Civilinė byla Nr. 2YT-8045-991/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04769-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

                (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. 

2.       Nurodė, kad pareiškėjos tėvai A. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra jų vienintelė dukra N. P. (po santuokos suteikta pavardė – „M.“), gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas A. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje 1992 m. birželio 29 d., pareiškėjos tėvai privatizavo butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas A. P. vardu (nuosavybės teise po ½ dalį priklausė kiekvienam sutuoktiniui). Po pareiškėjos mamos A. P. mirties liko nepaveldėtas turtas - ½ buto dalis, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas A. J. P., po sutuoktinės mirties ((duomenys neskelbtini)), būdamas patikėjos pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, turintis teisę paveldėti, per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo po sutuoktinės A. P. mirties priėmimo nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes pareiškėjos tėvas naudojosi palikimo turtu kaip savu, atliko savininko pareigas, prižiūrėjo savo butą, mokėjo sąskaitas už buto komunalinės patarnavimus, atliekų surinkimą ir kt. Pareiškėjos tėvas A. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą pateikė Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarei Vandai Kasiulynienei pareiškimą apie palikimo priėmimą po pareiškėjos tėvo mirties. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad A. J. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. P. mirties, faktiškai pradedamas turtą valdyti būtinas tam, jog galėtų būti užbaigtos palikimo priėmimo po tėvų mirties procedūros, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudaranti turtą. Kitų nei testamentinių, nei įstatyminių paveldėtojų nėra. Kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų.

3.       Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo jį spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas. 

4.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

5.       Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

6.       Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama santuokoje su A. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). A. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos tėvai (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), po santuokos pareiškėjai suteikta pavardė – „M.“ (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

8.       VĮ „Registrų centras“ duomenimis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. birželio 29 d., santuokos metu, registruotas A. J. P. vardu. Pareiškėja 2023 m. birželio 15 d. pateikė Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarei Vandai Kasiulynienei pareiškimą apie palikimo priėmimą po pareiškėjos tėvo A. J. P. mirties ((duomenys neskelbtini)). Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarė Vandos Kasiulynienės 2023 m. liepos 10 d. pažymoje nurodyta, kad po A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) dėl jos palikimo priėmimo įpėdiniai į notaro biurą nesikreipė. Iš 2023 m. birželio 7 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. P. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

9.       Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvas A. J. P. iki sutuoktinės A. P. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas registruotas A. J. P. vardu. Gyventojų registro duomenimis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1979 m. birželio 6 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d. adresu - (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - mirusi santuokoje, sutuoktinis – A. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), vaikai – N. (P.) M., gim. (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie santuokų įregistravimą registre nėra.  

10.       Pareiškėjos teigimu, po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas A. J. P. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikė turtą, likusį po A. P. mirties, mokėjo mokesčius bei jį valdė kaip savo.

11.       Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvas A. J. P. priėmė sutuoktinės A. P. palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo turtą, mokėjo mokesčius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjos tėvas A. J. P. po sutuoktinės A. P. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

12.       Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.

13.       Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos tėvas A. J. P. (A. P. sutuoktinis) po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

15.       Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                 Neringa Ruibytė-Karimžanova