniai gręžiniai;

13.4.                      teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas (21 p., 22 p., 24 p.), jog atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso kokie nors objektai, nurodyti skundžiamo sprendimo 14 punkte, jog ginčo santykiai nepatenka į DGNSBĮ reglamentavimo sritį, nenurodo kokios aplinkybės ir įrodymai tai pagrindžia, kokiais teisės aktai remdamasis teismas daro tokią išvadą;

13.5.                      teismas skundžiamo sprendimo 27 p. nurodo, jog atsakovė turi pareigą prisidėti prie kelio priežiūros ir jo išlaikymo išlaidų, t. y. kompensuoti dalį kelio eksploatavimo išlaidų, jei juo naudojasi, tačiau, pirmosios instancijos teismas tokios išvados nepagrindžia, nenurodo, kodėl atsakovė turi mokėti Bendrijai tik už naudojimąsi keliu, bet neturi prisidėti prie kvartalo, kurio dalimi yra atsakovės investiciniai mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties sklypai, inžinerinių komunikacijų, bendro naudojimo objektų užbaigimo ir kūrimo, priežiūros, eksploatavimo, kodėl tai turi būti daroma ne visų kvartalo sklypų savininkų lėšomis, o tik Bendrijos narių lėšomis, kas ir kaip turėtų paskaičiuoti už naudojimąsi bendro naudojimo objektais ir kas, tokiu atveju, turėtų apmokėti už tokius paskaičiavimus;

13.6.                      teismas klaidingai nurodo, jog jokių išlaidų, susijusių su bendrijai priklausančių kelių eksploatacija neva nėra paskaičiuota. 2022 m. gegužės 20 d. Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio bendrijos susirinkimo protokolo 5 p. buvo nuspręsta nustatyti papildomą vienkartinę rinkliavą kelio remontui kiekvienam sklypui po 200,00 Eur. Ši suma yra įtraukta į atsakovei apmokėjimui pateiktas 2022.07.31 sąskaitas Nr. 3822, 3824, taigi teismas visiškai nepagrįstai skundžiamo sprendimo 34 p. nurodo, jog Bendrija savo sąskaitose nėra paskaičiavusi jokių šios gatvės įrengimo, eksploatavimo ar naudojimosi ja išlaidų;

13.7.                      atsakovės prievolė mokėti kaupiamąsias lėšas bendrijai kyla ne tik galiojančių Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių bendrijos narių 2019 metų vasario 2 d., 2020 m. kovo 7 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2022 m. gegužės 20 d., susirinkimų protokolų pagrindu, bet ir Civilinio kodekso 4.82 str. 4 d., DNSB įstatymo 21 str. 3 d. pagrindu. Taigi Bendrija visiškai pagrįstai į atsakovei išrašytas sąskaitas įtraukė mokėjimus į kaupiamąjį fondą. Įmokų į kaupimo fondą dydis yra numatytas Bendrijos narių susirinkimų protokoluose, kurių atsakovė neginčijo, jų dydis yra vienodas visiems kvartalo sklypų savininkams, t. y. vienodas tiek Bendrijos nariams, tiek ne Bendrijos nariams. Taigi Bendrijos narių susirinkimo protokolai patvirtina, jog atsakovė, kuri nėra Bendrijos narė, turi prisidėti prie kelių įrengimo tiek pat, kiek ir Bendrijos nariai, planuojamos pajamos kelių darbams taip pat yra aiškios; 

13.8.                      Bendrija į atsakovei išrašytas sąskaitas taip pat visiškai pagrįstai įtraukė administravimo mokestį, nustatytą galiojančiu 2018 metų balandžio 5 d. Bendrijos steigiamo susirinkimo protokolu. Bendrojo naudojimo objektų užbaigimas, kūrimas, administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę Bendrijos veiklą, Bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia jos dalis skiriama ne Bendrijos nariams, o kokia – išimtinai Bendrijos nariams;

13.9.                      teismas nepagrįstai nurodė, kad Bendrija nėra investavusi jokių lėšų į (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, per kurią atsakovė gali patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Bendrijos pirmininkas L. Č. 2024-09-17 teismo posėdžio metu paaiškino, jog Bendrija prižiūri jai priklausančius kelius, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) g, atkarpą, juos žvyruoja, greideriuoja ir kt. (2024-09-17 teismo posėdžio garso įrašo 28 min 11 sek – 28 min 38 sek). Į bylą pateiktas 2024-04-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas su Inspekcijos surašytais 2024-03-01 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-278 ir 2024-03-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-280 patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtas apšvietimas, dalis šaligatvio, gatvės danga žvyrkelis, gatvės plotis 5,5 m, įrengti 2 arteziniai gręžiniai;

13.10.                      į atsakovei išrašytas sąskaitas, tame tarpe ir 2018, 2019 metų, yra įtrauktas žemės mokestis už 2018 m. birželio 21 d. Bendrijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytus žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apskaičiuotas VMI mokėtiną žemės mokestį padalijus 78 sklypams, o ne už rekreacinius sklypus, šią aplinkybę patvirtina Bendrijos buhalterinės suvestinės, Bendrijos pirmininko L. Č. paaiškinimai 2024-09-17 teismo posėdžio metu.

2.                      Atsakovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo: 1) ieškovės Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-10-03 sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti atsakovei A. B. iš ieškovės Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1 270,50 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      ieškovė apeliaciniame skunde toliau nepagrįstai siekia atsakovei, kaip žemės sklypų savininkei, neturinčiai su ieškove ar jos, kaip bendrijos, nariais bendrosios dalinės nuosavybės, pritaikyti daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų pareigas dėl jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo ir išsaugojimo reglamentuojančias teisės normas ir su tuo susijusius kasacinio teismo išaiškinimus;

14.2.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat pažymėjo (sprendimo 22-23 p.), kad CK 4.76 str. taikymas galima ir tokiais atvejais, kai žemės sklypo savininkas, nebuvęs bendrijos nariu ir neprisidėjęs prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, vėliau tampa bendrijos nariu ir kompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, taip tapdamas bendraturčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013; 2020-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 26 p.), kuo atsakovė nėra. Teismas tuo pagrindu pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė, kuri žemės sklypuose neturi ir nestato jokių statinių, nesinaudoja jokia bendrijai ar jos nariams priklausančia infrastruktūra, jau dabar turi pareigą prisidėti prie visų bendrijos išlaidų;

14.3.                      iš steigiamojo susirinkimo protokolo matyti, kad 2018-04-05 bendriją įsteigė 45 žemės sklypų savininkai. Tuo metu atsakovė jau buvo įgijusi žemės sklypus, kuriuos įgijo 2012-07-12, tačiau apie bendrijos steigimą nieko nežinojo iki kol 2022 m. negavo reikalavimo susimokėti. Nors steigimo protokole nurodoma, kad pranešimas, jo darbotvarkė ir įstatų projektas buvo paskelbti viešai skelbimų lentose, taip pat žemės sklypų savininkams pateikti į pašto dėžutes, nutylima, kad nei prie atsakovės žemės sklypų, nei aplinkinėje teritorijoje(pievoje) jokių skelbimo lentų nebuvo ar dėžučių nebuvo, kas patvirtina, kad grupė asmenų, siekdama išimtinai savo interesų tenkinimo, įsteigė bendriją, kurios įsteigimas pats savaime nesukėlė atsakovei jokių pareigų;

14.4.                      jei bendrija (ieškovė) nusprendė įsigyti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų (gatvių) žemės sklypus ir juose kurti bendrijos narių bendrąją nuosavybę, toks bendrijos (jos narių) sprendimas teises ir pareigas sukuria jiems patiems, tačiau ne kaimyninių žemės sklypų savininkams. Todėl bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai negali sukurti ir nesukuria pareigų atsakovei, kuri nėra nei bendrijos narė, nei bendrijai ar jos nariams priklausančios nuosavybės bendraturte;

14.5.                      ieškovė nurodė, kad ateityje ties gatves, tačiau ji nieko nenurodė apie tokių gatvių būsimą priklausomybę atsakovei ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie pastatytus ir įregistruotus objektus. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad bendrijai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose būtų atsakovei ir bendrijai ar jos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų, kuriais naudotųsi ar galėtų naudotis atsakovė;

14.6.                      tai, kad tik ten, kur gyvena bendrijos nariai, įrengtas kelio atitvaras, gatvės apšvietimas ir, remiantis VTPSI faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais atskirų gyvenamųjų namų savininkai yra įsirengę šaligatvius, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė yra šių objektų bendraturte ar naudotoja;

14.7.                      tai, kad trys susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (gatvių) žemės sklypai kartu su juose esančios infrastruktūros fragmentais priklauso tik ieškovei ir nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektu, patvirtina ta aplinkybė, kad ieškovė šiuose žemės sklypuose kitiems asmenims (žemės sklypų savininkams) nustatinėja servitutus;

14.8.                      teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, kuria iš viešos (duomenys neskelbtini) gatvės į savo žemės sklypus galėtų patekti atsakovė, bendrija nėra investavusi jokių lėšų kelio dangai, apšvietimui, kelio užtvarui ar kt.;

14.9.                      apeliacinio skundo argumentai, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. ieškovę tikrino ir veiklos pažeidimų nenustatė, neturi nieko bendra su aukščiau nurodytų teisės normų taikymu ir jų taikymui reikšmingomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinis skundas atmetamas.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

18. Atsakovei nuo 2012 m. liepos 12 d. priklauso žemės sklypai adresais Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)g. 4 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)g. 2 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), jų naudojimo paskirtis – Kita; naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šie žemės sklypai yra kraštiniai, esantys šalia viešos (duomenys neskelbtini) gatvės, į kuriuos patenkama iš karto įsukus iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę (4 t., b. l. 103, 180 – 182). Gyvenamųjų namų sklypuose nėra (1 t., b. l. 66 – 71).

19. 2018 m. balandžio 5 d. įvyko gyvenamųjų namų bendrijos steigiamo susirinkimas, kurio metu nuspręstas įsteigti gyvenamųjų namų statybos bendriją „(duomenys neskelbtini) (ieškovė – apeliantė; toliau - Bendrija). Atsakovė nedalyvavo Bendrijos įsteigime, nėra jos nare.

20.  2018 m. birželio 21 d. Bendrija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Bendrija įsigijo tris žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kurių naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos bei, kuriuose yra (yra numatyti) vandens gręžiniai, nuotekų siurblinė, kitos komunikacijos. Atsakovė nėra prisijungusi prie minėtų komunikacijų (4 t., b. l. 128 – 145).

21. Atsakovės sklypus nuo Bendrijos teritorijos (teritorijos, kurioje yra Bendrijos narių žemės sklypai ir bendrai naudojamos gatvės bei infrastruktūra) skiria (duomenys neskelbtini) upelis, per kurį patekimo (kelio) į Bendrijos teritoriją nėra. Nenustatyta, kad atsakovė naudotųsi už (duomenys neskelbtini) upelio esančia infrastruktūra (keliais, apšvietimu ir pan.).

Dėl ginčo esmės

22.  Ginčo esmė - ar atsakovė, turėdama gyvenamųjų namų savininkų bendrijoje du žemės sklypus, tačiau nesanti Bendrijos nare, privalo mokėti Bendrijai šios nustatytas atitinkamas įmokas.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nes; 1) nenustatė, kad atsakovei priklauso kokie nors bendrojo naudojimo objektai bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais; 2) nors atsakovė naudojasi (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, tačiau apeliantė (Bendrija) savo sąskaitose atsakovei nėra paskaičiavusi jokių šios gatvės įrengimo, eksploatavimo ar naudojimosi ja išlaidų.

24. Apeliantė  (Bendrija) nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialinės  teisės  normas, reglamentuojančias žemės sklypo savininko prievoles mokėti mokesčius gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, kurios nariu jis nėra, ginčo santykiams nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso 4.76 straipsnio, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodamas esmines bylos aplinkybes.

26.  Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju esminės aplinkybės, kurias reikia nustatyti yra: 1) ar atsakovė turi bendrosios nuosavybės teise valdomo turto su apeliante, nes tik tokiu atveju gali būti taikomos Civilinio kodekso 4.76 straipsnio, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normos; 2) ar atsakovė naudojasi apeliantės turimu turtu (svetimu turtu) ir kokiu mastu. 

27.  Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, jog esant šalių ginčui dėl aplinkybės, ar Bendrojo naudojimo objektai ieškovams (ne)priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, šios aplinkybės nustatymas turi esminę reikšmę ginčijamam teisinių santykių kvalifikavimui ir ginčui išspręsti taikytinų materialiųjų teisės normų nustatymui. Aplinkybės, kad Bendrojo naudojimo objektai ieškovams nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatymas lemtų išvadą, jog ginčo santykiai nekvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, ir ginčo santykių nereguliuoja CK 4.76 straipsnis bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normos, kurie reglamentuoja teisinius santykius tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 52 punktas).

28. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, byloje esant šalių ginčui dėl aplinkybės (materialiojo teisinio pobūdžio juridinio fakto), ar Bendrojo naudojimo objektai ieškovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. ieškovams neigiant šios aplinkybės egzistavimą, o atsakovei įrodinėjant jos buvimą, šios aplinkybės egzistavimas teismo gali būti konstatuojamas tik nustačius konkrečius įstatyme įtvirtintus ieškovų (kiekvieno individualiai) nuosavybės teisės įgijimo pagrindus – įstatyme nustatytas aplinkybes (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuriomis siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 58 punktas).

29.  CK 4.76 straipsnis reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ši norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, bei konstatuota, kad tol, kol naujo (padalyto) sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba nebūdamas bendrijos nariu nekompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, tol jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

30. Apeliacinės  instancijos  teismas  pažymi, kad apeliantė, nors  ir  teigia,  kad  atsakovė laikytina apeliantės bendraturte, nenurodė (nepateikė įrodymų), kokiu gi pagrindu atsakovė yra tapusi apeliantės turimo turto (kelio, vandens gręžinio ir pan.) bendraturte. Apeliantės nurodomi įrodymai (dokumentai) (nutarties 13.3. punktas) nepatvirtina, kad apeliantės turimas turtas yra jos ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, nes tokios aplinkybės, nurodomuose dokumentuose, nefiksuotos.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė yra įsigijusi (2018 m.) tris žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kurių naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos bei, kuriuose yra (yra numatyti įrengti) vandens gręžiniai, nuotekų siurblinė, kitos komunikacijos. Atsakovė turi du kraštinius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje ((duomenys neskelbtini) g. 2 ir (duomenys neskelbtini) g. 4), kuriuose nėra pastatyta jokių pastatų. Šie žemės sklypai nėra prijungti prie apeliantei priklausančių komunikacijų (vandens gręžinio, nuotekų siurblinės ir pan.). Šalia šių sklypų esanti (duomenys neskelbtini) gatvė (jos atkarta) nėra įrengta (nesimato net žvyruoto kelio), ji nėra sujungta su už (duomenys neskelbtini) upelio tebesitesiančia (duomenys neskelbtini) gatve (skiria upelis). Prie savo žemės sklypų atsakovė gali privažiuoti tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri nepriklauso apeliantei, atsakovė nesinaudoja ir neturi poreikio naudotis apeliantei priklausančiomis ir prižiūrimomis gatvėmis ((duomenys neskelbtini) g. už (duomenys neskelbtini) upelio ir kitomis). 

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius, kad atsakovė yra Bendrijos narė, ar, kad yra sumokėjusi už apeliantės įgytą turtą, nėra jokio pagrindo atsakovę laikyti Bendrijos turimo turto (kelio, vandens gręžinio ir pan.) bendraturte ir taikyti CK 4.76 straipsnį bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normas. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė turi pareigą jungtis prie apeliantės turimos infrastruktūros (vandens gręžinio, nuotekų siurblinės ir pan.) ir negali savo sklypuose įsirengti savo vandens gręžinio, nuotekų siurblinės, t. y. turėti nepriklausomas nuo apeliantės turimų vietines komunikacijas.

33. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios  instancijos  teismas  nepagrįstai nesivadovavo apeliantės nurodoma teismine praktika. Apeliantė nurodo, kad sprendžiant šį ginčą turėjo būti vadovaujamasi: 1) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2302-653/2021; 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012; 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomoje teisminėje praktikoje (nei vienoje byloje) nebuvo ginčo, kad turtas (už kurio priežiūrą, išlaikymą buvo reikalaujama apmokėti) yra bendroji dalinė nuosavybė, t. y. reikalaujama iš bendraturčio, kai tuo tarpu šioje byloje ginčo esmė – ar atsakovė yra bendraturtė, t. y. ar turi bendrojo naudojimo objektus kartu su apeliante. Būtent tokia teismine praktika (Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo  2013 m.  lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-588/2013; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje
Nr.  e3K-3-185-378/2020,  Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo  2020 m.  vasario  12 d.  nutartis civilinėje  byloje  Nr. 3K-3-3-701/2020), kurioje buvo sprendžiami klausimai, ar bendrojo naudojimo objektai šalims (ne)priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokios iš to kyla pasekmės, pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi.

34.  Nustačius, kad atsakovė nėra Bendrijos bendraturtė, nėra prisijungusi prie Bendrijos komunikacijų, tačiau turi būtinybę naudotis Bendrijai priklausančia (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, ar nekilo atsakovei pareiga atlyginti apeliantei už naudojimąsi svetimu turtu ((duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa).

35. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo, teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 54 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 33 punktas).

36. Kaip jau minėta, atsakovė turi du kraštinius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje ((duomenys neskelbtini) g. 2 ir (duomenys neskelbtini) g. 4), kuriuose nėra pastatyta jokių pastatų. Šie žemės sklypai nėra prijungti prie apeliantei priklausančių komunikacijų. Šalia šių sklypų esanti (duomenys neskelbtini) gatvė (jos atkarta) nėra įrengta (nesimato net žvyruoto kelio), nesimato, jog ja būtų naudojamasi, ji nėra sujungta su už (duomenys neskelbtini) upelio tebesitesiančia (duomenys neskelbtini) gatve (skiria upelis). Prie savo žemės sklypų atsakovė gali privažiuoti tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri nepriklauso apeliantei. Ieškovės atstovas Bendrijos pirmininkas teismo posėdžio metu patvirtino, jog į (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, kuri yra nuo (duomenys neskelbtini)g. iki (duomenys neskelbtini) upelio (t. y. ta dalis, per kurią yra galimas atsakovės patekimas į jai priklausančius žemės sklypus), Bendrija nėra investavusi jokių lėšų kelio dangai, jo apšvietimui, kelio užtvarui ar kitokiam gerbūviui. Taip pat nustatyta, kad atsakovė nesinaudoja ir neturi poreikio naudotis apeliantei priklausančiomis ir prižiūrimomis gatvėmis ((duomenys neskelbtini) g. už (duomenys neskelbtini) upelio ir kitomis). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantė neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovės už (duomenys neskelbtini) gatvės naudojimąsi.

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Bendrija gali rinkti lėšas būsimiems darbams, kurie reikalauja didelių investicijų (pvz.: kelio įrengimas), ir ne iš Bendrijos nario, kuris naudosis sukurtu turtu, tačiau toks lėšų rinkimas turi būti įvardijamas kaip būtent konkrečios paskirties avansas (pvz.: kokio kelio, kokios atkarpos ir pan.), o ne abstrakčiai – kaip kažkoks mokestis (kaupiamasis, kelių mokestis ir pan.).

38.  Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, jog prašyti atlyginimo už svetimo turto naudojimą (prisidėjimą prie jo išlaikymo ir pan.) galima iš to asmens ir tokioje apimtyje, kurioje šis asmuo naudojasi turtu, t. y. asmuo neturėtų mokėti mokesčių už turtą, kuriuo jis nesinaudoja (nebent būtų susitarta kitaip). 

39. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad turėtų būti priteistas iš atsakovės žemės mokestis, kuris yra paskaičiuotas už įsigytus žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (o ne už rekreacinius sklypus, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas) ir apskaičiuotas VMI mokėtiną žemės mokestį padalijus 78 sklypams. Pažymėtina, kad šį mokestį apeliantė moka už jai nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklypus, atsakovė nėra nei Bendrijos narė, nei žemės sklypų bendraturtė, nei prisijungusi prie šiuose žemės sklypuose esančių komunikacijų, todėl ji neturi pareigos mokėti šį mokestį.

        Dėl procesinės bylos baigties

40.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

41.       Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42.       Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės (apeliantės) priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 270,50 Eur (už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) (CPK 98 straipsnis).

       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą.

       Priteisti atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                   Evaldas Burzdikas