Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-17-511/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01174-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 1.5.8 

(S)

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.       Bylos esmė

1.       G. T. buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, būtent: kad, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovė, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), taip pažeidė kreditorės - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI) - interesus.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną G. T. nutraukė, jai nepadarius administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismas konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovei pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2018 m. rugsėjo 11 d., todėl VMI, kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo 2018 m. spalio 1 d., t. y. praėjus 20 dienų po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) vadovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, užkirto kelią UAB (duomenys neskelbtini) vadovei įvykdyti pareigą įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir priėmė naują nutarimą: G. T. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120  straipsnio 1 dalyje, ir skyrė administracinę nuobaudą - 1600 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp Bendrovės ir VMI kilęs ginčas nėra mokestinis, nes neatitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - ir MAĮ) 2 straipsnyje nustatytos mokestinio ginčo sampratos. Todėl teismas konstatavo, kad G. T. nuo 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. nuo tada, kai buvo nutraukta mokestinės paskolos sutartis, per įstatyme nurodytus terminus (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė ir pažeidė kreditorės - VMI interesus.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II.       Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1.       Vilniaus apygardos teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes šis teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus. Vilniaus apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatytą teismo sprendimo privalomumo principą ir 17 bei 20 straipsniuose nustatytas bylų teismingumo taisykles, nes, išeidamas už savo kompetencijos ribų, ėmėsi aiškinti mokestinio ginčo tarp Bendrovės ir VMI (ne)buvimą.

5.2.       Vilniaus apygardos teismo išvada, kad tarp Bendrovės ir VMI nebuvo kilęs mokestinis ginčas, prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau - VAAT) 2018 m. balandžio 12 d. (skunde neteisingai nurodoma nutarties data-turi būti 2018 m. liepos 12 d.) nutarčiai, priimtai administracinėje byloje Nr. 1-2380-281/2018. Šia nutartimi VAAT nustatė esminius prejudicinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad tarp Bendrovės ir VMI buvo kilęs mokestinis ginčas dėl VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimų nutraukti su Bendrove sudarytas mokestinės paskolos sutartis; 2) tarp Bendrovės ir VMI kilus mokestiniam ginčui, mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra turi būti sustabdyta pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įsiteisėjusi VAAT nutartis turi res judicata (įstatymo) galią.

5.3.       VMI priimti 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimai dėl mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo įsiteisėjo VAAT išnagrinėjus administracinę bylą Nr. 1-1484-281/2014 (skunde klaidingai nurodomi bylos numerio metai - turi būti Nr. 1-1484-281/2018). Iki 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimų įsiteisėjimo VMI neturėjo galiojančio finansinio reikalavimo Bendrovei, nes Bendrovė neatitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos įmonės nemokumo būsenos. Lietuvos apeliacinis teismas Bendrovės nemokumą konstatavo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1963-798/2018. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl faktinio bendrovės nemokumo pradžios momento ir vadovo pareigos inicijuoti bankroto procesą, svarbu pažymėti, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2  straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 54 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

5.4.       Vilniaus apygardos teismas neteisingai konstatavo, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI susidarė 2017 m. gruodžio 12 d., kai VMI priėmė sprendimus nutraukti mokestinės paskolos sutartis. Visa Bendrovės nepriemoka susidarė 2014 m., dėl jos sumokėjimo atidėjimo ir buvo sudarytos 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2015 m. kovo 18 d. mokestinės paskolos sutartys. G. T. Bendrovei vadovavo nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. ir jokių veiksmų, dėl kurių būtų pasikeitusios VMI galimybės atgauti skolą iš Bendrovės, neatliko (nemažino Bendrovės turto masės ir kiekio, nedidino Bendrovės turimų įsipareigojimų dydžio, nesudarinėjo Bendrovei žalingų sandorių ir pan.), priešingai, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų stabilizuota Bendrovės veikla ir sudarytos sąlygos Bendrovei atsiskaityti su visais kreditoriais, tarp jų ir VMI. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1491- 110/2015, kuria teismas įvertino aktyvias Bendrovės pastangas bei veiksmus ir pratęsė terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Gavusi statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinusi Bendrovės statytą objektą, Bendrovė gali gauti itin reikšmingas pajamas, iš kurių galės visiškai atsiskaityti su VMI kaip pirmos eilės kreditore.

6.       Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisingas. Šis teismas nepadarė materialiosios teisės ar esminių proceso pažeidimų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas nutarimas. UAB (duomenys neskelbtini) vadovės G. T. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

6.2.       Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp VMI ir UAB (duomenys neskelbtini) kilęs ginčas nebuvo mokestinis, nes neatitiko MAĮ 2 straipsnio nustatytos mokestinio ginčo sampratos. Kadangi tarp šalių nebuvo mokestinio ginčo, tai MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje reglamentuota nuostata dėl baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo sustabdymo negalėjo būti taikoma.

6.3.       Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. T. nuo 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. nuo tada, kai buvo nutrauktos mokestinės paskolos sutartys, per įstatyme nurodytus terminus turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad net ir atveju, jei termino kreiptis dėl įmonės bankroto pradžios momentas būtų skaičiuojamas nuo VAAT 2018 m. liepos 10 d. sprendimo įsiteisėjimo (2018 m. rugpjūčio 11 d.), VMI kreipimasis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą teisme buvo gautas 2018 m. spalio 1 d., t. y. praėjus ĮBĮ 8 straipsnyje nurodytiems terminams (40 dienų + 5 dienos), per kuriuos įmonės vadovas turi savanoriškai įgyvendinti pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovė šios pareigos neįvykdė ir pažeidė kreditorės - VMI interesus.

6.4.       UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai sunkumai prasidėjo nuo 2017 m. kovo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis, ir nors VMI geranoriškai keitė mokestinių paskolų sutarčių sąlygas, susijusias su mokėjimo grafikų išdėstymo laikotarpių nustatymu, Bendrovė nesugebėjo atsiskaityti net ir pakeitus paskolų mokėjimo grafikus, dėl to mokestinės paskolos sutartys 2017 m. gruodžio 12 d. buvo nutrauktos. UAB (duomenys neskelbtini) buvo vykdomos priverstinės skolų išieškojimo procedūros (užvestos 5 vykdomosios bylos), tai rodo, kad Bendrovė ilgą laiką neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir turto, kad atsiskaitytų su kreditoriais.

6.5.2017 m. gruodžio 12 d. mokestinės paskolos sutartis nutraukus dėl jų nevykdymo, VMI nuo

2017       m. sausio 8 d. Bendrovės atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, priimdama sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Tai, kad VMI priėmė sprendimus nurašyti mokestinę nepriemoką, leidžia spręsti, jog UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė įsipareigojimų. Vykdomi priverstinio skolos išieškojimo veiksmai buvo neveiksmingi. Bendrovė per 2018 m. į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas pervedė tik 1942,52 Eur, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko (išieškota suma 4,19 Eur), todėl G. T. yra pagrįstai kaltinama, kad neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl Bendrovės bankroto nuo 2017 m. gruodžio 12 d., siejant šią pareigą su pačios mokestinės nepriemokos VMI susidarymu. Aplinkybę, kad nepriemoka buvo pradelsta, patvirtina ir tai, jog mokesčių administratorius priėmė sprendimus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir turto.

III.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo

8.       Pareiškėja ginčija ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymą, teigdama, kad ji neturėjo pareigos 2017 m. gruodžio 12 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), nes įmonė nebuvo nemoki.

9.       ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose nustatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tai yra blanketinė teisės norma, todėl būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių bankroto tvarką.

10.       ĮBĮ, galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 8 straipsnis reglamentavo įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodoma, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte buvo įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal teismų praktiką įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

11.       Byloje nustatyta, kad VMI viršininko 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimais mokesčių administratorius nutraukė su UAB (duomenys neskelbtini) dėl šios įmonės mokestinių nepriemokų sudarytas mokestinės paskolos sutartis, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) šių sutarčių nevykdė.

12.       Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad, mokesčių administratoriui 2017 m. gruodžio 12 d. nutraukus su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas mokestinės paskolos sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pajėgi padengti mokestinių nepriemokų (2 196 308,67 Eur), nes tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) viso turto vertė sudarė tik 1 572 000,24 Eur, taigi UAB (duomenys neskelbtini) pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai turimos bendros turto vertės, dėl to įmonė buvo nemoki. Šios Vilniaus apygardos teismo išvados pagrįstos apylinkės ir apygardos teismų nutarimuose aptartais bylos duomenis, jos atitiko įstatymo nustatytas sąlygas įmonę laikyti nemokia bei suponuojančias įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jau nuo 2017 m. gruodžio 12 d. per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus. UAB (duomenys neskelbtini) vadovė G. T. per šiuos terminus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo iškelta pagal VMI 2018 m. spalio 1 d. pareiškimą.

13.       Pareiškėjos argumentai, kad, tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir VMI kilus mokestiniam ginčui, mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra turėjo būti sustabdyta, o tokiu atveju įmonė būtų buvusi moki, yra nepagrįsti, be to, klaidinantys dėl 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-2380-281/2018 neva teismo nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių faktų, kad, tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir VMI kilus mokestiniam ginčui, mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra turi būti sustabdyta pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmiausia 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, pagal LITEKO sistemos duomenis, minėtoje byloje nebuvo priimta, o 2018 m. liepos 12 d. nutartimi, kuria atmestas UAB (duomenys neskelbtini) skundas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, tokie faktai nėra nustatyti. Priešingai, minėtoje nutartyje konstatuota, kad, nesant ginčo dėl pareiškėjai tenkančios mokestinės nepriemokos dydžio, taip pat nesant pagrindo stabdyti išieškojimo procedūrų dėl sudarytos mokestinės paskolos sutarties, mokesčių administratorius stabdyti išieškojimo procedūros neturėjo. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl mokesčių išieškojimo stabdymo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą buvo atmestas kaip nepagrįstas ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi.

14.       Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama, o pagal suformuotą teismų praktiką nutraukiant mokestinės paskolos sutartį VMI neprivalo įvertinti, kodėl nevykdomos jos sąlygos; vienintelė VMI keliama sąlyga - įspėti mokesčių mokėtoją (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A442-952/2013, A438-522/2013). VMI teisė nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sąlygų, be to, buvo nustatyta ir VMI su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytose mokestinės paskolos sutartyse. Taigi, iš bylos matyti, kad, nepaisant aiškaus AB (duomenys neskelbtini) nemokumo VMI nutraukus mokestinių paskolų sutartis ir aiškaus buvimo sąlygų, kurioms esant šios sutartys turėjo būti ir buvo nutrauktos, o mokestinės nepriemokos išieškojimas tokiu atveju neturėjo būti stabdomas, šios įmonės vadovė G.  T. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tačiau skundė VMI veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad šie UAB (duomenys neskelbtini) skundai dėl VMI privalomojo nurodymo panaikinimo ir dėl VMI viršininko sprendimų panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

15.       Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apylinkės teismas termino (pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo) pradžią nepagrįstai skaičiavo nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y., pirmosios instancijos teismo manymu, nuo 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal sistemos LITEKO duomenis, šis sprendimas įsiteisėjo ne 2018 m. rugsėjo 11 d., bet 2018 m. rugpjūčio 11 d., taigi net ir tokiu atveju ĮBĮ 8 straipsnyje nustatytas terminas, per kurį įmonės vadovas turi savanoriškai įgyvendinti pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo praleistas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad G. T. nuo 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. nuo tada, kai buvo nutraukta mokestinės paskolos sutartis ir įmonė akivaizdžiai tapo nemoki, per įstatyme nurodytus terminus (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ji šios pareigos nevykdė, todėl G. T. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

16.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, jo naikinti pareiškime nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

        Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai                                                                 Audronė Kartanienės

                                                                                Arvydas Daugėla

                                                                                Eligijus Gladutis