Civilinė byla Nr. 2A-1426-104/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14935-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 35.2.; 50; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-106-129/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. K. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo ir

                                                          n u s t a t ė:

ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškė ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos aplinkai atlyginimo už neteisėtą miško kirtimą, įvykdytą (duomenys neskelbtini) esančiame miške VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškio girininkijos kv. (duomenys neskelbtini), 2. 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žalos apskaičiavime ieškovas 2009-12-29 nurodė, kad už 8,96 ktm  iškirtimą nustatyta 233,00 Lt žala; už 0,15 ha miško, kur dabar yra įrengta žvyruota aikštelė ir pastatyti statiniai, iškirsta 22,5 ktm medienos, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos 1999 m. duomenimis, nes kelmai sunaikinti, nustatyta 1170,00 Lt žala; už 0,04 ha miško, kur įrengtas privažiavimo kelias, iškisrta 6 ktm medienos, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos 1999 m. duomenimis, nes kelmai sunaikinti, nustatyta 156,00 Lt žala; už 2,26 ktm iškirtimą nustatyta 59,00 Lt žala (b.l. 16-19).

Nurodė, kad 2009-10-27 buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškio girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype, kurio 3.32 ha dalis sudaro miško žemės plotą, privačiame L. K. miške, 2008-2009 m. neteisėtai iškirsti žali medžiai, kurie sudaro 39,37 kietmetrių medienos. Medynas yra brandus ir priklauso IV miškų grupei. Šiuo kirtimu buvo padaryta 1 618 Lt žala aplinkai, kuri apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimą Nr. 521 ir 2004-05-12 nutarimą Nr. 570. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 6 d. draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas. Nurodė, kad nustačius miško kirtimo atvejį žemės sklype, buvo suėję Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nustatyti nuobaudos skyrimo terminai. Tačiau pažymėjo, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik viena iš galimų įrodinėjimo priemonių sprendžiant asmens civilinės atsakomybės klausimą, todėl šiuo atveju atsakovo civilinė atsakomybė įrodinėtina kitomis įrodinėjimo priemonėmis – liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Valstybinės miškų tarnybos pažymose apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentuose) matyti, kaip kito situacija (miško vaizdas) nagrinėjamame sklype nuo 1997 m. iki 2008 m. Šie duomenys parodo, kad dalis miško yra iškirsta, gyvenamasis namas pastatytas iškirsto miško vietoje.

Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-02-05 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15, pagal kurį žemės sklypo savininkei L. K., kaip ūkininkei, leista rengti gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato techninį projektą. Vadovaujantis nuolatinės statybos komisijos protokolu Molėtų rajono savivaldybė 2009-05-22 išdavė L. K. statybos leidimą Nr. P5-56, kuriuo jai leido statyti gyvenamąjį namą pagal suderintą techninį projektą, todėl buvo pradėti gyvenamojo namo statybos darbai. Iš 2008-09-20 inžinierinio topografinio plano, kuris buvo suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, tame tarpe Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi, matyti, jog sodybos vieta yra suprojektuota laukymėje, tai yra dar 2009 m. rugsėjo mėnesį fiksuota, kad sodybos statybos vietoje iš viso nėra jokių medžių. Nurodyto sklypo formavimo dokumentai – kadastro duomenų forma, kurioje nurodyta žemės naudmenų eksplikacija, patvirtina, kad žemės sklypo plotas yra 9,6 ha, o miško šiame žemės sklype yra tik 3,32 ha. Tokie duomenys yra iki šiol įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2010-06-30 pažymoje fiksuojama, jog sodyba suprojektuota ne miško žemėje, šiame žemės sklype yra 4,62 ha miško, tai yra 1,3 ha daugiau, nei jo yra nustatyta ir įregistruoti su tuo susiję apribojimai Nekilnojamojo turto registre. 2010-07-20 pažymoje, išduotoje pagal ieškovo raštą pakeitus duomenis miškų valstybės kadastre, jau fiksuojama, kad miško yra 4,82 ha, tai yra 1,5 ha daugiau nei iš tiesų yra miško, priskirtino valstybinės reikšmės miškui bei su tuo susijusių apribojimų įregistravimu. Tai visiškai paneigia ieškinio pagrindą apie neva plynai iškirstą mišką sodybos vietoje, nes net ir neįtraukus šios sodybos į miško žemę, miško yra užfiksuota 1,5 karto daugiau, nei jo yra pagal juridinius duomenis ir Vyriausybės nutarimą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad neteisėtą miško kirtimą patvirtina 2009-10-27 aktas, sudarytas Utenos RAAD miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistės G.K. ir Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto G. P., kuriame nurodyta, kad privačios valdos miško žemėje, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos 1999 m. planine medžiaga, bei lyginant aerofotonuotraukas 2005 m. ir 2008 m., yra iškirsta plynu kirtimu 0,15 ha miško, šiuo metu iškirsto miško vietoje yra įrengta žvyruota aikštelė ir pastatyti statiniai. Taip pat yra iškirstas privažiavimo kelias 0,04 ha ir likusi 0,02 ha kirtavietė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žala gamtai buvo padaryta 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymu Nr. B6-29 buvo patvirtintas kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybai formuoti L. K. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Molėtų rajono savivaldybės 2009-05-22 statybos leidimas Nr. P5-56 buvo išduotas L. K., kuriai buvo leista statyti gyvenamąjį namą žemės sklype, (duomenys neskelbtini).  Dalies žemės sklypo, kuriame buvo vykdomi kritimai, savininkė L. K. 2010-07-26 įgaliojo atsakovą iki 2020-07-26 valdyti ir tvarkyti visus jai priklausančius žemės sklypus ir pastatus, atlikti kadastrinius matavimus ir tam tikslui atstovauti valstybinėse įstaigose ir kitose įmonėse. Ieškovas, remdamasis nurodytu įgaliojimu, reikalauja priteisti padarytą gamtai žalą iš atsakovo. Atsižvelgdamas į tai, kad minėti įgaliojimai atsakovui buvo suteikti jau po žalos gamtai padarymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad  ieškovo pateikti rašytiniai dokumentai bei liudytojos parodymai nepatvirtina, kad atsakovas pats būtų kirtęs mišką nurodytu metu ar būtų davęs nurodymus kitiems asmenims tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą, bylinėjimosi išlaidų atsakovui nepriteisė.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nors atsakovas ir pateikė 2010-06-30 Valstybinės miškų tarnybos pažymą Nr. P1006-21387, 2010-07-01 pažymą Nr. 21397 ir jomis aiškino, kad aptariamoje vietoje visiškai nebuvo miško žemės, o Valstybinė miškų tarnyba neva nepagrįstai tik po 2010-07-20 ištaisė duomenis kadastre įtraukdama kirtavietę, tačiau taip tik stengėsi suklaidinti teismą. Dėl to teismas neįvertino, jog įsiteisėjusia 2011-07-11 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2588/2011 yra konstatuota, kad minėti 2010-07-20 valstybinio miškų kadastro duomenys pagrįsti. Lietuvos Respublikos CPK 182 str. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas į įsiteisėjusią 2011-07-11 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį visiškai neatsižvelgė. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakyti turi sklypo savininkė L. K.. Neaišku, kodėl teismas atmetė liudytojos parodymus, jog medžius kirto atsakovas A. K., juolab, kad byloje pateiktos ir jos darytos fotonuotraukos, patvirtinančios jos parodymus. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė paties atsakovo sutikimą su ieškinio dalimi 400 Lt sumai. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 45 str., teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Tačiau teismas, anot ieškovo, ne tik to nepadarė, bet ir pats nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens, t.y. L. K..

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad nors ieškovas ir yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau teismas privalo spręsti kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad sprendimu ieškovo ieškinys atmestas, atsakovo naudai iš ieškovo turėtų būti priteisiamos jo turėtos atstovavimo teisme išlaidos. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius atsakovo turėtas 2 178 Lt atstovavimo išlaidas.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovas prašo palikti nepakeistu, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytus procesinės teisės pažeidimus, nes bylą nagrinėjęs teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino įrodymų, kuriais rėmėsi atsakovas ir nemotyvavo įrodymų atmetimo. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovo pateiktais dokumentais bei liudytojų Z. G. ir Birutės Z. R. parodymais. Tokiu būdu teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, jog 2009 m. spalio 27 d. aktas, sudarytas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistės G. K. ir Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto G. P., patvirtina tą aplinkybę, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškio girininkijos (duomenys neskelbtini), kurio 3.32 ha dalis sudaro miško žemės plotą, 2008 - 2009 m. buvo neteisėtai iškirsti žali medžiai, kurie sudaro 39,37 kietmetrių medienos. Pažymi, jog tiek ieškovo pateiktas 2009 m. spalio 27 d. aktas, tiek pateikti kažkokie Molėtų r. agentūros inspektorės A. M. pasirašyti aktai apie neva 2009 m. gruodžio 28 d. natūroje apmatuotus kelmus, kuriais remiantis apskaičiuotas neva iškirsto miško kiekis ir žala negali patvirtinti miško kirtimo fakto, nes pagal įstatymą tai nelaikytina tinkamomis ir teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis, akivaizdu, jog iš šių duomenų visiškai neaišku apie kurios miško dalies iškirtimą kalbama, nepateikiama jokių schemų ar nužymėjimų apie „plyno kirtimo vietą“.

       Šiuo atveju esminis ginčas yra dėl 0,15 ha ploto žemės sklypo dalies, kurioje niekada nebuvęs natūroje miškas, kuris dėl nežinomų priežasčių galimai buvo (yra) pažymėtas ieškovo pateiktose schemose (nes, be kita ko, šių schemų mastelis 1:10 000) kaip miškas, ir kurioje teisės aktų nustatyta tvarka šiuo metu vykdomi gyvenamojo namo statybos darbai, nes, pasak ieškovo toks niekada neegzistavęs miškas šioje dalyje yra iškirstas plynai. Tokio teiginio įrodymas — paties ieškovo surašyti aktai, į kurių surašymą nei atsakovas, nei žemės sklypo savininkas apskritai nebuvo kviečiami ir visiškai neaišku kokiomis aplinkybėmis jie buvo surašyti, bei Z. G. rašytinis 4 eilučių paaiškinimas, kad kirtimai tariamai vyko 2008 m. gruodžio ir 2009 m. sausio mėnesiais, nors ji pati tokių aplinkybių net ir nematė. Dar daugiau, ieškovo vienašališkai surašytuose įrodymuose, konkrečiai- 2009-12-29 neteisėto miško kirtimo  padarytos aplinkai žalos apskaičiavime net nurodoma, kad neva „kelmai sunaikinti“, kas visiškai patvirtina, kad tariamas plynas miško kirtimas 0,15 ha ploto žemės sklypo dalyje yra prielaida, padaryta remiantis 1999 m. inventorizacijos duomenimis, kurios metu miško riba natūroje nebuvo nustatyta tiksliai, atliekant geodezinius matavimus, todėl net ir šiuo metu tiksliai nėra aišku, kur pagal šios inventorizacijos duomenis natūroje buvęs miškas buvo inventorizuotas.

Be to pažymime, kad 2009 m. spalio 27 d. akte minima, kad plynu kirtimu iškirsta 0,15 ha miško, šioje vietoje įrengta žvyruota aikštelė ir pastatyti statiniai. Iš to atsakovas sprendžia, kad ieškovas įrodinėjo, jog „plyno kirtimo vieta“ yra ta pati vieta, kur L. K. teritorijų planavimo dokumentu yra suplanuota sodybos statybos vieta ir kur šiuo metu L. K. vykdo gyvenamojo namo statybos darbus. Šiai aplinkybei paneigti atsakovas pateikė teismui įrodymą - inžinerinį topografinį planą, kuris sudarytas dar 2008 m. rugsėjo 20 d. ir suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, tame tarpe Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi, kuris pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo atsakingas už žemės naudojimo pagal paskirtį priežiūrą. Šio plano pagrindu buvo parengtas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kuris buvo patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009-01-20 įsakymu Nr. B6-29, pagal kurį šiame projekte nustatytoje vietoje numatoma L. K. gyvenamojo namo statyba. Taigi iš nurodyto inžinerinio topografinio plano matyti, kad sodybos vieta yra suprojektuota laukymėje, t.y. dar 2008 m. rugsėjo mėn. fiksuota, kad sodybos statybos vietoje jokių medžių iš viso nėra, todėl nesuprantama, kaip tuos medžius po keturių mėnesiu buvo galima iškirsti. Pirmosios instancijos teismas tokio įrodymo apskritai nevertino, lyg jom iš viso nebūtų byloje, nors šis įrodymas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu (jis yra suderintas su oficialiomis kompetentingomis institucijomis), be to, šiame plane nustatyta miško riba yra itin tiksli, nes planas parengtas atliekant geodezinius matavimus, ir bet kuriuo atveju, toks įrodymas turi kur kas didesnę įrodomąją galią vertinant jį kartu su Z. G. paaiškinimu. Vertinant pastarąjį Z. G. paaiškinimą apskritai niekas neaišku, nes jame neidentifikuojamas net žemės sklypas apie kurį kalbama, o iš tiesų, tuo laikotarpiu gretimame žemės (bet ne L. K.) sklype pagal paties ieškovo išduotą leidimą vyko miško kirtimo darbai. Galiausiai, ir L. K. priklausantis sklypo plotas yra apie 10 ha, o miško jame 3,32 ha ir šis miškas išsidėstęs keliais masyvais, todėl visiškai neaišku, kaip teismas sugebėjo identifikuoti pagal Z. G. paaiškinimą, jog konkrečioje 0,15 ha žemės sklypo dalyje 2008 m. pabaigoje- 2009 m. pradžioje įvykdytas plynas kirtimas. Minėtame 2009 m. spalio 27 d. akte, be kita ko nurodyta, jog privačios valdos miško žemėje (duomenys neskelbtini), VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškio g-jos kv. (duomenys neskelbtini), remiantis valstybinės miškų inventorizacijos 1999 m. planine medžiaga bei palyginant aerofotonuotraukas 2005 metų ir 2008 metų, yra iškirsta plynu kirtimu 0,15 ha miško, šiuo metu iškirsto miško vietoje yra įrengta žvyruota aikštelė ir pastatyti statiniai. Kartu ieškovas pateikė teismui miškų kadastro žemėlapio ištrauką, kurioje matyti miško žemės plotas pagal 1999 m. inventorizacinius duomenis bei pažymėjo, kad koks miško plotas neteisėtai be leidimų iškirstas ir kokia žala gamtai padaryta matyti iš žalos paskaičiavimo akto. Kaip nurodyta sprendime, teismas remdamasis minėta ieškovo pateikta medžiaga padarė išvadą, kad miško kirtimas įvykdytas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškio girininkijos (duomenys neskelbtini). Norėtume pažymėti, jog teismas remdamasis ieškovo pateikta miškų kadastro žemėlapio ištrauka nepagrįstai daro tokias išvadas, nes minėtoje ištraukoje, priešingai nei teigia ieškovas, visiškai nesimato, kurioje žemės sklypo dalyje yra miško plotas. Dar daugiau, miškų žemėlapiai, kuriais savo išvadas grindė pirmosios instancijos teismas, nėra ortofotografinė medžiaga, tai nėra geodeziniai planai, jie sudaryti be geodezinių matavimų, o ieškovas jokiu dokumentu, patvirtinančiu tiksliąsias (geodezines) miško, esančio žemės sklype, kurio (duomenys neskelbtini) paskirtis: Žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), ribas miško plota, teismui nepateikė, nors teismas, tenkindamas toki atsakovo prašymą, prašė ieškovo šiuos duomenis pateikti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas teismui pateikė Valstybinės miškų tarnybos 2010-06-30 pažymas Nr. P1006-21387, Nr. P1007-21428 ir 201007-01 pažymas Nr. 21397, iš kurių matyti, kad buvo priimti ir iki 2010-07-20 sprendimo duomenis pakeisti priėmimo galiojo sprendimai, pagal kuriuos žemės sklype, (duomenys neskelbtini) paskirtis: Žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), suprojektuotos ūkininko ūkio sodybos vieta net nepateko į miško žemę, o miško plotas yra 4,62 ha. Šie duomenys, be kita ko, parengti pagal 2009 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Taigi nurodyti įrodymai visiškai patvirtina faktą, jog valstybiniame miškų kadastre ieškovo nurodomu neva neteisėtos veikos vykdymo momentu (2008-12 / 2009-01) L. K. suprojektuotos sodybos vieta net nepateko į miško žemę, o tokie duomenys buvo pakeisti tik 2010-07- 20. Tačiau teismas taipogi šių įrodymų nepagrįstai nevertino.

        Taip pat teismui buvo pateiktas dar vienas įrodymas — žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), paskirtis: Žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), formavimo dokumentai - kadastro duomenų forma, kurioje nurodyta žemės naudmenų eksplikacija. Pagal šiuos kadastro duomenis žemės sklypo plotas yra 9,6 ha, o miško žemės šiame sklype yra tik 3,32 ha. Tokie duomenys buvo įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre — teismui pateiktame NTR centrinio duomenų banko išrašo 9.3 punkte įregistruoti miško naudojimo apribojimai, plotas 3,32 ha. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šių duomenų niekas neginčija, be to, jie yra nustatyti Apskrities viršininko 2003-07-28 sprendimais Nr. 13-3838, 13-3840 ir 13-3839, šie sprendimai taip pat nėra nei nuginčyti, nei ginčijami, dėl ko pagrindo abejoti tokiais duomenimis tiesiog nėra teisinio pagrindo. Tokiu būdu, atkreiptinas dėmesys, kad nors 2010 m. birželio 30 d. pažymoje ir fiksuojama, jog sodyba suprojektuota ne miško žemėje, šioje pažymoje fiksuojama, jog šiame žemės sklype yra 4,62 ha miško, t.y. 1,3 ha daugiau, nei jo yra nustatyta ir įregistruoti su tuo susiję apribojimai Nekilnojamojo turto registre. Maža to, 2010 m. liepos 20 d. pažymoje, išduotoje pagal ieškovo raštą pakeitus duomenis miškų valstybės kadastre, jau fiksuojama, kad miško yra 4,82 ha, t.y. 1,5 ha daugiau, nei iš tiesų yra miško, priskirtino valstybinės reikšmės miškui bei su tuo susijusių apribojimų įregistravimu. Taigi, vien nurodytieji motyvai visiškai paneigia faktą apie neva plynai iškirstą mišką sodybos vietoje, nes net ir neįtraukus šios sodybos į miško žemę, miško yra užfiksuota 1,5 karto daugiau, nei jo yra pagal juridinius dokumentus ir Vyriausybės nutarimą.

        Akivaizdu, jog priešingai nei ieškovas, atsakovas teismui pateikė tikslius įrodymus, iš kūrių galima nustatyti, kurioje vietoje yra miško žemė ir ar į ją apskritai patenka L. K. privati valda, kurioje neva buvo vykdomi kirtimai. Todėl nesuprantama, kodėl atsakovui nepateiktus tikslių geodezinių matavimų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kur tiksliai augo miškas, teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kurie, kaip minėta, patvirtina faktą, jog valstybiniame miškų kadastre neteisėtos veikos vykdymo momentu L. K. suprojektuotos sodybos vieta net nepateko į miško žemę.

     Teismas nepagrįstai remiasi tik liudytojų — Z. G. ir Birutės Z. R. parodymais, tuo pačiu visiškai neaišku, kodėl buvo visiškai nevertinti kito liudytojo A. P. parodymai, kuris šiose vietose yra gimęs ir užaugęs, ir kuris paaiškino, jog šioje vietoje visą laiką buvo kaimo ganyklos, o moterys čia melždavo karves. Pateiktas Z. G. 2010 m. kovo 25 d. paaiškinimas, kad 2008 m. gruodžio - 2009 m. sausio mėnesiais vyko miško kirtimai L. K. miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), teisine prasme negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes neaišku kokį tyrimą atliekant jis surašytas, kuri vieta pareiškime tiksliai minima, teiginys, jog kirtimas vyko L. K. valdoje yra nekonkretus ir kelia abejonių savo įrodomąja galia. Ieškovo patektos 30 nuotraukų taip pat neturi jokios įrodomosios galios, iš jų visiškai neaišku kada konkrečiai jos buvo darytos, kas jose pavaizduota, kokia tai yra vieta, kokio storio nuotraukose esantys medžiai, nelabai aišku, kas apskritai tokias nuotraukas darė (ieškovas pripažino, kad jis šių nuotraukų pats nedarė, o jas jam galimai pateikė B.Z. R., su kuria atsakovas ginčijasi baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka) ir pan., t.y. remiantis šiomis nuotraukomis apskritai negalima nustatyti, kad tai miško medžiai. Atkreiptinas dėmesys, jog B.Z. R. parodymai yra šališki, nes tarp B.Z. R. ir atsakovo bei jo mamos L. K. vyko ir tebevyksta ginčai, kurie sprendžiami teisme, t.y. Molėtų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-8-335/2011, Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-586-732/2011 pagal B. Z. R. skundus dėl atsakovo veiksmų, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama ATP bylą Nr. N-1430/2011 pagal B.Z. R. skundą dėl nutarimo ATP byloje panaikinimo, kuriose ji pateikdama melagingus duomenis L. K. ir A. K. iš pradžių kaltino, kad pastarieji užpylė jiems priklausantį ežerą ir užpildoje dalyje pasistatė namą, nepavykus šio įrodyti pradėjo kaltinti neva statybos vykdomos miške, o nepavykus įrodyti ir šios aplinkybės atsirado dokumentai, kad tai vis tiek yra miškas, bet jau plynai iškirstas. Dar daugiau, atsiliepime į ieškinį atsakovas yra nurodęs, kad ieškovo nurodomi aktai yra patvirtinti A. M., kuri, tikėtina, yra kito RAD pareigūno A. M. sutuoktinė, o B.Z. R. ryšiai su šiuo pareigūnu kelia pagrįstų abejonių jų atliekamų veiksmų pagrįstumu ir objektyvumu, pvz., Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą 2010 m. rugpjūčio 30 posėdyje buvo padaryta 1 valandos pietų pertrauka (pietų pertrauka), paskelbus šią pertrauką, po pusvalandžio atvažiavo A. M. su tarnybine mašina ir su kaltinamųjų B.Z. R. ir R. R. atstovu prie šio automobilio visą pusvalandį apie kažką šnekėjo, taip pat 2010 m. rugsėjo 27 d. pasibaigus teismo posėdžiui prie teismo K. bei jo atstovas (lyg atsitiktinai) vėl sutiko inspektorių A. M. bei matė, kaip šis sulaukė Z. R.,              R. R. bei jie visi kartu kažkur nuėjo. Tokiu būdu akivaizdu, kad liudytojos B.Z. R. ryšiai su ieškovo darbuotojais, taip pat šių darbuotojų atliekami tyrimai kelia rimtų abejonių tiek pačių tyrimų duomenimis, tiek ir liudytojos parodymų patikimumu.

       Pažymėtina, jog teismas pasisakęs dėl liudytojų Z. G. pateikto rašytinio paaiškinimo ir B.Z. R. parodymų, visiškai nevertino liudytojo A. P. parodymų, kuris buvo apklaustas paties ieškovo prašymu 2011 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu. Liudytojas A. P., kuris valdė iki L. K. 2008-02-22 įsigyjant minėtą žemės sklypo dalį iš A. P. ir tebevaldo dalį žemės sklypo, paaiškino, jog toje vietoje, kur stovi namas visada buvo pieva, kurią pavasarį užliedavo ir todėl negalėjo būti jokių medžių (išskyrus kampinę pušį ir 12 -15 eglių, kurios visos dar stovi). Pabrėžtina, jog ieškovas prašė iškviesti liudytoją tikslu panaikinti abejones dėl medynų iškirtimo laiko — prieš ar po žemės sklypo perleidimo L. K., tačiau A. P. paaiškino, jog priešingai nei teigia ieškovas, vietoje, kurioje neva iškirsti medžiai ne tik kad dabar nėra jokių medžių, bet kad ir anksčiau — prieš 10-15 metų (ir dar anksčiau) nebuvo jokių medžių, tik pieva ir liudininko minėti medžiai (kampinė pušis ir 12 -15 eglių). Taigi teismas remdamasis vien tik Z. G. rašytiniu paaiškinimu ir šališkais B.Z. R. parodymais, taip pat apie tariamą miško kirtimą 0,15 ha žemės sklypo dalyje fiksuojančiu 2009-10-27 aktu, kuriame pats ieškovas nurodo, jog jokių įrodymų apie kirtimą nėra (neva kelmai sunaikinti), bei visiškai nevertindamas ir nieko nepasisakydamas dėl kito liudytojo - A. P. parodymų, nepagrįstai konstatavo, jog 2008 m. pabaigoje — 2009 m. pradžioje buvo padaryta žala gamtai, t.y. iškirstas miškas 0,15 ha žemės sklypo dalyje, kur šiuo metu stovi namas ir įrengta žvyruota aikštelė.

    Vadovaujantis CPK 270 str. 4 d. 3 p. įrodymai gali būti atmetami tik įstatymo nustatyta tvarka — argumentuojant. Akivaizdu, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtoje byloje šios tvarkos nebuvo laikomasi — įrodymai, kuriais rėmėsi atsakovas, apskritai nebuvo vertinami. Galiausiai, visiškai neįvertintas liko ir atsakovo į bylą pateiktas įrodymas - B. Z. R. 2009 m. rugpjūčio 24 d. skundas Lietuvos generalinei prokuratūrai bei jo pagrindu pradėtame ikiteisminiame tyrime priimti prokuroro nutarimai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės, kurios kardinaliai skiriasi nuo teismo sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių. Siame B.Z. R. skunde, be kita ko, yra kalbama ir apie neteisėtą miško kirtimą, miško naudojimo spec, sąlygų pažeidimą sodybos statybos vietoje (žr. skundo 3 psl. 5 ir 6 pastraipos, 4 psl. 3 ir 5 pastraipa, 5 psl. 5 pastraipa). Šio skundo pagrindu Molėtų rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo patikrintas visų skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumas (tame tarpe ir dėl statybų miške, miško kirtimo), buvo kreiptasi į specialistus, gautos tokių specialistų išvados, išreikalauti dokumentai apie žemės sklypus, planavimo dokumentai, statybos normatyviniai techniniai dokumentai ir pan. Molėtų rajono apylinkės prokuratūra jokių pažeidimų nenustatė, jokių nusikalstamų veikų nekvalifikavo, priešingai — prokuroras 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl B.Z. R. skundo nutraukė bei savo nutarime konstatavo šias faktines aplinkybes - B.Z. R. Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai nusiųstas skundas buvo persiųstas (t.y. dar 2009 metų rudenį, - atsakovo past.) tirti Utenos RAAD, Utenos apskrities viršininko administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (t.y. institucijai, pagal kurios 2010-06-19 prašymą prokuroras pateikė pareiškimą šioje byloje, - atsakovo past.). Utenos apskrities viršininko administracija, du kartus patikrinusi vietoje bei išanalizavusi techninę dokumentaciją dėl L. K. vykdomos statybos (duomenys neskelbtini), konstatavo ir informavo B.Z. R. bei aukščiau nurodytas institucijas, kad Gilužio ežero ribų dokumentuose klastojimo nenustatyta, juose užfiksuota situacija pilnai atitinka natūrai (kas reiškia, kad sodybos vieta nėra miško žemėje - natūroje esantis miškas pilnai atitinka dokumentuose fiksuotą mišką, - atsakovo past?)’, gražinant ežerą savininkams, jie pretenzijų dėl jo ribų nereiškė; ūkininko ūkio statybos formavimas prieš jo patvirtinimą buvo patikrintas apskrities žemės tvarkymo departamente ir pateikta teigiama išvada, nes trūkumų projekto rengimo ir kituose etapuose nenustatyta; L. K. disponuoja jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, statybos vykdomos teisėtai. [...] projektavimo stadijoje pažeidimu nenustatyta. Molėtų ra j. savivaldybės tarnautojų, derinančių projektus ir išduodančių leidimus veikoje pažeidimų nenustatyta; ežeras nėra užpiltas; L. K. ūkininko ūkio sodybos vietoje yra nuimtas augalinis sluoksnis (bet ne plynai iškirstas miškas, - atsakovo past?), užpilta žvyro, užpylimo kraštas iki ežero vandens yra daugiau kaip 10 m už apsauginės juostos ir įtakos vandens telkiniui neturi, ežero ribos nepažeistos, nukrypimų nuo suderinto ūkininko ūkio statybos projekto nėra; ežero apsauginėje juostoje darbai vykdomi nebuvo, geoterminis šildymas numatytas ne ežero akvatorijoje, o nuosavame žemės sklype. Dar daugiau, tokias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas, tiksliau - Utenos RAAD ekspertai, atlikę matavimus vietoje (2009-11-06 išvada pateikta byloje). Taigi iš prokuroro nutarime nurodytų aplinkybių turinio ir apimties akivaizdu, kad prokuroras tyrė viską — nuo planavimo sąlygų išdavimo (ty. dokumentų) iki vykdomos statybos techninės dalies specifikos (kokie ir kaip darbai atliekami ir pan.). Jokių pažeidimų prokuroras nenustatė, nors akivaizdu, kad aplinkybės, jog statinys statomas miško žemėje, kuris neva yra plynai iškirstas, būtų buvusios nustatytos atliekant šį tyrimą — tokias aplinkybes savo skunde Generalinei prokuratūrai yra nurodžiusi B.Z. R.. Tačiau nenustatė. Nes tokių aplinkybių tiesiog nėra, o ieškovo vienašališkai surašytos pažymos apie neva plynai iškirstą mišką, kurio duomenų nustatyti ieškovas net negali, nes neva „išvežti kelmai“ tokių aplinkybių nepatvirtina, nes tai yra paneigta ir ikiteisminio tyrimo duomenimis. Taigi akivaizdu, jog teismas nevertindamas atsakovo argumentų ir remdamasis tik ieškovo vienašališkai surašytais aktais, nepagrįstai nustatė, jog miškas buvo kertamas.

         Atsakovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti  ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo byloje ieškovu yra Utenos RAAD, atsakovas – A. K., o administracinėje byloje Nr. A525-2588/2011 pareiškėja – L. K., atsakovas Valstybinė miškų tarnyba, kurioje tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Utenos RAAD. Taigi ginčo bylos ir administracinės bylos šalys skiriasi, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-11 nutartimi nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais ginčo byloje, nes asmuo, kurio atžvilgiu pareikštas ieškinys šioje byloje, su ieškovo administracine byla nesusijęs ir į jos nagrinėjimą įtrauktas nebuvo. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju žala turi būti nustatyta realiai, t.y. medžiai turi būti išskirsti. Vien faktas, kad 0,15 ha žemės sklypo dalis, kuri pagal Utenos RAAD raštą buvo identifikuota kaip miško žemė dar nereiškia, kad miškas yra išskirstas, kadangi, pagal Miškų įstatymą miško žeme laikomi ir mišku neapaugę žemės plotai. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstas ieškinio ir apeliacinio skundo argumentas, kad 0,15 ha žemės klypo dalis, kurioje pastatytas namas, patenka į anksčiau inventorizuotos miško žemės ribas, todėl reikia atlyginti žalą gamtai – išskirstų medžių vertę. Byloje jokių įrodymų, kad šioje vietoje kada nors augo medžiai nėra. Pažymi, kad ieškovas dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie miško išsidėstymą natūroje, į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad kadastro duomenys buvo atitaisyti ne geodezinių matavimų pagrindu, o vadovaujantis daugiau nei prieš 10 metų sudarytais žemėlapiais, šie duomenys neatitinka realių (natūrinių) miško parametrų. Dėl to 2010-07-20 Miškų žemėlapio fragmentas nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuoti, kad L. K. žemės sklypo 0,04 ha, 0,02 ha ir 0,15 ha teritorijose augo miškas, kuris neva yra iškirstas atsakovo neteisėtais veiksmais. Aplinkybę, kad medžių kirtimas nevykdytas 0,15 ha žemės sklypo dalyje, be kita ko, patvirtina ir į bylą pateikti 2009-12-29 žalos apskaičiavimo dokumentai, kuriuose nurodyta, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos 199 m. duomenimis, 0,15 ha teritorijoje ir 0,04 ha teritorijoje išskirsta atitinkamai 22,5 ir 6 kietmetriai medienos, nes kelmai sunaikinti. Iš šios išvados matyti, kad pareigūnai, atlikę patikrinimą, jokių nukirstų medžių ar kelmų, iš kurių būtų galima spręsti apie įvykusį kirtimą, minėtose teritorijose nerado. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo būtų užfiksuota miško kirtimu padaryta žala gamtai, atsakovui surašytas nebuvo ir administracinio teisės pažeidimo byla neiškelta. Atsižvelgiant į neaiškias minėtų dokumentų surašymo aplinkybes, jie negali būti laikomi pakankamais įrodymais. Pasisakydamas dėl sutikimo su dalimi ieškinio, atsakovas nurodo, kad apelianto teiginiai yra visiškai nepagrįsti, nes tik atsižvelgdamas į didelius bylinėjimosi kaštus atsakovas sutiko derėtis dėl taikos sutarties sąlygų, o tai jokiu būdu nereiškė ieškinio pripažinimo. Apelianto teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens, t.y. L. K., teisių, atsakovas neginčija, tačiau nesutinka su argumentu, kad dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Utenos R pasirūpinti tinkamu atsakovu. Ieškovas nepasinaudojo teise pateikti teismui prašymą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu.

Ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą toje dalyje, kurioje nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Taip pat nurodė, kad apelianto teiginys, kad nėra nustatyta, kad miškas išskirstas, yra nepagrįstas. Valstybinės miškų tarnybos oficialių pažymų duomenys apie esamą kirtavietę nėra paneigti. Apelianto teiginys, kad sodyba suprojektuota ne miško žemėje, kadangi žemės sklype yra atsiradę miško daugiau nei anksčiau buvo, yra neteisingas. Žemės sklype, kurio visas plotas 9,60 ha, pagal naudmenų eksplikaciją miško žemė užėmė 3,32 ha. Tai atitinka ir 1999 Valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Pakartotinai atliekant 2009 m. valstybinę miškų inventorizaciją, buvo patikslinti miškų duomenys ir žemės sklype buvę žėldiniai buvo inventorizuoti mišku, nes atitiko Miškų įstatyme nustatytus miškui reikalavimus. Tokiu būdu bendras miškų plotas žemės sklype padidėjo 1,50 ha. Tai yra papildomai mišku inventorizuota Videniškio girininkijos 948 kvartalo 10,11,12 ir 16 miško sklypai. Tai aiškiai matyti pagal pateiktas 1999 ir 2009 m. planų ištraukas.

          Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo tenkinamas iš dalies.

          Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

          Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistė G. K. ir Molėtų rajono agentūros vyr. specialistas G. P. 2009-10-27 surašė aktą, kuriame nurodė, kad patikrino privačioje valdoje (duomenys neskelbtini) esantį mišką ir nustatė: šios privačios valdos miško žemėje VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškio girininkijos kv. (duomenys neskelbtini) remiantis valstybinės miškų inventorizacijos 1999 m. planine medžiaga, bei palyginant aerofotonuotraukas 2005 m. ir 2008 m, yra iškirsta plynu kirtimu 0,15 ha miško, šiuo metu iškirsto miško vietoje yra įrengta žvyruota aikštelė ir pastatyti statiniai. Be to, dar yra iškirstas privažiavimo kelias 0,04 ha ir likusi 0,02 ha kirtavietė. Valdoje šalia esančio  miško, (duomenys neskelbtini) yra sukrauta 13 ktm minkštųjų lapuočių malkinės medienos. Sprendžiant iš 0,02 ha kirtavietėje esančių atžalų, miško kirtimas buvo vykdomas maždaug prieš du metus. Miško kirtimui leidimai nebuvo išduoti (b.l. 3). Šio akto pagrindu  ieškovas 2010-08-26 pareiškė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo už neteisėtą miško kirtimą dėl to, kad valda (duomenys neskelbtini)priklauso atsakovo motinai L. K., kurį įgaliojo atsakovą atlikti visus veiksmus valdoje. 

Byloje nustatyta, kad ieškovo ieškinys atmestas ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, kai būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.  Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo padaryta išvada, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovas pats asmeniškai iškirto medžius ieškovo nurodytoje vietoje, arba kad tai padarė kiti asmenis atsakovo nurodymų.  Kadangi ieškovo pareiga įrodyti ne tik kirtimo faktą bei ir atsakovo neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.), o ieškovas atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė, tai 

ieškinys pagrįstai buvo atmestas kaip neįrodytas. Kadangi ieškinys pareikštas atsakovui, tai teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl atsakovo motinos L. K. pareigų, kaip  į bylą neįtraukto asmens. Nors pirmosios instancijos teismo motyvai neįtakoja sprendimo teisėtumo, tačiau minėti motyvai turi būti pašalinami iš sprendimo motyvuojamosios dalies, kaip nepagrįsti. 

Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad liudytoja R. patvirtino, kad medžius kirto atsakovas A. K. ir tai patvirtina jos darytos fotonuotraukos, neatitinka tikrovės, nes iš minėtos liudytojos parodymų tokios išvados padaryti negalima, to daugiau neįrodo atsakovo kaltės šios liudytojos darytos fotonuotraukos. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pat atsakovas sutiko su ieškinio dalimi 400 Lt sumai. Taip pat pažymėtina, kad teismas neturėjo pagrindo pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, nes tokių prašymų bylos šalys teismui nepateikė (CPK 45 str.).

Dėl išdėstyto, naikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra teisinio pagrindo.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Atsakovas nesutinka su teismo padaryta išvadą, kad neteisėtą miško kirtimą patvirtina 2009-10-27 aktas, sudarytas Utenos PAAD miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistės G.K. ir Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto G. P., kuriame nurodyta, kad privačios valdos miško žemėje, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos 1999 m. planine medžiaga, bei lyginant aerofotonuotraukas 2005 m. ir 2008 m., yra iškirsta plynu kirtimu 0,15 ha miško, šiuo metu iškirsto miško vietoje yra įrengta žvyruota aikštelė ir pastatyti statiniai. Taip pat yra iškirstas privažiavimo kelias 0,04 ha ir likusi 0,02 ha kirtavietė.

Nors atsakovas nesutinka su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistės G. K. ir Molėtų rajono agentūros vyr. specialisto G. P. 2009-10-27 akte nurodytomis aplinkybėmis, tačiau reikalavimo dėl pripažinimo minėto akto,  kaip oficialaus rašytinio įrodymo,  negaliojančiu arba pareiškimo dėl šio įrodymo suklastojimo CPK 184 str. nustatyta tvarka nepareiškė, nepateikė ir neginčitinų įrodymų, paneigiančių akte nurodytas aplinkybes. Esant CPK 197 str. nustatytai nuostatai, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis  atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialias rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, laikoma, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, kad akte nurodytos  aplinkybės atitinka tikrovės, laikoma teisėta ir pagrįsta.

        Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad  L. K. suprojektuotos sodybos vieta net nepateko į miško žemę, skunde išvardyti rašytiniai įrodymai ir atsakovo argumentai dėl  jų įvertinimo nesudaro pagrindo panaikinti minėtą teismo išvadą, nes Valstybinės miškų tarnybos oficialių pažymų duomenys apie esamą kirtavietę nėra paneigti. Duomenis apie miškų būklę jos pasikeitimą nustato Valstybinės miškų tarnyba, nes ji tvarko miškų valstybės kadastrą. Ieškovo pateikta 2010-07-20 pažyma apie patikslinus duomenis kadastre patvirtina aplinkybę, kad L. K. suprojektuotos sodybos vieta pateko į miško žemę, kad minėti kadastro duomenys pagrįsti konstatuota Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi adm. byloje Nr. A-525-2588/2011. Žemės sklype, kurio visas plotas 9,60 ha, pagal naudmenų eksplikaciją miško žemė užėmė 3,32 ha. Tai atitinka ir 1999 Valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Pakartotinai atliekant 2009 m. valstybinę miškų inventorizaciją, buvo patikslinti miškų duomenys ir žemės sklype buvę žėldiniai buvo inventorizuoti mišku, nes atitiko Miškų įstatyme nustatytus miškui reikalavimus. Tokiu būdu bendras miškų plotas žemės sklype padidėjo 1,50 ha. Tai yra papildomai mišku inventorizuota Videniškio girininkijos (duomenys neskelbtini) miško sklypai. Tai aiškiai matyti pagal pateiktas 1999 ir 2009 m. planų ištraukas. Kadangi ankstesni duomenys buvo pateikti įsivėlus klaidai, tai iki kadastro duomenų patikrinimo atsiradę atsakovo paminėti dokumentai ir prokurorų nutarimai negali būti priimti už pagrindą.

       Tačiau kolegija visiškai sutinka su atsakovo teiginiu, kad teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui atstovavimo išlaidų, nes ta aplinkybė, kad ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai nereiškia kad ieškovas atleistas ir nuo atstovavimo išlaidų mokėjimo kitos šalies naudai. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 98 str. reguliuoja būtent atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 2178 Lt atstovavimo išlaidų – 1210 Lt už atsiliepimus į ieškinį ir 968 Lt už tripliko parengimą (1t., b.l. 161-164). Atsižvelgiant į tai, kad bylą yra sudėtinga, atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo) rekomenduotinų maksimalių dydžių,  apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti atsakovui 2178 Lt atstovavimo išlaidų,  papildant sprendimo rezoliucinę dalį.   Kadangi atstovavimo išlaidų priteisimas  neįtakoja  sprendimo esmės, tau  sprendimas paliekamas nepakeistas.

   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

                                                             n u t a r ė:

         Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (į.k. 190742867, Metalo g. 11, Utena) atsakovui A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) Baublio g. 25, Vilnius) 2178 Lt atstovavimo išlaidų

          Teisėjai                                                        Natalja Cikoto

                                                                                                            Ona Gasiulytė

                                                                                                            Vidas Stankevičius