Civilinė byla Nr. 2-294/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00946-2013-1

                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pilita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam iškelta bankroto byla pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, uždarosios akcinės bendrovės „Madivė“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei  „Pilita“.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

             Byloje nagrinėjamas klausimas, susijęs su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu.

             Ieškovai UAB „Conlex“, UAB „Madivė“ ir trečiasis asmuo UAB „Reikalavimas.LT“ ieškiniuose bei pareiškime prašė iškelti atsakovui UAB „Pilita“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti jų siūlomus asmenis, atitinkamai UAB „Bankroto departamentas LT“ ir UAB „MaxContract“. Reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą ieškovai ir trečiasis asmuo motyvavo tuo, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties nepajėgia vykdyti turtinių įsipareigojimų. Atsakovas paskutinį kartą savo balansus VĮ „Registrų centras“ yra pateikęs tik 2010-01-01, kas yra sąmoningas blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimas. Nekilnojamojo turto neturi, kilnojamasis turtas yra areštuotas, o kreditoriniai įsipareigojimai nepadengti.

  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013-12-05 nutartimi (t. 1, b. l. 158-161) iškėlė UAB „Pilita“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „MaxContract“. Teismas iš atsakovo  Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų  nustatė, kad atsakovo įmonė 2009-12-31 turėjo 306 247 Lt vertės turto, kurį sudarė 251 952 Lt vertės ilgalaikis turtas ir 54 295 Lt vertės trumpalaikis turtas; atsakovo pradelstos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai aptariamuoju laikotarpiu sudarė 139 407 Lt. Atsižvelgęs į šių duomenų teikimo laikotarpį, teismas sprendė, kad 2009 m. balanse nurodomo turto struktūra galimai yra pakitusi, turtas nuvertėjęs, o įsipareigojimų terminai suėję. Tačiau nei registrui, nei, teismo reikalavimu ir jo nustatytu terminu, į bylą atsakovas nepateikė vėlesnių ataskaitinių finansinių metų  finansinių dokumentų rinkinio, išskyrus 2012-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą. Tai leido teismui padaryti išvadą, kad realiai atsakovo įmonė ūkinės-komercinės veiklos nebevykdo ir sąmoningai slepia blogą turtinę padėtį bei nemokumą. Iš jo pateiktos teismui 2013-07-26 pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį iki 2012-12-31 bei viešųjų registrų duomenų taip pat matyti nuostolinga atsakovo įmonės veikla, įmonė patyrė atitinkamai 27 813 Lt ir 96 764 Lt įprastinės veiklos nuostolių, neturi jokio nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, o jos vardu registruotoms 4 transporto priemonėms, kurių bendra vidutinė rinkos kaina yra tik apie 46 800 Lt, apribojimai (areštas) taikyti 15 kartų. Tuo tarpu vien atsakovo skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir mokestinė nepriemoka valstybei siekė atitinkamai  7 260,42 Lt ir  9 519,15 Lt, pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus atsakovas skolingas UAB „Conlex“ 5 562,86 Lt, UAB „Madivė“ 4 862,15 Lt, UAB „Reikalavimas.LT“ 390,57 Lt. Tokius duomenis kartu su  atsakovo vengimu teikti informaciją apie turimą turtą ir savo kreditorius, vengimą su jai atsiskaityti, vengimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams teismas įvertino kaip skolų ir turto vertės santykį, atitinkantį ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl bankroto bylą atsakovui iškėlė.   

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą  argumentai

Apeliantas UAB „Pilita“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 3) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013-12-05 nutartį. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Kreditoriui UAB „Madivė“ likusi skolos dalis yra 653,91 Lt,  iki 2013-12-31 ši bus pilnai sumokėta.

              2. Kauno apygardos teismo teisėja paviršutiniškai išnagrinėjo 2013-10-29 Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu išreikalautus dokumentus, neatsižvelgdama į realią įmonės finansinę būklę.

              3. Įmonėje dirbantiems trims darbuotojams atlyginimai mokami laiku. Šiuo metu įmonė vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su skolininkais.

              Ieškovas UAB „Madivė“ atsiliepimu (t.2, b. l.7-8) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas su kreditoriais, inicijavusiais bankroto bylos iškėlimą, neatsiskaitė ir jokių dokumentų, patvirtinančių skolos ieškovui sumokėjimą, į bylą nepateikė. Todėl taikyti IBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, jeigu ši įmonė iki nutarties iškelti jai bankroto bylą atsiskaito su kreditoriais, nėra pagrindo. Atsiskaitymas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos yra teisiškai nereikšmingas. Kadangi atsakovas pateikė tik dalį finansinės atskaitomybės dokumentų, teismas pagrįstai vadovavosi savo iniciatyva surinktais ir bylos šalių pateiktais įrodymais. Atsakovas net ir teikdamas atskirąjį skundą nepasinaudojo jam sudaryta galimybe teikti įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius   apie įmonės mokumą ar veiklos vykdymą.

              Trečiasis asmuo UAB „Reikalavbimas.LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 10) nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir ieškovas UAB „Madivė“.

              Ieškovas UAB „Conlex“ atsiliepimo į atskirąjį skundą neteikė.

                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumą apibrėžiamas kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisės normos seka, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės–komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Tokio teisinio reglamentavimo kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad apeliantas nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d. įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose). VĮ Registrų centrui apeliantas nepateikė aktualių savo finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas dėl jo mokumo būtų galėjęs spręsti kitaip.  Apeliantas  finansinius dokumentus registrui yra pateikęs tik už 2009 finansinius metus ir pirmosios instancijos teismas juos įvertino kartu su tais įrodymais, kuriuos pateikė ieškovai, grįsdami savo reikalavimo teisę, iš dalies - apeliantas ar surinko pats teismas (t. 1, b. l. 38-45, 134), atsižvelgdamas į viešo intereso bankroto bylose buvimą, suponuojantį teismui pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus duomenis, atskleidžiančius įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykį (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 179 str. 2 d.). Apeliantas teismo reikalavimu nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų išdėstyta jo pozicija dėl inicijuojamos bankroto bylos, dėl bendrovės mokumo, jos ūkinės-komercinės veiklos perspektyvų, dėl  galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, taip pat neįvykdė teismo reikalavimo pateikti visus be išimties duomenis apie bendrovės turtinę padėtį ir ją nusakančius finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonės debitorių ir kreditorių sąrašus su įsipareigojimų bei skolų sumomis ir atsiskaitymo terminais, duomenis apie jam iškeltas bylas ir vykdomus išieškojimus  (t. 1, b. l  31). Pateiktas finansinis dokumentas, t. y. 2013-07-26 parengta pelno (nuotolių) ataskaita už 2012 finansinius  metus (t. 1, b.l. 141), patvirtina vienintelę aplinkybę - nuoseklų jo veiklos nuostolingumą, o duomenys apie areštuotas transporto priemones  (t. 1, b. l. 142)  ir sąrašai, pavadinti  „UAB „Pilita“ skolininkai“ su įvardinta 91 534,74 Lt bendra skolos suma (t. 1, b.l. 143-144), patvirtina tik apelianto skolų buvimo faktą ir jų išieškojimą per antstolius, bet ne pradelstų įmonės įsipareigojimų dydį ar jų santykį su balanse (kuris nė nebuvo pateiktas) įrašyto turto verte. Dar daugiau, šie sąrašai, atsižvelgiant į jų pavadinimą, net nepakankami nustatyti tokiai reikšmingai aplinkybei, ar tai yra apelianto debitoriai (t.y. jo skolininkai), ar kreditoriai (t.y. asmenys, kuriems skolingas apeliantas). 

Taigi priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo (įrodymų vertinimo) institutą reglamentuojančių procesinės teisės normų nepažeidė. Apeliantas skunde neįvardija, kurių jo pateiktų ar kitų byloje esančių įrodymų Kauno apygardos teismas apskritai nevertino ar įvertino netinkamai. Todėl toks skundo argumentas, kad apeliantas pateikė teismo reikalaujamus duomenis, o juos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo paviršutiniškai ir dėl to neteisingai identifikavo realią įmonės finansinę būklę, atmestinas kaip deklaratyvus ir faktiškai nepagrįstas.

Kitas skundo argumentas, kad su vienu iš kreditorių, kurie prašė bankroto bylos jam iškėlimo (UAB „Madivė“), apeliantas tikisi atsiskaityti iki 2013-12-31, teisiškai neaktualus, nes  pagal IBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas neįtakoja teismo priimtos tuo klausimu nutarties pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo. Todėl išsamiau šis argumentas nepatarinėtinas. 

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su dar vienu atskirojo skundo argumentu, kad Kauno apygardos teismo nutarties ydingumą patvirtina įrašytas joje kaip vienas iš bankroto bylos iškėlimo pagrindų vėlavimas išmokėti atlyginimus darbuotojams, o apeliantas juos moka laiku. Viena vertus, šiems skundo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikiama. Kita vertus, įstatymų leidėjas nustatė vėlavimą mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ar su darbo santykiais susijusias išmokas kaip alternatyvų pagrindą bankroto bylai iškelti. Vadinasi, teismui pakanka identifikuoti  arba vėlavimą mokėti darbo užmokestį, arba įmonės nemokumo būseną (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.), kuri nustatoma pagal šiame specialiajame teisės akte nurodytus  kriterijus. Apelianto įmonės nemokumo faktui paneigti, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje duomenų nesama. Tiek jau aptarti įrodymai, tiek ir patys naujausi duomenys - išrašas iš Nekilnojamojo turto registro (t. 2, b. l.16), kad nekilnojamojo turto įmonė neturi (t.1, b.l.40), išrašas iš Turto arešto aktų registro, kad turto areštų suma sudaro 32 134,86 Lt sumą (t. 2. b.l. 17-22), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kad laikotarpiu nuo 2009 metų iki šiol yra užbaigta 15 civilinių bylų dėl kreditorinių reikalavimų UAB „Pilita“ kaip skolininkui, tarp kurių ir bankroto bylą iniciavusių kreditorių reikalavimai, patvirtina, kad bankroto byla apeliantui iškelta įstatymo nustatytu pagrindu. Jo, kaip rinkos dalyvio, išsaugojimas ne tik didintų jau esamų kreditorių patiriamus nuostolius, bet keltų grėsmę kitiems rinkos dalyviams. Byloje esantys duomenys leidžia vertinti, kad šiuo metu susiklosčiusios apelianto finansinės padėties pagerėjimo ar jo skolų grąžinimo perspektyvos yra menkos (CPK 179 str., 185 str.), juo labiau, kad apeliantas, atskirajame skunde ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytą įmonės nemokumą neišsamios įmonės finansinės būklės ištyrimo aspektu, pats nepateikė nei vieno šią išvadą paneigiančio įrodymo ar kitos informacijos, galinčios patvirtinti jo mokumą ar įmonės ūkinės veiklos perspektyvas. Ir nors įsiskolinimas trims bendraieškiams santykinai nėra didelis juridiniam asmeniui (10 815,51 Lt), tačiau jis neteikia duomenų, kad bent didžioji dalis įsiskolinimų būtų jiems ar kitiems kreditoriams padengta. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia  paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-28 nutartis c.b. Nr. 2-2635/2013).

              Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, pagrindžiančius apelianto įmonės finansinę būklę, ir padarė pagrįstą išvadą dėl šios įmonės nemokumo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                 Dalia Kačinskienė