(S)

Teisėjų Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės atskiroji nuomonė dėl teisės aiškinimo bei taikymo administracinėje byloje Nr. eA-3140-556/2019

2019 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Direkcija, atsakovas) 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. K-52 „Dėl D. Z. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. K-52) atleido D. Z. iš valstybės tarnautojo pareigų.

Pirmosios instancijos teismas panaikino Įsakymą Nr. K-52 dėl to, kad: 1) negalėjo būti atnaujintas tarnybinis patikrinimas: 2) praleistas vieno mėnesio nuobaudos skyrimo terminas; 3) praleistas bendrasis 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, t. y. skundžiamas Įsakymas Nr. K-52 nesuderinamas su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016 yra nurodęs, kad: ”Iš Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) dispozicijos matyti, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinti du - 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus“.

Teisėjai atkreipia dėmesį, kad iš tikro pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, atžvilgiu gali būti taikomi ilgesnės trukmės terminai – iki trejų metų, tačiau tik tais atvejais, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

Teisėjų nuomone, 6 mėnesių ir 3 metų terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendro pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis, t. y., kaip speciali taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu ir sietina su tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) audito atlikimu; 2) piniginių ar kitokių vertybių revizija (inventorizacija); 3) Seimo kontrolieriaus atliktu tyrimu; 4) taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas (ne tarnybinis) kompetentingos institucijos (tokio teisinio vieneto, kuris turi įgalinimus atlikti administravimą kito teisinio vieneto atžvilgiu) patikrinimas (kas ir yra aktualu šiuo atveju).

Teisėjų, teikiančių atskirąją nuomonę, vertinimu, sprendžiant pagal administracinėje byloje turimus įrodymus, nėra nei vienos aplinkybės, galėjusios nulemti 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti inter alia nebuvo atliekamo tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) surinkta ir perduota Direkcijai medžiaga STT vasario 17 d. raštu Nr. 4-01-1353 buvo tik vada tarnybiniam patikrinimui pradėti. STT savarankiško tarnybinio ar kitokio pobūdžio patikrinimo nei Direkcijos, nei pareiškėjo D. Z. atžvilgiu neatlikinėjo (tai buvo operatyvinio pobūdžio veikla nukreipta į trečiąjį asmenį), o tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino socialiniam konfliktui išspręsti taikytiną teisę ir šią poziciją teisėjai, teikiantys atskirąją nuomonę, palaiko.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2018 m. vasario 14 d. sprendimą po kurio D. Z. buvo grąžintas į valstybės tarnybą, tuo pačiu pagrindu dėl tų pačių galimai priešingų teisei veiksmų to paties asmens atžvilgiu pradėjus pakartotinį tarnybinį patikrinimą buvo paneigta įstatymų leidėjo valia įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje – draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai (visos faktinės aplinkybės išdėstytos 2019 m. liepos 5 d. sprendime), taip pat viešojoje teisėje galiojantis principas – leidžiama tik tai, kas yra aiškiai apibrėžta teisėkūros subjektų.

Teisėjai, teikdami atskirąją nuomonę dėl Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio aiškinimo, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija VTĮ 30 straipsnio 1 dalies plotmėje ta apimtimi, kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, pagal įstatymų leidėjo valią suteikiantis teisinę galimybę tarnybinę nuobaudą skirti ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos, aiški. 3 metų nuobaudos skyrimo termino taikymui keliama sąlyga – kitos institucijos (ne tos kurioje dirba valstybės tarnautojas) atliekamas tarnybinis ar kitas patikrinimas, kas gautoje patikrinti apeliacine tvarka administracinėje byloje nustatyta nebuvo. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018; 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1905/2014; 2016 m. vasario 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-314-492/2016).

Dėl išdėstytų priežasčių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų A. Sutkevičiaus ir V. Urmonaitės-Maculevičienės nuomone, apskųstame ir gautame patikrinti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendime pateiktas ginčo teisės normos aiškinimas pripažintinas tinkamu bei atitinkančiu dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją šiuo klausimu.

Teisėjai                                        Arūnas Sutkevičius

                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė