Byla Nr. TS-26-548/2022

Teisminio proceso numeris nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.14.2; 2.1.10.1

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 metai 6 mėnenesiai laisvės atėmimo.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, skirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 11 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 11 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.  

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme, paskirta 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 

Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 14 d., pabaiga – 2025 m. liepos 16 d.

Anksčiau teismo tris kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytas rekomendacijas, tačiau atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 10 kartų baustas drausmine tvarka (paskutinė nuobauda skirta 2021 m. kovo 23 d.) ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleido komisijai vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė. Komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis R. S. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiame nutarime nenurodyta nei viena tikrovę atitinkanti aplinkybė ar faktas, sudarantys pagrindą, kad nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 3/4 jam skirtos laisvės atėmimo bausmė, tai yra daugiau nei Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis. Taip pat jis 24 kartus skatintas, pataisos įstaigoje nebuvo pastebėtas vartojimas alkoholį, 2015 metais yra baigęs Įžanginę alkoholio vartojimo prevencijos grupę, finansinius įsipareigojimus yra padengęs, turi gyvenamą vietą, po lygtinio paleidimo bus įdarbintas. Skunde nuteistasis kelia klausimą ir dėl pakankamos atliktos bausmės dalies, nes nuteistojo nuomone, jis jau atliko pakankamai paskirtos bausmės dalį, jog būtų galima jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 22 kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, mokėsi ir įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, padengė finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad R. S. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – nuteistasis bausmės atlikimo metu trylika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką dešimt kartų baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir už itin šiurkštaus pažeidimo padarymą – psichotropinių medžiagų vartojimą. Pažymėtina, kad paskutinė nuobauda skirta 2021 d. kovo 23 d., kuri nors ir yra negaliojanti, tačiau tai rodo, kad kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką R. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (46 balai), kuri vis nemažėja, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. 

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai (atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat labai sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis priimdamas sprendimus yra linkęs įvertinti situaciją ir galimas elgesio pasekmes, tačiau dabartinį nusikaltimą įvykdė impulsyviai, nepagalvodamas apie pasekmes. nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimas paskatino stengtis sprendimus priimti atsakingai, gerai juos apgalvojant, tačiau pastebėtina, kad trylika kartų pažeidė nustatytą tvarką ir neįvertino elgesio pasekmių. Nors nėra duomenų, kad nuteistasis nuolatos naudotų smurtą, siekdamas kitų paklusnumo, tačiau ankstesniu gyvenimo laikotarpiu yra buvę epizodų, kai nuteistasis grasino ar naudojo smurtą. Pažymėtina, kad nuteistasis yra bandęs vartoti narkotines medžiagas, buvo baustas drausmine tvarka, tačiau priklausomybę neigia. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis daryti nusikalstamas veikas pradėjo jauname amžiuje (20 metų), iki patekimo į įkalinimo įstaigą rinkdavosi veiklas leisti su draugais, kas kiek laiko rinkdavosi situacijas, kurios skatino nusikalstamumą. Be to, nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. 

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. S. neatliktos bausmės dalis (3 metai 6 mėnesiai 3 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Nuteistasis taip pat skunde kelia klausimą dėl pakankamos atliktos bausmės dalies pagal kurią yra laikoma, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir bausmės likusi dalis nebus visiškai sumenkinama. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui yra vertinama visuma šių aukščiau išdėstytų aplinkybių, o ne vien tik neatliktos bausmės dalis. 

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo R. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                     Ričardas Juodis