Administracinė byla Nr. eI-7634-764/2015

Proceso Nr. 3-61-3-01517-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.3.1.; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Inos Kirkutienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui K. S. ir jo atstovei advokatei Eglei Paulauskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo

nustatė:

Pareiškėjas K. S. per LITEKO EPP padavė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2015-03-25 sprendimą Nr. (6.5)I-1989, nustačius, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui VSDFV paduoti, jį atnaujinti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jam paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ir nukentėjusių asmenų valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 str. nuostatomis. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-02-18 skundą, ginčijamame sprendime atsakovė konstatavo, kad į VSDFV pareiškėjas kreipėsi praleidęs trejų metų terminą skundui paduoti, o jo nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, todėl skundas buvo atmestas. Pareiškėjas nesutinka su tokiu VSDFV sprendimu ir mano, kad nėra praleidęs trejų metų termino skundui paduoti, nes jis turėtų būti skaičiuojamas ne nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo, o nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-09-21. Iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo abejoti Laikinojo įstatymo nuostatų teisėtumu, todėl apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik paskelbus šį nutarimą. Be to, pareiškėjas tikėjosi, kad valstybė nustatys neteisėtai sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą, todėl nesikreipė į atsakovę. Nagrinėdama pareiškėjo 2015-02-18 skundą, VSDFV turėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius termino praleidimo priežastis, tačiau to nepadarė, todėl ginčijamas sprendimas priimtas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes. Praleistas terminas turėtų būti atnaujintas, nes gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, pareiškėjas negalėjo laiku ir tinkamai apginti pažeistų teisių.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas nebegali laukti, kada valstybė kompensuos neteisėtai sumažintas pensijas, nes turi sveikatos problemų, todėl jam reikalingi pinigai. Pareiškėjo atstovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė bylos dalį dėl reikalavimo atnaujinti terminą nutraukti, likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad į atsakovę dėl neišmokėtos senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijos dalies į atsakovę pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi 2013-02-07, kai padavė prašymą VSDFV Alytaus skyriui, t. y. praleidęs iki 2012-12-31 galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą trejų metų terminą skundui paduoti, kuris skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Pareiškėjo atstovo 2015-02-18 prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nebuvo nurodytos jokios svarbios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, kurios sukliudė jam laiku kreiptis į atsakovę. Atsižvelgusi į tai, ji neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2015-02-18 prašymą. Pareiškėjo prašyme nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl vyravusio teisinio neaiškumo, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes ji suformuota nagrinėjant bylas dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Skundų dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies padavimo tvarka ir terminai buvo aiškiai nustatyti įstatyme, todėl jokio teisinio neaiškumo nebuvo. Be to, VSDFV 2013-04-16 sprendime Nr. (6.5)I-2439 pareiškėjui buvo išaiškinusi, kad jis yra praleidęs trejų metų terminą skundui paduoti, ir pasiūliusi pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą šį terminą atnaujinti. Teismui pateiktame skunde nėra nurodyti jokie nauji duomenys, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti skundo VSDFV padavimo terminą. Atsakovės nuomone, teisę priimti sprendimą dėl praleisto termino atnaujinimo turi tik VSDFV direktorius, teismui tokia teisė nesuteikta, todėl ši bylos dalis turėtų būti nutraukta.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl VSDFV sprendimo, kuriuo atsisakyta iš esmės išnagrinėti pareiškėjo K. S. 2015-02-18 prašymą dėl, taikant Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas, neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas su 2012-12-28 prašymu kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, prašydamas pateikti pažymą apie paskirtos senatvės pensijos ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžius ir faktiškai išmokėtas sumas, nurodant kokiu teisiniu pagrindu, kokiai sumai ir už kokį laikotarpį buvo sumažintas paskirtų pensijų dydis dėl to, kad pareiškėjas dirbo.

VSDFV Alytaus skyrius pateikė pareiškėjui 2012-12-28 pažymą Nr. L12-2881.

Pareiškėjas su 2013-02-07 prašymu kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, prašydamas išmokėti jam priklausančias pensijų sumas.

VSDFV Alytaus skyrius 2013-02-14 raštu Nr. (10.1)R1-4102 atsisakė išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijos dalį, nes Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas taikomas tik į ateitį.

Pareiškėjas su 2013-03-09 prašymu kreipėsi į VSDFV, tačiau pastaroji 2013-04-16 sprendimu Nr. (6.5)I-2439 jį tenkinti atsisakė, nurodydama, kad prašymas paduotas praleidus trejų metų terminą. Taip pat išaiškino pareiškėjui teisę iki 2013-04-26 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas 2013-04-16 raštu atsakovę informavo, kad į ją kreipėsi ne su skundu dėl VSDFV Alytaus skyriaus sprendimo, o siekdamas gauti informaciją, kas yra daroma, kad būtų nustatytas pensijų kompensavimo mechanizmas.

VSDFV 2013-05-13 raštu Nr. (6.5I-3143) pareiškėją informavo, kad jo prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Pareiškėjo atstovas advokatas Tomas Bagdanskis 2015-02-18 VSDFV pateikė prašymą atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą ir išnagrinėti jo prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo privaloma ikiteismine tvarka bei įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti pareiškėjui 7 821,78 eurą pensijos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo.

VSDFV 2015-02-24 sprendimu Nr. (6.5)I-1304 pareiškėjo atstovo 2015-02-18 prašymą atsisakė nagrinėti kaip kartotinį.

Nesutikdamas su tokiu atsakovės sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.

Po skundo teismui padavimo, atsakovė iš naujo vertino pareiškėjo 2015-02-18 prašymą ir 2015-03-25 sprendimu Nr. (6.5)I-1989 jį nagrinėti atsisakė kaip paduotą praleidus trejų metų terminą ir nesant svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą jį atnaujinti.

Su tokiu atsakovės vertinimu pareiškėjas nesutinka ir mano, kad 2015-03-25 sprendimas                      Nr. (6.5)I-1989 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjo K. S. valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, nėra. Ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjas turi teisę teismine tvarka ginti savo teises ir reikalauti pensijos nepriemokos priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad jis yra praleidęs teisės aktuose nustatytą trejų metų terminą kreiptis į privalomą ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų. Nurodytos nuostatos tvirtina, kad ginčams dėl neišmokėtos socialinio draudimo pensijos dalies priteisimo įstatymas nustato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje                        (2013-10-09 nutartis a. b. Nr. AS502-849/2013, 2013-11-20 nutartis a. b. Nr. AS552-800/2013,                     2013-11-13 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. AS520-789/2013).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekė pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į VSDFV. Pastaroji 2015-03-25 sprendimu pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti, motyvuodama tuo, kad K. S. praleido iki 2012-12-31 galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytą trejų metų kreipimosi į VSDFV terminą.

Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nemano, jog yra praleidęs terminą kreiptis į VSDFV ir nurodo, kad šis terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos, o nuo tada, kada pareiškėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y. nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos – 2012-09-21.

Pareiškėjo argumentai, kad jis nėra praleidęs trejų metų kreipimosi į VSDFV termino, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir nuosekliai administracinių teismų praktikai iš esmės analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b. Nr. A444-2232/2013, pateikė ir nagrinėjamam ginčui aktualų kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos skaičiavimo aiškinimą ir nurodė, kad trejų metų termino (nustatyto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str.) eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensija pareiškėjui buvo išmokėta                          2010-01-26, todėl skundas VSDFV turėjo būti paduotas iki 2013 m. sausio mėnesio pabaigos. Į VSDFV pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi 2013-03-09, o su prašymu atnaujinti terminą tik                     2015-02-18, t. y. akivaizdžiai praleidęs trejų metų terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad VSDFV 2015-03-25 sprendime Nr. (6.5)I-1989 pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų terminą skundui VSDFV dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo paduoti.

Pareiškėjas prašo teismą, nustačius, kad jis yra praleidęs terminą skundui paduoti, jį atnaujinti. Nurodo, kad terminą praleido dėl teisinio neapibrėžtumo, nes gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, negalėjo imtis efektyvios pažeistų teisių gynybos. Be to, pagrįstai tikėjosi, kad valstybė kompensuos susidariusius praradimus, ir nereiks savo teisių ginti teismine tvarka. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, pareiškėjas prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje                 Nr. TA858-62/2011). 

Įvertinęs pareiškėjo atstovo 2015-02-18 VSDFV pateiktame prašyme ir skunde teismui nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į VSDFV, nenustatė. Pažymėtina, kad teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, sudarantys pagrindą spręsti, kad pareiškėjui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises sukliudė nuo jo nepriklausiusios, objektyvios priežastys. Priešingai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės tvirtina, kad į VSDFV jis laiku nesikreipė dėl pasirinkto pasyvaus savo teisių gynimo būdo. Byloje nustatyta, kad dar 2013-04-16 sprendime Nr. (6.5)I-2439 VSDFV konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų terminą, ir išaiškino jam teisę pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą šį terminą atnaujinti. Nepaisydamas to, pareiškėjas elgėsi pasyviai ir į VSDFV dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2015-02-18.

Grįsdamas savo prašymą, pareiškėjas nurodė tik abstraktaus pobūdžio aplinkybes, susijusias su teisiniu neapibrėžtumu ir pasitikėjimu valstybe.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad galimybę pareiškėjui laiku ir tinkamai ginti savo teises, apribojo teisinės situacijos neaiškumas, t. y. pareiškėjas nesuprato kaip turėtų realizuoti savo teises. Teismas nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, t. y. terminas atnaujinamas bendrais pagrindais, o ne dėl objektyvių priežasčių egzistavimo. Pažymėtina, kad tokios pozicijos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjų bylose buvo laikomasi tik todėl, kad nebuvo aiškus teisinis reguliavimas dėl nurodytų asmenų kreipimosi į teismą terminų ir tvarkos. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjų teisių gynimo tvarka aiškiai įtvirtina Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. Iki 2012-12-31 galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. buvo aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kad skundas VSDFV turi būti paduodamas per trejus metus nuo sprendimo pensijų klausimais priėmimo.

Teismas nesutinka su skunde išdėstytais argumentais, kad VSDFV pažeidė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į gynybą, nes nenustatė termino 2015-02-18 prašymo trūkumams pašalinti ir nepasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, pagrindžiančius kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas atkreipia dėmesį, kad 2015-02-18 prašymą pareiškėjo vardu VSDFV pateikė profesionalus teisininkas – advokatas Tomas Bagdanskis, kuriam yra žinoma, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą turi būti pateikti įrodymai, kuriais tas prašymas grindžiamas. Be to, VSDFV 2013-04-16 sprendime Nr. (6.5)I-2439 pareiškėjui buvo išaiškinta teisė pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Taip pat pažymėtina, kad net ir kreipdamasis į teismą pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių egzistavimą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo K. S. skundą ir panaikinti VSDFV 2015-03-25 sprendimą Nr. (6.5)I-1989 bei atnaujinti praleistą terminą nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi tik ta šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, negali būti tenkinamas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                          Egidija Puzinskaitė

Teisėjai                                                                                                                            Ina Kirkutienė

Liudmila Zaborovska