Civilinė byla Nr. e2-1154-305/2023

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00045-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8;

3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)

 

 

 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 24 d.

Vilkaviškis

 

            Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,

atsakovo S. R. atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ ieškinį atsakovui S. R. dėl baudos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Forest Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. R. 5 000 Eur baudos, 5 procentų procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir visas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovės patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti) (e. b. l. 11).

2.       Ieškovė UAB „Baltic Forest Group“, atstovaujama advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės, ieškinyje ir dublike nurodė (e. b. l. 1-12, 67-74):

2.1. Tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. vasario 21 d. buvo sudaryta Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 161 dėl žemės (miško) sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,65 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (toliau – ir Preliminari sutartis), pagal kurios nuostatas ieškovė yra pirkėjas, o atsakovas – pardavėjas. Minėtos Preliminarios sutarties 6 punktu šalys įsipareigojo žemės (miško) sklypo pagrindinę notarinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. kovo 8 d. ieškovė, vadovaudamasi Preliminarios sutarties 1 punktu, mokėjimo nurodymu Nr. 7917 atsakovui sumokėjo 1 000 Eur avansą.

2.2. Ieškovė gavo atsakovo 2022 m. balandžio 12 d. raštą „Dėl preliminarios sutarties“, kuriuo atsakovas informavo ieškovę, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilkaviškio skyrius privalomai nurodė (2022 m. kovo 23 d. pažyma Nr. 19PAŽ-171-(14.19.33.)), jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Žemės sklypas turi būti parduotas asmeniui, turinčiam pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Minėtas asmuo – UAB „Migva“ (Vytauto g. 7B, Jūrė, Kazlų Rūdos sav.), nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovo parduodamu miškų ūkio paskirties Žemės sklypu. Atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. rašte „Dėl preliminarios sutarties“ nurodė, kad Miškų įstatymas numato specialią miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarką, o šio įstatymo 41 straipsnio                    1 dalies 2 punkte yra imperatyvi teisės norma, kurios pažeidimo pasekmė – sandorio negaliojimas. Atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. rašte „Dėl preliminarios sutarties“ taip pat nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 dalimi, ir susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių ieškovė nėra ir nebus pajėgi įvykdyti Preliminariosios sutarties joje nurodytu laikotarpiu, ieškovės sumokėtas avansas grąžinamas. Su 2022 m. balandžio 12 d. raštu „Dėl preliminarios sutarties“ atsakovas ieškovei atsiuntė minėtą 2022 m. kovo 23 d. NŽT Vilkaviškio skyriaus pažymą „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam pirkti asmeniui“ Nr. 19PAŽ-171-(14.19.33.) bei 2022 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 414152, kuriuo atsakovas ieškovei grąžino 1 000 Eur avansą.

2.3. Ieškovė, atstovaujama advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės, 2022 m. rugsėjo 1 d. išsiuntė atsakovui pretenziją „Dėl geranoriško baudos sumokėjimo“, kuria paprašė atsakovo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos: 1) informuoti ieškovę, ar sutinka vykdyti įsipareigojimus pagal Preliminarią sutartį; 2) nesutikus su pirmu reikalavimu, sumokėti ieškovei 5 000 Eur baudą (toliau – Pretenzija). 2022 m. rugsėjo 7 d. ieškovės atstovė gavo atsakovo atstovo advokato Vyganto Barkausko atsakymą į Pretenziją, kuriuo atsakovo atstovas informavo ieškovę, kad ieškovės Pretenzija yra nepagrįsta ir nebus tenkinama, taip pat atsakyme į Pretenziją informavo, jog atsakovas Žemės sklypą pagal 2022 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė UAB „Migva“, kuri, kaip žemės sklypo, gretimo atsakovo parduotam Žemės sklypui, savininkė, pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio                      1 dalies 2 punktą turėjo pirmenybės teisę pirkti Žemės sklypą ir, jai šia teise pasinaudojus, atsakovas privalėjo žemės sklypą parduoti UAB „Migva“. Atsakovo atstovas atsakyme į Pretenziją teigia, kad ieškovei, kaip miškų ūkio verslo profesionalei, sudarant Preliminariąją sutartį buvo žinomos/turėjo būti žinomos tiek Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvios nuostatos, tiek faktinė aplinkybė, kad UAB „Migva“ preliminariosios sutarties sudarymo metu turėjo pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą, o ieškovė tokios teisės neturėjo. Atsakovo atstovas atsakyme į Pretenziją nurodė, jog Preliminarioji sutartis negalėjo būti įvykdyta ir negali būti vykdoma, o 1 000 Eur avansą atsakovas grąžino, manytina, kad racionaliausia būtų užbaigti atsakovo ir ieškovės santykius konstatuojant, kad šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų.

2.4. Taigi, pagrindinė notarinė Žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki Preliminarioje sutartyje numatyto termino, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d., kadangi atsakovas                2022 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi minėtą Žemės sklypą pardavė                               UAB „Migva“.

2.5. Šalis sieja ikisutartiniai teisiniai santykiai, kylantys iš Preliminarios sutarties. Remiantis                        CK 6.165 straipsnio 1 dalimi, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje                Nr. e3K-3-124-403/2021). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

2.6. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Preliminarios sutarties 6 punkte įtvirtinta, jog žemės (miško) sklypo pagrindinę notarinę pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Remiantis Preliminarios sutarties 3 punktu, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako avansą davusi šalis „Pirkėjas“, tai avansas lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi avansą šalis „Pardavėjas“, tai jis privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti 5 000 Eur vertės baudą, bei atlyginti visus patirtus nuostolius, susijusius su šios sutarties vykdymu.

2.7. Šiuo atveju, kadangi pagrindinė sutartis dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo nebuvo sudaryta iki numatyto termino dėl atsakovo (pardavėjo) kaltės, atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė, t. y. turi būti taikomas Preliminarios sutarties 3 punktas ir iš atsakovo ieškovei priteista 5 000 Eur bauda. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

2.8. Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neįvykdė Preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir iki minėtoje sutartyje nustatyto termino nesudarė pagrindinės Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovė akcentuoja, kad dėl to, jog atsakovas pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalėjo parduoti Žemės sklypą UAB „Migva“ ir su ieškove negalėjo sudaryti pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, yra atsakingas pats atsakovas, kadangi jis to neišsiaiškino, nesužinojo prieš su ieškove sudarydamas Preliminarią sutartį ir šia sutartimi minėtą Žemės sklypą įsipareigojo parduoti ieškovei.

2.9. Ieškovė, prieš sudarydama preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis dėl miško pirkimo, nesiūlo pirmumo teisę turintiems asmenims įsigyti parduodamą žemės sklypą, nes neturi teisinio pagrindo tokiems veiksmams atlikti. Todėl Preliminarios sutarties 2 punkte įtvirtinta, kad šalys susitaria įgalioti A. B. parduodamo miško valdymui, kai atsiranda kliūtis sudaryti pagrindinę notarinę sutartį. Turėdamas įgaliojimą, A. B. įgyja teisę atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su notarinės sutarties sudarymu, taip pat ir gauti atsisakymus iš pirmumo teisę pirkti turinčių asmenų. A. B. gavus atsisakymą iš pirmumo teisę turinčių asmenų, jis užsako NŽT pažymas miško sklypo pardavimui ir tuomet ieškovė sudaro notarinę pirkimo-pardavimo sutartį.

2.10. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju atsakovas grąžino ieškovei jos sumokėtą              1 000 Eur avansą, tačiau atsakovas atsisakė ieškovei sumokėti 5 000 Eur baudą, kurią atsakovas privalo sumokėti ieškovei pagal Preliminarios sutarties 3 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2012). Taigi, šiuo atveju ieškovė dėl Preliminarios sutarties neįvykdymo patyrė 5 000 Eur nuostolių.

2.11. Be to, dėl Žemės sklypo pagrindinės notarinės pirkimo- pardavimo nesudarymo ieškovė taip pat patyrė 2 000 Eur nuostolius. 2022 m. kovo 11 d. mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo A. B. 2 000 Eur remiantis 2021 m. sausio 1 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir A. B.. Minėtos Tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.1 punkte įtvirtinta, kad klientas įsipareigoja sumokėti paslaugų teikėjui atlyginimą už suteiktas paslaugas, kuris bus lygus 20 procentų turto pirkimo kainos, bet ne mažiau kaip 2 000 Eur už kiekvieną skirtingą objektą; atlygis už suteiktas paslaugas turi būti sumokėtas paslaugų teikėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo preliminarios turto pirkimo pardavimo sutarties tarp turto pirkėjo ir kliento sudarymo. A. B. dirba pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 886273.

2.12. Atsakydama į atsakovo argumentus dėl aiškiai per didelių netesybų, ieškovė pažymi, jog šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas netesybų atveju reiškia, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms                          (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos butų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156,                               6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos                                             (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 562/2013). Šiuo atveju atsakovas, pasirašydamas Preliminarią sutartį, sutiko su joje esančiomis sąlygomis, tarp jų ir dėl netesybų. Ieškovės nuomone, Preliminarioje sutartyje numatyta 5 000 Eur baudos suma nėra neprotinga, akivaizdžiai per didelė, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Be to, kaip minėta, dėl Žemės sklypo pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo nesudarymo ieškovė patyrė 2 000 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 2022 m. kovo 11 d. mokėjimo nurodymu ieškovės A. B. sumokėta 2 000 Eur suma.

2.13. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią teisės normą priežastiniam ryšiui konstatuoti reikia įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Šiuo atveju, priežastinis ryšys egzistuoja, nes ieškovė nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – ikisutartinių įsipareigojimų neįvykdymo.

2.14. Remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Šiuo atveju dėl atsakovo ikisutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ieškovė patyrė nuostolius, todėl atsakovo kaltė preziumuojama.

2.15. Taigi šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 5 000 Eur bauda.

2.16. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo teiginiu, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl netesybų reikšti. Pažymi, jog kadangi pagal Preliminarios sutarties                           6 punktą Žemės sklypo pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl 2022 m. balandžio 12 d. dar nebuvo suėjęs Preliminarios sutarties 6 punkte įtvirtintas Žemės sklypo pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas. Taigi 2022 m. balandžio 12 d. Preliminarioji sutartis dar nebuvo pažeista. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovas dar turėjo galimybę su ieškove sudaryti pagrindinę notarinę Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Netgi po 2022 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su UAB „Migva“ atsakovas dar turėjo teorinę galimybę vėl iš UAB „Migva“ nusipirkti Žemės sklypą ir, vadovaujantis Preliminarios sutarties nuostatomis jį parduoti ieškovei. Taigi, tik nuo 2023 m. sausio 1 d. Preliminarioji sutartis yra laikoma neįvykdyta. Todėl tik nuo 2023 m. sausio 1 d., pagal Preliminarios sutarties 3 punktą, Ieškovė galėjo teismui teikti ieškinį dėl baudos priteisimo.

2.17. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis šiomis normomis, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo  5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, todėl, teismui visiškai ar iš dalies patenkinus ieškinį, prašo ieškovės naudai priteisti visas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

3.       Ieškovės atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais. Reaguodama į atsakovo atsikirtimus, papildomai pažymėjo, kad atsakovas prieš sudarydamas Preliminarią sutartį patvirtino, kad gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai gauti, tarpininkas šia informacija pasitikėjo (2023 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 38 sek. – 46 min. 37 sek., 1 val. 4 min.                    49 sek. – 1 val. 13 min. 28 sek., 1 val. 27 min. 45 sek. – 1 val. 33 min. 32 sek.).

4.       Atsakovas S. R., atstovaujamas advokato Vyganto Barkausko, atsiliepime į ieškovės ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti,  priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepime į ieškovės ieškinį, triplike ir 2023 m. balandžio 18 d. paaiškinimuose nurodyta (e. b. l. 34-41, 83-89, 128-129):

4.1. Ieškovė prašo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo netesybas – 5 000 Eur baudą. Tačiau ieškovė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl ieškinys atmestinas. Atsižvelgiant kasacinio teismo praktiką, civilinė atsakomybė galima tik kaltajai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį. Atitinkamai civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jeigu pagrįstai atsisakoma sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas neatliko veiksmų (neveikimo), kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip nepagrįstą vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, todėl civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma.

4.2. Atsakovas iš tikrųjų nepardavė Žemės sklypo ieškovei, tačiau atsakovas to objektyviai negalėjo padaryti, t. y. atsakovo atsisakymas sudaryti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove buvo pagrįstas. Miškų ūkio paskirties žemė yra ypatingas civilinės apyvartos objektas, kurios pirkimas – pardavimas reglamentuojamas specialiomis ir imperatyviomis teisės normomis. Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2014 m. balandžio 24 d. įstatymo  Nr. XII-855 redakcija) nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje (2019 m. rugpjūčio 22 d. įstatymo Nr. XIII-2418 redakcija) nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą; pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas ir kt. Teisės normos, nustatančios asmens, nuosavybės teise turinčio miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, yra imperatyvios, t. y. miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas neturi teisės nesiūlyti įstatymų leidėjo nurodytiems asmenims pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Šalys savo susitarimais negali panaikinti įstatymu suteiktų pirmumo teisių, pakeisti pirmumo teisės turėtojų eiliškumo, apeiti kitų imperatyviųjų normų. Šių imperatyvių teisės normų negalima paneigti ar išvengti parduodant sklypus per aukcioną, išsimokėtinai ar kitomis pardavimo formomis, sudarant preliminarias sutartis ar kt. Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje (2014 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XII-855 redakcija) nustatyta, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio  1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Teismų praktikoje, pasisakant dėl Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodoma, kad pirma turėtų būti įvykdyti Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies reikalavimai, t. y. pirma turėtų būti pasiūlyta įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę pirmumo teisę turintiems asmenims, o tik pirmumo teisę turintiems asmenims nepasinaudojus šia teise, pardavinėti privačią miškų ūkio paskirties žemę laisvu pardavimu, o kai įstatymo reikalavimų nepaisoma, potencialus pirkėjas, atlikdamas veiksmus žinodamas, kad sklypų savininkai nėra įvykdę Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o pranešimas NŽT teritoriniam skyriui apie būsimą sklypų pardavimą bus teikiamas vėliau, tokiais savo veiksmais prisiima visą tokio savo veikimo riziką, o jo patirti nuostoliai yra tokio veikimo rizikos pasekmė.

4.3. 2022 m. vasario 22 d. atsakovas pateikė pranešimą NŽT Vilkaviškio skyriui apie Žemės sklypo pardavimą. 2022 m. kovo 23 d. NŽT Vilkaviškio skyrius išdavė Pažymą dėl miškų ūko paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. 19PAŽ-171-(14.19.33), kurioje nurodyta, kad atsakovas Žemės sklypą turi parduoti UAB „Migva“. UAB „Migva“ turėjo pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą, kadangi jai privačios nuosavybės teise priklauso 2,37 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro                                                 Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su Žemės sklypu. Gavęs NŽT Vilkaviškio skyriaus pažymą, atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. raštu informavo ieškovę apie tokios pažymos gavimą bei pateikė jos kopiją, informavo ieškovę, kad Žemės sklypą turi parduoti UAB „Migva“, taip pat informavo, kad nesant galimybės vykdyti Preliminarią sutartį, sumokėtas avansas grąžinamas ieškovei. Atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. grąžino 1 000 Eur avansą ieškovei. Atsakovas ir UAB „Migva“ 2022 m. birželio 10 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilkaviškio r. sav. 3-ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. 3677, pagal kurią atsakovas pardavė Žemės sklypą UAB „Migva“ už 8 000 Eur. Pažymėtina, kad iki 2022 m. birželio 10 d. ieškovė nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, kad atsakovas nutraukė Preliminarią sutartį ir grąžino ieškovei 1 000 Eur avansą.

4.4. Ieškovės atstovė 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovui siuntė Pretenziją dėl geranoriško baudos sumokėjimo, kurioje patvirtino, kad ieškovei yra žinomas atsakovo 2022 m. balandžio 12 d. raštas ir 2022 m. kovo 23 d. NŽT Vilkaviškio skyrius pažyma. Atsakovo atstovas 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakė, kad pretenzija nepagrįsta ir nebus tenkinama, kadangi atsakovas Žemės sklypą pagal 2022 m. birželio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį pardavė UAB „Migva“, kuri turėjo pirmenybės teisę pirkti Žemės sklypą ir kuriai šia teise pasinaudojus, atsakovas privalėjo jai parduoti Žemės sklypą.

4.5. Notaro pranešimas apie Žemės sklypo 2022 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties tarp atsakovo ir UAB „Migva“ sudarymą Nekilnojamojo turto registrui pateiktas 2022 m. birželio                 10 d., įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2022 m. birželio 13 d., todėl preziumuotina, kad apie šios sutarties sudarymą ieškovei buvo/turėjo būti žinoma. Kadangi atsakovas pagal  2022 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė Žemės sklypą UAB „Migva“, nepagrįsti ieškovės teiginiai, esą atsakovas su ieškove galėjo sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iki 2022 m. gruodžio 31 d. Ieškovės samprotavimai, esą atsakovas galėjo nupirkti Žemės sklypą iš UAB „Migva“ ir jį parduoti ieškovei iš viso niekuo nepagrįsti, nes atsakovas buvo Žemės sklypo pardavėjas, o ne pirkėjas, be to, tam būtų reikėję ne tik                    UAB „Migva“ sutikimo, bet ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo ir t. t.

4.6. Nors ieškovė nurodo, kad A. B., turėdamas įgaliojimą, būtų įgijęs teisę atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su notarinės sutarties sudarymu, taip pat ir gauti atsisakymus iš pirmumo teisę turinčių asmenų, tačiau neatskleidžia, kaip A. B. būtų galėjęs pakeisti imperatyviomis teisės normomis nustatytą miškų ūkio paskirties žemės pardavimo tvarką. Be to, visiškai neaišku, kaip A. B. būtų gavęs atsisakymus iš pirmumo teisę turinčių asmenų, jeigu jie tokių atsisakymų nebūtų sutikę pateikti. Pastebėtina, kad A. B. net nebūtų galėjęs pasiūlyti kainos ar kompensacijos, kadangi 2021 m. sausio 1 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad be atskiro susitarimo paslaugų teikėjas neatstovauja ieškovės derybose su potencialiu turto pardavėju dėl preliminariosios ir / ar pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir kt.

4.7. Pastebėtina, kad Preliminarios sutarties 2 punkte buvo nustatyta, jog „Šalys susitaria įgalioti A. B. <...>“; Įgaliojimas <...> tampa neatskiriama šios sutarties dalimi“, kas suprastina, kad įgalioti A. B. būtų turėjusios abi šalys, o ne vien atsakovas. Tačiau ieškovė jokios iniciatyvos, kad A. B. būtų išduotas koks nors įgaliojimas, neparodė, nors atsakovas pranešimą dėl Preliminarios sutarties nutraukimo ieškovei pateikė   2022 m. balandžio 12 d. Kad jokio įgaliojimo nebuvo ketinama išduoti, akivaizdu ir iš to, kad Preliminarios sutarties 2 punkte buvo nustatyta, kad: „Prieš pasirašant įgaliojimą, pirkėjas privalo pilnai atsiskaityti su pardavėju, pagal sudarytą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį“, tačiau ieškovė su atsakovu nebuvo atsiskaičiusi. Tai tik patvirtina, kad Preliminarios sutarties nuostatos dėl įgaliojimo išdavimo nebuvo aktyvuotos, todėl A. B. objektyviai nieko nebūtų galėjęs padaryti.

4.8. Ieškovė nurodo, kad dėl pagrindinės Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ji patyrė 2 000 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 2022 m. kovo 11 d. mokėjimo nurodymu A. B. sumokėta 2 000 Eur suma pagal 2021 m. sausio 1 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį. Tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti. Visų pirma, ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad 2022 m. kovo 11 d. mokėjimo nurodymu A. B. sumokėti 2 000 Eur yra kaip nors susiję su Preliminaria sutartimi. 2021 m. sausio 1 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta 14 mėnesių iki Preliminarios sutarties sudarymo, tai yra bendro pobūdžio sutartis, kuri nėra konkrečiai susijusi su Preliminaria sutartimi. 2022 m. kovo 11 d. mokėjimo nurodyme taip pat nėra nurodyta, kad mokėjimas susijęs su 2021 m. sausio 1 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartimi ar su Preliminarios sutarties sudarymu, o mokėjimo paskirtis abstrakčiai nurodoma „Apmokėjimas“, nenurodant, nei už ką, nei kodėl mokama. Be to, net jeigu 2022 m. kovo 11 d. ieškovės 2 000 Eur mokėjimas A. B. ir buvo susijęs su Preliminaria sutartimi, toks ieškovės mokėjimas negalėtų būti laikomas susijusiu su tuo, kad nebuvo sudaryta pagrindinė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Kaip jau pasisakyta, ieškovė yra prekybos miškų ūkio paskirties žeme profesionalus verslininkas, todėl ieškovei, kaip šios srities profesionalui, buvo žinoma tiek apie Miškų įstatymo 41 straipsnyje nustatytus ribojimus ir procedūras bei numatytas pasekmes. Pažymėtina, kad NŽT Vilkaviškio skyriaus pažyma Nr. 19PAŽ-171-(14.19.33.) apie tai, kad atsakovas turi parduoti Žemės sklypą UAB „Migva“, buvo išduota 2022 m. kovo 23 d. Taigi, ieškovė mokėjimą A. B. atliko atsakovui negavus NŽT teritorinio padalinio pažymos, suteikiančios teisę parduoti Žemės sklypą bet kuriam pasirinktam asmeniui. Tai reiškia, kad ieškovė veikė išimtinai savo rizika, todėl turi prisiimti tokio veikimo neigiamas pasekmes, jeigu tokios neigiamos pasekmės atsirado.

4.9. CK 6.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Mutatis mutandis taikant šią įstatymo nuostatą ikisutartiniams santykiams, tai reiškia, kad negalima iš atsakovo reikalauti to, ko atsakovas objektyviai negalėjo padaryti, t. y. impossibilium nulla obligatio est (lot. niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma).

4.10. Ieškinio (ne)pagrįstumo kontekste reikšminga, kad ieškovė yra prekybos miškų ūkio paskirties žemės sklypais profesionalus verslininkas. Ieškovės interneto svetainėje http://www.bfgroup.lt tituliniame puslapyje nurodoma, kad ieškovė užsiima miško pirkimu, medienos prekyba, malkų prekybą, teikia transporto paslaugas. Tai reiškia, kad ieškovei, kaip šios srities profesionalui, buvo žinoma tiek apie Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą asmens, nuosavybės teise turinčio miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą, tiek apie Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą, tiek apie Miškų įstatymo 41 straipsnio                           7 dalyje numatytas pasekmes. Tuo tarpu atsakovas nėra prekybos miškų ūkio paskirties žeme verslininkas ar pan., o Žemės sklypą paveldėjo pagal 2010 m. birželio 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Ieškovė, sudarydama Preliminarią sutartį ir žinodama, kad neatliktos Miškų įstatymo 41 straipsnyje imperatyviai nustatytos procedūros ir kad besiribojančio su parduodamu Žemės sklypu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas gali pasinaudoti pirmenybės teise pirkti Žemės sklypą ir kad tokiu atveju atsakovas privalės Žemės sklypą parduoti šiam asmeniui, veikė išimtinai savo rizika, todėl turi prisiimti tokio veikimo neigiamas pasekmes, jeigu tokios neigiamos pasekmės atsirado. Atsakovas už tai nėra atsakingas. Taigi, atsakovas pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad tokios sutarties su ieškove net hipotetiškai atsakovas nebūtų galėjęs sudaryti, kadangi joks notaras nebūtų galėjęs patvirtinti imperatyvias teisės normas pažeidžiančią sutartį.

4.11. Nors ieškinys dėl 5 000 Eur netesybų (baudos) priteisimo nepagrįstas iš esmės ir bet kuriuo atveju atmestinas, pasisakoma ir dėl prašomų priteisti netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio                       2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiška nuostata yra ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Preliminarioje sutartyje nustatytos netesybos 5 000 Eur yra pernelyg didelės ir turėtų būti kvalifikuojamos kaip baudinės netesybos, juo labiau, kad Preliminarioje sutartyje 5 000 Eur netesybos nustatytos tik atsakovui, o ieškovei netesybos nėra nustatytos. Netgi Preliminarios sutarties 3 punkte minimą  1 000 Eur avansą kvalifikuojant kaip quasi netesybas, disproporcija akivaizdi – ieškovei pažeidus sutartį, atsakovui lieka 1 000 Eur avansas, o atsakovui pažeidus sutartį, ieškovei turėtų tekti                       5 000 Eur bauda. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netesybos turi koreliuoti su nuostoliais, nurodoma, kad teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta; teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007;                   2015 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; kt.).

4.12. Netesybų kvalifikavimo baudinėmis netesybomis kontekste pažymėtina, kad Preliminarioje sutartyje buvo nustatyta, jog Žemės sklypas bus parduodamas už 8 000 Eur, o netesybos Atsakovui nustatytos 5 000 Eur, t. y. netesybos sudaro net 62,50 procentus pirkimo kainos. Be to, 5 000 Eur bauda būtų grynas ieškovės „pelnas“, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas, Žemės sklypas nebuvo parduotas ir pirkimo kainos ieškovas nemokėjo, o                         1 000 Eur avansą atsakovas grąžino 2022 m. balandžio 12 d.

4.13. Nors ieškovė neįrodinėjo nuostolių dydžio ir apsiribojo Preliminarios sutarties dalies, kurioje nustatytos netesybos, citavimu, tačiau CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.165 straipsnio 4 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste pažymėtina, kad ieškovė nuostolių nei tiesioginėmis išlaidomis, nei negautomis pajamomis nepatyrė ir objektyviai negalėjo patirti. Nors ieškovė rengė Preliminarią sutartį, ši vieno lapo sutartis jau buvo parengta ant iš anksto išspausdinto blanko, ir nėra pagrindo abejoti, kad tai padarė ieškovės darbuotojai, atlikdami darbo pareigas ir gaudami darbo užmokestį. Nors ieškovė 2022 m. kovo 8 d. sumokėjo 1 000 Eur avansą atsakovui, atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. šį avansą ieškovei grąžino. Jokių kitų argumentų ir įrodymų, kad ieškovė būtų patyrusi nuostolių, ieškovė nepateikė, nors, kaip jau nurodyta aukščiau,                      CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

4.14. Ieškinys dėl 5 000 Eur netesybų (baudos) priteisimo atmestinas ne tik todėl, kad yra nepagrįstas iš esmės, tačiau ir todėl, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl netesybų reikšti. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.                         CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kadangi Preliminarios sutarties pažeidimas siejamas su atsakovo atsisakymu sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, ieškinio senaties termino eigos pradžios kontekste būtina nustatyti, kada ieškovė sužinojo, kad atsakovas atsisako sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

4.15. Ieškovė teigia, kad tik 2023 m. sausio 1 d. sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kadangi Preliminarios sutarties 6 punkte buvo nustatyta, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tokie teiginiai neturi pagrindo, nes apie tai, kad nebus sudaryta pagrindinė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas pranešė ieškovei 2022 m. balandžio 12 d. raštu ir tą pačią dieną grąžino 1 000 Eur avansą, t. y. atsakovas ir raštu, ir konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove nebus sudaroma. Todėl būtent 2022 m. balandžio 12 d. laikytina ta diena, kurią ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pastebėtina, kad ieškovės atstovė 2022 m. rugsėjo 1 d. surašė Pretenziją, kurioje inter alia nurodė, kad: „Jūsų atlikti veiksmai reiškia vienašališkai priimtą sprendimą nutraukti visus įsipareigojimus pagal 2022 m. vasario 21 d. pasirašytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, dėl ko remiantis pasirašytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 3 punktu privalote UAB „Baltic Forest Group“ ne tik grąžinti sumokėtą avansą, bet ir sumokėti 5 000 Eur vertės baudą <...>“. Tai tik patvirtina, kad ir 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas nesudarys pagrindinės Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, nes priešingu atveju nebūtų teikiama tokia pretenzija ir nereikalaujama mokėti netesybas, o būtų kantriai laukiama iki 2023 m. sausio 1 d.

4.16. Tai reiškia, kad 6 mėnesių ieškinio senaties terminas prasidėjo 2022 m. balandžio 13 d. ir baigėsi 2022 m. spalio 12 d. įskaitytinai. Ieškinį ieškovė pateikė 2023 m. sausio 9 d., t. y. praleidusi                6 mėnesių ieškinio senaties terminą. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, tokių veiksmų atsakovas neatliko. Nors Ieškovės atstovė 2022 m. rugsėjo 1 d. surašė Pretenziją, tačiau atsakovo atstovas 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakė, kad ieškovės pretenzija nepagrįsta ir nebus tenkinama, todėl šis susirašinėjimas ieškinio senaties termino nenutraukė. Laikotarpiu nuo  2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovas taip pat neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip prievolės mokėti netesybas pripažinimą.

4.17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 68 punktą; 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 49 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuri yra šios srities profesionalė ir kuriai neabejotinai žinomos Miškų įstatymo 41 straipsnio nuostatos, nepaisė imperatyvių įstatymo reikalavimų, sudarė Preliminariąją sutartį žinodama, kad nėra įvykdyti Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise. Ieškovė taip pat neabejotinai žinojo, kad asmeniui, nuosavybės teise turinčiam miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovo parduodamu Žemės sklypu, pasinaudojus pirmumo teise pirkti Žemės sklypą, atsakovas privalės Žemės sklypą parduoti šiam asmeniui. Taigi Ieškovė, iš anksto numatydama tolimesnę labai tikėtiną Žemės sklypo pardavimo eigą, kad atsakovas neturės kitos išeities ir privalės parduoti Žemės sklypą pirmumo teisę turinčiam asmeniui, o ne ieškovei, iš anksto sukūrė ir pateikė atsakovui Preliminarią sutartį, kurios 3 punkte iš anksto buvo išspausdinti skaičiai ir žodžiai „sumokėti 5 000 Eur baudą“, taip siekdama susidaryti galimybę nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita. Tokius ieškovės ketinimus patvirtina tai, kad atsakovui 2022 m. balandžio 12 d. pranešus apie Preliminarios sutarties nutraukimą ir grąžinus avansą, ieškovė nesiėmė veiksmų, kuriuos būtų galima hipotetiškai kvalifikuoti kaip veiksmus, nukreiptus į Preliminarios sutarties vykdymą, tačiau 2022 m. rugsėjo 1 d. pasiūliusi atsakovui „geranoriškai“ sumokėti 5 000 Eur baudą, 2023 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą dėl tos pačios 5 000 Eur baudos priteisimo. Tai patvirtina, kad tikrieji ieškovės siekiai buvo ne Žemės sklypo pirkimas, o 5 000 Eur netesybų gavimas / prisiteisimas. Tai taip pat vertintina kaip piktnaudžiavimas teise. Pagal kasacinio teismo praktiką piktnaudžiavimas teise yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Todėl ieškinys atmestinas taip pat ir šiuo pagrindu 

4.18. Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

5. Atsakovo atstovas advokatas Vygantas Barkauskas teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas paveldėjo mišką. Jį nusprendė parduoti. Jis rado skrajutę pašto dėžutėje, paskambino joje nurodytu telefonu. Atsakovas į skambutį atsiliepusiam asmeniui nurodė Žemės sklypo kadastro numerį, sutarė, kad jis parduos Žemės sklypą už 8 000 Eur. Pas atsakovą atvyko žmogus, su kuriuo atsakovas sudarė Preliminarią sutartį. Atsakovas jokių patikinimų dėl gretimų žemės sklypų savininkų atsisakymo pasinaudoti pirmumo teise neteikė, nes tokių atsisakymų nebuvo gavęs. 2022 m. vasario 21 d. pasirašęs Preliminarią sutartį, atsakovas 2022 m. vasario 22 d. kreipėsi į NŽT vykdydamas pareigas, kurias numato Miškų įstatymas. Atsakovas, gavęs NŽT pažymą, kad Žemės sklypą turi parduoti UAB „Migva“, nedelsdamas apie tai informavo ieškovės atstovą telefonu, atsakovui buvo žadėta išspręsti susidariusią situaciją, tačiau laikas ėjo, todėl, nesulaukęs jokių žinių, atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. raštu nurodė, kad nutraukia Preliminarią sutartį ir grąžina avansą. Žemės sklypo pirkimo – padavimo sutartis su                              UAB „Migva“ buvo sudaryta tik po 2 mėnesių, tačiau per tą laiką ieškovės atstovas jokių veiksmų tam, kad nereikėtų sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Migva“, neatliko. Atsakovas nuvažiavo pas notarą, kuris atsakovui paaiškino, kad tokie yra įstatymo reikalavimai ir joks notaras esamomis sąlygomis Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovo netvirtins (2023 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 50 sek. – 1 val. 0 min. 19 sek., 1 val. 2 min. 13 sek. – 1 val. 3 min. 35 sek., 1 val. 13 min. 33 sek. – 1 val. 27 min. 39 sek., 1 val. 33 min. 45 sek. – 1 val. 35 min. 39 sek.).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

6. Teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga, šalių, jų atstovų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais bei liudytojo parodymais, nustatė, kad: 

6.1. Atsakovui S. R. 2010 m. birželio 4 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1381 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausė 1.6500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 90-91).

6.2. Atsakovas nusprendė Žemės sklypą parduoti, todėl, tarpininkaujant A. B. (remiantis tarp ieškovės ir A. B. 2021 m. sausio 1 d. sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartimi (e. b. l. 76-79)), 2022 m. vasario 21 d. su ieškove UAB „Baltic Forest Group“ sudarė Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 161, pagal kurią šalys sutarė iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudaryti Žemės sklypo pagrindinę notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (Preliminarios sutarties 6 punktas); šalys sutarė, kad atsakovas ieškovei Žemės sklypą paduos už 8 000 Eur bei kad ieškovė sumokės atsakovui 1 000 Eur avansą, kuris bus įskaičiuotas į kainą (Preliminarios sutarties 1, 4, 4.1 punktai). Minėtos Preliminarios sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad jeigu už sutarties neįvykdymą atsakovo avansą davusi šalis (pirkėjas), tai avansas lieka antrajai šaliai; jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi avansą šalis (pardavėjas), tai jis privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėto 5000 Eur vertės baudą bei atlyginti visus patirtus nuostolius, susijusius su šios sutarties vykdymu. Be to, Preliminarios sutarties 2 punkte buvo numatyta, kad šalys sutaria įgalioti A. B. parduodamo miško valdymui, kai atsiranda kliūtis sudaryti notarinę sutartį. Atsakovui buvo duota pasirašyti iš anksto parengta ir ieškovės atstovo direktoriaus A. M. pasirašyta Preliminari sutartis, joje ranka buvo įrašyti pardavėjo, parduodamo Žemės sklypo, kainos, avanso sumų ir pagrindinės sutarties sudarymo datos duomenys (e. b. l. 13; liudytojo A. B. parodymai (2023 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 56 sek. – 40 min. 40 sek.)).

6.3. 2022 m. kovo 8 d. ieškovė mokėjimo nurodymu Nr. 7917 sumokėjo atsakovui 1 000 Eur avansą (e. b. l. 15).

6.4. 2022 m. kovo 11 d. ieškovė mokėjimo nurodymu Nr. 7951 sumokėjo A. B. 2 000 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (e. b. l. 75; liudytojo A. B. parodymai (2023 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 56 sek. – 40 min. 40 sek.)).

6.5. Atsakovas po Preliminarios sutarties sudarymo 2022 m. vasario 22 d. apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pranešė NŽT Vilkaviškio skyriui. NŽT Vilkaviškio skyrius 2022 m. kovo 23 d. išdavė pažymą Nr. 19PAŽ-171-(14.19.33.), kurioje nurodė, jog vadovaujantis Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Žemės sklypas turi būti parduotas asmeniui, turinčiam pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, – UAB „Migva“ (Vytauto g. 7B, Jūrė, Kazlų Rūdos sav.) (e. b. l. 18).

6.6. Atsakovas, gavęs minėtą NŽT Vilkaviškio skyriaus pažymą, pirmiausia telefonu, vėliau 2022 m. balandžio 12 d. raštu „Dėl preliminarios sutarties“ informavo ieškovę, jos atstovus, apie gautą NŽT3 nurodymą parduoti Žemės sklypą UAB „Migva“. Atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. rašte „Dėl preliminarios sutarties“ nurodė, kad Miškų įstatymas numato specialią miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarką, o šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra imperatyvi teisės norma, kurios pažeidimo pasekmė – sandorio negaliojimas; vadovaujantis                  CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, ir susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių ieškovė nėra ir nebus pajėgi įvykdyti Preliminariosios sutarties joje nurodytu laikotarpiu, ieškovės sumokėtas avansas grąžinamas (e. b. l. 17).

6.7. 2022 m. balandžio 12 d. atsakovas mokėjimo nurodymu Nr. 414152 grąžinto ieškovei 1 000 Eur avansą (e. b. l. 19).

6.8. 2022 m. birželio 10 d. atsakovas ir UAB „Migva“ sudarė Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3677, pagal kurią atsakovas pardavė UAB „Migva“ Žemės sklypą už 8 000 Eur kainą (e. b. l. 44-51). Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2022 m. birželio 13 d. (e. b. l. 90-91).

6.9. Ieškovė, atstovaujama advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės, 2022 m. rugsėjo 1 d. surašė ir pateikė atsakovui pretenziją „Dėl geranoriško baudos sumokėjimo“, kuria paprašė atsakovo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos:                            1) informuoti ieškovę, ar sutinka vykdyti įsipareigojimus pagal Preliminarią sutartį; 2) nesutikus su pirmu reikalavimu, sumokėti ieškovei 5 000 Eur baudą. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad atsakovas neįvykdė Preliminarioje sutartyje nurodytų sąlygų: esant sunkumams ir atsiradus kliūtims sudaryti pagrindinę notarinę sutartį, įgalioti A. B. parduodamo miško valdymui; nurodė, kad atsakovo atlikti veiksniai reiškia vienašališkai priimtą sprendimą nutraukti visus įsipareigojimus pagal Preliminariosios sutarties sąlygas, dėl ko atsakovas privalo ne tik gražinti UAB „Baltic Forest Group“ sumokėta avansą, bet ir sumokėti 5 000 Eur baudą bei atlyginti visus patirtus nuostolius, susijusius su šios sutarties vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas dar nėra suėjęs, ieškovė siūlė atsakovui pratęsti ir toliau vykdyti Preliminarios sutarties sąlygas, pačiam ar įgaliojus A. B. išspręsti situaciją dėl UAB „Migva“ (e. b. l. 20-24).

6.10. 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovas, atstovaujamas advokato Vyganto Barkausko, pateikė atsakymą į Pretenziją, kuriame nurodė, kad ieškovės Pretenzija yra nepagrįsta ir nebus tenkinama, taip pat informavo, jog atsakovas Žemės sklypą pagal 2022 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė UAB „Migva“, kuri, kaip žemės sklypo, gretimo atsakovo parduotam Žemės sklypui, savininkė, pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėjo pirmenybės teisę pirkti Žemės sklypą ir, jai šia teise pasinaudojus, atsakovas privalėjo žemės sklypą parduoti                           UAB „Migva“. Preliminarioji sutartis negalėjo būti įvykdyta ir negali būti vykdoma, o 1 000 Eur avansą atsakovas grąžino, todėl racionaliausia būtų užbaigti atsakovo ir ieškovės santykius konstatuojant, kad šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų (e. b. l. 16).

6.11. 2023 m. sausio 10 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl baudos iš atsakovo priteisimo                            (e. b. l. 1-12).

 

Teismo sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

7.       Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Preliminariosios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai.

8.       CK 6.163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014).

9.       CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-474/2008;                   2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-82/2010, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-124-403/2021 ir kt.).

10.       CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, tam, kad preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai (vengiančiai) sudaryti pagrindinę sutartį būtų galima taikyti civilinę atsakomybę netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį, ar ne.

11.       Sudarius preliminariąją sutartį šalys atlieka pasirengimo sudaryti pagrindinę sutartį veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo–pardavimo teisniuose santykiuose būtent pardavėjui tenka pareiga perduoti sutarties objektą pirkėjui (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis, 6.398 straipsnis), tai reiškia, kad ikisutartiniuose santykiuose pardavėjas turi pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui, atlikti veiksmus, leisiančius ateityje sudaryti pirkimo –pardavimo sutartį (t. y. pašalinti visus trikdžius), po kurios sudarymo pardavėjui kils pareiga perduoti sutarties objektą pirkėjui.

12.       Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl miško ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Miškų ūkio paskirties žemė yra ypatingas civilinės apyvartos objektas, kurios pirkimas – pardavimas reglamentuojamas specialiomis ir imperatyviomis teisės normomis.

13.       Miškų atkūrimą, apsaugą, naudojimą ir kt. reglamentuoja Miškų įstatymas, kurio 41 straipsnio                1 dalies 2 nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Miškų įstatymo 41 straipsnio                          3 dalyje (2019 m. rugpjūčio 22 d. įstatymo Nr. XIII-2418 redakcija) numatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą; pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Pagal Miškų įstatymo                       41 straipsnio 5 dalį NŽT teritorinis padalinys, gavęs asmens, kurio nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 6 dalį, kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT teritorinis padalinys išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

14.       Taigi, nagrinėjamu atveju po Preliminarios sutarties sudarymo atsakovui, kaip miškų ūkio paskirties Žemės sklypo pardavėjui, atsirado pareiga atlikti veiksmus, leisiančius ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, t. y., atlikti atitinkamas teisės aktuose numatytas procedūras ir gauti NŽT leidimą Žemės sklypą perleisti pasirinktam asmeniui. Teismo vertinimu, įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas įsipareigojo dar iki Preliminarios sutarties sudarymo atitinkamas teisės aktuose numatytas procedūras atlikti, byloje nėra. Nors liudytojas A. B. nurodė, kad buvo sutarta, jog atsakovas iki Preliminarios sutarties pasirašymo išsiaiškins, ar gretimų žemės sklypų savininkai neketina pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, tačiau atsakovo atstovas neigia tokį susitarimą buvus. Jokiais kitais įrodymas ši liudytojo nurodyta aplinkybė nepatvirtinta, o paties liudytojo parodymai dėl jo ryšių su ieškove (A. B. teikia ieškovei tarpininkavimo paslaugas) kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Be to, žemės sklypo pardavėjas, pateikdamas NŽT atitinkama teritoriniam padaliniui pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, be viso kito privalo nurodyti parduodamo miško sklypo kainą ir pardavimo sąlygas (pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo terminą, pirkėjo atsiskaitymo su pardavėju terminą  ir sąlygas, išlaidų už pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą apmokėjimo sąlygas ir pan.)  (NŽT direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1P-63-(1.3 E.) patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo 2 punktas (2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1P-378-(1.3 E.) redakcija), 1 priedas (2019 m. rugpjūčio   29 d. įsakymo Nr. 1P-219-(1.3 E.) redakcija). Šie duomenys atsakovui tapo žinomi pasirašius Preliminarią sutartį. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šalys buvo susitarę, jog atsakovas dar iki Preliminarios sutarties pasirašymo atliks veiksmus, siekiant išsiaiškinti, ar gretimų žemės sklypų savininkai neketina pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą (CPK 178, 185 straipsniai).

15.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas sekančią dieną po Preliminarios sutarties sudarymo apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pranešė pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą NŽT Vilkaviškio skyriui. Taigi, atsakovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų, būtinų, siekiant ateityje sudaryti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau NŽT Vilkaviškio skyrius, atlikęs teisės aktuose numatytas procedūras, 2022 m. kovo 23 d. išdavė pažymą, nurodydamas, jog Žemės sklypas turi būti parduotas asmeniui, turinčiam pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, – UAB „Migva“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent šis juridinis asmuo turėjo pirmumo teisę įsigyti atsakovo Žemės sklypą. Todėl atsakovas, vadovaudamasis imperatyviomis Miškų įstatymo normomis, Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 2022 m. birželio 10 d. sudarė būtent su šiuo juridiniu asmeniu tokiomis pat sąlygomis, kurios buvo susitartos su ieškove. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų suinteresuotas tuo, kad Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta ne su ieškove, bet su UAB „Migva“, dėl ko būtų atlikęs kokius nors nesąžiningus veiksmus.   

16.       Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas buvo pasyvus atsiradus kliūtims sudaryti Žemės sklypo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Nustatyta, kad jis iš pradžių telefonu, vėliau 2022 m. balandžio 12 d. raštu informavo ieškovę apie susidariusią situaciją. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į ieškovės atstovės Pretenzijos turinį darytina išvada, jog ieškovė minėtą 2022 m. balandžio 12 d. raštą gavo (ši aplinkybė ieškovės nebuvo ginčyta). Preliminarios sutarties 2 punkte buvo numatyta, kad šalys sutaria įgalioti A. B. parduodamo miško valdymui, kai atsiranda kliūtis sudaryti notarinę sutartį. Šios nuostatos formuluotė sudaro pagrindą išvadai, kad abi šalys kartu turėjo teisę ir pareigą inicijuoti A. B. įgaliojimą spręsti susidariusią situaciją. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų siūliusi, o atsakovas būtų atsisakęs įgalioti A. B. spręsti susidariusią situaciją. Be to, nei ieškovė, nei liudytoju apklaustas A. B. nenurodė, kokių veiksmų A. B. būtų ėmęsis, kad išspręstų susidariusią situaciją.

17.       Kaip nurodo šalys, tam, kad asmeniui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę                       (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu; laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent atsakovas yra kaltas dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo nepagrįstas, jis buvo nulemtas objektyvių aplinkybių (imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi). CK 6.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui taikyti civilinę atsakomybę netesybų arba nuostolių forma pagrindo nėra.

18.       Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės ieškinys pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas. Atmetus ieškinį tuo pagrindu, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kitų ieškovės ir atsakovo atstovų argumentų teismas nebepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, jai tenka pareiga atlyginti atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti) (e. b. l. 42-43, 101-108). Todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Kadangi ieškinys atmestas, taip pat ieškovei tenka pareiga atlyginti valstybei 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (e. b. l. 136 ) (CPK 96 straipsnis).

 

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 307, 310 straipsniais,

 

 n u s p r e n d ž i a :

 

              Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ (juridinio asmens kodas 301112603, buveinės adresas – Vilnius, Gabijos g. 32) 1 633,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ (juridinio asmens kodas 301112603, buveinės adresas – Vilnius, Gabijos g. 32) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

 

 

Teisėjas    Laimutis Vaitkus