Civilinė byla Nr. e2A-247-562/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25373-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:  2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Jarinta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Parkinta“, dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, adresu (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektrokomplektas“.

        Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT ar ieškovė) pareikštu patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakoves uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Parkinta“ ir UAB „Jarinta“ per 2 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti: 1) kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) B dalyje įrengtą pakeliamą svirtį, esančią taškuose 1. X-6060218.52, Y-582313.95; 2. X-6060222.71, Y-582314.36; 2) kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) B ir C dalyje pažymėtą metaliniais stulpeliais aptvertoje teritorijoje esančią tvorą, apibrėžtą taškais 3. X-6060222.35, Y-582316.60; 4. X-6060213.17, Y-582356.79; 5. X-6060178.13, Y-582346.93; 6. X-6060185.03, Y-582327.40; 7. X-6060173.96, Y-582358.58; 8. X-6060143.93, Y-582350.26, ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą; uždrausti atsakovėms UAB „Parkinta“ ir UAB „Jarinta“ vykdyti komercinę automobilių parkavimo veiklą kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) A, B, C dalyse apibrėžtoje taškais 1. X-6060218.52, Y-582313.95; 2. X-6060222.71, Y-582314.36; 3. X-6060222.35, Y-582316.60; 4. X-6060213.17, Y-582356.79; 5. X-6060178.13, Y-582346.93; 6. X-6060185.03, Y-582327.40; 7. X-6060173.96, Y-582358.58; 8. X-6060143.93, Y-582350.26; 9. X-6060142.56, Y-582349.94; 10. X-6060157.46, Y-582310.40; 11. X-6060159.00, Y-582306.32; 12. X-6060217.03, Y-582302.92; 13. X-6060217.42, Y-582308.40; 14. X-6060193.10, Y-582306.92 ir likusioje žemės sklypo dalyje neturint nekilnojamojo turto registre išviešintos žemės sklypo valdymo teisės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1,5097 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (toliau – žemės sklypas), patikėjimo teise valdomas ieškovės. Žemės sklypo paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Minėto žemės sklypo dalys valdomos: 1) 0,2749 ha ploto dalis – panaudos teise 2010 m. birželio 28 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. K01/2010-41 pagrindu perduotas Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) 0,7821 ha ploto – nuomos teise, iš kurio įregistruota nuomos teisė į: 3) UAB „Velseka“ išnuomota 0,0507 ha ploto žemės sklypo dalis 2001 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 473 N01/2001-24977, pakeistos 2003 m. liepos 1 d. susitarimu Nr. K01/2003-27083, 2012 m. kovo 23 d. susitarimu Nr.49SŽN-(14.49.57.)-79, 2018 m. liepos 16 d. susitarimu Nr.49SŽN-228-(14.49.57.), pagrindu; 4) UAB „Balticdecor“ išnuomota 0,2423 ha ploto žemės sklypo dalis 2006 m. vasario 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2006-199, pakeistos 2013 m. lapkričio 29 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-533, 2014 m. vasario 10 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-29, 2016 m. lapkričio 14 d. susitarimu Nr. 49SŽN-432-(14.49.57.), pagrindu; 5) Petrui Ignotui išnuomota 0,0715 ha ploto žemės sklypo dalis 2005 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-395, pakeistos 2010 m. birželio 28 d. susitarimu Nr. K01/2010-184, pagrindu; 6) A. K. firmai „Sinerga“ išnuomota 0,0469 ha ploto žemės sklypo dalis 2002 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-396, pakeistos 2005 m. gruodžio 30 d. susitarimo Nr. K01/2005-2143 pagrindu; 7) UAB „Legertas“ išnuomota 0,0640 ha ploto žemės sklypo dalis 2000 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 766 N01/2000-23895, pakeistos 2003 m. birželio 11 d. susitarimu Nr. K01/2003-27082, pagrindu; 8) UAB „Elektrokomplektas“ išnuomota 0,1567 ha ploto žemės sklypo dalis 2000 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 765N01/2000-23893, pakeistos 2003 m. gegužės 28 d. susitarimu Nr. K01/2003-27081, pagrindu. Todėl vadovaujantis šia informacija, ieškovo teigimu, UAB „Jarinta“ ir UAB „Parkinta“ neturi jokios žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės

3.       Ieškovės skyriaus specialistai 2019 m. kovo 18 d. atliko žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2019 m. kovo 19 d. žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktą (toliau – aktas). Patikrinimo metu užfiksuota ir nustatyta, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Žemės sklypas yra aptvertas tvoromis, patekimas į žemės sklypą šiaurės vakarinėje dalyje ir vakarinėje dalyje per pakeliamą svirtį. Žemės sklypo pietvakarinėje dalyje yra pastatyti metaliniai stulpeliai, tuo pačiu atitveriant dalį žemės sklypo ir ribojant transporto priemonių judėjimą. Aptvertoje teritorijoje įrengta automobilių saugojimo aikštelė. Vietovėje atlikta fotofiksacija. Patikrinimo metu nustatyta, kad pakeliamoji svirtis (1-2), tvora (8-11), metaliniai stulpeliai (3-7) pastatyti valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas: A-313 kv. m., užimamas žemės sklypo plotas: B-1944 kv. m. Situacijos schema atvaizduota akto priede – kadastro žemėlapio ištraukoje. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius (toliau – skyrius) 2019 m. balandžio 24 d. raštu kvietė galimus pažeidėjus UAB „Vilbeksa“, UAB „Elektrokompleksas“, UAB „Legertas“ bei UAB „Velseka“ vadovus atvykti 2019 m. birželio 7 d. į skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį surašymo. Pagal kvietimą atvyko UAB „Legertas“ 2019 m. birželio 7 d. atstovas ir pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo objektas – aikštelė – jiems nepriklauso. UAB „Vilbeksa“ 2019 m. gegužės 15 d. raštu nurodė, jog įmonė nuosavybės teise priklausantis pastatas / sandėlis yra išnuomotas UAB „Jarinta“ kartu su teise neatlygintai sutarties laikotarpiu naudotis sklypo dalimi, todėl nurodė kreiptis tiesiogiai į UAB „Jarinta“ dėl žemės sklypo naudojimosi. UAB „Velseka“ 2019 m. birželio 4 d. atstovai pateikė paaiškinamus paštu, kuriuose nurodė, kad jų įmonė valdo išskirtinai tik administracines ir buitines patalpas, esančias žemės sklype, tačiau metalinių stulpelių, tvorų bei pakeliamų svirčių nestatė, taip pat neapsiribojo patekimo į žemės sklypą, o tuo labiau neįrengė automobilių saugojimo aikštelės.

4.       Skyrius 2020 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) su prašymu skyriui pateikti informaciją, ar UAB „Parkinta“ turi teisę verstis ūkine veikla, t. y. teikti automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas, o jeigu turi, ar turi pagrindą ja verstis aikštelėje. VMI 2020 m. kovo 9 d. raštu nurodė, kad VMI duomenimis UAB „Parkinta“ yra įregistravusi veiklą – automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimas, o veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ su prašymu skyriui pateikti informaciją, ar UAB „Parkinta“ turi teisę verstis ūkine veikla. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 13 d. raštu informavo ieškovę, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius neturi duomenų dėl UAB „Parkinta“ vykdomos veiklos. Skyrius 2020 m. kovo 6 d. raštu iškvietė UAB „Parkinta“ (UAB „City parking“) vadovą 2020 m. balandžio 6 d. 15:00 val., atvykti į skyrių dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo išaiškinimo ir administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį surašymo. Skyrius 2020 m. balandžio 15 d. gavo UAB „Velseka“ 2020 m. vasario 14 d. raštą, kuriuo informavo, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra plečiama. 2020 m. gegužės 12 d. numatė žemės sklypo patikrinimą bei numatyta patikrinimą informavo UAB „Vilbeksa“, UAB „Elektrokompleksas“, UAB „Legertas“, UAB „Velseka“, UAB „Parkinta“ 2020 m. balandžio 27 d. raštu. Paaiškino, kad skyriuje 2020 m. gegužės 8 d. su vienodo turinio prašymais kreipėsi UAB „Parkinta“, UAB „Legertas“ ir UAB „Vilbeksa“, prašydami, kad minėtas patikrinimas būtų atidėtas iki karantino pabaigos. Skyriuje 2020 m. gegužės 11 d. raštais informavo prieš tai minėtus subjektus, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolė gali vykti ir be suinteresuotų asmenų. Skyrius 2020 m. birželio 26 d. raštu kvietė UAB „Parkinta“ vadovas 2020 m. liepos 15 d. atvykti į skyrių dėl nustatyto administracinio nusižengimo, už kurį atsakomybė numatyta ANK 110 straipsnyje, aplinkybių išaiškinimo (patikslinimo) ir / ar administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Skyrius 2020 m. liepos 15 d. suorganizavo nuotolinį posėdį, kurio metu UAB „Parkinta“ vadovas J. T. teigė, kad skyriui pateiks svarius įrodymus bei dokumentų kopijas iki 2020 m. liepos 21 d. Visgi ieškovo duomenimis 2020 m. liepos 27 d. dokumentų nepateikė. Pažymėjo, kad UAB „Parkinta“ ir UAB „Jarinta“ direktorius / vadovas yra J. T.

5.       Ieškovas nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. raštu kvietė UAB „Jarinta“ direktorių atvykti į skyrių 2020 m. rugpjūčio 12 d. dėl galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, tačiau neatvyko. Tad 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo UAB „Jarinta“, kad skyriaus specialistas vadovui surašė administracinio nusižengimo protokolą ir pažymėjo, jog 2020 n. rugsėjo 16 d. rašytinio proceso tvarka nagrinės administracinio nusižengimo bylą. Ieškovė skyriuje 2020 m. rugpjūčio 12 d. gavo UAB „Jarinta“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroninį laišką, kuriuo prašė perkelti susitikimą į rugsėjo mėnesį. Taip pat gavo 2020 m. rugsėjo 21 d., kuriuo prašė panaikinti protokolą. Skyriaus vedėjas priėmė 2020 m. spalio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1516 (ROIK:2012023881) (toliau – nutarimas). 2020 m. spalio 8 d. raštu nurodė UAB „Jarinta“ per 1 mėnesį, bet ne vėliau nei iki 2021 m. lapkričio 9 d. pašalinti pažeidimus nurodytus akte. Papildomai nurodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. atliks pakartotinį žemės sklypo patikrinimą. Skyriaus specialistai 2020 m. lapkričio 11 d. 14:00 val. atliko pakartotinį žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-590-(14.49.81.) (toliau – aktas 590). Patikrinimo metu užfiksavo, kad pažeidimai nustatyti akte nėra pašalinti, pietinėje žemės sklypo dalyje įrengti metaliniai stulpeliai, aptveriant didesnį žemės sklypo plotą ir pietvakarinėje žemės sklypo dalyje įrengti stulpeliai su įtemptu metaliniu lynu, ant kurio sužymėtos parkavimo vietos. Taip pat nustatė, jog pakeliamoji svirtis (1-2), metaliniais stulpeliais (3-8) aptverta teritorija (A, B,C), tvora (10-13), įtemptas lynas (11-14) sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas (B) – 1944 kv. m. Naujai aptvertos teritorijos (C) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas 1035 kv. m.

6.       Ieškovė paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo UAB „Jarinta“ direktoriaus J. T. skundą dėl nutarimo ir šio 2021 m. vasario 18 d. netenkino, bei 2021 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinio nusižengimo byloje apeliacinį skundą nutarė tenkinti iš dalies, t. y. pirmosios instancijos nutartį ir nutarimą panaikinti, grąžinti bylą ieškovei, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skyrius 2021 m. gegužės 31 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė 2022 m. gegužės 31 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Nustatė, kad žemės sklypo pietvakarinėje pusėje buvęs ir 2021 m. lapkričio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo metu užfiksuotas įtemptas metalinis lynas yra pašalintas.

7.       Ieškovė teigė, kad žemės sklypas naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis, t. y. kartu užimama ir valstybinė žemė juridinio asmens, kuris neturi tokios teisės to daryti. Atsakovės veikia priešingai teisei, tęsia neteisėtus veiksmus – gauna naudą iš valstybinės žemės neturint tam teisėto pagrindo. Abi atsakovės neturi jokios žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės, atsakovės nuosavybės teise ar kitokiu teisiniu pagrindu nevaldo pastatų ar patalpų žemės sklype. Ieškovė nėra davusi sutikimo užimti ir naudotis žemės sklypo dalis, kurias sudaro 1944 kv. m. (B dalis), 313 kv. m. (A dalis), 1035 kv. m. (C dalis). Taigi atsakovės vykdo veiklą be valstybinės žemės patikėtinio leidimo / sutikimo, o tai reiškia, kad atsakovės valstybinę žemę užima ir naudoja savavališkai. Ieškovė nurodo, kad atsakovė UAB „Jarinta“, sudarydama sutartis su valstybinės žemės sklypo nuomininkais UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“, siekė užimti žemės sklypo teritoriją ir už žemės sklypo esančią valstybinę žemę su tikslu joje vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

8.       Atsakovė UAB „Jarinta“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir nutarimą bei grąžinus bylą ieškovei, kurios pareigūnai buvo įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, naujo tyrimo neatliko. Atsakovės teigimu, ieškovė vietoje to pateikė ieškinį (2021 m. rugsėjo 10 d.). Pabrėžė, jog 2022 m. gegužės 15 d. UAB „Jarinta“ atstovas pateikė pranešimą dėl žemės sklypo, kuriuo informavo teismą, jog 2022 m. balandžio 14 d. pašalino įrengimus, ieškovės pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje, kurie nurodyti kaip „įtempiamas metalinis lynas (11-14) valstybinėje žemėje“. Atsakovė akcentavo, kad kaip žinia 2022 m. gegužės 31 d. ieškovė priėmė aktą ir patikslino ieškinį bei atsisakė reikalavimo dėl UAB „Parkinta“ ir UAB „Jarinta“ įpareigojimo per 2 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nurodytus įrengimus. Atsakovė nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė patikėjimo teise valdo žemės sklypą, tačiau nesutiko, jog ieškovės teisės yra pažeistos. Atsiliepime pastebėjo, kad ieškinio priedai kaip tik įrodo ne ieškovės teisių pažeidimą, o tai, kad atsakovė žemės sklypo dalį valdo teisėtai, t. y. žemės naudojimo ir pastatų nuomos sutarčių pagrindu, be to, tik tose žemės sklypo dalyse (jų ribose), kurias pati valstybinės žemės patikėtinė (ieškovė) yra išnuomojusi, tokiu būdu savo naudojimo ir disponavimo žemės sklypo dalimi teisę perleidęs nuomininkams.

9.       Atsiliepime atsakovė akcentavo, kad prie ieškinio pridėtas 2019 m. kovo 19 d. aktas surašytas po to, kai 2019 m. kovo 18 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje. Aktas 590 surašytas po to, kai 2020 m. lapkričio 11 d. atliko pakartotinį žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje bei nurodė, kad akte 590 užfiksuota, jog pažeidimai, nustatyti akte nėra pašalinti. Pastebėjo, kad 2019 m. kovo 19 d., 2020 m. lapkričio 13 aktai surašyti pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatas (toliau – nuostatai). Aktuose nurodyta, kad patikrinimo tikslas – pagal nuostatų 11.1-11.9 papunkčius, t. y. žemės naudojimo patikrinimas atliktas pagal visus tikrinamam objektui taikytinus papunkčius. Tačiau atsakovė nurodė, jog aktuose neužfiksavo, kad nesilaikoma nuostatų 11.9. papunkčio, o priešingai – 2019 m. kovo 19 d. akte ir 2020 m. lapkričio 13 d. akte 590 pripažino, kad žemės sklypas (plotas) naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Teigė, jog akte užfiksavo tik nuostatų 11.6 papunkčio nesilaikymą. Tačiau, atsakovės manymu, nėra aišku, kaip yra pažeidžiamos žemės sklypų ribos, nes 2019 m. kovo 19 d. akte surašyti ir šių aktų prieduose užfiksuoti įrenginiai, todėl akto priede žemės sklypo dalis B (1944 kv. m.) nėra savavališkai užimta. Nurodė, jog toks pat pažeidimas neva užfiksuotas ir 2020 m. lapkričio 13 d. akte 590 bei jo priede, kuriame nurodytas ir naujai aptvertos teritorijos (žemės sklypo dalis C) plotas 1035 kv. m. Minėtą plotą, atsakovės nuomone, UAB „Elektrokomplektas“ taip pat teisėtai naudoja pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, todėl akto 590 priede žemės sklypo dalis C nėra savavališkai užimta. Akto priede ir akto 590 priede užfiksuota tvora (10-13), atsakovės teigimu, pastatyta valstybinėje žemėje nėra įrengta ir nepriklauso atsakovei, todėl ir valstybinis sklypas akto ir akto 590 prieduose pažymėtais kaip A (313 kv. m.), nėra savavališkai užimtas. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad žemės sklypo dalis B (1944 kv. m.) ir žemės sklypo dalis A (313 kv. m.) nėra vienas nuo kito atriboti tvora ar kitais įrenginiais. Tvora (8-11 ir atitinkamai 10-13) yra betoninė, o ne metaliniai stulpeliai kaip žemės sklypo dalyse B ir C (1035 kv. m.). Pridūrė ir tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. 10/167365 tvora (8-11 ir 10-13) valstybinėje žemėje pastatyta 1972 m. – dar iki UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“ sutarčių dėl valstybinės žemės sklypo nuomos su valstybinės žemės patikėtiniu. Todėl UAB „Jarinta“ betoninės tvoros nepastatė ir neužėmė žemės sklypo A (313 kv. m.) dalį. Teigė, jog akte ir akte 590 neužfiksavo, kad UAB „Jarinta“ pažeidė teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytas žemės sklypų ribas, savavališkai užėmė žemę. Akto dalyje, kurioje turėjo surašyti nustatytus galimus žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus ir nurodyti pažeistas teisės aktų nuostatas, nenurodė, kaip pažeidė žemės naudojimo tvarką, o tik įrašė, kad nesilaikoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies. Pažymėjo, kad akto ir akto 590 priede žemės sklypo dalys B ir C yra pačiame bendro žemės sklypo pakraštyje. Pakeliamoji svirtis leidžia patekti išimtinai tik į žemės sklypo dalis B ir C bei neriboja galimybės patekti į kitas žemės sklypo dalis, kadangi yra dar kitas įvažiavimas šiaurės vakarinėje žemės sklypo dalyje.

10.       Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. akto pagrindu surašytame 2020 m. rugpjūčio 12 d. Protokole pakartota, jog žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, pakartota faktinė situacija užfiksuota akte. Protokole nenurodė, kokiais veiksmais UAB „Jarinta“ direktorius J. T. padarė pažeidimą numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad nutarimas, kuriuo UAB „Jarinta“ direktorius pripažintas kaltu yra formalaus pobūdžio. Todėl, atsakovės manymu, ieškovė jos tariamą teisių pažeidimą teigė tik formaliai, o iš ieškinio priedų matyti, kad ieškinys teikiamas iš esmės dėl UAB „Servico“, administruojančios pastatą, skundo. Visgi nei UAB „Servico“ pastato, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai nėra ginčo žemės sklypo savininkai ar valdytojai, todėl UAB „Servico“ skundas negali sudaryti pagrindo ieškovei reikšti negatorinį ieškinį. Teigė, kad ieškovės teisės nėra pažeistos, nes kaip ginčo žemės patikėtinis, pats apribojo savo naudojimo ir disponavimo ginčo žemės sklypu teisę, kai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovė neneigė, jog ginčo žemės sklypą yra išnuomojusi – nuomos sutarčių pagrindu laikinai atsisakė ginčo žemės sklypo dalių B ir C naudojimo ir disponavimo. Jei būtų prielaida konstatuoti UAB „Jarinta“ pažeidimą, tuomet galėtų būti konstatuotas tik nuomininkų (UAB „Elektrokomplektas“ ir UAB „Vilbeksa“) teisių (valdymo teisių į sklypą) pažeidimas ir būtent nuomininkams reikšti ieškinį dėl sutartinių įsipareigojimų ar teisės aktų reikalavimų, tame tarpe dėl subnuomos, pažeidimo, t. y. ieškovė neturėjo teisės pareikšti negatorinį ieškinį UAB „Jarinta“ ir UAB „Parkinta“.

11.       Atsakovas UAB „Parkinta“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė.

12.       Trečiasis asmuo UAB „Elektrokomplektas“ pateikė atsiliepimą, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pagal 2020 m. sausio 31 d. nuomos sutartį iki 2021 m. kovo 1 d. išnuomojo UAB „Jarinta“ administracines 119,48 kv. m. ploto ir sandėliavimo 259,57 kv. m. ploto patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Ta pačia sutartimi ryšium su patalpų nuoma UAB „Elektrokomplektas“ leido atsakovei UAB „Jarinta“ naudotis 1286 kv. m. ploto žemės sklypo teritorija. Išnuomotas patalpas ir žemės sklypo dalį UAB „Jarinta“, trečiojo asmens teigimu, naudoja pagal poreikius, nebuvo gavę nusiskundimų. Pažymėjo, kad žemės sklypo dalyje neįrengė ieškinyje nurodytų įrenginių ir priemonių. Paaiškino, jog 2021 m. kovo 1 d. sutartis raštu nebuvo pratęsta, UAB „Elektrokomplektas“ jos pratęsti neketina, ją nutrauks, patalpas ir sklypo dalį trečiasis asmuo ir toliau naudos pagal jų paskirtį savo reikmėms.  

13.       Trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Vilbeksa“ nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 113,16 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini). Turtą įsigijo 2015 m. kovo 5 d. viešose varžytynėse iš bankrutavusios UAB „Rengmės“ mažmena. Taip pat perėmė nuomos teises į šiam pastatui eksploatuoti reikalingą 1500 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį, atsiradusias pagal 2004 m. balandžio 8 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri 2005 m. gegužės 24 d. susitarimu pakeista, nuomos teisės įregistruotos 2015 m. kovo 19 d. Pagal UAB „Jarinta“ ir UAB „Vilbeksa“ 2015 m. gegužės 8 d. susitarimą Nr.1 prie nuomos sutarties Nr. 20150508/113M UAB „Vilbeksa“ įsipareigojo leisti UAB „Jarinta“ atlikti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies pagerinimo ir kitokius darbus. Šios nuomos sutarties ir papildomų susitarimų pagrindu nuomojamo ploto nuomos terminas nustatytas nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. Nurodė, kad nuomos sutarčių ir papildomų susitarimų su UAB „Vilbeksa“ pagrindu atsakovas UAB „Jarinta“ žemės sklypo dalį, kurią ieškovė nurodė kaip žemės sklypo dalį B (1944 kv. m), naudoja teisėtai, sutartiniu pagrindu. Šios sutartys nenuginčytos, yra galiojančios. Be to, ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, yra išnuomojusi, ir tokiu būdu savo naudojimo ginčo žemės sklypo dalimi teisę perleidusi nuomininkams. Todėl trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigė, jog UAB „Jarinta“ neturint valdymo teisės, užima ir naudoja, be kita ko, žemės sklypo dalį, kurią sudaro 1944 kv. m. Atsiliepime paaiškino, kad UAB „Vilbeksa“ 2022 m. kovo 30 d. kreipėsi į ieškovės skyrių su prašymu vietoje galiojusios 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2004-532, sudaryti žemės nuomos sutartį su UAB „Vilbeksa“ dėl tos pačios žemės sklypo dalies.  

14.       Trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ atsiliepime nurodė, kad dėl patikslintame ieškinyje nurodytų žemės sklypo dalių A (313 kv. m.) ir C (1035 kv. m.) tariamai savavališko užėmimo ir naudojimo bei dėl C dalyje pažymėtos metaliniais stulpeliais aptvertos teritorijos esančios tvoros, apibrėžtos taškais 5, 7, 8, trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ negali pasisakyti, nes trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ neturi šių žemės sklypo dalių valdymo teisės ir nėra suteikęs tokios teisės atsakovėms. Trečiasis asmuo mano, kad analogiškai nuomos sutarčių tarp UAB „Jarinta“ ir UAB „Elektrokomplektas“ pagrindu atsakovė UAB „Jarinta“ naudoja žemės sklypo dalį C (1035 kv. m.) bei joje įrengė metalinius stulpelius, kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) apibrėžtus taškais 5, 7, 8, teisėtai. Pažymėjo, jog tiek 2019 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. 49ŽN-290-(14.49.81.), tiek 2020 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akte Nr. 49ŽN-590-(14.49.81) pripažinta, kad žemės sklypas (plotas) naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. UAB „Vilbeksa“ nurodė, jog nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė grindė patikslinto ieškinio reikalavimą – uždrausti atsakovėms UAB ,,Parkinta“ ir UAB ,,Jarinta“ vykdyti komercinę automobilių parkavimo veiklą kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) A, B, C dalyse apibrėžtoje taškais 1-14 ir likusioje žemės sklypo dalyje, neturint Nekilnojamojo turto registre išviešintos žemės sklypo valdymo teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1607-909/2022 patikslintą ieškinį atmetė.

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl valstybinės žemės sklypo savininko (patikėtinio) teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent ieškovė šiuo atveju turi įrodyti, kad jos teisės yra pažeistos, tačiau neturi įrodinėti, jog jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

17.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovių atstovo pozicija, kad atsakovė UAB „Jarinta“ žemės sklypo dalis – 1944 kv. m., pažymėta plane B ir 1035 kv. m., pažymėta plane C, – atsakovė naudoja sutartiniu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „Jarinta“ ir UAB „Elektrokomplektas“ bei tarp UAB „Jarinta“ ir UAB „Vilbeksa“ yra galiojančios, nenuginčytos, ieškovė tokių reikalavimų byloje nėra pareiškusi. Ieškovė šioje byloje pasirinko civilinių teisių gynimo būdą – reikšti negatorinį ieškinį atsakovėms UAB „Jarinta“ ir UAB „Parkinta“, reikalavimų kitiems asmenims (UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“) nėra pareiškusi, o teikdama ieškinį, minėtų asmenų net neįtraukė į bylą, minėti asmenys buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis teismo iniciatyva (2022 m. birželio 15 d. nutartimi). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant nuginčytoms nuomos sutartims, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovės yra neteisėtai užėmusios valstybinės žemės plotą ir įpareigoti atlaisvinti valstybinės žemės plotą. Taip pat negali būti tenkinamas reikalavimas dėl B dalyje esančios pakeliamos svirties ir B ir C dalyje metaliniais stulpeliais aptvertoje teritorijoje esančios tvoros (apibrėžtos taškais 3, 4, 5, 6,7, 8) pašalinimo, kadangi tiek svirtis, tiek metaliniai stulpeliai yra pastatyti toje žemės sklypo dalyje, kurią atsakovė UAB „Jarinta“ naudoja galiojančių sutarčių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios schemos matyti, kad sklypo dalys B ir C yra pačiame bendro žemės sklypo pakraštyje, o pakeliamoji svirtis leidžia patekti išimtinai tik į žemės sklypo dalis B ir C bei neriboja galimybės pateikti į kitas žemės sklypo dalis, kadangi iš schemos ir pateiktų fotofiksacijos nuotraukų matyti, kad yra dar kitas įvažiavimas šiaurės vakarinėje žemės sklypo dalyje. Byloje nėra duomenų, o ieškovė ir nenurodė, kad kitų žemės sklype esančių pastatų, inžinerinių statinių savininkų ar naudotojų, gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai būtų pažeidžiami dėl pakeliamosios svirties ir metalinių stulpelių įrengimo.

18.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė byloje nurodė argumentus, kad atsakovės vykdo veiklą be valstybinės žemės patikėtinio leidimo / sutikimo, t. y. nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių (toliau – taisyklės) „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 43 punkto, nes ieškovė, kaip patikėtinė, nėra išdavusi rašytinio sutikimo subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims. Minėtų taisyklių 43 punktas nustato, kad „Žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. <...>“. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių pozicija, kad šiuo atveju minėtų taisyklių pagrindu negalima konstatuoti esant prievolę tokį rašytinį sutikimą gauti subnuomininkams, nes tokia prievolė įtvirtinta būtent žemės nuomininkams, ginčo atveju – UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“, sudariusiems nuomos sutartis su UAB „Jarinta“.

19.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštų reikalavimų ir procesinių dokumentų turinys leidžia abejoti ieškovės nurodomo siekio ginti viešąjį interesą realumu. Nors bylose dėl viešojo intereso gynimo teismas yra aktyvesnis ir gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir negali iš esmės paneigti rungimosi principo civiliniame procese, taip pat ieškovės turimų teisių bei pareigų, ieškinį reiškiančios valstybinės institucijos pareigos siekti realaus viešojo intereso gynimo, formuluoti ieškinio reikalavimus, pasirinkti atsakovus. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje nereiškia reikalavimų dėl sandorių (nuomos sutarčių) nuginčijimo, toks klausimas buvo aptariamas ir pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau vis tik ieškovė, netraukdama sandorių dalyvių atsakovais byloje, neformuluodama reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo ar dėl pažeistų teisių gynimo, iš esmės apibrėžė ieškinio ribas.

20.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu siekia uždrausti atsakovėms vykdyti komercinę automobilių parkavimo veiklą žemės sklypo, schemoje pažymėto A, B, C dalyse bei likusioje žemės sklypo dalyje neturint Nekilnojamojo turto registre išviešintos žemės sklypo valdymo teisės. Atsakovių atstovas nurodė, kad su tokiu reikalavimu nesutinka, kadangi reikalavimas yra dviprasmiškas, sąlyginis, be to, ieškovė neturi įstatymais įtvirtintos teisės reikšti tokio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, pareikšdama tokį reikalavimą, atskiro teisinio pagrindo nenurodė, kas suponuoja išvadą, kad toks reikalavimas yra reiškiamas tuo pačiu ieškinyje nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad atsakovės valstybinės žemės sklypą yra užėmusios savavališkai be teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Jarinta“ sklypą naudoja nenuginčytų ir galiojančių nuomos sutarčių ir papildomų susitarimų pagrindu. Tokiu būdu nenustatyti atsakovių neteisėti veiksmai, kas sąlygotų pagrindą savaime tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą. Juolab, kad ieškovės atliktų patikrinimų metu konstatuota, kad ginčo žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatytos prievolės išviešinti žemės sklypo valdymo teisę.

21.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ieškovės teisės yra pažeidžiamos ir turi būti ginamos būtent negatorinio ieškinio, pareikšto atsakovėms UAB „Jarinta“ ir UAB „Parkinta“, pagrindais, o ne prievoliniais teisiniais gynimo būdais, todėl ieškovės patikslintą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą pilna apimtimi (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Apeliantės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, be pagrindo nevertino viso įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, todėl neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus ir padarė įrodymų viseto neatitinkančias, nepagrįstas išvadas, kad ieškovės patikslintas ieškinys turėtų būti atmetamas, kaip nepagrįstas. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino CK 4.98 straipsnio normas.

22.2.                      Nurodo, kad ieškovė reikšdama reikalavimą atlaisvinti valstybinę žemę, rėmėsi žemės naudojimo patikrinimo aktai, kadastro žemėlapio ištrauka, prie žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktų pridėtomis fotonuotraukomis ir kitais kartu su ieškiniu teikiamais rašytiniais įrodymais, kurie, apeliantės vertinimu, įrodo Nacionalinės žemės tarnybos ieškinyje įrodinėtinas aplinkybes. Nacionalinė žemės tarnyba teikiamais žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktais – aktu ir aktu 590 nustatė, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Žemės sklypas yra aptvertas tvoromis, patekimas į žemės sklypą šiaurės vakarinėje dalyje ir vakarinėje dalyje per pakeliamą svirtį. Žemės sklypo pietvakarinėje dalyje yra pastatyti metaliniai stulpeliai, tuo pačiu atitveriant dalį žemės sklypo ir ribojant transporto priemonių judėjimą. Aptvertoje teritorijoje įrengta automobilių saugojimo aikštelė. Vietovėje atlikta fotofiksacija. Patikrinimo metu nustatyta, kad pakeliamoji svirtis (1-2), tvora (8-11), metaliniai stulpeliai (3-7) pastatyti valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas: A-313 kv. m, užimamas žemės sklypo plotas: B-1944 kv. m. Situacijos schema atvaizduota akto priede – kadastro žemėlapio ištraukoje. Atlikus pakartotinį žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą aktu 590 konstatuota, kad pažeidimai konstatuoti akte nėra pašalinti. Taip pat pietinėje žemės sklypo dalyje įrengti metaliniai stulpeliai, aptveriant didesnį žemės sklypo plotą bei pietvakarinėje žemės sklypo dalyje įrengti stulpeliai su įtemptu metaliniu lynu, ant kurio sužymėtos parkavimo vietos. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuoti papildomai įrengti metaliniai stulpeliai, įtemptas metalinis lynas tvoros pietinėje dalyje. Nustatyta, kad pakeliamoji svirtis (1-2), metaliniais stulpeliais (3-8) aptverta teritorija (A,B,C), tvora (10-13), įtemptas lynas (11-14) valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas A - 313 kv. m. užimamas Žemės sklypo plotas (B) - 1944 kv. m. Naujai aptvertos teritorijos (C) Žemės sklype plotas 1035 kv. m.  

22.3.                      Nurodo, kad savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę. Iš patikrinimų aktų ir situacijos schemos matyti, kad žemės sklypas, naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis t. y. kartu užimama ir valstybinė žemė, juridinio asmens, kuris neturi tokios teisės to daryti.

22.4.                       Pažymi, jog atsakovės neįrodė, kad turi teisę vystyti veiklą ir naudotis kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 indeksu ,,A“ pažymėta nesuformuota valstybinės žemės sklypo dalimi, tuo labiau nė vienas iš UAB „Jarinta“ sudarytų sutarčių su UAB „Vilbeksa“ ir / ar UAB „Elektrokomplektas“ tokios teisės nesuteikė, ieškovė taip pat tokio leidimo / sutikimo nebuvo suteikusi. Atsakovė UAB ,,Jarinta“ neginčijo, kad ginčo žemės sklype vysto veiklą susijusią su automobilių parkavimo veikla ir iš to gauna finansinę naudą, taip pat neginčijo, kad naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimis.

22.5.                      Taip pat pažymi, kad vadovaujantis viešai prieinama informacija esančia internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt UAB „Parkinta“ ir UAB „Jarinta“ vadovauja tas pats juridinio asmens direktorius J. T. Šiame internetiniame puslapyje pažymėta, kad UAB „Parkinta“ veikianti ,,City parking“ vardu, teikia automobilių stovėjimo aikštelių paslaugas, ,,City parking“ tikslas suteikti aukščiausios kokybės automobilių stovėjimo paslaugas už sąžiningą kainą. Portale www.rekvizitai.lt aprašant UAB „Jarinta“ veiklą taip pat pažymima, kad šios įmonės veiklos sritis automobilių parkavimas.

22.6.                      Akcentuoja ir tai, kad viešai prieinamame www.cityparking.lt puslapyje nurodyta, kad asmenys pageidaujantys įsigyti ,,City parking“ paslaugas gali pasirinkti aikštelę pagal gatvės pavadinimą, tarp galimų pasirinkti variantų nurodyta aikštelė adresu (duomenys neskelbtini). Be to ,,City parking“ viešai deklaravusi, kad jos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Prie akto ir akto 590 pridėtos fotonuotraukos taip pat įrodo, kad UAB ,,Parkinta“ veikianti ,,City parking“ vardu, vykdo komercinę veiklą žemės sklype ir už jo ribų, (kaip pavyzdys akto 590 6 nuotrauka įrodo, kad vieta yra rezervuota ,,City parking“ klientams, 8 nuotraukoje ant pastato yra iškaba su ,,City parking“ kontaktais, 10 nuotraukoje taip pat matyti, jog įrengta pakeliamoji svirtis su ant jos esančiais ,,City parking“ rekvizitais).

22.7.                      Pažymi, kad valstybinę žemę nuomoti gali tik valstybinės žemės patikėtinis, o valstybinės žemės subnuoma galima tik teisės aktuose nurodytu atveju ir gavus raštišką Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą (taisyklių 43 punktas). Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registruose esantys duomenys patvirtina faktą, kad Nekilnojamojo turto registre UAB ,,Parkinta“ ir UAB ,,Jarinta“ nuosavybės teise arba kitokiu teisiniu pagrindu nevaldo pastatų / patalpų žemės sklype. Ieškovės vertinimu, UAB „Jarinta“ sudarydama sutartis su valstybinės žemės sklypo nuomininkais – UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“ – siekė užimti žemės sklypo teritoriją ir už žemės sklypo esančią valstybinę žemę, su tikslu joje vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

22.8.                      Apeliantė atkreipia dėmesį, kad UAB ,,Elektrokomplektas“ vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apskritai žemės sklype nuosavybės teise nebevaldo jokio nekilnojamojo turto, todėl bus spręstinas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimo, o UAB ,,Vilbeksa“ apskritai nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Taigi sutartimis UAB „Jarinta“ leista įrengti atitinkamus žemės sklypo pagerinimus, be to sutartyje aiškiai nurodyti UAB „Jarinta“ leidžiami ploto pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kitokių darbų turinys. Ieškovės vertinimu, tiek UAB „Vilbeksa“, tiek UAB „Elektrokomplektas“ minėtomis sutartimis suteikė būtent UAB „Jarinta“ teisę įrengti aktuose užfiksuotus įrenginius (pakeliamoji svirtis, metaliniai kuoliukai (stulpeliai), tvora), todėl ji yra neabejotinai atsakinga už šių objektų pašalinimą iš valstybinės žemės.

22.9.                      Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju nelieka jokių abejonių, kad valstybinės žemės dalį ir dalį žemės sklypo užėmė, ir ieškiniu prašomus pašalinti (svirtį, metaliniais stulpeliais aptvertą tvorą) įrengė ir išskirtinai naudojasi UAB „Jarinta“ ir UAB „Parkinta“, be to, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, neturint valdymo teisės, užimta ir naudojama žemės sklypo dalis, kurią sudaro 1944 kv. m, 313 kv. m, 1035 kv. m. Pažymi, kad norint naudotis žemės sklypu yra reikalinga žemės sklypo valdymo teisė (nuoma, nuosavybė), todėl teigia, kad UAB ,,Jarinta“ ir UAB ,,Parkinta“ savavališkai užima ir naudojasi valstybine žeme.

22.10.                      Nurodo, kad maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau - Rekomendacijos). Pažymi, jog Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nesutinka su sprendimu dalyje, kurioje priteistos bylinėjimosi išlaidos pilna apimtimi. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino oficialią statistikos departamento skelbiamą informaciją apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje ją taip pat vertindamas kartu su atsakovės UAB „Jarinta“ pateiktais prašymais priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatuojant, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; ar to, kad šios išlaidos yra ne per didelės ir jų nereikia mažinti. Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir apimtį, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, Rekomendacijų 8 punkte priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgta į tai, kad pateiktame ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, Nacionalinės žemės tarnybos įsitikinimu, analizuojami klausimai nors ir turi ypatumų, susijusių su specialaus valstybinės žemės disponavimu susijusiu reguliavimu, tačiau teisine prasme nebuvo nauji ar itin sudėtingi.

23.       Atsakovė UAB „Parkinta“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei prijungti prie bylos 2022 m. rugpjūčio 1 d. patalpų ir teritorijos nuomos sutartį Nr. 08-01. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Nurodo, kad negatorinio ieškinio priedai įrodo ne ieškovės teisių pažeidimą, o tai, kad atsakovė žemės sklypo dalį valdo teisėtai – žemės naudojimosi ir pastatų nuomos santykiai atsirado privačių civilinių sutarčių pagrindu, be to, tik tose žemės sklypo dalyse (jų ribose), kurias pati valstybinės žemės patikėtinė (ieškovė) yra išnuomojusi, ir tokiu būdu savo naudojimo ir disponavimo ginčo žemės sklypo dalimi teisę perleidusi nuomininkams. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs įrodymus, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovės patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

23.2.                      Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovių atstovo pozicija, kad atsakovė UAB „Jarinta“ žemės sklypo dalis – 1944 kv. m., pažymėta plane B ir 1035 kv. m., pažymėta plane C, – naudoja sutartiniu pagrindu. Sutartys jos šalims turi įstatymo galią.  

23.3.                      Nurodo, kad byloje buvo nustatyta, kad įtempiamas metalinis lynas (11-14) valstybinėje žemėje (dalyje A) buvo pašalintas, o NŽT atsižvelgdama į tai 2022 m. birželio 20 d. patikslino savo 2021 m. rugsėjo 10 d. ieškinį ir atsisakė 2.1 papunktyje nurodyto reikalavimo. Atsakovė kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 indeksu „A“ pažymėta nesuformuota valstybinės žemės sklypo dalimi nesinaudoja, jos nėra niekaip užėmusi. Be to, ir byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad atsakovė naudojasi žemės sklypo A dalimi. Priešingai – atsakovė teigė, kad kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 užfiksuota tvora (9-13) pastatyta valstybinėje žemėje nėra įrengta ir nepriklauso atsakovei, todėl ir valstybinis žemės sklypas pažymėtas, kaip A (313 kv. m.), nėra savavališkai užimtas. Be to, žemės sklypo dalis B (1944 kv. m.) ir žemės sklypo dalis A (313 kv. m.) nėra vienas nuo kito atriboti tvora ar kitas įrenginiais. Pažymi, kad tvora (9-13) yra betoninė, o ne metaliniai stulpeliai kaip žemės sklypo dalyse B (1944 kv. m.) ir C (1035 kv. m.). Be to, byloje nustatyta, kad betoninė tvora (9-13) valstybinėje žemėje pastatyta 1972 m., t. y. dar iki UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“ sutarčių dėl Valstybinės žemės sklypo nuomos su valstybinės žemės patikėtiniu. Iš žemėlapių matyti, kad didžioji žemės sklypo dalis yra užtverta tokia betonine tvora, tame tarpe ir tvora (9­13) ar surūdijusiais metaliniais vartais. Vadinasi, atsakovės betoninės tvoros (9-13) valstybinėje žemėje nepastatė bei neužėmė žemės sklypo A (313 kv. m.).

23.4.                      Pažymi, jog UAB „Jarinta“ neturėjo gauti leidimų iš apeliantės prieš sudarant sutartis su valstybinės žemės sklypo nuomininkais – UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“. UAB „Jarinta“, sudarydama civilines sutartis, įgijo teisinį pagrindą naudotis žemės sklypo B (1944 kv. m) ir C (1035 kv. m.) dalimis. Atitinkamai, kaip jau minėta, UAB „Jarinta“ savavališkai neužėmė ir nenaudoja žemės sklypo dalių B (1944 kv. m) ir C (1035 kv. m.).

23.5.                      Nurodo, kad CK 6.553 straipsnio 1 dalis nei taisyklės nenumato pareigos UAB „Jarinta“, kaip subnuomininkui, gauti leidimus ar sutikimus išsinuomoti valstybinę žemę. Vadinasi, UAB „Jarinta“ negali būti laikoma atsakinga, nes teisės aktai nenumato jai pareigos gauti raštišką NŽT pritarimą subnuomotis valstybinę žemę. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta imperatyvo tokias sutartis registruoti Registrų centre.

23.6.                      Pažymi, apeliantės teisės nėra pažeidžiamos, nes NŽT kaip ginčo žemės patikėtinė, pati apribojo savo naudojimo ir disponavimo ginčo žemės sklypu teisę, kai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis. Be to, pati apeliantė neneigia, kad ginčo žemės sklypą yra išnuomojusi. Vadinasi, pati apeliantė valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu yra laikinai atsisakiusi ginčo žemės sklypo, tame tarpe žemės sklypo dalių B (1944 kv. m.) ir C (1035 kv. m.) valdymo ir naudojimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo atstovė, šioje byloje nereikšdama reikalavimų dėl sandorių (nuomos sutarčių) nuginčijimo, netraukdama sandorių dalyvių (UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“) atsakovais byloje, neformuluodama reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo ar dėl pažeistų teisių gynimo, iš esmės apibrėžė ieškinio ribas.

23.7.                      Nurodo, kad atsakovei panaikinus įtempiamą metalinį lyną (11-14) žemės sklypo dalyje A, ieškovė pati atsisakė nuo dalie ieškinio reikalavimų (t. y. įpareigoti atsakoves per 2 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) A dalyje įtemptą metalinį lyną iš valstybinės žemės esantį taškuose 11. x - 6060159.00; y - 582306.32; 14. x - 6060193.10 y - 582306.92), negali būti vertinama, kaip dalies ieškovės reikalavimų patenkinimas teismo sprendimu. Todėl tai negali sukelti tokių pačių teisinių pasekmių, kai ieškinio reikalavimas patenkinamas teismo sprendimu. Kadangi, pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą (negatorinį) ieškinį atmetė visą, o atitinkamai atsakovės UAB „Jarinta“ reikalavimą – atmesti patikslintą (negatorinį) ieškinį, patenkino, todėl ir atsakovės UAB „Jarinta“ bylinėjimosi išlaidos 2 904 Eur pagrįstai priteistos visos, o ne iš dalies.

24.       Trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Nurodo, kad trečiajam asmeniui UAB „Vilbeksa“ nuosavybės teise priklauso pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 113,16 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą UAB „Vilbeksa“ įsigijo 2015 m. kovo 5 d. viešose varžytynėse iš bankrutavusios UAB „Rengmės mažmena“. Kartu UAB „Vilbeksa“ perėmė nuomos teises į šiam pastatui eksploatuoti reikalingą 1500 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį, atsiradusias pagal 2004 m. balandžio 8 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-532, kuri buvo pakeista 2005 m. gegužės 24 d. susitarimu Nr. K01/2005-581. Ši UAB „Vilbeksa“ valstybinio žemės sklypo dalies (1500 kv. m. ploto) nuomos teisė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2015 m. kovo 19 d.  

24.2.                      Taip pat nurodo, kad UAB „Vilbeksa“ nusipirkus minėtą sandėlio pastatą viešose varžytynėse, ji kartu įgijo ir teisę nuomotis ginčo žemės sklypą, būtiną šiam statiniui eksploatuoti, tokiomis pat sąlygomis, kaip ir prieš tai buvęs savininkas. Ši teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką, po valstybinėje žemėje esančių pastatų perleidimo, net ir nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Todėl apeliantės nurodomas argumentas, kad UAB „Vilbeksa“ apskritai nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, neturi jokios teisinės reikšmės dėl ieškinyje ir apeliaciniame skunde keliamų ieškovės reikalavimų. Apeliantė nepaneigė trečiojo asmens UAB „Vilbeksa“ teisės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi.

24.3.                      Pažymi, kad UAB „Jarinta“ ir UAB „Vilbeksa“ 2015 m. gegužės 8 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 20150508/113M, pagal kurią UAB „Vilbeksa“ išnuomojo UAB „Jarinta“ dalį patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei leido neatlygintinai sutarties laikotarpiu naudotis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, kurios plotas 1 500 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „Jarinta“ ir UAB „Vilbeksa“ 2015 m. gegužės 8 d. susitarimą Nr.1 prie nuomos sutarties Nr. 20150508/113M UAB „Vilbeksa“ leido UAB „Jarinta“ atlikti suteikto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies pagerinimo ir kitokius darbus, tame tarpe įrengti aptvėrimo stulpelius, automatinį kelio užtvarą ir kt. Nuomos sutarčių ir papildomų susitarimų su UAB „Vilbeksa“ pagrindu atsakovė UAB „Jarinta“ žemės sklypo dalį, kurią apeliantė nurodė kaip žemės sklypo dalį B (1944 kv. m), naudoja teisėtai, sutartiniu pagrindu. Šios sutartys nenuginčytos, yra galiojančios ir šiuo metu. Be to, apeliantė kaip valstybinės žemės patikėtinė yra išnuomojusi atitinkamas žemės sklypo dalis, ir tokiu būdu savo naudojimo ir disponavimo ginčo žemės sklypo dalimi teisę perleidusi nuomininkams. Todėl trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ mano, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog UAB „Jarinta“ neturint valdymo teisės, užima ir naudoja, be kita ko, žemės sklypo dalį, kurią sudaro 1944 kv. m.  

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

26.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

28.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

29.       Atsakovė UAB „Parkinta“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2022 m. rugpjūčio 1 d. patalpų ir teritorijos nuomos sutartį Nr. 08-01.

30.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).

31.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su teikiamu įrodymu, nustatė, jog įrodymas yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, jo turinys patenka į bylos nagrinėjimo ribas, įrodymas nedidelės apimties, jo prijungimas padės tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes, todėl įrodymas prijungiamas prie bylos ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės bylos aplinkybės

32.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 

33.       2004 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2004-532, kuria UAB „Rengmės“ mažmena buvo išnuomota 1500 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 2.3-2324-01. UAB „Vilbeksa“ 2015 m. kovo 5 d. viešose varžytynėse įsigijo pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bankrutavusios UAB „Rengmės“ mažmena. 

34.       2015 m. gegužės 8 d. UAB „Vilbeksa“ ir atsakovė UAB „Jarinta“ sudarė nuomos sutartį Nr. 20150508/113M, pagal kurią UAB „Vilbeksa“ išnuomojo UAB „Jarinta“ dalį patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei suteikė teisę sutarties galiojimo laikotarpiu neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi, esančia adresu (duomenys neskelbtini).

35.       2015 m. rugsėjo 17 d. UAB „Elektrokomplektas“ ir UAB „Jarinta“ sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, kuria UAB „Elektromplektas“ išnuomojo atsakovei UAB „Jarinta“ žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

36.       Ieškovė 2018 m. sausio 15 d. išsiuntė atsakovei UAB „Jarinta“ pranešimą dėl informacijos pateikimo Nr. 49SJN-129-(14.49.105.), kuriuo prašė skubos tvarka iki 2018 m. vasario 1 d. pateikti informaciją, kokiu pagrindu atsakovas įrengė kelio atitvarą su pakeliama svirtimi, bei leido naudotis UAB „Parkinta“ žemės sklypo dalimi.

37.       2018 m. kovo 13 d. ieškovė atsakovei UAB „Jarinta“ išsiuntė raštą dėl galimo administracinio nusižengimo ir informacijos pateikimo Nr. 49SJN-601-(14.49.105.). Ieškovė 2018 m. balandžio 24 d. taip pat siuntė raštą Nr. 49SJN-964-(14.49.105.) dėl informacijos pateikimo.

38.       Ieškovė 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovėms išsiuntė raštą Nr. 49SJN-2695-(14.49.105.) dėl žemės naudojimo patikrinimo akte nustatytų aplinkybių išaiškinimo.

39.       Ieškovė 2019 m. balandžio 24 d. išsiuntė raštą Nr. 49SJN-1138-(14.48.105.)  UAB „Vilbeksa“, UAB „Elektrokomplektas“, UAB „Legertas“, UAB „Velseka“ dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo. 2019 m. gegužės 15 d. UAB „Vilbeksa“ pateikė atsiliepimą į raštą, kuriame nurodė, jog yra išnuomojusi dalį savo sandėlio patalpų UAB „Jarinta“ kartu su teise neatlygintinai sutarties laikotarpiu naudotis sklypo dalimi bei nurodė, kad dėl sklypo naudojimosi ieškovė turėtų kreiptis į UAB „Jarinta“.

40.       Ieškovė 2020 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos su prašymu skyriui pateikti informaciją, ar UAB „Parkinta“ turi teisę verstis ūkine veikla, t. y. teikti automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas, o jeigu turi, ar turi pagrindą ja verstis aikštelėje. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2020 m. kovo 9 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Parkinta“ yra įregistravusi veiklą – automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimas.

41.       Ieškovė 2020 m. kovo 6 d. raštu tai pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, prašydama pateikti informaciją, ar UAB „Parkinta“ turi teisę verstis ūkine veikla. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 13 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius neturi duomenų dėl UAB „Parkinta“ vykdomos veiklos.

42.       2020 m. sausio 31 d. Patalpų ir teritorijos nuomos sutartimi Nr. 20200131-01 UAB „Elektrokomplektas“ išnuomojo UAB „Jarinta“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys susitarė, jog, be kita ko,  visam sutarties galiojimo laikotarpiui suteikiama teisė naudotis teritorija, esančia adresu (duomenys neskelbtini), teisė naudotis teritorija suteikiama vykdyti parkavimo paslaugų veiklą.  

43.       2022 m. kovo 31 d. UAB „Vilbeksa“ pateikė skyriui prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sklype esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

44.       2022 m. rugpjūčio 1 d. tarp atsakovės UAB „Parkinta“ ir trečiojo asmens UAB „Velseka“ buvo sudaryta patalpų ir teritorijos nuomos sutartis Nr. 08-01, kuria UAB „Velseka“ iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. išnuomojo atsakovei UAB „Parkinta“ administracines 119,48 kv. m. ploto ir sandėliavimo 259,57 kv. m. ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei suteikė teisę atsakovei visam sutarties galiojimo laikotarpiui naudotis teritorija, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovei taip pat suteikta teisė vykdyti parkavimo paslaugų veiklą 

45.       Ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą negatorinį ieškinį, kuriuo prašė: įpareigoti atsakoves UAB „Parkinta“ ir UAB „Jarinta“ per 2 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti: 1) kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) B dalyje įrengtą pakeliamą svirtį, esančią taškuose 1. X-6060218.52, Y-582313.95; 2. X-6060222.71, Y-582314.36; 2) kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) B ir C dalyje pažymėtą metaliniais stulpeliais aptvertoje teritorijoje esančią tvorą, apibrėžtą taškais 3. X-6060222.35, Y-582316.60; 4. X-6060213.17, Y-582356.79; 5. X-6060178.13, Y-582346.93; 6. X-6060185.03, Y-582327.40; 7. X-6060173.96, Y-582358.58; 8. X-6060143.93, Y-582350.26, ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą; uždrausti atsakovėms UAB „Parkinta“ ir UAB „Jarinta“ vykdyti komercinę automobilių parkavimo veiklą kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) A, B, C dalyse apibrėžtoje taškais 1. X-6060218.52, Y-582313.95; 2. X-6060222.71, Y-582314.36; 3. X-6060222.35, Y-582316.60; 4. X-6060213.17, Y-582356.79; 5. X-6060178.13, Y-582346.93; 6. X-6060185.03, Y-582327.40; 7. X-6060173.96, Y-582358.58; 8. X-6060143.93, Y-582350.26; 9. X-6060142.56, Y-582349.94; 10. X-6060157.46, Y-582310.40; 11. X-6060159.00, Y-582306.32; 12. X-6060217.03, Y-582302.92; 13. X-6060217.42, Y-582308.40; 14. X-6060193.10, Y-582306.92 ir likusioje žemės sklypo dalyje neturint nekilnojamojo turto registre išviešintos žemės sklypo valdymo teisės. 

46.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu 2022 m. spalio 25 d. sprendimu, ieškovės ieškinį atmetė, nenustatęs būtinųjų negatorinio ieškinio sąlygų. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės kvestionuoja šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl negatorinio ieškinio

47.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.

48.       CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos.  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012).

49.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovui įrodžius nutarties 48 punkte nurodytus faktus, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

50.        Teisėjų kolegija pažymi, jog negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

51.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybės žemės patikėjimo teise žemės sklypą valdo ieškovė.

52.       Ieškovės teisė reikšti negatorinį ieškinį yra įtvirtinta CK 4.110 straipsnyje, kuris numato, jog turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Dėl pirmosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos (to, jog ieškovė turi turto savininkės teises), byloje ginčo nėra. Byloje ginčas kilo būtent dėl antrosios negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovės teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu sprendė, jog ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodo, kad jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisės yra pažeidžiamos atsakovių veiksmais. Ieškovė apeliaciniu skundu šį pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja, nurodydama, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir to pasėkoje padarė neteisingą išvadą dėl ieškovės teisių pažeidimo. Teisių pažeidimą ieškovė iš esmės argumentuoja tuo, jog atsakovės, neturėdamos tam teisinio pagrindo, be ieškovės sutikimo, užėmė valstybinę žemę ir joje pasistatė įrenginius. Ieškovės įsitikinimu, tarp trečiųjų asmenų ir atsakovių sudarytos subnuomos sutartys yra neteisėtos, nes nebuvo gautas valstybės patikėtinio sutikimas. Be to, trečiasis asmuo UAB ,,Elektrokomplektas“ vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apskritai žemės sklype nuosavybės teise nebevaldo jokio nekilnojamojo turto, todėl bus spręstinas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimo, o trečiasis UAB ,,Vilbeksa“ apskritai nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties.

53.       Teisėjų kolegija visų pirma akcentuoja, kad vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu.

54.       CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui (pažymėtina, kad įstatymo norma, kurioje įvardyti statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami, galioja nuo 2004 m. lapkričio 18 d). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.).

55.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2000 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 765 N01/2000-23893, kuri buvo pakeista 2003 m. gegužės 28 d. susitarimo Nr. K01/2003-27081 pagrindu, trečiajam asmeniui UAB „Elektrokomplektas“ buvo išnuomota žemės sklypo dalis. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir nurodo, kad trečiasis asmuo šiuo metu valstybinėje žemėje nebevaldo jokių statinių, todėl bus svarstoma dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys patvirtina, jog šios bylos nagrinėjimo metu nuomos sutartis vis dar yra įregistruota registre, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiais duomenis nesivadovauti. Pažymėtina, jog pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtintas visų nekilnojamojo turto registre bei kadastre esančių duomenų (nuo jų įrašymo) teisingumo ir išsamumo, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, principas. Kartu akcentuotina, jog pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį patvirtinti išrašai iš juridinių asmenų registro turi prima facie (preliminarus pagrįstumas) galią.

56.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, jog 2004 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2004-532, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Rengmės“ mažmena sutarė, jog įmonei išnuomojama 1500 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 15097 kv. m. ploto žemės sklype, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 2.3-2324. 2004 m. balandžio 8 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2004-532, buvo pakeista 2005 m. gegužės 24 d. susitarimu Nr. K01/2005-581. Bankrutavus UAB „Rengmės“  mažmena, minėtą turtą viešose varžytinėse 2015 m. kovo 5 d. įsigijo trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“. Kartu su pastatu UAB „Vilbeksa“ perėmė ir šiam pastatui eksploatuoti reikalingą 1500 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį. Akcentuotina, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir CK 6.394 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

57.       Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina trečiųjų asmenų teisę naudotis valstybine žeme, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ginčas byloje kilo būtent dėl atsakovių, kurios nuomos sutartį sudarė ne tiesiogiai su ieškove, teisių naudotis valstybine žeme. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės šį žemės sklypą naudoja neturėdamos teisinio pagrindo. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės šiuo sklypu naudojasi teisėtai,  nuomos sutarčių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis, pagrindu.  

58.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 17 d.  buvo sudaryta sklypo nuomos sutartis Nr. 15-02, tarp trečiojo asmens UAB „Elektrokomplektas“ ir atsakovės UAB „Jarinta“. Sutartimi šalys susitarė, kad trečiasis asmuo įsipareigoja išnuomoti atsakovei žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi trečiasis asmuo taip pat patvirtino, jog išnuomoti sklypo dalį nėra jokių teisinių kliūčių, draudimų ir ribojimų. Trečiasis asmuo ir atsakovė UAB „Jarinta“ 2020 m. sausio 31 d. taip pat sudarė nuomos sutartį Nr. 20200131-01, kuria atsakovei buvo išnuomotas šis turtas:  patalpos, administracines patalpos ir sandėliavimo patalpos. Sutartimi atsakovei taip pat buvo suteikta teisė visam sutarties laikotarpiui naudotis teritorija, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo numatyta, jog patalpos išnuomojamos administracinei veiklai ir sandėliavimui, o teritorija suteikiama vykdyti parkavimo paslaugų veiklą. Trečiasis asmuo ir atsakovė 2021 m. gruodžio 7 d. sudarė susitarimą  Nr. 211207/01 prie 2020 m, kuriuo pratęsė sutarties galiojimą iki 2022 m. sausio 31 d.   

59.       Byloje taip pat buvo pateikti UAB „Jarinta“ mokėjimo pavedimai UAB „Elektrokomplektas“ naudai : 1) 2022 m. sausio 26 d. mokėjimo pavedimas 3 977,56 Eur sumai; 2) 2022 m. kovo 12 d. mokėjimo pavedimas 4 274,22 Eur sumai; 3) 2022 m. kovo 22 d. mokėjimo pavedimas 4 308,82 Eur sumai. Įrodymai patvirtina, jog atsakovė moka nuomos mokestį, t. y., tinkamai įgyvendina nuomos sutartimi prisiimtas pareigas.

60.       2015 m. gegužės 8 d. tarp  trečiojo asmens UAB „Vilbeksa“ ir atsakovės UAB „Jarinta“  buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 20150508/113M, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo išnuomoti atsakovei  dalį patalpų ir leisti neatlygintinai sutarties laikotarpiu naudotis žemės sklypo dalimi, esančios  adresu (duomenys neskelbtini).

61.       2022 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Velseka“ ir UAB „Parkinta“ sudarė patalpų ir teritorijos nuomos sutartį Nr. 08-01. Pagal šią sutartį trečiasis asmuo iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. išnuomojo atsakovei UAB „Parkinta“ administracines 119,48 kv. m. ploto ir sandėliavimo 259,57 kv. m. ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei suteikė teisę atsakovei visam sutarties galiojimo laikotarpiui naudotis teritorija, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovei taip pat suteikta teisė vykdyti parkavimo paslaugų veiklą.  

62.       Taigi, bylos duomenys patvirtina egzistuojant tarp trečiųjų asmenų ir atsakovių nuomos teisinius santykius. Tačiau atsakovė apeliaciniu kvestionuoja šias nuomos sutartis, nurodydama, jog norint subnuomoti valstybinę žemę, visų pirma turi būti gautas valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, o toks rašytinis sutikimas suteiktas nebuvo, todėl sutartys yra sudarytos neteisėtai.

63.       CK 6.490 straipsnis reguliuoja subnuomos teisinius santykius. Minėto straipsnio norma įtvirtina, jog  jeigu išsinuomotu daiktu dėl kokių nors priežasčių nuomininkas nenori naudotis arba negali, tokiu atveju jis gali suteikti teisę naudotis daiktu kitam asmeniui. Subnuomos atveju atsiranda nauji sutartiniai santykiai, kuriems esant nuomininkas tampa nuomotoju subnuomininko atžvilgiu. CK 6.490 straipsnio 1 dalyje numatyti du reikalavimai subnuomos teisiniams santykiams: 1) subnuomoti daiktą nuomininkas gali, jeigu yra gautas rašytinis nuomotojo sutikimas; 2) subnuomos sutartis yra išvestinė iš nuomos sutarties.

64.       Kadangi žemės sklypas, kurį tretieji asmenys subnuomoja atsakovėms, priklauso valstybei, todėl viešąja nuosavybe esančio žemės sklypo išnuomavimo tvarka ir sąlygos nustatytos ne tik bendrųjų nuomos teisinius santykius reglamentuojančių, bet ir specialiųjų teisės normų – Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d.).  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Minėtų taisyklių 43 punktas nustato, kad „Žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus“.

65.       Atsižvelgiant į aptartas nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės dėstoma pozicija, jog pieš subnuomojant valstybinę žemę, pirmiausiai turi būti gautas savininko (šios bylos kontekste – valstybinės žemės patikėtinio) sutikimas. Tai reglamentuoja tiek bendrosios civilinės teisės normos, tiek specialieji teisės aktai. Ginčo atveju byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų išdavusi tokį sutikimą. Tačiau, kita vertus, aptartų nuostatų gramatinė analizė suponuoja, jog, kaip teisingai nurodė atsakovės byloje, reikalavimas gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kyla būtent valstybinės žemės sklypo tiesioginiam nuomininkui – šioje byloje, tai tretieji asmenys, kurie tiesiogiai nuomojasi valstybinės žemės sklypo dalis. Atitinkamai, byloje taip pat vertintina, ar ieškovė kreipėsi dėl minėtų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tačiau, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė būtų ginčijusi atsakovių ir trečiųjų asmenų sudarytas nuomos sutartis. Priešingai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nereiškia reikalavimų dėl sandorių (nuomos sutarčių) nuginčijimo. Tai lemia išvadą, jog šios bylos nagrinėjimo metu minėtos nuomos sutartys yra galiojančios, o šių sutarčių pagrindu atsakovėms yra suteikta teisė naudotis žemės sklypo dalimis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tuo atveju, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Priešingu atveju būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių ir tirti su tuo susijusius įrodymus galima tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-355/2009).  

66.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimo kontekste svarbu yra tai, kad nuomos santykiai susiklostė tarp atsakovių ir trečiųjų asmenų. Nustačius, kad žemės sklypo dalys yra naudojamos galiojančios sutarties pagrindu, atitinkamai atmestini ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad valstybinę žemę atsakovės užėmė savavališkai, o ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti reikalavimai – įpareigoti atlaisvinti valstybinės žemės plotą, pašalinti B dalyje esančią pakeliamą svirtį bei B ir C dalyje metaliniais stulpeliais aptvertoje teritorijoje esančią tvorą, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti, nes tiek svirtis, tiek metaliniai stulpeliai yra pastatyti toje žemės sklypo dalyje, kurią atsakovėms išnuomojo tretieji asmenys.

67.       Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai vertino bylos aplinkybes, įrodymų visumą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kad nagrinėjamoje byloje neegzistavo negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl nėra pagrindo šioje dalyje sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Dėl procesinės bylos baigties

68.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

69.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia ieškovė, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių bei tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes bei aktualias materialinės teisės normas, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Taigi, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

70.       Apeliaciniame skunde taipogi kvestionuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovės teigimu, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą ir netinkamai vertino oficialią statistikos departamento skelbiamą informaciją apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Ieškovės teigimu, priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos.

71.       Kaip matyti iš skundžiamos sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė UAB „Jarinta“ patyrė 2 904 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas ruošiant procesinius dokumentus, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino ir priteisė 2 904 Eur, šią sumą laikė pagrįsta.

72.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme 2022 m. balandžio 6 d. buvo gautas UAB „Jarinta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-61505) priteisimo. Prašyme nurodyta, jog bylos nagrinėjimo metu UAB „Jarinta“ patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikti ir sąskaitų faktūrų nuorašai (Nr. K866 bei Nr. 911), detalizuojantys suteiktas paslaugas bei paslaugų įkainius. Prašyme nurodyta, jog atsakovė patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos detalizuotos sąskaitose faktūrose, t. y. 1 000 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą (1 210 Eur pritaikius 21% PVM tarifą) bei 500 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (viso 5 val.) (605 Eur pritaikius 21% PVM tarifą). Tai, jog atsakovė realiai patyrė išlaidas, patvirtina kartu su prašymu pateiktas 2022 m. vasario 10 d. mokėjimo kvitas, patvirtinantis atliktą 2 541 Eur pavedimą, pavedimo paskirtyje nurodant, jog pavedimas atliekamas pagal sąskaitą faktūrą Nr. K866 bei 2022 m. balandžio 6 d. mokėjimo pavedimo kvitas, patvirtinantis atliktą 1 936 Eur mokėjimą, pavedimo paskirtyje nurodant, jog pavedimas atliekamas pagal sąskaitą faktūrą Nr. 911.

73.       Nustatyta, jog teisme 2022 m. gegužės 16 d. gautas atsakovės UAB „Jarinta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-86639), nurodant, jog teikiami papildomi duomenys, patvirtinantys UAB „Jarinta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su prašymu pateikti ir sąskaitų faktūrų nuorašai (Nr. K954 ir Nr. K973). Prašyme nurodoma, jog atsakovė patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, išlaidas detalizuojant sąskaitose faktūrose, t. y. 500 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (viso 5 val.) (605 Eur su PVM) bei 400 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (viso 4 val.) (484 Eur su 21 % PVM). Su prašymu taip pat pateikti mokėjimo pavedimai, kurie patvirtina, jog išlaidas atsakovė realiai patyrė – 2022 m. gegužės 13 d. atliktas 484 Eur bankinis pavedimas, dokumento Nr. DNB0002568, paskirtyje nurodant, jog mokėjimas atliekamas pagal sąskaitą faktūrą Nr. K973 bei 2022 m. gegužės 13 d. atliktas bankinis pavedimas, dokumento Nr. DNB0002567, 1 210 Eur sumai, paskirtyje nurodant, jog mokėjimas atliekamas pagal sąskaitą faktūrą Nr. K954.

74.       Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB „Jarinta“ patyrė bendrai 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 210 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą ir viso bendrai 1 694 Eur už atstovo pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, priteistini užmokesčio už civilinėse bylose advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. III ketvirčio bei 2021 IV ketvirčio vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis, nes išlaidos buvo patirtos 2022 m. I ir II ketvirčiuose).  Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m. III ketvirtyje sudarė 1 598,1 Eur, o IV ketvirtyje sudarė 1 679,30 Eur.

75.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į ieškinį, pagrįstumo, pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra taikomas 2,5 koeficientas bei 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis.  Atitinkamai, spręstina, jog atsakovės prašyta priteisti  (1 210 Eur) išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma, neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2,5 × 1 598,1 Eur). 

76.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą, pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikytinas 0.1 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 10 punktą atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, techninio pobūdžio darbai – prašymo dėl prieigos prie EPP rengimas ir pateikimas, dokumentų spausdinimas, susipažinimas su bylos medžiaga, yra laikytini sudėtine (neatsiejama, būtina) pagrindinės paslaugos dalimi (procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose), todėl užmokestis atskirai už šias paslaugas nėra priteisiamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020 56 punktą). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas atsakovei turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas tik už realų atsakovės interesų atstovavimą teisme. Sąskaitų faktūrų išrašuose nurodyta, jog pasirengimo ir atstovavimo laikas siekė 14 darbo valandų. Susipažinus su Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų už šias teisines paslaugas priteisimo taisykles, nustatytos šios aplinkybės: 2022 m. vasario 14 d. vyko parengiamasis posėdis – trukmė 15 min. 2022 m. balandžio 6 d. vyko parengiamasis posėdis, trukmė – 1 val. 25 min. 2022 m. gegužės 16 d. vyko teismo posėdis, trukmė – 13 min. 2022 m. rugsėjo 8 d. vyko teismo posėdis, trukmė – 2 val. Viso – 4 teismo posėdžio valandos. Visuose posėdžiuose atsakovės atstovas dalyvavo, todėl pagrįstas užmokesčio dydis už atsakovės atstovavimą pirmosios instancijos teisme, kurį galėjo priteisti pirmosios instancijos teismas, buvo 671,72 Eur (1 679,30 x 0,1 x 4 valandos). Atitinkamai bendra maksimali suma, kuri galėjo atsakovei būti priteista pirmosios instancijos teisme, yra 1 882 Eur (1 210 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą + 671,72 Eur už atstovavimą teisme).

77.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodytu teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, netinkamai vadovavosi Rekomendacijomis, neatsižvelgė į Lietuvos teismų formuojamą praktiką. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo pažeisdamas minėtų teisės normų nuostatas, ši sprendimo dalis keistina, mažinant atsakovei UAB „Jarinta“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 882 Eur  (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

78.       CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą civilinėse bylose. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3. Taigi maksimali suma yra 2 183,09 Eur (1 679,30 x 1,3)

79.       Atsakovė UAB „Parkinta“ pateikė prašymą priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidas sudaro: advokato pagalba parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą – 2 420 Eur. Bylinėjimosi išlaidas atsakovė prašo priteisti iš ieškovės. Atsakovė pateikė teisinių paslaugų suvestinę. Kadangi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidos mažinamos, priteisiant 2 183,09 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jarinta“, juridinio asmens kodas 303430469,  naudai 1 882 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.“ 

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parkinta“, juridinio asmens kodas 304045501, naudai 2 183,09 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 9 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Visvaldas Kazakiūnas

                                            Rosita Patackienė

Dainius Rinkevičius