Administracinė byla Nr. A-4458-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00096-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir A. M. skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja D. K. su 2016 m. sausio 6 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-931, grąžinti pareiškėją į tarnybą bei iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas teismo išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiąja specialiste. 2015 m. rugpjūčio 7 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. D. K. buvo atleista iš pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pareiškėja teigė, kad iš pareigų ji buvo atleista neteisėtai, jos pareigybės panaikinimas nėra realus, o įstatyme nustatytos garantijos nebuvo taikomos tinkamai. Tokiais atsakovo veiksmais buvo pažeistos D. K. nustatytos teisės.

Pažymėjo, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 1-103 buvo pakeistas didžiausias leistinas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, bei pakeista savivaldybės administracijos struktūra. Nors darbuotojų skaičius buvo sumažintas trimis pareigybėmis, iš viso buvo atleisti 24 asmenys. Be to, tvirtinant naują Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrą, joje nebuvo numatyta esminių pakeitimų, tam tikri administracijos skyriai buvo sujungti, pakeisti kitų skyrių pavadinimai bei įkurtas vienas naujas skyrius ir trys naujos pareigybės, seniūnijos taip pat išliko tokios pačios. Iš esmės nebuvo numatytas jokių funkcijų atsisakymas, visos savivaldybės kompetencijai priskirtos funkcijos liko tokios pačios. Tvirtinant naują Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrą, pareigybių sąrašas nebuvo patvirtintas.

Naujoje struktūroje Finansų ir biudžeto skyriaus funkcijos išliko, tik jis buvo sujungtas su Buhalterijos skyriumi ir tapo Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyriu. Poskyrio darbuotojų skaičius liko toks pat, tačiau iš Finansų ir biudžeto skyriuje dirbusių keturių darbuotojų tik trys buvo paliktos dirbti Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyryje, o pareiškėja buvo atleista. Į Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrį buvo perkelta buvusi Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus darbuotoja, ji ir perėmė pareiškėjos funkcijų vykdymą.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimą iki jos panaikinimo dienos atsiranda laisva pareigybė. Įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja darbdavį siūlyti kitas laisvas pareigas, tarnautojui sutikus, paskirti į to paties lygio ir kategorijos, o jei tokių nėra – žemesnės kategorijos pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti. Šios darbdavio pareigos nevykdymas yra pagrindas tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu. Be to, darbdavys privalo suteikti tarnautojui informaciją apie esamas laisvas pareigas ir pareigas, kurias numatoma įsteigti. Atsakovas šią pareigą ignoravo ir pareiškėjai jokių pasiūlymų ar informacijos neteikė ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnyje numatytos tvarkos, neinformavo darbuotojų apie savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo priežastis, planuojamus pokyčius bei pareigybių perskirstymą.

Pareiškėjas A. M. su 2016 m. sausio 6 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-924 ir grąžinti jį į tarnybą bei iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas teismo išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2004 m. kovo 1 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijoje Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu, nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. –vyriausiuoju specialistu (valstybės tarnautoju). 2015 m. rugpjūčio 6 d. jam buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. A. M. buvo atleistas iš pareigų vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėja D. K.. Papildomai pažymėjo, kad naujoje struktūroje Žemės ūkio skyrius išliko, tik buvo pervardintas į Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių. Trys darbuotojai liko dirbti pakeistame skyriuje, tačiau iš esmės visos funkcijos, kurias vykdė buvusio Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, išliko, jos tik buvo perskirstytos kitiems skyriams. Nors pareiškėjas Širvintų rajono savivaldybės administracijoje dirbo daugiau nei 11 metų, atsakovas, priimdama ginčijamą sprendimą, nevertino Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio numatytos jo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti. Teigė, kad atleidimai buvo nulemti ne realių struktūrinių pertvarkymų, o siekiant susidoroti su politiniais oponentais.

Teismo posėdyje pareiškėjai D. K. ir A. M. bei jų atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjų D. K. ir A. M. skundus atmesti bei atsakovui priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų atleidimas iš pareigų buvo vykdytas laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Iš esmės pakeitus atsakovo struktūrą, atsirado realus poreikis peržiūrėti administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų vykdomas funkcijas, pareigybių aprašymus bei performuoti pareigybes taip, kad būtų tinkamai įgyvendintas savivaldybės tarybos sprendimas bei pagrindinis jo tikslas – optimizuoti savivaldybės administracijoje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūvį, išvengti funkcijų dubliavimo. Šis savivaldybės sprendimas nebuvo skundžiamas. Kai kurios pareigybės, įgyvendinant administracijos direktoriaus teisės aktų suteiktas galias, buvo panaikintos, patvirtinti nauji pareigybių aprašymai, todėl vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo atleista dalis administracijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės administracijos struktūrą bei didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos pritarimas, steigiant naujas ar panaikinant esamas pareigybes bei skiriant ir atleidžiant darbuotojus, nėra reikalingas. Šios teisės administracijos direktoriaus kompetencijai yra priskirtos ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos nuostatuose. Savivaldybės taryba tvirtina tik maksimalų pareigybių skaičių, kurio administracijos direktorius negali viršyti, tačiau jis gali savo nuožiūra spręsti dėl mažesnio pareigybių savivaldybės administracijoje skaičiaus. Kadangi buvo patvirtinta visiškai nauja savivaldybės administracijos struktūra (iš 14 administracijos skyrių palikta 11), naikinti dalį pareigybių buvo būtina, kad būtų tinkamai įgyvendintas savivaldybės tarybos sprendimas. Pareiškėjų pareigybės buvo panaikintos dėl struktūrinių pertvarkymų Širvintų rajono savivaldybės administracijoje, kurių realumą patvirtina akivaizdžiai sumažėjęs administracijoje dirbančių asmenų skaičius. Buvo sumažintas tiek administracijos struktūrinių padalinių, tiek ir pareigybių skaičius, o naujai įsteigtos tik kelios pareigybės. Pažymėjo, kad negalima tapatinti naujai įsteigtų pareigybių su pareigybėmis, kurios buvo panaikintos. Naujųjų pareigybių aprašymų turinys iš esmės skiriasi nuo ankstesniųjų. Vien tai, kad nepakito pareigybės pavadinimas (skyriaus vyriausiasis specialistas) nereiškia, kad pareiškėjų pareigybės išliko. Atskirų pareigybių, kurioms būtų priskirta vykdyti funkcijas, identiškas D. K. ir A. M. vykdytoms iki struktūros pasikeitimo, nebeliko.

Atsakovas akcentavo, kad atleidimo iš valstybės tarnybos procedūriniai reikalavimai atleidžiant pareiškėjus iš pareigų nebuvo pažeisti. Širvintų rajono savivaldybės administracija neturėjo galimybės jiems pasiūlyti eiti kitų pareigų, kadangi nebuvo laisvų, kurias D. K. ir A. M. galėjo eiti.

Širvintų rajono savivaldybės administracija pažymėjo, kad dar prieš Širvintų rajono savivaldybei 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimant sprendimą dėl naujos savivaldybės administracijos struktūros, viešai apie šį siūlymą bei jo priežastis buvo skelbiama savivaldybės interneto puslapyje, savivaldybės tarybos sprendimas taip pat buvo skelbiamas viešai. Apie pareigybės panaikinimą pareiškėjai buvo informuoti nedelsiant, kai tik buvo pradėti struktūriniai pertvarkymai, taigi buvo sudarytos realios galimybės savivaldybės administracijos darbuotojams sužinoti apie vykstančius struktūrinius pasikeitimus bei gauti visą juos dominančią informaciją. Kadangi pareiškėjų atleidimas iš darbo yra teisėtas, nėra pagrindo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės direktoriaus 2015 gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-931 bei įsakymą Nr. 10-924. Atkreipė dėmesį, kad net teismui pripažinus D. K. ir A. M. atleidimus iš tarnybos neteisėtais, reikalavimas grąžinti juo į eitas pareigas negalėtų būti tenkinamas, kadangi šios pareigos nebeegzistuoja. Tai padarius, būtų paneigta atsakovo teisė spręsti dėl administracijos vidinės struktūros projektavimo, pareigybių steigimo ir naikinimo.

Teismo posėdyje atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjų D. K. ir A. M. skundus patenkino iš dalies. Teismas panaikino Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-931 ir grąžino D. K. į Širvintų rajono savivaldybės Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) arba lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas, įpareigojo Širvintų rajono savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, D. K. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos priteisė 1 100 Eur teismo išlaidų, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Teismas taip pat panaikino Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-924 ir grąžino A. M. į Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) arba lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas, įpareigojo Širvintų rajono savivaldybės administraciją pareiškėjui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, A. M. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos priteisė 1 100 Eur teismo išlaidų, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų kilusiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3884-438/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjų D. K. ir A. M. skundus patenkino iš dalies. Teismas panaikino Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-931 ir grąžino D. K. į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) arba lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas, įpareigojo Širvintų rajono savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš šios sumos išskaičius pareiškėjos gautą išeitinę išmoką, D. K. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos priteisė 1 450 Eur teismo išlaidų, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Teismas taip pat panaikino Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-924 ir grąžino A. M. į Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) arba lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas, įpareigojo Širvintų rajono savivaldybės administraciją pareiškėjui A. M. išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš šios sumos išskaičius pareiškėjo gautą išeitinę išmoką, A. M. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos priteisė 1 450 Eur teismo išlaidų, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. M. nuo 2004 m. kovo 1 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu, o nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. – Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu (A lygis 9 kategorija). D. K. Širvintų rajono savivaldybės administracijoje dirbo nuo 1991 m. sausio 1 d., o nuo 2009 m. sausio 1 d. ji dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiąja specialiste. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 1-103 1 punktu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. buvo nustatytas didžiausias leistinas Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis bei gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičius – 122 (2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1-46 šis skaičius padidintas iki 130). To paties sprendimo 2 punktu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. buvo patvirtinta Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra, o 4 punktu Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su šio sprendimo įgyvendinimu. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 1-103 2 punktu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. patvirtintoje Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūroje vietoje Žemės ūkio skyriaus buvo numatytas Žemės ūkio ir melioracijos skyrius (Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 1-192 3 punktu buvo numatyta įkurti Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių), vietoje Finansų ir biudžeto skyriaus buvo numatytas Ekonomikos ir strateginio planavimo skyrius, susidedantis iš Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio ir Buhalterijos poskyrio.

D. K. 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimas Nr. (6.17)-13-2049 apie užimamos pareigybės panaikinimą nuo 2015 m. gruodžio 11 d., o A. M. 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimas Nr. (6.17)-13-2119 apie užimamos pareigybės panaikinimą nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-902 įsteigė Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus pareigybes ir patvirtino jų pareigybių aprašymus, o 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-920 įsteigė Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus pareigybes ir patvirtino jų aprašymus.

2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-931 D. K. 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleista iš Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 9 kategorija) pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo). Tuo pačiu pagrindu 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 10-924 1 punktu A. M. 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleistas iš Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 9 kategorija) pareigų. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 10-1022 patvirtino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis sąrašą.

Teismas pabrėžė, kad naujas pareigybių sąrašas, skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai buvo patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos tik 2015 m. gruodžio 7 ir 11 d., o įspėjimai apie pareigybių panaikinimą pareiškėjams buvo įteikti 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. Įspėjus pareiškėjus, kad jų pareigybės bus naikinamos, sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas, atsakovas dar neturėjo informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks pareigybių naikinimo realus poreikis, ar pareiškėjai atitinka specialiuosius reikalavimus, numatytus naujai tvirtinamų pareigybių aprašymuose. Atsižvelgęs į tai, bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos procedūras, iš esmės paneigė įstatymų garantuotą teisę būti paskirtiems į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas.

Teismas sutiko su pareiškėjų teiginiais, kad jų pareigybių panaikinimas nebuvo realus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies tarpusavio ryšį, yra nurodęs, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė, tačiau paties pareigybės panaikinimo ši teisės norma nereglamentuoja. Tai reiškia, kad šios normos nuostatos, suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu, turi būti taikomos, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama. Teismas akcentavo, kad byloje surinkti duomenys įrodo, jog funkcijos, kurias atliko pareiškėjas A. M., išliko, jas vykdančių tarnautojų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nėra sumažėjęs. Bendras Širvintų rajono savivaldybės administracijoje patvirtintas valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis darbuotojų skaičius buvo padidintas iki 130. Pagal naują struktūrą, Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 10-1022 buvo patvirtinta 7 valstybės tarnautojų etatai, o iki tol galiojęs pareigybių sąrašas Žemės ūkio skyriui numatė 10 tarnautojų ir darbuotojų etatų. Teismas nustatė, kad tiek buvusio Žemės ūkio skyriaus tarnautojai, tiek naujai sukurto Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus tarnautojai vykdo valstybės deleguotas iš valstybės biudžeto finansuojamas funkcijas; valstybė yra patvirtinusi ir Širvintų rajono savivaldybės administracijoje finansuoja 11 darbuotojų etatų, tiek darbuotojų buvo iki atleidimo 2015 m., tiek pat liko ir 2016 m. Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius visiškai perėmė funkcijas, kurias vykdė Žemės ūkio skyrius, papildomai buvo priskirtos funkcijos – savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas ir naudojimas, joms vykdyti skyrius pasipildė dviem valstybės tarnautojų pareigybėm. Nors papildomos funkcijos, susijusios su turto valdymu ir naudojimu, buvo įtrauktos į naujai patvirtintus pareigybių aprašymus, patys Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus nuostatai pareigybių aprašymų tvirtinimo metu nebuvo parengti.

Pareigybių aprašymai patvirtina, kad pareiškėjo eitos pareigybės funkcijos yra tapačios Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygis 9 kategorija) funkcijoms, jas papildant 7.22–7.37 punktuose numatytoms funkcijomis, susijusiomis su savivaldybės turto valdymu, panaudos sutarčių rengimu, nekilnojamojo turto ir kadastrinių matavimų registravimu, turto perėmimu savivaldybės nuosavybėn, turto nuomos kainų nustatymu. Iš esmės esant tapačioms funkcijoms, anksčiau buvo numatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą zooinžinerinį išsilavinimą, o naujai pareigybei nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą magistro kvalifikacinį laipsnį socialinių mokslų studijų srities viešojo administravimo krypties išsilavinimą. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad atsakovas naujai įsteigtai pareigybei dirbtinai nustatė specialiąsias sąlygas išsilavinimui, paneigiančias asmens teisę likti tarnyboje. Širvintų rajono savivaldybės administracija nepateikė duomenų bei pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų objektyvią būtinybę minėtoms pareigybėms nustatyti specialiuosius reikalavimus, kad tai būtų turėję kokybinę reikšmę minėtos pareigybės funkcijoms vykdyti, nei pagrįstų argumentų, kad pareiškėjo kvalifikacija bei kompetencija būtų netikusi pareigybių aprašymuose numatytoms funkcijoms vykdyti.

Teismas pažymėjo, kad pagal naują struktūrą, Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriuje buvo numatyti 12 tarnautojų ir darbuotojų etatų, o iki tol galiojęs pareigybių sąrašas Finansų ir biudžeto skyriui numatė 5 tarnautojų etatus, Buhalterijos skyriui – 9 tarnautojų ir darbuotojų etatus. Teismas nustatė, kad pareiškėjos D. K. eitos pareigybės funkcijos yra tapačios Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei (A lygis 11 kategorija) numatytoms funkcijoms, joms numatyta ta pati veiklos sritis. D. K. neatitiko Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei (A lygis 9 kategorija) keliamo reikalavimo turėti darbo patirties strateginių plėtros ir / ar veiklos planų rengimo srityje arba darbo patirties projektų, finansuojamų Europos Sąjungos lėšomis, rengimo ir įgyvendinimo srityje, reikalavimo mokėti anglų kalbą A2 lygiu, be to minėtai pareigybei buvo priskirtos funkcijos, kurias iki pertvarkos vykdė kita tarnautoja V. G.. Pareiškėjos atliekamos funkcijos buvo priskirtos Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei (A lygis 11 kategorija), papildant šią pareigybę 7.8, 7.14 ir 7.16–7.29 punktais. Taigi, iš esmės toms pačioms D. K. funkcijoms vykdyti buvo nustatyta didesnė kategorija. Atsakovas nepateikė duomenų ir pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų objektyvią būtinybę minėtai pareigybei nustatyti daug aukštesnę kategoriją, kad tai būtų turėję kokybinę reikšmę minėtos pareigybės funkcijoms vykdyti, nei pagrįstų argumentų, kad pareiškėjos kvalifikacija ar kompetencija būtų netikusios pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms vykdyti, ir sprendė, kad D. K. eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko, o pareigybė realiai nebuvo panaikinta.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. M. 1999–2004 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje Širvintų biure, o nuo 2004 m. – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje, taigi jis atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą. Pareiškėjas 1985 m. įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą Lietuvos veterinarijos akademijoje (studijų sritis – žemės ūkis ir veterinarija, studijų kryptis – biomedicina, kvalifikacija – zooinžinierius). Taigi, A. M. išsilavinimas, patirtis ir profesinė kvalifikacija buvo lygiavertė priimtų dirbti po struktūrinių pertvarkymų pagal darbo sutartis vykdyti žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus funkcijas, asmenų turimai kvalifikacijai ir aukštesnė už E. P. (A lygio 8 kategorija) kvalifikaciją. Atsakovas nepateikė tokių tai paneigiančių įrodymų. Pareiškėjui turint ne mažesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą ir jo kvalifikacijai esant ne mažesnei nei po pertvarkymų priimtų asmenų, darytina išvada, kad buvo pažeista jo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti.

D. K. valstybės tarnautojo stažas atsakovo įstaigoje skaičiuojamas nuo 1994 m., taigi ji atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą. Atsakovas neginčija, kad D. K. atitiko naujai įsteigtos Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygis 9 kategorija) bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, tačiau teigia, kad į šias pareigas buvo priimta V. G., kadangi nei V. G., nei pareiškėjai neturint pirmumo teisės pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnį, buvo priimta V. G., iki pertvarkos atlikusi naujai įsteigtai pareigybei būdingas funkcijas. Pareiškėjos valstybės tarnybos stažas yra 6 metais ilgesnis nei V. G., V. G. kvalifikacija yra žemesnė už D. K., atsakovas tai paneigiančių duomenų nepateikė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atleidžiant pareiškėją, buvo pažeista jos pirmenybės teisė būti paliktai dirbti.

Nustatęs pareiškėjų atleidimo procedūrų pažeidimus, fiktyvų pareigybių panaikinimą, pažeistą pirmumo teisę užimti pareigas, teismas padarė išvadą, kad D. K. ir A. M. atleidimas iš pareigų buvo neteisėtas, todėl ginčijamus Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymus Nr. 10-931 ir Nr. 10-924 panaikino. Nustatęs, kad pareiškėjų eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko ir realiai pareigybės nebuvo panaikintos, šias aplinkybes teismas pripažino pakankamomis grąžinti pareiškėjus į eitas valstybės tarnyboje arba lygiavertes pareigas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjai į pirmesnį darbą negali būti grąžinami dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jiems gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Atsižvelgdamas į pareiškėjų pareikštą reikalavimą, teismas atsakovą įpareigojo išmokėti pareiškėjams vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš jos išskaitant pareiškėjų gautas išeitines išmokas. Teismas D. K. ir A. M. reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, motyvuodamas tuo, kad tarnybos (darbo) santykiuose taikytinas tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnis, atmetė. Iš dalies patenkinęs pareiškėjų skundus, pirmosios instancijos teismas D. K. ir A. M. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos priteisė po 1 450 Eur teismo išlaidoms atlyginti.

IV.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti. Atsakovas taip pat prašė iš D. K. ir A. M. priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjų atleidimų procedūros pažeidimą, neatsižvelgė į tai, kad naujos pareigybės, priešingai negu nurodyta skundžiamame  sprendime, buvo įteigtos iki pareiškėjų atleidimo iš pareigų dienos, nes nuo 2015 m. gruodžio 7 d., atsakovui priėmus įsakymus dėl pareiškėjų atleidimo, iki faktinės jų atleidimo dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 10 d., Širvintų rajono savivaldybės administracija galėjo faktiškai vykdyti pareigą siūlyti atleidžiamiems iš pareigų (darbo) darbuotojams kitas pareigas, tačiau to nedarė, nes pareiškėjas neatitiko specialiųjų naujai pareigybei nustatytų reikalavimų, netinkamai buvo skaičiuojamas darbo stažas. Pareiškėja neturėjo pirmenybės teisės, todėl konkuruojant dviem specialistėms, buvo pasirinkta V. G., kaip turinti ilgesnį darbo stažą bei aukštesnę kvalifikaciją. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus bei pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad jis neturėjo nei įstatyme nustatytos pareigos, nei galimybių pareiškėjams pasiūlyti kitų pareigų.

Naujos pareigybės nebuvo įsteigtos po D. K. ir A. M. atleidimo iš pareigų dienos (2015 m. gruodžio 10 d.), nes nuo 2015 m. gruodžio 7 d., atsakovui priėmus įsakymus dėl pareiškėjų atleidimo, iki faktinės jų atleidimo dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 10 d., jis galėjo faktiškai vykdyti pareigą siūlyti atleidžiamiems iš pareigų (darbo) darbuotojams kitas pareigas, tačiau to nedarė, nes pareiškėjai neatitiko pareigybėms nustatytų reikalavimų. Teismas nepagrįstai pripažino VTĮ 43 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

2. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad abiejų pareiškėjų pareigybės buvo panaikintos fiktyviai, o specialūs reikalavimai naujoms pareigybėms nustatyti dirbtinai, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad naujai įtrauktos funkcijos iš esmės lėmė naujos (kompetencijų prasme) pareigybės atsiradimą, kuriai eiti buvo nustatytas naujas specialus reikalavimas – turėti tam tikrą išsilavinimą, kurio pareiškėjas neturėjo. Tai, kad dalis A. M. funkcijų išliko, nereiškia, kad ankstesnioji pareigybė išliko. Ankstesnės pareigos buvo daugiau susijusios su žemės ūkio deklaracijų priėmimu ir duomenų suvedimu į duomenų bazes, o naujos funkcijos reikalauja daugiau profesionalumo, kūrybiškumo, žinių ir atsakomybės, nes šias pareigas einantis specialistas turi rengti dokumentų projektus savivaldybės tarybai, merui. Pareiškėjo turima patirtis ir išsilavinimas netiko naujai įsteigtai pareigybei vykdyti.

Ankstesnės pareiškėjos funkcijos buvo susijusios su finansinių išteklių paskirstymu mokykloms bei mokinio krepšelio finansavimo apskaičiavimu ir pan., o naujos funkcijos yra susijusios su tikslinės dotacijos sveikatos priežiūros funkcijai finansuoti apskaičiavimu bei paskirstymu, sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų ataskaitų tikrinimu, pažymų ruošimu, ataskaitų apie biudžeto vykdymą rengimu apie valstybinių lėšų panaudojimą ir kt., taigi skiriasi funkcijų pobūdis ir reikšmė. Atsižvelgęs į tai, atsakovas padidino kategoriją nuo 9 iki 11. Naujų funkcijų atlikimas reikalauja patirties analizuojant dokumentus, susijusius su piniginių lėšų panaudojimu, rengiant ataskaitas pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus įvairioms valstybės ir savivaldybės įstaigoms, šias pareigas einantis asmuo turi pavaduoti skyriaus vedėją jo atostogų ar ligos atveju.

3. Teismas, pripažindamas, kad buvo pažeista pareiškėjų pirmumo teisė likti tarnyboje, netinkamai apskaičiavo pareiškėjų darbo stažą ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 940 patvirtintos Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo nuostatas. Pareiškėjo A. M. darbo stažas Širvintų rajono savivaldybės administracijoje turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. birželio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. ir sudaro 9 metus bei 6 mėnesius, todėl jis neturi pirmenybės teisės, kadangi jis nėra išdirbęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatyto didesnio nei dešimties metų nepertraukiamojo darbo stažo. D. K. darbo stažas turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. sausio 5 d. ir sudaro tik 6 metus bei 11 mėnesių, taigi taip pat nesiekia dešimt metų nepertraukiamojo stažo.

Teismas taip pat netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjų, likusių ir naujai priimtų darbuotojų kvalifikaciją, išsilavinimą bei darbo patirtį. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjo kvalifikacija yra lygiavertė kaip ir kitų darbuotojų, turėjo analizuoti kiekvieno darbuotojo, su kuriuo lygino pareiškėjų kvalifikaciją, išsilavinimą bei patirtį, o ne apsiriboti tik vienu sakiniu dėl lygiavertiškumo. Teismas taip pat turėjo nurodyti, kurie byloje esantys įrodymai patvirtina vieno ar kito darbuotojo kvalifikaciją. Be to, teismas klaidingai vertino byloje pateiktus įrodymus, kadangi pagal darbo sutartį naujai patvirtinto Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje nedirbo nei vienas darbuotojas, o E. P. dirba ne Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje. Net ir pripažinus, kad D. K. ir A. M. turi daugiau nei dešimt metų darbo stažo, pareiškėjai vis tiek negalėjo būti palikti tarnyboje, kadangi jų kvalifikacija yra žemesnė už paliktų dirbti darbuotojų. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl to nepagrįstai pareiškėjos kvalifikaciją pripažino aukštesne už V. G.. Kadangi D. K. neturėjo pirmumo teisės prieš V. G., atsakovas, atsižvelgęs į ilgesnį darbo stažą, didesnę patirtį, būtiną naujoms funkcijoms vykdyti, ir aukštesnę kvalifikaciją, pasirinko V. G. kandidatūrą.

4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą darbuotojų gynimo būdą, kadangi neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjų pareigybės yra panaikintos ir jų grąžinimas į pareigas yra objektyviai neįmanomas. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėja D. K. po atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje, todėl nesuprantama teismo pozicija grąžinti asmenį į neegzistuojančias pareigas ir nepaisant to, kad jis dirba kitoje darbovietėje.

5. Teismas, esant byloje įrodymams, jog pareiškėja po atleidimo iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos dirbo, jai priteisė ne darbo užmokesčio skirtumą, bet visą vidutinį darbo užmokestį, gautą Širvintų rajono savivaldybės administracijoje. Be to, teismas nesiaiškino aplinkybės, ar pareiškėjas po atleidimo buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių darbuotojų kvalifikaciją bei išsilavinimą, duomenis apie pareiškėjos įsidarbinimą, ir prašė išreikalauti papildomų duomenų apie pareiškėjų gautą tikslų vidutinį darbo užmokestį ir darbovietes nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki apeliacinio skundo pateikimo. Nurodė, kad papildomų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjai D. K. ir A. M. prašo atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjams iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjų atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija eliminavo pareiškėjus iš VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros ir neužtikrino esminės atleidžiamam valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, suteikiamos garantijos būti paskirtam į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Atsakovas sprendimą atleisti D. K. ir A. M. iš pareigų priėmė tą pačią dieną, kai buvo patvirtinti pirmieji pareigybių aprašymai, o visas būsimų pareigybių sąrašas buvo patvirtintas jau po faktinės pareiškėjų atleidimo iš pareigų dienos, o tai rodo, kad jis negalėjo objektyviai nuspręsti, kuriuos įspėtus valstybės tarnautojus reikia atleisti, o kuriems siūlyti kitas pareigas. Širvintų rajono savivaldybės administracijos elgesys lėmė, kad pareiškėjai objektyviai neturėjo jokių galimybių pretenduoti į jokias kitas pareigas ne todėl, kad neatitinka joms keliamų reikalavimų, o todėl, kad net nežinojo, kokios pareigybės bus naujoje struktūroje, o to pakanka išvadai, kad pareiškėjai buvo atleisti neteisėtai.

2. Pirmosios instancijos teismas realiai vertino pareigybės panaikinimo faktą pagal faktines bylos aplinkybes ir funkcijų pasiskirstymą. Pareiškėjo funkcijos nebuvo perskirstytos, dalies jų nebuvo atsisakyta kaip nereikalingų, jos išliko visiškai ir buvo perkeltos į Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo A lygio 9 kategorijos specialisto pareigybę. Teismas nenustatė, kad naujos pareigybės funkcijos yra visiškai tapačios A. M. buvusiai pareigybei, jis nurodė, kad pareiškėjo buvusios pareigybės yra tapačios Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygio 9 kategorija) funkcijoms, jas papildant, tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjo funkcijų nebuvo atsisakyta. Atsakovas taip pat nepateikė jokių aiškių ir konkrečių argumentų, kokių funkcijų pareiškėjas su turimu išsilavinimu ir kvalifikacija bei kompetencija nebūtų galėjęs vykdyti. Jis taip pat nenurodė, kodėl papildomoms funkcijoms vykdyti reikalingas būtent socialinių mokslų srities išsilavinimas. Nors pareiškėjo išsilavinimas nėra socialinių mokslų srities, tačiau dirbdamas Širvintų rajono savivaldybės administracijoje, jis lankė daugybę kursų bei seminarų, kėlė savo kompetenciją bei tobulino kvalifikaciją, o jo įgytos kompetencijos rodo, kad A. M. būtų galėjęs vykdyti ne tik ankstesnes, bet ir papildomai priskirtas funkcijas. Faktą, kad atsakovui išsilavinimas šioje pozicijoje iš tikrųjų yra visiškai nesvarbus, pagrindžia tai, jog po pareiškėjo atleidimo iš pareigų, jo buvusias funkcijas kartu su papildomomis funkcijomis vykdė pagal darbo sutartį į Investicijų skyrių priimtas darbuotojas, kuris reikalaujamo išsilavinimo neturėjo. Vėliau šis darbuotojas buvo priimtas į valstybės tarnybą, į pareigybę, kuriai buvo perkeltos visos pareiškėjo funkcijos ir buvo pakeistas pareigybės aprašymas, nustatant, jog šiai pareigybei reikalingas technologijos mokslų srities mechanikos inžinerijos krypties bakalauro laipsnio išsilavinimas. Ankstesnės pareiškėjo funkcijos taip pat reikalavo atitinkamos kompetencijos ir kvalifikacijos, bendravimo su interesantais ir teisės aktų ruošimo ir nebuvo vien techninio pobūdžio.

Pareiškėjos D. K. vykdytos funkcijos taip buvo visiškai perkeltos į Ekonomikos ir strateginio planavimo Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pareigybę, ją papildant keliomis naujomis funkcijomis. Ekonomikos ir strateginio planavimo Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pareigybei numatyta ta pati veiklos sritis, kaip ir pareiškėjos pareigybei. Be to, naujosios papildomos funkcijos išsiskiria savo techniniu pobūdžiu. Pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo analitinio pobūdžio, susijusios su finansine kontrole. Papildomos naujai įsteigtos pareigybės funkcijos niekuo nesiskyrė nuo pareiškėjos vykdytų funkcijų bei nebuvo naujos jos kompetencijos aspektu.

Atsakovo veiksmai abiejų pareiškėjų atžvilgiu yra labai skirtingi ir neužtikrina valstybės tarnybos vieningumo. Širvintų rajono savivaldybės administracija teigė, kad tiek pareiškėjo, tiek pareiškėjos atžvilgiu naujos pareigybės buvo papildytos naujomis funkcijomis, kurios iš esmės praplėtė pareigybės pobūdį, tačiau pareigybės kategorija buvo padidinta tik vienai naujai pareigybei, to nepagrindžiant. Atsakovas nepateikė duomenų ar pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų objektyvią būtinybę minėtoms pareigybėms nustatyti daug aukštesnę kategoriją ar specialiuosius reikalavimus, kad tai būtų turėję kokybinę reikšmę minėtų pareigybių funkcijoms vykdyti, nei pagrįstų argumentų, kad pareiškėjų kvalifikacija, kompetencija būtų netikusi pareigybių aprašymuose numatytoms funkcijoms vykdyti.

3. Pareiškėjas savo funkcijas vykdė nepertraukiamai. Aplinkybė, kad du metus jis funkcijas vykdė pagal darbo sutartį, o vėliau – valstybės tarnybos pagrindais, negali turėti įtakos skaičiuojant nepertraukiamą darbo stažą sprendžiant dėl pirmenybės. A. M. darbo sutartis buvo nutraukta 2006 m. birželio 1 d., o kitą dieną pareiškėjas buvo priimtas dirbti į valstybės tarnybą ir vykdyti tas pačias funkcijas, kaip pagal darbo sutartį, o tai reiškia, kad darbo santykiai darbo funkcijų vykdymo prasme nebuvo nutrūkę ir jo nepertraukiamas darbo stažas yra didesnis nei dešimt metų. Pareiškėja D. K. nuo 1991 m. lapkričio 25 d. iki 2004 m. kovo 31 d. ėjo Širvintų rajono savivaldybės švietimo skyriuje centralizuotos buhalterijos vyriausiosios buhalterės pareigas, nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio 31 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybei priklausančiam Širvintų rajono švietimo aprūpinimo centre, į kurį buvo perkelta Širvintų rajono savivaldybės sprendimu. Reorganizavus Širvintų rajono švietimo aprūpinimo centrą, D. K. 2009 m. sausio 5 d. grįžo dirbti į Širvintų rajono savivaldybės Finansų ir biudžeto skyrių vyriausiąja specialiste, taigi, jos tarnybos stažas yra didesnis nei dešimt metų. Abiejų pareiškėjų atžvilgiu turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio garantijos ir pirmenybės teisė likti valstybės tarnyboje.

Teismas labai aiškiai nurodė, su kokiais darbuotojais lygino pareiškėjo kvalifikaciją. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių matytųsi, jog jis objektyviai vertino, kurio tarnautojo kvalifikacija yra aukštesnė, bei nepagrindė, kad pareiškėjos kvalifikacija yra žemesnė už nurodytų darbuotojų. Jis taip pat nepateikė teismui jokių argumentų ir įrodymų, kaip buvo vertinamas darbuotojų tinkamumas pareigoms, esant vienodai kvalifikacijai, ir kas lėmė Širvintų rajono savivaldybės administracijos sprendimus bei kas objektyviai pagrindžia sprendimą perduoti pareiškėjo funkcijas vykdyti darbuotojui, kuris neturi pirmenybės teisės ir jo kvalifikacija yra netgi žemesnė nei pareiškėjo. Pareiškėja D. K. turėjo pirmenybės teisę likti dirbti valstybės tarnyboje. V. G. pas atsakovą dirba nuo 2007 m., todėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų metu pirmenybės teisės neturėjo, taigi Širvintų rajono savivaldybės administracija net neturėjo lyginti pareiškėjos ir minėtos darbuotojos kvalifikacijos bei privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teise. Nėra pateikta jokių duomenų, kad D. K. neturėjo teorinių žinių bei praktinių įgūdžių ir patirties, reikalingos vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, bei kad V. G. dalykinės savybės buvo geresnės nei pareiškėjos.

4. Formalus pareigybės pavadinimo neatitikimas, jei nustatyta tvarka yra konstatuota, kad realiai valstybės tarnautojo pareigybė nebuvo panaikinta, o yra tik pakeistas jos pavadinimas, nėra kliūtis, turinio prasme, valstybės tarnautoją grąžinti į buvusią pareigybę, nors šios pareigybės pavadinimas, formos prasme, ir yra pasikeitęs.

5. Nors Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas, kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir tik tuomet kiekvienu individualiu atveju spręsti, kokia suma turi būti priteisiama už priverstinę pravaikštą neteisėto atleidimo atveju. Turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad šis elementas yra ir sankcija darbdaviui, todėl turi būti vertinamas ir darbdavio elgesys, ne vien tik darbuotojo įsidarbinimo faktas. Nagrinėjant bylą, buvo konstatuotas nesąžiningas ir neteisėtas atsakovo elgesys pareiškėjų atžvilgiu, atleidimo iš darbo procedūrų nesilaikymas bei įstatymų nuostatų pažeidimas ir visa tai lėmė Širvintų rajono savivaldybės administracijos atsakomybę bei rizikos prisiėmimą, veikiant neteisėtai.

6. Širvintų rajono savivaldybės administracija turėjo visas galimybes pateikti visus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Informacija apie pareiškėjos kitą darbovietę jau yra byloje, be to teismas gali ją be apribojimų gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įrodymus apie kitų darbuotojų kvalifikaciją ir išsilavinimą atsakovas be apribojimų galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Tuo labiau, kad byla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodant, jog turi būti įvertinta, ar esant konkurencijai į naujai įsteigtas pareigybes, nebuvo pažeista pareiškėjų pirmumo teisė eiti atitinkamas pareigas naujai įsteigtame padalinyje. Atsakovui buvo aišku, jog teismas vertins pareiškėjų ir likusių dirbti darbuotojų išsilavinimą bei kvalifikaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčo aplinkybės

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos dėl pareigybių panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja D. K. ginčija atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-931, kuriuo ji nuo 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleista iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigų (A lygis, 9 kategorija).

Pareiškėjas A. M. ginčija Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-924, kuriuo jis nuo 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleistas iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo pareigų (A lygis, 9 kategorija).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų atleidimą iš valstybės tarnybos pripažinęs neteisėtu, grąžino juos į eitas arba lygiavertes pareigas, konstatavo, kad atsakovas iš esmės paneigė pareiškėjų teisę būti paskirtiems į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas, pažymėjo, kad jų vykdytos funkcijos išliko, nepagrįstai nustatyti papildomi specialūs reikalavimai, pažeista jų pirmumo teisė pasilikti tarnyboje.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, teigė, kad naujos pareigybės buvo įsteigtos iki pareiškėjų atleidimo iš pareigų dienos, nuo 2015 m. gruodžio 7 d., atsakovui priėmus įsakymus dėl pareiškėjų atleidimo, iki faktinės jų atleidimo dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 10 d., Širvintų rajono savivaldybės administracija galėjo faktiškai vykdyti pareigą siūlyti atleidžiamiems iš pareigų (darbo) darbuotojams kitas pareigas, tačiau to nedarė, nes pareiškėjai neatitiko specialiųjų naujoms pareigybėms nustatytų reikalavimų, neturėjo pirmenybės teisės, teismas netinkamai skaičiavo jų darbo stažą.

Dėl pareiškėjų atleidimo iš tarnybos neteisėtumo

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos visų pirma kaip įtvirtinančios valstybės tarnautojo teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. <...> Numatydama atitinkamos pareigybės panaikinimą, atitinkama institucija (įstaiga) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1040/2014). Numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys (atsakovas) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-212/2014).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai D. K. 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimas Nr. (6.17)-13-2049 apie užimamos pareigybės panaikinimą nuo 2015 m. gruodžio 11 d., pareiškėjui A. M. 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimas Nr. (6.17)-13-2119 apie užimamos pareigybės panaikinimą nuo 2015 m. gruodžio 11 d., kurie buvo grindžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi ir Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 1-103 „Dėl didžiausio leistino Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičiaus nustatymo ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“.

Minėtu Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 1-103 1 punktu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. buvo nustatytas didžiausias leistinas Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičius – 122; 2 punktu patvirtinta nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra (pridedama); 4 punktu Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su šio sprendimo įgyvendinimu. Byloje nustatyta, kad nepaisant Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 1-103, nuo 2015 m. gruodžio 11 d. nustatyti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo skaičių – 122, vėlesniu, 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1-46 šis skaičius padidintas iki 130. Pažymėtina, kad 2012–2014 m. didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų skaičius buvo 125, taigi realiai bendras Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų skaičius nėra sumažėjęs.

Nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 1-103, kuriuo buvo patvirtintas didžiausias leistinas administracijos valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis asmenų skaičiaus ir administracijos struktūra, nors ir buvo formaliu pagrindu pradėti savivaldybės administracijos struktūros pertvarką, buvo nepakankamas užtikrinti valstybės tarnautojo teisės dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje tinkamą  įgyvendinimą.

Minėta, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 1-103 4 punktu Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su šio sprendimo įgyvendinimu. Be kita ko, tai reiškia ir tinkamų sąlygų sudarymą įgyvendinti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytas garantijas valstybės tarnautojams.

Byloje nėra ginčo, kad tik Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-902 įsteigė Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus pareigybes ir patvirtino jų pareigybių aprašymus; 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-920 įsteigė Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus pareigybes ir patvirtino jų aprašymus. Tai reiškia, kad tik nuo šios dienos buvo įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 1-103 4 punkto reikalavimai ir atsirado realus pagrindas įgyvendinti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje valstybės tarnautojams numatytas garantijas. Baigtinis Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareigybių (122 vnt.) sąrašas (visų skyrių) po struktūrinių pertvarkymų buvo patvirtintas tik Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 10-1022.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 1-103 2 punktu patvirtintoje nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūroje  vietoj Žemės ūkio skyriaus buvo numatytas Žemės ūkio ir melioracijos skyrius, ir tik Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 1-192 3 punktu buvo numatyta įkurti Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadas dėl buvusio Žemės ūkio skyriaus ir numatyto Žemės ūkio ir melioracijos skyrius vykdomų funkcijų skirtumo, pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus skirtumo, pareigybių aprašymų skirtumų, todėl laikytina, kad atsakovas byloje apskritai neįrodė, jog buvo faktinis pagrindas pareiškėją jau 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėti apie pareigybės panaikinimą.

Pareiškėjai tos pačios dienos, kurią buvo tvirtinami pareigybių aprašymai, įsakymu (2015 m. gruodžio 7 d. Nr. 10-925) buvo atleisti iš tarnybos. Aplinkybė, kad atleidimo iš tarnybos data buvo nurodyta 2015 m. gruodžio 10 d., neturi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjų galimybių tinkamai dalyvauti karjeros valstybės tarnautojų atleidimo iš valstybės tarnybos procedūroje. Visų pirma pažymėtina, kad, net ir sutinkant su apelianto argumentu, kad buvo kelios dienos, per kurias pareiškėjams galėjo būti pasiūlytos laisvos pareigos, toks laiko tarpas akivaizdžiai neatitiko įspėjimo termino, nustatyto VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, ir iš esmės apribojo valstybės tarnautojų teisę gauti informaciją apie naujai steigiamas pareigybes ir domėtis savo galimybėmis jas užimti. Be to, atsakovas, priimdamas 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymus atleisti pareiškėjus iš valstybės tarnybos, savo veiksmais išreiškė valią nutraukti tarnybos santykius, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia kad pareiškėjai apskritai neteko objektyvių galimybių dalyvauti užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įspėjimo apie pareigybės panaikinimą pagrindas turi būti ne formalus administracinio akto priėmimas, bet visuma duomenų, patvirtinančių realią institucijos pertvarką, t. y. valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimą, institucijos konkrečius struktūrinius pasikeitimus, valstybės tarnautojų atliekamų funkcijų pokyčius, kuriuos patvirtintų naujai suformuotų institucijos padalinių nuostatai ir naujai patvirtinti pareigybių aprašymai. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomas Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 1-103 vertintinas tik kaip formalus pagrindas pradėti numatytus struktūrinius pertvarkymus, bet ne pagrindas įteikti įspėjimą pareiškėjui, nes tuo metu dar nebuvo atlikta daugiau jokių konkrečių veiksmų, patvirtinančių jo senos pareigybės panaikinimą ir naujų įsteigimą.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas objektyviai negalėjo pasiūlyti pareiškėjams jokių kitų pareigų, nes naujas pareigybių sąrašas ir skyrių nuostatai bei atskirų pareigybių aprašymai buvo patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos tik 2015 m. gruodžio 7 ir 11 d., o įspėjimas apie pareigybės panaikinimą pareiškėjui buvo įteiktas iš karto po tarybos sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, įspėjus pareiškėjus, kad pareigybės bus naikinamos, sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas, atsakovas dar neturėjo informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks pareigybių naikinimo realus poreikis, be to, atsakovas negalėjo įvertinti, ar pareiškėjai atitinka specialiuosius reikalavimus, numatytus naujai tvirtinamų pareigybių aprašymuose; atsakovas, vykdydamas pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos procedūras, iš esmės paneigė įstatymų garantuotą teisę būti paskirtiems į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas, todėl pareiškėjų atleidimas iš valstybės tarnybos pirmosios instancijos teismo dėl padarytų esminių atleidimo procedūrų pažeidimų buvo pagrįstai pripažintas neteisėtu. Teismo išvados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tapataus pobūdžio bylose formuoją praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-163-492/2017; Nr. A-1053-662/2017, Nr. A-3812-520/2017).

Dėl pareigybių panaikinimo realumo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuoti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo realumo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo, nurodoma, jog pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės (pa)naikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A662-1966/2012). Taip pat pažymima, jog būtina kiekvienu atveju vertinti, ar specialiųjų reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-686/2011; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo I dalį, skelbtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 24, 2013, p. 466).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 pažymėjo, kad papildant valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą naujomis funkcijomis, turi būti įvertinta pareigybės reikšmė ir jos įtaka įstaigos veiklos rezultatams, patikrinta, ar naujų funkcijų įrašymas turi esminės reikšmės pareigybės lygiui ir kategorijai. Valstybės tarnautojo pareigybės lygio ir kategorijos keitimas turi būti pagrįstas struktūrinio padalinio uždaviniais ir funkcijomis, pareigybės turiniu, savarankiškumo, atsakomybės lygiu ir kitais vertinimo kriterijais.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek buvusio Žemės ūkio skyriaus tarnautojai, tiek naujai sukurto Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus tarnautojai vykdo valstybės deleguotas iš valstybės biudžeto finansuojamas funkcijas; valstybė yra patvirtinusi ir Širvintų rajono savivaldybės administracijoje finansuoja 11 darbuotojų etatų, tiek darbuotojų buvo iki atleidimo 2015 m., tiek pat liko ir kitais 2016 m. Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius visiškai perėmė funkcijas, kurias vykdė Žemės ūkio skyrius, papildomai buvo priskirtos funkcijos – savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas ir naudojimas, joms vykdyti skyrius pasipildė dviem valstybės tarnautojų pareigybėm.

Byloje pateikti pareigybių aprašymai patvirtina, kad pareiškėjo A. M. eitos pareigybės funkcijos yra tapačios Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygis, 9 kategorija) funkcijoms, jas papildant 7.22–7.37 punktuose numatytoms funkcijomis, susijusiomis su savivaldybės turto valdymu, panaudos sutarčių rengimu, nekilnojamojo turto ir kadastrinių matavimų registravimu, turto perėmimu savivaldybės nuosavybėn, turto nuomos kainų nustatymu.

Apelianto argumentai, kad papildomų funkcijų nustatymas pagrindžia pareiškėjo pareigybės panaikinimo realumą, yra atmestini. Nagrinėjamu atveju tų funkcijų, kurias anksčiau vykdė pareiškėjas, nebuvo atsisakyta, jos išliko ir buvo visa apimtimi perkeltos į kitą pareigybę, papildant jas naujai priskiriamomis funkcijomis. Tai galėtų būti pagrindas nustatyti papildomus specialiuosius reikalavimus, kurie būtų svarbūs tiek anksčiau vykdytoms, tiek naujai priskirtoms funkcijoms atlikti. Naujai pareigybei buvo nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą magistro kvalifikacinį laipsnį socialinių mokslų studijų srities viešojo administravimo krypties išsilavinimą, tačiau atsakovas byloje niekaip nepagrindė tokio išsilavinimo būtinybės nei naujai nustatytoms funkcijoms, susijusioms su turto valdymu ir disponavimu, vykdyti, nei toms, kurios buvo anksčiau ir išliko nepasikeitusios. Pareiškėjas yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą Lietuvos veterinarijos akademijoje 1980–1985 m. (studijų sritis – žemės ūkis ir veterinarija, studijų kryptis – biomedicina, kvalifikacija – zooinžinierius). Be to, pareiškėjas nuolat tobulino kvalifikaciją ir yra įvykdęs mokymų programų reikalavimus „Verslo planų rengimas ir projektų administravimas“, „Teisės aktų rengimas“, „Kalbos kultūra“, „Sutarčių teisė“, „Darbo teisė“, „Viešieji pirkimai“, „Vadyba“, „Strateginis veiklos planavimas“, „Širvintų rajono savivaldybės finansų valdymo ir strateginio planavimo sistemų plėtra“ (Labbis sertifikatas) bei kt. Atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, kad pareiškėjo turimas išsilavinimas, kvalifikacija ir įgytos kompetencijos būtų nepakankamos tiek anksčiau vykdytoms, tiek naujai priskiriamoms funkcijoms atlikti. Kad nustatyti specialieji reikalavimai nėra reikšmingi naujos pareigybės funkcijoms atlikti, patvirtina ir vėlesnis atsakovo aptariamai pareigybei nustatyto reikalavimo turėti tam tikrą išsilavinimą pakeitimas į technologijų mokslų studijų srities mechanikos inžinerijos krypties išsilavinimą, bakalauro laipsnį, kuris niekaip nesisieja nei su buvusiomis funkcijomis administruoti žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skiriamą paramą ir pan., nei su papildomai numatytomis – turto valdymu ir naudojimu, kadastrinių matavimų organizavimu ir pan. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naujai pridedamos funkcijos nėra tokios apimties, kad kokybiškai keistų pareigybės paskirtį, naujų specialiųjų reikalavimų nustatymas niekuo nepagrįstas, todėl nei papildomų pareigybės funkcijų, nei specialiųjų reikalavimų nustatymas nepagrindžia pareiškėjo pareigybės panaikinimo realumo, priešingai, tokiais veiksmais sudaromos prielaidos ne naujos pareigybės įsteigimui, bet esamų valstybės deleguotų iš valstybės biudžeto finansuojamų funkcijų, kurios bus ir toliau vykdomos visa buvusia apimtimi, perdavimui kitam valstybės tarnautojui ar darbuotojui. Tokias išvadas patvirtina tiek šioje, tiek tapačioje administracinėje byloje Nr. A-163-492/2017 nustatytos aplinkybės, kad po vienų valstybės tarnautojų atleidimo iš buvusio Žemės ūkio skyriaus, jų funkcijoms vykdyti į kitus Širvintų rajono savivaldybės administracijos skyrius pagal darbo sutartis buvo priimti dirbti asmenys, kurių funkcijos apėmė valstybės tarnautojams teisės aktais priskiriamų funkcijų vykdymą, tarp jų ir tokių, kurias anksčiau atliko pareiškėjas (M. S. – Investicijų skyrius, D. R. – Investicijų skyrius, R. M. – Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrius, J. Š. – Jauniūnų seniūnija, P. C. – Gelvonų seniūnija, I. Ž. – Ūkio plėtros skyrius).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos D. K. eitos pareigybės funkcijos yra tapačios naujai įsteigtos Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei (A lygis 11 kategorija) numatytoms funkcijoms, joms numatyta ta pati veiklos sritis, papildant šią pareigybę naujomis funkcijomis ir nustatant aukštesnę kategoriją. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų, pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų objektyvią būtinybę nustatyti žymiai aukštesnę kategoriją minėtai pareigybei, kad aukštesnės kategorijos nustatymas susijęs su minėtos pareigybės funkcijų kokybiniais pokyčiais. Minėta, kad valstybės tarnautojo pareigybės lygio ir kategorijos keitimas turi būti pagrįstas struktūrinio padalinio uždaviniais ir funkcijomis, pareigybės turiniu, savarankiškumo, atsakomybės lygiu ir kitais vertinimo kriterijais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens galimybės užimti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikimo bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimas, atsižvelgiama į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens [pirmumo] teisės likti tarnyboje. Tik toks vertinimas gali užtikrinti veiksmingą, o ne formalų teisės aktuose valstybės tarnautojams numatytų garantijų įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2495/2012).

Apeliantas teigė, kad naujoji pareigybė skiriasi atliekamų darbų pobūdžiu, nes senoji pareiškėjos pareigybė buvo reikalinga finansiniams ištekliams paskirstyti bendrojo lavinimo mokykloms, neformaliojo ugdymo įstaigoms, kitoms švietimo įstaigoms, tuo tarpu naujosios funkcijos apima visų savivaldybės pajamų ir išlaidų plano vykdymo kontrolę, todėl buvo nustatyta aukštesnė kategorija, tačiau pareigybių aprašymai paneigia tokius teiginius, nes aptariamos pareigybės paskirtis, veiklos sritis, specialūs reikalavimai nepasikeitė, numatytas funkcijų išplėtimas yra techninio pobūdžio ir nepagrindžia tokio žymaus pareigybės kategorijos padidėjimo. Iš esmės tai pačiai pareigybei, kai jai priskiriamos papildomos funkcijos yra techninio pobūdžio, žymiai aukštesnės kategorijos nustatymas, kai nėra pasikeitę pareigybės paskirtis, jai keliami specialieji reikalavimai, atsakomybės laipsnis, laikytinas niekuo nepagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos vykdytos funkcijos visa apimtimi išliko ir pareigybė realiai panaikinta nebuvo, yra teisinga. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliacinio skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

Dėl pareiškėjų grąžinimo į valstybės tarnautojų pareigas

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pareiškėjų pareigybės nebuvo realiai panaikintos, kad papildomos funkcijos neturėjo lemiančios įtakos jų anksčiau vykdytų funkcijų paskirčiai ir apimčiai, kad specialieji reikalavimai, aukštesnė kategorija, buvo nustatyti nesant tam objektyvių priežasčių, šių valstybės tarnautojų atleidimas pripažintinas neteisėtu, o jų pažeistos teisės turi būti ginamos, atkuriant jų valstybės tarnautojų statusą ir grąžinant juos į pareigas, kurias ėjo iki neteisėto atleidimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos, panaikinus jo pareigybę struktūrinių pertvarkymų pagrindu, teisėtumo prioritetiniai klausimai paprastai yra susiję su pareigybės panaikinimo realumu, o tyrimas dėl kitų valstybės tarnautojo atleidimo procedūros aspektų, tokių kaip siūlymas užimti kitas pareigas, turėtų būti atliekamas po to. Remiantis išplėstinė teisėjų kolegijos išaiškinimais, konstatavus, kad pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą procedūros metu jų teisės buvo pažeistos fiktyviai panaikinant jų pareigybę, šis pagrindas yra pakankamas šiuo atveju Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą pripažinti neteisėtu, todėl tolesnis pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos procedūros tyrimas nėra būtinas, įskaitant ir aplinkybių, susijusių su pareiškėjų teise būti paskirtiems į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas ir jų pirmumo likti darbe, vertinimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiškėjų eitų pareigybių funkcijos ir paskirtis išliko ir kad realiai pareigybės nebuvo panaikintos, tokias aplinkybes laiko pakankamomis grąžinti pareiškėjus į eitas valstybės tarnyboje arba lygiavertes pareigas, todėl kitokio pobūdžio argumentų, susijusių su pareiškėjų pirmumo teise pasilikti valstybės tarnyboje ir atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio nuostatų dėl pirmenybės pasilikti darbe taikymo, nenagrinėja. Dėl šių priežasčių apelianto teikiami papildomi įrodymai apie darbuotojų išsilavinimą, kvalifikaciją ir pan. laikytini neturinčiais reikšmės byloje ir nepridedami.

Teisėjų kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjai į pirmesnį darbą negali būti grąžinami dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jiems gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 str. 4 d.).

DK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjai gali būti grąžinti į tarnybą, sprendė, kad jų pažeistos teisės turi būti atkurtos, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2015 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, išskaičiuojant išmokėtas išeitines išmokas.

Apeliantas, nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, teikė įrodymus apie pareiškėjos D. K. įsidarbinimą po ginčijamo atleidimo iš valstybės tarnybos, ir, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3812-520/2017 išdėstytais su DK 300 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu susijusiais išaiškinimais, prašė pareiškėjai priteistas sumas sumažinti gautomis darbo pajamomis.

Vertinant argumentus dėl DK 300 straipsnio 3 dalies (redakcija, įsigaliojusi 2013 m. sausio 1 d.) taikymo, pažymėtina, kad darbuotojui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Taigi, šioje byloje taikant DK 300 straipsnio 3 dalį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad pareiškėja dirbo ir gavo darbo užmokestį, todėl apeliacinės instancijos teismas, šioje dalyje tenkindamas apeliacinį skundą, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir nustato, kad iš sumos, kurią įpareigota Širvintų rajono savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai D. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, turi būti išskaičiuota pareiškėjos gauta išeitinė išmoka ir darbo užmokestis, gautas dirbant Širvintų lopšelyje-darželyje „Buratinas“. Atitinkamai pareiškėjui A. M. vidutinis darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisiamas nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Apeliantas Širvintų rajono savivaldybės administracija prašė priteisti iš pareiškėjų 2 690,07 Eur teismo išlaidų, kurias patyrė konsultuojantis ir rengiant procesinius dokumentus byloje apeliacinės instancijos teismui. Atsakovo interesams atstovavo advokatė Jurgita Judickienė, pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (VIII t., b. l. 196). Pareiškėjai taip pat prašė iš atsakovo priteisti už atsiliepimų apeliacinį skundą parengimą kiekvienam po 300 Eur. Pareiškėjų interesams atstovavo advokatė Gitana Gudaitė, išlaidas pagrindžia pateikiami mokėjimo dokumentai (I t., b. l. 25, 39, IX t., b. l. 26, 27).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybes, kad apeliacinis skundas dalyje dėl pareiškėjų atleidimo iš tarnybos neteisėtumo yra atmetamas visa apimtimi ir yra tenkinamas tik nedidele dalimi, susijusia su pareiškėjai priteistinų sumų sumažinimu gautomis darbo pajamomis, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, atsakovo prašymo dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, netenkina. Atitinkamai, atsižvelgdama į keičiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pareiškėjai D. K. iš atsakovo priteisia dalį nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme patirtų teismo išlaidų – 250 Eur, pareiškėjui A. M. – visas prašomas atlyginti teismo išlaidas (300 Eur).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria Širvintų rajono savivaldybės administracija buvo įpareigota išmokėti pareiškėjai D. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš šios sumos išskaičius pareiškėjos gautą išeitinę išmoką, papildyti, ir nurodyti išskaičiuoti iš šios sumos darbo užmokestį, gautą dirbant priverstinės pravaikštos metu Širvintų lopšelyje-darželyje „Buratinas“.

Nustatyti, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija įpareigojama išmokėti vidutinį darbo užmokestį A. M. ir D. K. už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti A. M. iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 300 Eur (tris šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti D. K. iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.