Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-02-10][nuasmenintas sprendimas byloje][I-7581-463-2016].docx
Bylos nr.: I-7581-463/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 125817744 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-7581-463/2016

Proceso Nr. 3-61-3-02161-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.24; 3.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. spalio 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui E. B. (E. B.), vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

 

n u s t a t ė:

Pareiškėjas E. B. skunde (b. l. 7) prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015 m. gruodžio 21  d. sprendimą Nr. (1.7)S-3597-4690-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir 33 straipsnius. Teigė, kad direktorius J. P. 2013–2014 m. ir 2014–2015 m. sąmoningai iš pareiškėjo atėmė teisę dirbti fotografu. Dėl to jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau –  ir Seimo kontrolierius). Nurodė, kad nepagrįstai Tarnybos atsakyme situacija vertinama kaip ūkinės–komercinės veiklos pažeidimas, tačiau pareiškėjui neaišku, kodėl nevertinama kaip nusikalstamos veikos vykdymas.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad Seimo kontrolierius pažymoje rekomendavo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl P. J. veiksmų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei bylą nagrinėti atsakovės atstovams nedalyvaujant (b. l. 29–31).

Tarnyba atsiliepime nurodė, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal atsakovei suteiktą kompetenciją. Tarnyboje buvo gauta advokatės A. Saulėnienės išvada, kad nėra teisinių pagrindų teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, gautus papildomus dokumentus ir susipažinusi  su advokatės A. Saulėnienės išvada, nustatė, kad pareiškėjas yra fotografas ir „B. foto darbų įmonės“ vadovas, teikiančios fotografijos paslaugas, direktorius. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus kultūros centro direktorius P. J. sąmoningai ilgą laiką delsė atsakyti į prašymus dėl leidimo fotografuoti prie Kalėdų eglutės, nevykdė savo pareigų, todėl jam sukėlė 50 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovės vertinimu, pareiškėjas siekė gauti antrinę teisinę pagalbą dėl žalos atlyginimo, kuris yra kilęs tiesiogiai iš pareiškėjo vykdomos (vykdytos) ūkinės komercinės veiklos, todėl Sprendimu pagrįstai atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovams nedalyvaujant (b. l. 92). Byla nagrinėjama atsakovės atstovams nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui E. B. atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Tarnyba 2015 m. lapkričio 6 d. gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, siekdamas kreiptis į  teismą dėl patirtos žalos priteisimo (b. l. 30–34). Prie prašymo pridėjo 2015 m. kovo 19 d. atsakymą iš Seimo kontrolieriaus (b. l. 35–38).

Tarnyba 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (1.7)SD-2534-15 pareiškėjui iki 2015 m. lapkričio 27 d. prašė nurodyti iš ko konkrečiai jis siekia prisiteisti neturtinę žalą, kaip ji pasireiškė ir koks jos dydis. Taip pat prašė pateikti Seimo kontrolieriaus pažymą dėl 2015 m. vasario 27 d. skundo (b. l. 43–44).

Tarnyba 2015 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (1.7)SD-2691-15, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 9 dalimi, kreipėsi į advokatę Aušrą Saulėnienę, pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (b. l. 42).

Advokatė Aušra Saulėnienė 2015 m. gruodžio 12 d. pateikė Išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti antrinės teisinė pagalbos neteikimo pagrindai, t. y. pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus (b. l. 40–41).

Pareiškėjas Tarnybai pateikė papildomą informaciją ir nurodė, kad P. J. veiksmai sąlygojo pareiškėjo turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis įvertino 50 000 Eur. Taip pat nurodė, kad P. J. sąmoningai sužlugdė pareiškėjo darbą prie Kalėdų eglutės ir dvejus metus nesuteikė galimybės jam dirbti bei gauti pajamų (b. l. 50–51). Pateikė ir papildomus dokumentus.

Tarnyba Sprendime, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi, atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 45–46). Sprendimą grindė esminiu argumentu, kad pareiškėjas siekia prisiteisti iš  Vilniaus kultūros centro direktoriaus  P. J. žalą, reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo vykdoma (vykdyta) ūkine komercine veikla.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybos sprendimą gavo 2016 m. balandžio 28 d.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Tarnybai suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies  2 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus, o 4 punkte – prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos.

Ginčijamas Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neteiktina, kadangi pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl žalos (negautų pajamų) iš Vilniaus kultūros centro direktoriaus  P. J. susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu iš pareiškėjo vykdomos (vykdytos) ūkinės komercinės veiklos.

Konstatuotina, kad Sprendime nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, tačiau, įvertinus Sprendime išdėstytus motyvus bei padarytas išvadas, Sprendimas atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą turėjo būti grindžiamas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t. y. antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Minėtas netikslumas yra nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjui iš ginčijamo Sprendimo turinio buvo aišku, kad antrinė teisinė pagalba nesuteikta dėl to, jog reikalavimas buvo siejamas su jo vykdyta (vykdoma) komercine ūkine veikla. Pareiškėjo argumentai tai patvirtina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą, būtent pareiškėjui, pageidaujančiam pasinaudoti antrine teisine pagalba, tenka pareiga pagrįsti konkretaus poreikio ir pakankamų prielaidų kreiptis į teismą su tam tikro turinio reikalavimu egzistavimą (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2447/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto (identiškos nuostatos buvo įtvirtintos 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte; redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) nuostatas, nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei nustatoma, jog prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra susijęs su pareiškėjo ūkine komercine veikla ar jo savarankiška profesine veikla, t. y. tarp konkretaus reikalavimo ir ūkinės komercinės veiklos ar pareiškėjo savarankiškos profesinės veiklos yra / buvo priežastinis ryšys. Jo nenustačius antrinė teisinė pagalba, nesant kitų ją paneigiančių aplinkybių, turėtų būti teikiama. Ir priešingai, jei reikalavimas, kuriam išdėstyti bei pagrįsti reikalinga antrinė teisinė pagalba, susijęs su ūkine komercine veikla ar savarankiška profesine veikla, tokią pagalbą teikti turi būti atsisakoma. Pažymėjo, kad neturi teisinės reikšmės, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrūkęs ar ji vykdoma. Teigė, jog teisėkūros subjektas yra išreiškęs valią neteikti antrinės teisinės pagalbos tais atvejais, kai tai betarpiškai susiję su vykdyta ar vykdoma ūkine komercine veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1060-14).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, įvertinusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus papildomus dokumentus  bei advokatės Aušros Saulėnienės išvadą, nustatė, kad E. B. yra fotografas ir „B. foto darbų įmonės“, teikiančios fotografijos paslaugas, direktorius. Taigi, jis, siekdamas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kreipėsi dėl leidimo teikti tokais paslaugas išdavimo. Teismas su tokiu Tarnybos vertinimu sutinka. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. lapkričio 7 d. prašymuose (b. l. 52, 54)  nurodė, kad jis kreipiasi kaip B. foto darbų įmonės vadovas. Jis 2013 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Vilniaus kultūros centro direktorių P. J., prašydamas duoti sutikimą teikti fotografijos paslaugas Vilniaus Katedros aikštėje prie Kalėdų eglutės laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 24 d. iki 2014 m. sausio 7 d (b. l. 65). Savivaldybės Verslo licencijavimo ir leidimų skyrius 2014 m. sausio 7 d. raštu, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl leidimų 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. gruodžio mėn. teikti fotografavimo paslaugas Katedros aikštėje  išdavimo, nurodė, kad neturėjo teisinio pagrindo  išduoti leidimo teikti fotografavimo paslaugas (b. l. 58). Vilniaus kultūros centras 2014 m. vasario 14 d. raštu atsakė į savivaldybės Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus 2014 m. vasario 11 d. raštą, kuriame buvo paaiškinta pareiškėjo prašymo nagrinėjimo tvarka (b. l. 66–67). Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 13 d. raštu kreipėsi į savivaldybę, dėl galimybės gauti leidimą (b. l. 56). Taip pat pareiškėjas 2014 m. lapkričio 27 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus kultūros centrą dėl sutikimo teikti fotografijos paslaugas Vilniaus Katedros aikštėje kalėdiniu laikotarpiu prie Kalėdų eglutės 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. išdavimo (b. l. 71). Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad centro direktorius atsisako priimti ir prašė jį persiųsti pastarajam (b. l. 70). Savivaldybės Verslo licencijavimo ir leidimų skyrius 2014 m. gruodžio 4 d. raštu persiuntė pareiškėjo prašymą Vilniaus kultūros centrui (b. l. 69). Vilniaus kultūros centro direktorius 2015 m. balandžio 9 d. raštu atsakė į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 27 d. prašymą ir informavo pareiškėją, kad buvo nutarta neišduoti jam leidimo fotografavimo paslaugoms (b. l. 72). Savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 9 d. rašte pareiškėjui atsakė į jo 2015 m. sausio 6 d. prašymą ir nurodė, kad leidimui teikti fotografavimo paslaugas Rotušės aikštėje įsigyti jis turi pateikti Vilniaus kultūros centro sutikimą (b. l. 59) Savivaldybės Verslo licencijavimo ir leidimų skyrius 2014 m. vasario 20 d. raštu atsakė į pareiškėjo 2014 m. sausio 27 d. skundą (b. l. 56–57). 

Taip pat Tarnybai buvo pateikta ir Seimo kontrolieriaus 2015 m. birželio 16 d. pažyma (b. l. 76–85), kurioje, išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. vasario 27 d. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų ir Vilniaus kultūros centro direktoriaus veiksmų (neveikimo), atsisakant priimti ir užregistruoti pareiškėjo prašymą, buvo priimtos rekomendacijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atžvilgiu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. liepos 31 d. rašte įgyvendindama Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytas rekomendacijas, pateikė Seimo kontrolieriui informaciją (b. l. 73–74).

Teismas sutinka su Tarnybos atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir konstatuoja, kad pareiškėjas siekė iš Vilniaus kultūros centro direktoriaus P. J. prisiteisti žalą, teigdamas, jog jis sąmoningai ilgą laiką delsė pateikti jam atsakymus dėl leidimų teikti fotografijos paslaugas prie Kalėdų eglutės išdavimo. Taigi, pareiškėjas, kaip fotografas ir „B. foto darbų įmonės“ direktorius, siekė teikti konkrečias fotografijos paslaugas, t. y. vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Taigi, pareiškėjas žalą kildina iš Vilniaus kultūros centro direktorius P. J. veiksmų dėl leidimo fotografuoti prie Kalėdų eglutės neišdavimo. Pareiškėjo teigimu, centro direktorius nevykdė savo pareigų ir tokiu būdu jam sukėlė 50 000 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas turtinę žalą grindžia negautomis pajamomis, kurias galimai būtų gavęs teikdamas fotografavimo paslaugas. Šiuo atveju tarp pareiškėjo reikalavimo ir ūkinės komercinės veiklos egzistuoja priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, Tarnyba, nustačiusi tokį pagrindą, turėjo teisę atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl žalos atlyginimo, kurią jis siekė prisiteisti iš Vilniaus kultūros centro direktoriaus P. J., kaip jau minėta, yra susijęs su tiesiogiai pareiškėjo vykdoma (vykdyta) ūkine komercine veikla – fotografijos paslaugų teikimu. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad Seimo kontrolieriaus pažymoje jam nurodoma kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nėra pagrindas Tarnybai pareiškėjo prašymą vertinti kaip įpareigojantį jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šiuo atveju pareiškėjas prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą siekė prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 30). Taigi, Tarnybai, vertinant pareiškėjo prašymą, ir kilo pareiga jį vertinti būtent tuo aspektu, koks nurodytas jo paties prašyme. Šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai dėl P. J. galimos baudžiamosios atsakomybės taikymo negalėjo būti vertinami Tarnyboje, nes tai nebuvo 2015 m. lapkričio 6 d. prašymo esmė. Įstatyme nustatyta pareiškėjui pareiga pagrįsti prašymą. Nagrinėjamu atveju Seimo kontrolieriaus pažyma (b. l. 76–85) ir joje nurodytos rekomendacijos savivaldybės administracijai irgi nepatvirtina minėto prašymo pagrįstumo. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė. Pareiškėjo skundo argumentai dėl, jo manymu, Konstitucijos 30 ir 33 straipsnių pažeidimo neturi reikšmės vertinant Tarnybos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal Tarnybai suteiktą kompetenciją, tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pašalinus nustatytą neesminį pažeidimą, kad sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktas, o iš jo motyvuojamosios dalies matyti, kad taikytas 4 punktas. Nustatytas netikslumas nėra pagrindas patenkinti pareiškėjo prašymą  ir neturi teisinės reikšmės Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei pareiškėjo galimybei šį sprendimą apskųsti teismui.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo E. B. (E. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėjai                                                                                                               Jolanta Malijauskienė

 

 

              Iveta Pelienė

 

 

Donatas Vansevičius


Paminėta tekste:
  • A-2195-575/2015
  • A-556-1060-14