Civilinė byla Nr. e2-442-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00642-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo H. K. 2024 m. balandžio 18 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ nemokumo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tautietis“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla; nemokumo administratore paskirta UAB „Forsina“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 28 d.
2. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Tautietis“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB „Tautietis“). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 21 d.
3. Pareiškėjas H. K. (toliau – ir pareiškėjas) atsakovės nemokumo administratorei 2024 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, kuriame prašė patvirtinti finansinį reikalavimą, susidedantį iš 355,55 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už 2022 m. vasario mėn., 27 081,84 Eur (su mokesčiais) neišmokėto darbo užmokesčio už 2022 m. kovo–2023 m. vasario mėn. ir 5 817,71 Eur (su mokesčiais) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
4. Nemokumo administratorė nesutiko su pareikštu prašymu ir teismui pateikė prieštaravimus, kuriais pareiškėjo prašymą prašė atsisakyti priimti. Nurodė, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į nemokumo administratorę, prašydamas patvirtinti jo pirmosios eilės 35 853,71 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš darbo teisinių santykių už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. Šis klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1123-467/2023, todėl pareiškėjo 2024 m. balandžio 18 d. prašymas negali būti patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo H. K. 2024 m. balandžio 18 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Tautietis“ bankroto byloje.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1019-775/2023 išnagrinėjo pareiškėjo H. K. 2023 m. gegužės 4 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo, kilusio iš darbo teisinių santykių, bankroto byloje patvirtinimo, kurį patenkino iš dalies ir į atsakovės kreditorių sąrašą įtraukė pareiškėją su 24 722,25 Eur pirmosios eilės finansiniu reikalavimu, tenkinamu pirmuoju etapu, bei su 3 321 Eur antrosios eilės finansiniu reikalavimu, dėl kurio ginčo nebuvo.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1123-467/2023, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, dėl pareiškėjo pirmosios eilės 24 722,25 Eur finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje patvirtinimo, konstatavo, kad pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs pareigos perduoti nemokumo administratorei visus atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus, panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjas į atsakovės kreditorių sąrašą įtrauktas su pirmosios eilės 24 722,25 Eur finansiniu reikalavimu ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo finansinį reikalavimą šioje dalyje atmetė. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra išnagrinėtas tiek pareiškėjo finansinis reikalavimas dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. vasario mėn., kuris apima ir pareiškėjo 2024 m. balandžio 18 d. prašyme nurodytą jam neišmokėto darbo užmokesčio laikotarpį (nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. vasario mėn.), tiek jo finansinis reikalavimas dėl 5 817,71 Eur (su mokesčiais) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo.
9. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl to paties reikalavimo negali būti nagrinėjimas pakartotinai, todėl prašymą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas H. K. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priešingai nei nusprendė teismas, pareiškėjo 2024 m. balandžio 18 d. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nėra tapatus pateiktam 2023 m. birželio 26 d., kadangi skiriasi laikotarpis, už kurį prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokestį.
10.2. Kai buvo nagrinėjamas ankstesnis pareiškėjo prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nebuvo pateikta avansinė apyskaita, įrodanti atsakovės 26 059,20 Eur piniginių lėšų, kurios buvo perduotos pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui, panaudojimo pagrįstumas.
11. Atsiliepime į pareiškėjo H. K. atskirąjį skundą atsakovė LUAB „Tautietis“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo 2024 m. balandžio 18 d. prašymo priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė, kad teismų procesiniais sprendimais buvo išnagrinėtas tiek pareiškėjo finansinis reikalavimas dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. vasario mėn., tiek jo finansinis reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo.
11.2. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo papildomus argumentus dėl prašymo pagrįstumo, kuriais prašymas nebuvo grindžiamas jį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Tautietis“ nemokumo (bankroto) byloje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)pridėjimo prie bylos
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, dalyvaujantiems byloje asmenims iš esmės yra suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau siekdami realizuoti šią savo procesinę teisę jie turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.
15. Pareiškėjas H. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė 365 vnt. įrodymų (2020 m. gegužės 28 d. darbo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tautietis“ ir H. K.; 2023 m. vasario 24 d. įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo; UAB „Tautietis“ banko sąskaitos, esančios banke Luminor Bank AS išrašą; 2024 m. balandžio 24 d. prašymą patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, teismo nutartis, kuriomis pareiškėjui, kaip UAB „Tautietis“ buvusiam bendrovės vadovui, buvo skirta bauda už įpareigojimų nevykdymą bei išspręstas klausimas dėl jos panaikinimo; UAB „Tautietis“ ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atleidimo pagrindo pakeitimo kopiją, kitus duomenis). Teikiamais įrodymais apeliantas siekia pagrįsti, kad jis turi finansinį reikalavimą LUAB „Tautietis“ bankroto byloje, kilusį iš darbo teisinių santykių (neišmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas).
16. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad 1) apelianto teikiami nauji įrodymai nėra susiję su ginčo šioje civilinėje byloje objektu, kadangi byloje sprendžiamas procesinis klausimas dėl atsisakymo priimti pareiškėjo prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą LUAB „Tautietis“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo, o ne vertinamas pareiškėjo pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumas iš esmės, dėl to pareiškėjo teikiami nauji įrodymai šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl atsisakymo priimti pareiškimą, neturi teisinės reikšmės. 2) Dalis teikiamų duomenų (pvz., 2020 m. gegužės 28 d. darbo sutartis, UAB „Tautietis“ banko sąskaitų išrašai) yra Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-1019-775/2025, kurioje buvo sprendžiama dėl H. K. prašymo, patvirtinti jo finansinį reikalavimą LUAB „Tautietis“ bankroto byloje, dalis. Kadangi apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir, esant poreikiui, su šiais dokumentais susipažinti, šių įrodymų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme pakartotinai nėra sprendžiamas.
17. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis įstatymo reglamentuota ir kasacinio teismo suformuota praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl teismas nepriima apelianto (pareiškėjo) teikiamų rašytinių duomenų, kaip naujų įrodymų į bylą.
18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. gegužės 24 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų.
19. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį (atskirąjį) skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.
20. Kadangi papildomais rašytiniais paaiškinimais apeliantas iš esmės kvestionuoja atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, o CPK normos, kaip išdėstyta pirmiau, nenumato atsiliepimo į atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikimo galimybės, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl atsisakymo priimti pareiškimą teisėtumo ir pagrįstumo
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai).
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.
23. Viena iš sąlygų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas (pareiškėjas) jau buvo pareiškęs ieškinį (pareiškimą) ir jį teismas išsprendė, ieškovas (pareiškėjas) praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (pareiškimu) pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo (pareiškėjo) atsisakymą ieškinio (pareiškimo) ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškiniui (pareiškimui) pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas šalių, ieškinio (pareiškimo) pagrindo ir dalyko tapatumas.
24. Res judicata (išspręsta byla) principas, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje, reiškia draudimą proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams pareikšti reikalavimą, kuris yra tapatus reikalavimui, jau išspręstam įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius.
25. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo H. K. 2024 m. balandžio 18 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, konstatavęs, kad tapatūs reikalavimai (dėl finansinių reikalavimų, kilusių iš darbo teisinių santykių) yra išnagrinėti Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1019-775/2023 ir apeliacine tvarka patikrinti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1123-467/2023.
26. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir atskirajame skunde nurodo, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėtoje ir inicijuojamoje byloje skiriasi laikotarpiai už kuriuos prašoma patvirtinti finansinį reikalavimą, be to, jo finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina teikiama avansinė apyskaita, įrodanti LUAB „Tautietis“ 26 059,20 Eur piniginių lėšų, kurios buvo perduotos pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui, panaudojimo pagrįstumas.
27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškimo, kurį atsisakyta priimti ir pareiškimo, išnagrinėto Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1019-775/2023, šalys (pareiškėjas H. K., atsakovė LUAB „Tautietis“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Forsina“), dalykas (prašymas patvirtinti bankroto byloje finansinį reikalavimą, kildinamą iš darbo teisinių santykių) iš esmės sutampa, nesutariama dėl to, ar pareiškėjo teikiamo pareiškimo ir civilinėje byloje Nr. eB2-1019-775/2023 išnagrinėto pareiškimo pagrindai sutampa.
28. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, – skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022 27 punktas).
29. Pareiškėjas atskirajame skunde, kaip minėta, teigia, kad skiriasi laikotarpiai už kuriuos buvo pareikštas pirminis prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtino ir reiškiamas naujasis. Nurodo, kad 2023 m. birželio 26 d. procesiniu dokumentu buvo prašyta patvirtinti laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. neišmokėtą darbo užmokestį, išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2024 m. balandžio 18 d. procesiniu dokumentu prašoma patvirtinti laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. vasario mėn. neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
30. Tiek paties apelianto skundo argumentai, tiek pirmiau nurodytų procesinių dokumentų turinys leidžia vienareikšmiškai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirminiame bei 2024 m. balandžio 18 d. pateiktame prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą, pareiškimų pagrindas sutampa, t. y. prašoma priteisti su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas (darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas) už tapačius laikotarpius. Teikiamu pareiškimu nurodytas laikotarpis, už kurį susidarė tariamas įsiskolinimas (dalis 2022 m. vasario mėn. ir įsiskolinimas nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. vasario mėn.), visiškai apima pirminiame pareiškime nurodytą laikotarpį, kadangi juo buvo prašoma patvirtinti finansinį reikalavimą, kuris apėmė laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. neišmokėtas su darbo užmokesčiu susijusias sumas.
31. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl ieškinio (pareiškimo) dalyko ir pagrindo tapatumo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teikiamas prašymas laikytinas iš esmės tapačiu išnagrinėtam Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1019-775/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje e2-1123-467/2023, kuria Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalis, kuria į LUAB „Tautietis“ kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius H. K. su pirmosios eilės 24 722,25 Eur finansiniu reikalavimu, tenkinamu pirmuoju etapu, panaikinta ir klausimas dėl šios dalies išspręstas iš esmės – pareiškėjo H. K. prašymo dalis dėl pirmosios eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo atmestas. Kita Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalis palikta nepakeista. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
32. Pažymėtina, kad kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas apeliantas papildomai nurodo, kad nagrinėjant pirminį jo pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo pateikta avansinė apyskaita, įrodanti LUAB „Tautietis“ 26 059,20 Eur lėšų, kurios buvo perduotos pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui, panaudojimo pagrįstumas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. balandžio 18 d. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo grindžiamas tuo, jog pareiškėjui tapo prieinama avansinių apyskaitų informacija, kuri patvirtina, kokia apimtimi bendrovė nėra atsiskaičiusi su pareiškėju. Šią aplinkybę, kaip pagrindą patvirtinti jo finansinį reikalavimą bankroto byloje, pareiškėjas nurodo tik atskirajame skunde. Nors kaip matyti iš teikiamos avanso apyskaitos (atskirojo skundo priedas Nr. 309), ji buvo parengta 2024 m. balandžio 17 d., t. y. dar iki pareiškėjui pateikiant 2024 m. balandžio 18 d. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
33. Kaip pagrįstai nurodė nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 388 straipsnis).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 49 punktas).
35. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atskirojo skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo procesinio sprendimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo gali būti sprendžiama tik vertinant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Todėl dėl atskirajame skunde apelianto naujai nurodytos aplinkybės (dėl avansinių apyskaitų), kaip pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nepasisakoma, nes ji nesudaro pagrindo kitaip vertinti, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, pareiškimo priėmimo klausimą.
36. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, kurios keisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė