Nr. DOK-2470

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00182-2025-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 1 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektra ir Co“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl perkančiojo subjekto sprendimų panaikinimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normą – Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Įstatymas) 62 straipsnio 4 dalį. Ši išvada grindžiama tokiais esminiais argumentais:

1. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies aiškinimas bei taikymas, kai tiekėjui pirkimų procedūros metu sudaroma neribota galimybė pasikeisti pasitelktą nekvalifikuotą ūkio subjektą nepriklausomai nuo pastarojo kvalifikacijos ne(be)turėjimo pasiūlymų teikimo termino pabaigos momentu, prieštarauja pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principams (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis), pamatiniams teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei lygiateisiškumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 1.2 straipsniai), o taip pat sąžiningos tiekėjų konkurencijos imperatyvui (Įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis).

2. Remiantis bendrųjų teisės principų, sisteminiu bei precedentiniu teisės aiškinimo metodais, tinkamu Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies aiškinimu turėtų būti laikomas toks aiškinimas, pagal kurį pasitelkto nekvalifikuoto ūkio subjekto pakeitimo galimybė tiekėjui būtų sudaroma tik tuo atveju, kai jo pasitelktas iki tol kvalifikuotas ūkio subjektas kvalifikacijos reikalavimų pradėjo nebetenkinti jau po tiekėjų pasiūlymų teikimo pirkime termino pabaigos (pvz., pirkimų procedūros eigoje pasibaigė ar buvo panaikintas jo kvalifikacijos atestato galiojimas, pasibaigė darbo santykiai su specialistu, turėjusiu reikiamą kvalifikacijos atestatą ir pan.). Todėl kaip Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje minimas „ūkio subjektas, netenkinantis jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų“ turėtų būti suprantamas tik toks ūkio subjektas, kuris kvalifikacijos reikalavimų pradėjo nebetenkinti jau po tiekėjų pasiūlymų teikimo pirkime termino pabaigos; o tiekėjui, kurio pasitelktas ūkio subjektas pasiūlymų teikimo termino pabaigos momentu reikiamos kvalifikacijos neturėjo (nebuvo jos įsigijęs ar jau buvo ją praradęs), perkantysis subjektas pirkimo metu negali sudaryti galimybės pakeisti tokį nekvalifikuotą ūkio subjektą į kitą, kvalifikuotą.

3. Esant byloje teismų nustatytam faktui, kad trečiojo asmens pasitelktas ūkio subjektas neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, bei esant nustatytai faktų visumai, leidžiančiai spręsti apie momentą laike, kada ūkio subjekto kvalifikacija buvo nebeatitinkanti reikalavimų (iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), teismai netinkamai (ir dėl to nepagrįstai) taikė byloje Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį, pripažindami atsakovę teisėtai pareikalavus iš trečiojo asmens pakeisti nekvalifikuotą ūkio subjektą į kvalifikuotą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Elektra ir Co“ (j. a. k. 304214232) 2280 (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 30 d. AB „Luminor bank AS“, mokėjimo nurodymo Nr. 2888, kodas ZO46633.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė