ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Statgreita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje  pagal UAB „Statgreita“ ieškinį atsakovei UAB „Embrakus“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Embrakus“ priešieškinį ieškovei UAB „Statgreita“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Friostat“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Statgreita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės  UAB „Embrakus“  21 313,22 Eur skolą, 759,86 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Statgreita“, kaip rangovės, ir atsakovės UAB „Embrakus“, kaip užsakovės, 2023 m. liepos 31 d. sudaryta Subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė dėl statybos darbų (mūro darbai, surenkamų g/p gaminių montavimas, betonavimas pagal pateiktą projektą) atlikimo, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovei atlikus dalį Subrangos sutartyje numatytų darbų, atsakovei elektroniniu būdu buvo pateikiami darbų atlikimo aktai ir sąskaitos. Iš viso atsakovės mokėtina suma ieškovei pagal Subrangos sutartį sudarė 23 959,98 Eur.

4.       2023 m. rugpjūčio 14 d. tarp UAB „Statgreita“, UAB „Friostat“, UAB „Embrakus“ sudaryta Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, įskaičius minėtų subjektų tarpusavio reikalavimus, atsakovė UAB „Embrakus“ liko skolinga ir įsipareigojo UAB „Statgreita“ sumokėti 4760 Eur.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė sumokėjo 6680 Eur sumą, o bendra atsakovės UAB „Embrakus“ skola ieškovei UAB „Statgreita“ sudaro 21 313,22 Eur.

6.       Atsakovė UAB „Embrakus“ su ieškiniu nesutiko ir pateikė atsiliepimą – priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 4853,56 Eur patirtų minimalių nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsakovė nurodė, kad nėra skolinga nei pagal Trišalę sutartį, nei pagal Subrangos sutartį, priešingai, ieškovė yra skolinga atsakovei, nes ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, dėl ko atsakovė pradėjo patirti didelius nuostolius, todėl buvo priversta taikyti savo teisių gynimo būdus, numatytus CK 6.58, 6.207 ir 6.658 straipsniuose bei sustabdyti prievolės įvykdymą, t. y. sustabdyti atsiskaitymus su ieškove. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad būtent ieškovė pažeidinėti sutartinius įsipareigojimus bei rangovų veiklą reguliuojančius teisės aktus pradėjo nuo sutartinių santykių pradžios.

8.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti ir nurodo, kad atsakovė painioja nuostolių atlyginimo ir netesybų mokėjimo institutus ir klaidingai aiškina su tuo susijusias sutarties nuostatas, be to, atsakovė nepagrįstai teigia, kad Subrangos sutarties pažeidimą sudaro aplinkybė, jog ieškovė nepildė statybos darbų žurnalo bei jog atsakovė formaliai ir deklaratyviai nurodo, kad ieškovė nešalino darbų defektų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir priteisė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Embrakus“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“ 4853,56 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (4853,56 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3860 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“ 12,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu šalių atstovai laikėsi skirtingos nuomonės, ar šalių santykiai pagal Subrangos sutartį yra nutrūkę ar ne, ieškovei laikant, jog faktiškai Subrangos sutartis nebuvo nutraukta, o atsakovei laikantis priešingos nuomonės, t. y. ieškovė vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį.

11.       Teismo vertinimu, ieškovė 2023 m. spalio 3 d. pretenzijoje įvardijo pretenzijos pagrindą – esminis sutarties pažeidimas, pateikė nuorodą į CK 6.217 straipsnį, reglamentuojantį sutarties nutraukimą ir teigė, jog atsakovė neapmokėdama už atliktą darbą iš esmės pažeidė Subrangos sutartį bei nurodė apmokėti už darbus iki 2023 m. spalio 14 d., priešingu atveju, ji laikys sutartį nutraukta. Teismas sprendė, kad ieškovė nurodė aiškią datą, nuo kurios laikys, jog Subrangos sutartis bus vienašališkai nutraukta, nes laiko, jog yra padarytas esminis sutarties pažeidimas – nesumokėta už atliktus darbus. Kadangi atsakovė iki nurodytos datos buvo sustabdžiusi mokėjimus pagal Subrangos sutartį ir iki 2023 m. spalio 14 d. mokėjimų neatliko, todėl sutartis nuo 2023 m. spalio 15 d. teismo laikyta nutraukta ieškovės iniciatyva.

12.       Teismas taip pat pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. pretenzijoje ieškovė nurodė, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti pagal 2023 m. rugpjūčio 14 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė reikalauja nedelsiant atsiskaityti pagal sąskaitą-faktūrą iki 2023 m. rugsėjo 4 d. Šalys neginčijo, kad šiuo aktu darbai yra perduoti ir priimti.

13.       Teismas iš atsakovės pateikto tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo sprendė, kad Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei išsiųstas 2023 m. rugpjūčio 28 d. informuojant apie pakartotinį akto siuntimą, nes ankstesniame buvo padaryta klaidų. Vadovaujantis Subrangos sutarties 9.5 punktu teismas sprendė, kad Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) įteiktas 2024 m. rugpjūčio 29 d., kurio apmokėjimo terminas turėjo sueiti 2023 m. rugsėjo 20 d. (Subrangos sutarties 6.2, 2.4.1 punktai), o 2023 m. rugpjūčio 31 d. pretenzijos metu atsakovė negalėjo būti laikoma pažeidusia sutartinę prievolę nustatytu terminu sumokėti už statybos darbus pagal Aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 2900 Eur (be PVM), kadangi terminas jai apmokėti nebuvo suėjęs. Teismas įvertino ir tai, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. atsakovė ieškovei buvo pervedusi 5580 Eur. Ieškovė 2023 m. spalio 6 d. elektroniniame laiške informavo atsakovę, kad pastaraisiais pavedimais gautus pinigus yra paskirsčiusi Akto Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui ir daliniam Akto Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui. Teismas darė išvadą, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. pretenzijoje neegzistavo ieškovės nurodoma aplinkybė atsakovės vėlavimas atsiskaityti pagal Aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       Teismas nurodė, kad bylos duomenys tvirtina, kad darbų atlikimo metu tarp šalių buvo kilę ginčai dėl darbų atlikimo terminų, jų neatlikimo nustatytu terminu ir bei jų kokybės. Ieškovė nepateikė duomenų, kad Subrangos sutartimi sulygtus darbus (jų dalį) ji atliko sutartyje nustatytu terminu. Pagal Subrangos sutartį ieškovė per 102 darbo dienas įsipareigojo sumūryti 600 m3 mūro, tačiau iš Akto Nr. (duomenys neskelbtini) teismas sprendė, kad per 47 darbo dienas ji išmūrijo 154,76 m3, kas sudaro 3,29 m3 per dieną, neatliktų mūro darbų likutis pagal Subrangos sutartį sudarė 445,24 m3 (600-154,76), todėl atlikęs matematinį skaičiavimą teismas konstatavo, jog likusiam mūro kiekiui ieškovei reikalingas laikas yra 135,33 darbo dienos (445,24/3,29), kai likęs sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laikas yra tik 55 darbo dienos (102-47).

15.       Teismas iš tarpusavio elektroninio susirašinėjimo taip pat sprendė, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas ir dėl statybos darbų žurnalo, kurį atsakovė reikalavo pateikti, kad galėtų patikrinti atliktų darbų kiekius ir kokybę (2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. spalio 4 d., 2023 m. spalio 19 d. elektroniniai laiškai). Atsakovė atsisakė priimti Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė nepateikė statybos darbų žurnalo. Ieškovė laikosi pozicijos, kad šalys sutarė, jog ji statybos darbų žurnalo nepildys, tačiau šiai savo pozicijai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

16.       Teismas konstatavo, kad nors Subrangos sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl ieškovės pareigos pateikti tarpinius darbų vykdymo grafikus ar/ir atsakovės teisės vienašališkai teikti sutarties vykdymo metu tarpinius darbų vykdymo grafikus, kaip ir šalys nebuvo sutartyje apibrėžusios ieškovės pareigos pristatyti fiksuotą darbuotojų kiekį, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia ieškovės pareigos veikti bendradarbiaujant su atsakove, reaguojant į darbų atlikimo metu susidariusią situaciją.

17.       Teismas sprendė, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, kurių ieškovei neištaisius, atsakovė vadovaudamasi Subrangos sutarties 4.2.2 papunkčiu, numatančiu teisę sustabdyti mokėjimus už jau priimtus darbus/jų dalį pagal tarpinius aktus, jei subrangovas dėl savo kaltės vėluoja vykdyti kitų darbų etapus daugiau kaip 5 darbo dienas, nustatytais terminais nepradeda šalinti ar nepašalina defektų, 2023 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie visų mokėjimų sulaikymą. Po pastarojo informavimo ieškovė pateikė atsakovei 2023 m. spalio 3 d. pretenziją.

18.       Teismas, ištyręs visumą įrodymų byloje, atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas Sutarties vykdymo aplinkybes darė išvadą, kad bylos duomenys sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovė turėjo teisinį pagrindą laikyti, kad ieškovė nutraukė Subrangos sutartį nesant esminio Subrangos sutarties pažeidimo pagrindo, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą pagal Subrangos sutartį.

19.       Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, nurodė, kad nustačius, jog ieškovė vėlavo atlikti statybos subrangos darbus, pati nurodė, jog darbuotojų skaičiaus nedidins, o dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus nuomojamas kranas objekte neišdirbo viso laiko, susidarė krano prastovos, atsakovė dalį ieškovės darbų nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. perdavė savo mūrininkams, nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. perdavė kitiems subrangovams, o nuo 2023 m. spalio 15 d. ieškovė Subrangos sutartį nutraukė nesant esminio jos pažeidimo. Todėl vadovaujantis Subrangos sutarties 8.4 punktu, 8.12 punktu atsakovė įgijo teisę reikalauti minimalių nuostolių, patirtų dėl ieškovės padarytu prieš tai nurodytų Subrangos sutarties pažeidimų.

20.       Teismas pažymėjo, jog atsakovė teigia, kad jos patirti minimalūs nuostoliai dėl ieškovės vėlavimo atlikti sutartinius įsipareigojimus sudaro 14485,18 Eur (116816 Eur x 0,2 proc. x 62 vėlavimo dienos (nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. (užfiksuota pirmoji vėlavimo diena) iki 2023 m. spalio 14 d.). Ieškovei nuo 2023 m. spalio 5 d. sustabdžius statybos darbus (atsakovės 2023 m. spalio 5 d. ir ieškovės 2023 m. spalio 6 d. elektroninis laiškas), o nuo 2023 m. spalio 15 d. nutraukus Subrangos sutartį prieš terminą ne dėl atsakovės kaltės, atsakovė taip pat patyrė nuostolius. Dėl darbų sustabdymo ir sutarties nutraukimo atsakovės minimalūs nuostoliai paskaičiuoti pagal Sutarties 8.8. punktą, kurie sudaro 10 proc. nuo sutarties kainos ir yra 11681,60 Eur (116816 Eur x 10 proc.). Visa minimalių nuostolių suma sudaro 26166,78 Eur (14485,18 Eur + 11681,60 Eur).

21.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė minimalių nuostolių skaičiavimo būdo neginčijo. Atsakovė teigė, kad Subrangos sutarties vykdymo metu be ieškinyje nurodytų įskaitymų, atsakovė yra atlikusi visą eilę įskaitymų nuostolių atlyginimui, tačiau įskaitymai yra atlikti vadovaujantis Statybos subrangos sutarties 8.12., 8.4. bei 8.8. punktais ir yra skirti jos patirtų minimalių nuostolių kompensavimui. Bendras atsakovės atliktų įskaitymų dydis yra 22 406,31 Eur. Kadangi 2023 m. spalio 16 d. po įskaitymų atlikimo ieškovės skola 1093,09 Eur suma (22406,31 Eur - 21313,22 Eur) viršijo atsakovės skolą ieškovei, todėl teismas sutiko su atsakove, jog ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti skolos priteisimo. Teismo vertinimu, iš atsakovės visos patirtų minimalių nuostolių sumos - 26 166,78 Eur, atėmus reikalaujamą priteisti skolos sumą, ieškovės skola atsakovei sudaro 4853,56 Eur (26166,78 Eur - 21313,22 Eur), kuri teismo laikyta teisinga ir priteista iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

22.       Ieškovė UAB „Statgreita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: UAB „Statgreita“ ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti ir ieškovei UAB „Statgreita“ iš atsakovės UAB „Embrakus“ priteisti 21313,22 Eur skolą, 759,86 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; UAB „Embrakus“ priešieškinį ieškovei UAB „Statgreita“ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1.                      UAB „Statgreita“ ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš dviejų atskirų sutarčių, t. y. Trišalės sutarties ir Subrangos sutarties. Atsakovė UAB „Embrakus“ byloje neginčijo prievolių, kylančių iš Trišalės sutarties dydžio, neįrodinėjo, jog prievolė įvykdyta, pasibaigusi įskaitymu ar kitais pagrindais. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo šioje dalyje. Teismas apsiribojo atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių, susijusių su Subrangos sutarties vykdymu, atkartojimu, pateikiant išvadą, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą pagal Subrangos sutartį.

22.2.                      Apeliantės teigimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su teismo pozicija, kad ieškovė padarė Subrangos pažeidimus ir neteisėtai ją nutraukė, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti skolą pagal Subrangos sutartį, nes byloje nėra duomenų įrodančių, jog ieškovė pažeidė Subrangos sutartį, o tokia pozicija grindžiama tik deklaratyviais atsakovės argumentais; net jei ir būtų konstatuotas Subrangos sutarties pažeidimas, tai nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus.

22.3.                      Teismas visiškai nepagrįstai pritarė ir atkartojo atsakovės argumentus, jog Subrangos sutarties pažeidimą sudaro aplinkybė, jog ieškovė nepildė statybos darbų žurnalo, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių. Nepaisant išsakomų pastabų dėl statybų žurnalo pildymo/nepildymo ieškovė darbus vykdė, o atsakovė juos priėmė, t. y. akivaizdu, jog susiklostė tokia praktika, jog aptariama aplinkybė nebuvo vertinama kaip sutarties pažeidimas.

22.4.                      Priešieškinyje nenurodoma, kokius konkrečius nuostolius atsakovei sukėlė aptariama aplinkybė, neįrodinėjamas priežastinis neteisėtų veiksmų ir nuostolių ryšys. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai remiasi Subrangos sutarties pradžioje padarytu ieškovės pažeidimu, motyvuojant atsisakymą apmokėti už atliktus darbus ar mokėjimų sustabdymą. Jei sutarties vykdymas buvo tęsiamas, vadinasi šalims toks vykdymas buvo priimtinas ir nevertinamas kaip pažeidimas.

22.5.                      Ieškovė darbus vykdė nepažeidžiant Subrangos sutartyje numatytų terminų, su reikiamais pajėgumais, o atsakovė darbus priėmė. Nesant pagrindo spręsti, jog ieškovė pažeidė darbų vykdymo terminus, teisinės reikšmės neturi atsakovės nurodomi teiginiai, jog dėl aptariamų aplinkybių atsakovė patyrė nuostolių papildomai samdydama kitus subrangovus ar pasitelkdama kitus asmenis, mechanizmų prastovas ir pan. Be to, atsakovės nurodomų galimai patirtų nuostolių dydis (krano prastovos, pastolių nuoma, subrangovų samdymas ir pan.) nėra grindžiamas jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais, išskyrus niekuo nepagrįstus pačios ieškovės skaičiavimus. Priešieškinyje neįrodinėjamas priežastinis neteisėtų veiksmų ir nuostolių ryšys.

22.6.                      Teismas sprendime nurodė, tačiau visiškai nevertino atsakovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė dalį ieškovės darbų nuo, jau Subrangos sutarties pradžioje - 2023 m. rugpjūčio 21 d. perdavė savo mūrininkams, o nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. perdavė kitiems subrangovams.

22.7.                      Dalį Subrangos sutarties darbų perdavus kitiems subjektams, negali būti vertinama, jog ieškovė pažeidė galutinį jų vykdymo terminą. Be to, apeliantės vertinimu, kaip ir ankstesniu atveju, vėlavimo pradžia nurodoma pati Subrangos sutarties vykdymo pradžia. Jei sutarties vykdymas buvo tęsiamas, vadinasi šalims toks vykdymas buvo priimtinas ir nevertinamas kaip pažeidimas, o atsakovė neturi teisės remtis sutarties pažeidimu jos vykdymo pabaigoje.

22.8.                      Teismas visiškai nepagrįstai pritarė ir atkartojo atsakovės argumentus, jog Subrangos sutarties pažeidimą sudaro ir tai, jog ieškovė galimai negrąžino silikatinių plytų padėklų už 1000 Eur sumą, negrąžino pastolių sudedamųjų dalių. Priešieškinyje nenurodoma, iš kur kildinama ieškovės prievolė grąžinti padėklus, pastolius. Nepateikiami įrodymai nei dėl palečių, pastolių perdavimo ieškovės žinion, nei dėl grąžinimo trūkumo, nei realūs atsakovės patirti nuostoliai ir pan.

22.9.                      Argumentai dėl ieškovės atliktų darbų defektų, atsakovei neginčijant darbų perdavimo aktų bei neginčijant prievolės už darbus atsiskaityti, teisinės reikšmės neturi. Darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą UAB „Statgreita“ ieškiniu, buvo priimti, o priešieškiniu jų kokybė nėra ginčijama. Sprendime teismas pažymi, kad atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu pažymėjo, jog ieškovės atliktų darbų defektais ji nesiremia, tačiau daro priešingą išvadą, jog ieškovės darbai buvo atlikti su trūkumais, kurių ji tinkamai neištaisė, dėl ko atsakovė teisėtai sulaikė mokėjimus.

22.10.                      Apeliantė nurodė, kad teisiškai esminė aplinkybė, jog atsakovė ieškinyje nurodomos mokėjimo prievolės egzistavimo ir pagrįstumo atsiliepimu neginčija, o pareigą sumokėti skolą ieškovei ginčija argumentais, jog prievolė padengta atlikus įskaitymą.

22.11.                      Teismas sprendime nurodė aiškiai vieningai teismų praktikai prieštaraujančias išvadas, jog atsakovė turėjo teisinį pagrindą laikyti, kad ieškovė nutraukė Subrangos sutartį nesant esminio Subrangos sutarties pažeidimo pagrindo, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą pagal Subrangos sutartį. Apeliantė pažymėjo, kad sutarties nutraukimas net ir esant jos pažeidimui, neatleidžia užsakovo nuo pareigos apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

23.       Atsakovė UAB „Embrakus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo UAB „Statgreita” apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Pirmosios instancijos teisme atsakovė neginčijo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos 21313,22 Eur sumos, tačiau su ieškiniu nesutiko, grįsdama savo poziciją priešpriešiniu reikalavimu. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolių, kurie viršija ieškovės reikalaujamą skolą. Dėl šios priežasties atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, prašė atlikti įskaitymą ir ieškovės reikalavimą padengti dalimi savo patirtų minimalių nuostolių, o nuostolių daliai, kuri viršijo ieškovės skolą, t. y. 4 853,56 Eur sumai, pareiškė priešieškinį.

23.2.                      Kadangi tarp šalių nekilo ginčo dėl PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumo, teismas pagrįstai neanalizavo šių dokumentų ir sutelkė dėmesį į tikrąjį bylos ginčo objektą – atsakovės atsikirtimų bei priešieškinio dėl patirtų nuostolių pagrįstumą. Būtent todėl pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir vertino nuostolius lėmusias aplinkybes Subrangos sutarties kontekste. Tokiu būdu teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir jų neperžengė, taip teisingai išspręsdamas šalių ginčą.

23.3.                      Apeliantė klaidingai teigia, kad teismas jos nustatytus sutarties pažeidimus laikė pagrindu atmesti ieškinį. Teismas šias aplinkybes analizavo tik siekdamas įvertinti, ar atsakovė, vadovaudamasi CK 6.58 ir 6.207 straipsniais 2023 m. spalio 3 d. pranešimu turėjo teisę sulaikyti mokėjimus ieškovei. Teismas padarė išvadą, kad tokį pagrindą atsakovė turėjo, tačiau ieškinį atmetė ne dėl išvardintų aplinkybių, o dėl atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Atsakovė pažymėjo, kad pačios teismo išvados, jog atsakovė pagrįstai pasinaudojo teise sulaikyti mokėjimus, apeliantė savo skunde neginčija.

23.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė vėlavo vykdyti darbus. Nors apeliantė šią teismo išvadą ginčija, ji savo teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais bylos įrodymais, todėl jos argumentai laikytini deklaratyviais. Konstatavus darbų vykdymo vėlavimą, teismas teisingai pripažino ir iš to kylančią atsakovės teisę skaičiuoti nuostolius Subrangos sutartyje numatyta tvarka.

23.5.                      Pagal Subrangos sutarties sąlygas, apeliantė įsipareigojo visus sutartus darbus atlikti per 102 darbo dienas. Teismas, remdamasis pačios apeliantės pateiktu Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ji per 47 darbo dienas sumūrijo tik 154,76 m³ mūro iš sutartų 600 m³. Tai reiškia, kad vidutinis darbo tempas siekė vos 3,29 m³ per dieną. Išlaikant tokį darbo tempą, vien mūro darbams atlikti apeliantei būtų prireikę 182 darbo dienų, o ne 102, kaip buvo sutarta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad per tą patį terminą apeliantė buvo įsipareigojusi atlikti ir kitus laikui imlius darbus – surenkamų g/b gaminių montavimą bei betonavimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo išvada dėl akivaizdaus atsilikimo nuo grafiko yra logiška ir pagrįsta, o apeliantės prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nuo pat pradžių buvo objektyviai neįvykdomi turimais resursais. Apeliantės teiginiai, kad šie skaičiavimai yra subjektyvūs, atsakovės vertintini kaip nepagrįsti, nes apeliantė nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų ar įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas.

23.6.                      Apeliantė skunde nepagrįstai akcentuoja darbų trūkumų klausimą. Atsakovė pabrėžė, kad ji niekada nesirėmė darbų trūkumais kaip pagrindu atmesti ieškinį. Ieškinys buvo atmestas teismui atlikus įskaitymą dėl atsakovės patirtų minimalių nuostolių, atsiradusių dėl apeliantės vėlavimo ir nepagrįsto sutarties nutraukimo. Darbų trūkumų faktas ir apeliantės nereagavimas į pretenzijas teismo buvo vertinamas tik kaip papildomas argumentas, patvirtinantis, jog atsakovė pagrįstai sulaikė mokėjimus dėl apeliantės bendradarbiavimo pareigos (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) pažeidimo.

23.7.                      Apeliantės teiginys, jog teismas nevertino aplinkybės dėl sutarties nutraukimo, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai konstatavo, kad nuo 2023 m. spalio 15 d. ieškovė Subrangos sutartį nutraukė nesant esminio jos pažeidimo (Sprendimo 50 p.). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės apeliantė savo skunde neginčija. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, t. y. nutraukus sutartį, ji nustoja galioti. Po to, kai apeliantė 2023 m. spalio 15 d. vienašališkai nutraukė sutartį, atsakovės vėlesni veiksmai dėl sutarties nutraukimo nebegalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, nes nebebuvo galiojančios sutarties, kurią būtų galima nutraukti.

23.8.                      Neteisėtas vienašališkas sutarties nutraukimas buvo antras pagrindas kilti apeliantės sutartinei civilinei atsakomybei, kaip numatyta Subrangos sutarties sąlygose. Atsakovė įgijo teisę reikalauti iš apeliantės atlyginti sutartyje numatytus minimalius nuostolius.

23.9.                      Apeliantė nepagrįstai ir klaidinančiai teigia, jog atsakovė įrodinėjo, kad ieškovės reikalavimas yra pasibaigęs dėl atlikto įskaitymo. Priešingai, atsakovė viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji nesiremia vienašališkai atlikto įskaitymo faktu kaip prievolės pabaigos pagrindu. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, prašė, kad būtent teismas, priimdamas sprendimą, atliktų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą: ieškovės reikalaujamą sumą sumažintų atsakovės patirtais minimaliais nuostoliais, o likusiai jų daliai pareiškė priešieškinį.

23.10.                      Apeliantės argumentas, kad atsakovė privalėjo visai minimalių nuostolių sumai reikšti priešieškinį, yra teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams.

23.11.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė du esminius apeliantės padarytus sutarties pažeidimus: ji vėlavo atlikti darbus ir vienašališkai neteisėtai nutraukė Subrangos sutartį. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias teismo nustatytas faktines aplinkybes. Esant nustatytiems ir nepaneigtiems sutarties pažeidimams, apeliantei neišvengiamai kyla sutartinė atsakomybė ir pareiga atlyginti dėl šių pažeidimų atsakovės patirtus nuostolius.

23.12.                      Atsakovė pasirinko reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo, dėl kurių apibrėžimo šalys buvo sutarę Subrangos sutarties 8.12 punktu, o dėl dydžio apskaičiavimo Subrangos sutarties 8.4 ir 8.2 punktais. Kadangi šalys buvo sutarę, ką laikys minimaliais nuostoliais, ir aptarę konkrečias aplinkybes (sutarties pažeidimą), kurioms esant šie nuostoliai atsiranda bei jų apskaičiavimo tvarką, atsakovei nekilo pareiga įrodinėti visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Apeliacinis skundas netenkintinas

24.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl minimalių nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

26.       2023 m. liepos 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Subrangos sutartis), pagal kurią subrangovė UAB „Statgreita“ (ieškovė) įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti darbus ir juos perduoti rangovei UAB „Embrakus“ (atsakovei) bei vykdyti kitus subrangovės įsipareigojimus numatytus šioje sutartyje. Šalys sutarė, kad mūro darbai, surenkamų g/b gaminių montavimas, betonavimo darbai pagal pateiktą projektą bus atliekami statybos objekte - daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini).

27.       Ieškovė išrašė atsakovei šias sąskaitas ir darbų atlikimo aktus: 1) 2023 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 2900 Eur (be PVM). Kartu su sąskaita ieškovė pateikė Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2023 m. rugpjūčio mėnesį, Pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. rugpjūčio mėn. ir išpildomąją schemą; 2) 2023 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 4360,20 Eur (be PVM). Sąskaita atsakovei pateikta kartu su Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2023 m. rugpjūčio mėn., Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. rugpjūčio mėn. ir išpildomąją schema; 3) 2023 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 10304,73 Eur (be PVM). Sąskaita atsakovei pateikta su Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2023 m. rugsėjo mėn., Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. rugsėjo mėn. ir išpildomosiomis schemomis; 4) 2023 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 6395,25 Eur (be PVM) sumai. Sąskaita pateikta kartu su Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – Aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2023 m. spalio mėn., Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. spalio mėn. ir išpildomąja schema.

28.       Ieškovė pateikė atsakovei pretenzijas: 1) 2023 m. rugpjūčio 31 d. pretenziją, nurodydama, kad pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. subrangos sutartį 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo išrašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė remdamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalimi reikalauja nedelsiant atsiskaityti pagal sąskaitą-faktūrą iki 2023 m. rugsėjo 4 d.; 2) 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenziją, nurodydama, kad pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. subrangos sutartį 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo išrašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė remdamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalimi reikalauja nedelsiant atsiskaityti pagal sąskaitą-faktūrą iki 2023 m. rugsėjo 19 d.; 3) 2023 m. spalio 3 d. pretenziją su reikalavimu apmokėti pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras iki 2023 m. spalio 14 d., o neatlikus mokėjimo iki šios dienos, ieškovė nurodė, jog bus laikoma, kad Subrangos sutartis nutraukiama nuo kitos dienos.

29.       Atsakovė 2023 m. rugsėjo 20 d. ieškovei pateikė Defektinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2023 m. spalio 5 d. Defektinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

30.       Ieškovė UAB „Statgreita“, atsakovė UAB „Embrakus“ ir trečiasis asmuo UAB „Friostat“ 2023 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė Trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Trišalė sutartis), kuria sutarties šalys susitarė, kad po atitinkamo tarpusavio užskaitymo atsakovės skola trečiajam asmeniui sumažėja 4760 Eur, atsakovė lieka skolinga 4760 Eur ieškovės naudai.

31.       Ieškovė pagal Trišalę sutartį pateikė atsakovei šias PVM sąskaitas-faktūras: 2023 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 1 000 Eur (be PVM), 2023 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 1000 Eur (be PVM), 2023 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 1000 Eur (be PVM), 2023 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 1760 Eur (be PVM).

Dėl ieškovės ieškiniu reiktų reikalavimų

32.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Statgreita“ ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš dviejų atskirų sutarčių, t. y. Trišalės sutarties ir Subrangos sutarties, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo šioje dalyje.

33.       Teisėjų kolegija, sutikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu, pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad 2023 m. liepos 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens 2023 m. rugpjūčio 14 d. sudaryta Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Trišalę sutartį ieškovė atsakovei pateikė šias PVM sąskaitas-faktūras: 2023 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur sumai (be PVM); 2023 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur sumai (be PVM); 2023 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur sumai (be PVM); 2023 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 1760 Eur sumai (be PVM). Bendra PVM sąskaitų-faktūrų suma sudaro 4760 Eur.

34.       Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, pateikė priešieškinį, kuriame argumentavo, jog atsakovė dėl ieškovės veiksmų patyrė nuostolių, kurie viršija ieškovės reikalaujamą skolą, todėl prašė atlikti įskaitymą ir ieškovės reikalavimą padengti dalimi savo patirtų minimalių nuostolių, o nuostolių daliai, kuri viršijo ieškovės skolą, t. y. 4 853,56 Eur sumai, pareiškė priešieškinį.

35.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą nurodė, kad Subrangos sutarties šalims esminiu sutarties pažeidimu negali būti laikomas Trišalės sutartimi numatytų įsipareigojimų (ne)tinkamas vykdymas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Trišale sutartimi prisiimti įsipareigojimai neturi nei faktinės, nei teisinės reikšmės atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui pagal Subrangos sutartį.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu išskirti ieškovės reikalavimą (dalyką), atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą. Kaip minėta, nors ieškovė ieškinį suformulavo dėl bendros 21 313,22 Eur skolos priteisimo, tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimą kildina iš dviejų savarankiškų ir tarpusavyje nesusijusių sutarčių – Trišalės sutarties ir Subrangos sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje ginčo dėl Trišale sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo byloje nėra, atsakovė neginčija, kad Trišale sutartimi jos prisiimtas įsipareigojimas sumokėti nurodytą skolos sumą ieškovei būtų negaliojantis ar nuginčytas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo pagal Trišalę sutartį yra įrodytas ir pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl ieškovės reikalaujamos skolos įskaitymo, teisėjų kolegijos vertinimu, tik pilnai išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą bus sprendžiama dėl ieškiniu ir priešieškiniu reiškiamų sumų priteisimo.

Dėl Subrangos sutarties pažeidimų vertinimo

37.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuotu ieškovės Subrangos sutarties pažeidimu ir nurodo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su teismo pozicija, kad ieškovė padarė Subrangos pažeidimus ir neteisėtai ją nutraukė, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti skolą pagal Subrangos sutartį, nes 1) byloje nėra duomenų įrodančių jog ieškovė pažeidė Subrangos sutartį, o tokia pozicija grindžiama tik deklaratyviais atsakovės argumentais; 2) net jei ir būtų konstatuotas Subrangos sutarties pažeidimas, tai nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus.

38.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentais, pažymi, kad, kaip minėta, ieškovė reiškė ieškinį ir dalyje dėl skolos priteisimo pagal Subrangos sutartį, o atsakovė priešieškiniu prašė priteisti minimalius nuostolius, kuriuos kildino dėl ieškovės Subrangos sutarties pažeidimo. Ieškovė apeliaciniame skunde grindė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie ieškovės atliktų darbų trūkumus, o atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantė skunde nepagrįstai akcentuoja darbų trūkumų klausimą, nes atsakovė niekada nesirėmė darbų trūkumais kaip pagrindu atmesti ieškinį. Atsakovė pažymėjo, kad ji rėmėsi dviem esminiais ieškovės padarytais Subrangos sutarties pažeidimais – darbų terminų pažeidimu bei neteisėtai nutraukta sutartimi. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju, esant pareikštam atsakovės priešieškiniui dėl netinkamo Subrangos sutarties vykdymo ir atitinkamai dėl netinkamo Subrangos sutarties vykdymo atsiradusių minimalių nuostolių priteisimo, ieškovė privalėjo įrodyti, jog Subrangos sutartį ji vykdė tinkamai, atsakovės įrodinėjimo ribas sudarė ieškovės Subrangos sutarties pažeidimo aspektai, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtas šalių aplinkybes, turėjo pareigą nustatyti, ar ieškovė pagrįstai reikalauja jos nurodomos skolos sumos bei įvertinti ieškovės Subrangos sutarties galimus pažeidimus, atsižvelgiant į atsakovės įrodinėjamas aplinkybes. Teisėjų kolegija toliau nurodomų motyvų pagrindų pasisako dėl apeliantės argumentų apie Subrangos sutarties (ne)tinkamą vykdymą.

39.       CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalį skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 straipsnio l dalies 4 punktas). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

40.       Sprendžiant apie ieškovės Subrangos sutarties vykdymo tinkamumą, svarbu įvertinti ieškovės ir atsakovės veiksmus sudarytos Subrangos sutarties kontekste. 

41.       Tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. liepos 31 d. sudarytos Subrangos sutarties 3.1. papunktyje susitarta, kad darbus subrangovė privalo pradėti vykdyti ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 3 d. ir baigti 2023 m. gruodžio 30 d. Sutarties 4 punkte šalys taip pat nustatė rangovės teises ir pareigas, tarp kurių įtvirtina, kad rangovė įsipareigoja laiku sumokėti subrangovei už tinkamai ir kokybiškai pagal sutartį atliktus darbus (Sutarties 4.1.3. papunktis), taip pat numatyta rangovės teisė sustabdyti mokėjimus už jau priimtus darbus /jų dalį pagal tarpinius aktus, jei subrangovė dėl savo kaltės vėluoja vykdyti kitus darbų etapus daugiau kaip penkias darbo dienas, nustatytais terminais nepradeda šalinti ar nepašalina defektų (Sutarties 4.2.2. papunktis). Atitinkamai subrangovė įsipareigojo sutartyje nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti rangovei tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus, laikydamasis Lietuvos Respublikoje galiojančių subrangovės atitinkamiems darbams taikytinų normatyvinių statybos techninių dokumentų, statybos darbų normatyvų ir taisyklių bei statinio projekto reikalavimų, užtikrinti tiek atskirų darbų etapų terminų, tiek darbų etapų terminų, tiek darbų pabaigos termino laikymąsi (Sutarties 5.1.1. papunktis). Šalys Sutarties 8 punkte taip pat numatė viena kitos atsakomybę, vienai iš sutarties šalių prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo: Subrangos sutarties 8.4. papunktyje numatė, kad jei subrangovė dėl savo kaltės vėluoja daugiau kaip 5 darbo dienas pradėti ar atlikti darbus ar atitinkamų darbų atskirus etapus, ar neperduoda jų rangovei sutartyje ar jos prieduose nustatytu laiku, subrangovė privalo mokėti rangovei 0,2 procento nuo Sutarties kainos dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną bei atlyginti dėl to patirtus rangovės tiesioginius nuostolius tiek, kiek jų nepadengia bauda. Atitinkamai Sutarties 8.8. papunktyje nustatyta, kad subrangovei nutraukus Sutartį prieš terminą ne dėl rangovės kaltės ar nepagrįstai sustabdžius darbus, <...>, subrangovė atlygina rangovei jos patirtas tiesiogines išlaidas dėl Sutarties nutraukimo ar darbų sustabdymo, taip pat visus kitus su tuo susijusius tiesioginius nuostolius bei sumoka rangovei 10 procentų nuo Sutarties kainos dydžio baudą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo rangovės reikalavimo gavimo dienos. Sutarties 8.11. papunktyje šalys susitarė, kad rangovė turi teisę visas pagal Sutartį rangovei iš subrangovės priklausančias netesybų ir nuostolių atlyginimo sumas nedelsiant ne ginčo tvarka įskaityti į bet kokias rangovės subrangovei pagal Sutartį mokėtinas sumas. Pabrėžtina, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad visos nustatytos baudos yra laikomos minimaliais nuostoliais, kuriuos šalis patirs dėl kitos šalies padaryto Sutarties pažeidimo ir jokiu būdu neatleidžia kaltosios šalies nuo visų nukentėjusiosios šalies patirtų pagrįstų nuostolių atlyginimo ir tolesnio tinkamo Sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymo (Sutarties 8.12. papunktis).

42.       Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė informavo ieškovę, kad ji nesulaukė darbų grafiko iš ieškovės, todėl pati sudarė grafiką, kuris ieškovės nuomone, buvo vertintinas kaip realus. Be to, atsakovė pažymėjo, kad nėra gavusi atsakymo, ar į statybos objektą bus atsiunčiami dar du žmonės. 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė ieškovei išreiškė pastabas dėl nepakankamo žmonių skaičiaus, dėl ko skaičiuojama krano nuoma, tačiau jis neišdirba viso laiko. 2023 m. rugpjūčio 16 d. laiške atsakovė pakartotinai informavo ieškovę apie krano prastovas ir vėlavimus, akcentuotas per mažas dirbančių žmonių kiekis. 2023 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku atsakovė apibendrindama informavo ieškovę, kad 4 dienas objekte dirbo tik 3 žmonės, ieškovė nespėjo atlikti darbų pagal siųstą kalendorinį grafiką, todėl yra nukeliamas perdangos plokščių vežimas į 2023 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovė pakartotinai paragino ieškovę suspėti atlikti mūro darbus. 2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė el. paštu nurodė atsakovei, kad oro temperatūra yra per aukšta darbams atlikti, į ką atsakovė atsakė el. paštu, jog esant netinkamoms oro sąlygoms darbų grafikas nusikelia tiek dienų, kiek dėl oro sąlygų nebuvo galima dirbti ir pakartotinai paprašė atsiųsti darbų grafiką. 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė el. paštu atsiuntė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovė nepateikė darbų grafiko, o statybos objekte ieškovės darbuotojų kiekis yra per mažas, dėl ko atsakovė patiria nuostolius.

43.       Kaip nustatyta iš Subrangos sutarties nuostatų, atsakovei ieškovės darbų atlikimo terminai buvo reikšmingi, be to, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nors Subrangos sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl ieškovės pareigos pateikti tarpinius darbų vykdymo grafikus ar/ir atsakovės teisės vienašališkai teikti sutarties vykdymo metu tarpinius darbų vykdymo grafikus, ar įtvirtinusios ieškovės pareigą pristatyti fiksuotą darbuotojų kiekį, tačiau Subrangos sutartyje sutarus konkretų sutarties įvykdymo terminą (nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d.) bei atsakovei ieškovės darbus derinant tiek su krano nuoma, tiek su kitus darbus atliekančiais subrangovais, atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį būti informuotai apie ieškovės planuojamą darbų grafiką, prie šio grafiko atitinkamai derinti tolimesnius statybos objekto darbus. Svarbu pabrėžti, kad bylos duomenimis, atsakovei prašant pateikti preliminarų darbų grafiką, ji su atsakove nebendradarbiavo, ieškovė taip pat neteikė pastabų pačios atsakovės parengtam darbo grafikui.

44.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje pateikti šalių susirašinėjimai el. paštu patvirtina, kad iš esmės tik pradėjus vykdyti Subrangos sutartį, atsakovė komunikavo su ieškove, siekdama informuoti apie darbuotojų trūkumą atsižvelgiant į ieškovei paruoštų darbų apimtį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja pareigos bendradarbiauti principą, kuris itin svarbus nagrinėjamos bylos kontekste. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja ir teisėjų kolegija, kaip minėta, sutinka, kad Subrangos sutartimi nebuvo įsipareigojusi nei teikti tarpinio darbų atlikimo grafiko, nei buvo įtvirtinusi konkretaus darbuotojų kiekio poreikio ir pan., tačiau pažymėtina, kad Subrangos sutartyje šalys įtvirtino nuostatas, kuriomis plačiąja prasme buvo suteikta teisė rangovei, atsižvelgiant į situaciją, keisti darbų eigą, t. y. Subrangos sutarties 4.2.1. papunkčiu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad rangovė (atsakovė) turi teisę bet kuriuo metu savo nuožiūra tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, keisti darbų apimtis, duoti subrangovei privalomus nurodymus.

45.       Be ieškovės nustatyto vėlavimo atlikti Subrangos sutartyje nustatytus darbus, atsakovė priešieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindė ieškovės atliktų darbų defektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė teikdama priešieškinį neprašė atlyginti patirtų tiesioginių nuostolių, atliktų ieškovės darbų defektų nustatymas yra aktualus ieškovės Subrangos sutarties vykdymo kontekste bei vertinant aplinkybes dėl atsakovės sustabdytų mokėjimų ieškovei.

46.       Bylos duomenimis, 2023 m. rugsėjo 6 d. atsakovė elektroniniu laišku ieškovei pareikalavo ištaisyti netinkamai išmūrytas dvi durų angas, be to, atsakovei 2023 m. rugsėjo 22 d. išsiųstas Defektinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ketvirtoje ir penktoje pozicijose nurodytų trūkumų ieškovė neištaisė, apie tai atsakovė informavo ieškovę 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m spalio 5 d. siųstuose elektroniniuose laiškuose. 2023 m. spalio 6 d. ieškovei buvo išsiųstas 2023 m. spalio 5 d. Defektinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini)., o ieškovė iš esmės sutiko su šiais defektais, tai patvirtina 2023 m. spalio 6 d., 2023 m. spalio 10 d., 2023 m. lapkričio 15 d. elektroniniai laiškai. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, kurių ieškovė neištaisė, atsakovė vadovaudamasi Subrangos sutarties 4.2.2 papunkčiu, numatančiu teisę sustabdyti mokėjimus už jau priimtus darbus/jų dalį pagal tarpinius aktus, jei subrangovas dėl savo kaltės vėluoja vykdyti kitų darbų etapus daugiau kaip 5 darbo dienas, nustatytais terminais nepradeda šalinti ar nepašalina defektų, 2023 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie visų mokėjimų sulaikymą ir 2023 m. spalio 3 d. pateikė ieškovei pretenziją. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovė, nustačiusi darbų trūkumus, apie tai informavo ieškovę, tačiau susirašinėjimo elektroniniais laiškais eiga leidžia spręsti, kad apeliantė atsakovės prašomais terminais trūkumų nepašalino, todėl įgijo teisę stabdyti mokėjimus ieškovei. Taip pat pabrėžtina, kad priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas apie atliktus darbų defektus taip pat sprendė tiek, kiek tai susiję su atsakovės teise stabdyti apmokėjimą ieškovei, vadovaujantis sudarytos Subrangos sutarties nuostatomis.

Dėl subrangos sutarties nutraukimo ir atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus

47.       Apeliantė nesutinka ne tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ji padarė Subrangos sutarties pažeidimus, bet ir kad neteisėtai Subrangos sutartį nutraukė, be to, apeliantės teigimu, net jei ir būtų konstatuotas Subrangos sutarties pažeidimas, tai nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

48.       Vertinant atsakovės pareigą atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, atsižvelgtina į šių aplinkybių visumą: 1) ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo, be kita ko, ir pagal Subrangos sutartį; 2) atsakovė pateikė priešieškinį dėl minimalių nuostolių priteisimo, kuriuos dėl ieškovės vėlavimo atlikti sutartinius įsipareigojimus sudaro 14485,18 Eur suma bei 11681,60 Eur - dėl nepagrįsto darbų sustabdymo ir sutarties nutraukimo. Taigi, ieškovei reiškiant reikalavimą bei ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą, o atsakovei įrodinėjant Subrangos sutarties pažeidimą darbų vėlavimo ir neteisėto sutarties nutraukimo aspektais, vertintinos Subrangos sutarties nutraukimo aplinkybės.

49.       Byloje nustatyta, kad ieškovė atlikusi dalį Subrangos sutartyje numatytų darbų, atsakovei pateikė šiuos darbų atlikimo aktus ir sąskaitas: 2023 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 2900 Eur (be PVM) sumai; 2023 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 4360 Eur (be PVM) sumai; 2023 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 10304,73 Eur (be PVM) sumai; 2023 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 6395,25 Eur (be PVM) sumai. Nors ieškovė išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodydavo sąskaitos apmokėjimo datas, tačiau atsižvelgtina į Subrangos sutartyje apmokėjimą už darbus reglamentuojančias nuostatas. Subrangos sutarties 2.4.1. papunktyje nustatyta, kad sąskaitoje faktūroje nurodyta darbų kainos dalį be PVM rangovė sumoka subrangovei per 12 kalendorinių dienų po to, kai rangovė akceptuoja subrangovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Subrangovė sutinka ir patvirtina, kad rangovė mokėjimus už atlikus darbus atlieka kiekvieną savaitę trečiadieniais; <…>; jeigu mokėjimas sueina savaitgalį arba šventinę dieną, laikoma, kad mokėjimo terminas sueina artimiausią Darbo dieną ir bus atliekamas artimiausią trečiadienį. Subrangos sutarties 4.2.2. papunktyje įtvirtinta rangovės teisė sustabdyti mokėjimus už jau priimtus darbus/jų dalį pagal tarpinius aktus, jei subrangovė dėl savo kaltės vėluoja vykdyti kitus darbų etapus daugiau kaip 5 darbo dienas, nustatytais terminais nepradeda šalinti ar nepašalina defektų. Be to, Subrangos sutartyje numatyta, kad atliktų darbų aktais rangovas priima darbus iš subrangovo pagal apimtį, tačiau šis aktas nėra ir jokiais atvejais negali būti traktuojamas kaip darbų atlikimo tinkamumo ir/ar kokybės ir/ar baigtumo patvirtinimas. Subrangovo užpildytus Atliktų darbų aktus kartu su išpildomosiomis schemomis už per praėjusį mėnesį subrangovo tinkamai atliktus darbus rangovas priima du kartus per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) ir 25 (dvidešimt penktos) kalendorinės dienos ir privalo patvirtinti juos ar pareikti argumentuotą nesutikimą per 5 (penkias) darbo dienas nuo Atliktų darbų akto gavimo dienos (Subrangos sutarties 6.2 papunktis).

50.       Kaip minėta, ieškovė 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakovei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 2900 Eur (be PVM) sumai. Ieškovė šią sąskaitą pateikė kartu su Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. rugpjūčio mėn., Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. rugpjūčio mėn. ir išpildomąja schema. Nors sąskaitoje-faktūroje nurodyta apmokėjimo data buvo 2023 m. rugpjūčio 24 d., tačiau remiantis Subrangos sutarties 2.4.1. papunkčiu, apmokėjimo terminas turėjo būti numatytas 2023 m. rugpjūčio 30 d. 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė atsakovei nurodė, kad Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas su klaidomis, todėl iš naujo persiunčiamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos- faktūros apmokėjimo terminas turėjo sueiti 2023 m. rugsėjo 20 d.

51.       Visgi, ieškovė, neatsižvelgdama į minėtas aplinkybes, 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti pagal 2023 m. rugpjūčio 14 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė reikalauja nedelsiant atsiskaityti pagal sąskaitą-faktūrą iki 2023 m. rugsėjo 4 d. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. atsakovė ieškovei buvo pervedusi 5 580 Eur ir 2023 m. spalio 6 d. elektroniniame laiške atsakovė patikslino, kad nurodytais pavedimais gautus pinigus yra paskirsčiusi Akto Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui ir daliniam Akto Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui.

52.       Vertinant kitas apeliantės atsakovei pateiktas sąskaitas ir atsakovės sąskaitų neapmokėjimo aplinkybes, matyti, kad ieškovė pateikė 2023 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 4360 Eur (be PVM) sumai; 2023 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 10304,73 Eur (be PVM) sumai; 2023 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 6395,25 Eur (be PVM) sumai. Ieškovė atsakovei taip pat 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo išrašytas Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakovei buvo pateikta sąskaita (duomenys neskelbtini) 2900 Eur (be PVM) sumai su Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini).  Ieškovė 2023 m. rugsėjo 18 d. pretenzija pareikalavo atsakovės iki 2023 m. rugsėjo 19 d. apmokėti pateiktą sąskaitą. Teisėjų kolegijai šios nutarties 48-49 punktuose pasisakius dėl 2023 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitos, vertintinos 2023 m. rugsėjo 18 d. išrašytos sąskaitos sąlygos.

53.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei pateikus 2023 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą-faktūrą apmokėti atsakovei, atsakovė informavo ieškovę, kad Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra klaidingas, blogai suskaičiuoti kiekiai ir sumos (atsakovės 2023 m. rugsėjo 27 d. el. laiškas ieškovei). Ieškovei ištaisius klaidas, atsakovė 2023 m. rugsėjo 28 d. informavo ieškovę apie sąskaitos už Akto Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimą, kas iš esmės reiškia, jog pagal šią sąskaitą apmokėjimo terminas buvo 2023 m. spalio 11 d.

54.       Pasisakant dėl 2023 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodytos 10304,73 Eur (be PVM) sumos apmokėjimo matyti, kad atsakovė tik 2023 m. rugsėjo 28 d. priėmė ieškovės siųstą sąskaitą-faktūrą, ieškovei ištaisius klaidas, todėl apmokėjimo terminas pagal šią sąskaitą-faktūrą taip pat buvo 2023 m. spalio 11 d.

55.       2023 m. spalio 13 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 6395,25 Eur (be PVM) sumai su Aktu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė atsisakė priimti Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė nepateikė statybos darbų žurnalo. Nors apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie privalomą statybos žurnalo pildymą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti Statybos techniniame reglamente 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ numatytos ieškovės pareigos pildyti statybos žurnalą, be to, teisėjų kolegija šios nutarties 44 punkte jau konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę nustatyti reikalavimus ieškovei, o ieškovė sudarydama Subrangos sutartį šią atsakovės pareigą patvirtino.

56.       Svarbu pažymėti, kad ieškovė 2023 m. spalio 3 d. pateiktoje pretenzijoje atsakovei nurodė, kad nevykdant atsakovės pareigos apmokėti už atliktus darbus, ieškovė atsakovei neapmokėjus skolos iki 2023 m. spalio 14 d., Subrangos sutartį nutrauks nuo 2023 m. spalio 15 d. dėl esminio Subrangos sutarties pažeidimo.

57.       Nurodytų aplinkybių faktinė analizė leidžia spręsti, kad įvertinus atsakovės PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminus, atliktus dalinius mokėjimus, ieškovei 2023 m. spalio 3 d. pateikus pretenziją atsakovei, apmokėjimo terminai dar nebuvo suėję, todėl pretenzijos pateikimo dieną apeliantė neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė netinkamai vykdo pareigą apmokėti už ieškovės atliktus darbus, kas atitinkamai reiškia, jog ieškovė neturėjo pagrindo nutraukti sutartį 2023 m. spalio 15 d. dėl esminio jos pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2023 m. spalio 3 d. taip pat buvo informavusi ieškovę apie mokėjimų stabdymą, esant jos nurodytoms priežastims apie vėlavimą atlikti darbus bei jau atliktų darbų trūkumus.

58.       Ieškovei neteisėtai nutraukus subrangos sutartį ir ginčui persikėlus į teismą, atsakovė pateikė reikalavimą dėl minimalių nuostolių priteisimo, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino ir atsakovės prašomus minimalius nuostolius priteisė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad toks teismo nuostolių dydžio pagrįstumo aiškinimas neatitinka teisė normų. Ir pažymi, kad minimalių nuostolių sąvoka taikoma tik sprendžiant klausimą/ginčą dėl netesybų (delspinigių, baudos) priteisimo – pagal bendrąją taisyklę, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau, apeliantės vertinimu, priešieškiniu reiškiamas reikalavimas ne dėl netesybų, o dėl nuostolių priteisimo.

59.       Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu skolininkas neįvykdo savo prievolės kreditoriui arba įvykdo ją netinkamai, skolininkui kyla pareiga sumokėti įstatyme arba sutartyje nustatytas netesybas (CK 6.71 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl netesybų taikymo yra išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).

60.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, reikšdama savo priešpriešinį reikalavimą ieškovei, rėmėsi išimtinai Subrangos sutarties 8.4. ir 8.8. papunkčiais, numatančiais atsakovės teisę skaičiuoti procentinio dydžio baudą ieškovei vėluojant atlikti subrangos darbus ar subrangovei (ieškovei) neteisėtai nutraukus Subrangos sutartį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė neįrodinėjo savo tiesioginių nuostolių, nors įvertinus Subrangos sutarties 8.4. ir 8.8. papunkčius, matyti, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti ne tik minimalius nuostolius, bet ir tiesioginius, tačiau byloje pasirinko savo teisių gynimo būdą teikiant priešieškinį dėl minimalių nuostolių priteisimo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi Subrangos sutartyje įtvirtinti kitokį / mažesnį baudos dydį, ginčijusi minėtos sutarties sąlygas ir pan. 

61.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas aplinkybes, byloje pateikto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pažymi, kad, kaip minėta, atsakovė dėl ieškovės vėlavimo atlikti sutartinius įsipareigojimus paskaičiavo 14485,18 Eur minimalius nuostolius pagal Subrangos sutarties 8.4. papunktį ir 11681,60 Eur minimalius nuostolius ieškovei neteisėtai nutraukus Subrangos sutartį (Subrangos sutarties 8.8. papunktis). Bendra minimalių nuostolių suma sudaro 26166,78 Eur, kuriuos UAB „Embrakus“ įrodė. Atsakovė taip pat prašė atlikti įskaitymą ir ieškovės reikalavimą padengti dalimi savo patirtų minimalių nuostolių, o nuostolių daliai, kuri viršijo ieškovės skolą, t. y. 4 853,56 Eur sumai, pareiškė priešieškinį. Taigi, atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą, matyti, kad atsakovė iš esmės nekvestionavo ieškovės reikalaujamos sumos ir dydžio pagrįstumo, tačiau byloje atsakovė įrodinėjo savo patirtų minimalių nuostolių pagrįstumą ir atitinkamai prašė būtent ieškovės nurodytą skolos dydį sumažinti atsakovės patirtais minimaliais nuostoliais.

62.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje nutartyje pripažintas ieškovės reikalavimo dalies pagal Trišalę sutartį pagrįstumas, tačiau įvertinus, jog ieškovės prašomas priteisti bendras skolos dydis yra 21313,22 Eur (skola pagal Trišalę sutartį + skola pagal Subrangos sutartį), o atsakovei pateikus reikalavimą dėl 4853,56 Eur sumos priteisimo, kuri apskaičiuota iš atsakovės patirtų minimalių nuostolių dydžio atėmus bendrą prašomą ieškovės reikalavimo sumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš esmės nepakitus bylos baigties rezultatui pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Dėl bylos procesinės baigties

63.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nors neatliko atskiro vertinimo dėl Trišale sutartimi susidariusios skolos pagrįstumo, tačiau bylą išnagrinėjo ir atsižvelgdamas tiek ieškinio, tiek priešieškinio bendrus reikalavimus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

65.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statgreita“, juridinio asmens kodas 301722841, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Embrakus“, juridinio asmens kodas 304315480, 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                              Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

               Aleksandras Rusakas

                                     Irena Stasiūnienė