Administracinė byla Nr. eI-4969-422/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00798-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 15.6; 16.2.3.2; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ atstovui advokatui A. G.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Vox optima“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. 70-2-893 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per 10 (dešimt) darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti UAB „Vox optima“ 2019 m. vasario 12 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja nuo 2004 m. yra pastato – paviljono-baro ir kiemo statinių savininkė. Siekdama suformuoti žemės sklypą jai priklausančių pastato ir kiemo statinių eksploatavimui, Bendrovė su 2019 m. vasario 12 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė, Administracija), prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – ir Projektas).

Skundžiamas raštas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka gero administravimo principo imperatyvų, jame nėra nurodomos konkrečios teisės normos, kuriomis grindžiamas atsisakymas. Pažymėjo, jog, kreipdamasi į Administraciją, pareiškėja užpildė nustatytos formos prašymą ir pateikė prie jo reikalingus dokumentus planavimo procedūrai pradėti, tačiau atsakovė, pažeisdama jos teises, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu reikalauja pateikti papildomus žemės skyrimo dokumentus, taip pat laukti, kol kiti asmenys atliks tam tikrus planavimo veiksmus, nors teisės aktai to nenumato.

Pažymėjo, jog pareiškėja, būdama statinių savininkė, turi teisę be aukciono išsinuomoti ar išsipirkti valstybei priklausančią žemę, kuri yra reikalinga jai priklausančių statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.), dėl to pirmiausia turi būti suformuotas žemės sklypas. Žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį formuojami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 3 p.), o jų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Pareiškėjos tvirtinimu, nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, jog Projekto iniciatoriai prašydami organizuoti Projekto rengimą pateiktų kokius nors žemės sklypo skyrimo dokumentus, taip pat lauktų, kol bus suformuoti žemės sklypai kitiems asmenims priklausančių  statinių eksploatavimui, todėl atsakovė be jokio teisinio pagrindo atsisakė organizuoti Projekto rengimą. Skundžiamas raštas naikintinas įpareigojant atsakovę iš naujo per 10 darbo dienų pagal Taisyklių 21 punktą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skundas nepagrįstas.

Tvirtino, jog 2019 m. vasario 13 d. Administracijoje buvo gautas UAB „Vox optima“ prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie prekybos paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir jo priklausinių – kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), numatant apie 327 kv. m žemės sklypo plotą. Nurodė, jog pagal teisės aktus valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Susipažinus su pareiškėjos pateiktais dokumentais, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą buvo nustatyta, jog šiems statiniams eksploatuoti naudojamas 62,72 kv. m plotas. Pareiškėjai dokumentais nepagrindus, kodėl prekybos paviljono eksploatavimui yra reikalingas tokio dydžio, t. y. daugiau kaip 5 kartus didesnis nei prekybos paviljonas, valstybinės žemės sklypas, Skundžiamu raštu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai buvo nurodyta pateikti žemės skyrimo dokumentus, toks reikalavimas atitiko Taisyklių 2.4 punkte nurodytą teisinį pagrindą.

Pažymėjo, jog Skundžiamame rašte pagrįstai buvo nurodyta, jog daugiabučiams gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra išskirtos žemės sklypo raudonosios linijos, į kurias patenka ir pareiškėjai priklausantis paviljonas-baras. Daugiabučiai gyvenamieji namai turi žemės sklypų skyrimo dokumentą, todėl, atsakovės nuomone, suformuojant pareiškėjos prašomą žemės sklypą, būtų pažeidžiami daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkų teisėti interesai. Siekiant to išvengti, pareiškėjai buvo pasiūlyta organizuoti žemės sklypo formavimo projektą po to, kai žemės sklypai bus suformuoti prie daugiabučių gyvenamųjų namų, arba svarstyti galimybę organizuoti žemės sklypo formavimo projektą kartu su daugiabučių gyvenamųjų namų savininkais ar valdytojais. Atsižvelgiant į šias priežastis, atsakovė pagrįstai atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Atsakovė nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog Skundžiamas raštas neatitinka gero administravimo principo imperatyvų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Tvirtino, jog pagal Taisyklių 21 punktą, organizatorius motyvuotai gali atsisakyti organizuoti projekto rengimą. Skundžiamu raštu atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių reikalavimais, nurodė atsisakymo motyvus. Pareiškėjos nurodyti trūkumai yra neesminiai, nes buvo nurodyta, kokiu teisės aktu remiamasi, nurodyti pagrindiniai argumentai, dėl kurių atsisakoma organizuoti žemės sklypo formavimo projektą, todėl pareiškėjos teisė įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą nebuvo pažeista. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje kyla ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. kovo 12 d. rašto Nr. 70-2-893, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo prie prekybos paskirties pastatų suformavimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja UAB „Vox optima“ su 2019 m. vasario 12 d. prašymu (Administracijoje gautas 2019 m. vasario 13 d.) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio prekybos paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir jo priklausinių – kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), numatant apie 327 kv. m žemės sklypo plotą.

Pareiškėja esminį ginčą kelia dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo imperatyvų pažeidimų.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, Įstatymas) nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. 

Administracija, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik Įstatymu, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą.

Skundžiamu raštu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, atsisakymo teisiniu pagrindu nurodant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, jį motyvuojant iš esmės 3 faktiniais pagrindais: 1) pareiškėja nepateikė žemės sklypo skyrimo dokumentų; 2) daugiabučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)yra išskirtos žemės sklypo raudonosios linijos, į kurias patenka ir pareiškėjos pastatas, tačiau žemės sklypai prie jų nesuformuoti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 3) nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjos pastato 1E1ž priestato 4e1ž (28,81 kv. m) priėmimo naudoti dokumentų (galimai savavališkos jo statybos).

Iš Skundžiamo rašto akivaizdu, jog Administracija, išdėstydama konkrečius faktinius atsisakymo organizuoti Projektą pagrindus, nenurodė juos atitinkančio konkretaus teisinio pagrindo, o tik vadovavosi bendra norma – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis.

Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Taisyklių 21 punktas numato, jog organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

Prašymas organizuoti projektą yra pildomas pagal nustatytą formą, kuri numatyta Taisyklių

1 priede (Taisyklių 19 p.). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja, užpildydama nustatytos formos prašymą, nurodė Projekto tikslą ir pateikė minėtoje formoje nurodytus dokumentus, t. y. ginčo pastatų Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją, Planavimo pasiūlų schemą ir Statinių išdėstymo planą. Atsakovė nekelia ginčo, jog pagal minėtą formą nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, tačiau tvirtino, jog pareiškėjai prašyme nurodžius per didelį planuojamos teritorijos plotą (apie 327 kv. m), kuris neatitiko pareiškėjos naudojamo ploto statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis (62,72 kv. m), pareiškėja privalėjo pateikti žemės sklypo skyrimo dokumentus, tačiau Skundžiamame rašte nenurodė, kokius konkrečius dokumentus privalo pateikti pareiškėja, kokiu teisės aktu (konkrečia teisės akto nuostata) šis reikalavimas pagrįstas.

Atsiliepime kaip minėtų dokumentų reikalavimo pagrindimą nurodė Taisyklių 2.4 punktą. Taisyklių 2 punkte yra nurodyti Projekto rengimo atvejai, vienas iš jų yra numatytas 2.4 punkte (kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), tačiau minėta norma neapibrėžia žemės sklypo skyrimo dokumentų sąvokos ir įpareigojimo juos pateikti kartu su prašymu organizuoti Projekto rengimą.

Dėl atsisakymo pradėti organizuoti Projektą dėl to, jog daugiabučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra išskirtos žemės sklypo raudonosios linijos, t. y. kol bus neišspręstas žemės sklypų prie daugiabučių namų suformavimo klausimas, atsakovė nei Skundžiamame rašte, nei atsiliepime teisinio pagrindo nenurodė, teismo posėdžio metu atstovė atsisakymą šiuo požiūriu grindė viešojo intereso gynimu. Dėl atsisakymo organizuoti Projekto rengimą, kol nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjos pastato 1E1ž priestato 4e1ž (28,81 kv. m) priėmimo naudoti dokumentų, nebuvo nurodytas teisinis pagrindas nei Skundžiamame rašte, nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu. Teismas pažymi, jog dėl šių faktinių aplinkybių viešojo administravimo subjekto valia Skundžiamame rašte suformuota neaiškiai, pareiškėjai sukuriant dviprasmišką situaciją, jos Projekto rengimą susiejant su kitų asmenų tam tikrais veiksmais, su tam tikromis sąlygomis, todėl akivaizdu, jog tam nenurodžius aiškaus ir konkretaus teisinio pagrindo, Skundžiamas raštas negali būti laikomas motyvuotu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų požiūriu.

Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog priimant sprendimą, nenurodžius konkrečių teisinių pagrindų dėl atsisakymo organizuoti Projektą, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, gero administravimo principo imperatyvai.

Teismo vertinimu, sprendimo teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti jo esmę, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į Projekto rengimą. Dėl minėtų pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, įvertinimas, tai sudaro pagrindą Skundžiamą raštą panaikinti, įpareigojant atsakovę UAB „Vox optima“ 2019 m. vasario 12 d. prašymą (Administracijoje gautą 2019 m. vasario 13 d.) išnagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punktas, 2 dalis, 88 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014).

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas, konkrečiu atveju, Projekto organizavimas, be kita ko, ir prašymų  organizuoti Projekto rengimą išnagrinėjimas, šio pobūdžio terminų nustatymas yra įtvirtintas teisės aktais. Teismui įpareigojus atsakovę pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo manyti, jog bus pažeistas Taisyklių 21 punkte nurodytas terminas, todėl, teismo nuomone, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę per 10 (dešimt) darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti UAB „Vox optima“ 2019 m. vasario 12 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą yra išankstinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo jo tenkinimui.

Pareiškėja prašo teismą priteisti jai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė 2019 m. balandžio 11 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 22,50 Eur žyminio mokesčio už teismui paduotą skundą sumokėjimą. Duomenų apie kitas byloje pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį ir nustatytas aplinkybes, tenkintų reikalavimų apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos apgintų teisių ir patenkintų reikalavimų daliai proporcinga patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 20 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos jai iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir  84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. 70-2-893 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ 2019 m. vasario 12 d. prašymą (Administracijoje gautą 2019 m. vasario 13 d.).

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Vox optima“ iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 20 Eur (dvidešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                        Audrius Grauželis 

Jolanta Medvedevienė

Janina Vitunskienė