Civilinė byla Nr. e2-213-241/2021
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00216-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-651-440/2020 (naujas civilinės bylos Nr. e2-272-440/2021) pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl finansinės nuomos sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
1.1. pripažinti negaliojančiais tarp ieškovės ir atsakovės AB Šiaulių banko 2016 m. balandžio 26 d. sudarytų finansinės nuomos sutarčių Nr. FS-162-00832 ir FS-162-00860 bendrosios dalies 6.1 punktus ta apimtimi, kuria nuosavybės teisės į turtą įgijimas yra siejamas su įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis įvykdymu, taip pat 6.2 punktus ta apimtimi, kuria turto priėmimo–perdavimo kliento nuosavybėn akto parengimas ir pasirašymas yra siejamas su įsipareigojimų pagal kitas šalių sudarytas sutartis įvykdymu;
1.2. įpareigoti atsakovę parengti ir pasirašyti turto priėmimo–perdavimo ieškovės nuosavybėn aktus dėl 12 automobilių: VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Range Rover Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Land Rover Range Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Land Rover Range Rover Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę atstatyti šios nutarties 1.2 punkte nurodytų automobilių registraciją VĮ „Regitra“ duomenų bazėje. Ieškovė nurodė, kad daugelio automobilių kaina pagal finansinės nuomos sutartis jau yra išmokėta, tačiau atsakovė atsisako jų nuosavybę perleisti ieškovei, nurodydama, kad šiai dienai ne visi ieškovės įsipareigojimai bankui pagal kitas šalių sudarytas sutartis yra įvykdyti tinkamai. Be to, ieškovė sužinojo, kad visi ginčo automobiliai išregistruoti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, o jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Atsakovei išregistravus automobilius iš viešųjų registrų, ieškovei yra daroma akivaizdi žala. Ieškovė tinkamai įvykdė savo prievoles pagal ginčo sutartis, tačiau nepaisant to, kad automobiliai nebuvo perduoti ieškovės nuosavybėn, ieškovė dabar nebeturi galimybės naudotis jau išpirktais automobiliais savo ūkinėje veikloje, ką galėjo daryti net ir jų neišpirkusi. Esant tokiai situacijai, net ir tenkinus ieškinio reikalavimus ir pripažinus atitinkamas sutarčių nuostatas negaliojančiomis bei įpareigojus atsakovę išduoti turto priėmimo–perdavimo ieškovės nuosavybėn aktus, automobiliai, tikėtina, bus praradę didelę dalį savo realios ir ieškovės jau išmokėtos vertės, kadangi dėl ilgo priverstinio nenaudojimo pagal paskirtį (draudimo dalyvauti viešame eisme) pablogės jų techninė būklė. Todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų ieškovei faktiškai naudotis automobiliais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovės BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas ieškinio formos ir turinio neatitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatyta, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą. Taigi ieškinio argumentai ir prie jo pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą spręsti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, kuris ateityje galėtų apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
6. Teismas sprendė, kad prašymo patenkinimas suteiktų neproporcingą pranašumą ieškovei. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti iš esmės išsprendžiamas ginčas. Ieškinys pareikštas dėl lizingo sutarčių sąlygų teisėtumo, tinkamo vykdymo. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ieškovės interesų tenkinimą jau šioje bylos proceso stadijoje.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai nesusijusios su ieškinio reikalavimu, jų taikymu negali būti užtikrinti ieškinio reikalavimai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė du vienas kitam prieštaraujančius teiginius, kad viena vertus, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ieškovės interesų tenkinimą jau šioje bylos proceso stadijoje, tačiau antra vertus, jos tiesiogiai nesusijusios su ieškinio reikalavimu, todėl jų taikymu negali būti užtikrinti ieškinio reikalavimai.
8.2. Byloje nėra ginčo, kad automobiliai buvo išregistruoti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės jau po to, kai ieškovė už juos sumokėjo visą kainą. Be to, su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobiliams (išskyrus vienam) nėra pasibaigę nei privalomosios techninės apžiūros galiojimai, nei civilinės atsakomybės draudimai. Taigi automobiliai nebuvo išregistruoti automatiškai. Vadinasi, vienintelė galima automobilių išregistravimo priežastis yra atsakovės, kaip automobilių savininkės, vienašališki veiksmai, Šios aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą, t. y. nepagrįstai atliktą išregistravimą, siekiant uždrausti automobiliams dalyvauti eisme ir taip panaikinti ieškovės galimybę jais naudotis.
8.3. Ieškovės šioje byloje siekiamas materialinis rezultatas yra nuosavybės teisės į ginčo automobilius, kurių kaina yra sumokėta, įgijimas. Tuo tarpu ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra automobilių, dėl kurių vyksta ginčas, ir kurie fiziškai yra ir visuomet buvo ieškovės žinioje, teisinės registracijos VĮ „Regitra“ duomenų bazėje atstatymas atsakovės vardu. Taigi tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, ginčas nebūtų išspręstas iš esmės, o ieškovė negautų siekiamo materialinio rezultato jau šioje bylos proceso stadijoje. Ginčo automobilių registracijos atstatymas tik užtikrintų ieškovės teisę naudotis ginčo transporto priemonėmis pagal finansinių nuomos sutarčių sąlygas.
8.4. Ieškovei galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas gali reikšmingai pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu ginčo automobiliais visą bylos nagrinėjimo iš esmės laiką nebus galima naudotis pagal paskirtį, t. y. jiems bus draudžiamas dalyvavimas eisme. Tokiu atveju, net ir tenkinus šio ieškinio reikalavimus bei pripažinus atitinkamas sutarčių nuostatas negaliojančiomis, ir įpareigojus atsakovę išduoti aktus, automobiliai, tikėtina, bus praradę didelę dalį savo realios ir ieškovės jau visiškai išmokėtos vertės, kadangi dėl ilgo priverstinio nenaudojimo pagal paskirtį pablogės jų techninė būklė –ims kietėti lanksčiosios jungtys, pradės deformuotis padangos, rūdyti įprastinio naudojimo metu variklyje, važiuoklėje ir kitose vietose dėl judėjimo sutepamos detalės.
8.5. Automobiliai, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, laikytini neeksploatuojamais, ir už jų laikymą bendrojo naudojimo vietose yra numatyta administracinė atsakomybė, pagal kurią gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas. Jei automobiliai būtų konfiskuoti, ieškinio tenkinimas apskritai prarastų teisinę prasmę, kadangi nebeliktų turto, į kurį turėtų būtų išduodami aktai pagal sutartis.
9. Atsakovė prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškinys yra nepagrįstas, kadangi ieškovė ir atsakovė yra aiškiai susitariusios, kad nuosavybės teisę į turtą ieškovė įgyja sumokėjusi sutartyje nurodytus mokėjimus bei įvykdžiusi visus kitus įsipareigojimus pagal sutartį, taip pat, kad ši sąlyga galioja tik tada, jei nėra neįvykdytų ieškovės įsipareigojimų pagal kitas tarp banko ir ieškovės sudarytas sutartis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad su banku atsiskaitė ir nėra skolinga.
9.2. Ieškovė pareiškė ieškinį kredito įstaigai. Ginčo suma yra 305 500 Eur, o vien atsakovės įregistruotas įstatinis kapitalas, be kito turto, sudaro 174 210 616 Eur. Akivaizdu, kad ieškinio suma pagal atsakovės turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė. Tokiais duomenimis yra paneigiama bet kokia grėsmė ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, net ir tuo atveju, jei ieškovei atsirastų žala. Nėra jokios rizikos, jog nebus galima įvykdyti teismo sprendimo ar ieškovei pretenduoti į žalos atlyginimą, nes tokią galimybę sąlygoja atsakovės kaip kredito įstaigos finansinė padėtis. Pritaikius bankui bet kokio pobūdžio apribojimus ir suvaržymus, banko patirtų nuostolių ieškovė nebus pajėgi atlyginti dėl savo sunkios finansinės padėties.
9.3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimu, todėl jų taikymu negali būti užtikrinti byloje pareikšto ieškinio reikalavimai.
9.4. Byloje ginčas kilo dėl lengvųjų transporto priemonių, kurios ieškovės gamybinėje veikloje niekaip nėra naudojamos, jos nesusijusios su lėšų uždirbinu įmonei. Taigi ieškovės negalėjimas naudotis šiomis transporto priemonėmis nesudaro galimybės žalai atsirasti. Priešingai, leidus naudotis transporto priemonėmis, kiltų rizika, kad transporto priemonės gali būti sugadintos, patekti į eismo įvykį, dėl to bankui, taip pat kitiems ieškovės kreditoriams gali atsirasti žala, kurios bankrutuojanti įmonė nesugebėtų atlyginti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo
11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
12. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus (2021 m. vasario 18 d. VĮ „Regitra“ raštą ir 2021 m. vasario 26 d. ieškovės pranešimą atsakovei) ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad nauji įrodymai yra susiję su bylos esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Nauji įrodymai buvo sudaryti po klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo išsprendimo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgus į jų kiekį ir apimtį, nėra pagrindo spręsti, kad pateikti įrodymai užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovė tokiu būdu piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Kadangi nauji įrodymai yra pateikti į Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą dėl ginčo esmės, dalis jų sudaryti ir adresuoti atsakovei, todėl jų turinys atsakovei yra (turi būti) žinomas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
16. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog ieškovės BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ieškinyje pareikšti reikalavimai akivaizdžiai negalėtų būti patenkinti. Ieškovė pasirinko leistiną teisių gynimo būdą, ieškinyje nurodė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus. Nors atsakovė AB Šiaulių bankas nesutinka su jos atžvilgiu pareikštu ieškiniu, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo.
18. Ieškovė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ieškiniu prašo pripažinti tarp jos ir atsakovės AB Šiaulių banko 2016 m. balandžio 26 d. sudarytų finansinės nuomos sutarčių konkrečias normas negaliojančiomis, atitinkamai įpareigoti atsakovę parengti ir pasirašyti 12 transporto priemonių perdavimo ieškovės nuosavybėn aktus. Taigi pareikštu ieškiniu iš esmės prašoma, kad teismo sprendimu būtų pripažinta ieškovės nuosavybės teisę į atsakovei AB Šiaulių bankui priklausančius automobilius, kuriuos ginčijamų finansinės nuomos sutarčių, sudarytų su atsakove AB Šiaulių banku, pagrindu ieškovė naudoja (naudojo) savo veikloje. Šiems savo reikalavimams užtikrinti ieškovė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę atstatyti automobilių registraciją VĮ „Regitra“ duomenų bazėje.
19. Pažymėtina, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (padėties, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).
20. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties ir prevencinės paskirties, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, laikinosios apsaugos priemonės. Tai patvirtina prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ir ieškovės nurodomi prašymo jas taikyti motyvai. Kaip matyti, iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo ieškovė siekia toliau naudotis automobiliais (išlaikyti status quo) ir tuo pačiu užkirsti kelią galimos žalos, susijusios su automobiliu neeksploatavimu, atsiradimui (taikyti prevenciją).
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašomos taikyti laikinosios priemonės yra susijusios su kilusio ginčo esme (ieškinio reikalavimais). Šalis, siekianti nuosavybės teisės pripažinimo į naudojamą turtą, gali teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų leidžiama turtu toliau naudotis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ siekia ginčo išsprendimo iš esmės. Kaip minėta, ieškiniu prašoma nuosavybės teisės pripažinimo į turtą, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis – galimybės turtu laikinai naudotis.
22. Nepaisant to, kad ieškovės BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės yra susijusios su ginčo esme ir pagal savo pobūdį atitinka joms keliamus tikslus, ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (poreikio).
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Kiekvienu atveju, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės klausimą, tiek parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir mastą, turi būti įvertinamos ir nustatomos aplinkybės, kurios pagrįstų tokių priemonių taikymą.
24. Įvertinęs ieškovės prašymo turinį ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių pagristų prielaidų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybei ir kad, jų nesiėmus, realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju yra poreikis išlaikyti tarp šalių esančios padėties stabilumą, ir (ar) laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, ieškovei gali atsirasti esminiai neigiami padariniai (turtinė ar kitokio pobūdžio žala).
25. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sutartys sudarytos ir transporto priemonės ieškovės buvo pradėtos naudoti 2016 m. balandžio 26 d., t. y. ieškovei vykdant įprastą ūkinę komercinę veiklą. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1201-459/2020 (įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d.) nutraukta ir iškelta bankroto byla. Nors ieškovė į bylą pateikė nemokumo administratorės pranešimą, kuriame nurodoma, kad nemokumo administratorės 2021 m. sausio 29 d. įsakymu buvo nuspręsta tęsti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ūkinę komercinę veiklą, tačiau duomenų apie įmonės toliau vykdomos veiklos mastą, jos vykdymo terminą, būtinybę veikloje naudoti net 12 lengvųjų automobilių nepateikta.
26. Ieškovei nepateikus tokių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad yra poreikis taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios ieškovei sudarytų galimybę toliau naudotis transporto priemonėmis. Be to, sutiktina su atsakovės AB Šiaulių banko pozicija, kad leidus naudotis automobiliais, kiltų rizika, jog transporto priemonės gali būti sugadintos, patekti į eismo įvykį, dėl to bankui gali atsirasti žala, kurios bankrutuojanti įmonė, tikėtina, nesugebėtų atlyginti.
27. Ieškovės argumentai, kad laikinai neeksploatuojant transportų priemonių jų techninė būklė gali pablogėti ir dėl to ieškovė, jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, patirtų akivaizdžius nuostolius, yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, transporto priemonių nenaudojimas vienerius ar dvejus metus (įprastas civilinės bylos išnagrinėjimo terminas) negali turėti esminės įtakos iki tol eksploatuotų ir techniškai tvarkingų transportų priemonių būklei. Ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų priešingoms aplinkybėms pagrįsti.
28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės nepagrindžia ir ieškovės argumentai, kad neeksploatuojamos ir bendrojo naudojimo vietose laikomos transporto priemonės gali būti konfiskuotos ir dėl to ieškinio tenkinimas apskritai prarastų prasmę, kadangi nebeliktų turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad visos transporto priemonės yra laikomos ne privačioje teritorijoje, o bendrojo naudojimo vietose. Svarbu ir tai, kad ieškovės minimas administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnis) nustatomas ir už jį baudžiama tik tada, kai savininkas transporto priemone tinkamai nepasirūpina po pareigūno rašytinio perspėjimo. Be to, sankcija – konfiskavimas taikoma tik tokį pažeidimą padarius pakartotinai. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė (transporto priemonių savininkė) būtų įspėta dėl netinkamai laikomų automobilių ir, esant įspėjimui, vengtų šiuos automobilius pašalinti iš bendrojo naudojimo vietų.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė