Civilinė byla Nr. e2A-911-1051/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08756-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.18.1; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.3.1.10; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleksandro Rusako, Irenos Stasiūnienės, Irmos Valiuškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dpmotors“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Tenmor Solutions ApS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dpmotors“ dėl skolos priteisimo ir turto grąžinimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dpmotors“ priešieškinį ieškovui Tenmor Solutions ApS dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Tenmor Solutions ApS ieškiniu prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dpmotors“ priteisti 3 100,00 Eur skolą, 12,50 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti atsakovę UAB „Dpmotors“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui Porsche M97.01 variklį, pristatant jį adresu (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodė, kad 2023 m. balandžio mėn. susirašinėdami elektroniniais laiškais ieškovas ir atsakovė susitarė dėl Porsche M97.01 variklio (toliau – Variklis) remonto. Šalys susitarė, kad atsakovė atliks Variklio remonto darbus, o ieškovas apmokės sutartą kainą už tinkamai atliktas paslaugas. Atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už sutartus darbus bendrai 6 198,35 Eur sumai ir esant šalių susitarimui nurodė, kad ieškovas, prieš pradedant Variklio remonto darbus, apmokės pusę sąskaitoje nurodytos sumos. Ieškovas 2023 m. balandžio 24 d. atliko 3 100,00 Eur mokėjimą, atsakovė per WhatsApp programą patvirtino, kad mokėjimą gavo ir darbai pradedami. Šalys buvo sutarusios, kad Variklio remonto darbai turi būti atlikti per 30 dienų po pirmojo mokėjimo, todėl Variklio remonto darbai turėjo būti baigti 2023 m. gegužės 24 d. Atsakovė 2025 m. gegužės 25 d. patvirtino, kad kitą savaitę Variklis bus pristatytas į (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė garantavo, kad Variklio remontas jau praktiškai baigtas, šalys papildomai tarėsi, kad atsakovė už papildomą mokestį sumontuos Variklį į automobilį ir paruoš tinkam naudojimui. Šalių susitarimas nebuvo įgyvendintas. Atsakovė nurodydavo vis kitas Variklio pristatymo datas, tačiau Variklio į (duomenys neskelbtini) nepristatė. Eigoje atsakovė pareikalavo apmokėti likusią PVM sąskaitos faktūros dalį, teigdama, kad tik tada Variklis bus pristatytas į (duomenys neskelbtini), tačiau tokio susitarimo tarp šalių nebuvo. Ieškovas 2023 liepos 4 d. paprašė atsakovės atsiųsti Variklio nuotraukų. Atsakovė nuotraukas atsiuntė tik po mėnesio ir iš nuotraukų negalima identifikuoti, ar tai tikrai tas Variklis. Nors ieškovas vėliau prašė Variklio nuotraukų, kuriose matytųsi variklio identifikacinis numeris, tačiau tokių nuotraukų iš atsakovės negavo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui paprašius atsakovės nurodyti adresą, kuriuo būtų galima apžiūrėti Variklį, atsakovė tokios informacijos nesuteikė ir nesutiko aprodyti ieškovui variklio. 2024 m. kovo 24 d. ieškovo atstovams kreipėsi į atsakovę su reikalavimu grąžinti pagal PVM sąskaitą sumokėtus pinigus ir grąžinti Variklį, tarp šalių derybos atsinaujino. Ieškovas pasiūlė, kad jis įmokės likusią kainos dalį į advokatų depozitinę sąskaitą ir kai įsitikins tinkamai sutektomis paslaugomis, pinigai bus pervesti atsakovei. Prieš pasirašant susitarimą buvo reikalaujama atsiųsti Variklio nuotraukas. Nors derybų metų atsakovė su sąlygomis sutiko, tačiau vėliau komunikacija nutrūko. Ieškovas neturi objektyvių duomenų, kad Variklis yra suremontuotas ir paslauga tinkamai suteikta, todėl ieškiniu reiškia reikalavimą ne tik dėl Variklio grąžinimo, bet ir dėl sumokėtų 3 100,00 Eur grąžinimo.

3.       Atsakovė UAB „Dpmotors“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo Tenmor Solutions ApS ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. balandžio mėn. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl lengvojo automobilio Porsche M97.01 variklio remonto kainos. 2023 m. balandžio 19 d. atsakovė pateikė ieškovui pasiūlymą, kuriame nurodė, kad remonto kaina yra 7 500,00 Eur. Be kita ko, pasiūlyme nurodė, kad esant poreikiui sumontuoti, atsakovė gali pasiimti automobilį ir sumontuoti už papildomą kainą. 2023 m. balandžio 21 d. laišku atsakovė atsakė į papildomus ieškovo klausimus. 2023 m. balandžio 21 d. laišku ieškovas paprašė atsakovės išrašyti sąskaitą. 2023 m. balandžio 21 d. atsakovė išrašė ir el. paštu pateikė ieškovui 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sąskaita), kurioje yra nurodyta, kad variklio remonto kaina yra 6 198,35 Eur, taikant 0 procentų PVM tarifą, reikalingas 50 procentų apmokėjimas, po variklio remonto turi būti sumokėta likusi 50 procentų suma, variklis bus suremontuotas per 30 dienų po apmokėjimo. 2023 m. balandžio 24 d. ieškovas atliko 3 100,00 Eur mokėjimą. 2023 m. gegužės 25 d. atsakovei informavus ieškovą, kad netrukus baigs Variklio remontą, ieškovas domėjosi, kiek kainuotų, jeigu atsakovė įdėtų Variklį į automobilį ir paruoštų jį važiavimui. Atsakovė nurodė, kad iš viso kaina būtų 1 200 Eur su pervežimu. Ieškovas informavo atsakovę, kad draudimo bendrovė neišleidžia automobilio iš šalies, todėl ieškovas turės pats įmontuoti Variklį. 2023 m. liepos 4 d. atsakovė paprašė, kad ieškovas sumokėtų už Variklio remontą likusią sumą, tada variklis bus išsiųstas ieškovui. 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir 2023 m. rugsėjo 7 d. atsakovė pakartotinai nurodė ieškovui, kad kai tik gaus apmokėjimą, pristatys Variklį ieškovui. 2024 m. kovo 12 d. atsakovė informavo ieškovą, kad negavus jokio atsakymo iki 2024 m. kovo 15 d., atsakovė bus priversta parduoti variklį, nes už remontą ieškovas sumokėjo tik pusę sumos. Pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, tačiau rangos sutarties sudėtinėmis dalimis, kuriose buvo numatytos rangos sutarties sąlygos, yra laikomi: 1) 2023 m. balandžio 19 d. atsakovės el. laiškas su remonto atlikimo sąlygomis; 2) 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl to, kad atsakovė nesilaikė PVM sąskaitoje faktūroje numatytų Variklio remonto darbų atlikimo terminų, laikė, kad ieškovas pripažįsta faktą, kad atsakovė Variklio remonto darbus atliko tinkamai ir laiku. Variklio remonto darbai atlikti, tačiau ieškovas, nesilaikydamas sutarties sąlygų, nesumoka atsakovei likusios remonto kainos, todėl atsakovė negali perduoti ieškovui darbų rezultato. Vertino, kad ieškovui nereiškiant reikalavimą nutraukti rangos sutartį, avanso grąžinimo klausimas negali būti keliamas. Pažymėjo, kad ieškovas vengia priimti atsakovės atliktus darbus, todėl prašo ieškinį atmesti.

4.       Atsakovė UAB „Dpmotors“ patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo Tenmor Solutions ApS atsakovės UAB „DPmotors“ naudai 3 098,35 Eur skolą, 510,57 Eur palūkanas, 40 Eur sumą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 12,25 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad tarp šalių susiklostė rangos santykiai. Atsakovė 2023 m. balandžio 21 d. ieškovui išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė tokias apmokėjimo už atliktus darbus sąlygas: 1) variklio remonto kaina yra 6 198,35 Eur taikant 0 proc. PVM tarifą; 2) reikalingas 50 procentų apmokėjimas; 3) po variklio remonto turi būti sumokėta likusi 50 procentų suma. Taip pat PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas ir darbų atlikimo terminas – per 30 dienų po apmokėjimo. Ieškovas 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą priėmė ir atliko avansinį mokėjimą, tokiu būdu patvirtindamas, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sąlygos ieškovui yra priimtinos. Ieškovas 3 100,00 Eur mokėjimą pagal atsakovės išrašytą ir pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 2023 m. balandžio 24 d.. Atsakovė automobilio remonto darbus atliko, laikydamasi sutartinių terminų. 2023 m. gegužės 25 d. atsakovė informavo ieškovą, kad Variklio remonto darbai yra atlikti, todėl ieškovui kilo pareiga atsiskaityti. 2023 m. liepos 4 d. atsakovė informavo ieškovą, kad Variklio remonto darbai nėra apmokėti ir pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų už Variklio remontą likusią sumą, tačiau ieškovas, nesilaikydamas sutarties sąlygų, nesumoka atsakovei likusios remonto kainos, todėl mano, kad egzistuoja pagrindas priteisti iš ieškovo 3 098,35 Eur skolą. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. liepos 4 d. atsakovė pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų už Variklio remontą likusią sumą, laiko, kad pareiga mokėti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą atsirado ieškovui nuo 2023 m. liepos 5 d., taip pat teigia, kad ieškovas privalo mokėti atsakovei 40,00 Eur pagal minėto įstatymo nuostatas.

6.       Ieškovas Tenmor Solutions ApS atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė atmesti atsakovės UAB „Dpmotors“ priešieškinį kaip nepagrįstą ir ieškovui iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą ar atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 1 dalis). Šalys susitarė ne tik dėl konkrečių remonto darbų, bet ir dėl galutinio darbo rezultato – po variklio surinkimo variklis turi veikti 1 000 km žemais sūkiais. Tai reiškia, kad kol nėra aišku, ar pasiektas darbų rezultatas, darbai negali būti laikomi atliktais ir atsakovė negali reikalauti pilno darbų apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas turi būti atmetamas kaip nepagrįstas. Teigė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad visi Variklio remonto darbai yra atlikti pilnai ir tinkamai. Akcentavo, kad neapžiūrėjus Variklio ir neįmontavus į automobilį bei nepatikrinus jo veikimo, ieškovas turi pagrindo teigti, kad sutarti Variklio remonto darbai nebuvo atlikti. Palyginus 2023 m. balandžio 19 d. atsakovės elektroniniame laiške nurodytus šalių sutartus darbus ir faktiškai atliktus darbus, vertino, kad nėra įdėta naujų stūmoklių, nėra naujos grandinės. Manė, kad vien tai sudaro pagrindą teigti, kad sutarti darbai nebuvo iki galo atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „Dpmotors“ ieškovui Tenmor Solutions ApS 3 100,00 Eur avansą, 12,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 100,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 293,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; įpareigojo atsakovę UAB „Dpmotors“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui Tenmor Solutions ApS Porsche M97.01 variklį, ieškovui jį atsiimant iš atsakovės nurodytos vietos.

8.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė išrašė ieškovui 2023 m. balandžio 21 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą už Variklio remontą, tai savaime nepatvirtina atsakovės teiginio apie šalių susitarimą už Variklio remontą sumokėti iš anksto, t. y. iki suremontuoto variklio perdavimo ieškovui. Nurodė, kad byloje yra duomenys tik apie šalių susitarimą už Variklio remontą atsakovei sumokėti 3 100 Eur avansą, kurį ieškovas sumokėjo 2023 m. balandžio 24 d. mokėjimo pavedimu. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė perdavė ieškovui suremontuotą Variklį, atitinkamai, ieškovas nėra patvirtinęs, kad variklis suremontuotas tinkamai, kad yra pasiektas sutartas rezultatas, jog variklis važiuoja 1000 km žemais sūkiais.

9.       Teismas taip pat pažymėjo, kad nustačius terminą atsakovei pateikti papildomus įrodymus pagrindžiančius detalių įsigijimo faktą, remonto darbus, atsakovė pateikė 2023 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 361,00 Eur sumai, nurodė, kad buvo atlikti galvutės remonto darbai bei pateiktos variklio nuotraukos, kitokių įrodymų nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepateikė prašymo dėl ekspertinio tyrimo atlikimo byloje, siekiant pagrįsti darbų atlikimo faktą bei įrodyti priešieškinio reikalavimą dėl skolos už darbus priteisimo.

10.       Teismas spręsdamas, ar Variklio remonto darbai tikėtina buvo atlikti, atsižvelgė į tai, kad atsakovė, teikdama variklio foto nuotraukas į bylą (DOK-143242) nurodė, kad atsakovė atlikto tokius darbus: 1) buvo išplautas variklio blokas ir padengtas Nikosil danga; 2) buvo išplauti variklio stūmokliai; 3) variklyje buvę žiedai pakeisti naujais žiedais: 4) variklyje buvę pagrindiniai įdėklai pakeisti naujais; 5) išplautos variklio galvos; 6) patikrintos variklio kreipiančiosios įvorės; 7) seni variklio riebokšliai pakeisti į naujus; 8) senos variklio tarpinės pakeistos į naujas. Taip pat teismas įvertino, kad šalių ikisutartinių derybų metu, atsakovės pateiktame pasiūlyme buvo numatyta, kad į darbų kainą yra įtraukiamas movos blokas su 4 mm rankovėmis, nauji stūmokliai, nauji stūmoklio žiedai, nauji guoliai (pagrindinis ir Švaistiklis), restauruotos galvutės, naujos grandinės, visos naujos tarpinės ir O-žiedai. Teismas laikė šiuos įrodymus prieštaringais, nesudarančiais pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė atliko sutartus rangos darbus, kadangi atsakovės išvardinti darbai neatitinka teiktame ieškovui pasiūlyme numatytų darbų pobūdžio.

11.       Teismas konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, kad į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuota Variklio remonto eiga, nėra pagrindo teigti, kad Variklis buvo suremontuotas pagal pasiūlyme numatytą rezultatą ir buvo suremontuotas tinkamai. Sprendė, kad tokios išvados nėra pagrindo padaryti iš nuotraukų, neapžiūrėjus, neįvertinus ir neišbandžius pačio Variklio, o atsakovei neteikus objektyvių duomenų (ekspertinės išvados ir kt.) tokiam faktui pagrįsti. Teismas atsižvelgė, kad atsakovės vadovas iki 2023 m. liepos mėnesio ne kartą šalims susirašinėjant per WhatsApp programėlę minėjo apie Variklio pristatymą į (duomenys neskelbtini), vis atidėdamas terminus dėl įvairių priežasčių, tačiau nuo 2023 m. liepos 4 d. pradėjo reikalauti atlikti likusį mokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą dar iki Variklio pristatymo į (duomenys neskelbtini), nenurodant tam jokių svarbių, objektyvių priežasčių. Teismas pastebėjo, kad teisinis reglamentavimas numato atliktų darbų priėmimo faktą prieš atsiskaitant su rangovu (CK 6.655 straipsnis), tačiau nei darbų perdavimo – priėmimo aktas, nei patys darbai užsakovui nebuvo pateikti. Tiek ikisutartinėse derybose, tiek derinant Variklio perdavimo klausimą iki 2023 m. liepos mėnesio, buvo aiškus šalių susitarimas ir rangovo pritarimas variklį pristatyti į (duomenys neskelbtini), darbų priėmimui ir galutiniam atsiskaitymui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepasirūpino tinkamu darbų perdavimu užsakovui. Teismas atsakovės poziciją, kad atsakovei nekilo pareiga perduoti darbų, kol nėra neapmokėjimo, laikė nepagrįsta. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovė atliko ieškovo automobilio variklio remonto darbus, atsakovės prašymą dėl skolos priteisimo už atliktus Variklio remonto darbus atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

12.       Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, pažymėjo, kad rangovas (atsakovė) buvo įsipareigojusi per 30 dienų nuo avanso sumokėjimo dienos, t. y. iki 2023 m. gegužės 24 d. atlikti Variklio darbus bei pristatyti Variklį į (duomenys neskelbtini). Teismas nustatęs, kad atsakovės atliekami rangos darbai nebuvo priduoti ieškovui, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad remonto darbai iš viso buvo atliekami ir/ar tinkamai atlikti, o tai yra esminis sutarties pažeidimas, dėl to ieškovas teisėtai ir pagrįstai 2024 m. kovo 25 d. pretenzija nutraukė sutartį (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Atkreipė dėmesį, kad  darbų rezultatas daugiau nei dvejus metus nėra perduotas užsakovui, kaip buvo žadėta tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir sutarties vykdymo metu. Teismas konstatavo, kad atsakovei neįvykdžius savo esminio įsipareigojimo pagal rangos sutartį, ji neturi teisės gauti atlyginimo už neatliktus ir neperduotus darbus, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė ieškovo sumokėtą 3 100,00 Eur avansą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 12,50 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 100,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas.

13.       Teismas atsižvelgęs, kad byloje neįrodytas remonto darbų atlikimo faktas, sprendė, kad ieškovo reikalavimas grąžinti jam priklausantį Variklį yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas įvertinęs faktą, kad Variklio pristatymas į (duomenys neskelbtini) buvo sutartas jau po atliktų remonto darbų ir tikėtinai pristatymo kaštai buvo įskaičiuoti į bendrą darbų atlikimo kainą, sprendė, kad ieškovo reikalavimas grąžinti Variklį ieškovui, jį pristatant į (duomenys neskelbtini), yra nesąžiningas ir nepagrįstas. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, kad Variklis remonto darbams atlikti buvo paimtas iš užsakovo (duomenys neskelbtini), sprendė, kad užsakovas pats asmeniškai turi pasirūpinti variklio atsiėmimu iš rangovo (atsakovės), suderinus šalims tinkamą laiką ir vietą. Teismas, ieškovo reikalaujamą Variklio grąžinimui įvykdyti 10 dienų terminą, laikė protingu ir sąžiningu, atsakovė įpareigota Variklį grąžinti ieškovui iš patalpų, esančių Lietuvoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dpmotors“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-932-994/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovo Tenmor Solutions ApS ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „DPmotors“ priešieškinį tenkinti pilna apimtimi; arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-932-994/2025 ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad ieškovas neturi pareigos atsiskaityti už remonto darbus. Teismas netinkamai vertino 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą likusios už Porsche M97.01 variklio remonto darbus mokėtinos sumos sumokėjimo terminą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad likusi mokėtina suma sumokama tik po to, kai suremontuotas variklis perduodamas ieškovui. Spręsdamas, kad šalys buvos susitarusios, kad ieškovas apmoka likusią sumą tik po variklio perdavimo, teismas vadovavosi CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, tačiau visiškai nevertino susitarimo turinio ir tikrosios šalių valios, kad ieškovas apmoka po remonto darbų atlikimo, tačiau ne po Variklio perdavimo ieškovui. Pabrėžia, kad šalys niekada nebuvo susitarusios, kad likusi dalis sumokama tik tada, kai yra priimamas rangos darbų rezultatas.

14.2.                      Akcentuoja, kad sąskaitoje, kuri patvirtina šalių susitarimą ir valią dėl apmokėjimo terminų, buvo nurodyta kita apmokėjimo tvarka, negu numato bendroji taisyklė CK 6.655 straipsnio 1 dalyje, o būtent, susieta su remonto darbu atlikimu, tačiau ne su rangos darbų rezultato priėmimu. Mano, kad šiuo atveju negalėjo būti taikoma bendroji taisyklė teigiant, kad apmokama tik perdavus rezultatą, tokio susitarimo niekuomet nebuvo, todėl mano, kad teismas padarė iš esmės klaidingą išvadą.

14.3.                      Atkreipia dėmesį, kad Sąskaitoje aiškiai nurodyta, kad: „Po variklio remonto turite sumokėti likusius 50%“. Mano, kad teismas sprendime formaliai vertindamas Sąskaitos turinį, jos reikšmės nevertino, nesiaiškino jos turinio ir ką joje sulygtos sąlygos reiškia. Pažymi, kad PVM sąskaita faktūra savaime turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad likusi už remontą mokėtina suma sumokama tik po to, kai Variklis pristatomas ieškovui. Teismas nei vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nei byloje esančiais įrodymais, padarė nemotyvuotą išvadą, kad šis momentas laikomas tuomet, kai Variklis pristatomas ieškovui (duomenys neskelbtini).

14.4.                      Pažymi, kad informavo ieškovą apie remonto darbų atlikimą 2023 m. gegužės 25 d., todėl tik nuo šios datos ieškovui kilo pareiga atsiskaityti ir sumokėti likusią Sąskaitoje nurodytą sumą, kaip ir sutarta šalių sutarimu. Teismas visiškai nevertino ieškovo pripažinto fakto, kad esminis susitarimas buvo tas, kad ieškovas apmoka po remonto darbų atlikimo ir tik, kai šalių santykiai komplikavosi, ieškovas nurodė, kad apmokės po Variklio pristatymo. Pabrėžia, kad ieškovas vienašališkai pakeitė šalių sulygtą atsiskaitymo tvarką nusprendęs, kad atsiskaitys kitokia tvarka, negu buvo sutarta. Ieškovas neatlikęs likusio mokėjimo, pažeidė sutartines prievoles – apmokėti likusią už Variklio remonto darbus mokėtiną sumą. Mano, kad teismo išvada, kad joks byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad šalys buvo kokiu nors būdu ar apimtimi susitarusios, kad likusi kaina sumokama po Variklio perdavimo ieškovui, padaryta nesivadovaujant byloje esančiais įrodymais, sutarčių aiškinimo taisyklėmis, todėl yra nepagrįsta.

14.5.                      Nurodo, kad ieškovui pažeidus mokėjimo pareigą, atsakovė sustabdė savo priešpriešinės pareigos vykdymą – Variklio perdavimą ieškovui, todėl atsakovė negali būti laikoma Variklio remonto darbų neatlikusi bei turinti pareigą grąžinti avansą. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su prievolės vykdymo sustabdymu, daikto sulaikymu. Pažymi, kad atsakovei nurodžius, kad Variklio neperduos tol, kol ieškovas nesumokės likusios už remontą mokėtinos sumos, reiškia, kad atsakovė savo prievolės vykdymą sustabdė ir daiktą sulaiko, todėl teismas privalėjo vertinti aplinkybes dėl atsakovės teisės sulaikyti daiktą. Apibendrinant nurodo, kad ne atsakovė, tačiau ieškovas yra laikomas pažeidusiu savo sutartines prievoles sumokėti likusią sumą už Variklio remonto darbus.

14.6.                      Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys susitarė dėl Variklio pristatymo į (duomenys neskelbtini) ir tai yra momentas, nuo kurio atsiranda ieškovui pareiga apmokėti likusią remonto darbų kainą („po variklio remonto“). Pažymi, kad šalių susitarimas nenumatė, kad Variklio pristatymas įeina į sutartų remonto darbų apimtį. Apeliantės atliekama darbų apimtis apibrėžta 2023 m. balandžio 19 d. elektroniniame laiške, kuriame nurodyta, kad už papildomą kainą numatytas Variklio sumontavimas į automobilį. Pabrėžia, kad tarp šalių nebuvo jokios kalbos apie tai, kad į kainą įeina pristatymas į (duomenys neskelbtini). Tik vėlesnėje (po sutarties sudarymo vykusioje komunikacijoje), tam tikra apimtimi buvo tariamasi dėl Variklio pristatymo, tačiau susitarimas pasiektas nebuvo ( 2023 m. birželio 20 d. laiškas). Teismas nepagrįstai sprendė, kad Variklio pristatymo kaštai buvo įskaičiuoti į bendrą darbų atlikimo kainą, kadangi tokios sumos negalėjo būti įtrauktos į Sąskaitą, nes Sąskaita išrašyta anksčiau, nei vyko šalių derybos dėl papildomos paslaugos dėl Variklio siuntimo į (duomenys neskelbtini).

14.7.                      Apibendrinant pažymi, kad teismas netinkamai vertino šalių sudarytos sutarties nuostatas, nevertino byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į tai, kad sutartį pažeidė ieškovas, t. y. sutartinę pareigą apmokėti likusią dalį už Variklio remonto darbus, tik po to atsakovė gynė savo pažeistas teises, stabdydama priešpriešinės prievolės vykdymą, todėl mano, kad teismas padarė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, atmesdamas priešieškinį.

14.8.                      Vertina, kad ieškovui pirmam pažeidus savo sutartines pareigas – neapmokėjus likusios kainos už Variklio remontą – ir atitinkamai atsakovei sustabdžius savo priešpriešinių pareigų vykdymą, bet kokie argumentai, kad Variklio darbai nėra atlikti, privalėjo būti vertinami kaip ieškovo gynybinė pozicija. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, kad darbai nebuvo atlikti, nors ieškovas, gindamasis šiomis aplinkybėmis, turėjo pareigą jas įrodyti.

14.9.                      Pažymi, kad teismas neveikė aktyviai, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų. Teismas visiškai nesiaiškino atsakovės darbų techninės pusės, o būtent, kad atsakovės faktiškai atlikti darbai nelaikytini naujais ar nesusijusiais su šalių sutartimi – atlikti darbai, dėl kurių šalys buvo susitarusios, tik platesne jų apimtimi (nurodyti apeliacinio skundo 50.1.–50.7. papunkčiuose). Teismas nepagrįstai vertino tai, kaip prieštaravimus, nors nesiaiškino aplinkybių, kad realiai atsakovės atliktais darbais yra tik įgyvendinama šalių sutarimu apibrėžta remonto darbų apimtis, padarė formalią išvadą, kad atsakovės nurodyti darbai neatitinka šalių sutartos darbų apimties ir nepagrįstai sprendė, kad remonto darbai nėra atlikti. Variklio remonto darbai atlikti pilna apimtimi, todėl ieškinys turėjo būti atmestas, o priešieškinis patenkintas.

14.10.                      Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, kadangi tik nurodė, kad atsakovė yra pateikusi 2023 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) 361 Eur sumai galvutės remonto darbams, tačiau plačiau šio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė realiai atliktų remonto darbų kontekste. Atkreipia dėmesį, kad iš šios sąskaitos matyti, kad buvo atlikti galvutės remonto darbai, kas ir buvo sulygta šalių sudaryto susitarimo apimtyje. Teismas nevertino galimybės, kad remonto darbai atlikti, todėl padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad remonto darbai iš viso buvo atliekami ir/ar tinkamai atlikti. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

14.11.                      Nurodo, kad ieškovas tik iškėlė abejonę, kad remonto darbai neatlikti, tačiau neįrodinėjo Variklio remonto (rangos) darbų trūkumų, todėl jo atsisakymas mokėti likusią kainą yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo teisę neapmokėti už Variklio remonto darbus, nes jam nebuvo sudaryta galimybė įvertinti Variklio remonto darbų realumo ir kokybės, nebuvo parengtas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino aplinkybės, kad šalys savo susitarime nebuvo numačiusios, kaip, kokiu būdu ieškovas apžiūrės, įvertins atliktus remonto darbus, kaip Variklis perduodamas ieškovui.

14.12.                      Pažymi, kad vykdant sutartį ir suėjus likusios kainos dalies apmokėjimo terminui, atsakovei pareikalavus sumokėti likusią dalį, kaip numatyta Sąskaitoje, ieškovas galėjo gintis tik įrodinėdamas Variklio remonto darbų trūkumus, tačiau to įrodinėjimo veiksmų nesiėmė. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas siekė apžiūrėti Variklį, todėl mano, kad ieškovas elgėsi pasyviai. Šalių sutartyje nesant detalizuotai tvarkai, būdui, priemonėms, kaip turi būti atliekama Variklio remonto darbų patikra, vadovaujamasi bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, jog pareiga patikrinti rangos darbų rezultatą tenka užsakovui (ieškovui). Ieškovas be paprašytų Variklio fotofiksacijų nesiėmė jokių efektyvių priemonių, kad būtų užfiksuoti tariami rangos darbų defektai, trūkumai, todėl šios įrodinėjimo pareigos gindamasis kainos nesumokėjimu, neįrodė. Pažymi, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovę neįrodžius, kad Variklio remonto darbus yra realiai atlikusi, ir nepagrįstai atsakovei ši įrodinėjimo pareiga buvo perkelta, nors būtent ieškovui, kaip užsakovui, ginantis darbų trūkumais kaip pagrindu atsisakyti apmokėti už darbus, tokia pareiga kilo.

14.13.                      CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra numatytos pasekmes rangovui, jeigu paaiškėja, kad rangos darbų rezultatas neatliktas arba atliktas nekokybiškai ir atitinkamai gynybos būdai užsakovui, tačiau nei viename šių būdų nenumatyta teisė užsakovui apskritai nepriimti rangos darbų rezultato ar atsisakyti atsiskaityti už jį. Todėl teigia, kad ieškovas nepagrįstai naudojosi įstatyme neįtvirtintu gynybos būdu – neatsiskaityti už rangos rezultatą ir atsisakyti jį priimti. Akcentuoja, kad šios įrodinėjimo pareigos teismas tinkamai nepaskirstė, todėl nepagrįstai sprendė, kad darbų atlikimo, jų kokybiškumo faktą turi įrodyti atsakovė. Pažymi, kad ieškovas net ir gindamasis tariamais rangos darbų trūkumais, neturėjo pagrindo atsisakyti apmokėti likusios kainos, nes tokių trūkumų net neįrodinėjo.

14.14.                      Teigia, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino darbų priėmimo-perdavimo akto nebuvimo reikšmę. Priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas dėl akivaizdžių priežasčių – ieškovas pažeidė prievolę sumokėti likusią kainą už remonto darbus, todėl Variklis nebuvo perduotas ieškovui, atitinkamai, ir šis aktas nebuvo pasirašytas. Pastebi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad priėmimo-perdavimo akto nepasirašymas nešalina užsakovo pareigos nustatyti, fiksuoti rangos darbų trūkumus.

14.15.                      Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tokioje situacijoje, kai užsakovas ginasi ir nemoka kainos už rangos darbus tuo pagrindu, kad tariamai rangos darbai atlikti su trūkumais. Užsakovas (šiuo atveju ieškovas) privalėjo įrodyti Variklio darbų trūkumus, ko byloje padaryta nebuvo. Tokiu būdu buvo netinkamai pritaikytos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos ir vietoje to, kad ieškovas įrodytų rangos darbų trūkumus, atsakovė buvo nepagrįstai ir neteisėtai pripažinta neįrodžiusi, kad atliko Variklio remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas ir nepagrįstai ieškinį tenkino.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Tenmor Solutions ApS prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, įpareigojant atsakovę perduoti Variklį ieškovui ir gražinti sumokėtą avansą, taip pat priteisti iš atsakovės 2 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      2023 m. balandžio mėn. šalys el. laiškais susitarė dėl Variklio remonto, kuriuose atsakovė išvardino, kokius remonto darbus atliks, kiek tai kainuos ir kitas sąlygas. 2023 m. balandžio 20 d. atsakovei atsiuntus pasiūlymą su išvardintais darbais ir jų kaina, ieškovas papildomai pasiteiravo, ar į kainą jau yra viskas įtraukta, atsakovė 2023 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku atsakė, kad kaina yra galutinė ir papildomai gali kainuoti tik Variklio įmontavimas į patį automobilį. Atsakovė nenurodė, kad atskirai kainuos Variklio pristatymas į (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad 2023 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku ieškovas atsiuntė atsakovei duomenis sąskaitos išrašymui ir nurodė: „Sąskaitoje faktūroje taip pat nurodykite pristatymo laiką“ ir tai taip pat patvirtina, kad šalys iš esmės tarėsi, kad Variklis bus pristatytas ieškovui. Pažymi, kad atsakovė, atsiųsdama sąskaitą, jokių papildomų komentarų ar prieštaravimų dėl to nepateikė. 

15.2.                      Pažymi, kad 2023 m. gegužės 25 d. atsakovė atsiuntė ieškovui žinutę, kad darbai jau į pabaigą ir kitą savaitę Variklis bus pristatytas ieškovui. Tai patvirtina, kad atsakovė laikė ir suprato, kad į šalių susitarimo apimtį įeina Variklio pristatymas į (duomenys neskelbtini) ir šiame etape apie jokį papildomą mokėjimą už pristatymą ar apmokėjimą už darbus iki Variklio pristatymo nebuvo kalbama. Pažymi, kad 2023 m. birželio 23 d. (penktadienį) atsakovė parašė, kad pristatys Variklį ketvirtadienį (2023 m. birželio 29 d.), tačiau Variklio nei nurodytą dieną, nei vėliau nepristatė. Vėliau atsakovė pareikalavo apmokėti pilną kainą už Variklio remontą prieš išsiunčiant Variklį į (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsisakė tai padaryti, nes tokio susitarimo tarp šalių niekada nebuvo ir, kaip matyti iš susirašinėjimo, iš pradžių atsakovė žadėjo pristatyti Variklį be jokio apmokėjimo, kadangi ieškovas turėjo įsitikinti, kad Variklis sutaisytas tinkamai ir veikia. Mano, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, kad tikrasis šalių susitarimas buvo toks, kad atsakovė pirmiausia pristatys Variklį į (duomenys neskelbtini), o ieškovas už Variklio remontą sumokės tik po to, kai bus tinkamai atliktas Variklio remontas. Variklio remonto tinkamu atlikimu galima įsitikinti tik gavus Variklį ir jį įmontavus į automobilį.

15.3.                      Pažymi, kad atsakovė apeliaciniu skundu buvusį susitarimą aiškina priešingai ir teigia, kad šalys buvo susitarusios dėl apmokėjimo „po remonto“, o ne „po pristatymo“. Nurodo, kad pagal teisės aktus ir teismų praktiką, rangos teisiniuose santykiuose darbų atlikimas siejamas ne vien su faktiniu darbo užbaigimu (kai rangovas pats teigia, kad darbai baigti), bet būtent su darbų perdavimu užsakovui. Tik tokiu momentu galima konstatuoti, kad darbai pasiekė stadiją „po remonto“. Akcentuoja, kad šalys sutarė ne tik dėl konkrečių remonto darbų, bet ir dėl galutinio darbo rezultato variklis po surinkimo turi veikti 1 000 km žemais sūkiais, todėl įrašas „po remonto“ turi būti suprantamas kaip darbų atlikimo ir jų perdavimo užsakovui momentas, leidžiantis patikrinti, ar pasiektas sutartas rezultatas. Jei darbų rezultatas nėra perduodamas užsakovui, tai reiškia, kad jis negavo užsakytos paslaugos, todėl neturi prievolės mokėti už neperduotą rezultatą. Atkreipia dėmesį, kad šalių susirašinėjime atsakovė informavo, kad darbai atlikti ir variklis bus pristatytas į (duomenys neskelbtini), nesiejant jo pristatymo su pirmalaikiu apmokėjimu.

15.4.                      Mano, kad atsakovė sulaikymo teisės neturi ir neturėjo. Teigia, pagal CK 6.656 straipsnio nuostatas, atsakovė turi pareigą perduoti variklį ieškovui, tokiu būdu perduodant darbų rezultatą, ir tik tada ieškovui atsiranda pareiga mokėti už atliktus remonto darbus (jei jie atlikti tinkamai). Atsakovė savo pareigos nėra įvykdžiusi, kas reiškia, kad nėra tenkinamos pirmosios dvi sulaikymo sąlygos: (1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs)) ir atsakovė neturi teisės pasinaudoti sulaikymo teise. Priešingai, atsakovė turi perduoti darbų rezultatą, grąžinant Variklį, ir tik tada įgis reikalavimo teisę į ieškovą.

15.5.                      Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad byloje nėra įrodymų, kad darbai nebuvo atlikti. Primena, kad byla buvo inicijuota ne atsakovei pareiškus reikalavimą dėl apmokėjimo už atliktus remonto darbus, tačiau ieškovui pareiškus reikalavimą grąžinti Variklį ir sumokėtą avansą. Reikšdamas reikalavimą, ieškovas teismui įrodė, kad iki ieškinio pateikimo Variklis jam nėra perduotas, nors tai padaryti buvo žadama nuolat. Atsakovei, atsikertant į ieškinį teiginiais, kad darbai esą atlikti ir ieškovas pirmiausia privalo už juos sumokėti, teko pareiga įrodyti šiuos savo teiginius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Pastebi, kad šį ieškinį pareiškė užsakovas, o atsakovė atsikerta darbų atlikimu, pareiga įrodyti darbų atlikimo faktą tenka būtent jai – rangovei. Šiuo atveju, sutartas darbų rezultatas (variklis turi veikti 1 000 km žemais sūkiais) gali būti patikrintas įstatant Variklį į automobilį, tačiau atsakovė neatvyko pasiimti automobilio ir Variklis liko nesumontuotas, todėl ieškovo galimybės patikrinti, ar sutartas darbų rezultatas buvo pasiektas, buvo panaikintos. Akcentuoja, kad siekdamas išsiaiškinti visas bylos faktines aplinkybes, ieškovas bandė iš atsakovės gauti duomenis, padėsiančius nustatyti, ar darbai buvo atlikti ir jei taip – kokie, tačiau išnaudojus visas įmanomas procesines priemones, tokios informacijos nepavyko gauti (žr. atsiliepimo į apeliacinį skundą 49.1.–49.14. papunkčius). Atsakovei nepateikus įrodymų, kad jos įvardinti darbai buvo atlikti (pakeistu nauju detaliu įsigijimo dokumentu ir pan.), kai byloje atsakovė nuolat teismą įtikinėjo, kad tokius įrodymus renka ir tikrai pateiks, tik reikia papildomai laiko, galima remtis prezumcija contra spoliatorem prezumcija, kuria yra vadovaujamasi šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, ir daryti išvadą, kad atsakovė nėra atlikusi įvardijamu remonto darbų.

15.6.                      Teigia, kad, priešingai nei skunde nurodo atsakovė, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas turėjo pareigą veikti itin aktyviai. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 12 straipsnis). Teismas tokio pobūdžio bylose kaip ši nėra įpareigotas ex officio šalies naudai rinkti ar šalinti įrodymų prieštaravimus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Į įstatymines išimtis ši byla nepatenka.

15.7.                      Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad teismas iš viso nesiėmė jokių veiksmų, kad byloje būtų surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų visapusiškai išnagrinėti bylą. Pažymi, kad teismas ne kartą įpareigojo atsakovę pateikti papildomus dokumentus. Daro išvadą, kad šioje byloje teismas tinkamai įgyvendino proceso principus – sudarė galimybes šalims pateikti įrodymus ir suformuoti savo poziciją, tačiau atsakomybė už nepateiktus ar prieštaringus įrodymus tenka pačioms šalims, o ne teismui.

15.8.                      Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neįrodinėjo, jog jos atlikti darbai savo esme yra identiški darbams, numatytiems sutartyje, tik platesne apimtimi. Šis argumentas atsirado tik apeliacinės instancijos procese, jį pateikus naujam atstovui, todėl tai vertintina kaip nauja gynybos versija. Nesutiktina su argumentais, kad teismas netyrė ir nevertino pateiktų techninių duomenų. Priešingai, skundžiamo sprendimo 17 punkte teismas pasisakė, kad sutarti remonto darbai ir atsakovės įvardijami faktiškai atlikti remonto darbai nesutampa. Atsakovė neatliko tai, kas buvo sutarta, dėl ko negali iš ieškovo reikalauti likusios kainos dalies sumokėjimo, o teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad duomenys apie užsakytus ir tariamai atliktus darbus yra prieštaringi.

15.9.                      Pažymi, kad rangovas neturi teisės vienašališkai keisti sutarties dalyko ar užsakovo nurodymų. Dėl tokių keitimų šalys nesitarė, atsakovė neprašė ir negavo ieškovo sutikimo. Argumentai dėl tariamai „patikimesnės“ technologijos (Nikosil dangos perdengimo vietoje gilzių) ar „idealiai išsilaikiusių stūmoklių“ nekeičia fakto, kad rangovas privalėjo veikti pagal užsakovo patvirtintą užsakymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo

17.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadą apie Variklio remontą (pažyma Nr. 2025-08-22/01), ir prašo juos priimti. Nurodo, kad išvada patvirtina, kad Variklis buvo pilnai suremontuotas ir patikrintas pagal gamintojo techninius reikalavimus, remonto darbai atlikti laikantis visų gamintojo specifikacijų, atlikti testai rodo, kad variklis veikia tinkamai ir saugus eksploatacijai. Teigia, kad poreikis pateikti naujus įrodymus kilo tik po sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismui sprendimo motyvacijoje nurodžius, kad egzistuoja prieštaravimai tarp atsakovės nurodytų realiai atliktų ir šalių sutartų darbų.

18.       Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė nepriimti apeliantės pateiktų naujų įrodymų.

19.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19, 20 punktai).

20.       Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą ir vertinimas, vyksta pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo taisyklių klaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 24 punktas).

21.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, sprendžia, kad apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo kreiptis į specialistą dėl išvados apie Variklio remontą pateikimo ir gautą išvadą pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų prašiusi teismo skirti Varikio ekspertizę ar būtų pateikusi teismui motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, iškilus būtinybei pateikti specialisto išvadą apie atliktus variklio remonto darbus, jo atitikimą techninei specifikacijai, ir vėliau pateikusi specialisto išvadą, ir teismas būtų tokio prašymo netenkinęs. Tai, kad tik pirmosios instancijos teismui priėmus apeliantei nepalankų sprendimą, apeliantė kreipėsi į specialistą dėl Variklio remonto įvertinimo, atsižvelgiant į tai, kad viso proceso metu ieškovas teigė, kad apeliantė tinkamai neatliko Variklio remonto, o apeliantė laikėsi priešingos pozicijos, kad Variklis yra suremontuotas tinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė būdama rūpestinga proceso dalyvė, galėjo įvertinti poreikį pateikti, kaip vieną iš įrodymų, specialisto išvadą apie variklio remontą. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad poreikis pateikti specialisto išvadą iškilo vėliau, po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, todėl atsisako priimti apeliantės pateiktą naują įrodymą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė žodinę rangos sutartį dėl transporto priemonės Porsche M97.01 variklio remonto, kurios sąlygas aptarė susirašinėdamos elektoriniais laiškais. Pagal žodinį susitarimą atsakovė įsipareigojo suremontuoti ieškovui priklausančios transporto priemonės Porsche M97.01 variklį, pasiekti rezultatą, kad variklis turi veikti 1 000 km žemais sūkiais, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei už variklio remontą. Atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už sutartus darbus bendrai 6 198,35 Eur sumai, kurios 3 100,00 Eur avansinį mokėjimą ieškovas sumokėjo 2023 m. balandžio 24 d., t. y. iki darbų atlikimo pradžios. Iš Sąskaitos nustatyta, kad darbai turėjo būti atlikti per 30 dienų po avanso apmokėjimo. Ieškovas 2024 m. kovo 25 d. pranešimu, remiantis CK 6.217 straipsniu, atsakovei pažeidus sudarytą susitarimą Variklį suremontuoti per 30 dienų nuo avanso sumokėjimo ir jį pristatyti į (duomenys neskelbtini) ieškovui, nutraukė šalių susitarimą. Šalys neginčija, kad Variklis nėra perduotas užsakovui (ieškovui).

Dėl susitarimo sąlygų

23.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Sąskaitoje nurodytą likusios už Variklio remonto darbus mokėtinos sumos sumokėjimo terminą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad likusi mokėtina suma sumokama tik po to, kai suremontuotas Variklis perduodamas ieškovui. Nurodo, kad teismas vadovavosi CK 6.655 straipsnio 1 dalimi,  tačiau nevertino susitarimo turinio ir tikrosios šalių valios, kad ieškovas įsipareigojo apmokėti po remonto darbų atlikimo, tačiau ne po Variklio perdavimo ieškovui.

24.       Byloje nekilo ginčo dėl to, jog šalių žodinio susitarimo pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai. Byloje kilo ginčas dėl Sąskaitos išrašytos už Varikio remonto darbus galutinio apmokėjimo momento, t. y. ar ieškovui (užsakovui) pareiga galutinai atsiskaityti už variklio remontą kilo apeliantei pranešus, kad Variklio remontas baigtas, ar nuo Variklio perdavimo ieškovui.

25.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalį, rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

26.       Kaip minėta, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (CK 6.644, 6.445 straipsniai). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

27.       CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

28.       CK 6.662 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

29.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

30.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

31.       Apibendrinant nurodytą kasacinio teismo praktiką ir CK6.655 straipsnio 1 dalies nuostatas darytina išvada, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą, po to, kai yra priimtas darbų rezultatas.

32.       Tai, kad apeliantės išrašytoje Sąskaitoje nurodyta, kad atlikus variklio remontą ieškovas turi sumokėti likusią mokėtiną sumą, kuri sudaro 50 procentų variklio remonto kainos, nesudaro pagrindo vertinti, kaip teigia apeliantė, kad pirma ieškovas (užsakovas) turėjo sumokėti likusią sumą už Variklio remonto darbus, tik po to apeliantė (rangovas) turi pareigą perduoti Variklį ieškovui (užsakovui). Pažymėtina, kad CK 6.655 straipsnio nuostatas yra imperatyvi ir šalių sudaryta rangos sutartimi negali būti pažeidžiama.

33.       Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra – šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad PVM sąskaita faktūra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamą įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą ir pirmiausia reikšmingas mokestiniuose prievoliniuose santykiuose. Tuo tarpu sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose rangos sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos faktūros vertintinos tik kaip dokumentai, kuriais rangovas įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). 

35.       Atsižvelgiant į PVM sąskaitos faktūros paskirtį, tai, kad Sąskaitoje nurodyta, jog „po variklio remonto turite sumokėti likusius 50 proc.“, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šalys susitarė, kad atsakovei atlikus variklio remonto darbus, ieškovas privalo atsiskaityti su atsakove, apmokėdamas likusią dalį Sąskaitoje nurodytos sumos, iki atsakovei perduodant ieškovui suremontuotą variklį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantei neperdavus suremontuoto Variklio, ieškovas, neapžiūrėjęs jo, neturėjęs galimybės įvertinti atliktų darbų kokybės, neturėjo pareigos sumokėti atlyginimą už atliktus darbus.

Dėl variklio pristatymo kainos

36.       Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad šalys susitarė dėl Variklio pristatymo į (duomenys neskelbtini) ir tai buvo įskaičiuota į Variklio remonto darbų kainą. Nurodo, kad Sąskaita išrašyta anksčiau nei vyko šalių derybos dėl Variklio siuntimo į (duomenys neskelbtini). Argumentuoja, kad atliekama darbų apimtis apibrėžta 2023 m. balandžio 19 d. elektroniniame laiške, tik vėliau buvo tariamasi dėl Variklio pristatymo, tačiau susitarimas pasiektas nebuvo ( 2023 m. birželio 20 d. laiškas).

37.       Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuojamas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

38.       CK 6.193 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

39.       Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo prioritetas: kilus šalių ginčui dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27 punktą).

40.       Iš šalių 2023 m. balandžio 19 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatyta, kad šalys derinosi Variklio remonto kainą, apeliantė patvirtino, kad pasiūlyme kaina nurodyta su PVM; garantinis laikotarpis yra 100 00 km arba 12 mėnesių po 1 000 km važiavimo žemais sūkiais su GPS duomenų kaupikliu; visos dalys, įtrauktos į šį pasiūlymą. Ieškovas laiške (08:05) prašė atsakovės Sąskaitoje nurodyti pristatymo laiką, tačiau, kaip matyti iš Sąskaitos, dokumente Variklio pristatymo laikas nėra nurodytas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad iki Sąskaitos išrašymo šalys neaptarė, kad į Variklio remonto darbų kainą yra įskaičiuotos pristatymo išlaidos, nors ieškovas kėlė klausimą dėl Variklio pristatymo.

41.       Šalims aptarus susitarimo dėl Variklio remonto sąlygas ir ieškovui apmokėjus pusę Variklio remonto darbų kainos pagal atsakovės 2024 m. balandžio 21 d. išrašytą Sąskaitą, apeliantė per WhatsApp programėlę 2023 m. balandžio 24 d. siųsta žinute patvirtino ieškovui, kad apmokėjimą gavo ir tą dieną pradeda Variklio remonto darbus. Primintina, kad pagal šalių susitarimą darbai turėjo būti pabaigti nuo avanso sumokėjimo per 30 dienų, t. y. 2023 m. gegužės 25 d. Ieškovui 2023 m. gegužės 25 d. per WhatsApp programėlę siųsta žinute pasiteiravus „ar yra naujienų“, apeliantė išsiuntė ieškovui žinutę, kurioje nurodė, kad netrukus Variklio remonto darbai bus baigti ir kitą savaitę Variklį pristatys. Ieškovui 2023 m. birželio 20–21 d. žinutėmis pasiteiravus, kada apeliantė Variklį atgabens į (duomenys neskelbtini), apeliantė 2023 m. birželio 23 d. siųsta žinute nurodė, kad pristatys variklį ketvirtadienį (2023 m. birželio 29 d.) ir atsiprašė, paaiškindama, kad trūksta transporto. Ieškovui per WhatsApp programėlę 2023 m. liepos 4 d. siųsta žinute pasiteiravus apeliantės „Tai kaip pagaliau visai tai užbaigsime“, apeliantė tą pačią dieną siųstoje žinutėje nurodė, kad „Transportas išvyks į (duomenys neskelbtini) ketvirtadienį. Jeigu atliksite mokėjimą iki ketvirtadienio, mes pristatysime variklį“. 

42.       Apibendrinant aptartą šalių susirašinėjimą pažymėtina, kad  apeliantė iki 2023 m. liepos mėnesio ne kartą minėjo apie Variklio pristatymą į (duomenys neskelbtini), vis atidėdama terminus dėl įvairių priežasčių, tačiau nuo 2023 m. liepos 4 d. pradėjo reikalauti atlikti likusį mokėjimą pagal išrašytą Sąskaitą dar iki Variklio pristatymo į (duomenys neskelbtini), nenurodydama jokių objektyvių priežasčių. Tiek iš aptarto šalių susirašinėjimo iki susitarimo sudarymo, tiek po susitarimo sudarymo šalims derinant Variklio perdavimo klausimą, iki 2023 m. liepos 4 d. apeliantė nebuvo pareiškusi ieškovui sąlygos, jog pirma ieškovas turi sumokėti pagal išrašytą Sąskaitą likusią nesumokėtą sumą, po to bus Variklis pristatytas į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iki 2023 m. liepos mėnesio buvo aiškus šalių susitarimas ir rangovo pritarimas variklį pristatyti į (duomenys neskelbtini), darbų priėmimui ir galutiniam atsiskaitymui. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš aptartų šalių susirašinėjimo, apeliantė derindama Variklio pristatymą ieškovui, niekada nenurodė, jog už Variklio pristatymą į (duomenys neskelbtini) ieškovas turi sumokėti papildomai. Šalys derinosi dėl papildomo apmokėjimo, jei apeliantė Variklį įdėtų į transporto priemonę ir paruoštų automobilį važiavimui (per WhatsApp programėlę 2023 m. gegužės 23 d. susirašinėjimas), tačiau susitarimas dėl šios sąlygos nebuvo šalių pasiektas. 

43.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas, derinant Sąskaitoje būtinus nurodyti duomenis, prašė įrašyti Variklio pristatymo datą, todėl apeliantė, nors ir Sąskaitoje nenurodė Variklio pristatymo datos, tačiau būdama verslininkė, kaip bet kuris atsakingas ir rūpestingas verslininkas, susipažinusi su tokiu užsakovo prašymu, jei jai būtų kilę neaiškumų dėl apmokėjimo už Variklio pristatymą į (duomenys neskelbtini), būtų atskirai aptarusi su ieškovu šį klausimą. Kaip matyti iš vėlesnių šalių susirašinėjimų, apeliantė niekada nereikalavo, kad ieškovas sumokėtų papildomai už Variklio pristatymą į (duomenys neskelbtini) kaip už papildomą paslaugą. Tokią versiją apeliantė pateikė po to, kai ieškovas nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą ieškiniu dėl skolos priteisimo iš apeliantės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus, kad šalys nebuvo susitarusios į Sąskaitoje nurodytą sumą įskaičiuoti Variklio pristatymo į (duomenys neskelbtini) išlaidas.

Dėl variklio remonto darbų atlikimo

44.       Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė ieškinį dėl sumokėto avanso (skolos) priteisimo ir įpareigojimo atsakovę grąžinti Variklį, o atsakovė reiškė priešieškinį dėl skolos priteisimo už atliktą Variklio remontą pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį.

45.       Ieškovas byloje įrodinėjo, kad jam Variklis nebuvo perduotas, ir sumokėto avanso už Variklio remonto darbus atsakovė nėra grąžinusi. Atsakovė atsikirsdama į ieškinį turėjo įrodyti, kad Variklio remonto darbus atliko ir juos atliko laikydamasi šalių sutartų sąlygų bei aplinkybę, kad variklį ieškovui perdavė. 

46.       Pagal įrodinėjimo taisykles, šiuo atveju užsakovui (ieškovui) atsikertant į rangovo (atsakovės) priešieškinį tenka pareiga įrodyti rangovo (atsakovo) neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas atskirsdamas į atsakovės priešieškinį, turėjo įrodyti, kad atsakovė variklio neperdavė, taip pat įrodyti, kad Variklio remonto darbai neatlikti arba atlikti nesilaikant sutarties sąlygų.

47.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi contra spoliatorem prezumpcija ir teigia, kad apeliantė nėra atlikusi sutartų Variklio remonto darbų.

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą).

49.       Contra spoliatorem yra prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 77 punktą). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).

50.       Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas neprašė taikyti contra spoliatorem prezumpcijos ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl jos nepasisakė. Kaip nurodyta 49 šios nutarties punkte, darytina išvadą, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti. Byloje nebuvo tiriamos tokios aplinkybės, dėl jų neturėjo galimybės pasisakyti šalys, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas šios prezumpcijos netaiko, tačiau vertindamas šalių įrodinėjimo pareigą, vadovaujasi taisykle, kad asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas.

51.       Byloje susiklostė situacija, kad apeliantė neperdavė ieškovui Variklio, todėl ieškovas neturėdamas Variklio ir negalėdamas jo patikrinti, dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės atlikti objektyvaus Variklio remonto vertinimo, nurodyti atliktų remonto darbų trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui atsikertant į atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl skolos pritesimo, būtent dėl pačios apeliantės vengimo pateikti į bylą įrodymus apie Variklio remonto darbus, ir tai, kad Variklis nėra grąžintas ieškovui, yra maksimaliai apsunkinta ieškovo galimybės pateikti įrodymus apie atlikto variklio remonto kokybę. Pažymėtina, kad byloje, išskyrus pačios apeliantės teiginius, nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų atsisakęs priimti iš apeliantės Variklį.

52.       Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo per WhatsApp programėlę (ieškinio priedas Nr. 3), ieškovui nepavyko gauti iš apeliantės Variklio atliktus darbus identifikuojančių duomenų – nuotraukų, taip pat, nors ieškovas nekartą prašė, apeliantė nesudarė ieškovui galimybės apžiūrėti Variklį su specialistais ir pan.. Pirmosios instancijos teismas apeliantės atstovei bylos nagrinėjimo metu suteikė papildomą terminą, kuris buvo pratęsti ne kartą, papildomiems įrodymams po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio pateikti, pagrindžiant byloje remontui įsigytų detalių faktą, atliktus darbus ir pan.. Kartu su prašymu dėl termino pratęsimo (DOK-50440) apeliantės atstovė pateikė vieną 2023 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad buvo atlikti galvutės remonto darbai, bei pateikė Variklio nuotraukas. Prašymo dėl ekspertinio tyrimo atlikimo, kuriuo būtų įrodinėjamas darbų atlikimo faktas bei priešieškinio reikalavimas dėl skolos už darbus priteisimo, byloje apeliantės atstovas neteikė (CPK 12, 178 straipsniai).

53.       Pažymėtina, kad iš apeliantės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktų nuotraukų (DOK-50440, DOK-143242) nėra galimybės nustatyti, kad jose užfiksuota būtent ginčui aktualaus Variklio remonto eiga ir iš jų nėra pagrindo spręsti, kad Variklis buvo suremontuotas pagal pasiūlyme numatytą rezultatą ir buvo suremontuotas tinkamai. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, neapžiūrėjus, neįvertinus ir neišbandžius variklio, ar atsakovei neteikus objektyvių duomenų (ekspertinės išvados ir kt.) apie Variklio remonto rezultatus, iš pateiktų variklio nuotraukų nėra pagrindo vertinti, ar Variklis buvo suremontuotas tinkamai (pasiektas rangos sutarties rezultatas).

54.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesiaiškino, kad apeliantės faktiškai atlikti darbai nelaikytini naujais ar nesusijusiais su šalių sutartimi, o darbai, dėl kurių šalys buvo susitarusios, atlikti platesne jų apimtimi.

55.       Pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi apeliantė buvo įpareigota pateikti teismui minėtoje nutartyje nurodytus duomenis, tame tarpe, nurodyti duomenis, kokie duomenys patvirtina, kad buvo atlikti Variklio darbai. Apeliantė vykdydama minėtą nutartį, pateikė į bylą 2025 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimą (DOK-143242) ir nuotraukas, kuriame nurodė, kad atliktus Variklio remonto darbus: 1) buvo išplautas variklio blokas ir padengtas Nikosil danga; 2) buvo išplauti variklio stūmokliai; 3) variklyje buvę žiedai pakeisti naujais žiedais: 4) variklyje buvę pagrindiniai įdėklai pakeisti naujais; 5) išplautos variklio galvos; 6) patikrintos variklio kreipiančiosios įvorės; 7) seni variklio riebokšliai pakeisti į naujus; 8) senos variklio tarpinės pakeistos į naujas.

56.       Iš šalių vykusių derybų elektroniniais laiškais ir teikto pasiūlymo (ieškinio priedas Nr. 1) nustatyta, kad buvo susitarta, kad į darbų kainą yra įtraukiamas movos blokas su 4mm rankovėmis, nauji stūmokliai, nauji stūmoklio žiedai, nauji guoliai (pagrindinis ir švaistiklis), restauruotos galvutės, naujos grandinės, visos naujos tarpinės ir O-žiedai.

57.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji atliko sutartus Variklio darbus platesne apimtimi: 1) atliekant variklio remonto darbus, buvo pasirinkta sudėtingesnė variklio bloko restauracija (Nikosil dangos perdengimas), kadangi toks būdas yra patikimesnis ir paprastesnis pirminio važiavimo metu, nei 4 mm storio ketaus gilzes, kurios reikalauja labai preciziško pirminio važiavimo; 2) stūmokliai buvo išplauti, o ne keisti naujais, kadangi jie buvo idealios būkles ir nereikalavo keitimo; 3) stūmoklių žiedai pakeisti naujais; 4) švaistikliniai ir pagrindiniai įdėklai pakeisti naujais; 5) cilindrų galvutės buvo išplautos, vožtuvų kreipiančiosios įvorės patikrintos. Nauji vožtuvų riebokšliai. Nušlifuotos plokštumos. Pritrinti vožtuvai. Tai iš esmės yra galvučių restauravimas, kaip ir nurodyta šalių susitarime dėl darbų apimties; 6) įstatytos naujos grandinės; 7) įstatytos naujos tarpinės.

58.       Palyginant šalių sutartus Variklio remonto darbus ir apeliantės nurodytus atliktus darbus, nustatyta, kad nebuvo įgyvendintas techninis sprendimas, keičiant naują detalę – movos bloką su 4 mm rankovėmis. Vietoje šio darbo apeliantė variklį išplovė ir padengė Nikosil danga. Buvo sutartas stūmoklių keitimas naujais, tačiau buvo atliktas senų stūmoklių valymas. Apeliantė patvirtino, kad stūmoklių žiedus pakeitė naujais, kaip šalys buvo susitarusios, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji buvo įsigijusi reikiamus naujus stūmoklių žiedus. Buvo sutartas naujų guolių (pagrindinių ir švaistiklių) įdėjimas. Apeliantė patvirtino, kad švaistikliai ir pagrindiniai įdėklai pakeisti naujais, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, jog minėtas detales buvo įsigijusi, be to nenurodė, kad būtų įdėti nauji guoliai. Nėra duomenų, kad apeliantė būtų atlikusi visų galvučių restauraciją. Iš apeliantės pateiktos informacijos matyti, kad apeliantė susiaurino sutartų galvučių restauravimo darbų apimtį, apsiribodama galvučių plovimu, kreipiančiųjų įvorių patikrinimu. Apeliantės į bylą pateiktoje kartus su prašymu (DOK-50440) UAB „Vikrus“ 2025 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sąskaita išrašyta dėl vienos galvutės remonto darbų, kurių kaina 361 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kodėl buvo atlikti tik vienos galvutės remonto darbai, o ne visų galvučių restauracijos darbai. Vertinant šios UAB „Vikrus“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros reikšmę, sprendžiant dėl atliktų varikio remonto darbų, reikšminga tai, kad iš šios sąskaitos, neturint jokių objektyvių duomenų apie atliktus variklio remonto darbus, nėra galimybės nustatyti, ar ši sąskaita buvo išrašyta būtent už ginčui aktualaus variklio vienos galvutės remonto darbus. Be to, tik vienas į bylą pateiktas apeliantės dokumentas apie darbų atlikimą, nepatvirtina variklio remonto darbų atlikimo. Toliau vertinant šalių sutartus Variklio remonto darbus ir apeliantės nurodytus atliktus darbus pažymėtina, kad apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktame 2025 m. rugsėjo 25 d. paaiškinime (DOK-143242) nenurodė, kad atliko susitartą naujų grandinių keitimą, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad į variklį įstatytos naujos grandinės. Taip pat apeliantė tvirtina, kad pakeitė senas tarpines ir riebokšlius naujais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad be pačios apeliantės teigimo, kad į Variklį buvo įstatytos naujos grandinės, pakeistos senos tarpinės ir O-žiedai naujais, nesat byloje kitų įrodymų šiems faktams pagrįsti, daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog į Variklį įstatė naujas grandines, pakeitė senas tarpines ir O-žiedus naujais.

59.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

60.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad ji tinkamai atliko Variklio remonto darbus ir buvo pasiektas šalių žodinę rangos sutartimi sutartas rezultatas – Variklis turi veikti 1 000 km žemais sūkiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla yra tokio pobūdžio, kurioje įstatymas nenumato teismui pareigos būti aktyviam renkant įrodymus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), todėl pati apeliantė sprendė, kokiais įrodymais jai reikia įrodinėti, jog ji tinkamai atliko Variklio remonto darbus.

61.       Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

62.       Teisėjų kolegija įvertinusi, kad apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, kad ji faktiškai atliko Variklio remonto darbus, nors pirmosios instancijos teismas ne kartą pratęsė terminą apeliantei papildomiems įrodymams pateikti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė, kad sutartus rangos darbus atliko. Taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nepateikė specialisto išvados apie tai, kad jos pasirinktos variklio remonto darbų apimtys ir techninei sprendimai yra tinkami, todėl byloje nėra galimybės įvertinti apeliantės nurodytų argumentų dėl jos pasirinktos darbų apimties tinkamumo pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

Dėl draudimo apeliaciniame skunde remtis naujomis aplinkybėmis

63.       Apeliantė apeliaciniame skunde pateikė argumentus, kad ieškovui pažeidus mokėjimo pareigą, ji sustabdė savo priešpriešinės pareigos vykdymą – Variklio perdavimą ieškovui, todėl apeliantė negali būti laikoma Variklio remonto darbų neatlikusi bei turinti pareigą grąžinti avansą, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su prievolės vykdymo sustabdymu, daikto sulaikymu.

64.       CK 6.656 straipsnyje nustatyta rangovo teisė taikyti sulaikymą prieš užsakovą, jeigu šis nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą. Rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės. Daikto sulaikymo teisė šiuo atveju apibrėžta kaip rangovo darbų rezultato neperdavimas užsakovui iki jo atsiskaitymo. Tai reiškia, kad įstatymas darbų rezultato sulaikymą iš esmės nustato kaip galimą, t. y. adekvačią ir galimą rangovo teisių gynimo priemonę. Ši norma suteikia rangovui teisę sulaikyti užsakovui perduotiną darbų rezultatą. Darbų rezultatas gali būti rangovo naujai sukurtas arba rangovui remontuoti perduotas užsakovo daiktas. Užsakovui neatsiskaitant su rangovu, šis turi teisę sulaikyti sutaisyto daikto perdavimą užsakovui, kol bus sumokėta už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020 55 punktas).

65.       Nagrinėjami atveju apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme net neįrodinėjo sulaikymo teisės, kaip rangovo darbų rezultato neperdavimo užsakovui iki pilno atsiskaitymo, tačiau įrodinėjo, iš esmės remdamasi Sąskaita, kad pagal šalių susitarimą, ieškovas turėjo pilnai apmokėti išrašytą Sąskaitą iš karto po atlikto variklio remonto ir tik ieškovui (užsakovui) apmokėjus Sąskaitą, apeliantė turi pareigą perduoti Variklį ieškovui.

66.       Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas).

67.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą (CK 1.138 straipsnis). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-381/2025, 21 punktas). Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neišdėstė argumentų ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, susijusių su darbų rezultato sulaikymo teise (CK 6.656 straipsnis), teismo iniciatyva analizuoti aplinkybes, kuriomis pati šalis nesiremia, pagrindo nebuvo, nes jei pirmosios instancijos teismas būtų vertinęs atsakovės teisę sulaikyti darbų rezultatą, kaip pasirinktą gynybos būdą, teismas būtų išėjęs už bylos nagrinėjimo ribų.

68.       Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 50 punktas).

69.       Teisėjų kolegija nevertina visiškai naujų, tik apeliaciniame skunde apeliantės nurodytų aplinkybių, kuriomis ji nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoks šios situacijos aiškinimas neatitiktų tiek būtinybės užtikrinti bendruosius dispozityvumo, rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, proceso operatyvumo principus (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8, 12, 13, 17 straipsniai), tiek ir pirmiau jau įvardytų draudimų (ribojimų), susijusių su apeliacinio proceso ypatumais (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

70.       Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovės teisės sulaikyti darbų rezultatą, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir netyrė atsakovės teisės sulaikyti darbų rezultatą, pripažįsta nepagrįstais.

Dėl įrodymų vertinimo

71.       Nagrinėjamu atveju, būtent atsakovei, kuri pareiškė priešieškinį dėl skolos priteisimo, kilo pareiga įrodyti, kad ji atliko pagal žodinę rangos sutartį Variklio remonto darbus, ieškovas (užsakovas) atsisakė priimti rangos darbų rezultatą (suremontuotą Variklį) ir pilnai atsiskaityti už atliktus rangos darbus pagal išrašytą Sąskaitą. Kadangi atsakovė neįgyvendino jai tenkančios įrodinėjimo naštos, jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

72.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).

73.       Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 29 punktas).

74.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta (nutarties 72–73 punktai), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, tinkamai vertino įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis ir skundžiamo sprendimo motyvus, vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos sprendžiant dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, grįstos visumos byloje esančių įrodymų vertinimu. Vien tai, kad apeliantė byloje esančius įrodymus vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį ir aptariamus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo standartą, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas ir atitinkamai padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad Variklis buvo suremontuotas tinkamai pagal šalių žodinės rangos sutartimi aptartas sąlygas ir, kad ieškovas (užsakovas) turėjo pareigą pirma pilnai atsiskaityti, apmokėdamas Sąskaitą už atliktus variklio remonto darbus, ir tik po to apeliantė būtų turėjusi pareigą perduoti ieškovui suremontuotą Variklį.

Dėl procesinės bylos baigties

75.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, teisingai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

76.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

77.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

78.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

79.       Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 2 571,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-728) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis: 2025 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas, 2025 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymą.

80.       Ieškovo už atsiliepimą į apeliacinį skundą prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 3 039, 01 Eur (2337,70 Eur (užpraėjusio, t. y. 2025 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą)). Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškovo parengto atsiliepimo apimtį ir jo išsamumą, laiko sąnaudas rengiant procesinį dokumentą, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui ir atsakovės priteisti visas prašomas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 571,25 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 
326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Termor Solutiones ApS, juridinio asmens kodas DK26879124, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dpmotors“, juridinio asmens kodas 306064607, 2 571,25 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt vieno euro 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai         

        Irena Stasiūnienė

        Irma Valiuškienė