Civilinė byla Nr. e2A-1511-924/2021
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00706-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2456-570/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 14 844,10 Eur negrąžinto kredito, 978,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2021 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 14 844,10 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. rugsėjo 7 d., 1 763,97 Eur tarpininkavimo mokesčio, 27,04 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 8 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. kovo 16 d., 18,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 14 844,10 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. rugsėjo 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 756,72 Eur žyminio mokesčio, 200,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitų bylinėjimosi išlaidų.
2. Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. K. ieškovės UAB „NEO Finance“ naudai 148 44,10 Eur negrąžinto kredito ir 978,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2021 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 578,31 Eur negautų pajamų (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. birželio 3 d.), 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolius), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. birželio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugsėjo 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 27,04 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. lapkričio 8 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. kovo 16 d., 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (16 428,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 637,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. rugsėjo 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K874500186 Bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarkos ir taikymo, ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (18,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (ieškinio 1 ir 2 reikalavimai). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 14 844,10 Eur negrąžintos kredito ir 978,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2021 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas) (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai).
5. Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (ieškinio 3 reikalavimas). Teismas vertino, jog siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. birželio 3 d.), t. y. 578,31 Eur (14844,10 Eur negrąžinta kredito dalis × 18,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 79 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 18,00 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugsėjo 7 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. rugsėjo 7 d.), galėjo tikėtis gauti 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
7. Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo (ieškinio 4 reikalavimas). Teismas pažymėjo, jog iš bendrųjų ir specialiųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų turinio matyti, kad yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis, kurios dydį šalys aptarė kredito sutarties specialiosiose sąlygose (7,90 procento (nuo kiekvienos grąžintos įmokos)), ir tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis (vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Teismas vertino, jog vadovaujantis naujausia teismų praktika, kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai, yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkto nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimu ir taikymu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Klausimą dėl sąlygų sąžiningumo teismas turi spręsti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), tarpininkavimo mokesčio nepriteisiant, nes tai yra vartojimo santykiai, o sąlyga yra neaiški ir nesąžininga, todėl ex officio pripažintina negaliojančia (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020). Pažymėjo, jog kasacinio teismo parengtoje Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje nurodoma, kad esant negaliojančiai sąlygai, ji turi būti netaikoma visiškai, o ne iš dalies, t. y. taip, kad neprieštarautų įstatymui. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimą šioje dalyje teismas atmetė.
9. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio 6 reikalavimai). Teismas sprendė, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Reikalavimą šioje dalyje teismas atmetė pažymėdamas, jog prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
10. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (ieškinio 7, 8 ir 9 reikalavimai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju iš šešių materialiųjų reikalavimų patenkinti keturi, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 637,81 Eur (956,72 Eur (756,72 Eur žyminio mokesčio + 200,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą) / 6 × 4) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio, bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. K. 1 763,97 Eur tarpininkavimo mokesčio; 956,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo, A. K. 40,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime už akių buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, savo esme yra netesybos.
11.2. Lietuvos banko 2017 m. spalio 2 d. redakcijos Vartojimo kredito gairėse pabrėžiama, kad vartojimo kredito sutartimi susiję mokesčiai ir išlaidos, kurie finansuojami iš suteikiamo vartojimo kredito, turi būti įskaičiuojami į bendrą vartojimo kredito kainą, tačiau jie negali būti įskaičiuojami į bendrą vartojimo kredito sumą. Vartojimo kredito gavėjui turi būti pervedama (suteikiama galimybė naudotis) visa jam suteikto vartojimo kredito suma, todėl vartojimo kredito sutarties sudarymo mokestis arba kitos su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos, nepriklausomai nuo to, kad vartojimo kredito gavėjas jas sumoka ne iš karto, atidedant jų mokėjimą (finansuojamos vartojimo kredito davėjo), negali būti laikomos bendros vartojimo kredito sumos dalimi ir negali būti apmokestintos.
11.3. Net ir pripažinus sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apibrėžimo bei apskaičiavimo negaliojančiomis pagrįstai, vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 8 dalimi, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis (1 805,46 Eur) gali ir turi likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis, jei jos būtų pagrįstai pripažintos negaliojančiomis, kadangi Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma - 1805,46 Eur, yra aiški, apibrėžta. Atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Jei sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apibrėžimo bei apskaičiavimo būtų pripažintos negaliojančiomis pagrįstai, tokiu atveju vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 8 dalimi, toliau vykdyti sutartį būtų galima panaikinus nesąžiningas sąlygas, kadangi Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, gali ir turi likti galioti.
11.4. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos, nes analogiškose bylose vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio buvo vertinamos kaip aiškios ir atitinkančios imperatyvias Vartojimo kredito įstatymo nuostatas (pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, ir kt.).
11.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio (1 763,97 Eur) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovė AB NEO Finance su A. K. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K874500186, pagal kurią atsakovui 60 mėn. terminui suteikė 15 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 7 854,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18,00 proc.), 1 805,46 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovui nevykdant Vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2021 m. kovo 16 d. vienašališkai nutraukė sutartį bei kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio priteisimo.
16. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 14 844,10 Eur negrąžinto kredito, 978,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2021 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 14 844,10 Eur, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. rugsėjo 7 d., 1 763,97 Eur tarpininkavimo mokesčio, 27,04 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 8 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. kovo 16 d., 18,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 14 844,10 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. rugsėjo 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 756,72 Eur žyminio mokesčio, 200,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, atmesdamas reikalavimą dėl 1 763,97 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo bei reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
17. Ieškovė, nesutikdama su 2021 m. birželio 3 d. teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė skunde teigia, kad tarpininkavimo mokestis atsakovui aiškiai buvo nurodytas, jo formuluotė aiški, detalizuota, dėl to teismas turėjo jį priteisti. Be to, apeliantės vertinimu, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis (1 805,46 Eur) gali ir turi likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis, jei jos būtų pagrįstai pripažintos negaliojančiomis, kadangi Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma - 1805,46 Eur, yra aiški, apibrėžta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.
18. Byloje nustatyta, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
19. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 7,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).
20. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties 5.8 punktu šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėti mokėjimai pagal šią sutartį yra paskirstomi tokia tvarka: 1) pirma eile – skiriamos išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – skiriamos palūkanoms už vėlavimą (grafiko lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui, kompensacinėms palūkanoms. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu yra dengiamos palūkanos už vėlavimą ir kompensacinės palūkanos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – skiriamos seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog sutartyje nėra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Tai patvirtina ir kartu su ieškiniu pateikta Standartinė informacija apie kreditą, iš kurios matyti, kad vartotojui pateikiama informacija tik apie paskaičiuotą preliminarų tarpininkavimo mokesčio dydį. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia Sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
22. Be to, Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Materialiuoju sąžiningumo kontrolės aspektu vertinant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygą dėl numatyto tarpininkavimo mokesčio, kuris skaičiuojamo ir nuo vėlavimo palūkanų, atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalaujama suma akivaizdžiai viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį, todėl reiškia neproporcingai didelę, be to, imperatyvių VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią, atsakovės civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Kartu akcentuotina tai, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies, t.y. priteisti tarpininkavimo mokestį, kuris paskaičiuotas pripažintos negaliojančia ab initio sutarties sąlygos pagrindu. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pripažinti 2020 m. rugsėjo 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K874500186 Bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarkos ir taikymo, kuriose tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos, nes analogiškose bylose vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio buvo vertinamos kaip aiškios ir atitinkančios imperatyvias Vartojimo kredito įstatymo nuostatas (pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, ir kt.), kuriose buvo pripažinta ieškovė teisė į visą Sutartyje nurodytą tarpininkavimo mokestį. Apeliantės nurodomos apeliacinių teismų nagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių, nes priimtos vertinant kitokio turinio vartojimo kredito sutartis. Be to nurodytos apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtos civilinės bylos vertintinos kaip pavieniai teismų praktikos atvejai ir iš esmės neatspindi šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas