Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-898/2021
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00046-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.29.1.3; 2.4.6.4.4; 2.4.7.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Gabijai Alsytei,
dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,
nuteistajam A. V., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį, ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimas ir 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, 6 dalimi, A. V. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. V. nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, o nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. ? ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, realiai vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, neteisėtai, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ): 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. Vilniuje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesupirko 513,240 t metalinės pakuotės atliekų už bendrą 32 951,60 Eur sumą, nurodė apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei L. Š. įtraukti žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. kovo 24 d. FER-00000424, 2015 m. kovo 24 d. FER-00000425, 2015 m. kovo 27 d. FER-00000430, 2015 m. kovo 31 d. FER-00000431, 2015 m. balandžio 21 d. FER-00000447, 2015 m. balandžio 22 d. FER-00000449, 2015 m. balandžio 23 d. FER-00000451, 2015 m. balandžio 24 d. FER-00000453, 2015 m. balandžio 27 d. FER-00000456, 2015 m. balandžio 28 d. FER- 00000458, 2015 m. gegužės 14 d. FER- 00000469, 2015 m. gegužės 15 d. FER-00000470, 2015 m. liepos 28 d. FER-00000534 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Šie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, A. V. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, o nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, realiai vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kurio atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, 2015 metais, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą už neva surinktas ir perdirbtas metalinės pakuotės atliekas neteisėtai išduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, žinodamas, jog gavus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tokį „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, nieko nežinantys apie vykdomą nusikalstamą veiką gamintojai ir importuotojai pasinaudos mokestine lengvata ir bus atleisti nuo privalomo mokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taršos mokesčio bei tokiu būdu valstybei bus padaryta didelė žala, susitarė suklastoti PVM sąskaitas faktūras, „Pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ ir „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, šiuos suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitą ir jų pagrindu išduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, įrodantį pakuočių atliekų sutvarkymą. A. V., žinodamas, kad realiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesupirko 513,240 t metalinės pakuotės atliekų už bendrą 32 951,60 Eur sumą, bei žinodamas, kad šių metalinės pakuotės atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdirbo, suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų 2015 m. kovo 24 d. FER-00000424, 2015 m. kovo 24 d. FER-00000425, 2015 m. kovo 27 d. FER-00000430, 2015 m. kovo 31 d. FER-00000431, 2015 m. balandžio 21 d. FER-00000447, 2015 m. balandžio 22 d. FER-00000449, 2015 m. balandžio 23 d. FER-00000451, 2015 m. balandžio 24 d. FER-00000453, 2015 m. balandžio 27 d. FER-00000456, 2015 m. balandžio 28 d. FER-00000458, 2015 m. gegužės 14 d. FER-00000469, 2015 m. gegužės 15 d. FER-00000470, 2015 m. liepos 28 d. FER-00000534 pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir atspausdino suklastotą dokumentą ? 2015 m. birželio 30 d. „Pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neva patvirtinantį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktos ir parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdirbti metalinės pakuotės 100 t metalinės pakuotės atliekų yra perdirbtos, bei šį dokumentą perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla. Remdamasis šiuo suklastotu dokumentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurio atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir atspausdino suklastotą dokumentą – 2015 m. rugpjūčio 4 d. „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dėl 100 t metalinės pakuotės sutvarkymo ir perdavė jį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaip dokumentą, neva įrodantį metalinės pakuotės atliekų surinkimą – sutvarkymą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nieko nežinanti apie nusikalstamą veiką, remdamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu suklastotu dokumentu, per Aplinkos ministerijos valdomą informacinę aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemą atsitiktine tvarka gamintojams ir importuotojams išrašė patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas. Gamintojai ir importuotojai, nežinantys apie nusikalstamą veiką, remiantis patvirtinimais, deklaravo apie taršos mokesčio sumokėjimą ir pasinaudojo mokestine lengvata, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta didelė – 553 811,11 Eur žala. Šie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde nurodo, kad byloje nenustatyta, jog nuteistasis tiesiogiai kontroliuodavo pakuočių atliekų atvežimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės viršininkas G. V. patvirtino, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę buvo vežamos metalinės pakuotės atliekos iš juridinių asmenų ir tuo atveju, jeigu tuo metu aikštelėje buvo aikštelės viršininkas, jis asmeniškai išrašydavo priėmimo-perdavimo aktą.
3.2. Pabrėžia, kad sąvokos „metalinė pakuotė“ turinį atskleidžia Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 punktas, kuriame nurodyta, kad pakuotė yra gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti bei pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams. Todėl kibirai, statinės, indai nuo dažų, metalinės pakavimo juostos ir pan. – metalinės pakuotės atliekos.
3.3. Pažymi, kad liudytojas J. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, patvirtino, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę veždavo metalo laužą, tame tarpe statines, skardines (metalinės pakuotės atliekas), krovinį nuveždavo kartu su sąskaita faktūra bei krovinio važtaraščiu. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė metalinės pakuotės atliekų supirkimą iš fizinių asmenų, o vėliau supirktą pakuotę išveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Apeliantas skunde nurodo, jog metalinės pakuotės supirkimo bei išvežimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės faktą patvirtino ir liudytojas A. N., kuris parodė, jog krovė metalinės pakuotės atliekas, dirbdamas hidromanipuliatoriaus operatoriumi. Taip pat patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje metalinės pakuotės atliekos buvo atskiriamos nuo metalo laužo ir aikštelėje sandėliuojamos atskirai. Taip pat nurodė, jog kartais atliekų pakrovimas buvo kontroliuojamas – pakrovimo faktas buvo fotografuojamas.
3.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. D. nurodė, jog veždavo metalą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę metalą, tarp kurio buvo skardos, dėžės, kibirai, skardinės. Apelianto teigimu, A. D. neatskyrė sąvokų „metalo laužas“ ir „metalinės pakuotės atliekos“, tačiau tai neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalinės pakuotės atliekų, kadangi liudytojas nurodė, jog metalas buvo vežamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimiais. Liudytoja A. M. visas priduotas atliekas taip pat vadina metalu, nes negali atskirti ir paaiškinti, kas yra metalinė pakuotė, tačiau patvirtino, jog pridavinėjo ir skardines. Metalinės pakuotės pridavimo faktą patvirtino ir kiti liudytojai, t. y. V. S., A. K., S. T.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. J. patvirtino, jog rūšiuodavo supirktas atliekas, atskirdamas pakuotes nuo kitų atliekų.
3.5. Apelianto vertinimu, nurodytų liudytojų parodymai leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko metalinės pakuotės atliekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis žinojo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė nesupirko būtent 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, įtrauktų į buhalterinės apskaitos registrus, yra nepagrįstas. Nurodo, jog, nustačius, kad iš asmenų buvo superkama mažiau metalinės pakuotės atliekų, nei nurodyta priėmimo-perdavimo aktuose, turi būti nustatyta, koks kiekis realiai buvo nupirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalinės pakuotės buvo perduotos tik iš apklaustų byloje asmenų, kadangi tikrojo supirkto kiekio nenustatymo pagrindu negali būti patvirtintas kaltinimas dėl nuteistojo tariamo žinojimo apie metalinės pakuotės atliekų nepagrįsto apskaitymo.
3.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojų pasirašyti priėmimo-perdavimo aktai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos pirminiai dokumentai, jų pagrindu nėra tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita. Be to, B. R., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nurodė, kad sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta dėl atliekų surinkimo iš nekomunalinio srauto, todėl, apelianto teigimu, šiai bylai aktualios aplinkybės, kurios patvirtintų arba paneigtų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik iš gyventojų surinktas metalinės pakuotės atliekas, nors vykdė atliekų surinkimą iš nekomunalinio srauto, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Apelianto manymu, įrodžius, kad iš kitų šaltinių surinktos metalinės pakuotės atliekos buvo įtraukiamos į fizinių asmenų metalinės pakuotės pardavimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktus, tokiu atveju, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ klastojo dokumentus ir apgaulingai tvarkė metalinės pakuotės atliekų apskaitą – aktai surašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų.
3.7. Apelianto teigimu, nustačius, kad nuteistasis davė nurodymą įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus 513,240 t metalinės pakuotės supirkimą, turėtų būti nurodyta į kokius konkrečiai registrus įtraukti sąskaitas faktūras nuteistasis davė nurodymą. Skunde pažymima, jog superkamų atliekų apskaita vykdoma tiek pildant supirkimą patvirtinančius dokumentus, t. y. priėmimo-perdavimo aktus, vedant atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą, tiek apskaitant išrašytas priėmimo-perdavimo aktų pagrindu sąskaitas faktūras, tiek teikiant įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ataskaitas. Nurodoma, jog, remiantis liudytojų parodymais, vieni darbuotojai tvarkydavo atvežtų priėmimo-perdavimo aktų pildymą, kiti darbuotojai aktus įtraukdavo į ataskaitas. Treti asmenys tvarkė buhalterinės apskaitos duomenis. Nesant priėmimo-perdavimo akto ar jo neįtraukus į ataskaitą, tik sąskaitos faktūros pagrindu nėra tvarkoma bendrovės veiklos buhalterinė apskaita ir sudaromi apskaitos registrai. Todėl nuteistajam pareikštas kaltinimas, nurodant ir vertinant tik sąskaitas faktūras bei darant išvadą, kad negali būti nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai už laikotarpį nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. gruodžio 31 d., yra deklaratyvaus pobūdžio.
3.8. Skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 straipsnį ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą. Tai, apelianto teigimu, reiškia, kad vien sąskaita faktūra nėra vienintelis dokumentas, leidžiantis nustatyti bendrovės įsipareigojimus. Be to, byloje nenustatyta, kad 2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko metalinės pakuotės atliekas tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kad metinės veiklos rezultatas ir įsipareigojimai negalėjo būti nustatyti.
3.9. Pabrėžiama, jog kaltinime nurodytos sąskaitos faktūros, kurių pagrindu teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesupirko 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, kartu tariamai pagrindžia neteisėtą metalinės pakuotės atliekų perdirbimą bei perdirbimo faktą patvirtinančio dokumento Nr. „(duomenys neskelbtini)“ už 100 t išrašymą, nors tam turėjo būti įrodytas faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nepirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalinės pakuotės atliekų, ar kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesupirko ir nesutvarkė, eksportuodama, tik 100 t metalinės pakuotės atliekų.
3.10. Skunde nurodoma, jog nuosprendyje nenurodyti duomenys, suteikiantys pagrindą teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesurinko ne tik 513,240 t, bet nesurinko iš nekomunalinio srauto 100 t metalinės pakuotės atliekų. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas turi būti pagrįstas ne tik sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau ir kitais dokumentais, t. y. važtaraščiais, priėmimo-perdavimo aktais ir kitais atitinkamais dokumentais. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinko ir pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkokį kiekį metalinės pakuotės atliekų, byloje patvirtintas, nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad 100 t metalinės pakuotės atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tikras kiekis nėra nustatytas.
3.11. Pažymima, kad kaltinimo dalyje dėl didelės žalos padarymo esminę reikšmę turi faktas, ar gamintojai ir importuotojai būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyto pakuočių atliekų surinkėjo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu pasinaudojo mokestine lengvata, dėl ko valstybei padaryta 553 811,11 Eur žala. Taip pat nurodoma, jog byloje nenustatytas faktas, kad kolektyvinio tvarkymo licencijuota pakuočių tvarkymo organizacija 100 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina kaltinime nurodoma aplinkybė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ metalinės pakuotės atliekų 100 t sutvarkymą patvirtinantį dokumentą gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
3.12. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto dokumento Nr. „(duomenys neskelbtini)“ būtų neįvykdžiusi pakuočių tvarkymo užduoties, nes būtent neįvykdžius užduoties atsiranda pagrindas panaikinti lengvatas dėl taršos mokesčio, tačiau organizacija turi ne vieną tvarkytoją, su kuriuo sudaro sutartį, užtikrindama organizacijai pavestos užduoties įvykdymą. Todėl, apelianto vertinimu, teismo nuosprendyje nurodoma prielaida, kad tvarkytojas, padidindamas nepagrįstai sutvarkytų atliekų kiekį, gali pasipelnyti iš organizacijos, nesant duomenų apie organizacijai realiai padarytą žalą, nesuteikia pagrindo teigti, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Analizuojant nuteistajam inkriminuotą dokumentų klastojimą, skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis niekada neturėjo darbo vietoje kompiuterio ir juo visiškai nemoka naudotis.
3.13. Skunde pažymima, kad nagrinėjant bylą nebuvo tiriami įrodymai, kurie leistų nustatyti faktus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko metalinės pakuotės atliekų. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų nustatyti tikrąjį metalinės pakuotės atliekų kiekį, jeigu daroma prielaida, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neobjektyviai metalinės pakuotės atliekų supirkimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodė kiekius, pirktus iš fizinių asmenų. Be to, byloje nepakanka duomenų paneigti, jog metalinės pakuotės atliekų kiekis buvo mažesnis nei 100 t, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo išrašyti atliekų sutvarkymą patvirtinančio dokumento Nr. „(duomenys neskelbtini)“.
3.14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis, priimtas nuosprendis neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, kadangi metalinės pakuotės atliekų perdavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra paneigtas, o negalėjimas nuosprendyje nurodyti perduoto kiekio, jo tiksliai nenustačius, nepaneigia paties atliekų perdavimo fakto ir nepaneigia teisės išrašyti 100 t sutvarkymą patvirtinančio dokumento. Be to, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl veikos kvalifikavimo ir pagal BK 24 straipsnio 1 dalį.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai iširtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, tačiau, siekiant užtikrinti asmens teisinės padėties apibrėžtumą, teisę į nekaltumo prezumpciją, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis tikslintinas dalyje dėl prieštaringų formuluočių, apibūdinant nuteistojo veiksmų bendrumą su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta.
Dėl įrodymų vertinimo A. V. pripažįstant kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
6. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas ir tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai nuteistojo kaltę grindė prielaidomis, tokiu būdu padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nuteistojo A. V., liudytojų A. M., J. Č., A. V., I. J., I. D., M. L., A. K., S. L., S. T., M. J., V. S., A. D., M. J. parodymus, taip pat byloje esančius dokumentus – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 17 d. raštą, 2019 m. balandžio 12 d. apžiūros protokolą, kuriame pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto paaiškinimai, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad nuteistasis A. V., būdamas juridinio asmens vadovu, pažeisdamas BAĮ nuostatas, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d., veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nesupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 513,240 tonų metalinės pakuotės atliekų, nurodė apie nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei įtraukti 13 žinomai suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, nurodytų kaltinime, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
9. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.
10. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra kaltinime nurodytas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su vėlesniais pakeitimais. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą būtina įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t. y. visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal minėtą įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, mokėjimo pavedimai, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan.
11. Vertinant nuteistojo apeliacinio skundo motyvus visų pirma pabrėžtina, kad nuteistajam kaltinime inkriminuota nusikalstama veika pasireiškė ne abstrakčia nuteistojo vykdoma veikla superkant metalinių pakuočių atliekas, o konkrečių kaltinime nurodytų žinomai suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų įtraukimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už ataskaitinį 2015 m. laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrą (laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. buvo apskaityti sandoriai dėl metalinės pakuotės įsigijimo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašyta 13 PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu apskaitytas 513,240 t metalinių pakuočių įsigijimas – įformintas 513,240 t metalinių pakuočių pardavimas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių metalinių pakuočių pardavimas apskaitytas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose – nustatyta 13 PVM sąskaitų faktūrų išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriose įforminta, kad 513, 240 t metalinės pakuotės atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 32 951,60 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
12. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį išplėstinį patikrinimą už 2015 metus dėl išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi, 2016 m. spalio 14 d. patikrinimo akte (t. 1, b. l. 4–9) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2015 m. iš fizinių asmenų (pateikti duomenys su rekvizitais) gavo 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, kurios buvo gautos kovo – gegužės mėnesiais. Nuo 2015 m. spalio iki gruodžio mėnesio buvo gauta 79,525 t metalinės pakuotės atliekų, kurios buvo fiksuojamos kasos aparatu, tačiau, kadangi nėra pirminių dokumentų, įrodančių metalinės pakuotės atliekų gavimo faktą, nėra galimybės įvertinti, ar šios atliekos surinktos Lietuvoje iš fizinių ar juridinių asmenų. Taigi, sugretinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. apskaitytus sandorius dėl metalinės pakuotės įsigijimo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų metalinės pakuotės atliekų, be kita ko, jų analogišką kiekį, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylai aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo surinkti metalinės pakuotės atliekų iš kitų, apelianto nurodomų, galimų šaltinių. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įrašyta į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą kaip metalinės pakuotės surinkėja (S1) ne tik ne iš komunalinio srauto, bet ir iš komunalinio srauto Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl teigtina, jog, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo, apskaitos duomenimis pastaroji formaliai galėjo įgyti ir tik iš gyventojų surinktas metalinės pakuotės atliekas.
13. Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2015 m. kovo-gegužės mėnesius 29 metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartimis-aktais Nr. 147, 152, 153, 154, 156, 159, 160, 161, 162, 166, 167, 171, 172, 173, 176, 177, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 193 iš fizinių asmenų: D. D., A. D., R. S., J. S., M. L., A. K., T. Š., I. D., E. Š., E. M., S. C., V. S., I. J., D. L., I. A., S. Š., B. M., J. C., V. B., M. J., S. T., N. M., B. M., S. L., M. G., A. V. įsigijo 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, kurios vėliau buvo parduotos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus fizinių asmenų priduotų metalinių pakuočių kiekius (nuo 1 822 kg iki 25 880 kg metalinių pakuočių), Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnui iškviestus didžiausius metalinių pakuočių kiekius pristačiusius asmenis – A. D., S. Š., S. Č., T. Š., M. L., R. S., A. K., J. S., N. M., S. T., A. V., E. M., buvo nustatyta, jog jų paaiškinimuose nurodomas pristatytų metalinių pakuočių atliekų kiekis neatitinka kiekio, nurodyto pirminiuose dokumentuose, dėl ko pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 17 d. pranešimą Nr. (38-2)VR-1.7-3448 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu pastarieji asmenys patvirtino savo paaiškinimuose Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnui nurodytas aplinkybes.
14. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausti liudytojai A. M. (pagal 2015 m. balandžio 16 d. aktą Nr. 186 pridavė 25,040 t), J. Č. (pagal 2015 m. balandžio 14 d. aktą Nr. 181 pridavė 25,020 t); A. V. (pagal 2015 m. gegužės 19 d. aktą Nr. 191 pridavė 1,822 t), I. J. (pagal 2015 m. balandžio 8 d. aktą Nr. 173 pridavė 5,520 t), I. D. (pagal 2015 m. kovo 24 d. aktą Nr. 162 pridavė 23,920 t), M. L. (pagal 2015 m. kovo 17 d. aktą Nr. 156 pridavė 5,220 t), A. K. (pagal 2015 m. kovo 19 d. aktą Nr. 159 pridavė 24,860 t), S. L. (pagal 2015 m. balandžio 20 d. aktą Nr. 188 pridavė 5,020 t ), S. T. (pagal 2015 m. balandžio 15 d. aktą Nr. 184 pridavė 15,280 t), M. J. (pagal 2015 m. balandžio 14 d. akte Nr. 183 nurodyta kiekį – 23,480 t), V. S. (pagal 2015 m. balandžio 7 d. aktą Nr. 172 pridavė 23,780 t) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė žymiai mažesnį kiekį metalinės pakuotės nei nurodyta pasirašytuose aktuose. Pastarieji parodė, jog priduoto metalo kiekis negalėjo viršyti 3-2 000 kg įvairaus metalo (ne metalo pakuočių) (past. – tik V. S. nurodė, kad galėjo priduoti apie 20 t metalo laužo, bet ne vien metalinę pakuotę, kurios galėjo būti tik apie 2 kvadratiniai metrai). Be to, M. J., S. L., A. M. pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutartis-aktus pasirašė už atlygį, liudytojai I. D., A. V. nurodė, jog parašas yra ne jų.
15. Pastarųjų liudytojų nurodytas aplinkybes dėl galimo atlygio už žinomai netikrų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo ir parašų klastojimo patvirtino teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. D., kuris nurodė, jog nurodomų metalinės pakuotės kiekių nematė, kaip ir daugumos žmonių, nurodytų aktuose. Patvirtino, kad L. Š. nurodymu pagamino ir atspausdino ir pasirašė aktus Nr.: 167 (E. M. vardu), 166 (E. Š. vardu), 172 (V. S. vardu), 173 (I. J. vardu), 176 (D. L. vardu), 177 (I. A. vardu), 181 (J. Č. vardu), 183 (M. J. vardu), 188 (S. L. vardu), 187, 180 (B. M. vardu), 182 (V. B. vardu), 171 (S. Č. vardu), 185 (N. M. vardu), 186 (A. M. vardu), 179 (S. Š. vardu), 184 (S. T. vardu), kuriuose nurodė neva iš fizinių asmenų supirktą metalinės pakuotės kiekį bei išmokėtus pinigus, nors realiai jų neišmokėjo (t. 11, b. l. 7-10, A. D. buvo apklaustas kaip įtariamasis). Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas J. V., patvirtinęs, jog jam dirbant sandėlio vadovu, L. Š. nurodymu teko pasirašyti dokumentus, nors realiai jis jokių juose nurodytų metalinių pakuočių nepriiminėjo ir pinigų nemokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. J., apklausiamas teisme, taip pat patvirtino, jog jam teko pasirašyti dokumentus ne metalo pridavimo metu, buvo ne vienas atvejis, kai jam pasiūlydavo pinigus už tai, kad pasirašytų dokumentus, be to, nurodė, jog žmonės priduodavo iki 2 t įvairaus metalo per dieną, nebuvo atvejų, kad kažkas priduotų virš 18 t. Aptartų aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus įmonėje egzistavusią praktiką įrašyti tikrovės neatitinkančius metalinės pakuotės kiekius, nėra pagrindo abejoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų J. S. akte Nr. 160 (pardavėjas – T. Š., 24,880 t) akte Nr. 161 (pardavėjas – Š. Š., 24,620 t), A. D. akte Nr. 152 nurodytos 25,880 t ir J. S. akte Nr. 154 nurodytos 22,880 t metalinės pakuotės kiekiai neatitinka tikrovės, ką patvirtina ir tai, jog pastarąjį aktą priėmė sandėlio vadovas J. V., kuris parodė, jog jam realiai teko išmokėti pinigus tik du kartus ir iki 150 Eur, kas, be kita ko, paneigia ir jo pasirašytų aktų Nr. 153 (metalinės pakuotės kiekis – 23,890 t), Nr. 147 (pardavėjas – E. D., 300 kg) realumą.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2015 m. kovo-gegužės mėnesius aptartais 29 metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartimis-aktais realiai neįgijo ir nesurinko iš fizinių asmenų 513,240 t metalinės pakuotės atliekų. Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos kaltinime nurodytos 13 PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu apskaitytas 513,240 t metalinių pakuočių įsigijimas – pardavimas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinomai suklastotos ir negalėjo būti įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus.
17. Pastebėtina, jog nuteistasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad 2015 metais 513,240 t metalinės pakuotės kiekis tikrai buvo nupirktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nenustatyta, jog jis žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė metalinės pakuotės atliekų, neigia kontroliavęs pakuočių atliekų atvežimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Kita vertus, pastarieji skundo argumentai prieštarauja ne tik nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jog buvo nupirkta 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, todėl gavęs PVM sąskaitas faktūras nuteistasis davė nurodymą buhalterei apskaityti šias PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose ir jas apmokėti. Bet ir prisiminė, jog metalinės pakuotės atliekas gabeno su UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, jas jis asmeniškai priimdavo, tikrindamas kiekį, sveriant mašinas ant svarstyklių. Pabrėžtina ir tai, jog nustatytos priešingos aplinkybės nei nurodoma apeliaciniame skunde, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės viršininkas G. V. buvo atsakingas už pakuočių atliekų kontrolę ir priėmimo-perdavimo aktų išrašymą 2015 metais. Šie apelianto skundo argumentai prieštarauja liudytojų parodymams: Ž. D., teigusios, jog, kai aikštelės viršininkas G. V. išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, metalo laužą ir metalines pakuotes iš juridinių asmenų supirkinėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V.; G. V., teigusio, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2015 m. kovo 31 d. Taigi akivaizdu, jog veikos padarymo metu būtent nuteistasis buvo atsakingas už metalinių pakuočių atliekų iš juridinių asmenų supirkimą, tokiu būdu A. V., žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nesupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, sąmoningai siekė, jog minėtos PVM sąskaitos faktūros būtų įtrauktos į apskaitos registrus.
18. Pastarųjų liudytojų parodymai svarbūs vertinant ir apelianto skunde ginčijamą nupirktų 513,240 t metalinės pakuotės atliekų realumą, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusią apskaitos dokumentų vedimo tvarką. Liudytoja Ž. D. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo vadybininkės pareigas ir buvo atsakinga už aplinkos apsaugos atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymą. Šį žurnalą pildydavo pagal pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus (sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius), kuriuos paimdavo iš buhalterijos. Pažymėjo, jog įprastai ateidavo A. V. arba patys pardavėjai ir pasakydavo, kad atvežė atliekas, po ko ji nueidavo į patalpas, pažiūrėdavo svorį ir atsiskaitydavo. Taip pat parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose nurodytų svorių metalinių pakuočių ji nesupirko, tokių svorių nematė. G. V. taip pat patvirtino, jog metalinių pakuočių kiekiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje buvo superkami mažais kiekiais, į dieną daugiausiai buvo superkama iki 4 tonų. Taip pat patvirtino, jog 2015 m. kovo mėnesio sąskaitose faktūrose nurodytų kiekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nesupirko, tokių kiekių E. K. nesakė, nes jų nebuvo. Jis visada rašydavo priėmimo-perdavimo aktus, kuriuos paduodavo vieną egzempliorių atvežusiai įmonei, kitą buhalterei, o vienas likdavo pas jį. Parodė, kad, jei jo laikinai nebūtų buvę aikštelėje, apie atvežtas metalo laužo ar metalines pakuotės atliekas G. V. būtų informavę.
19. Analizuojant liudytojos Ž. D. parodymus pastebėtina ir tai, jog ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas buvo pildomas, remiantis sąskaita faktūra, kurią pasiimdavo iš buhalterės arba buvo gaunamos įmonės el. paštu „(duomenys neskelbtini)“, kurias atspausdindavo ir paduodavo buhalterijai. Aptartą apskaitos vedimo tvarką patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. Š., parodydama, jog apie supirktą atliekų rūšį ir kiekius žinojo tik iš pirminių apskaitos dokumentų – surašytų pirkimo-padavimo aktų, sąskaitų faktūrų, pateiktų iš juridinių asmenų, ir iš kasos aparatų ataskaitos, kadangi nedalyvavo supirkime, nes už realų krovinio sutikrinimą būdavo atsakingi vadovai ir aikštelės viršininkas. Nurodė, jog kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros gautos bendruoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės. Apklausos metu L. Š. buvo parodyti elektroniniai susirašinėjimai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dėl pasvertų metalinių pakuočių, siunčiamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, persiunčiat jas A. U. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei (t. 6, b. l. 129-132). L. Š. parodė, kad juos galėjo rašyti vadybininkė Ž. D., vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. V. nurodymus. Liudytojas L. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad pardavimo arba pirkimo faktas įforminamas PVM sąskaita faktūra. Taigi, žinomai suklastotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros dėl 513,240 t metalinės pakuotės supirkimo buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės registrus, t. y. tiek į Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, tiek atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą ir kt.
20. Vertinant apeliaciniame skunde nurodytų liudytojo J. S. parodymus, pažymėtina, jog liudytojas J. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, be kita ko, patvirtino, jog metalo svorį tikrindavo A. V., tačiau kartu pastebėtina, jog nepaisant to, kad jis vienas važinėdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo nurodyti, kaip dažnai 2015 m. teko važiuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, nors, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, įvertinus nurodytą pervežamą metalines pakuotės kiekį, pastarasis turėjo pakankamai dažnai vykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas A. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad metalinės pakuotės veždavo tik iki 10 proc. Tuo tarpu, nors liudytojas A. N., apklausiamas teisiamajame posėdyje, ir parodė, kad buvo kraunamos pakuotės į automobilius, taip pat ir vairuotojui J., tačiau įvertinus tai, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradirbo apie 16-17 m., o J. S. dirbo vairuotoju galimai nuo 2014 m. iki 2018 m., pastaroji aplinkybė nepaneigia aukščiau aptartų duomenų patikimumo, kadangi iš šių parodymų neįmanoma tiksliai identifikuoti nei konkretaus laikotarpio, nei galimo metalo pakuočių kiekio. Kita vertus, aptartų liudytojų, be kita ko, ir liudytojų, pridavusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalinių pakuočių atliekas, parodymų kontekste, svarbu tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra iš esmės neigiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kadangi akivaizdu, jog aukščiau išvardintuose aktuose nurodyti metalinės pakuotės minimalūs kiekiai buvo priduoti, kurių dėl aptartų asmenų akivaizdžiai neteisėtos veikos, nustatyti nėra jokios objektyvios galimybės, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015 m. liepos 21 d. galėjo įgyti metalinių pakuočių atliekų ir iš kitų šaltinių ar kitu pagrindu, tačiau tai neturi tiesioginės teisinės reikšmės nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kadangi pastarosios aplinkybės nepaneigia fakto, jog buvo įtrauktos žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus dėl 513,240 t metalinės pakuotės atliekų įgijimo 13 PVM sąskaitų faktūrų pagrindu.
21. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Įmonės vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymui, panaudojant nekaltus asmenis). Būtent tokia situacija pagrįstai nustatyta ir šioje byloje. A. V. davė nurodymus jam pavaldiems Ž. D., L. Š., o šie vykdydami pastarojo nurodymą, nuteistajam kontroliuojant įmonei pateikiamų duomenų – sąskaitų faktūrų, patikimumą, nurodė apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei įtraukti žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus. Taigi, aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad A. V. suvokė, kad savo veika kelia pavojų valstybės finansiniams interesams, numatė, kad dėl jo veikos nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, buvusio 2015 metais, ir tokių padarinių siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
22. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).
23. Nagrinėjamoje byloje remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto, atlikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūrą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., parodymais nustatyta, jog konstatavus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai dėl metalinės atliekų pakuočių pirkimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nėra įvykę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tikrovės neatitinkančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. „Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre, EUR“ įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, tokiu būdu iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą ir įsipareigojimus. Dėl ko buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų ir negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje ištirtų duomenų visuma neginčytinai nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesupirko 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, įtraukus žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus, nagrinėjamu atveju negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ realios turto dalies, atėmus įsipareigojimus kreditoriams, įsipareigojimų dydžio, masto už ataskaitinį 2015 m. laikotarpį.
24. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei pagrįstai A. V. pripažino kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Dėl įrodymų vertinimo A. V. pripažįstant kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį
25. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-117-697/2017).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, jog A. V., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kurio atžvilgiu byla išskirta, 2015 metais turėdamas tikslą už neva surinktas ir perdirbtas metalinės pakuotės atliekas neteisėtai išduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, žinodamas, jog gavus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tokį „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, nieko nežinantys apie vykdomą nusikalstamą veiką gamintojai ir importuotojai pasinaudos mokestine lengvata ir bus atleisti nuo privalomo mokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taršos mokesčio, bei tokiu būdu valstybei bus padaryta didelė žala, susitarė suklastoti PVM sąskaitas faktūras, „Pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ ir „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, bei juos panaudoti, t. y. šiuos suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitą ir jų pagrindu išduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, įrodantį pakuočių atliekų sutvarkymą.
27. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis, kadangi metalinės pakuotės atliekų perdavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paneigtas, todėl tiksliai nenustačius galimai perduoto kiekio nėra pagrindo neigti, jog buvo nepagrįstai išrašytas 100 t pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas. Vis dėlto, įvertinus aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyviai nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesupirko iš fizinių asmenų 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, jų perdavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo galimas, kaip ir nurodomas 100 t atliekų perdirbimas, kadangi atsižvelgus į byloje apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymus, be kita ko, ir į M. J. parodymus, jog žmonės priduodavo iki 2 tonų įvairaus metalo per dieną, teismui nekyla abejonių, jog 29 metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartimis-aktais fiziniai asmenys, apklausų metų patvirtinę, jog priduoto metalo kiekis negalėjo viršyti 3000 kg įvairaus metalo (ne metalo pakuočių), per pakankamai trumpą laikotarpį (2015 m. kovo-gegužės mėnesius), objektyviai negalėjo priduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 t atliekų metalo pakuočių atliekų.
28. Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbu yra būtent tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės neturėjo teisės išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų už 2015 m., t. y. ir 100 t UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktų pakuočių atliekų perdirbimą įrodančių dokumentų, apie ką 2015 m. birželio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įspėta, perspėjant apie galimą išbraukimą iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo. Jei atliekų tvarkytojas įspėtas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo dėl to, jog nebeatitinka (nesilaiko) Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis neturi teisės išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus tol, kol įspėjimas nėra panaikinamas. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 punktus ir Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.2, 11.5, 11.6, 11.10 papunkčių nuostatas.
29. Pastebėtina, jog minėtas atliekų sutvarkymą patvirtinantis dokumentas negalėjo būti išrašomas ir dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2015 m. eksportavo 5 824,270 t metalinių pakuočių atliekų į Latvijos Respublikoje esančią įmonę SIA „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo, t. y. SIA „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę surinkti, sandėliuoti, vykdyti tarpininkavimo veiklą, tačiau R1-R10 atliekų tvarkymo būdais tvarkyti atliekas neturi teisės. Taigi, nagrinėjamu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pagrindo išrašyti dokumentų, įrodančių apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, dėl ko Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 buvo panaikinti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metais surašyti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (t. 1, b. l. 100-13). Tai patvirtina ir aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių patvirtinimų iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ apie perdirbtas ir sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas. Buvo pateikti dokumentai tik apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųstas ir gautas atliekas. Tokiu būdu, remiantis bylos duomenimis, minėtos metalinių pakuočių atliekos buvo nupirktos SIA „(duomenys neskelbtini)“ jų neapdorojant ir neperduodant atliekų tvarkytojui SIA „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. sausio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ susitarimą dėl 2013 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimo ir papildymo 1.1. punktu (t. 1, b. l. 168).
30. Nurodytos aplinkybės paneigia ir nuteistojo A. V. parodymus, jog pastarasis gavo patvirtinimą apie 100 t metalinės pakuotės perdirbimą iš Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pastarųjų, remiantis byloje esančia sutartimi tarp SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo gauti, nes galimą patvirtinimą apie 100 t metalinės pakuotės perdirbimą galėjo išduoti SIA „(duomenys neskelbtini)“ (t.1, b. l. 197). Vertinant apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamu aspektu aktualu ir tai, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. V. patvirtino, jog apskaitininkei Ž. D. nurodė kompiuteryje paruošti ir atspausdinti 2015 m. birželio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktos ir parduotos bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdirbti metalinės pakuotės atliekų yra perdirbtos. Nuteistasis parodė, jog būtent jis Ž. D. nurodė įrašyti metalinės pakuotės kiekį – 100 tonų, vėliau šį dokumentą pasirašė ir padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. Š., kadangi L. Š. buvo surinkėjas. Po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pažymą perrašyti ir perduoti VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip dokumentą, įrodantį metalinės pakuotės atliekų surinkimą – sutvarkymą.
31. Pastebėtina, jog, jeigu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog A. V. suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, kompiuterinės technikos pagalba pagamintas ir atspausdintas suklastotas dokumentas – 2015 m. birželio 30 d. „Pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas“ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas asmeniui, kurio atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla. Remiantis šiuo suklastotu dokumentu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pagamino ir atspausdino suklastotą dokumentą – 2015 m. rugpjūčio 4 d. „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 t metalinės pakuotės sutvarkymo kurį perdavė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji, nežinojusi apie nusikalstamą veiką, remdamasi pateiktu suklastotu dokumentu, per Aplinkos ministerijos valdomą informacinę aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemą atsitiktine tvarka gamintojams ir importuotojams išrašė patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas, dėl ko, gamintojai ir importuotojai, deklaravo apie taršos mokesčio sumokėjimą ir pasinaudojo mokestine lengvata.
32. Taigi gamintojams ir importuotojams, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašius patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas, pastarosios deklaravo apie taršos mokesčio sumokėjimą ir pasinaudojo mokestine lengvata, dėl ko valstybės biudžetui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų pažymų pagrindu pasinaudojant mokestine lengvata valstybės biudžetas patyrė žalą. Iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialisto R. D. apklausos protokolo matyti, jog nagrinėjamu atveju žala nustatoma, vadovaujantis Mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu, pagal formulę (sutvarkytų pakuotės atliekų kiekis tonomis) x 753 (mokesčio tarifas nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedelyje) x 1,433 (mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas 2015 m. (t. 3, b. l. 19).
33. Taigi, įvertinus A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eitas pareigas ir darbo patirtį, jo parodymus, iš kurių matyti, kad pastarasis suprato, kam buvo reikalingas jo vadovaujamos įmonės išrašytas pakuotės atliekų perdirbimą patvirtinantis dokumentas, konstatuotina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad A. V., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, žinodamas, kad realiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesupirko 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, bei žinodamas, kad šių metalinės pakuotės atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdirbo, suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, pagaminęs ir atspausdinęs suklastotą dokumentą, kurio pagrindu buvo pagamintas ir atspausdintas kitas suklastotas dokumentas – 2015 m. rugpjūčio 4 d. „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai gamintojams ir importuotojams išrašius patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas, t. y. A. V. „Pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento“ klastojimas buvo būtina sąlyga vėlesnės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos išdavimui, pagal kurią gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už metalinių pakuočių, o gamintojams ir importuotojams pasinaudojus mokestine lengvata, Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta didelė turtinė žala, kuri žymiai viršija 250 MGL sumą – 553 811,11 Eur.
Dėl veikos kvalifikavimo ir pagal BK 24 straipsnio 1 dalį
34. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, t. y. bendrininkavimas iš esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis.
35. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog A. V., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, susitarė suklastoti PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindų neva įgijo 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu suklastotojo „Pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, kurių pagrindu buvo suklastotas „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas“, šiuos suklastotus dokumentus įtraukti į atliekų tvarkymo apskaitą ir jų pagrindu išduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, suvokiant, jog jų pagrindu gamintojai ir importuotojai nepagrįstai pasinaudos mokestine lengvata tokiu būdu valstybei padarant turtinę žala.
36. Aptarta veiką nuteistasis A. V. darė suvokdamas tai, jog 513,240 t metalinės pakuotės atliekų nebuvo įgyta ir jos nebuvo išvežtos į Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, siekiant perdirbti 100 t metalinės pakuotės atliekų, bei tai, jog išduodamas suklastotą „Pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ veikia bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarosios aplinkybės iliustruoja tiek bendrininkų susitarimą, kuris paprastai sudaromas žodžiu ar net konkliudentiniais veiksmais, tiek jų veikos bendrumą, suvokiant daromą nusikalstamą veiką, tyčia, kuri apėmė ir susitarimą išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe.
37. Vertinant veikos kvalifikavimą pažymėtina, jog iš BK 26 straipsnio turinio seka, kad nusikaltimo vykdytojo veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-634/2007). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. V., veikdamas bendrininkų grupe, realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje objektyviuosius požymius – suklastojo tikrą dokumentą, todėl pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
38. Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai tiesiogiai pasisakoma ir dėl asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant šio apibūdinto asmens nekaltumo prezumpciją. Ši baudžiamojo byla nagrinėjama tik dėl nuteistojo A. V. padarytų nusikalstamų veikų, taigi dėl nurodyto asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, jokie procesiniai sprendimai, kuriais būtų išspręstas tokio asmens kaltės ir nusikalstamų veiksmų apimties klausimas, nagrinėjamoje byloje nėra priimami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis – vietoje nurodytų aplinkybių, jog A. V. veikė bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nurodant, jog A. V. veikė bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta. Taip pat patikslintina aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, jog dėl nustatytų apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos vertinant specialisto paaiškinimus byloje ir pateikiant dėl to motyvuotas išvadas. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas skundžiamo nuosprendžio esmės nekeičia ir neblogina nuteistojo A. V. teisinės padėties.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nuosprendžio aprašomąją dalį patikslinti:
vietoje nurodytų aplinkybių, jog A. V. veikė bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nustatyti, jog A. V. veikė bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta;
patikslinti jog dėl nustatytų apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai Arūnas Budrys
Eglė Gruodienė
Jurgita Kolyčienė